Tikslas – padėti ir suburti

LRK skyriuje Tilžės g. 26 senjorai žaidžia įvairius stalo žaidimus, gurkšnoja arbatą, vaišinasi sausainiais, o netrukus vyks ir į ekskursijas, muziejus, prie jūros.

„Kadangi dalinome įvairią paramą ukrainiečiams, pastebėjome, kad juos kamuoja didelė vienatvė. Ukrainiečiai čia atvažiavę nieko nepažįsta, nežino, jiems išgyventi savo likimą svetimoje šalyje – labai sudėtinga. Tad mes juos pakvietėme susiburti, kartu pakvietėme ir lietuvius. Taip pat turime programą „Šilti apsilankymai“ – mūsų savanoriai lanko vienišus senjorus, kad mažintų vienatvės jausmą ir atskirtį“, – kalbėjo LRK Klaipėdos skyriaus vadovė Jolanta Jonikienė.

Savanorių tikslas – padėti senjorams pasijausti bendruomenės dalimi ir priminti, kad tokia galimybė pasiekiama visiems, nesvarbu lytis ar amžius.

Mezgasi naujos draugystės

LRK Klaipėdos skyriaus programos „Šilti apsilankymai“ koordinatorė Neringa Šteimantienė pasakojo, kad senjorai naujajame klube jaučiasi puikiai. Čia pamažu mezgasi naujos draugystės.

„Jau buvo du susitikimai, nusprendėme, kad dar bus susitikimas prie Olando Kepurės, bus veiklų Laikrodžių muziejuje, taip pat kepsime pyragėlius, ragausime. Tai jungtinis ukrainiečių ir lietuvių klubas. Labai keičiasi kontaktais, dalinasi, džiaugiasi, kad turi galimybę tarpusavyje bendrauti, nes, kaip supratau, po vieną jie nelabai nori kur nors vaikščioti, o jeigu draugas pašonėje, tada visur nori eiti, dalyvauti“, – sakė pašnekovė.

Kviečiame visus senjorus be išimčių.

Turi gražių planų

„Šiltų apsilankymų“ savanoriai sulaukia vis daugiau senjorų skambučių.

„Pirmi susitikimai būna nedrąsūs, o po to žmonės susidraugauja ir prašo, kad „neatimtų“ paskirto savanorio. Labai smagu, kad patys senjorai dalinasi informacija su savo kaimynais, pažįstamais. Vis daugiau skambučių sulaukiame“, – džiaugėsi N. Šteimantienė.

Ateityje, jeigu pavyktų užmegzti ryšių su verslo atstovais, būtų svarstoma pagražinti LRK Klaipėdos skyriui priklausantį kiemelį, kad vasarą ten galėtų vykti užsiėmimai.

„Turime kiemelį, norime jį apsitvarkyti, vasarą pakviesti ten žmones. Turime planų gėlyčių, prieskonių, vaistažolių darželį pasidaryti, bet tam reikia lėšų. Turime labai gražių planų, kad praskaidrintume žmonėms kasdienybę“, – užsiminė J. Jonikienė.

O naujajame klube kiekvieną antradienį 10 val. laukiami visi.

„Kviečiame visus senjorus be išimčių“, – akcentavo N. Šteimantienė.

Pasak LRK Klaipėdos skyriaus vadovės Jolantos Jonikienės, testai šį mėnesį buvo dalijami ne tik Klaipėdoje, bet ir Palangoje, Gargžduose, Kretingoje.

„Manau, kad tai – labai naudinga. Susisiekėme su bendruomenėmis, su kuriomis bendradarbiaujame, ir asmeniškai pakvietėme atvykti ir pasiimti testų tiek, kiek reikia. Testų tikrai labai daug. Su ta gera žinia, kad turime ką dalinti, tai ir daliname“, – teigė pašnekovė.

COVID-19 testai buvo išdalinti įvairioms pagalbos organizacijoms, „Caritui“, taip pat šauliams, pareigūnams, ugniagesiams.

Visoje Lietuvoje LRK per kovą planavo išdalinti 400 tūkst. COVID-19 testų. Didžioji dalis – jau išdalinta.

Testus gali pasiimti ne tik bendruomenės, bet ir pavieniai gyventojai. Testai dalijami LRK Klaipėdos skyriuje, esančiame Tilžės g. 26, darbo dienomis nuo 10 iki 15 val.

Šia iniciatyva gyventojai skatinami saugoti savo ir artimųjų sveikatą, nepamiršti pasitikrinti, kad COVID-19 sergamumo rodikliai nepakiltų.

„Miestiečiai drąsiai gali ateiti, pasiimti, testuotis ir sveikti“, – kvietė LRK Klaipėdos skyriaus vadovė J. Jonikienė.

Siūlymą pateikė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, kurio teigimu, aplinkybės ir sąlygos, kurios lėmė šių metų pretendentą apdovanojimui, yra išskirtinės.

"Man didelė garbė ir džiaugsmas šiam apdovanojimui teikti organizaciją, kuri nuo praėjusių metų vasario 24 dienos – to laiko, kai dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje pasaulis pasikeitė neatpažįstamai, buvo priešakinėse karščiausių iššūkių linijose, čia, Klaipėdoje. Šios organizacijos darbuotojai, Raudonojo Kryžiaus savanoriai, buvo atviri visiems iššūkiams. Jie niekada nenuvylė, buvo, yra su mumis ir, tikiu, bus ateityje, – sakė V. Grubliauskas.

LRK Klaipėdos padalinys vienija per 1 140 savanorių ir 14 darbuotojų. Jis 2022 m. iniciatyviai veikė ir tebeveikia teikiant pagalbą iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims Klaipėdoje.

Praėjusiais metais Klaipėdoje buvo įkurtas ir 2,5 mėn. veikė Ukrainos karo pabėgėlių registracijos centras. Šiame centre apsilankė 8 827 ukrainiečiai, 255 iš jų buvo pasiūlyta trumpalaikio apgyvendinimo galimybė.

Organizacija buvo pagrindinis tarpininkas ir informacijos teikėjas tarp savivaldybės, valstybinių institucijų ir ukrainiečių karo pabėgėlių, organizacijos savanoriai konsultavo ir tarpininkavo rengiant būtinus pateikti dokumentus institucijoms.

Taip pat organizacijos savanoriai pernai karo pabėgėlius mokė lietuvių kalbos, dalijo higienos paketus, dalyvavo mokyklinių prekių bei miegmaišių rinkimo akcijose, teikė psichologinę paramą.

Be jau minėtos pagalbos teikimo Ukrainos karo pabėgėliams, organizacija nuolat Klaipėdoje vykdo šešias pagalbos gyventojams teikimo programas.

Praėjusiais metais išaugo susidomėjimas "Pirmosios pagalbos" kursais. 17 apmokytų savanorių pravedė šiuos mokymus 2 075 klaipėdiečiams.

Į šiuos kursus vis dar registruojasi įvairios uostamiesčio bendruomenės, kai kurios – po kelis kartus.

Tačiau šiomis dienomis uostamiestyje rasti laisvas patalpas – itin sudėtinga. Nepaisant to, į prašymą nebus numota ranka.

Pasak miesto vadovo Vytauto Grubliausko, organizacija jau buvo kreipusis į savivaldybę šiuo klausimu, tačiau tąkart tenkinti jų prašymą galimybės nebuvo.

Šį kartą, atsižvelgus į tai, kad organizacijoje savanoriauja šimtai savanorių, pasiryžusių padėti tiek saviems, tiek ir kaimynams ukrainiečiams, bus ieškoma nors laikinų patalpų.

"Iki vasario pradžios reikalingos patalpos sandėliavimui tų generatorių, kurie būtų surenkami čia, Klaipėdos mieste ir regione, ir po to būtų centralizuotai vežami į Vilnių, o iš Vilniaus – į Ukrainą", – teigė V. Grubliauskas.

Organizacijai reikalinga įvairi įranga, taip pat lovos, patalynė, šilti drabužiai.

Anot jo, patalpas rasti veikiausiai pavyks. Tačiau nepamirštama, kad organizacijai reikia ir nuolatinių patalpų, kuriose galėtų būti kaupiamos tam tikros atsargos pavojaus ar stichinės nelaimės atveju, taip pat ir rengiamiems mokymams, susirinkimams, aptarimams.

"Reikia turėti omenyje ir kitą dalyką – organizacijai reikalingos patalpos ir tam, kad ten būtų kaupiamos atsargos tam tikrų krizinių situacijų atvejui, kai Raudonasis Kryžius ateina į pagalbą. Tai potvynis, sausra, griūtis ar dar kas nors", – paaiškino meras.

Tokiems atvejams organizacijai reikalinga įvairi įranga, taip pat lovos, patalynė, šilti drabužiai.

"Ne tik norime, bet ir turime ieškoti galimybių, kaip galėtume padėti", – teigė meras.

Miegmaišių rinkimo akcija Klaipėdoje vyko gruodžio 10–11 d.