Autovežių kamšatis Klaipėdoje

Per Klaipėdos uostą keliauja daug automobilių. Ne kiekvienas žmogus juos ir pastebi. Automobiliai iš trečiųjų šalių dažniausiai atgabenami konteineriuose. Tai, kad jie atvyko į Lietuvą, matoma tik jų iškrovimo vietose įvairiose aikštelėse.

Pastaruoju metu per uostą konteineriais gabenamų automobilių srautas smarkiai išaugo. Iš dalies tuo galima paaiškinti tai, kad pastaruosius kelerius metus konteinerių srautas Klaipėdos uoste smarkiai didėjo.

Atsiranda naujų automobilių iškrovimo vietų. Dalis jų įrengta Klaipėdos mieste.

Į iškrovimo vietas dažnai atvyksta autovežiai paimti automobilių. Kartais tarp autovežių vairuotojų ir gyventojų kyla konfliktai. Autovežiai užkiša gatves, atskiras, netoli automobilių aikštelių esančias žmonių įvažas į kiemus.

Apie tai informacija viešuosiuose tinkluose dalijosi ir kai kurie Seimo nariai klaipėdiečiai, į kuriuos gyventojai kreipėsi pagalbos. Įprasta, kad kai koks nors verslas greitai suklesti, paskui jį tempiasi ir nemažos chaoso gijos.

Automobilių pardavimo verslas šiuo metu yra ant bangos. Nors Ukrainoje vyksta karas, automobilių paklausa šioje šalyje yra didžiulė. Klaipėdoje lankosi nemažai autovežių vairuotojų iš Ukrainos, kurie iš Lietuvos verslininkų perka automobilius. Autovežius su Ukrainos numeriais galima pamatyti ne tik prie aikštelių, bet ir Lietuvos degalinėse, būriais po 3–5 važiuojančius autostradoje iš Klaipėdos iki Kauno, toliau iki Marijampolės ir per Lenkiją į Ukrainą.

Per Klaipėdos uostą eina Ukrainos aprūpinimo senais automobiliais vienas iš srautų. Kiti srautai, veikiausiai dar didesni nei Klaipėdoje, eina per Lenkijos, Rumunijos uostus.

Srautas: iš Klaipėdos nemažai naudotų ir daužtų automobilių išveža ukrainiečiai. / „VK.com“ nuotr.

Galimi ir organizuoti nusikaltimai

Tai, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro sunkių ir organizuotų nusikaltimų tyrėjai tyrė iš trečiųjų šalių, daugiausia iš JAV keliaujančius automobilių srautus, gali reikšti, kad šioje srityje yra daug nelegalios veiklos.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme išnagrinėta byla, pagal kurios duomenis matyti, kad iš JAV į Lietuvą konteineriais per Klaipėdos uostą būdavo įvežami naudoti apgadinti automobiliai su neteisingai deklaruotomis jų vertėmis.

Automobilių vertės dažniausiai būdavo sumažinamos tam, kad už juos mažiau reikėtų mokėti importo muito ar importo pridėtinės vertės mokesčio. Dažnai nuo kiekvieno automobilio būdavo „sutaupoma“ po 3–4 tūkst. eurų importo ir muito mokesčio dalis.

Kadangi per uostą konteineriais keliaujančių automobilių srautai yra dideli, galėjo susidaryti šimtatūkstantinės sumos. Iš dalies dėl to kriminalinė policija ir susidomėjo automobilių srautais.

Bet gali būti ir taip, kad per uostą konteineriais atvežami ir vogti automobiliai. Už to gali stovėti tiek Lietuvos, tiek JAV organizuotų nusikaltėlių gaujos. Giliau nepakapsčius sunku ir suprasti, kas stovi už vienos ar kitos lyg ir legalios bendrovės, muitinės tarpininko kompanijos ir panašiai.

Priteisė sumokėti mokesčius

Įprasta, kad kriminalinė policija tiria tokias bylas, kur automobilių gabenimo versle yra įžvelgiami sukčiavimo, neteisingų duomenų apie turtą ar pelną pateikimo, dokumentų klastojimo atvejai, kaip tai numato Lietuvos baudžiamasis kodeksas.

Pastaruoju metu per uostą konteineriais gabenamų automobilių srautas smarkiai išaugo.

Yra duomenų, kad organizuotos grupės nariai, sukūrę fiktyvias įmones, klastojo iš JAV importuojamų naudotų transporto priemonių įsigijimo dokumentus, juose nurodė netikrus pardavėjus, kelis kartus mažesnes mašinų įsigijimo vertes.

Konkrečioje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija šių metų vasario pradžioje patvirtino galutinį neskundžiamą sprendimą, kuriuo už du iš JAV įvežtus konkrečius automobilius priteisė iš vienos Lietuvos bendrovės sumokėti papildomai per 8 tūkst. eurų.

Ginčai bylose dėl šios palyginti nedidelės, bet konkrečios sumos vyko nuo 2022 m. Įprasta, kad tokios bylos nebūna itin sudėtingos ir dažniausiai teismuose sprendžiamos ne automobilių importuotojų, o muitininkų naudai. Minėtoje konkrečioje byloje dėl dviejų automobilių nesumokėto papildomo muito kaip tik ir buvo Kriminalinės policijos pažyma apie tai, kaip iš JAV per Klaipėdos uostą gabenami smarkiai nupiginti naudoti ir sudaužyti automobiliai.

Policija tyrė konkretų maždaug pusmečio laikotarpį ir nustatė, kad per kelis mėnesius buvo įvežti net 153 nupiginti naudoti sudaužyti automobiliai. Jų patekimas į rinką buvo sustabdytas, analizuota, ar automobiliai nėra vogti.

Išsiaiškinus, kad automobiliai nevogti, muitininkai jiems išrašė sumokėti papildomas muito ir pridėtinės vertės sumas. Tik nedidelė dalis automobilių savininkų kreipėsi į teismą, dauguma sumokėjo papildomus mokesčius ir atsiėmė automobilius.

Kaip antradienį paskelbė Lietuvos kriminalinės policijos biuras, galimi nusikaltimai buvo atskleisti glaudžiai bendradarbiaujant su Airijos Nacionalinės policijos Narkotikų ir Organizuoto nusikalstamumo biuro GARDA (angl. Garda National Drugs & Organised Crime Bureau from the National Police) bei Jungtinės Karalystės Nacionalinės nusikaltimų tyrimo agentūros (angl. National Crime Agency) pareigūnais.

Tyrimo metu gauta duomenų, kad Lietuvos pilietis N. K. subūrė organizuotą grupę asmenų, jai vadovaudamas organizavo ir sistemingai vykdė narkotikų kontrabandą ir platinimą labai dideliais kiekiais.

Gautais duomenimis, kontrabandai vykdyti ir kvaišalams slėpti organizuota grupė naudojo įvairias transporto priemones: krovininius vilkikus ir jų priekabas, mikroautobusus, lengvuosius automobilius ir juose profesionaliai įrengtas slėptuves. Siekiant išvengti teisėsaugos dėmesio ir atsakomybės, grupuotė laikėsi griežtos konspiracijos.

Vykdydami šį stambų tyrimą, dar 2021 ir 2022 metais Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai inicijavo ir, bendradarbiaudami su Prancūzijos teisėsaugos pareigūnais, įvykdė dvi tarptautines sulaikymo operacijas.

Per jas iš neteisėtos apyvartos buvo paimti 196 kilogramai kokaino, jie buvo paslėpti vilkikuose įrengtose slėptuvėse.

Kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač su pavojingiausiomis jo formomis, yra viena iš prioritetinių Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos sričių, kuriai yra skiriamas ypatingas dėmesys.

Didmeninė konfiskuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vertė neteisėtoje rinkoje siekia 4 mln. 875 tūkst. eurų. Dėl šių nusikalstamų veikų, Prancūzijoje buvo pripažinti kaltais ir nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis tiesioginiai kontrabandos vykdytojai – krovininių vilkikų vairuotojai: Lietuvos pilietis J. V. ir Latvijos pilietis J. V.

„Lietuvos pareigūnai toliau tęsė intensyvius tyrimo veiksmus siekdami nustatyti šios organizuotos nusikalstamos grupuotės, vykdžiusios sunkius ir labai sunkius nusikaltimus Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse, organizatorius, ir jų  pastangos buvo vainikuotos sėkme“, – rašoma policijos pranešime.

Šiemet sausio mėnesį vienu metu Lietuvoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje buvo surengtos sulaikymo operacijos. Per jas Lietuvoje buvo sulaikyti du Lietuvos piliečiai, tarp jų –  galimas organizuotos nusikalstamos grupės lyderis ir organizatorius.

Užsienio šalyse sulaikyti dar trys Lietuvos piliečiai, galimai priklausę minėtai organizuotai grupei, organizavę ir vykdę narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabandą ir platinimą: Airijoje buvo sulaikyti du Lietuvos piliečiai, Jungtinėje Karalystėje – vienas lietuvis.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro ir Airijos Respublikos Nacionalinės policijos Narkotikų ir Organizuoto nusikalstamumo biuro GARDA pareigūnai įtariamųjų gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, automobiliuose Airijoje ir Lietuvoje atliko aštuonias kratas.

Per jas buvo rasta ir paimta 64,7 tūkst. eurų grynųjų pinigų, skirtingų rūšių narkotikų ir trys automobiliai. Jų bendra vertė viršija 200 tūkst. eurų.

Baudžiamasis kodeksas už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu numato laivės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų, o už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų kontrabandą numato laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 18 metų.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, tyrimą atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

„Kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač su pavojingiausiomis jo formomis, yra viena iš prioritetinių Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos sričių, kuriai yra skiriamas ypatingas dėmesys. Atliktas plataus masto tyrimas yra vienas iš sėkmingo ir glaudaus tarpinstitucinio bei tarptautinio bendradarbiavimo, siekiant užkardyti ir neutralizuoti Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančias pavojingas organizuotas nusikalstamas grupuotes, pavyzdžių“, – pranešime teigia Lietuvos kriminalinės policijos biuras.

Pas įtariamuosius rasta pusė milijono eurų grynųjų pinigų, apribotos jų teisės į 1,2 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą, pranešė policija.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai su Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnų pagalba skelbia identifikavę bendrininkų grupę, neteisėtai besipelniusią iš akcizinių prekių, kurios į vidaus rinką, kaip manoma, pateko kontrabandos būdu, realizavimo, t. y. aktyvios prekybos jomis vidaus rinkoje.

Kratos metu surasti suklastoti dokumentai, sulaikyti penki asmenys, iš kurių trys buvo suimti, dviem paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės.

Vienas iš įtariamųjų pasiūlė kyšį pareigūnui, dėl ko jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui.

Dar du asmenys apklausti kaip specialieji liudytojai.

Kai kurie sulaikyti asmenys yra žinomi policijai, anksčiau bausti už analogiškas veikas. Pasak policijos, tikėtina, kad įtariamųjų ratas gali plėstis.

Neviešo tyrimo metu Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai surinko pakankamai duomenų, įrodančių, jog vienas iš grupės organizatorių, Kauno apskrityje subūręs bendrininkų grupę, iš tam tikrų asmenų įgijo, gabeno ir per gerai organizuotą tinklą realizavo daugiau nei 100 tūkst. cigarečių pakelių ir alkoholinių gėrimų.

Pasak policijos, turtą, įgytą nusikalstamu būdu realizavus akcizais apmokestinamas prekes, įtariamieji neretai registravo kitų asmenų vardu, maskavo tokio turto įgijimo šaltinius, atliko su juo tam tikrus legalizavimo veiksmus.

Atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai per kelias dienas vykusias kratas Kauno apskrityje patikrino 12 įtariamųjų gyvenamųjų vietų, patalpų, kuriose buvo sandėliuojamos ir realizuojamos galimai kontrabandos būdu įvežtos cigaretės bei kitos akcizais apmokestinamos prekės.

Kratų metu surasta apie 21 tūkst. nelegaliai laikomų Baltarusijos bei Rusijos gamintojų cigarečių pakelių, taip pat daugiau nei 200 litrų neaiškios kilmės nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, supilstytų žymių alkoholio gamintojų tarose.

Pasak policijos, bus tiriama, ar ši produkcija nėra suklastota. Nusikalstamos veiklos organizatoriaus namuose, pagalbinėse patalpose, įvairiose slėptuvėse rasti, galimai, iš nusikalstamos veiklos gauti pinigai – kruopščiai paslėpti apie 430 tūkst. eurų. ir daugiau nei 82 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų sterlingų: bendra paimtų pinigų vertė viršija pusę milijonų eurų.

„Įtariamieji, vykdydami nusikalstamą veiklą, buvo labai atsargūs – išmanė policijos tyrimo veiklos metodus, konspiravosi, todėl kratos metu buvo surastos kontražvalgybos priemonės“, – skelbiama policijos pranešime.

Siekiant atlyginti žalą valstybei, galimam išplėstinio turto konfiskavimui užtikrinti įtariamiesiems apribota jų nuosavybės teisė į kratų metu paimtas penkias transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra didesnė nei 1,2 mln. eurų.

„Įtariamieji turės pasiaiškinti dėl rastų per kratas pinigų, nekilnojamojo ir kito turto kilmės“, – teigia policija.

Dėl šių veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, neteisėto praturtėjimo ir papirkimo, ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos kriminalinė policija, nuo sukčių galėjo nukentėti daugiau nei dešimt asmenų, jų nuostoliai sudaro keliasdešimt tūkstančių eurų. Šiuo metu vyksta pinigų grąžinimo iš bankų, į kuriuos buvo neteisėtai pervestos lėšos, procesai. Tikimasi, kad dalį lėšų pavyks atgauti.

„Sukčiai naudojasi socialine inžinerija paremtomis sukčiavimo schemomis, siekdami apgauti bankų klientus ir taip išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis. Panaši sukčiavimo schema užfiksuota ir kitose kaimyninėse šalyse“, – rašome Kriminalinės policijos išplatintame pranešime.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos, elektroninių priemonių klastojimo ar neteisėto disponavimo duomenimis, neteisėtos elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Anot policijos, nukentėję žmonės gaudavo SMS pranešimus, kurie neva atsiunčiami iš banko. Trumpoji žinutė informuoja žmogų, kad jis gavo pranešimą, kuris yra pridėtoje nuorodoje.

Atsidarius nuorodą patenkama į suklastotą tinklalapį, kur prašoma suvesti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Žmogui suvedus duomenis, sukčiai juos panaudoja sukurti SMART-ID paskyrą kliento vardu.

Sukčiai, pasinaudodami aukų vardu sukurta SMART-ID paskyra, prisijungia prie nukentėjusiųjų elektroninės bankininkystės paskyros ir neteisėtai perveda pinigus.

Policija gavus tokias žinutes rekomenduoja nespausti nuorodų. Pareigūnai ragina žmones būti budriais, nepakliūti į sukčių pinkles. 

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai išaiškino tarptautinę organizuotą grupuotę, įtariamą pinigų plovimu ir sukčiavimu.

Kaip pranešė Kriminalinės policijos biuras, kriminalistai sulaikė 34 metų Rusijos pilietį, kuris kartu su kitais šios šalies piliečiais bei nenustatytais asmenimis – bendrininkais šių metų rugpjūtį apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą – beveik 90 tūkst. eurų, priklausančių Italijoje registruotam juridiniam vienetui.

Minėti organizuotos grupės nariai nusikalstamu būdu gautas pinigines lėšas siekė nuslėpti ir vėliau įteisinti – skubiai atliko su jomis finansinę operaciją: nusikalstamu būdu įgytus pinigus pervedė į banko sąskaitą Lietuvoje, neįtardami, kad šią sąskaitą jau kontroliuoja policija.

Organizuotos grupės nariai tikėjosi gauti lėšas grynaisiais pinigais ir taip nuslėpti tikrąją pinigų kilmę ir save kaip tikruosius pinigų gavėjus.

Policijos slaptosios operacijos metu vienas iš minėtos organizuotos grupės narių buvo sulaikytas Vilniuje. Dėl kitų organizuotos grupės narių bus kreipiamasi į Rusijos teisėsaugos institucijas teisinės pagalbos prašymu dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir galimos ekstradicijos ar baudžiamojo persekiojimo perėmimo.

Dėl minėto nusikaltimo Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.

Policija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu Europoje stebimi įvairūs pinigų užvaldymo mechanizmai, kai iš Europoje sąžiningai registruotų asmenų sąskaitų dingsta pinigai, vėliau, maskuojant pinigų kilmę, bandoma juos įvairiais būdais legalizuoti ir užvaldyti.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą perdavė bylą dėl sukčiavimo stambiu mastu įtariamo K.J.

Pasak policijos pranešimo, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nuo sukčiavimo nukentėjo ne tik Lietuvos ir užsienio valstybių privačios bendrovės, taip pat buvo sumenkintas tarptautinis Lietuvos prestižas bei pamintas pasitikėjimas Lietuvos pervežimo kompanijomis.

Dalis sudėtingos bylos teismą buvo pasiekusi anksčiau – dar 2005 metais, o K.J. atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

K.J. 2011 metais Molėtų rajono apylinkės teismo, 2013 metais Širvintų rajono apylinkės teismo ir šių metų pradžioje Vilniaus apygardos teismo sprendimais buvo pripažintas kaltu nuo 2003 metų sausio iki gegužės įvykdęs 23 nusikaltimus – sukčiavimą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijus didelės 1 mln. 267 tūkst. 621 lito vertės svetimą turtą.

Policijos teigimu, sukčiavimai buvo itin kruopščiai parengti, laikomasi griežtos konspiracijos, o pastaroji nuolat tobulinama. Tačiau jau teistas už sukčiavimus K.J., pareigūnų atlaidumo nesulaukia, ir toliau yra traukiamas atsakomybėn už nuo 2000 metų vykdytų nusikalstamų veikų virtinę.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas K.J. atžvilgiu įtariant, kad jis, pasinaudodamas Lietuvoje veikiančiomis įmonėmis vykdančiomis tarptautinius krovinių pervežimus bei asocialiais asmenimis, kurie buvo paskiriami „statytiniais“ įmonių direktoriais, nuo 2000-ųjų iki 2004 metų neatsiskaitė su Lietuvos pervežimų įmonėmis už suteiktas paslaugas. Paslaugų suma siekia beveik 280 tūkst. litų.

Nuo K.J. nusikalstamos veikos nukentėjo 13 bendrovių bei 2 užsienio kompanijos veikiančios Rusijoje ir Lenkijoje, kurioms priklausantys kroviniai buvo pagrobti, padarant įmonėms daugiau nei pusės milijono litų žalą.

Policija nustatė, kad nusikalstamas veikas K.J. pradėjo vykdyti 2000 metais, asocialaus asmens vardu įsigijęs Lietuvos įmonę užsiimančią krovinių pervežimais. Pasinaudodamas šios įmonės reputacija ir apsimesdamas kitu asmeniu, vengdamas tiesioginio bendravimo ar maskuodamasis peruku, sudarinėjo sutartis su Lietuvos pervežimų kompanijomis, o šioms suteikus krovinių pervežimo paslaugas už pastarąsias neatsiskaitydavo tuo padarydamas didelę turtinę žalą.

Tais pačiais metais K.J. patobulino nusikalstamos veikos schemą ir svetimo asmens vardu pabandė įsigyti kitą Lietuvos įmonę, užsiimančią krovinių pervežimai siekiant grobti pervežamus krovinius. Tačiau ši jo veika buvo užkardyta policijos pareigūnų pačios nusikalstamos veikos pradžioje, todėl sunkių pasekmių pavyko išvengti.

K.J. savo nusikalstamų kėslų neatsisakė ir 2004 metais Svetimo asmens vardu įsigijo dar vieną Lietuvos įmonę užsiimančią krovinių pervežimais. Pasinaudodamas „statytiniu direktoriumi“, įsigytos įmonės transportu ir įsigytos įmonės, kaip pervežėjo, reputacija, sudarė dvi sutartis dėl krovinių pervežimo su Rusijos ir Lenkijos kompanijomis. Į šešis vilkikus buvo pakrauti šių įmonių aliuminio kroviniai, kurių vertė siekė daugiau nei pusę milijono litų, tačiau krovinio gavėjams nepristatė, o parsivežęs į Lietuvą realizavo jį juodojoje rinkoje.

Įvykdžius nusikalstamas veikas K.J. „statytiniai“ įmonių direktoriai neaiškiomis aplinkybėmis paslaptingai „dingdavo“, dėl ko taip pat buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. K.J. už sukčiavimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų.

Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra.