„Aukštam ir gražiam vėl priepuolis. Pastarojo metu jis apkaltino Vyriausybę dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus. Gerbiamasis, gal jau metas perduoti žodį žmonai? Supraskite – ruduo, derliaus metas, tauta laukia nesulaukia naujo jos pyrago recepto. Šis bailys, visiškai nepasverdamas kokią galią turi jo žodis, dabar jau tikrai peržengė ribą. Ir vardan ko visa tai, Prezidente? Vardan antros kadencijos? Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus. Noriu priminti, kad per Šeimų maršą (labiau žinomą Neskiepų mitingo vardu) prezidentas tarė sveikinimo žodį. Tai kaip ten iš tiesų? Gal vis tik pats prezidentas stabdo vakcinacijos tempą?“ – klausė Seimo narys.

Graudu, bet mūsų šalies vadovas atsakomybės prieš rinkėjus ir tautą nebeturi. Visi jo veiksmai rodo, kad jis atsako tik už savo reitingus.

„Šis žmogus skleidžia melą ir, rodos, pamiršta, kad vasaros viduryje turėjome virš 50 proc. žmonių, paskiepytų bent vienu skiepu. Pradėjo kursuoti skiepobusai. Žmonės buvo skatinami skiepytis net apsilankę prekybos centruose ar vaistinėse. Buvo daroma viskas, kad žmonėms pasiektų vakcinacijos vietas būtų kuo paprasčiau. Baisu, tačiau Gerovės Lietuvos vizija, apie kurią kalbėjo Nausėda, tampa Kiršinimo Lietuva – tokiais pareiškimais jis tik paskatins dar daugiau šūvių ir dūrių į apsauginius, pareigūnus, politikus ir medikus, kurie ir taip kasdien gyvena įtampoje ir nežinioje. Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje. Nors ką aš čia, juk Prezidento alter ego yra 9-erių berniukas...“ – įrašą socialiniame tinkle baigė politikas.

Kaip portale kauno.diena.lt rašyta ketvirtadienį, pasak prezidento, prastesni nei tikėtasi skiepijimo nuo COVID-19 rezultatai yra susiję su tuo, kad „pirmoji vasaros pusė buvo pramiegota“. Be to, prezidentas svarsto, ar sulėtėję skiepijimo tempai negalėjo būti tikslingai inicijuoti – kad nebūtų pasiektas jo keltas tikslas paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų iki vasaros vidurio.

Nepasverti žodžiai atleidžiami vaikų darželiuose, bet ne politikoje.

„Dėl vakcinavimo tenka prisiminti, kad mes praktiškai pražiopsojome, pramiegojome pirmą vasaros pusę, kai, nežinau dėl kokių sumetimų, buvo dirbtinai sulėtinti skiepijimosi tempai. Galbūt dėl to, kad nebūtų pasiektas prezidento tikslas 70 proc. iki liepos vidurio. O po to, kai jau buvo pamatyta, kad susikaupė didelės vakcinos atsargos ir kad gali būti kritika iš visuomenės pusės, tada staiga  imtasi verstis per galvą“, – Briuselyje žurnalistams komentavo šalies vadovas.

„Jeigu mes sugebėtume ateityje išvengti tokių sulėtėjimų ir po to karštligiškų pagreitėjimų, šiandien mes turėtume gerokai aukštesnį skiepijimosi lygį. O tai vis dėlto yra pagrindinis receptas, kad ir kiek mes kalbėtume, kad paskiepyti žmonės taip pat suserga. Niekas negali paneigti nuogos statistikos, kad yra daugiau nei dešimt kartų skirtumas tarp susergamumo ir dar didesnis skirtumas tarp mirtingumo pasiskiepijusių žmonių ir nepasiskiepijusių“, – pridūrė prezidentas.

Ketvirtadienį už tai numatantį nutarimą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo 2 , susilaikė 11 parlamentarų.

Seimo narė Jurgita Sejonienė sakė, kad šiuo pandemijos metu, kai yra didelių problemų su psichikos sveikata, šis pakomitetis yra reikalingas ir tikrai prisidės prie reikiamų sprendimų ir žmonių sveikatos gerinimo.

Psichikos sveikatos pakomitečio įsteigimas, anot Seimo nario Zenono Streikaus, labai  svarbi ir reikalinga žinia Lietuvai.

Seimo narys L. Slušnys yra vaikų ir paauglių psichiatras. Jo svarbiausios domėjimosi sritys: socialinio ir emocinio ugdymo turinio integravimas į mokyklos gyvenimą, siekiant aukštų vaikų akademinių pasiekimų; vaikų ir paauglių psichikos sveikata, psichikos sveikatos sąsajos su švietimo sistema; krizės ir krizių įveika; vaikų teisių apsauga; sveikatos ir švietimo sistemų vadyba. 

Šį pirmadienį TV3 aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, ar tokie sprendimai iš tiesų teisingi ir reikalingi?

Apie pandemijos valdymo priemones studijoje diskutuos valdančiųjų atstovas Linas Slušnys ir Seimo narė Agnė Širinskienė.

Matydama didžiulius COVID-19 sergamumo skaičius vyriausybė nusprendė – metas baigti žaisti katės ir pelės žaidimus bei imti naikinti nemokamus testus. Tačiau savo ruožtu iki šiol nesiskiepiję ir tik dėl nemokamų testų į darbą ėję gydytojai ir mokytojai valstybės grūmojimų nesibaimina ir netgi žada mesti darbą, o jei prireiks – net emigruoti.

L. Slušnys laidoje teigs, kad nemokamų testo atsisakymo nereikėtų priimti asmeniškai. „Tai – verslas. Skiepai valstybei yra daug kartų pigiau nei testavimas. Testavimas – gera priemonė, kai nėra vakcinos, tad kol jų neturėjome, tai buvo išeitis. O kai gauni vakcinas, tiki savo žmonių sąmoningumu“, – sakys jis.

Tai – verslas. Skiepai valstybei yra daug kartų pigiau nei testavimas.

Valdančiųjų atstovas primins, kad anksčiau buvo ir tokių periodų, kai norinčių pasiskiepyti valstybė nė nespėjo. O dabar, kai kiekvieną dieną galima paskiepyti net 50-100 tūkst. žmonių, vakcinos norinčių yra ženkliai mažiau. „Nebėra tiek norinčių, nes jie nori pasilikti galimybę numirti laisviems. Aš jos niekaip nesuprantu“, – sakys L. Slušnys.

Anot jo, viskas valstybei kainuoja didelius pinigus. Žmonių priešinimasis vakcinoms – taip pat. „Suprantama, jei žmogus turi indikaciją, dėl kurios negali skiepytis. Tačiau jei jis to nedaro užsispyręs ir prisiklausęs fantastinių istorijų bei prisiskaitęs socialinių tinklų, kas neva dedasi paskiepytiems žmonėms, tai belieka pasakyti, kad už fantastinius dalykus valstybėje mokėti negalime“, – savo pozicijos neapleis jis.

O štai A. Širinskienė įsitikinusi, kad nemokamo testavimo atsisakymas galėtų sukelti tik dar didesnių problemų. „Nemokamas testavimas žmogui yra kita galimybė, o taip pat tai leidžia indikuoti infekcijos plitimą. Nemokamą testavimą kolektyvuose netgi reikėtų plėsti. Ir pasiskiepiję turėtų būti testuojami dideliuose kolektyvuose. Testavimas leidžia nustatyti židinius, leidžia laiku izoliuoti žmones, kurie yra sergantys, ir, atitinkamai, veikia kaip prevencinis mechanizmas ligos plitimui“, – sakys jis.

Nemokamą testavimą kolektyvuose netgi reikėtų plėsti. Ir pasiskiepiję turėtų būti testuojami dideliuose kolektyvuose.

Į testavimo naikinimą ar tam tikrų grupių priverstinį skiepijimą Seimo narė neslėps žiūrint kritiškai: „Matome aibes žmonių, kurie dabar vaikšto arba su suklastotais galimybių pasais, arba kažkaip bando apgauti vakcinavimo centrus. Manau, kad daliai jų tikrai pavyksta – tada ne patys, bet kažkas su jų dokumentais pasiskiepija. Toks elgesys saugumo visuomenei neprideda“.

Savo ruožtu L. Slušnys tokių valstybės svarstymų prievarta tikrai nepavadintų: „Prievarta yra kai tu sakai, kad privalai. O kokia yra prievarta, jei žmogui duodi galimybę? Tam, kad mes, kaip valstybė, pratęstume šitą nemokamą testavimo balių, mes turėtume skolintis pinigų. Ir tuos pinigus reikės atiduoti kam? Juos reikės atiduoti mano vaikams, mano anūkams ir tuos pinigus reikės atidavinėti ilgai. Tai – milijonai. O mes jau ir taip esamą įsiskolinę galybę pinigų visoms karantino pasekmėms mažinti“.

Kokioms žmonių grupėms galėtų būti įvestas privalomas vakcinavimas? Kodėl apie tai prabilusi valstybė kol kas elgiasi neryžtingai? Kokią pastabą apie finansus L. Slušniui duos A. Širinskienė?

Visi atsakymai į šiuos klausimus – jau šiandien, laidoje „Karštai su tv3.lt“ 19.30 val. per TV3!

Šį vakarą TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ aiškinsis, kas labiausiai nukentės įvedus šiuos draudimus, kurie kelia audras visuomenėje?

Apie galimybių paso draudimus studijoje laidos vedėjas Artūras Anužis diskutuos su valdančiųjų atstovu, konservatoriumi Linu Slušniu ir su garsiai galimybių pasą kritikuojančiu Advokatų tarybos primininku Ignu Vėgėle.

Kaip laidoje teigs L. Slušnys, galimybių pasas išties veikia ir yra skirtas tam, kad atskirtų žmonių srautus. „Kai mes susirenkame visi skiepyti ar turime neigiamą testą, yra keliasdešimt kartų mažesnė tikimybė, kad toje vietoje atsidurs virusas, nes tas žmogus, kuriam nustatomas virusas arba teigiamas testas, automatiškai keliauja į izoliaciją. Vadinasi, jis negali atsidurti parduotuvėje ar dar kažkur kitur“, – sakys jis.

Savo ruožtu I. Vėgėlė teigs priešingai – dabar, kai šalyje atsiranda vis daugiau viruso atmainų, pavyzdžiui – delta – galimybių pasas absoliučiai nieko neišsprendžia. Delta atmainą platinti gali tiek skiepyti, tiek neskiepyti asmenys: „Jei mes nesiginčijame dėl to, kad ir skiepytas ir neskiepytas platina virusą, tuomet kokia viso to idėja? Kaip galima pagrįsti žmonių skaidymą į skiepytus ir neskiepytus, ir riboti teises neskiepytiems, jei skiepytas virusą gali platinti lygiai taip pat? Kai kalbame, kad yra mažiau ar daugiau šansų, aš visuomet remiuosi vienu paprastu dalyku – kiekvienas turi teisę į savo nuomonę, o ginčą išspręs teismas. Medicinos atveju, deltos atveju, čia viskas pasikeitė.“

Tie žmonės, kurie skiepijosi, buvo atsakingi ir suprato, ką reiškia krizės valstybėje, ką reiškia valdymas. O čia yra sovietmečio mentalitetas, kuris sėdi man priešais.

L. Slušnys teigs suprantantis, kad kaip advokatas I. Vėgėlė bando elgtis teisingai, tačiau su tuo, kad su visais – tiek skiepytais, tiek ne – turėtų būti elgiamasi vienodai, Seimo narys nėra linkęs sutikti.

„Nesutinku ir nesutiksiu, kad turime padaryti vienodas sąlygas visiems. Ką reiškia vienodas? Tie žmonės, kurie skiepijosi, buvo atsakingi ir suprato, ką reiškia krizės valstybėje, ką reiškia valdymas. O čia yra sovietmečio mentalitetas, kuris sėdi man priešais“, – laidoje L. Slušnys sakys I. Vėgėlei.

„Tikrai atsakingas žmogus, kuris rūpinasi savo valstybe, jis turi turėti daugiau galimybių. O tas, kuris yra užsispyręs ir nenori… Dauguma yra prisiskaitę sąmokslo teorijų apie plokščią žemę ir bando tapti tais, kurie visiems kitiems diktuos sąlygas. Tam sakau ne“, – pridės jis.

Taip pat L. Slušnys paprieštaraus advokato minčiai apie tai, kad šių dienų Lietuvoje šalį valdo ekonomistai ir medikai. Savo ruožtu I. Vėgėlė ginčys L. Slušnio mintį, kad atsakingi žmonės skiepijosi dėl valstybės. Anot jo, jie tai darė tik dėl savęs.

„Mano pasiūlymas ir mano nuolatinis kalbėjimas yra apie tai, kad žmones nuolatos reikia įtikinėti pateikiant skaidrius mokslinius duomenis, statistikas, ko, beje, prieš kelias savaites Lietuvoje dar neturėjome. Pripažinkime vieną labai paprastą faktą – žmogus skiepijasi dėl savęs. Kalbant apie tai, kad žmogus skiepijosi dėl visuomenės, pirmiausiai reikėtų ištraukti bent kokią apklausą, statistiką. Aš tokios Lietuvoje nemačiau. Žmogus skiepijosi dėl savęs, kad lengviau sirgtų. Ir skatinkime skiepytis, kad lengviau sirgtume, būtų kuo mažiau mirčių.

Tiesą pasakius, manau, kad Lietuva yra viena griežčiausių pasaulio valstybių, kuri įveda galimybių pasą per tą pjūvį, kad neskiepytiems asmenims Vyriausybės nutarimu yra draudžiama viskas, kas susiję su kontaktu, išskyrus kelias išimtis“, – savo pozicijos neapleis I. Vėgėlė.

Tad kaip yra iš tiesų? Galimybių pasas veikia? O gal žmonių teisės išties yra ribojamos? Visi atsakymai į aktualiausius klausimus laidoje „Karštai su tv3.lt“ jau šį vakarą, 19.30 val. per TV3!

„Nuo 1998 metų esu prisidėjęs prie daugybės įstatymų, teisės aktų kūrimo, kurie susiję su šeima ir vaiko teisėmis. Patirtys vaikų psichikos sveikatos srityje, ilgametė veikla įvairiose nevyriausybinėse organizacijose, švietimo sistemos išmanymas leido suvokti, kad norint nuveikti Lietuvos labui daugiau, reikia didesnės paramos, platesnio bičiulių rato“, – partijos pranešime teigė L. Slušnys.

Jis sakė pasirinkęs konservatorius, nes „čia buriasi daugiausiai šviesių, išsilavinusių ir turinčių daugybę idėjų Lietuvos ateičiai žmonių“.

L. Slušnys yra ilgametis tarptautinių socialinių ir emocinių ugdymo programų lektorius, dalyvavęs diegiant šias programas daugiau kaip 500 mokyklų visoje Lietuvoje.

Praėjusiais metais per prezidento rinkimus jis buvo Gitano Nausėdos komandos narys.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad emocijų išvengti neįmanoma ir net – nebūtų logiška, tačiau galima išmokti jas atpažinti bei kontroliuoti. Be to, psichiatro teigimu, labai svarbu rūpintis, kad kuo daugiau teigiamų emocijų augdami patirtų vaikai.

Teigiamos emocijos – didesni pasiekimai

Visos teigiamos emocijos – džiaugsmas, pasitenkinimas, entuziazmas ar meilė – pasak L. Slušnio, padeda žmogui judėti į priekį bei siekti išsikeltų tikslų.

„Teigiamos emocijos leidžia pasiekti vadinamąją atpalaiduoto budrumo būseną, kurioje būdami galime pasiekti neįtikėtinų dalykų. Atsipalaidavęs, ramus ir gerai nusiteikęs žmogus per tą patį laiką padaro daugiau, užsibrėžtų tikslų pasiekia greičiau, o jo efektyvumas padidėja net kelis kartus. Tai suteikia žmogui dar daugiau teigiamų emocijų bei didina pasitikėjimą savimi“, – sako L. Slušnys.

Kad ir koks kartais sudėtingas dalykas atrodytų laimė, bet ji, psichiatro teigimu, yra visų žmonių siekiamybė.

„Mes patys galime kurti savo laimę ar bent įgyvendinti žingsnių link jos programą, taip pat būti įkvėpti malonių kasdienybės smulkmenų. Dabar vyksta daug įvairių socialinių iniciatyvų ir akcijų, skatinančių teigiamas emocijas – „Apsikabinimų diena“, „Teigiamų emocijų vakaras“ ar neseniai prekybos tinklo „Iki“ parduotuvėse startavusi akcija „Emociukai“, kurioje yra vaizduojami įvairias emocijas perteikiantys veidukai, mokantys žmones jas atpažinti. Tokie, nors ir nedideli dalykai, visuomet yra malonūs ir suteikia tik teigiamas emocijas“, – sako L. Slušnys.

Emocijų kontrolė nėra jų tramdymas

Neigiamos emocijos, anot psichiatro, priešingai – gali trukdyti, blaškyti, lemti pačiam žmogui nenaudingą elgesį ir pasirinkimus.

„Daug žinių turintis, tačiau piktas ir viskuo nepatenkintas studentas, daugeliu atveju, egzamino metu pademonstruos prastesnius rezultatus nei galbūt menkiau pasiruošęs, tačiau ramus ir pozityviai nusiteikęs jo kolega“, – pavyzdį pateikia L. Slušnys.

Neigiamos emocijos yra organizmo bandymas mus apsaugoti, pasiųsti signalą apie jaučiamą pavojų ar reaguoti į krizinę situaciją.

„Neigiamos emocijos yra organizmo bandymas mus apsaugoti, pasiųsti signalą apie jaučiamą pavojų ar reaguoti į krizinę situaciją. Neigiamos emocijos yra susijusios su tam tikrų hormonų išskyrimu į organizmą, o tai turi poveikį daugeliui mūsų organų. Pavyzdžiui, supykus ar išsigandus mūsų kūną užplūsta adrenalinas, kuriuo dažnai ir ilgą laiką veikiamas organizmas yra varginamas“, – sako L. Slušnys.

Emocijų kontrolė – nėra jų tramdymas

Nors dažnai manoma, kad emocijos žmogų tiesiog užplūsta ir nieko čia nepadarysi, tačiau L. Slušnys pažymi, kad galima pramokti savo emocijas kontroliuoti ir netapti jų įkaitu. Galintys tai padaryti žmonės, psichiatro teigimu, turi išsiugdę itin aukštą savimonę.

„Aukštos savimonės žmonės, visų pirma, sugeba savo emocijas atpažinti ir jas įvardinti. Tai yra pirmasis žingsnis siekiant kontroliuoti savo emocinę būklę. Maža to, aukštos savimonės žmogus iš anksto geba numatyti tam tikrus dirgiklius ar situacijas, kurios iššaukia vienokias ar kitokias emocijas, todėl gali sąmoningai jų išvengti. Savimonė nereiškia, kad žmogus blogų emocijų nepatirs visai, tačiau jis turės geresnę savitvardą ir mokės su tomis emocijoms susitvarkyti“, – pasakoja L. Slušnys.

Psichiatras pažymi, kad gebėjimas kontroliuoti emocijas nereiškia, kad asmuo jas paprasčiausiai užgniaužia savyje. Priešingai – toks asmuo nebijo apie savo emocijas kalbėti, jų išreikšti, bet daro tai konstruktyviu būdu ir tinkamose situacijose, neleidžia emocijoms daryti įtaką jo elgesiui, rašoma pranešime spaudai.

Teigiamos emocijos – ypač svarbios vaikams

Ugdyti savo savimonę – sudėtingas darbas, prasidedantis dar vaikystėje, o jos formavimui didelę įtaką turi ir tėvai.

„Vaikai pirmiausiai stebi suaugusiuosius ir mokosi iš jų. Jei vaikus ir suaugusiuosius supa teigiamos emocijos, jų santykiai bus atviresni, o toks asmuo drąsiau reikš savo mintis ir dalinsis idėjomis. Teigiamos emocijos augina žmogaus pasitikėjimą savimi, brandina humoro jausmą, todėl ateityje jis ramiau žiūrės į nepalankias gyvenimo situacijas, o krizės metu greičiau sugebės susitvardyti bei priimti sprendimus, kurie jam padės krizę ne tik įveikti, bet ir iš jos pasimokyti“, – pažymi L. Slušnys.

Psichiatro teigimu, teigiamas emocijas gali suteikti įvairios kasdienybės smulkmenos – praeivio šypsena, išgirstas komplimentas, maža dovanėlė ar paties žmogaus susikurta ar pagal kitų modelį sudaryta laimės žingsnių programa. Į šią programą gali įeiti patys įvairiausi dalykai – nuo įdomios knygos perskaitymo, apsikabinimo iki daržovių valgymo.

„Laimės žingsnių programa“ pagal psichiatrą L. Slušnį:

1.    Dažniau sakykite „Taip“.

2.    Nebijokite eksperimentuoti.

3.    Pasakykite kam nors komplimentą.

4.    Išeikite pasivaikščioti.

5.    Kuo dažniau apsikabinkite.

6.    Sportuokite.

7.    Šypsokitės.

8.    Klausykitės muzikos.

9.    Perskaitykite knygą.

10.  Valgykite daugiau daržovių.

Daržovės ir vaisiai – ypatingai svarbūs elementai augančiam organizmui. Deja, tačiau Lietuvoje gyventojai jų suvartoja dar gerokai mažiau nei kitose valstybėse. Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad ne tik vaikų, tačiau ir suaugusiųjų suvokimas apie daržovių ir vaisių naudą mūsų šalyje vis dar yra per mažas.

„Vaikai nuo pat mažų dienų domisi juos supančia aplinka, ieško naujovių ir tėvams užduoda begalę įvairių klausimų. Todėl ir sveikos gyvensenos įgūdžių vaikai mokosi stebėdami artimuosius. Viena iš priežasčių, kodėl vaikai šiandien valgo nepakankamai daržovių ir vaisių yra ta, kad mažieji menkai jas pažįsta ir beveik niekada nesusiduria su jomis natūralioje aplinkoje. Vaikų apsilankymas ūkiuose gali paskatinti juos susidomėti daržovėmis, o žaismingai papasakojus ar parodžius, iš kur atsiranda morkos, salotos ar obuoliai – tampa lengviau juos įkalbėti įsidėti daržoves į pietų lėkštę“, – įsitikinęs L. Slušnys.

Prekybos tinklo IKI socialinės atsakomybės projektas „Sodinčius“ atėjo tėvams į pagalbą ir šiais metais vėl organizavo šalies vaikų darželių ekskursijas pas Lietuvos ūkininkus. Tikimąsi, kad ilgainiui tokios išvykos taps įprasta edukacine veikla daugelyje ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

20 vaikų grupių iš visos Lietuvos šiais metais jau aplankė devynis skirtingus šalies ūkius. Darželinukai pamatė, kaip auginamos salotos, morkos, svogūnai, porai, obuoliai ir daugybė kitų vaisių bei daržovių. 

„Išvyka pas ūkininką patiko tiek vaikams, tiek kartu važiavusioms auklėtojoms. Džiaugiamės, kad ūkininkas ne tik aprodė savo valdas, bet ir įdomiai, vaikams suprantama kalba, papasakojo apie savo auginamą produkciją. Paprastai mažiesiems geriausiai įsimena tokios išvykos, kuriose jie gali patirti kažką naujo. Šios ekskursijos metu vaikai galėjo paragauti daržovių, pažaisti neįprastoje aplinkoje, todėl namo grįžome be galo entuziastingi, o vaikai patirtais įspūdžiais dalinosi dar ne vieną dieną“, – pasakoja auklėtoja Rasa Kačiušienė. Jai antrina ir ūkininkas Vaidas Negreckas, kuris sako, kad apsilankę ūkyje vaikai sužinojo ne tik kaip salotos atsiranda ant jų stalo, tačiau iš arti pamatė visą jų auginimo procesą.

L. Slušnio teigimu, siekiant, kad vaikas sveikiau maitintųsi ir valgytų daugiau daržovių bei vaisių, labai svarbu formuoti vaiko ryšį su gamta.

„Tam, kad vaikas ne tik susidomėtų daržovėmis, bet ir atpažintų jas, žinotų kurios daržovių ar vaisių dalys yra valgomos ir kurios ne, gebėtų paaiškinti jų naudą, labai svarbu, kad jis pats tai pamatytų iš arti. Vaikų ekskursijos pas ūkininkus gali tapti įprasta ikimokyklinių įstaigų praktika, nes išvykose galima ne tik supažindinti vaikus su daržovėmis, bet ir pravesti improvizuotą gamtos pažinimo pamoką gryname ore“, – sako L. Slušnys.

Skanu – tai, kas pažįstama

Vaikų psichiatras Linas Slušnys sako, kad pažįstami dalykai vaikams visuomet yra artimesni, todėl tie vaikai, kurie turi galimybę nuo pat mažens užmegzti pažintį su sodo ar daržo gėrybėmis, ir valgyti jas bus linkę labiau. Maža to, vaikai mokosi ir pažįsta žaisdami, todėl atradus būdą vaisius ar daržoves vaikams pateikti įdomiai, o ragavimo ir pažinimo patirtį padaryti patrauklesne, galima padėti vaikams naudingą maistą pamėgti.

„Vaikai pirmiausiai valgo akimis. Jiems itin svarbus maisto pateikimas – jis turi būti įdomus ir kūrybiškas, atspindintis vaikui patinkančius dalykus. Pavyzdžiui, ta pati morka ar salota, pateikta kitaip, gali paskatinti vaiką šių daržovių paragauti, o galiausiai ir pamėgti. Mažam vaikui svarbiausia emocija, kurią jis gauna. Jei ji yra teigiama, pažadinanti vaiko smalsumą, tai su ja jis ims sieti ir konkrečios daržovės ar vaisiaus skonį. Ir priešingai – jeigu vaikui bus bandoma įteigti, kad jis būtinai turi valgyti kažką jam visiškai nepažįstamo ar tolimo, tai ir tokio maisto skoniu jis greičiausiai neliks sužavėtas ir ateityje jo vengs“, – sako L. Slušnys.

Anot vaikų psichiatro, dažnai tėvams užtenka pasitelkti truputėlį fantazijos, kad įprastas obuolys ar pomidoras vaiko akyse virstų šauniausiu automobiliu, ežiuku, mėgstamo animacinio filmo ar pasakos herojumi.

„Geriausia, kai ir pats vaikas yra įtraukiamas į tokį kūrybiškumo reikalaujantį žaidimą bei vaisių ar daržovių transformavimo procesą. Kuo daugiau progų iš arčiau pažinti vaisius ir daržoves vaikas gauna, tuo geriau. Suartinus žaidimo, pažinimo ir ragavimo patirtis galima pasiekti puikių rezultatų“, – pažymi L. Slušnys.

Daržoves augina vaikų darželiuose

Pastangos mažuosius priartinti prie daržo ar sodo gėrybių pastaruoju metu vis labiau pastebimos ir šalies ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šį pavasarį šalia dvidešimties Lietuvos vaikų darželių išdygo šiltnamiai, kuriuose ir patys mažyliai prisideda prie įvairių daržovių bei žalumynų auginimo ir gali geriau pažinti jų kelią nuo mažo daigelio iki pietų stalo.

Iniciatyvos suteikti vaikų darželiams nuosavus šiltnamius ėmėsi prekybos tinklas „Iki“, jau nuo praėjusių metų įgyvendinantis socialinį-edukacinį projektą „Sodinčius“. Vykdant jį ne tik padovanoti šiltnamiai ugdymo įstaigoms, bet ir organizuojamos edukacinės vaikų ekskursijos į šalies ūkius, kur mažieji gali iš arti pamatyti, kaip auginamos ir prižiūrimos įvairios daržovės. Be to, projekto sumanytojai kartu su vaikų psichologu parengė ir šalies ugdymo įstaigoms pateikė specialią sveikus mitybos įpročius mažiesiems diegti padedančią ugdymo programą ir patarimų rinkinį tėvams.

Naujausia „Sodinčiaus“ komandos idėja – paskatinti vaikų ir jų tėvelių kūrybiškumą, o kartu – padėti mažiesiems pažinti skirtingus vaisius ir daržoves bei tokiu būdu juos pamėgti.

Ragina pasitelkti kūrybiškumą

„Daugeliui šiuolaikinių vaikų daržovės ar vaisiai yra tik dar vieni iš daugelio maisto produktų, kuriuos galima nusipirkti parduotuvėje. Mažieji nežino, kaip ir iš kur šios daržovės atkeliauja, o ir progų apie tai sužinoti turi nedaug. „Sodinčiaus“ projektu siekiame šią situaciją keisti ir prisidėti prie to, kad Lietuvos vaikai turėtų sveikesnius mitybos įpročius“, – sako prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

B. Čaikauskaitė pasakoja, kad naujausias „Sodinčiaus“ sumanymas – pakviesti tėvelius kartu su mažyliais pasitelkti kūrybiškumą ir iš vaisių bei daržovių konstruoti įvairius smagius dalykus. Daržovės ir vaisiai tokiu būdu taps savotiško konstruktoriaus detalėmis. Iš jų padarytus kūrinius kviečiama fotografuoti ir dalyvauti specialiame konkurse, kuris vyks iki spalio 15 d.

„Turbūt kiekvienas vaikas iš prigimties mėgsta žaisti, konstruoti, tad, kodėl vaikams nesuteikus galimybės to daryti su vaisiais ar daržovėmis? Vaikų fantazija yra beribė, o su tėvų pagalba iš paprasčiausio obuolio ar morkos jie gali sukurti įdomiausius personažus, gyvūnus, lėktuvėlius ar mašinėles. Būtent tokių kūrinių nuotraukomis kviečiame dalintis „Sodinčiaus“ interneto svetainėje, o tai padariusieji galės laimėti specialius prizus“, – sako B. Čaikauskaitė.

Anot B. Čaikauskaitės, „Sodinčiaus“ iniciatyvas teigiamai įvertino tiek vaikų darželiai ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų bendruomenė, tiek tėveliai, o idėja padovanoti šalies ugdymo įstaigoms šiltnamius sulaukė ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymo. Aktyvaus tėvelių ir jų mažųjų atžalų, o taip pat ir vaikų darželių dalyvavimo tikimasi ir naujajame konkurse.