Anot jo, svarstant šiuos klausimus „sulaukiama skambučių, laiškų, prašymų susitikti“.

„Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką. Teisėtą ar ne teisėtą, bet tokį spaudimą tikrai jaučiu“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė M. Majauskas.

„Tokia veikla balansuoja ant teisėtumo ribos“, – pridūrė jis.   

Taip Seimo narys kalbėjo Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pranešus, kad parlamentaro Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius Biudžeto ir finansų komitete dirbantį parlamentarą Matą Maldeikį galbūt siekė papirkti ir paveikti kyšiu.

Tai galima suprasti kaip bandymą daryti įtaką. Teisėtą ar ne teisėtą, bet tokį spaudimą tikrai jaučiu.

Anot teisėsaugos, galimu kyšiu siekta, kad M. Maldeikis asmeniškai palaikytų ir įtikintų kitus Seimo narius stabdyti ar atidėti neribotam laikui kai kuriuos įpareigojimus loterijų ir lošimų verslui. 

STT pranešime mini K. Motiečiaus galimą neteisėtą poveikį siekiant atidėti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto svarstymą ir priėmimą.

Šito paties įstatymo pataisa, didinanti mokesčius loterijų ir lošimų organizatoriams, buvo registruota šiemet gegužės 20 dieną, tačiau STT nekomentuoja, ar poveikį siekta daryti būtent šiems pakeitimams.

M. Maldeikis taip pat sakė negalįs atskleisti dėl kurios įstatymo pataisos jam esą siūlytas kyšis.

M. Majauskas sakė nesąs informuotas, apie kokį projektą M. Puidoko padėjėjo istorijoje eina kalba.  

„Darbiečių“ frakcijos, kuriai priklauso M. Puidokas, vadovas Vigilijus Jukna tvirtino, kad kolega neteikė nė vieno siūlymų dėl jokių pataisų, susijusių su azartiniais lošimais.

„Kad būtų išskirtas vienas projektas ar pataisos niekada nebuvo, arba nebent nepastebėjau“, – teigė V. Jukna.  

Gegužės pabaigoje Seimui buvo pateikti pakeitimai, kuriais siūloma nuo 5 proc. iki 10 proc. padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifą bei loterijų organizatorius įpareigoti paramai skirti ne 8 proc. kaip dabar, o 16 proc. lėšų nuo nominaliosios per ketvirtį išplatintų loterijos bilietų vertės. 

Jas Seimui teikia beveik visi Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai, priklausantys įvairioms frakcijoms. Dabar dėl pataisų diskutuojama parlamento komitetuose.  

Pirmoji pataisas turėjo svarstyti Jaunimo ir sporto reikalų komisija, tačiau padarė pertrauką, jos paprašė Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis. Komisija dėl pataisų paprašė Vyriausybės išvados.

Be kita ko, Seime jau registruota daugybė siūlymų, kuriais siekiama grįžti beveik prie dabar esamos rinkos reguliavimo padėties: siūloma loterijų ir lošimų mokesčio tarifą, kuris dabar siekia  5 proc., padidinti nebe iki 10 proc., o iki 6 procentų.

Pagal projektą, atsisakoma apmokestinimo nuo bendrųjų lošimų pajamų, iš gautos sumos už dalyvavimą lošime atėmus išmokėtus laimėjimus, o siūloma palikti apmokestinimą nuo bendrųjų pardavimo pajamų už išplatintus bilietus.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas su Lietuvos loterijų asociacija siūlo suvienodinti loterijų ir azartinių lošimų mokesčio apskaičiavimo tvarką: loterijoms paliekant galiojantį tarifą, o lošimams nustatant, kad mokestis mokamas nuo sumos, gautos iš lošėjų statomų sumų. Taip pat abiem veikloms siūloma nustatyti vienodą 5 proc. mokesčio tarifą, koks dabar yra loterijoms.

A. Matulas skaičiuoja, kad pakeitus azartinių lošimų apmokestinimo principą, valstybės biudžetas papildomai surinktų daugiau nei penkis kartus didesnį azartinių lošimų mokestį nei surenkamas pagal dabar galiojančią tvarką.

Anot jo, pagal 2020 metų azartinių lošimų organizatorių finansinius rodiklius, lošimų organizatoriai iš lošėjų statymų gavo 1,311 mlrd. eurų.

Jeigu Seimas pritartų jo siūlymams, lošimų mokesčio surinkimas padidėtų nuo 11,9 mln. eurų iki 65,6 mln. eurų per metus.

VTEK primena, kad lobistais negali tapti asmenys, įstatymų nustatyta tvarka pripažinti kaltais dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turintys neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažinti kaltais dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo vieni metai. Ribojimai būti lobistais taikomi ir asmenims, baustiems administracine nuobauda už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimą, taip pat kitais įstatymo nustatytais atvejais. Neįregistruoti lobistai užsiimti lobistine veikla neturi teisės.

Lobistinė veikla – veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnautojams ar kitiems asmenims, kurie pagal jiems teisės aktų nustatyta tvarka suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus.

Tirs, ar S. Kacas nepažeidė įstatymo reikalavimų

VTEK tirs Samoilo Kaco elgesį dėl galbūt neteisėtai vykdytos lobistinės veiklos. Bus aiškinamasi, ar jis nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo reikalavimų.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu. Teigiama, kad pernai S. Kacas keturis kartus raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją, teikdamas siūlymus dėl teisinio azartinių lošimų sektoriaus reguliavimo, įskaitant Loterijų įstatymo bei Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.

„Dar prieš gerus metus Vyriausybė atnešė į Seimą naują siūlomą lobistinės veiklos reguliavimą, vėliau Seime pati projekto idėja buvo gerokai išdarkyta, ir žinant pastarojo meto įvykius siūlytume sugrįžti prie projekto svarstymo“, – sakė projektą pristačiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.

Seimas 68 balsais už, vienam buvus prieš ir 10 parlamentarų susilaikius valdančiųjų inicijuotam projektui pritarė po pateikimo. Toliau jį svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o į  Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti birželio 23 dieną.

Projektą pristačiusi A. Širinskienė pažymėjo, kad siūloma įtvirtinti tiek kryžminį lobistinės veiklos deklaravimą, tiek būtinybę verslo asociacijoms registruotis lobistais.

„Siūlome įtvirtinti tiek kryžminį deklaravimą, kai lobistinę veiklą  deklaruoja tiek jos adresatas, tiek teikėjas, tai yra lobistas ir politikas“, – sakė A. Širinskienė.

Seime pati projekto idėja buvo gerokai išdarkyta, ir žinant pastarojo meto įvykius siūlytume sugrįžti prie projekto svarstymo.

„Vėlgi siūlome išplėsti lobisto apibrėžimą, paimant tas asociacijas, kurios nėra savo esme tenkinančios viešąjį interesą, tačiau vienijančios verslo subjektus ir atitinkamai siekiančios verslo tikslų, kad jos taip pat būtų priverstos deklaruotis kaip lobistai ir vėliau deklaruoti savo bendravimą su politikais, valstybės tarnautojais“, – pataisas pristatė komiteto vadovė.

Pagal įstatymą, lobistas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, juridinis asmuo arba kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys lobistinę veiklą.

Lobistine veikla būtų nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

Projektu taip pat politikams bei savivaldybių administracijų vadovams būtų privalu viešai skelbti darbotvarkes.

Liberalas Simonas Gentvilas pasisakė už projektą, tačiau teigė, jog jis koncentruotas į detales ir nesprendžia esminių klausimų.

„Bus tikrai žiūrima, ar politikas teisingai deklaravo susitikimą, o kas jame kalbėta, koks jo turinys – visiškai antraeiliai dalykai. Mes būsime kontroliuojami ir, matydami prastus premjero, Ramūno Karbauskio pavyzdžius, mes jau šiandien galime sakyt, kad kiekvienas darysime klaidas. O tikrieji, užkulisiniai, povandeniniai dalykai nebus paliesti“, – teigė S. Gentvilas.

S. Gentvilas kritikavo „valstiečių“ lyderius, kad teikdami projektą su įpareigojimais skelbti darbotvarkes patys to nedaro, pvz., premjero Sauliaus Skvernelio bei partijos vadovo Ramūno Karbauskio darbotvarkėse nebuvo nurodyta apie praėjusį penktadienį Naisiuose vykusią „valstiečių“ tarybą.

Tuo tarpu prieš projektą pasisakęs Seimo narių Mišrios grupės atstovas Povilas Urbšys teigė, kad „siūlomos pataisos – tik dekoracijos paslėpti iš tikrųjų neskaidrius sandėrius ir veikimą“.

Lobistinės veiklos įstatymo projektą teikia daugiau kaip 30 parlamentarų, daugiausiai valdantieji „valstiečiai“ – partijos lyderis R. Karbauskis, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė A. Širinskienė, Seimo vicepirmininkas Arvydas Nekrošius bei kiti.

Naują projektą „valstiečiai“ teikia teisėsaugai pranešus apie korupcinę bylą, kurioje su lobistine veikla susijusiais nusikaltimais įtariami dviejų verslo organizacijų vadovai.

Pagal šiuo metu galiojantį Lobistinės veiklos įstatymą, lobistai įpareigoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai teikti savo veiklos deklaracijas, tuo metu politikai, tarnautojai neprivalo pranešti apie buvusius susitikimus su lobistais.

Seime jau buvo mėginta priimti naują lobistinės veiklos reguliavimą, bet nesėkmingai.

Teisingumo ministerija buvo parengusi naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo projektą, tačiau jis įstrigo Seime praėjusių metų pabaigoje.

„Valstiečiai“ R. Karbauskis ir A. Širinskienė buvo pateikę siūlymą įpareigoti politikus ir savivaldos administracijos vadovus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą, tačiau per priėmimą pritarta P. Urbšio pataisai, kad apie buvusį susitikimą su lobistais užtektų pranešti savo įstaigų interneto svetainėse.

Šią pataisą tuomet palaikė ir valdančiųjų, ir opozicinių frakcijų atstovai, ir balsuojant dėl viso įstatymo priėmimo kita dalis politikų nebesiregistravo, tad priimti naują Lobistinės veiklos įstatymo redakciją neužteko balsų.

Apie būtinybę tobulinti Lobistinės veiklos įstatymą imta kalbėti po to, kai teisėsaugos įtarimų sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius.

Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus žurnalistams sakė, kad šioje byloje įtariami nusikaltimai yra susiję su lobistine veikla.

Siekiama numatyti, kad Respublikos prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios.

Taip pat siūloma numatyti, kad valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios  atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka.

„Siūlomos įtvirtinti nuostatos sudarytų galimybes palyginti lobistų ir asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, deklaruojamą informaciją, kartu sudarytų geresnes galimybes vykdyti lobistinės veiklos priežiūrą, taip pat skatintų pačius lobistus vykdyti lobistinę veiklą skaidriai, ją deklaruoti. Vadinamos kryžminės pareigos deklaruoti asmenų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą nustatymas asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, sudarytų prielaidas šiems asmenims, priimantiems atitinkamus sprendimus teisės aktų rengimo ir priėmimo procese, labiau pagrįsti, išviešinti priimamus sprendimus, taip pat užtikrinti, kad sprendimai priimti įvertinus įvairių suinteresuotų subjektų grupių nuomones ir pasiūlymus“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte, kurį įregistravo Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis ir grupė parlamentarų.

Siekiant aiškiau apibrėžti, kas laikomas lobistu, taip pat aiškiau sureguliuoti juridinių asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, klausimus, į lobisto sąvoką siūloma papildomai įtraukti juridinius asmenis. Taip pat siūloma įtvirtinti lobistinės veiklos naudos gavėjo sąvoką. Lobistinės veiklos naudos gavėju būtų laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kurio interesu siekiama vykdyti lobistinę veiklą ir (arba) kuris siekia gauti galutinę naudą iš lobistinės veiklos. Tam tikrais atvejais lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas galėtų sutapti, tokiais atvejais deklaracijoje kaip lobistinės veiklos naudos gavėjas ir lobistinės veiklos užsakovas turėtų būti nurodomas tas pats asmuo.

Siekiant, kad lobistinę veiklą vykdytų tinkamos reputacijos asmenys, siūloma papildomai įtvirtinti, kad lobistu neturi teisės būti fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu ne tik dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, bet ir dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.

Įstatymą siūloma papildyti nuostatomis, kokie juridiniai asmenys neturi teisės būti lobistais. Draudimas juridiniam asmeniui būti lobistu iš esmės būtų siejamas su juridinio asmens išbraukimu iš lobistų sąrašo. Taip pat lobistu neturėtų teisės būti juridinis asmuo, kuris yra valstybės ar savivaldybių institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas.

Įstatymo projekte ir toliau išlaikoma nuostata, kad lobistinę veiklą turi teisę vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašytas asmuo. Jei į lobistų sąrašą siektų būti įrašytas juridinis asmuo, atsisakoma reikalavimo nurodyti juridinio asmens dalyvius, valdymo organų narius ir darbuotojus, kurie vykdys lobistinę veiklą. Projekto autorių nuomone, tokiu būdu būtų palengvinama įrašymo į lobistų sąrašą procedūra.

Vis dėlto juridinis asmuo turėtų užtikrinti, kad jo vardu veiklą vykdytų tik nepriekaištingos reputacijos atstovai, todėl siūloma numatyti, kad lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu sustabdoma, jeigu lobisto juridinio asmens vardu lobistinę veiklą vykdo juridinio asmens dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas, neturintis teisės būti lobistu pagal įstatymo reikalavimus. Per vieną mėnesį pašalinus tokį veiklos pažeidimą, sustabdyta lobistinė veikla Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimu būtų atnaujinta.

Siekiant skatinti lobistinę veiklą, siūloma įtvirtinti naują teisę lobistams – teisę iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens prašyme jį įrašyti į lobistų sąrašą nurodytas teisinio reguliavimo sritis. Manoma, kad tai sudarytų geresnes galimybes lobistams sekti juos dominančius teisėkūros procesus ir daryti įtaką teisėkūrai. Taip pat numatoma galimybė lobistams gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją sutrumpintais terminais.

Įstatymo projekte siūloma reglamentuoti lobistų pareigą teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas. Siekiant akcentuoti būtent teisėkūrai daromo poveikio išviešinimą, atsisakoma lobistinės veiklos deklaracijos sąvokos ir įtvirtinama skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos sąvoka. Tokios skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos būtų viešinamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje, skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje.

Projektu taip pat siūloma tikslinti duomenis, kuriuos lobistas turi nurodyti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje. Aiškiai nurodoma, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti lobistinės veiklos naudos gavėjo vardą, pavardę ar pavadinimą, atsisakoma perteklinio lobistinės veiklos užsakovo asmens kodo ar juridinio asmens kodo nurodymo.

Taip pat įtvirtinama, kad tuo atveju, jeigu lobistui nėra žinomi asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, vardai, pavardės, pareigos, pakanka nurodyti tų asmenų, kuriems buvo siekiama daryti įtaką, grupės (komiteto, komisijos ar pan.) pavadinimą. Nurodyta nuostata būtų taikoma tais atvejais, kai, pavyzdžiui, lobistas dalyvauja Seimo komiteto posėdyje, tačiau negali tiksliai nustatyti, kokie Seimo nariai ar valstybės tarnautojai dalyvauja posėdyje, tuomet lobistas galėtų nurodyti, kad lobistine veikla siekta daryti įtaką konkretaus Seimo komiteto nariams. Siekiant išviešinti praktikoje pasitaikančius atvejus, kai teisės aktų projektus parengia privatūs subjektai, o vėliau šiuos projektus teikia viešieji asmenys, nenurodydami tikrųjų projektus inicijavusių subjektų, siūloma nustatyti, kad lobistas deklaracijoje privalo nurodyti, ar asmeniui, kuriam lobistine veikla buvo siekiama daryti įtaką, buvo pateiktas konkretus teisės akto projektas ir siūloma inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka.

Siekiant mažinti administracinę naštą lobistams, siūloma nustatyti, kad, jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdoma tęstinė lobistinė veikla, lobistas privalo deklaruoti tik lobistinės veiklos pradžią. Jei dėl konkretaus teisės akto projekto vykdant tęstinę lobistinę veiklą keičiasi pateiktoje skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje nurodyti duomenys, deklaracija būtų tikslinama Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka.

Projekto autoriai mano, kad projektui įgyvendinti bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos. Informacinės sistemos, skirtos lobistinės veiklos, daromos įtakos teisėkūrai deklaravimui, užtikrinant atitinkamas asmens identifikavimo, saugos priemones ir analizės modulius (kryžminė patikra, statistiniai apibendrinimai ir pan.), sukūrimo kaštai, remiantis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateiktais komerciniais pasiūlymais, yra apie 120 000 eurų (šią sumą sudaro informacinės sistemos techninės specifikacijos parengimo (apie 10 000 eurų), diegimo (apie 90 000 eurų) bei techninės priežiūros (apie 20 000 eurų) paslaugos).

Projekto rengėjų duomenimis, tam, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija efektyviai galėtų atlikti įstatymais jais pavestas funkcijas, reikėtų papildomų 5 žmonių (šiuo metu patvirtintos 25 pareigybės, reikėtų 30). Skaičiuojama, kad 5 papildomų žmonių įdarbinimas bei darbo vietų jiems įrengimas kainuotų apie 125 000 eurų metams.

Apie tai po antradienį įvykusio susitikimo su VTEK pirmininku Edmundu Sakalausku BNS pranešė komiteto pirmininkė „valstietė“ Guoda Burokienė.

„Sutarėm, kad jie rugpjūčio gale atneš įstatymo pakeitimus, sugriežtinsiančius lobizmo veiklą – kas turi deklaruoti, ką ir kada. Taip pat bonusai lobistams turėtų būti, nes yra atvejų, kada jie kreipėsi į Vilniaus savivaldybę ir negavo atsakymų į klausimus, tada turi kreiptis į VTEK. Kad tokių nekiltų atvejų. Norisi, kad būtų didesnė prevencija“, – BNS sakė G. Burokienė.

Anot jos, komitetas aptars VTEK siūlymus ir registruos juos savo vardu.

Parlamentarės teigimu, aptarta galimybė daugiau asmenų, užsiimančių neregistruotu lobizmu, įtraukti į lobistų sąrašą: „Jeigu jis dalyvauja posėdžiuose ir už kažką šneka, jis yra lobistas“.

G. Burokienė įsitikinimu, lobistais turi registruotis didžiausių verslo asociacijų vadovai, nes jie dalyvauja priimant sprendimus.

„Jie turi registruotis, nes jie atstovauja kažkokiems interesams, eina kalbėti už kažką dėl įstatymų priėmimų. Jie turėtų turėti savo organizacijose registruotus lobistus“, – BNS sakė Seimo narė.     

VTEK vadovas E. Sakalauskas BNS teigė, kad su komiteto pirmininke konkrečios pataisos nebuvo aptartos. Anot jo, komisijos atstovai dirba ir specialioje lobizmo reguliavimo pataisas rengiančioje darbo grupėje.

„Ten prokuratūros yra viena pozicija, STT – kita, Teisingumo ministerijos – dar kita, mes žiūrime bendrai – kad visiems gera būtų“, – BNS teigė E. Sakalauskas.  

Seimo socialdemokratai jau siūlo pataisas, kurios ateityje lobistams leistų savo idėjas teikti tik sprendimų priėmėjams, o ne eiliniams biurokratams.

Jie siūlo asmenimis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, laikyti tik Seimo, Vyriausybės, savivaldybių tarybų narius, viceministrus, savivaldybių administracijos direktorius ir jų pavaduotojus. Skirtingai nei dabar, jie būtų įpareigoti elektroninėmis priemonėmis deklaruoti ir viešai skelbti apie susitikimus su lobistais. Tai būtų privalu padaryti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo lobistinės veiklos jų atžvilgiu.

Dabar į tokį sąrašą įtraukti visi valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus.