„Ketvirtadienį vyks derybinis posėdis, tikiuosi, kad paskutinis. Jei mes užbaigiam derybas, kolektyvinės sutarties projektas atiduodamas vertinti Socialinės apsaugos ir darbo ir Finansų ministerijoms, po jų verdikto pirmadienį mes dar turėsim savo tarybos posėdį, ir tada, jei viskas tvarkoj, bus sutarta, kada pasirašoma atnaujinta sutartis“, – BNS sakė E. Milešinas.

Pasak profesinės sąjungos vadovo, pirmadienį taip pat paaiškės, ar organizacijos vienijami mokytojai skelbs streiką, kaip nuo penktadienio planuoja kita mokytojus subūrusi – Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė – sąjunga.

„Pagal mūsų įstatus, taryba priima sprendimą (dėl streiko – BNS), posėdis numatytas pirmadienį, kaip ir esu sakęs, mes iki rugsėjo pabaigos turim baigt derybas ir pirmadienį posėdyje taryba vertins, ar tenkina priimti susitarimai, ir tada bus priimtas sprendimas“, – teigė E. Milešinas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo.

Taip pat sutarta nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.

Ministerijos pasiūlymai netekina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko. Ši profesinė sąjunga nuo šio penktadienio ketina rengti ilgalaikį streiką, mėnesio trukmės protesto akcijas prie Vyriausybės.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

„Rezultatas toks, kad laukiame ministerijos patikslintų formuluočių ir ketvirtadienį susitinkame dar vienam etapui“, – BNS antradienį sakė E. Milešinas.

„Šiandien jie pasiūlė formuluotes, bet dar kol kas mums netiko, tai šnekėjome, tarėmės ir jie prisiėmė namų darbus, patikslins dar kartą“, – pridūrė profsąjungos vadovas.

Anot E. Milešino, po derybų ketvirtadienį LŠMPS ketina apsispręsti, ar streikuos.

„Tikrai taip (priimsime sprendimą – BNS), nes mūsų taryba yra įsipareigojusi iki rugsėjo pabaigos užbaigti derybas ir tada bus matyt, taryba spręs“, – tvirtino jis.

Pasak jo, derybose ŠMSM patikslino tai, ką sakė praėjusį penktadienį. Tuomet švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasiūlė algas kitąmet dviem etapais iš viso kelti 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo.

Ministras taip pat su profsąjungomis sutarė nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.

Taip pat G. Jakštas skelbė, kad iki metų pabaigos planuojama atlikti mokytojų darbo krūvio analizę, kad būtų galima koreguoti mokytojo krūvio sudarymo, darbo valandų skaičiavimo metodiką.

„Šiandien jau tiksliname, kaip tai atrodys šakos kolektyvinėje sutartyje ir dar tam tikri reikalavimai, tam tikri siūlymai mums netinka“, – teigė E. Milešinas.

Anot jo, su ministerija tikimasi suderinti, kad darbo užmokestis mokytojams būtų didinamas ne tik kitais metais.

„Mūsų tikslas, kad ir 2025 metais, 2026 metais ir ateityje visas tas judėjimas būtų į priekį“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Jis pridūrė, kad kol kas nėra aišku, koks tiksliai galėtų būti algų pedagogams augimas ateityje.

Ministerijos pasiūlymai netekina Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, vadovaujamos Andriaus Navicko. Ši profesinė sąjunga nuo šio penktadienio ketina rengti ilgalaikį streiką, mėnesio trukmės protesto akcijas prie Vyriausybės.

Vyriausybė yra įsipareigojusi, kad kitąmet pedagogų atlyginimai turi pasiekti 130 proc. šalies atlyginimų vidurkio.

„Mes, keturios organizacijos, per savaitgalį sudėliojome galutinę redakciją ir realiai reikalavimai labai stipriai nepasikeitė nuo pirminių, kuriuos mes buvom suplanavę praėjusią savaitę“, – BNS pirmadienį sakė LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Anot jo, pagrindinis reikalavimas, kad mokytojų atlyginimas kitąmet siektų 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o aukštųjų mokyklų dėstytojams – 150 procentų.

„Antras reikalavimas, kad kitais metais švietimo pagalba ir ikimokyklinis ugdymas būtų finansuojami 100 procentų iš valstybės biudžeto“, – teigė E. Milešinas.

„Tai yra, kad dabar savarankiškos funkcijos, priskirtos savivaldai, taptų deleguotos“, – pridūrė jis.

Vienas dalykas, nuo kurio tikrai nesitrauksime, tai yra reikalavimas dėl 130 proc. ir 150 proc. atlyginimo kitais metais.

Pasak E. Milešino, šiuo metu savivaldybės, kurios šiai funkcijai turėtų skirti 20 proc., nevykdo savo įsipareigojimų.

„Mūsų duomenys rodo, kad tik 13 savivaldybių iš 60-ies vykdė įsipareigojimą, tai yra, davė 20 procentų arba gerokai daugiau kai kurios, bet 47 savivaldybės nevykdė savo įsipareigojimų, iš jų devynios neprisidėjo nė centu“, – kalbėjo LŠMPS pirmininkas.

Anot jo, trečias keliamas reikalavimas – peržiūrėti mokytojų etato struktūrą. Jis pridūrė, kad įvedus etatinį darbo apmokėjimą, etatai nėra formuojami arba formuojami per dideliu krūviu.

„Tai pirmiausia tegu Vyriausybė užtikrina, kad būtų laikomasi, kas numatyta įstatyme“, – sakė jis.

Anot E. Milešino, profsąjunga taip pat siekia mažesnio mokinių skaičiaus klasėse.

„Pirmiausia, tai reikalavimas Vyriausybės kontrolės ir priežiūros, kad būtų laikomasi dabar galiojančių įstatymų“, – kalbėjo LŠMPS pirmininkas.

„Antras dalykas, kad savivaldybėms duotų įrankį pačioms reguliuoti, mažinti mokinių skaičių klasėse“, – teigė jis.

Apie tai pirmadienį susitikime su Seimo Laisvės frakcija kalbėjo ir švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Anot ministro, su profesinėmis sąjungomis diskutuojama, kad savivaldybės galėtų sumažinti maksimalų vaikų skaičių klasėse iki 27.

Paskutinis reikalavimas, kurį pateikė Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas – tyrėjo krepšelio įvedimas.

E. Milešinas sakė negalintis pakomentuoti šio reikalavimo detaliau.

Pasak LŠMPS pirmininko, jei iki spalio 1 dienos nebus susitarta, profsąjungos spręs dėl protesto akcijų, neatmeta ir galimybės streikuoti.

„Vienas dalykas, nuo kurio tikrai nesitrauksime, tai yra reikalavimas dėl 130 proc. ir 150 proc. atlyginimo kitais metais“, – tvirtino jis.

„Dėl kitų visų reikalavimų tai suprantame, kad per 2024 metų biudžetą sudėtinga visas išspręsti problemas“, – pridūrė E. Milešinas.

Vis tik jis sakė besitikintis konkrečių datų iš ministerijos, kada „šitos problemos bus sprendžiamos“.

Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024-ųjų pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Apie planuojamą streiką bei pasitraukimą iš kolektyvinės sutarties su ministerija šiai neįgyvendinus pažadų dėl vidutinio mokytojų darbo užmokesčio dydžio anksčiau pranešė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga.

Jos vienijamų mokytojų įspėjamasis streikas planuojamas rugsėjo 15 dieną, o nesulaukus norimų rezultatų, rugsėjo 29-ąją būtų surengtas ir tikrasis streikas.

„Koronaviruso sukelta krizė apnuogino švietimo sistemos bėdas. Nukrito kaukės ir pasimatė absoliutus negebėjimas valdyti situaciją, aiškios politikos neturėjimas, politinės lyderystės trūkumas. Dar kartą aiškiai pamatėme aukštųjų mokyklų vietą švietimo sistemoje. Jos suinteresuotos tik susirinkti krepšelius už studentus, bet realiai ilgalaikiame švietimo procese jos seniai nedalyvauja“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

LŠMPS teigimu, mokiniai mokyklose mokomi 12 metų, tačiau panašu, kad be brandos egzaminų, trunkančių vos kelias savaites, sistema sugriūva. Visa švietimo sistema užlūžta, todėl akivaizdu, kad taip toliau tęstis negali.

Nukrito kaukės ir pasimatė absoliutus negebėjimas valdyti situaciją, aiškios politikos neturėjimas, politinės lyderystės trūkumas.

„Šis, visiems sudėtingas, laikotarpis kartu yra unikali proga iš esmės keisti švietimo sistemą. Apie būtinus esminius pokyčius kalbame daugelį metų. Manome, kad nuotolinis mokymas turi likti tik papildoma, tačiau reguliariai naudojama mokymo priemone, nesukeliančia šoko ar nepatogumų nei mokytojams, nei mokiniams“, – teigia E. Milešinas.

LŠMPS siūlymu, mokyklos baigimas negali būti ir toliau vertinamas tik pagal brandos egzaminų rezultatus. Jis turi susidėti iš trijų dalių – 9-12 klasių pažymių vidurkio vertinimo, brandos egzaminų ir aukštųjų mokyklų stojamųjų egzaminų įvertinimo. Tokiu būdu ne tik būtų išskaidyta įtampa mokiniams, visos įstaigos prisidėtų prie būsimųjų studentų vertinimo, tačiau ir būtų užtikrinamas visos švietimo sistemos tvarumas.

Be to, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimai privalo užtikrinti mokytojų teises. Akivaizdu, kad ministerija šiuo metu blaškosi ir neturi aiškaus plano, nes neturi švietimo vizijos bei nevykdo švietimo politikos.

„Su švietimo sistema eksperimentuoja kas netingi. Mokytojai pakeitimų ir naujų instrukcijų sulaukia kasmet, todėl jų teisių užtikrinimo reikalavome ir reikalausime. Mūsų esminė žinia ministrui yra tokia: mokytojams garantuotas darbo ir poilsio režimas privalo būti užtikrintas. Kaip ministras tai sugebės suderinti su socialiniais partneriais ir išdėlioti laike, tai jau ministro reikalas“, – pabrėžia didžiausios mokytojų profesinės sąjungos vadovas.

Pirmadienį VU rektorius Artūras Žukauskas LRT televizijai teigė, kad, atlikus apklausą universitete, paaiškėjo, jog 96 proc. darbuotojų ir studentų remia protesto akcijas, ir paragino kitus Lietuvos universitetus prisijungti bei siūlyti savo protesto formas.

Visi Eltos kalbinti universitetų profsąjungų vadovai patvirtino, kad vyksta intensyvus dialogas tarpusavyje dėl to, kaip pareikšti nepasitenkinimą valdžios nevykdomais pažadais. Vis dėlto konkrečius žingsnius kol kas įvardijo tik Kauno technologijos universiteto (KTU) profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Juodagalvis.

Jo teigimu, KTU bendruomenė yra nusivylusi mažais atlyginimais ir jau lapkričio 28 d. solidarizuojasi su mokytojais – rengs trumpą įspėjamąjį streiką universitete, o vėliau gali dalyvauti ir piketuose prie Finansų ministerijos ar Vyriausybės.

„Paskutinį kartą, kai mačiau, tai atsakančių į siųstą laišką dauguma pasisako už streiką. Aišku, už tą pilną streiką, matyt, nekilsim, bet įspėjamasis streikas bus, deriname laiką su mokytojais – tai turbūt 28 d. dviejų valandų įspėjamasis streikas bus. Mes dabar jau kuriame streiko komitetą“, – informacija apie planus dalijosi KTU darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Kartu V. Juodagalvis patikino, kad vyksta dialogas su visomis aukštosiomis mokyklomis. Jo teigimu, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo nuomonė yra bendra – streikuoti. Akademikas tvirtina, kad jų neįtikina argumentai dėl lėtėjančios ekonomikos. Gaunamas atlygis, anot jo, pradėjo didėti tik nuo praėjusių metų ir galiausiai šiandien tepasiekė iki krizės 2008 m. buvusį lygį.

Anksčiau būdavo, kad dėstytojai laukdavo – sunki padėtis, krizė, dar palauksim, pakentėsim, bet matome situaciją tokią, kad jeigu laukiame, tai tie atlyginimai ir lieka tokiam pačiam lygmeny.

„Tai čia kalbu apie akademinius darbuotojus, o dar yra neakademiniai darbuotojai, kurie taip pat skundžiasi, jiems atlyginimas šiek tiek buvo keliamas, bet žinote, kodėl mažiausiai gaunantiems buvo keliamas atlyginimas? Nes minimumas jau pradėjo pasivyti jų atlyginimą. O vyresniajam laborantui reikalavimai ir aukštasis mokslas, dabar aplinka tarptautinė, tai reikia anglų kalba mokėti kalbėti ir visokie kitokie reikalavimai – jei atlyginimai ne ką didesni už minimumą, tai suprantat...“, – apmaudo neslėpė V. Juodagalvis.

„Anksčiau būdavo, kad dėstytojai laukdavo – sunki padėtis, krizė, dar palauksim, pakentėsim, bet matome situaciją tokią, kad jeigu laukiame, tai tie atlyginimai ir lieka tokiam pačiam lygmeny“, – pridūrė jis.

Kolegai antrino ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesinės sąjungos pirmininkas Marius Sirutavičius, kuris pabrėžė, kad Vyriausybės ruošiamame kitų metų biudžeto projekte turėtų būti labiau atsižvelgiama į prioritetines sritis.

„Klausimas tų biudžeto įplaukų perskirstymo – ar jis tikrai yra sudėliotas pagal prioritetines sritis? Be abejo, kad (atlyginimai keliami. – ELTA) turėtų būti pagal realias galimybes, bet galima būtų svarstyti, kas yra prioritetai. Kadangi (švietimas. – ELTA) buvo įvardinta kaip prioritetinė sritis, tai kyla klausimas...“, – kalbėjo M. Sirutavičius.

VDU darbuotojų profsąjungos vadovas taip pat pažymėjo, kad šiuo metu universitete yra atliekama apklausa, siekiant išsiaiškinti, ar būtų parama protestui, ar kitai nepasitenkinimo išraiškos mažais atlyginimais formai.

„Ne tiek jau daug buvo pažadėta, rodos, 10 proc. – iš esmės susitarimas patvirtintas ir aišku, kad tai kelia darbuotojų nepasitenkinimą. Kažkokia reakcija turi būti, nes jaučiasi žmonės apgauti“, – teigė M. Sirutavičius.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesinės sąjungos pirmininkė Ramunė Žurauskienė taip pat Eltą patikino, kad palaiko akademinės bendruomenės iniciatyvą protestuoti. Vis dėlto ji pažymėjo, kad kol kas universiteto viduje apsitarti, kaip toliau bendruomenė veiks šiuo klausimu, nespėjo.

„Su universiteto žmonėmis nešnekėjau, bet tą straipsnį skaičiau, tai mes tikrai palaikome“, – patikino R. Žurauskienė.

Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto profsąjungos pirmininkė Eglė Bilevičiūtė sako, kad darbuotojų nusivylimas žemais atlyginimas akivaizdus, tačiau neskubėjo patvirtinti, jog prisijungtų prie streiko. Galima rasti kitų protesto formų, įsitikinusi akademikė, tačiau informavo, kad MRU taip pat išplatins anketą savo darbuotojams dėl paramos protestams.

„Žinoma, mūsų atlyginimai yra juokingi, profesoriaus atlyginimas kaip bedarbio pašalpos. Tačiau ar dėl to eis streikuoti... Mūsų bendruomenė nėra linkusi. Pirmiausia dėl to, kad tai nebus taip efektyvu, kaip mokytojų streikas. (...) Kitas dalykas – įsipareigojimas prieš studentus. Lazda dviejų galų. Protestui, kad reikia ginti savo teises, tai visi pritaria, bet kokiu būdu – tai kitas klausimas“, – svarstė E. Bilevičiūtė, kartu pabrėžusi, kad kol kas dalijasi tik savo asmenine nuomone, nes laukiama apklausos rezultatų.

Vis dėlto „Paskutinio prioriteto“ iniciatyvinės grupės narė, VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė doc. Rūta Žiliukaitė patikino, kad dialogas tarp aukštųjų mokyklų yra vieningas ir gauta, pasak jos, daugybė įvairių pasiūlymų, kaip išreikšti nepasitenkinimą nekeliamais atlyginimais.

„Mėginsime diskutuoti toliau, nes yra labai daug konkrečių pasiūlymų sudėta. Mūsų tikslas yra apsispręsti, sustrateguoti, ką šią savaitę dar galima daryti, mėginant kelti tą bendrą protesto bangą, bet tai dar tik procesas. Mes dirbame, bet pasakyti žingsnius, kas kada įvyks, dar negaliu. Tikiuosi, kad tą aiškumą turėsime antradienį, trečiadienį“, – Eltai teigė doc. R. Žiliukaitė.

Kartu VU docentė pridūrė, kad šiuo metu yra vykdoma aukštųjų mokyklų profsąjungų mobilizacija, siekiant išsiaiškinti visų nuomones.

„Tai, ką mes komunikuojame – tiek profesinės sąjungos VU ir kitų universitetų, tai, kad mes esame pasirengę paremti tą streiką, jeigu jis būtų organizuojamas vienų profesinių sąjungų, ir tikrai tikimės, kad lygiai taip pat profesinės sąjungos parems ir kitas taikias protesto masines akcijas“, – paaiškino R. Žiliukaitė.

Apie tai po valdančiųjų „valstiečių“ frakcijos posėdžio BNS informavo jame dalyvavęs profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

„Matom, kad kažkas daroma, stengiamasi, ieškoma, bet laikas taip pat eina. Šiandien mūsų profsąjunga įsteigė streiko komitetą ir lapkričio 28 dieną skelbiam dviejų valandų terminuotą streiką“, – sakė profsąjungos vadovas.

Jis taip pat pridūrė, kad tikisi, jog streikuoti neprireiks, jeigu valdžiai pavyks išpildyti profsąjungos keliamus reikalavimus dėl švietimui planuojamų pinigų kitų metų biudžete.

Profsąjunga reikalauja, kad jame atsispindėtų prieš dvejus metus su Švietimo ministerija pasirašytas susitarimas dėl papildomų 117 mln. eurų švietimo darbuotojų atlyginimams.

Šiuo metu 2020 metų biudžeto projekte tam numatyta kiek daugiau nei 55 mln. eurų.

Tuo metu valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis frakcijos posėdyje žadėjo padaryti viską, kad profsąjungos reikalavimai būtų išpildyti.

„Mes tikrai padarysim viską, kas įmanoma šitoje situacijoje, aš tą galiu pažadėt. Ar to užteks, kad neišeitumėt į gatves, aš negaliu pasakyt (...) Situacija yra tikrai sudėtinga“, – sakė R. Karbauskis.

Jis taip pat teigė, kad dėl šiuo metu numatytų mažesnių pinigų mokytojams „kalta“ tiek ekonomikos augimo prognozė, tiek opozicija.

„Prieš pusantrų metų laiko ekonomikos augimo prognozė buvo didesnė. Dabar ji mažėja dėl to, kad yra „Brexitas“ ir visi kiti faktoriai. Šitoje situacijoje mes susiduriame su faktu, ką mums sako Finansų ministerija, kad mes nesurinksime tiek pinigų, valstybė nesurinks tiek pinigų, kiek yra suplanuota“, – teigė „valstiečių“ lyderis.

„Maksimaliai daroma viskas, kad pajamų nebūtų. Maksimaliai daroma viskas, kad išlaidos būtų, kuo didesnės. Ką padarė Švietimo komitete opozicija, tai viską padarė, kad padidintų išlaidas žinodami, kad tai nerealu“, – pridūrė jis.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, vadovaujamas „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos, praėjusią savaitę nepritarė Vyriausybės pateiktam kitų metų valstybės biudžeto projektui ir pateikė savo siūlymų už 180 mln. eurų.

Komitetas siūlė didinti lėšas dėstytojų, aukštųjų mokyklų neakademinių darbuotojų, mokytojų, darželių pedagogų algas.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį teigė, kad įgyvendinti šiuos pasiūlymus nėra realu, tačiau į profsąjungų lūkesčius bandysiąs įsiklausyti.