Aibė prielaidų

„Kauno diena“ nuo pirmųjų dienų po įvykusios tragedijos sulaukė daugybės informacijos. Tiek šaltiniai teisėsaugoje, medikai, tiek kalbinti kai kurie vietiniai žmonės kėlė prielaidų apie tėvų galimai įvykdytą sunkų nusikaltimą. Tai, kas buvo pastebėta per pirminę vaiko apžiūrą, vertė teisėsaugininkus veikti labai aktyviai ir nedelsiant. Tai tarsi sufleravo, kad tiriama neeilinė vaiko mirtis.

Kai kurios šios šeimos asmeninio gyvenimo detalės tapo esminėmis, kad vietiniai tragediją apipintų įvairiausiomis kalbomis. Nepaisant to, dalis žmonių, pažįstančių tėvus, stebėjosi kilusiu chaosu ir tikino, kad abu vaikai šeimoje esą mylimi ir prižiūrimi.

Versija: vaiko mirtis – galimai tėvų nepriežiūros, negebėjimo juo tinkamai rūpintis ir pasirūpinti, kad būtų laiku suteikta profesionali medicininė pagalba, rezultatas. (Asociatyvi Shutterstock nuotr.)

Tačiau vaiko priežiūra, kaip aiškėja, šioje istorijoje – esminis momentas. Nors dar nėra galutinių teisėsaugininkų, teismo medicinos ekspertų išvadų, jau net tarp politikų kalbama, kad vaiko mirtis – galimai tėvų nepriežiūros, negebėjimo juo tinkamai rūpintis ir pasirūpinti, kad būtų laiku suteikta profesionali medicininė pagalba, rezultatas.

„Kauno diena“ istoriją sąmoningai pateikia neminėdama konkrečios vietovės ar kitų, šeimą padėti identifikuoti galinčių, aplinkybių. Toks sprendimas priimtas siekiant išvengti raganų medžioklės, kuri nukreiptų dėmesį nuo esminio šios vaiko mirtimi pasibaigusios istorijos moralo – reikia ne ieškoti kaltų, bet bandyti spręsti problemą stengiantis, kad ji nepasikartotų nei minimoje, nei kurioje kitoje šeimoje.

Jei tai tiesa, esu pakraupęs, kad 21 a. mes turime tokią situaciją. Šiame amžiuje žmonės nuo vidurių užkietėjimo nebemiršta.

Baisiausia nepasitvirtino?

Kaip skelbė policija, tą lemtingą dieną mažametis iš namų buvo atvežtas į ligoninę. Vaiko sveikatos būklė buvo labai sunki, todėl berniukas iš karto buvo pervežtas į Kauno klinikas ir operuotas dėl žarnyno problemų. Tos pačios dienos naktį mažametis mirė.

Jei vaiko sveikatos istorijoje būtų įrašų apie buvusias sveikatos problemas, greičiausiai niekam nebūtų kilę abejonių, kad šeimoje įvyko didžiulė tragedija. Tačiau abejonių kilo. Tiek su „Kauno diena“ kalbėję medikai, tiek šaltiniai teisėsaugoje minėjo galimą sunkų nusikaltimą. Dėl to jau pirmomis minutėmis po vaiko mirties šeimos butą šturmavo kriminalistai. Šaltinių duomenimis, iškart buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dviejų Baudžiamojo kodekso straipsnių – dėl vaiko mirties priežasties ir mažamečio seksualinio prievartavimo.

Atrodo, toks aktyvus teisėsaugininkų veikimas davė rezultatų, nors ir priešingų pirminiams įtarimams – praėjus kone trims mėnesiams po tragedijos, sunkaus nusikaltimo šešėlis nuo tėvų slenka, tačiau tiksli mirties priežastis vis dar tiriama.

„Suprantame jūsų norą kuo plačiau žinoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau turime įvertinti visus faktorius ir rizikas detaliau kalbėti apie ikiteisminio tyrimo duomenis.

Patiksliname, kad dėl šio įvykio yra atliekamas tik vienas ikiteisminis tyrimas, kuriuo visapusiškai vertinami visi gaunami duomenys, turima informacija, specialistų tyrimai ir kita tyrimui svarbi medžiaga. Ekspertų išvados dėl mirties priežasties dar neturime, todėl nenorėtume užbėgti įvykiams už akių ir daryti nepamatuotų prielaidų“, – „Kauno dienai“ teigė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Petkuvienė, papildydama, kad įtariamųjų šiame ikiteisminiame tyrime kol kas nėra, o vaiko tėvai apklausti liudytojais.

Negydė ar nugydė?

Galima manyti, kad tėvams šiuo metu – labai sunku. Ne tik dėl vaiko netekties, bet ir nelaukto teisėsaugininkų dėmesio. Tačiau reikėtų ne gailėtis, bet kalbėti apie tai, ko jie galbūt nesugebėjo ar nenorėjo padaryti.

Nuo pat pradžių „Kauno dieną“ pasiekė žinios ne tik apie jau minėtą galimą sunkų nusikaltimą, bet ir tai, kad rimtų sveikatos problemų turėjęs vaikas tiesiog laiku nesulaukė reikiamos medicininės pagalbos. Gerai informuoti šaltiniai pasakojo, kad nelaimės dieną į namus atvykusiems paramedikams vaiko mama aiškino esanti žolininkė, pati geriausiai žinanti apie vaiko sveikatos problemas.

Situacija: į Klinikas atvežto vaiko sveikatos būklė buvo labai sunki, todėl jis buvo operuotas, bet, deja, tos pačios dienos naktį mirė. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

„Kol kas neaišku, ar galima tiesiogiai kalbėti apie vaiko sužalojimus. Greičiausiai tai buvo socialinės problemos… Kodėl taip ilgai nesikreipė… Tačiau čia paskutinį žodį turi tarti teismo medicinos ekspertai“, – apie tai, kad vaikas galbūt nebuvo laiku parodytas medikams, užsiminė vienas medikų.

Apie galimą dabar jau mirusio vaiko nepriežiūrą, pasirodo, jau kalbama ir tarp politikų. Su „Kauno diena“ sutikęs pasikalbėti vaikų psichologas, psichiatras, Seimo narys Linas Slušnys tikino apie tai išsamiai diskutavęs su partijos nariais.

„Šitoje istorijoje aš žinau vieną – tėvai ilgai vaiko nevežė pas gydytojus. Lyg bandė patys kažkokias klizmas statyti. Ieškojo būdų patys, kaip jam padėti, tačiau į jokius specialistus nesikreipė. Kai yra greitoji medicinos pagalba, gydytojai ir visos sveikatos paslaugos prieinamos, kyla klausimas – kodėl? Kodėl vaikas nebuvo pristatytas medikams? Mano suvokimu, visas vaiko negalavimo procesas turėjo būti ilgas…“ – stebėjosi politikas.

Jis tikino labai laukiantis tikslių teismo medicinos ekspertų išvadų, tačiau jei ši versija pasitvirtintų, reiktų rimtai galvoti apie tėvų atsakomybę.

„Jei tai tiesa, esu pakraupęs, kad 21 a. mes turime tokią situaciją. Šiame amžiuje žmonės nuo vidurių užkietėjimo nebemiršta. Tačiau mes turime mirusį vaiką ir tai rodo, kad tėvai nesugebėjo juo pasirūpinti. Todėl keliu klausimą: kas bus su dar vienu šeimoje augančiu vaiku? Kas bus, jei ir šitam vaikui kas nors nutiks?“ – žodžių į vatą nevyniojo L. Slušnys.

Praėjus mėnesiui po berniuko mirties, „Kauno diena“ apsilankė nelaime paženklintame mieste. Čia pavyko pasikalbėti ir su vietiniais gyventojais, ir su šeimai artimais žmonėmis.

Vietinių laidojimo namų atstovė, kurios rankose atsidūrė vaiko mirties liudijimas, „Kauno dienai“ taip pat akcentavo, kad mažametis mirė dėl turėtų sveikatos problemų.

„Gal tėvai galvojo, kad vaikas išaugs tas sveikatos problemas? Kiek man žinoma, dėdavo kažkokias žvakutes. Galiu parodyti jums mirties liudijimą. Jis vaikas daug tų vidaus organų ligų turėjo… Gal kas nors buvo pražiūrėta ar gal gydytojams nevedė vaiko“, – susitikimo metu klausimų kėlė moteris.

„Beveik garantuoju, kad medikai pasakys, jog įvyko intoksikacija dėl vidurių užkietėjimo, t. y. bendras organizmo apsinuodijimas. Kai sprogsta storoji žarna ir visas turinys patenka į pilvo ertmę, jei esi ligoninėje ir per kelias minutes tau suteikiama pagalba, gal ir yra šansų išgyventi. Tačiau jei tokia nelaimė nutinka namuose, 10–15 minučių ir viskas baigta. Tokių dalykų 19 a., gal šiek tiek 20 a. pradžioje būdavo, kai medicina, diagnostika dar nebuvo tiek pažengusi. Tačiau, kad tai nutiko 21 a., sunku suvokti“, – savo prielaidomis pasidalijo L. Slušnys.

Kam tos sauskelnės?

„Kauno dienai“ pavyko pasikalbėti ir su vienu šios šeimos narių. Jis kasdien būdavo toje aplinkoje, kurioje augo minėtas vaikas. Kai kurios jo atskleistos detalės – atsakymas į tai, kodėl vietos gyventojams kilo baisių įtarimų.

„Vaikutis nesituštindavo, kaip priklauso. Duodavome gerųjų bakterijų ir kuriam laikui praeidavo. Pasirodo, ten jau buvo problemų su žarnynu. Vaikiukui užsikimšo, plyšo viduje ir prasidėjo kraujavimas…“ – sunkiai tramdydamas emocijas kalbėjo šios šeimos narys.

Jis patvirtino, kad šeimą pasiekė vietinių apkalbos. Taip pat neslėpė, kad pirminiai teisėsaugininkų veiksmai privertė pasijusti tarsi didžiausiems nusikaltėliams.

„Visus iš eilės tardo… Jau taip baisu visi šie išgyvenimai, o dar taip iš visų pusių… Niekaip nepalieka ramybėje. Apklausti atvažiuoja 23 valandą, klausinėja tris valandas“ – pasakojo pašnekovas.

Paklausus, ar vaikui buvo nustatyta kokių nors ligų, ar jis lankydavosi pas medikus, šeimos narys atsakė trumpai.

„Pas mus medikai tokie, kad nuėjus turi pasakyti, kuo sergi. Retas jų išmano apie vaikus“, – apie galimą nepasitikėjimą medicina tarsi prasitarė jis ir pridėjo: „Nežinome, gal jis kokių nors žarnyno sveikatos problemų turėjo ir nuo gimimo, neaišku. Tačiau jis buvo judrus vaikas. Visą vasarą žaisdavo, viskas buvo gerai. Tik prieš pat nelaimę paūmėjimas buvo. Šeimai tai tikrai didelis smūgis.“

Ne vienas kalbintas vietinis gyventojas „Kauno dienai“ užsiminė, kad šį, jau ūgtelėjusį vaiką matydavo su sauskelnėmis. Minėtas šeimos narys patvirtino, kad jos buvo dedamos ir net išpyškino šokiruojančią priežastį.

„Nežinome, kas tam vaikiukui būdavo, bet tualete jis nesituštindavo. Būdavo, uždedame sauskelnes ir į jas jis padaro. Būdavo, kad ir į mokyklą uždedame, kad kartais bėda nenutiktų“, – kaip scenarijų iš viduramžių filmo pažėrė jis.

Vaikų psichiatras L. Slušnys tokiam tėvų aplaidumui nebuvo pakantus. Anot jo, tėvai per visą laiką, kol vaikas kankinosi, nesugebėjo jam iškviesti nei greitosios medicinos pagalbos, nei parodyti gydytojams. Vietoje to, bandė spręsti problemą savarankiškai.

„Tikrai nežinau, kokia tai situacija, bet, akivaizdu, kad tėvai neturėjo nuovokos nei kas yra pavojinga vaikui būsena, nei kaip reikia juo rūpintis. Tačiau turime, ką turime: dėl suaugusiųjų kvailumo ir įsitikinimų mirė dar vienas vaikas.

Nežinau, kokios bus ekspertizės išvados po vaiko mirties, bet turiu įtarimų, kad viskas bus traktuojama kaip nelaimingas atsitikimas. Jeigu taip iš tiesų įvyks, galiu pasakyti, kad tokia išvada šiame technologijų, diagnostikos, žmonių išsilavinimo ir medicinos pažangos amžiuje yra tarsi raudonas brūkšnys ant mėlynos sienos. Ką tai reiškia, ką norėta tuo pasakyti, niekas iki galo nesupras, tačiau kiekvienas turės susikurti savo atsakymą“, – žodžių nesirinko politikas.

Kraupu: L. Slušnys teigė turintis informacijos, kad tėvai ilgai vaiko nevežė pas gydytojus. (Ž. Gedvilos/BNS nuotr.)

Niekas nepastebėjo?

Pastaruoju metu girdime siaubingų istorijų – vienose vaikai liko gyvi, kitose mirė, bet visas jas sieja tai, kad ten veikė suaugusieji. Po tokių istorijų norisi pastebėti, kad aplink vaiką sukosi suaugę asmenys: tėvai, giminės, kaimynai, mokytojai. Tai kaip taip nutinka, kad vaikai tampa apleisti, prieš juos smurtaujama, o kartais jie net miršta? Jei tėvai negeba jais pasirūpinti, kodėl žmonės iš aplinkos taip pat lieka abejingi?

Su šia konkrečia istorija siejamas berniukas mokėsi vietinėje gimnazijoje. Su „Kauno diena“ kalbėjęs šios įstaigos direktorius į detales nesileido dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo, bet patvirtino, kad berniukas buvo kiek ramesnis nei kiti vaikai. Pašnekovas neatsakė, ar pastebėjo, kad jo vadovaujamos gimnazijos mokinys turi sveikatos problemų.

„Domėjausi pas sveikatos priežiūros specialistą, tai šio mokinio sveikatos pažyma pristatyta laiku. Remiantis ja, jis lankyti mokyklą galėjo. – biurokratinį atsakymą pateikė gimnazijos vadovas. – Informacijos, kad vaikas mokykloje vaikščiojo su sauskelnėmis, neturiu, todėl nieko negaliu komentuoti.“

Pašnekovas tikino, kad su šeima jokių problemų – atvejo vadybų ar kitų dalykų – nebuvo.

„Tėvas dažniausiai palydėdavo į mokyklą ir jokių negerumų nebuvo. Šiuo atveju, manau, tik teisėsauga gali atsakyti į visus klausimus“, – vylėsi direktorius.

Su „Kauno diena“ sutiko pasikalbėti ir mirusio vaiko krikštamotė, gyvenanti toje pačioje laiptinėje.

„Tėvai vaikutį atvesdavo pasveikinti Mamos, Tėvo dienos proga. Toks mūsų bendravimas buvo. Kasdien nesusitikdavome, bet visos svarbiausios šventės, gimtadieniai būdavo švenčiami kartu“, – prisiminė pašnekovė, pasak kurios, tėvai pasiskųsdavo berniuko sveikatos problemomis, tačiau apie jas daug nepasakodavo.

„Nesame tokie artimi, kad viską vieni kitiems detaliai pasakotume. Vaiką prižiūri tėvai ir jie juk viską geriausiai žino, su problemomis tvarkosi. Įtarimų, kad šeimoje kažkas negerai, tikrai nebuvo“, – tvirtino krikštamotė.

Vaiko teisių gynėjai akcentuoja, kad šeimoms, kurios susiduria su įvairiais sunkumais, yra labai svarbus aplinkinių žmonių – giminaičių, draugų, kaimynų – dėmesys ir noras padėti.

Lyg bandė patys kažkokias klizmas statyti. Ieškojo būdų patys, kaip jam padėti, tačiau į jokius specialistus nesikreipė. Kai yra greitoji medicinos pagalba, gydytojai ir visos sveikatos paslaugos prieinamos, kyla klausimas – kodėl?

„Kartais pasidomėjimas šeimos kasdienybe, pasisiūlymas padėti buityje ar vaikų priežiūroje, reagavimas į pastebėtas problemas šeimoje laiku ir suteikta galimybė šeimai gauti reikiamą pagalbą gali padėti jai atpažinti ir įveikti iškilusius sunkumus, o vaikams leisti augti saugiems ir laimingiems šeimoje“, – tarsi priminimą išsakė šios tarnybos atstovai.

Auga dar vienas

Mirusio vaiko sugrąžinti nebeįmanoma, tačiau dabar labiausiai rūpi, kas bus su antruoju šioje šeimoje augančiu vaiku. Kaip buvo rašyta žiniasklaidoje, iškart po tragedijos vaiko teisių specialistai skubėjo aiškintis situaciją, įvertinti visas aplinkybes. Kaip teigta, ši šeima į tarnybos akiratį anksčiau patekusi nebuvo.

„Tai, kas vyksta su suaugusiaisiais, neįdomu, nes jie gali patys spręsti savo problemas. Mes turime rūpintis vaikais. Žiūrint į ateitį, kas bus iš to vaiko, kuris auga tokioje šeimoje? Jis bus toks pat vargšas, nepasitikintis savimi, negalintis savimi pasirūpinti. Nes jis tą patį mato šeimoje. Tikimybė, kad bus kitaip, labai maža. Jei klaustumėte manęs, įvykus tokiai tragedijai, antram šeimoje esančiam vaikui grėsmę, riziką vertinčiau kaip labai didelę“, – „Kauno dieną“ tikino vaikų psichiatras L. Slušnys.

Kaip „Kauno dienai“ teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus patarėja Ieva Daukšienė, vaiko teisių atstovai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Nagrinėdami vaiko teisių pažeidimą, vaiko teisių gynėjai vyksta į šeimą ir visada bendrauja tiek su vaiku, tiek su jo artimaisiais, išklauso visų nuomones, o esant būtinybei – perkelia vaiką į saugią aplinką, kol atlieka vaiko situacijos vertinimą.

„Minimos šeimos atveju taip pat buvo gautas pranešimas dėl galimo vaiko teisių pažeidimo, tad vaiko teisių gynėjai vyko pas šeimą, bendravo su visais jos nariai, išklausė jų nuomones ir, įvertinę situaciją, nustatė, kad šeimai yra reikalinga pagalba. Tad šiuo metu šeimai yra inicijuotas atvejo vadybos procesas, o savivaldybėje dirbantys socialiniai partneriai rūpinasi, kad šeimai būtų teikiamos visos reikalingos paslaugos“, – situaciją aiškino šios tarnybos atstovė.

Anot jos, minėtas antras vaikas yra su tėvais: „Šeimoje augantis vaikas yra saugioje aplinkoje, kartu su savo artimaisiais.“

Tačiau ne vienus metus su vaikais dirbęs L. Slušnys laikėsi kitokios, gan kategoriškos nuomonės.

„Mano požiūris visada buvo aštrus ir to niekad neneigiau. Nebijau pasakyti, kad tėvai, kurie negeba pasirūpinti savo vaikais, turi mokytis. Kaip tai padaryti? Labai paprasta: paimi vaikus ir bent jau laikinai atiduodi ten, kur jais pasirūpins. Visada sakiau, kad vaikas negali būti eksperimentų dalyvis. Pasaulis jokių eksperimentų su vaikais neleidžia, bet mes Lietuvoje leidžiame. Vaidiname, kad vaikui geriausia su biologine šeima. Pas mus – būtent toks naratyvas, kuris yra šizofreninis. Nes aš nuolat kartojau ir kartosiu, kad ilgalaikis smurtas šeimoje veikia“, – reziumavo pašnekovas ir dar pridėjo: „Daugiau šilumos, meilės ir pagarbos vaikui, savo pareigoms ir sau pačiam.“

„Šitoje programoje mūsų vaikai bus mokomi kaip mylėtis, o ne mylėti. Kur yra kalbama apie šeimą, apie dviejų žmonių santykius? Aš nieko apie tai neradau. Porą kartų programoje paminėta meilė. Mano nuomone, šeima yra visko pagrindas ir aš pasipiktinau bei pasibaisėjau, nes viskas tik apie seksą, o ne apie meilę ir santykius“, –  kalbėjo žinoma dainininkė ir dviejų dukrų mama Violeta Tarasovienė.

Dainininkė sako iš esmės nesanti prieš lytinį švietimą, tačiau paskaičius programoje pridedamą metodinę medžiagą  jai atrodo, kad viskas sukasi tik apie „antrą galą“. „Aš nebijau su dukromis kalbėti apie seksą, net pradėjau kalbėti gana anksti, tiesiog turėjome knygelę apie tai. Su vyresnėle kokių devynerių, o su jaunesniąją kokių septynerių ar aštuonerių. Bet, mano nuomone, tik tėvų reikalas nuspręsti kada, kaip ir kiek kalbėti apie tai“, – sakė V. Tarasovienė.

Širvintų rajono merė savo savivaldybėje uždraudė audras keliančias naująsias lytinio švietimo pamokas. „Tos įprastos, senojo modelio lytinio švietimo pamokos, kaip ir buvo, taip ir bus, bet tų naujų, kuriose mokoma kaip prezervatyvą užsidėti ant burnos ar išangės tai tikrai nebus“, – rėžė merė. Ji tikina, kad pati su vyresniuoju sūnumi drąsiai kalbėjo apie kontracepcijos priemones, tačiau iki to, kad mokytų užsidėti prezervatyvą tikrai nepriėjo. Sūnus, anot Živilės, veikiausiai to išmoko iš interneto.

Aš savo vaikų oralinio sekso nemokau, lygiai taip pat kaip ir manęs tėvai nemokė oralinio sekso.

„Aš savo vaikų oralinio sekso nemokau, lygiai taip pat kaip ir manęs tėvai nemokė oralinio sekso. Tai nėra tas dalykas, kurio reikėtų mokyti vaiką apskritai. Vaikus reikėtų mokyti meilės ir atsakomybės. Patys tėvai turi apsispręsti kada ir kiek plačiai savo vaikams pasakoti apie lytinius santykius, jų rūšis, lytines orientacijas ir panašiai“ , –  piktinosi advokatas Ignas Vėgėlė.

Vis dėlto gydytoja ginekologė-akušerė Rūta Liutkevičienė pateikė statistiką: Lietuvoje jaunimas lytinį gyvenimą pradeda 16 metų, todėl paauglius apie kontracepciją, lytiškai plintančias ligas, anot gydytojos, reikėtų mokyti dar iki tol, o ne tada kai jie jau pradeda lytinį gyvenimą. „Kalbėtis su vaikais reikėtų net ir darželyje, tačiau suprantama ne apie kontracepciją. Darželinukams reikia aiškinti apie higieną, sveiką gyvenseną, poilsio režimą. O su paaugliais kalbėtis jau galima ir apie kontracepciją“, – tikina gydytoja.

Seimo narys Linas Slušnys aiškina, nesuprantantis kodėl dėl naujosios lytinio švietimo programos kilo toks skandalas. Anot politiko, ji skirta apsaugoti pažeidžiamiausius, nuo seksualinės prievartos ir pedofilijos kenčiančius vaikus. „Iš tiesų, Lietuvoje lytinio švietimo programa vykdoma jau nuo 2016 metų ir nuo to laiko nepilnamečių nėščiųjų bei nepilnamečių abortų skaičius sumažėjo dvigubai“, – kitus lytinio švietimo pliusus vardino politikas bei ginekologė-akušerė.

Tos programos tikslas nėra vaikai, jos tikslas ideologizuoti vaikus.

Tačiau nei Ignas Vėgėlė, nei Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė neatlyžo. „Skaitant tą metodinę medžiagą atrodo, kad aktyviai skleidžiama LGBTQ+ propaganda. Krūva informacijos apie lyties pakeitimo operacijas, kas yra „Queer“, kas yra biologinė lytis, interseksualumas, socialinė lytis. Kam visa tai? Tos programos tikslas nėra vaikai, jos tikslas ideologizuoti vaikus“, – toliau piktinosi kritikai.

„Po penkerių metų mes sėdėsim ir diskutuosim ne kaip berniukas myli berniuką, o apie tai, kad mūsų mokyklose į pamokas eina arklys ir karvė. Gyvas pavyzdys nutikęs šią vasarą: mano pusseserė gyvena JAV ir jos dukra eina į gerą Bostono mokyklą. Klasės auklėtoja rašo žinutę klausdama kuo bus mano pusseserės dukra? Aš nesupratau ko ji klausia, o mano pusseserė atsakė, kad jos dukros klasėje yra keturios mergaitės identifikuojančios save kumelėmis,  viena – boruže. Esą mergaitės manančios, kad jos yra kumelės, mokykloje valgo maišeliuose atsineštas avižas ir koridoriuose ne vaikšto, o risnoja. Gal šiandien skamba juokingai, bet bijau, kad po penkerių metų kalbėsime apie tai Lietuvoje“, – ketvirtadienio vakarą, 20 val. itin aštrioje LNK diskusijų laidoje „Bučiuoju. Rūta“ rėš žinoma politikė Živilė Pinskuvienė.

„Paplūdimyje ledus valgančioms moterims siūloma juos keisti į galimybę atlikti oralinį seksą gerai Lietuvoje žinomam vyrui?“ – socialiniame tinkle klausimą iškėlė Žmogaus teisių centras. Įsisuko diskusijų ratas, kuriame teisūs jautėsi visi. Ledų gamintojai ir reklamos kūrėjai apie vaizdo klipe užkoduotą mintį turėjo savo nuomonę, žmogaus teisėmis besirūpinanti tarnyba kritikos žvilgsnį nuo moterų ir vyrų teisių kreipė link nepilnamečių, o vaikų psichiatras žiūrėdamas reklamą juokėsi ir prašė netirštinti spalvų ten, kur nereikia.

Žmogaus teisių pažeidimų nėra

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigė, kad šiuo konkrečiu atveju moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimo požymiai nėra įžvelgtini. Mano, kad šį turinį reikėtų vertinti iš galimos neigiamos įtakos nepilnamečiams perspektyvos.

– Kodėl Lietuvos lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susidomėjo ledų reklama?

– Lietuvos žmogaus teisių centras socialiniuose tinkluose pasidalijo šia reklama su komentaru, mes pateikėme savo komentarą, nes buvome „užtaginti“ ir paprašyti vertinimo.

– Ar šioje reklamoje įžvelgėte žmogaus teisių pažeidimų?

– Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, prekių pardavėjai suteikdami vartotojams (-oms) informaciją apie prekes ar jas reklamuodami privalo užtikrinti, kad šiame turinyje nebūtų reiškiamas pažeminimas, paniekinimas, teisių apribojimas ar privilegijų teikimas dėl lyties. Tai pat privalu užtikrinti, kad informacijoje ar reklamoje nebūtų formuojamos visuomenės nuostatos, kad viena lytis yra pranašesnė už kitą.

Ši reklama, kuria šiandien feisbuko paskyroje pasidalijo Lietuvos žmogaus teisių centras, kelia klausimų dėl etiškumo ir galimo žalingų elgesio modelių vaizdavimo, tačiau Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimo požymiai nėra įžvelgtini. Manome, kad šį turinį reikėtų vertinti iš galimos neigiamos įtakos nepilnamečiams perspektyvos. Tokį vertinimą galėtų pateikti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba.

– Žinant, kad šio reklaminio klipo kūrėjas – nevienareikšmiškai vertinamas režisierius Emilis Vėlyvis, gal  Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba norėtų peržiūrėti jo  filmus ir ten paieškoti žmogaus teisių pažeidimų?

– Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nevertina filmų turinio – tai ne lygių galimybių kontrolieriaus (-ės) kompetencija.

Youtube stop kadras.

Tikslą pasiekė

Klausimus dėl minimos reklamos portalas kauno.diena.lt uždavė reklamuojamus ledus gaminančios AB „Premia KPC“ generaliniam direktoriui Alvydui Malakauskui. Vyras stebėjosi, kiek gali būti sugedę žmonių mintys.

–  Ar esate patenkinti šia reklama?

– Kol kas dar nežinau. Visada po to, kai pasirodo reklama, kreipiamės į agentūrą, kuri atlieka tyrimus, vykdo apklausas. Ir tada jau sprendžiame, esame ja patenkinti, ar ne. 

– Kokių lūkesčių turėjote reklamos kūrėjams?

– Mums buvo svarbu, kad ji būtų pastebima, išsiskirtų iš bendro reklamos triukšmo.

– Tikslas pasiektas?

– Dabar jau matau, kad pasiektas.

– Ką manote apie Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išsakytas pastabas?  

– Jie komentuoja, kad mes nesame nieko pažeidę. O į žmogaus teisių specialistus kreipėsi žmonės, tiksliau mergina, vardu Erika. Man tik pikta buvo skaityti žmonių apibūdinimus, pasisakymus, stebėti jų fantazijas, ką jie ten įžvelgia. Stebėjausi, kiek gali būti sugedę jų mintys. Tiesiog buvau šokiruotas. Apie oralinį seksą, apie kurį rašė... ten tikrai reikia sugebėti įžvelgti tokį veiksmą.

Šios reklamos mintis buvo paprasta: apie tai, kai už gerą daiktą galima atiduoti ir paskutines kelnes.

– Žmogaus teisių specialistai pasiūlė vaizdo klipą įvertinti dėl neigiamos įtakos nepilnamečiams. Ką apie tai manote?

– Šioje reklamoje neverčiame rūkyti, gerti ar pan. Pernai mūsų reklama buvo apie vagiamiausius ledus Lietuvoje. Ten galbūt ir buvo kažko neigiamo. Tik ten buvo paslėpta mintis, kad mus kopijuoja, plagijuoja ir pan.

– Nesijaučiate šių metų reklama tvirkinantys nepilnamečius?

– Tikrai ne. Šios reklamos mintis buvo paprasta: apie tai, kai už gerą daiktą galima atiduoti ir paskutines kelnes. Tik tiek. Negalvojome, kad čia taip viskas išsirutulios. Mūsų žmonių labai laki fantazija.

– Kai kitąmet galvosite apie naują reklamą, ar konsultuositės su Žmogaus teisių institucijomis?

– Visada konsultuojamės su kompetentingais žmonėmis. Net ir pernykštė reklama apie vagiamiausius ledus buvo išleista po konsultacijų su etikos specialistais. Paties prekės ženklo POOLS nuo pat 2015 m., kai įvedėme jį į Lietuvos rinką, reklama visada buvo drąsi, provokuojanti, su „pakasta“ mintimi. Visos reklamos – per humorą. Tai ir stebina , kad neturi dar žmonės to humoro. Žiūri per kažkur kitur, per kitą kreivę, kitą kampą. Kitais metais žiūrėsime, kaip mums seksis – ar turėsime pinigų, už ką pirkti tą reklamą.

Youtube stop kadras. 

Neteisk ir nebūsi teisiamas

Savo nuomonę apie kilusį šaršalą išsakė ir reklamoje filmavęsis televizijos laidų ir renginių vedėjas Rolandas Mackevičius. Kaip portalui kauno.diena.lt teigė žinomas vyras, šios reklamos scenarijus yra genijaus, jį reikia kuo mažiau interpretuoti.

– Ką manote apie reklamą, kurioje jūsų personažas kelnaites iškeičia į ledus?

– Tai geriausia reklama šiais metais, kokią tik Lietuva galėjo pamatyti.

– Ar ši reklama kažką žemina?

– Manau, kad ši reklama nežemina nei vyrų, nei moterų, nei ledų, nei paplūdimio, nei kamuolio – nieko. Mes kiekvieną kartą, kiekvienais metais stengiamės, kad mūsų reklamos būtų ir drąsios, ir smagios, juose būtų humoro. Ir jokiais būdais nenorime, kad jose kažkas būtų įžeistas. Ši reklama kaip tik ir yra tokia: šiek tiek humoro, šiek tiek drąsos, bet joje nenorima įžeisti jokio žmogaus. Mūsų tikslas buvo sustiprinti reklaminę prekės ženklo poziciją. Manau, kad mes tą pasiekėme. Žmonės žiūri, domisi, dalijasi. Mes reklamoje norėjome parodyti, kad žmogus gali atiduoti paskutines kelnes už porciją ledų. Apie tai kalbama ir senoje lietuviškoje patarlėje.

– Tuomet kodėl žmonėms kilo noras, kad šia reklama pasidomėtų už žmogaus teises atsakingos institucijos?

– Sakoma, kad kiekvienas supranta pagal savo sugedimo laipsnį. Tai gal jiems reikėtų į kultūringesnę aplinką įsimesti? Jei jau kiekviename dalyke įžvelgia sąsajas su lyties organais. Mano aplinkoje tokio dalyko niekas neįmatė ir neišmąstė. O tai, apie ką rašo Žmogaus teisių centras, tai nė arti neužsimenama. Jei kas šį vaizdo klipą žiūrėjo su garsu, ten sakoma „skanūs ledai“, „gražios kelnaitės“, „mainom“. Kurioje vietoje čia kažkas kažką išmatė?Darome išvadą: kiekvienas skirtingai vertina reklamą. Man priimtini kažkada Jėzaus pasakyti žodžiai: „Neteisk ir nebūsi teisiamas“.

– Jūs esate vienas iš reklamos kūrėjų?

– Aikštelėje  man sakė, kad esu talentas (juokiasi). Bet kokiu atveju šis scenarijus yra Emilio Vėlyvio. Kadangi scenarijus yra genijaus, tai jį reikia kuo mažiau interpretuoti. 

Youtube stop kadras. 

Žmonės, nekvailiokite

Portalo kalbintas vaikų psichiatras Linas Slušnys tikino, kad šios reklamos vaikai net nežiūrėtų.

– Žmogaus teisės šį turinį pasiūlė vertinti iš galimos neigiamos nepilnamečiams perspektyvos. Gal galite įvertinti galimą grėsmę vaiko psichikai?

– Nieko toje reklamoje pavojingo ar žeidžiančio neįžvelgiu. Turbūt mes jau baigiame išsikraustyti iš proto... Internete daug daugiau žeminančio, šlykštaus ir žymiai vulgaresnio humoro. Nepaisant to, kad ten niekas kelnių nenusimauna. Ši reklama – šmaikšti ir tiek.

Turbūt mes jau baigiame išsikraustyti iš proto...

– Kas suaugusiems šmaikštu, gal vaiko psichikai pavojinga?

– Mes įsivaizduojame, kad vaikai gyvena kažkokiame burbule. Visi kontekstai priklauso nuo to, kaip mes, suaugusieji, žiūrime ir kaip mes tą perduodame vaikui.

– Yra žmonių, kurie šiame vaizdo klipe sugeba įžvelgti užuominą į oralinį seką. Ką jūs apie tai manote?

– Tai gal nevalgykime ledų, o ypač tų, kurie ant pagaliuko! Nepykite, ironizuoju. Jau jeigu kalbame apie vaikus, visuomet prašau: žmonės, nekvailiokite, nepersistenkite. Vaikai auga ir mes, suaugusieji, turime jiems paaiškinti, jei jiems kyla klausimų. Galime kartu pasijuokti. Šioje reklamoje nieko žalingo nėra. Aš tą reklamą žiūrėdamas nuoširdžiai juokiausi. Žinant, kokius tekstus leidžia Lietuvos humoristai... Tai ši reklama šmaikšti, elegantiška ir joje yra tai, kas reklamai dera. Taip, ji aštri. Bet tai sukelia juoką. O ko reikia reklamai? To, kad žmogus atkreiptų dėmesį. Beje, šios reklamos vaikai net nežiūrėtų. Ji orientuota į vyresnius, kuriems įdomus pats personažas (Rolandas Mackevičius – red. past.), kuris nusimauna kelnes.

„Komisija priėmė sprendimą padaryti vaizdo įrašo ekspertizę“, – po komisijos posėdžio trečiadienį BNS sakė jos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys.

Pasak jo, dėl to bus kreiptasi į Teismo ekspertizės centrą.

Kreiptis į ekspertus nuspręsta, nes išsiskyrė komisijos narių nuomonė, ar P. Gražulis paspaudė socialdemokrato Lino Jonausko balsavimo mygtuką, ar nepaspaudė.

Trečiadienį peržiūrėtas dar vienas įrašas, rodantis Seimo posėdžių salės vaizdą iš priekio. Anksčiau analizuotas vaizdas iš šono.

„Vieniems įrašas įrodo, kad yra balsavimas, kiti sako, kad ne, tai nėra įrodymas, nematau paspaudimo“, – BNS sakė L. Slušnys.

Anot jo, parlamentaras Andrius Palionis tvirtino esąs įsitikinęs, kad labai gerai matė, jog P. Gražulis tikrai nepaspaudė socialdemokrato Lino Jonausko balsavimo mygtuko.

Pats L. Jonauskas nepamena, ar balsavo už Seimo rudens sesijos darbų programą, ar ne. Elektroninė balsavimo sistema fiksavo jo balsą.

L. Slušnio teigimu, vienareikšmiai konstatuoti, kad L. Jonauskas pats nepaspaudė savo balsavimo mygtuko, neleidžia tai, jog paskelbus balsavimą, yra akimirka – keturios sekundės – kai socialdemokrato ranka yra padėta ant stalo.

„Vieni interpretuoja tą vaizdą vienaip, kiti – kitaip“, – tvirtino komisijos pirmininkas.

Klausimyną ekspertams komisijos nariai planuoja sudaryti po dviejų savaičių, balandžio 19-ąją.

Apkalta P. Gražuliui inicijuojama už tai, kad pernai per rudens sesiją jis balsavo už socialdemokratą L. Jonauską, šiam nusisukus pakalbėti su kolega.

Trečiadienį apklausti liudytojai – Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nariai, šalia P. Gražulio sėdintys parlamentarai.

Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė komisijai patvirtino, kad kartą P. Gražulis balsavo už ją, bet ji tai pastebėjo ir ištaisė rezultatą.

Gavę ekspertų vertinimą komisijos nariai planuoja sėsti rašyti išvados. Jie turi pasakyti, ar yra pagrindas pradėti apkaltą Seimo nariui P. Gražuliui, ar nėra.

L. Slušnys neatmetė, kad nebus spėta darbo baigti iki gegužės 1-osios, kaip numatyta Seimo nutarime.

„Gali būti, kad prašysime pratęsti darbą“, – sakė jis.

Apkaltos P. Gražuliui iniciatyvą sausio pabaigoje savo parašais parėmė 46 parlamentarai iš valdančiųjų frakcijų. Teikti Seimui siūlymą pradėti apkaltos procesą gali ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.

Anot teikimo, yra pagrindas manyti, kad P. Gražulis „savo sąmoningais veiksmais šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.

Nusprendus, kad esama pagrindo apkaltai, Seimas turėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šis konstatuotų, ar parlamentaras pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, ar ne.

Jeigu pažeidimas būtų konstatuotas, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys penktadaliai arba ne mažiau kaip 85 Seimo nariai.

2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.

P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.

Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.

Šį nuosprendį P. Gražulis apskundė Aukščiausiajam Teismui. Galutinį verdiktą teismas planuoja skelbti balandžio 18 dieną.

Apie tai kovo 20-osios vakarą, 20 val., laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuos buvęs prokuroras, advokatas Tomas Januškevičius ir Seimo narys, vaikų psichiatras Linas Slušnys.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad šiandien šalyje nemaža dalis vaikus tvirkinusių pedofilų išvengia kalėjimo – atsiperka tik baudomis ar lygtiniu teistumu. O šio vakaro laidos žiūrovai išvys šokiruojantį interviu su Algimantu Ulvidu – liūdnai pagarsėjusiu žmogumi, ne kartą tvirkinusiu mergaites.

Anot L. Slušnio, vienintelis būdas pažaboti tokius asmenis, kaip A. Ulvidas, yra darbas su psichiatru. Tačiau net ir tai turi apribojimų: „Tai būtų vienas sudėtingiausių atvejų bet kokiam psichiatrui, nes žmogus kalba apie beprotiškai didelį malonumą. Kai žmogui skauda, kas nors yra negerai ar jis bijo numirti, jis dar turi kažkiek noro keistis. O šis žmogus, vardan to stipraus malonumo, sako, kad gali net numirti. Vienintelis būdas yra neteisėtas ir mes Lietuvoje tokių dalykų tikrai nedarome – psichiatrai labai gerai žino, kas tai yra. Tai – vaistais žmogų paversti į daržovę. Tą darydavo sovietmečiu – prišerdavo labai rimtų vaistų ir toks žmogus tapdavo kažko negalintis.“

Kaip pastebės T. Januškevičius, dar viena problema yra adekvačios bausmės už tokį elgesį nebuvimas. Įstatymų leidėjų nuomone, tvirkinimas nėra traktuojamas kaip nusikaltimas.

„Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad tvirkinimas netgi nėra nusikaltimas, tik baudžiamasis nusižengimas, už kurį nėra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Laisvės apribojimas ar trumpalaikis areštas nublanksta nuo to pasimėgavimo, kurį žmogus jaučia darydamas nusižengimą. Tai, visų pirma, turėtų būti adekvačios bausmės – laisvės atėmimas“, – sakys laidoje T. Januškevičius.

Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad tvirkinimas netgi nėra nusikaltimas, tik baudžiamasis nusižengimas.

Anot L. Slušnio, faktas, kad Seimas dar nesiėmė peržiūrėti šio klausimo, galėjo būti nulemtas kelių priežasčių. „Seimo nariai dirba pagal tai, ko labiausiai reikalauja visuomenė. Iki tol, matyt, labai stipriai to nereikalavo. Nereikalavo sugriežtinti šios dalies, nes tada atsiranda ir kitų būklių, dėl kurių reikėtų sugriežtinti tam tikrus dalykus. Išsigąstama, kad tada mes tapsime labai griežti, kontroliuojantys ir įstatymą prieš žmogų galime panaudoti netinkamai“, – sakys jis.

Taip pat, rasti tinkamą sprendimą tokiems asmenims – ne taip paprasta: „Tokio žmogaus uždarymas į įkalinimo įstaigą arba priverstinis gydymas buvo daromas sovietmečiu, ir mes iki šiol to labai bijome. Reikia tą pripažinti. Kai žengi bet kokį žingsnį, naudodamas psichiatrų galias kaip gydytojų, tiek iš visuomenės iškart atsiranda klausimas, kiek čia galime sau tai leisti, tiek iš psichiatrų, kodėl jie turėtų tapti budeliais?“

Ir vis dėlto, kaip pastebės T. Januškevičius, netgi tie, kurie patys nusikaltimų nevykdo, tinkamos pagalbos šiandien sulaukti negali. O tai galėtų apsaugoti ne vieną auką.

„Didelė dalis su savo priklausomybe ir polinkiais gyvena, tiesiogiai nedaro nusikaltimų mažamečių atžvilgiu. Tačiau jie vis tiek neturi galimybės gauti pagalbą, nes toks asmuo yra stigmatizuojamas. Viena iš prevencinių priemonių, šalia griežtos baudžiamosios atsakomybės – valstybės inicijuota socialinė programa, kad žmonės turėtų galimybę kreiptis psichiatrinės pagalbos, nebūtų stigmatizuojami. Suteikus pagalbą galima tikėtis, kad jų potencialas įvykdyti nusikaltimą tikrai būtų mažesnis“, – sakys advokatas.

Tad ko reikėtų imtis, kad vaikų tvirkinimai pasibaigtų?

„Stebiu mūsų partijos skandalą, skaitau visas naujienas, komentarus, nuomones ir tikrai bandžiau susilaikyti nekomentavęs. Nepavyko.

Pirmoji kilusi mintis: kaip mes iki šiol nemokame atskirti faktų nuo emocijų. Ne vienas vaikų ir paauglių psichiatras turės dešimtį istorijų apie tai, kaip kaltinimai prievarta prieš vaikus baigėsi niekuo. Vienais atvejais tai sutuoktinių keršto žaidimai, o kartais, pavyzdžiui, seneliai nutaria seksualine prievarta apkaltinti tėvą arba mamą, nes taip tikimasi neduoti vaiko kitai pusei. Bylos teismuose trunka metus dvejus, o rezultatas – nulis. Tik daugybė neigiamų emocijų. Patinka mums ar ne, bet visais atvejais tokias bylas tiria prokuratūra, o ne komentatorių linčo teismas“, – savo nuomonę dėl kilusio skandalo feisbuke dėsto Seimo narys.

LNK reportažas:

L. Slušnys akcentuoja, kad bent jau kol kas K. Bartoševičiaus istorijoje teisėsaugos nėra pateikta jokių konkrečių faktų. Anot politiko, prieš puldami teisti ir kaltinti, pirmiausia turime sudėlioti faktus.

„Kita aplankiusi mintis yra ta, kad šioje K. Bartoševičiaus istorijoje kol kas nėra jokio fakto. Nė vieno. Priminsiu violetinę istoriją, kurioje pedofilija buvo kaltinami teisėjai, kai kas net ėmėsi Tado Blindos vaidmens naikinant tokius teisėjus. Ir kuo galų gale tai baigėsi? Vėlgi – niekuo, nes nei prievartos, nei tvirkinimo nebuvo. Tuomet dėl visuomenės nusiteikimo praradome mažiausiai tris žmones, kurie šiandien gyvena užsienyje ir neketina rodytis Lietuvoje. Taigi, prieš puldami teisti ir kaltinti, pirmiausia turime sudėlioti faktus. Beje, minimoje istorijoje klydo ir tuometė prezidentė, ir dalis konservatorių“, – Kedžių istorijos faktus primena L. Slyšnys.

Bylos teismuose trunka metus dvejus, o rezultatas – nulis. Tik daugybė neigiamų emocijų.

Pasak L. Slušnio, vaikų ir paauglių psichiatrai realiai išklauso, aprašo ir pateikia prokuratūrai faktus apie vaiko seksualinį išnaudojimą, o dažna tokia istorija galiausiai baigiasi niekais.

„O viskas baigiasi niekais. Šis procesas trunka ilgai, vaikai pradeda painiotis laike ir faktų detalėse. Žinoma, neneigiu, kad kartais prokurorams tiesiog sunku patikėti, kad tvirkintojas gali būti gerbiamas gydytojas, mokytojas ar kitas aukšto intelekto asmuo, o ne koks vargiai mokyklą baigęs (gal net nebaigęs) personažas. Tyrimas nutrauktas“, – rašo politikas.

Anot L. Slušnio, tokių atvejų Lietuvoje buvo ne vienas ir ne du, kasmet Lietuvoje yra pradedama 300 tyrimų dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų ir tik apie 30 jų pasiekia teismą.

„Tik niekam jie neįdomūs, nes tai ne politikas. Arba ne koks nors teisėjas. Faktai kalba patys už save: kasmet Lietuvoje yra pradedama 300 tyrimų dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų ir tik apie 30 jų pasiekia teismą. Dar mažiau žmonių nuteisiama (apie 10).

Ošdami ir žerdami kaltinimus turėtume pristabdyti save, kol nežinome jokių detalių. Šiai dienai savo emocijas pasilieku ateičiai. Vienaip jausiuosi, jeigu faktai nepasitvirtins ir tikrai visai kitaip, jeigu faktai bus įrodyti teisme“, – pristabdyti kaltinimus ir emocijas ragina psichologas.

L. Slušnys pabrėžia, kad nenori būti verčiamas atsiprašyti už frakcijos kolegą. Anot politiko, to neturi daryti nei partijos lyderiai, nei kiti nariai.

„Dar labai norėčiau, kad manęs paties neprievartautų atsiprašyti už frakcijos kolegą. To neturi daryti nei partijos lyderiai, nei kiti nariai. Einant į politiką niekas Lietuvoje nerenka „tinkamumo“ bylos. Pasukti politiko keliu yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir už tai jis pats prisiima atsakomybę. Taigi, K. Bartoševičius už tai ir atsakys. Politiškai, teisiškai ir visaip kitaip“, – rašo konservatorių atstovas.

Einant į politiką niekas Lietuvoje nerenka „tinkamumo“ bylos. Pasukti politiko keliu yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir už tai jis pats prisiima atsakomybę.

L. Slušnys taip pat prisipažįsta, kad K. Bartoševičiaus gerai nepažįsta, bet pabrėžia, kad kolega elgiasi atsakingai – atsisako Seimo nario mandato ir leidžia teisėsaugai vykdyti tyrimą be jokių išsisukinėjimų.

„Kristijono tikrai nepažįstu ir niekuomet nelindau jam į sielą. Tačiau viena detalė man kužda, jog tai nėra puolęs žmogus: mandato jis atsisako ir tokiu būdu pilnai leidžia vykdyti tyrimą be didesnių stabtelėjimų bei išsisukinėjimų. Jeigu šis žmogus tikrai būtų toks niekšas, kaip šiandien yra nušviečiamas spaudoje ir komentaruose, tai ramiai galėtų neatsisakyti mandato iki pat apkaltos proceso pradžios, o tai suteiktų galimybę pasiruošti gynybos planą. Jis taip pat galėtų nesukti galvos dėl frakcijos reputacijos ir mūsų savijautos šiame kontekste, tačiau nieko panašaus nedaro. Tiesiog bandė pasitraukti.

Nesakau, kad neskauda matant tuos daugybę kaltinimų ir piktdžiugos, jog štai ir konCervams pagaliau nepaėjo. Abejingas situacijai tikrai nesu. Bet, kaip tikras TS-LKD narys, kaip asmuo, gerbiantis savo valstybės institucijas, pasitikėsiu jų darbu, veiksmais, atliekamais tyrimais. Ir palauksiu faktų“, – įrašą apibendrino Seimo narys.

Portalas primena, kad ikiteisminiame tyrime dėl prievartavimo ir tvirkinimo, kuriame figūruoja mandato atsisakantis Seimo narys K. Bartoševičius, minimi mažiausiai du galimai seksualiai išnaudoti nepilnamečiai vaikai, patvirtino su informacija apie tyrimą supažindinti šaltiniai.

Vienas galimai nukentėjęs vaikas yra iki 14 metų.

Tačiau Generalinė prokuratūra pirmadienį atsisakė suteikti daugiau oficialios informacijos apie ikiteisminį tyrimą.

– Dažnai jaunuoliai galvoja, kad taip vadinamos „žolės“ parūkymas yra geriau nei įprastas tabakas – esą beveik nekenksminga, nepriprantama, o kartais galbūt ir naudinga. Iš kur visa tai? Tai tiesiog interneto paistalai ar kriminalinio pasaulio marketingas?

Yra vienintelė problema – paprastai po „žolės“ patraukia link kitų narkotikų.

– Ir marketingas, ir internetiniai paistalai, ir iš dalies... Aš negaliu meluoti. Turiu pasakyti, kad nuo tabako, alkoholio pasaulyje daugiausia miršta žmonių. Nuo „žolės“  dėl įvairiausių sutrikimų tikrai tiek žmonių nemiršta. Klausimas – ar ji mažiau kenksminga, ar jos mažiau vartojama? Gali susidaryti iliuzija, kad „žolė“ kaip ir mažiau kenksminga, nes iš tiesų ji daro mažiau nuostolių gyvybei. Yra vienintelė problema – paprastai po „žolės“ patraukia link kitų narkotikų. Ir „žolė“ pati savaime nėra dar vienas visai nekaltas reiškinys, kadangi vis dėlto žmones varo į depresiją. O jei dar pridėsime tą vadinamą „trendinį“ dalyką, kurį jau pastebi net ir šeimos gydytojai, yra vadinama „chimkė“ – žolė, mirkyta galai žino kokiuose chemikaluose – kad labiau „užvežtų“. Kalbama net apie tai, kad ten yra mirkoma su kažkokiu barbitūratų mišiniu. Praktiškai turime nebe šiaip „žolę“, bet tai yra cheminis preparatas, kuris nuodija žmogaus organizmą.

– Atlikti tyrimai rodo šokiruojančią statistiką. Kas penktas paauglys Lietuvoje yra išbandęs narkotikų ar raminamųjų vaistų. Bet tai yra tik tiek, kad prisipažino, kad yra vartoję kvaišalų ar vaistų. Tikrieji skaičiai juk gali būti nepalyginamai didesni?

– 20 proc. yra tas skaičius, kuris, tikiu, kad yra panašus. Pasaulyje yra panašiai: apie 20 proc., JAV (kai kuriose valstijose) apie 25 proc. Visur svyruoja apie penktadalį. Galbūt pasislinkę į Rusiją gautume kitokius duomenis, jei jie būtų tikri. Turiu pasakyti dar vieną dalyką. Labai stipriai dėmesį kreipiame į jaunimą. Bet jei paimtume suaugusių žmonių vartojimą, kiek jų vartoja įvairius migdomuosius vaistus ir kokiais terminais...Mes vėlgi esame lyderiai. Tai reiškia, kad Lietuva vartoja migdomųjų be galo daug. Reiškia, kad spintelėse pas močiutes, tėvelius tų vaistų – gyvas galas ir jie, ko gero, lengvai pasiekiami. Dar yra namų savigydos būdas, kai mama („man padėjo“) savo paaugliui duoda tą „vaistuką“. Nes jai padėjo nusiraminti, užmigti. Duoda ketvirtį tabletės. Ir prasideda – ketvirtis, o paskui jau jis pats pradeda ieškoti tablečių ir jas vartoti. Tarp suaugusių bėda –  išrašinėjame per daug, vartojame per daug. Tada automatiškai nutiesiamas takelis tiesiogiai į vaikus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kodėl vaikas ryžtasi pabandyti vartoti kvaišalus? Smalsumas, aplinkos spaudimas? O gal mes, tėvai, esame ne viską padarę, kad taip neatsitiktų?

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik vienas iš dešimties vaikų yra kalbėjęsis su tėvais apie žalingus įpročius, psichotropines medžiagas. 

– Iš tiesų detalių yra daug. Visame pasaulyje jau dabar yra metodikos, visi rašo, ir mes esame parengę metodiką, kurioje sakoma: „tėveliai, kalbėkitės ir pasikalbėkite“. Didžiausią įtaką vaikų pasirinkimo į vieną ar kitą pusę turi vis dėlto tėvai. Mokyklos gali turėti programas, mokyklos pradeda vis daugiau turėti įtakos per įvairiausius nuoseklius mokymus, kompetencijų ugdymus. Bet tėvai turi didžiausią įtaką. Tą sako Amerikoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai. Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik vienas iš dešimties vaikų yra kalbėjęsis su tėvais apie žalingus įpročius, psichotropines medžiagas. Klausimas: dėl ko taip vyksta? Tikriausiai vieniems vyksta tai dėl to, kad tėvai nežino, ką kalbėti.

– Gal jie neturi patirties?

– Neturi ir patirties. Kas galėtų pasakyti, kas yra „chimkė“? Net aš nelabai žinau. Pagal duomenis, kuriuos turiu, ji dar yra ir skirtinga.  O narkotikų yra daug. Dar vienas dalykas – labai sunku kalbėtis tėvams, kurie patys tuos dalykus vartoja. Kaip gali kalbėti tėvas apie kažkokias cigaretes arba „žolės“ (ne)rūkymą, jeigu pusę jaunystės jis pats prarūkė „žolę“.

Tačiau valdantieji tikina, kad 2000 eurų Seimo nariui, beveik 3000 eurų premjerui ar Seimo pirmininkui yra gėdingai maža alga – ją kelti reikėjo jau seniai. Būtent apie tai diskutuoti pakvies ir šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“.

Vieni pastebi, kad didžiųjų valstybinių įmonių vadovai gauna trigubai ar keturgubai daugiau nei premjerė, nors pastaroji yra atsakinga už visą Lietuvą. Kiti už algų didinimą pasisakyti nedrįsta – ar tikrai Seimo nariai atidirba už savo algas, kai, pavyzdžiui, turi 5 mėnesius neįteisintų atostogų ir tik 3 dienų darbo savaitę?

Savo nuomonėmis šio pirmadienio laidoje apie tai dalinsis konservatorių atstovas, už padoresnes algas politikams pasisakantis Linas Slušnys ir algų didinimui prieštaraujanti Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.

Kol politikai laukia didesnių algų, valstybinių įmonių direktorių algos yra 2-3 kartus didesnės nei Seimo narių. Štai Valstybinių miškų urėdijos direktorius su priedais gavo 18 tūkst. eurų algą. Kyla klausimas – ar Lietuvoje valstybinių algų sistema yra iškreipta?

Mes nebenorime pigios valdžios, kuri turi problemų. Jau dvejus metus girdime, kaip kiekviena ministerija verkia dėl to paties – skelbia konkursus, bet žmonės į juos neina, nes jų nedomina tokie atlyginimai ir suteikiamos garantijos.

„Negaliu vertinti, ar tai yra gerai, ar blogai – aš užduočiau kitą klausimą. Jei jo tokia alga, ar tas atlyginimas pasiskirsto tolygiai ir per urėdo vadovaujamus darbuotojus? Jei pažiūrėtume į tokias algas, ar lygiai taip pat jos pašoko ir šalia dirbantiems? Nes jei urėdas gavo tokį atlyginimą už rezultatus, vadinasi, tuos rezultatus padarė visi tie žmonės, ir jiems atitinkamai turėtų būti atseikėta tiek pat“, – mintimis laidoje dalinsis L. Slušnys.

Tokie algų pokyčiai, už kuriuos pasisako L. Slušnys, apimtų ne tik politikų algų kėlimą, bet ir bendrą valstybės tarnybos reformą.

„Mes nebenorime pigios valdžios, kuri turi problemų. Jau dvejus metus girdime, kaip kiekviena ministerija verkia dėl to paties – skelbia konkursus, bet žmonės į juos neina, nes jų nedomina tokie atlyginimai ir suteikiamos garantijos. Tuo tarpu verslas iškart siūlo 30 proc. didesnį atlyginimą. Mes negauname žmonių ir iš esmės gyvename optimizavimo principu – tie, kurie dar nenori išeiti, gauna daugiau darbo ir kai kur jau yra perdegimai – situacija darosi kritiška“, – teigs L. Slušnys.

Anot politiko, pirmasis atlyginimų reformos etapas užimtų vienerius metus laiko. O pirmiausiai algos būtų pakeliamos vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims.

„Kai susitvarkysime su vadovais, iškelsime jiems užduotis. Vadovai turės galią savo viduje tvarkytis su biudžetais. Tą biudžetą jie galės paskirstyti patys – ar tai būtų 10 žmonių, ar tai būtų 100 žmonių. Nematau didelės problemos, kad mes pradedame nuo vadovų, kurių mums reikia jau dabar – pirmiausiai reikia juos įdarbinti, juos rasti. Viliamės, kad padarydami šią reformą, turėsime konkursus, kurie bus įvykę. O kai turėsime vadovus, galėsime jiems duoti užduotis ir įgyvendinti kitą reformos dalį“, – dėstys L. Slušnys.

Tuo tarpu Ž. Pinskuvienė šiuo klausimu laikysis kitokios nuomonės. „Kad Lietuvos Respublikos premjerė gauna 3000 eurų algos, tikrai yra nenormalu. Tačiau šioje situacijoje viskas turėtų vykti palaipsniui. Jei pensininkams pensijos grąžinamos palaipsniui, tai turėtume ir algas kelti palaipsniui, bet ne taip drastiškai, kone dvigubai. Todėl šioje situacijoje tokiam dalykui aš kategoriškai nepritariu. Bet kad didinti reikia – pritariu. Sutikite, premjerė vadovauja visai Lietuvai“, – sakys ji.

Širvintų merė laidoje atskleis ir tai, kiek uždirba pati – 2400 eurų. Anot Ž. Pinskuvienės, tokios algos jai tikrai užtenka. L. Slušnys, savo ruožtu, kritikuos, jog politikė taip sako tik todėl, jog anksčiau sau galėjo pagelbėti iš šalies. „Bet ateina jauni žmonės ir jie neturi užsidirbę. Jie neturi taip jaustis, kad iš pradžių bandytų užsidirbti, o tik po to ateitų į valstybės tarnybą“, – nuomone dalinsis L. Slušnys.

Visa diskusija – jau šį vakarą.

„Karštai su tv3.lt“ – pirmadienį, 20 val. per TV3!

„Aukštam ir gražiam vėl priepuolis. Pastarojo metu jis apkaltino Vyriausybę dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus. Gerbiamasis, gal jau metas perduoti žodį žmonai? Supraskite – ruduo, derliaus metas, tauta laukia nesulaukia naujo jos pyrago recepto. Šis bailys, visiškai nepasverdamas kokią galią turi jo žodis, dabar jau tikrai peržengė ribą. Ir vardan ko visa tai, Prezidente? Vardan antros kadencijos? Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus. Noriu priminti, kad per Šeimų maršą (labiau žinomą Neskiepų mitingo vardu) prezidentas tarė sveikinimo žodį. Tai kaip ten iš tiesų? Gal vis tik pats prezidentas stabdo vakcinacijos tempą?“ – klausė Seimo narys.

Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus.

„Šis žmogus skleidžia melą ir, rodos, pamiršta, kad vasaros viduryje turėjome virš 50 proc. žmonių, paskiepytų bent vienu skiepu. Pradėjo kursuoti skiepobusai. Žmonės buvo skatinami skiepytis net apsilankę prekybos centruose ar vaistinėse. Buvo daroma viskas, kad žmonėms pasiektų vakcinacijos vietas būtų kuo paprasčiau. Baisu, tačiau Gerovės Lietuvos vizija, apie kurią kalbėjo Nausėda, tampa Kiršinimo Lietuva – tokiais pareiškimais jis tik paskatins dar daugiau šūvių ir dūrių į apsauginius, pareigūnus, politikus ir medikus, kurie ir taip kasdien gyvena įtampoje ir nežinioje. Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje. Nors ką aš čia, juk Prezidento alter ego yra 9-erių berniukas...“ – įrašą socialiniame tinkle baigė politikas.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta ketvirtadienį, pasak prezidento, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.

Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje.

„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga  imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo šalies vadovas.

„Jeigu mes sugebėtume ateityje išvengti tokių sulėtėjimų ir po to karštligiškų pagreitėjimų, šiandien mes turėtume gerokai aukštesnį skiepijimosi lygį. O tai vis dėlto yra pagrindinis receptas, kad ir kiek mes kalbėtume, kad paskiepyti žmonės taip pat suserga. Niekas negali paneigti nuogos statistikos, kad yra daugiau nei dešimt kartų skirtumas tarp susergamumo ir dar didesnis skirtumas tarp mirtingumo pasiskiepijusių žmonių ir nepasiskiepijusių“, – pridūrė prezidentas.

Ketvirtadienį už tai numatantį nutarimą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 2 , susilaikė 11 parlamentarų.

Seimo narė Jurgita Sejonienė sakė, kad šiuo pandemijos metu, kai yra didelių problemų su psichikos sveikata, šis pakomitetis yra reikalingas ir tikrai prisidės prie reikiamų sprendimų ir žmonių sveikatos gerinimo.

Psichikos sveikatos pakomitečio įsteigimas, anot Seimo nario Zenono Streikaus, labai  svarbi ir reikalinga žinia Lietuvai.

Seimo narys L. Slušnys yra vaikų ir paauglių psichiatras. Jo svarbiausios domėjimosi sritys: socialinio ir emocinio ugdymo turinio integravimas į mokyklos gyvenimą, siekiant aukštų vaikų akademinių pasiekimų; vaikų ir paauglių psichikos sveikata, psichikos sveikatos sąsajos su švietimo sistema; krizės ir krizių įveika; vaikų teisių apsauga; sveikatos ir švietimo sistemų vadyba.