Nuskambėjus skandalui dėl artimos ministrės Aušrinės Armonaitės draugės Agnės Belickaitės įsidarbinimo „Lietuvos geležinkelių“ grupės korporatyvinių reikalų vadove, kai kurie žurnalistai ir visuomenininkai priminė, kad prieš porą metų šalies vadovas buvo atsidūręs panašioje situacijoje, kai dėmesio sulaukė D. Nausėdienės sesuo.

G. Nausėda atmeta kritiką ir aiškina, kad L. Jonavičienės istorija „yra visiškai iš kitos srities“. Be to, valstybės vadovas nurodo, kad kam nors pasakius, kad jis asmeniškai protegavo D. Nausėdienės sesers kandidatūrą į dekanės poziciją, jis išsyk atsistatydintų iš prezidento posto.

„Matyt, norima pridengti galiukus, nes mano žmonos sesers istorija yra visiškai iš kitos srities. Ir, jeigu kas nors galėtų pasakyti, kad aš pats asmeniškai arba mano komandos nariai susisiekė ir kažkaip protegavo, aš tą pačią dieną atsistatydinsiu“, – LRT žurnalistams nurodė G. Nausėda.

Matyt, norima pridengti galiukus, nes mano žmonos sesers istorija yra visiškai iš kitos srities.

ELTA primena, kad klausimus dėl A. Belickaitės ryšių su Laisvės partija viešojoje erdvėje iškėlė keletas žurnalistų, pastebėjusių, jog ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio žmona įsidarbino „Lietuvos geležinkelių grupės“ (LTG) korporatyvinių reikalų direktore. Svarstyta, ar A. Belickaitės paskyrimas į LTG yra skaidrus, mat, ji yra glaudžiai susijusi su Laisvės partija ir yra artima šios politinės jėgos lyderės A. Armonaitės draugė. Be to, LTG yra pavaldi Susisiekimo ministerijai, o šią, pagal galiojančius valdančiosios koalicijos partijų susitarimus, kontroliuoja Laisvės partija.

Pati A. Belickaitė neneigia savo ryšio su Laisvės partija, tačiau jaučiasi rami dėl savo veiksmų. Ji tvirtina, kad dirbo su politine jėga kaip laisvai samdoma konsultantė. Taip pat ji nurodo gavusi darbo pasiūlymą iš atrankos agentūros „Alliance for recruitment“ – su „laisviečiais“, anot jos, šis sprendimas ir darbo pasiūlymas nebuvo aptarinėjamas.

Tuo metu A. Armonaitė kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, prašydama įvertinti ir atlikti tyrimą dėl galimo privačių ir viešųjų interesų konflikto.

Visgi, šalies vadovas G. Nausėda paragino ekonomikos ir inovacijų ministrę apsvarstyti galimybę pasitraukti iš posto. Situaciją jis pavadino „apgailėtinu žemos politinės kultūros pavyzdžiu“.

Tuo tarpu ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, reaguodama į prezidento G. Nausėdos raginimą apsvarstyti savo likimą poste, tikina apgalvosianti tokią galimybę ir padarytais veiksmais pasidalinsianti su premjere bei šalies vadovu.

Prieš tai fakultetui vadovavo 69-erių profesorius Vytautas Tetenskas. Jis sako pernai vėlyvą rudenį sulaukęs rektoriaus Zbignevo Ibelgaupto pasiūlymo pasitraukti iš pareigų, kai iki kadencijos pabaigos buvo likę mažiau nei metai.

Rektorius sako, kad buvęs dekanas pasitraukė abipusiu sutarimu, o L. Jonavičienė buvo pasirinkta iš kelių kandidatų, įvertinus jos vadybinius gebėjimus.

Priežasties nesuprato

V. Tetenskas teigia, kad pernai lapkritį sulaukė rektoriaus pasiūlymo palikti pareigas anksčiau laiko. Jo kadencija turėjo baigtis šių metų rugpjūčio pabaigoje.

„Buvo atvažiavęs rektorius Z. Ibelgauptas kažkur lapkričio mėnesį. Aptarėme visokius kitokius reikalus, apžiūrėjome vykusius remontus ir tada atsisėdome pas mane kabinete, ir jis man pasiūlė pasitraukti iš dekano pareigų nuo vasario 1 dienos“, – BNS sakė V. Tetenskas.

„Priežasties kaip ir neįvardino. Jis šnekėjo apie tai, kad reikia atsinaujinti, kad čia reikėtų naujų vėjų, naujų veidų, kad programos nesidubliuotų, kad būtų daugiau keičiamasi į gerąją pusę“, – pridūrė jis.

Jis teigė šiek tiek pagalvojęs, pasitaręs su žmona ir nusprendęs priimti rektoriaus pasiūlymą, jeigu jam bus sumokėta kompensacija.

„Aš pagalvojau gal savaitę ar pusantros – pasitarėme namuose ir tada sprendimas mano buvo toks, kad nereikia konfliktuoti, daryti kažkokių didelių aistrų, mes pasitarėme su žmona ir pasakiau, kad jeigu man išmoka kompensaciją, tada aš sutinku, aš trauksiuosi“, – kalbėjo buvęs dekanas.

V. Tetenskas teigia, kad nustebo sužinojęs, kas bus jo įpėdinė. Jis teigė, kad rektorius apie kandidatę pranešė netrukus po naujųjų metų.

„Aš buvau įsitikinęs, kad tai bus kažkas iš mūsų tarpo. Yra pas mus profesorių, yra daktarų. Dabar ateina žmogus iš šalies, kuris aukštojoje mokykloje nėra dirbęs, neturi nei mokslinio vardo, nei laipsnio ir vadovaus fakultetui“, – svarstė buvęs dekanas.

V. Tetenskas tvirtino, kad pasibaigus kadencijai nebūtų siekęs dar vienos, todėl nesupranta, kodėl reikėjo skubėti.

„Liko pusė metų iki kadencijos pabaigos, tai ar čia reikėjo skubėti taip labai ir daryti vidury mokslo metų. Aš nežinau. Būtume atšventę fakulteto jubiliejų, surengę gražų koncertą, gal konferenciją – viskas priklausytų nuo pandeminės situacijos, būtų tada pasikeitusi mano kadencija ir gražiai būtų kažkas užėmęs dekano vietą“, – svarstė V. Tetenskas.

Sulaukusi pasiūlymo, nesiekė pareigų konservatorijoje

Dabar laikinai pareigas einanti dekanė L. Jonavičienė sakė, kad pasiūlymo vadovauti fakultetui sulaukė iš rektoriaus Z. Ibelgaupto, tai ją nustebino, tačiau galiausiai apsisprendė priimti šį iššūkį.

„Man tai buvo didelis šokas, nustebimas ir iššūkis, tuo labiau, kad aš šitą įstaigą irgi esu baigusi“, – teigė LMTA Klaipėdos fakulteto naujoji dekanė.

Ji sakė rektoriaus pasiūlymo imtis dekanės pareigų sulaukė pernai, o tąsyk kaip tik turėjo apsispręsti – siekti dar vienos kadencijos S. Šimkaus konservatorijoje ar ne.

Ji teigė konkurse nedalyvavusi, nes jau turėjo pasiūlymą vadovauti LMTA Klaipėdos fakultetui.

„Aš turėjau apsispręsti, ar dalyvauju konkurse dar vienai kadencijai, ar aš vis dėlto priimu šitą iššūkį ir einu čia. Nedalyvavau (konkurse – BNS) ir informavau apie tai rektorių“, – teigė muzikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija informavo BNS, kad konkursas į konservatorijos direktoriaus pareigas paskelbtas pernai rugpjūčio 31 dieną, o atrankos dokumentus reikėjo pateikti ne vėliau kaip iki lapkričio 12  dienos.

Konkurse dalyvavo vienintelė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė – buvusi L. Jonavičienės pavaldinė, kuri buvo pripažinta jo laimėtoja, nes atitiko kvalifikacinius reikalavimus ir surinko 34,33 iš 50 galimų balų.

R. Krikščiūnaitė-Barcevičienė darbą pradėjo vasario pradžioje, iki tol ji ėjo vieno iš skyrių vedėjos pareigas.

Įpėdinį įvardijo tik po Naujųjų metų

LMTA rektorius Z. Ibelgauptas sakė, kad dėl V. Tetensko pasitraukimo apsispręsta abipusiu susitarimu, pokalbis apie tai „išėjo iš kalbos“ per judviejų susitikimą Klaipėdoje.

„Ilgametis mūsų dekanas, kurį bendruomenė myli, jis jau garbaus amžiaus – ateina laikas, kai reikia skirti daugiau dėmesio akademinei veiklai, galbūt kūrybinei veiklai (...) Toks jo apsisprendimas buvo“, – sakė Z. Ibelgauptas.

LMTA rektorius Z. Ibelgauptas sako kandidatų į fakulteto dekanus pradėjęs ieškoti ieškoti po pokalbio rudenį su V. Tetensku.

„Kai su dekanu pasikalbėjome, kad jau yra laikas – jis taip apsisprendė, kad jau laikas kažkaip atsidėti kūrybinei ir pedagoginei veiklai, tada jau pradėjau galvoti, iš kur paimti žmogų“, – teigė rektorius.

„Rudenį mes kalbėjomės su dekanu – lapkritį ar spalį, negaliu dabar tiksliai pasakyt (...) O su Loreta kalbėjomės po to“, – tvirtino jis.

Jis teigė, kad L. Jonavičienė buvo ne vienintelė kandidatė, bet atsisakius vienam kandidatui ji buvo pasirinkta dėl stiprių vadybinių gebėjimų.

„Dar turėjome du žmones. Vienas atsisakė, iš kitų dviejų Loreta buvo stipresnė kaip vadybininkė“, – kalbėjo Z. Ibelgauptas.

„Aš pažįstu ją kokius 20 metų, visi esame bendrame kultūros lauke ir nereikia čia siūlyti. Aš tiesiog prisiminiau, kas kam galėtų būt galvoj ir kas tvarkosi išskirtinai gerai“, – sakė rektorius.

Anot jo, L. Jonavičienės kandidatūra buvo apsvarstyta rektorate, o prieš tai rektorius dar tarėsi su Klaipėdos kultūros įstaigomis, jų vadovais, tarp jų – su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene.

Z. Ibelgauptas tvirtina, kad LMTA įprasta skirti ne tik fakultetų, bet ir katedrų vadovus tam tikram bandomajam laikotarpiui, o paskui surinkti atsiliepimus ir svarstyti kandidatūras.

„Mes turime tokią tvarką, kad niekada neskiriame žmogaus į kažkokias atsakingas pareigas nepasitarę su bendruomene, neišbandę bendruomenėje, neišbandę katedrose“, – teigė Z. Ibelgauptas.

„Tai pas mus tokia tvarka – laikinai skiriamas žmogus, po to yra surenkami atsiliepimai iš bendruomenės, iš katedrų, iš pedagogų visų, iš administracijos. Tik po to yra teikiama Senatui – jis pritaria arba ne“, – pridūrė jis.

Jis tikino, kad nieko neįprasta ir tai, kad L. Jonavičienė neturi mokslinio laipsnio – tokių praktikų jau būta anksčiau.

„Pas mus statute parašyta, kad turi turėti vadybinės patirties. Tai čia praktiškai taip atsitiko – mūsų Teatro fakultetui vadovauja Elona Bajorinienė, kuri atėjo pas mus neturėdama jokio mokslinio laipsnio. Lygiai taip pat buvo skirta metams, tada surenkami atsiliepimai“, – teigė LMTA vadovas.

LMTA rektorius Z. Ibelgauptas teigė nežinojęs, kad L. Jonavičienė yra prezidento G. Nausėdos žmonos D. Nausėdienės vyresnioji sesuo.