-
L. Slušnys apie alkoholio įstatymo pakeitimus: Seimas jokių dramų nedaro
„Kalbama apie korekcijas, sakyčiau, gana nereikšmingas, tačiau būtinas korekcijas. Europoje ir pasaulyje, išskyrus musulmonų šalis, Lietuvoje yra griežčiausiai reglamentuojama alkoholio politika. Kalbos, kad visa Europa paseks mumis – netiesa. Per tą laiką niekas nepasekė griežtinimo link“, – argumentus už įstatymo pakeitimą išsakė Lietuvos aludarių gildijos atstovas Saulius Galadauskas.
S. Galaudauskas taip pat teigė, kad pataisose yra pasirinktas griežčiausias skandinaviškas variantas, kalbant apie amžiaus ribojimus, nes nemažoje dalyje Europos šalių alkoholiniai gėrimai parduodami nuo 16 metų.
Čia tikrai ne tas klausimas, dėl kurio iš viso derėtų laužyti ietis šiame gyvenimo etape.
„Seimas turėtų vadovautis racionalia pozicija ir mažiau kreipti dėmesio į tokį dramatizavimą, koks dabar yra pateikiamas tos pačios Pasaulio sveikatos organizacijos. Jeigu Lietuva visiškai nuspręstų uždrausti, delegalizuoti bet kokį alkoholį, tai sulauktume iš įvairių organizacijų (...) palaikymo ir sveikinimų, bet ar tikrai to reikia“, – svarstė S. Galadauskas.
Į tokį Lietuvos aludarių gildijos atstovo pasisakymą sureagavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
„Turiu pasakyti, kad Seimas jokių dramų nedaro, ypač šiuo klausimu, galiu nuraminti. Mes labai ramiai į tai žiūrime, nes turime pakankamai dramų kitose vietose, dvi ekstremalias situacijas valdyti. Čia tikrai ne tas klausimas, dėl kurio iš viso derėtų laužyti ietis šiame gyvenimo etape“, – teigė L. Slušnys.
Komiteto posėdyje Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja sveikatos klausimais Goda Keso minėjo, kad 60 Lietuvos savivaldybių nuomonės dėl įstatymo pataisų išsiskyrė.
„Dėl 15 procentų alkoholio diferencijavimo, kokio amžiaus galima pirkti, kai kurių savivaldybių nuomone, tai labai apsunkintų prekybininkų darbą. Reikėtų tikrinti tiek ir amžių, tiek ir perkamo alkoholio procentus “, – sakė G. Keso.
Esminiai įstatymo pakeitimo siūlymai yra leisti prekiauti alkoholiu visomis savaitės dienomis nuo 10 iki 20 val., pakeisti draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais tik nuo 20 metų ir leisti prekiauti silpnaisiais gėrimais nuo pilnametystės, o nuo 20 metų apribojimus panaikinti. Trečiasis siūlymas yra susijęs su alkoholio reklama, kad alkoholiu prekiaujančios ar jį gaminančios įmonės galėtų socialiniuose tinkluose dalintis tam tikrais laimėjimais arba tai, kaip vyksta gamybos procesai. Vis dėlto būtų leidžiama tik nemokama tokių įrašų sklaida.
-
Psichiatras apie nesitvardančią mokytoją: leisčiau vaikui pabėgti iš pamokos 54
Portalas jau rašė, kad šeštadienio vakarą socialinėje erdvėje Žiežmarių gimnazijos moksleivių tėvai pradėjo dalintis garso įrašu. Jame girdimas piktas moters tonas. Į vaikus skrieja ir užgaulūs žodžiai.
Įraše girdėti garsus, piktas mokytojos tonas. "Čia ne gestų kalba, o žodžiai", – netaisyklingai žodžius kirčiuojančiam vaikui rėkė moteriškas balsas. Girdima, kaip greičiausiai lietuvių kalbos mokytoja vaikus išvadina tinginiais, kitais grubiais žodžiais.
"Daviau įrašą paklausyti savo vaikams. Vyresnioji (abiturientė) pareiškė, kad tokios nesąmonės ji nėra per 12-ka metų girdėjusi. Ačiū už tai mokytojams. Jaunesnioji pareiškė, kad pabėgtų iš pamokos ir iš karto pasiteiravo, kur ji turėtų eiti. Leidau pabėgti. Leidau ieškoti manęs ar mamos, direktoriaus", – socialiniame tinkle "Facebook" sekmadienio vakarą rašė L. Slušnys.Specialistas teigė, kad visą savaitgalį praleido Varšuvoje, kur su beveik šimtu įvairių šalių mokytojų aiškinosi, kaip padėti vaikams mokytis. Grįžusio L. Slušnio anaiptol nepradžiugino realybė, kuri jį pasitiko čia.
"Gal ši mokytoja norėtų streikuoti dėl geresnių darbo sąlygų? O gal galite pasakyti, kaip tokiai personai iškelti bylą už vaikų demotyvavimą mokytis? Juk tuos vaikus, kurie buvo jos pamokose, ilgai pykins nuo lietuvių kalbos. Nors pastaroji čia niekuo dėta", – rašė L. Slušnys.
Žiežmarių gimnazijos direktorė Ieva Mažulienė teigė, kad užgauliojančios mokytojos klasė perduota kitai mokytojai, keičiamas pamokų tvarkaraštis, pirmadienį planuojamas susitikimas su mokinių tėvais.
„Visi tokie atvejai traumuoja sistemą, supriešina mokytojus ir visuomenę. Reikia ieškoti to sprendimo būdų, turime išvengti tokių dalykų. Tokie metodai yra prieštaraujantys tam, kaip turėtų dirbti mokytojai“, – pastebėjo Švietimo ministras Algirdas Monkevičius.