Apie tai kovo 20-osios vakarą, 20 val., laidoje „Karštai su tv3.lt“ diskutuos buvęs prokuroras, advokatas Tomas Januškevičius ir Seimo narys, vaikų psichiatras Linas Slušnys.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad šiandien šalyje nemaža dalis vaikus tvirkinusių pedofilų išvengia kalėjimo – atsiperka tik baudomis ar lygtiniu teistumu. O šio vakaro laidos žiūrovai išvys šokiruojantį interviu su Algimantu Ulvidu – liūdnai pagarsėjusiu žmogumi, ne kartą tvirkinusiu mergaites.

Anot L. Slušnio, vienintelis būdas pažaboti tokius asmenis, kaip A. Ulvidas, yra darbas su psichiatru. Tačiau net ir tai turi apribojimų: „Tai būtų vienas sudėtingiausių atvejų bet kokiam psichiatrui, nes žmogus kalba apie beprotiškai didelį malonumą. Kai žmogui skauda, kas nors yra negerai ar jis bijo numirti, jis dar turi kažkiek noro keistis. O šis žmogus, vardan to stipraus malonumo, sako, kad gali net numirti. Vienintelis būdas yra neteisėtas ir mes Lietuvoje tokių dalykų tikrai nedarome – psichiatrai labai gerai žino, kas tai yra. Tai – vaistais žmogų paversti į daržovę. Tą darydavo sovietmečiu – prišerdavo labai rimtų vaistų ir toks žmogus tapdavo kažko negalintis.“

Kaip pastebės T. Januškevičius, dar viena problema yra adekvačios bausmės už tokį elgesį nebuvimas. Įstatymų leidėjų nuomone, tvirkinimas nėra traktuojamas kaip nusikaltimas.

„Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad tvirkinimas netgi nėra nusikaltimas, tik baudžiamasis nusižengimas, už kurį nėra skiriama laisvės atėmimo bausmė. Laisvės apribojimas ar trumpalaikis areštas nublanksta nuo to pasimėgavimo, kurį žmogus jaučia darydamas nusižengimą. Tai, visų pirma, turėtų būti adekvačios bausmės – laisvės atėmimas“, – sakys laidoje T. Januškevičius.

Svarbiausia atkreipti dėmesį, kad tvirkinimas netgi nėra nusikaltimas, tik baudžiamasis nusižengimas.

Anot L. Slušnio, faktas, kad Seimas dar nesiėmė peržiūrėti šio klausimo, galėjo būti nulemtas kelių priežasčių. „Seimo nariai dirba pagal tai, ko labiausiai reikalauja visuomenė. Iki tol, matyt, labai stipriai to nereikalavo. Nereikalavo sugriežtinti šios dalies, nes tada atsiranda ir kitų būklių, dėl kurių reikėtų sugriežtinti tam tikrus dalykus. Išsigąstama, kad tada mes tapsime labai griežti, kontroliuojantys ir įstatymą prieš žmogų galime panaudoti netinkamai“, – sakys jis.

Taip pat, rasti tinkamą sprendimą tokiems asmenims – ne taip paprasta: „Tokio žmogaus uždarymas į įkalinimo įstaigą arba priverstinis gydymas buvo daromas sovietmečiu, ir mes iki šiol to labai bijome. Reikia tą pripažinti. Kai žengi bet kokį žingsnį, naudodamas psichiatrų galias kaip gydytojų, tiek iš visuomenės iškart atsiranda klausimas, kiek čia galime sau tai leisti, tiek iš psichiatrų, kodėl jie turėtų tapti budeliais?“

Ir vis dėlto, kaip pastebės T. Januškevičius, netgi tie, kurie patys nusikaltimų nevykdo, tinkamos pagalbos šiandien sulaukti negali. O tai galėtų apsaugoti ne vieną auką.

„Didelė dalis su savo priklausomybe ir polinkiais gyvena, tiesiogiai nedaro nusikaltimų mažamečių atžvilgiu. Tačiau jie vis tiek neturi galimybės gauti pagalbą, nes toks asmuo yra stigmatizuojamas. Viena iš prevencinių priemonių, šalia griežtos baudžiamosios atsakomybės – valstybės inicijuota socialinė programa, kad žmonės turėtų galimybę kreiptis psichiatrinės pagalbos, nebūtų stigmatizuojami. Suteikus pagalbą galima tikėtis, kad jų potencialas įvykdyti nusikaltimą tikrai būtų mažesnis“, – sakys advokatas.

Tad ko reikėtų imtis, kad vaikų tvirkinimai pasibaigtų?

„Stebiu mūsų partijos skandalą, skaitau visas naujienas, komentarus, nuomones ir tikrai bandžiau susilaikyti nekomentavęs. Nepavyko.

Pirmoji kilusi mintis: kaip mes iki šiol nemokame atskirti faktų nuo emocijų. Ne vienas vaikų ir paauglių psichiatras turės dešimtį istorijų apie tai, kaip kaltinimai prievarta prieš vaikus baigėsi niekuo. Vienais atvejais tai sutuoktinių keršto žaidimai, o kartais, pavyzdžiui, seneliai nutaria seksualine prievarta apkaltinti tėvą arba mamą, nes taip tikimasi neduoti vaiko kitai pusei. Bylos teismuose trunka metus dvejus, o rezultatas – nulis. Tik daugybė neigiamų emocijų. Patinka mums ar ne, bet visais atvejais tokias bylas tiria prokuratūra, o ne komentatorių linčo teismas“, – savo nuomonę dėl kilusio skandalo feisbuke dėsto Seimo narys.

LNK reportažas:

L. Slušnys akcentuoja, kad bent jau kol kas K. Bartoševičiaus istorijoje teisėsaugos nėra pateikta jokių konkrečių faktų. Anot politiko, prieš puldami teisti ir kaltinti, pirmiausia turime sudėlioti faktus.

„Kita aplankiusi mintis yra ta, kad šioje K. Bartoševičiaus istorijoje kol kas nėra jokio fakto. Nė vieno. Priminsiu violetinę istoriją, kurioje pedofilija buvo kaltinami teisėjai, kai kas net ėmėsi Tado Blindos vaidmens naikinant tokius teisėjus. Ir kuo galų gale tai baigėsi? Vėlgi – niekuo, nes nei prievartos, nei tvirkinimo nebuvo. Tuomet dėl visuomenės nusiteikimo praradome mažiausiai tris žmones, kurie šiandien gyvena užsienyje ir neketina rodytis Lietuvoje. Taigi, prieš puldami teisti ir kaltinti, pirmiausia turime sudėlioti faktus. Beje, minimoje istorijoje klydo ir tuometė prezidentė, ir dalis konservatorių“, – Kedžių istorijos faktus primena L. Slyšnys.

Bylos teismuose trunka metus dvejus, o rezultatas – nulis. Tik daugybė neigiamų emocijų.

Pasak L. Slušnio, vaikų ir paauglių psichiatrai realiai išklauso, aprašo ir pateikia prokuratūrai faktus apie vaiko seksualinį išnaudojimą, o dažna tokia istorija galiausiai baigiasi niekais.

„O viskas baigiasi niekais. Šis procesas trunka ilgai, vaikai pradeda painiotis laike ir faktų detalėse. Žinoma, neneigiu, kad kartais prokurorams tiesiog sunku patikėti, kad tvirkintojas gali būti gerbiamas gydytojas, mokytojas ar kitas aukšto intelekto asmuo, o ne koks vargiai mokyklą baigęs (gal net nebaigęs) personažas. Tyrimas nutrauktas“, – rašo politikas.

Anot L. Slušnio, tokių atvejų Lietuvoje buvo ne vienas ir ne du, kasmet Lietuvoje yra pradedama 300 tyrimų dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų ir tik apie 30 jų pasiekia teismą.

„Tik niekam jie neįdomūs, nes tai ne politikas. Arba ne koks nors teisėjas. Faktai kalba patys už save: kasmet Lietuvoje yra pradedama 300 tyrimų dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų ir tik apie 30 jų pasiekia teismą. Dar mažiau žmonių nuteisiama (apie 10).

Ošdami ir žerdami kaltinimus turėtume pristabdyti save, kol nežinome jokių detalių. Šiai dienai savo emocijas pasilieku ateičiai. Vienaip jausiuosi, jeigu faktai nepasitvirtins ir tikrai visai kitaip, jeigu faktai bus įrodyti teisme“, – pristabdyti kaltinimus ir emocijas ragina psichologas.

L. Slušnys pabrėžia, kad nenori būti verčiamas atsiprašyti už frakcijos kolegą. Anot politiko, to neturi daryti nei partijos lyderiai, nei kiti nariai.

„Dar labai norėčiau, kad manęs paties neprievartautų atsiprašyti už frakcijos kolegą. To neturi daryti nei partijos lyderiai, nei kiti nariai. Einant į politiką niekas Lietuvoje nerenka „tinkamumo“ bylos. Pasukti politiko keliu yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir už tai jis pats prisiima atsakomybę. Taigi, K. Bartoševičius už tai ir atsakys. Politiškai, teisiškai ir visaip kitaip“, – rašo konservatorių atstovas.

Einant į politiką niekas Lietuvoje nerenka „tinkamumo“ bylos. Pasukti politiko keliu yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas ir už tai jis pats prisiima atsakomybę.

L. Slušnys taip pat prisipažįsta, kad K. Bartoševičiaus gerai nepažįsta, bet pabrėžia, kad kolega elgiasi atsakingai – atsisako Seimo nario mandato ir leidžia teisėsaugai vykdyti tyrimą be jokių išsisukinėjimų.

„Kristijono tikrai nepažįstu ir niekuomet nelindau jam į sielą. Tačiau viena detalė man kužda, jog tai nėra puolęs žmogus: mandato jis atsisako ir tokiu būdu pilnai leidžia vykdyti tyrimą be didesnių stabtelėjimų bei išsisukinėjimų. Jeigu šis žmogus tikrai būtų toks niekšas, kaip šiandien yra nušviečiamas spaudoje ir komentaruose, tai ramiai galėtų neatsisakyti mandato iki pat apkaltos proceso pradžios, o tai suteiktų galimybę pasiruošti gynybos planą. Jis taip pat galėtų nesukti galvos dėl frakcijos reputacijos ir mūsų savijautos šiame kontekste, tačiau nieko panašaus nedaro. Tiesiog bandė pasitraukti.

Nesakau, kad neskauda matant tuos daugybę kaltinimų ir piktdžiugos, jog štai ir konCervams pagaliau nepaėjo. Abejingas situacijai tikrai nesu. Bet, kaip tikras TS-LKD narys, kaip asmuo, gerbiantis savo valstybės institucijas, pasitikėsiu jų darbu, veiksmais, atliekamais tyrimais. Ir palauksiu faktų“, – įrašą apibendrino Seimo narys.

Portalas primena, kad ikiteisminiame tyrime dėl prievartavimo ir tvirkinimo, kuriame figūruoja mandato atsisakantis Seimo narys K. Bartoševičius, minimi mažiausiai du galimai seksualiai išnaudoti nepilnamečiai vaikai, patvirtino su informacija apie tyrimą supažindinti šaltiniai.

Vienas galimai nukentėjęs vaikas yra iki 14 metų.

Tačiau Generalinė prokuratūra pirmadienį atsisakė suteikti daugiau oficialios informacijos apie ikiteisminį tyrimą.

– Dažnai jaunuoliai galvoja, kad taip vadinamos „žolės“ parūkymas yra geriau nei įprastas tabakas – esą beveik nekenksminga, nepriprantama, o kartais galbūt ir naudinga. Iš kur visa tai? Tai tiesiog interneto paistalai ar kriminalinio pasaulio marketingas?

Yra vienintelė problema – paprastai po „žolės“ patraukia link kitų narkotikų.

– Ir marketingas, ir internetiniai paistalai, ir iš dalies... Aš negaliu meluoti. Turiu pasakyti, kad nuo tabako, alkoholio pasaulyje daugiausia miršta žmonių. Nuo „žolės“  dėl įvairiausių sutrikimų tikrai tiek žmonių nemiršta. Klausimas – ar ji mažiau kenksminga, ar jos mažiau vartojama? Gali susidaryti iliuzija, kad „žolė“ kaip ir mažiau kenksminga, nes iš tiesų ji daro mažiau nuostolių gyvybei. Yra vienintelė problema – paprastai po „žolės“ patraukia link kitų narkotikų. Ir „žolė“ pati savaime nėra dar vienas visai nekaltas reiškinys, kadangi vis dėlto žmones varo į depresiją. O jei dar pridėsime tą vadinamą „trendinį“ dalyką, kurį jau pastebi net ir šeimos gydytojai, yra vadinama „chimkė“ – žolė, mirkyta galai žino kokiuose chemikaluose – kad labiau „užvežtų“. Kalbama net apie tai, kad ten yra mirkoma su kažkokiu barbitūratų mišiniu. Praktiškai turime nebe šiaip „žolę“, bet tai yra cheminis preparatas, kuris nuodija žmogaus organizmą.

– Atlikti tyrimai rodo šokiruojančią statistiką. Kas penktas paauglys Lietuvoje yra išbandęs narkotikų ar raminamųjų vaistų. Bet tai yra tik tiek, kad prisipažino, kad yra vartoję kvaišalų ar vaistų. Tikrieji skaičiai juk gali būti nepalyginamai didesni?

– 20 proc. yra tas skaičius, kuris, tikiu, kad yra panašus. Pasaulyje yra panašiai: apie 20 proc., JAV (kai kuriose valstijose) apie 25 proc. Visur svyruoja apie penktadalį. Galbūt pasislinkę į Rusiją gautume kitokius duomenis, jei jie būtų tikri. Turiu pasakyti dar vieną dalyką. Labai stipriai dėmesį kreipiame į jaunimą. Bet jei paimtume suaugusių žmonių vartojimą, kiek jų vartoja įvairius migdomuosius vaistus ir kokiais terminais...Mes vėlgi esame lyderiai. Tai reiškia, kad Lietuva vartoja migdomųjų be galo daug. Reiškia, kad spintelėse pas močiutes, tėvelius tų vaistų – gyvas galas ir jie, ko gero, lengvai pasiekiami. Dar yra namų savigydos būdas, kai mama („man padėjo“) savo paaugliui duoda tą „vaistuką“. Nes jai padėjo nusiraminti, užmigti. Duoda ketvirtį tabletės. Ir prasideda – ketvirtis, o paskui jau jis pats pradeda ieškoti tablečių ir jas vartoti. Tarp suaugusių bėda –  išrašinėjame per daug, vartojame per daug. Tada automatiškai nutiesiamas takelis tiesiogiai į vaikus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kodėl vaikas ryžtasi pabandyti vartoti kvaišalus? Smalsumas, aplinkos spaudimas? O gal mes, tėvai, esame ne viską padarę, kad taip neatsitiktų?

Tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik vienas iš dešimties vaikų yra kalbėjęsis su tėvais apie žalingus įpročius, psichotropines medžiagas. 

– Iš tiesų detalių yra daug. Visame pasaulyje jau dabar yra metodikos, visi rašo, ir mes esame parengę metodiką, kurioje sakoma: „tėveliai, kalbėkitės ir pasikalbėkite“. Didžiausią įtaką vaikų pasirinkimo į vieną ar kitą pusę turi vis dėlto tėvai. Mokyklos gali turėti programas, mokyklos pradeda vis daugiau turėti įtakos per įvairiausius nuoseklius mokymus, kompetencijų ugdymus. Bet tėvai turi didžiausią įtaką. Tą sako Amerikoje ir kitose šalyse atlikti tyrimai. Mūsų tyrimai rodo, kad Lietuvoje tik vienas iš dešimties vaikų yra kalbėjęsis su tėvais apie žalingus įpročius, psichotropines medžiagas. Klausimas: dėl ko taip vyksta? Tikriausiai vieniems vyksta tai dėl to, kad tėvai nežino, ką kalbėti.

– Gal jie neturi patirties?

– Neturi ir patirties. Kas galėtų pasakyti, kas yra „chimkė“? Net aš nelabai žinau. Pagal duomenis, kuriuos turiu, ji dar yra ir skirtinga.  O narkotikų yra daug. Dar vienas dalykas – labai sunku kalbėtis tėvams, kurie patys tuos dalykus vartoja. Kaip gali kalbėti tėvas apie kažkokias cigaretes arba „žolės“ (ne)rūkymą, jeigu pusę jaunystės jis pats prarūkė „žolę“.

Tačiau valdantieji tikina, kad 2000 eurų Seimo nariui, beveik 3000 eurų premjerui ar Seimo pirmininkui yra gėdingai maža alga – ją kelti reikėjo jau seniai. Būtent apie tai diskutuoti pakvies ir šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“.

Vieni pastebi, kad didžiųjų valstybinių įmonių vadovai gauna trigubai ar keturgubai daugiau nei premjerė, nors pastaroji yra atsakinga už visą Lietuvą. Kiti už algų didinimą pasisakyti nedrįsta – ar tikrai Seimo nariai atidirba už savo algas, kai, pavyzdžiui, turi 5 mėnesius neįteisintų atostogų ir tik 3 dienų darbo savaitę?

Savo nuomonėmis šio pirmadienio laidoje apie tai dalinsis konservatorių atstovas, už padoresnes algas politikams pasisakantis Linas Slušnys ir algų didinimui prieštaraujanti Širvintų merė Živilė Pinskuvienė.

Kol politikai laukia didesnių algų, valstybinių įmonių direktorių algos yra 2-3 kartus didesnės nei Seimo narių. Štai Valstybinių miškų urėdijos direktorius su priedais gavo 18 tūkst. eurų algą. Kyla klausimas – ar Lietuvoje valstybinių algų sistema yra iškreipta?

Mes nebenorime pigios valdžios, kuri turi problemų. Jau dvejus metus girdime, kaip kiekviena ministerija verkia dėl to paties – skelbia konkursus, bet žmonės į juos neina, nes jų nedomina tokie atlyginimai ir suteikiamos garantijos.

„Negaliu vertinti, ar tai yra gerai, ar blogai – aš užduočiau kitą klausimą. Jei jo tokia alga, ar tas atlyginimas pasiskirsto tolygiai ir per urėdo vadovaujamus darbuotojus? Jei pažiūrėtume į tokias algas, ar lygiai taip pat jos pašoko ir šalia dirbantiems? Nes jei urėdas gavo tokį atlyginimą už rezultatus, vadinasi, tuos rezultatus padarė visi tie žmonės, ir jiems atitinkamai turėtų būti atseikėta tiek pat“, – mintimis laidoje dalinsis L. Slušnys.

Tokie algų pokyčiai, už kuriuos pasisako L. Slušnys, apimtų ne tik politikų algų kėlimą, bet ir bendrą valstybės tarnybos reformą.

„Mes nebenorime pigios valdžios, kuri turi problemų. Jau dvejus metus girdime, kaip kiekviena ministerija verkia dėl to paties – skelbia konkursus, bet žmonės į juos neina, nes jų nedomina tokie atlyginimai ir suteikiamos garantijos. Tuo tarpu verslas iškart siūlo 30 proc. didesnį atlyginimą. Mes negauname žmonių ir iš esmės gyvename optimizavimo principu – tie, kurie dar nenori išeiti, gauna daugiau darbo ir kai kur jau yra perdegimai – situacija darosi kritiška“, – teigs L. Slušnys.

Anot politiko, pirmasis atlyginimų reformos etapas užimtų vienerius metus laiko. O pirmiausiai algos būtų pakeliamos vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims.

„Kai susitvarkysime su vadovais, iškelsime jiems užduotis. Vadovai turės galią savo viduje tvarkytis su biudžetais. Tą biudžetą jie galės paskirstyti patys – ar tai būtų 10 žmonių, ar tai būtų 100 žmonių. Nematau didelės problemos, kad mes pradedame nuo vadovų, kurių mums reikia jau dabar – pirmiausiai reikia juos įdarbinti, juos rasti. Viliamės, kad padarydami šią reformą, turėsime konkursus, kurie bus įvykę. O kai turėsime vadovus, galėsime jiems duoti užduotis ir įgyvendinti kitą reformos dalį“, – dėstys L. Slušnys.

Tuo tarpu Ž. Pinskuvienė šiuo klausimu laikysis kitokios nuomonės. „Kad Lietuvos Respublikos premjerė gauna 3000 eurų algos, tikrai yra nenormalu. Tačiau šioje situacijoje viskas turėtų vykti palaipsniui. Jei pensininkams pensijos grąžinamos palaipsniui, tai turėtume ir algas kelti palaipsniui, bet ne taip drastiškai, kone dvigubai. Todėl šioje situacijoje tokiam dalykui aš kategoriškai nepritariu. Bet kad didinti reikia – pritariu. Sutikite, premjerė vadovauja visai Lietuvai“, – sakys ji.

Širvintų merė laidoje atskleis ir tai, kiek uždirba pati – 2400 eurų. Anot Ž. Pinskuvienės, tokios algos jai tikrai užtenka. L. Slušnys, savo ruožtu, kritikuos, jog politikė taip sako tik todėl, jog anksčiau sau galėjo pagelbėti iš šalies. „Bet ateina jauni žmonės ir jie neturi užsidirbę. Jie neturi taip jaustis, kad iš pradžių bandytų užsidirbti, o tik po to ateitų į valstybės tarnybą“, – nuomone dalinsis L. Slušnys.

Visa diskusija – jau šį vakarą.

„Karštai su tv3.lt“ – pirmadienį, 20 val. per TV3!

„Aukštam ir gražiam vėl priepuolis. Pastarojo metu jis apkaltino Vyriausybę dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus. Gerbiamasis, gal jau metas perduoti žodį žmonai? Supraskite – ruduo, derliaus metas, tauta laukia nesulaukia naujo jos pyrago recepto. Šis bailys, visiškai nepasverdamas kokią galią turi jo žodis, dabar jau tikrai peržengė ribą. Ir vardan ko visa tai, Prezidente? Vardan antros kadencijos? Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus. Noriu priminti, kad per Šeimų maršą (labiau žinomą Neskiepų mitingo vardu) prezidentas tarė sveikinimo žodį. Tai kaip ten iš tiesų? Gal vis tik pats prezidentas stabdo vakcinacijos tempą?“ – klausė Seimo narys.

Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus.

„Šis žmogus skleidžia melą ir, rodos, pamiršta, kad vasaros viduryje turėjome virš 50 proc. žmonių, paskiepytų bent vienu skiepu. Pradėjo kursuoti skiepobusai. Žmonės buvo skatinami skiepytis net apsilankę prekybos centruose ar vaistinėse. Buvo daroma viskas, kad žmonėms pasiektų vakcinacijos vietas būtų kuo paprasčiau. Baisu, tačiau Gerovės Lietuvos vizija, apie kurią kalbėjo Nausėda, tampa Kiršinimo Lietuva – tokiais pareiškimais jis tik paskatins dar daugiau šūvių ir dūrių į apsauginius, pareigūnus, politikus ir medikus, kurie ir taip kasdien gyvena įtampoje ir nežinioje. Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje. Nors ką aš čia, juk Prezidento alter ego yra 9-erių berniukas...“ – įrašą socialiniame tinkle baigė politikas.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta ketvirtadienį, pasak prezidento, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.

Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje.

„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga  imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo šalies vadovas.

„Jeigu mes sugebėtume ateityje išvengti tokių sulėtėjimų ir po to karštligiškų pagreitėjimų, šiandien mes turėtume gerokai aukštesnį skiepijimosi lygį. O tai vis dėlto yra pagrindinis receptas, kad ir kiek mes kalbėtume, kad paskiepyti žmonės taip pat suserga. Niekas negali paneigti nuogos statistikos, kad yra daugiau nei dešimt kartų skirtumas tarp susergamumo ir dar didesnis skirtumas tarp mirtingumo pasiskiepijusių žmonių ir nepasiskiepijusių“, – pridūrė prezidentas.

Ketvirtadienį už tai numatantį nutarimą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 2 , susilaikė 11 parlamentarų.

Seimo narė Jurgita Sejonienė sakė, kad šiuo pandemijos metu, kai yra didelių problemų su psichikos sveikata, šis pakomitetis yra reikalingas ir tikrai prisidės prie reikiamų sprendimų ir žmonių sveikatos gerinimo.

Psichikos sveikatos pakomitečio įsteigimas, anot Seimo nario Zenono Streikaus, labai  svarbi ir reikalinga žinia Lietuvai.

Seimo narys L. Slušnys yra vaikų ir paauglių psichiatras. Jo svarbiausios domėjimosi sritys: socialinio ir emocinio ugdymo turinio integravimas į mokyklos gyvenimą, siekiant aukštų vaikų akademinių pasiekimų; vaikų ir paauglių psichikos sveikata, psichikos sveikatos sąsajos su švietimo sistema; krizės ir krizių įveika; vaikų teisių apsauga; sveikatos ir švietimo sistemų vadyba. 

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, ar tokie sprendimai iš tiesų teisingi ir reikalingi?

Apie pandemijos valdymo priemones studijoje diskutuos valdančiųjų atstovas Linas Slušnys ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Matydama didžiulius COVID-19 sergamumo skaičius vyriausybė nusprendė – metas baigti žaisti katės ir pelės žaidimus bei imti naikinti nemokamus testus. Tačiau savo ruožtu iki šiol nesiskiepiję ir tik dėl nemokamų testų į darbą ėję gydytojai ir mokytojai valstybės grūmojimų nesibaimina ir netgi žada mesti darbą, o jei prireiks – net emigruoti.

L. Slušnys laidoje teigs, kad nemokamų testo atsisakymo nereikėtų priimti asmeniškai. „Tai – verslas. Skiepai valstybei yra daug kartų pigiau nei testavimas. Testavimas – gera priemonė, kai nėra vakcinos, tad kol jų neturėjome, tai buvo išeitis. O kai gauni vakcinas, tiki savo žmonių sąmoningumu“, – sakys jis.

Tai – verslas. Skiepai valstybei yra daug kartų pigiau nei testavimas.

Valdančiųjų atstovas primins, kad anksčiau buvo ir tokių periodų, kai norinčių pasiskiepyti valstybė nė nespėjo. O dabar, kai kiekvieną dieną galima paskiepyti net 50-100 tūkst. žmonių, vakcinos norinčių yra ženkliai mažiau. „Nebėra tiek norinčių, nes jie nori pasilikti galimybę numirti laisviems. Aš jos niekaip nesuprantu“, – sakys L. Slušnys.

Anot jo, viskas valstybei kainuoja didelius pinigus. Žmonių priešinimasis vakcinoms – taip pat. „Suprantama, jei žmogus turi indikaciją, dėl kurios negali skiepytis. Tačiau jei jis to nedaro užsispyręs ir prisiklausęs fantastinių istorijų bei prisiskaitęs socialinių tinklų, kas neva dedasi paskiepytiems žmonėms, tai belieka pasakyti, kad už fantastinius dalykus valstybėje mokėti negalime“, – savo pozicijos neapleis jis.

O štai A. Širinskienė įsitikinusi, kad nemokamo testavimo atsisakymas galėtų sukelti tik dar didesnių problemų. „Nemokamas testavimas žmogui yra kita galimybė, o taip pat tai leidžia indikuoti infekcijos plitimą. Nemokamą testavimą kolektyvuose netgi reikėtų plėsti. Ir pasiskiepiję turėtų būti testuojami dideliuose kolektyvuose. Testavimas leidžia nustatyti židinius, leidžia laiku izoliuoti žmones, kurie yra sergantys, ir, atitinkamai, veikia kaip prevencinis mechanizmas ligos plitimui“, – sakys jis.

Nemokamą testavimą kolektyvuose netgi reikėtų plėsti. Ir pasiskiepiję turėtų būti testuojami dideliuose kolektyvuose.

Į testavimo naikinimą ar tam tikrų grupių priverstinį skiepijimą Seimo narė neslėps žiūrint kritiškai: „Matome aibes žmonių, kurie dabar vaikšto arba su suklastotais galimybių pasais, arba kažkaip bando apgauti vakcinavimo centrus. Manau, kad daliai jų tikrai pavyksta – tada ne patys, bet kažkas su jų dokumentais pasiskiepija. Toks elgesys saugumo visuomenei neprideda“.

Savo ruožtu L. Slušnys tokių valstybės svarstymų prievarta tikrai nepavadintų: „Prievarta yra kai tu sakai, kad privalai. O kokia yra prievarta, jei žmogui duodi galimybę? Tam, kad mes, kaip valstybė, pratęstume šitą nemokamą testavimo balių, mes turėtume skolintis pinigų. Ir tuos pinigus reikės atiduoti kam? Juos reikės atiduoti mano vaikams, mano anūkams ir tuos pinigus reikės atidavinėti ilgai. Tai – milijonai. O mes jau ir taip esamą įsiskolinę galybę pinigų visoms karantino pasekmėms mažinti“.

Kokioms žmonių grupėms galėtų būti įvestas privalomas vakcinavimas? Kodėl apie tai prabilusi valstybė kol kas elgiasi neryžtingai? Kokią pastabą apie finansus L. Slušniui duos A. Širinskienė?

Visi atsakymai į šiuos klausimus – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“ 19.30 val. per TV3!

Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, kas labiausiai nukentės įvedus šiuos draudimus, kurie kelia audras visuomenėje?

Apie galimybių paso draudimus studijoje laidos vedėjas Artūras Anužis diskutuos su valdančiųjų atstovu, konservatoriumi Linu Slušniu ir su garsiai galimybių pasą kritikuojančiu Advokatų tarybos primininku Ignu Vėgėle.

Kaip laidoje teigs L. Slušnys, galimybių pasas išties veikia ir yra skirtas tam, kad atskirtų žmonių srautus. „Kai mes susirenkame visi skiepyti ar turime neigiamą testą, yra keliasdešimt kartų mažesnė tikimybė, kad toje vietoje atsidurs virusas, nes tas žmogus, kuriam nustatomas virusas arba teigiamas testas, automatiškai keliauja į izoliaciją. Vadinasi, jis negali atsidurti parduotuvėje ar dar kažkur kitur“, – sakys jis.

Savo ruožtu I. Vėgėlė teigs priešingai – dabar, kai šalyje atsiranda vis daugiau viruso atmainų, pavyzdžiui – delta – galimybių pasas absoliučiai nieko neišsprendžia. Delta atmainą platinti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti asmenys: „Jei mes nesiginčijame dėl to, kad ir skiepytas ir neskiepytas platina virusą, tuomet kokia viso to idėja? Kaip galima pagrįsti žmonių skaidymą į skiepytus ir neskiepytus, ir riboti teises neskiepytiems, jei skiepytas virusą gali platinti lygiai taip pat? Kai kalbame, kad yra mažiau ar daugiau šansų, aš visuomet remiuosi vienu paprastu dalyku – kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, o ginčą išspręs teismas. Medicinos atveju, deltos atveju, čia viskas pasikeitė.“

Tie žmonės, kurie skiepijosi, buvo atsakingi ir suprato, ką reiškia krizės valstybėje, ką reiškia valdymas. O čia yra sovietmečio mentalitetas, kuris sėdi man priešais.

L. Slušnys teigs suprantantis, kad kaip advokatas I. Vėgėlė bando elgtis teisingai, tačiau su tuo, kad su visais – tiek skiepytais, tiek ne – turėtų būti elgiamasi vienodai, Seimo narys nėra linkęs sutikti.

„Nesutinku ir nesutiksiu, kad turime padaryti vienodas sąlygas visiems. Ką reiškia vienodas? Tie žmonės, kurie skiepijosi, buvo atsakingi ir suprato, ką reiškia krizės valstybėje, ką reiškia valdymas. O čia yra sovietmečio mentalitetas, kuris sėdi man priešais“, – laidoje L. Slušnys sakys I. Vėgėlei.

„Tikrai atsakingas žmogus, kuris rūpinasi savo valstybe, jis turi turėti daugiau galimybių. O tas, kuris yra užsispyręs ir nenori… Dauguma yra prisiskaitę sąmokslo teorijų apie plokščią žemę ir bando tapti tais, kurie visiems kitiems diktuos sąlygas. Tam sakau ne“, – pridės jis.

Taip pat L. Slušnys paprieštaraus advokato minčiai apie tai, kad šių dienų Lietuvoje šalį valdo ekonomistai ir medikai. Savo ruožtu I. Vėgėlė ginčys L. Slušnio mintį, kad atsakingi žmonės skiepijosi dėl valstybės. Anot jo, jie tai darė tik dėl savęs.

„Mano pasiūlymas ir mano nuolatinis kalbėjimas yra apie tai, kad žmones nuolatos reikia įtikinėti pateikiant skaidrius mokslinius duomenis, statistikas, ko, beje, prieš kelias savaites Lietuvoje dar neturėjome. Pripažinkime vieną labai paprastą faktą – žmogus skiepijasi dėl savęs. Kalbant apie tai, kad žmogus skiepijosi dėl visuomenės, pirmiausiai reikėtų ištraukti bent kokią apklausą, statistiką. Aš tokios Lietuvoje nemačiau. Žmogus skiepijosi dėl savęs, kad lengviau sirgtų. Ir skatinkime skiepytis, kad lengviau sirgtume, būtų kuo mažiau mirčių.

Tiesą pasakius, manau, kad Lietuva yra viena griežčiausių pasaulio valstybių, kuri įveda galimybių pasą per tą pjūvį, kad neskiepytiems asmenims Vyriausybės nutarimu yra draudžiama viskas, kas susiję su kontaktu, išskyrus kelias išimtis“, – savo pozicijos neapleis I. Vėgėlė.

Tad kaip yra iš tiesų? Galimybių pasas veikia? O gal žmonių teisės išties yra ribojamos? Visi atsakymai į aktualiausius klausimus laidoje „Karštai su tv3.lt“ jau šį vakarą, 19.30 val. per TV3!

„Nuo 1998 metų esu prisidėjęs prie daugybės įstatymų, teisės aktų kūrimo, kurie susiję su šeima ir vaiko teisėmis. Patirtys vaikų psichikos sveikatos srityje, ilgametė veikla įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, švietimo sistemos išmanymas leido suvokti, kad norint nuveikti Lietuvos labui daugiau, reikia didesnės paramos, platesnio bičiulių rato“, – partijos pranešime teigė L. Slušnys.

Jis sakė pasirinkęs konservatorius, nes „čia buriasi daugiausiai šviesių, išsilavinusių ir turinčių daugybę idėjų Lietuvos ateičiai žmonių“.

L. Slušnys yra ilgametis tarptautinių socialinių ir emocinių ugdymo programų lektorius, dalyvavęs diegiant šias programas daugiau kaip 500 mokyklų visoje Lietuvoje.

Praėjusiais metais per prezidento rinkimus jis buvo Gitano Nausėdos komandos narys.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.