Elektros tiekėjai ir toliau spjauna į teisinius reikalavimus ir į oficialius Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) raginimus grąžinti iš buitinių vartotojų ir mažų įmonių surinktas baudas už sutarčių nutraukimą. Jų atsakymai gana ciniški – surinktų baudų grąžinti gyventojams nesiruošiama.

Šiandien Seimo ekonomikos komitete tęsėme parlamentinę šio klausimo kontrolę ir bendru sutarimu pritarėme, kad gyventojų interesas privalo būti ginamas centralizuotai. VERT informavo, kad pradėjo elektros tiekėjų patikrinimus dėl atsisakymo vykdyti VERT išaiškinimą dėl neteisėtai rinktų baudų grąžinimo.

Taip pat džiaugiuosi, kad komiteto nariai pritarė mano pasiūlymui imtis teisės aktų pakeitimų, kad ateityje VERT išaiškinimai būtų įpareigojančio pobūdžio, o sudaromų sutarčių bendrosios sąlygos prieš jas taikant būtų suderintos su VERT, kad nepažeistų galiojančių teisės aktų.

Norisi tikėti, kad neleisime teisiniuose procesuose užvilkinti sumokėtų baudų grąžinimo žmonėms, o visa tai bus gera pamoka, kad gyvename teisinėje valstybėje, kurioje niekas nepraleidžia pro akis milijonų neteisėtai surinktų mokesčių.

Blokui nepriklausanti Lietuvos žaliųjų partija tokį EŽP sprendimą pavadino nuviliančiu, įžvelgė grėsmę „grėsmę dar didesniam žaliosios politinės minties diskreditavimui“.

„Mes, demokratai, nuo pat įsikūrimo dienos, matėme prasmę megzti ryšius su kitais Europos politikais, nes toks žingsnis tiesiog atrodė logiškas ir integralus“ – šeštadienį išplatintame partijos pranešime sakė jos pirmininko pavaduotojas Lukas Savickas.

Jo teigimu, „Vardan Lietuvos“ prisijungimas prie EŽP reiškia ilgalaikio ir sklandaus bendradarbiavimo pradžią, siekiant Lietuvai ir Europai svarbių tikslų.

„Ši draugystė gimė ne iš patogumo ar pragmatiško požiūrio į politiką, greičiau iš būtinybės ir supratimo, kad tik veikdami kartu galime išsaugoti tai, kas mums svarbu“, – pranešime teigė demokratų sąrašą Europos Parlamento rinkimuose vesiantis eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.

L. Savickas pažymėjo, kad žalioji politika yra susijusi ne tik su aplinkosauga, bet ir su ekonominiais bei socialiniais pokyčiais.

Neparlamentinė Lietuvos žaliųjų partija tvirtina, kad demokratai neatitinka esminio žaliojo kriterijaus.

„Panašu, kad Europos žaliuosius ištiko politinis daltonizmas. Visiems, bent šiek tiek atidžiau sekantiems politinį šalies gyvenimą, turėtų būti akivaizdu, kad demokratai yra ne ideologiniu, o pragmatiniu pagrindu suformuota politinė organizacija“, – šeštadienį išplatintame pareiškime sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Ši draugystė gimė ne iš patogumo ar pragmatiško požiūrio į politiką, greičiau iš būtinybės ir supratimo, kad tik veikdami kartu galime išsaugoti tai, kas mums svarbu.

Pasak jos, „Vardan Lietuvos“ nacionalinėje politikoje ne tik neatstovauja progresyviai žaliajai darbotvarkei, bet jai ir trukdo.

„Pavyzdžiui, balsuojant dėl automobilių taršos mokesčio įvedimo net penki frakcijos atstovai balsavo prieš, nors oro taršą ir transporto įtaką klimatui mažinančios priemonės – vienas žaliosios darbotvarkės prioritetų“, – tvirtino I. Budraitė.

Anot jos, demokratų bei Europos žaliųjų nuomonės nesutampa ir kailinių žvėrelių klausimu: pastarieji tvirtai pasisako prieš gyvūnų žudymą dėl mados, o „Vardan Lietuvos“ frakcijoje tik penki nariai iš 16 balsavusiųjų pritarė šio verslo draudimui Lietuvoje. Be to, dauguma demokratų palaikė naktinio matymo taikiklių medžioklėje įteisinimą.

I. Budraitė pabrėžė, kad Europos žalieji gina žmogaus, ypač migrantų, seksualinių mažumų, moterų teises, o „tai neretu atveju kertasi su Demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ retorika“.

„Saulius Skvernelis dar pernai teigė nematantis pridėtinės vertės į kovą su smurtu prieš moteris nukreiptos Stambulo konvencijos ratifikavime. Didžioji dalis Demokratų frakcijos nepalaikė civilinės partnerystės įstatymo pateikimo“, – tvirtino ji.

Lietuvos žaliųjų partijos atstovė Margarita Sargautytė šeštadienį BNS nurodė, jog pati neparlamentinė partija EŽP blokui nepriklauso, nors narystės prašymas buvo pateiktas prieš dešimt metų. Jos teigimu, EŽP pilnateisę narystę Lietuvos žaliųjų partijai žadėjo po pereinamojo laikotarpio.

Lione prie EŽP prisijungus Lietuvos ir Kroatijos partijoms, blokui priklauso 40 valstybių atstovai.

Europos Parlamente blokas turi 72 atstovus.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – centro kairės politinė jėga, įsteigta 2022-ųjų sausį. Seime ji turi 17 parlamentarų frakciją. Partijai vadovauja Seimo narys, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

– Klausimas ne techninis, o politinis. Valstybė kelia elektros kainas. Kodėl?

– Klausimas yra ne tik politinis, bet jis yra keliantis klausimą ir atsakomybes, atsakomybes už nuosekliai daromas klaidas, kurios gula ant Lietuvos vartotojų. Yra visa grandinėlė sprendimų, kurie susikaupia, rodantys tam tikrą nekompetenciją. Visai neseniai kalbėjom apie tai, kad paaiškėjo po valstybės audito patikrinimo, jog 160 mln. eurų buvo iš esmės sufiksuota permoka, kurią mes visi sumokėjome ir tai bus grąžinama per daugiau nei 10 metų.

– Bet ar jūs nesvarstėte šito Ekonomikos komitete?

– Mes Ekonomikos komitete praktiškai kiekvieną savaitę svarstom visą eilę energetikos klausimų, kur yra klaida po klaidos. Be permokos, tai, ką išsiaiškinom praėjusią savaitę, kad iš esmės nepaisant įstatymo, Valstybinė reguliavimo tarnyba vadovaudamasi ministerijos išaiškinimu toliau leido apmokestinti nutraukiamą sutartį su tiekėjais, kai įstatymas nuo 2021 m. sakė, kad jos gali būti nutraukiamos tik nemokamai. Taip pat šią savaitę Seime mes svarstysime skubos tvarka keičiamą elektros įstatymą, kuris yra keičiamas dėl to, kad komisija jau grasina kreiptis į Europos teisingumo teismą su ieškiniu, nes blogai perkelta Europos Sąjungos direktyva.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Blogai kam?

– Klaidingai. Įstatymo priėmimas, kurį atnešė ministerija, iš esmės buvo klaidingas, neatitiko direktyvos normų. Tai kalbam apie klaidas. Tos klaidos remiasi į tai, kad sprendimai didina kainas.

– Jūs esate politikas Ekonomikos komitete, aš suprantu, kad jūs nesate valdančiojoje daugumoje, bet ką Seimo nariai dabar gali padaryti, kad bent jau vienas dalykas t. y. elektros kainos nedidėtų nuo sausio? Nes žmonės nesijaučia dėl to gerai.

– Tai žmonės ir negali jaustis gerai, kai prie tokių ekonominių situacijų, kylančių kainų, vis dar sąlyginai didelės infliacijos mes kalbam apie tai, kad valstybė, matydama, kad reikia susirinkti vėl papildomų pinigų, didina tarifą, kuris kiekvienam vartotojui vidutiniškai atsilieps bent jau penkiais eurais į mėnesį. Tai yra reikšmingas keitimas, kuris galėtų būti amortizuojamas kitais sprendimais – tikslinių investicijų infrastruktūra. Kodėl tie sprendimai nevyksta? Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri nesugeba net panaudoti Europos Sąjungos atsigavimo lėšų. Lietuva atsilieka, negauna, negali investuoti.

Yra visa grandinėlė sprendimų, kurie susikaupia, rodantys tam tikrą nekompetenciją.

– Bet ar jūs galite sustabdyti šį elektros kainų kėlimą Seime?

– Reikia pripažinti, kad Seimas šiuo atveju vis labiau atlieka kontrolės funkciją. Ir mes žiūrime, ar iš tikrųjų institucijos padaro viską, ką gali padaryt. Ir dažnai nustatome, kad jos tų sprendimų nepadarė. Lygiai ta pati situacija su 160 mln. eurų permokėjimu. Pagavom, išsiaiškinom, dabar siekiam, kad tas grąžinimas vyktų greičiau. Lygiai ta pati situacija čia – turi būti keliamas klausimas, ar buvo padaryta viskas, kad šis didinimas nebūtų daromas. Kol kas tų atsakymų neturime, bet tikrai dar turime tą mėnesį laiko iki Kalėdų.

– Kas turi atsakyti į šituos klausimus?

– Na, problema yra tokia, kad vis mažiau yra galimybių kalbėti su tuo, kuris geriausiai galėtų atsakyti. Tai yra energetikos ministras, kuris formuoja šią politiką, vadovauja ir užduoda gaires visoms atitinkamoms įstaigoms. Panašu, kad ministras vengia to kalbėjimo. Mes nuosekliai kvietėme į savo frakciją, jis neatėjo. Tai tuomet belieka iš tikrųjų tokiu grubiu būdu – ir va štai kita klaida, dviejų gigavatų reguliavimas, kuris pripažintas antikonstituciniu – jau mes tada su kitų valdančiųjų atstovais jėgos būdu įtraukėm į darbotvarkę ir pareikalavom, kad iki Kalėdų tas ribojimas būtų panaikintas. Tai tokiu būdu Seimas rodo lyderystę, kai ministras ir ministerija slepiasi ir nesikalba.

– Ar yra kokios nors galimybės kompensuoti tą padidėjimą? Aš suprantu, kad tai nedaug pinigų, bet kai kam tai nemažai ir atrodo, kad tai yra nesąžininga.

– Tikrai nereikia slėptis už to, kad kažkam atrodo nedidelė suma. Kiekvienas mūsų piliečių euras yra svarbus ir reikia tikrai gerai pagalvot, kaip išvengti tokių situacijų. Ir kalbėt apie kompensavimą, manau, dar anksti, kai dar galime kalbėt apie tai, ar tas didinimas iš tikrųjų atliktas pagrįstai.

– Bet tuomet sakys, kad Seimas kišasi ten, kur neturėtų?

– Seimas turi teisę užduoti klausimus. Tam Seime yra numatytas parlamentinės kontrolės žanras. Per tokius formatus mes turime teisę klausti, gauti informaciją, ar tikrai buvo padaryta viskas, kad šitos situacijos būtų išvengta.

– Ar jūs įtariate, kad tai gali būti ne tik klaida, bet ir koks nors piktnaudžiavimas?

– Na, norėčiau tikėtis, kad piktnaudžiavimo čia nėra. Labiausiai pasigendu tokio elementaraus požiūrio į žmogų, į tai, kad mes suformuojame užduotį įstaigoms, jog būtų padaryta viskas, kas įmanoma, kad žmogus nepatirtų įtemptų kainų laikotarpiu dar vieno kainų pakilimo.

2021-aisiais pasirašytame nacionaliniame politinių partijų susitarime dėl švietimo nurodoma, kad, nuo 2022 m. kasmet tolygiai augant valstybės finansavimui, 2030 m. pabaigoje valstybės biudžeto asignavimai MTEP veiklai aukštajame moksle ir valdžios sektoriuje turi siekti ne mažiau kaip 1 proc. BVP. Pagal šį susitarimą biudžete iki 2024 m. pabaigos tam turi būti skirta ne mažiau kaip 0,75 proc. BVP.

Taigi, pabrėžė L. Savickas, susitarime užfiksuotas ne tik tolygaus MTEP finansavimo didinimas, bet ir konkretus tarpinio laikotarpio rodiklis, kurį turėtume pasiekti iki 2024-ųjų pabaigos. Vis dėlto Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte matome, kad lėšų nepakanka.

Seimui pateiktame 2024 m. valstybės biudžeto įstatymo projekte MTEP veiklai numatyta 324,6 mln. Eur (įskaitant atlyginimus). Toks finansavimas sudaro vos 0,43 proc. BVP. Pagal Susitarimą MTEP veiklai iki 2024 m. pabaigos turi būti skiriama 569,6 mln. eurų.

„Tokiais tempais, kai biudžeto eilutėse „pasimeta“ 245 mln. eurų, iki 2030-ųjų, geriausiu atveju, pasieksime tik 0,75 proc. BVP. Tad jei valdantieji nepaiso šio įsipareigojimo, ko galima tikėtis kitose srityse? Užtenka, kad, nesulaukę tinkamo valdžios dėmesio, kasmet dėl nepakankamo finansavimo ir mažų atlyginimų priversti streikuoti mokytojai. Ar kažkam norisi, kad radikalių priemonių griebtųsi ir kiti specialistai? Tokiu atveju net prarastas pasitikėjimas valdantiesiems būtų mažiausia problema“,  – grėsmę įžvelgė frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Savickas.

Tokiu atveju net prarastas pasitikėjimas valdantiesiems būtų mažiausia problema.

Spartūs technologijų pokyčiai pasaulyje diktuoja būtinybę ir Lietuvai vystyti technologinį kūrybinį potencialą ir kurti nacionalinę mokslo, technologijų bei inovacijų – aukštos pridėtinės vertės – ekosistemą. Tik, atkreipia dėmesį politikas, panašu, kad valdantieji tai pamiršo.

„Nejau negana to, kad dėl Vyriausybės pradelstų reformų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos nepasiekė Lietuvos tokia apimtimi, kokia buvo suplanuotos? Šios lėšos ypač svarbios ekonomikos atsigavimui ir prisitaikymui prie augančių iššūkių. Negalime  leisti, kad lėšos svarbioms sritims nebūtų skiriamos ir nacionaliniu lygmeniu“, – įsitikinęs Ekonomikos komiteto narys.

Pasak L. Savicko, investicijos į mokslo pasiekimus ir technologijų vystymą ilgalaikėje perspektyvoje su kaupu atsiperka, bet šiuo metu Lietuvoje fiksuojamas dvigubas mokslo ir studijų finansavimo atotrūkis nuo atitinkamo ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vidurkio.

„Tam, kad būtų laikomasi bendro visų partijų pažado, su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kolegomis trečiadienį pateikiau pasiūlymo projektą, kuriuo prašau rasti trūkstamus 245 mln. eurų jaunųjų mokslininkų skatinimui likti dirbti Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje ir susigrąžinti ar pritraukti talentus iš užsienio. Mums reikalingi ilgalaikiai sisteminiai ir strateginiai sprendimai“, – pabrėžė L. Savickas.

Anot frakcijos pranešimo, ši lengvata reikalinga ne tik restoranams ir kavinėms, bet ir toms maitinimo įstaigoms, kurios tiekia maistą darželiams, mokykloms, ligoninėms.

„Iš 27 Europos Sąjungos šalių PVM lengvatą maitinimui jau taiko net 23 valstybės: 19 šalių ši lengvata yra nuolatinė, 4 šalys ją ėmė taikyti prasidėjus pandemijai“, – pranešime cituojamas frakcijos narys Lukas Savickas.

„Tokiu būdu siekiama mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą“, – nurodo Seimo narys.

Anot jo, lengvata padėtų didinti galimybę įsidarbinti pažeidžiamoms visuomenės grupėms: jaunimui, žemos kvalifikacijos darbuotojams, karo pabėgėliams ir kitiems asmenims. Taip pat augtų sektoriaus galimybės investuoti į tvaresnius, ekologiškus sprendimus.

Lengvatinis 9 proc. PVM maitinimo įstaigoms buvo pritaikytas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui ir turėjo galioti iki šių metų birželio, tačiau Seimas pernai nusprendė lengvatą pratęsti iki šių metų pabaigos.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė yra sakiusi, kad dėl lengvatos mažėja šešėlinio verslo apimtys bei auga kitų mokesčių surinkimas į biudžetą.

PVM lengvata dar pusmečiui buvo pratęsta buvusio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko siūlymu.

Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad toks sprendimas valstybės biudžetui kainuos apie 60 mln. eurų.

PVM lengvata galioja iki šių metų pabaigos.

„Ši partija Europos Parlamente turi 72 narius ir yra ketvirta pagal dydį frakcija. Kol kas EŽP nepriklauso nė viena Lietuvos partija, taigi mūsų sąjungos sprendimas – naujas žingsnis. Ji vienija nacionalines partijas, kurios vadovaujasi žaliosiomis vertybėmis ir yra aktyvios ne tik Europoje“, – pranešime sakė Seimo narys Lukas Savickas.

„Be to, ji kalba apie klimato kaitos stabdymą, naujų darbo vietų sukūrimą, žmogaus teisių stiprinimą, jaunų žmonių įgalinimą“, – pridūrė jis.

Taip pat per suvažiavimą pakeisti partijos įstatai, įgalinant bendruomenę steigti analitinį centrą – Demokratijos institutą.

Partijoms steigti analitinius centrus leido naujas pernai rudenį įsigaliojęs Politinių organizacijų įstatymas. Pagal jį, partijos gali steigti ne pelno siekiančias organizacijas, analitinius centrus, kurių tikslas – vykdyti analitinę, tiriamąją, šviečiamąją veiklą.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – centro kairės politinė jėga, įsteigta 2022-ųjų sausį. Seime ji turi 16 parlamentarų frakciją. Partijai vadovauja Seimo narys, ekspremjeras Saulius Skvernelis.

Partija parlamento rinkimuose dar nėra dalyvavusi, frakcija Seime įsteigta, didžiajai daliai jos narių pasitraukus iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) ketvirtadienį vertins, ar nutarimo projektas dėl laikinosios komisijos sudarymo neprieštarauja Konstitucijai. Jei TTK pripažins projektą prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, jis galės būti teikiamas tik už tai balsavus ne mažiau kaip 71 Seimo nariui.

„Visi suprantame, kad opozicija 71 balso neturi ir dėl to valdantieji, grubiai manipuliuodami procedūromis, pažeisdami Seimo statutą bando Seimą įvelti į papildomą balsavimą, reikalaujantį didesnės balsų daugumos“, – opozicijos atstovų trečiadienį paskelbtame pranešime cituojamas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas.

Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, tokia situacija rodo, kad valdantieji galimai siekia užgniaužti klausimų kėlimą, nes turėjo stiprų politinį interesą slapta įspėti partietį K. Bartoševičių, kad sušvelnintų smūgį partijos reputacijai.

„Vidinėje Seimo sistemoje matome, kad projektas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo net nėra pažymėtas kaip galimai prieštaraujantis Konstitucijai. Yra akivaizdu, kad Teisės departamentas jokio prieštaravimo nerado – žodžio „prieštarauja“ net nėra jo išvados tekste“, – sako O. Leiputė.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje sakoma, kad iš projekto formuluočių „kyla abejonės, ar šiuo konkrečiu atveju Seimo laikinoji tyrimo komisija, įgaliota atlikti tokios apimties tyrimą, neatliks ikiteisminio tyrimo subjektų, įgaliotų atlikti konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus, funkcijų“.

Teisininkai cituoja Baudžiamąjį kodeksą, kad už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą yra įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė ir gavus tokių duomenų konkretūs ikiteisminio tyrimo subjektai inicijuoja ikiteisminį tyrimą.

Teisininkai cituoja Konstitucinio Teismo nutarimus, kad „Seimas neturi įgaliojimų sudaryti (...) tokių Seimo laikinųjų tyrimo komisijų, kurioms būtų pavedama ištirti dalykus, kuriuos tiriant būtų įsiterpiama į kitų viešąją valdžią vykdančių, taip pat kitų Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų valstybės bei savivaldybių institucijų įgaliojimus“.

Teisininkai sako, kad, jų vertinimu, neatsižvelgiama į Konstitucijos nuostatą, kad valdžios galias riboja Konstitucija, ir negali būti tokio teisino reguliavimo, pagal kurį būtų galima sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri galėtų veikti kaip vienas iš ikiteisminio tyrimo subjektų. „Šiame kontekste svarstytina, ar analizuojamos nuostatos dera su oficialiąja Konstitucinio Teismo doktrina“, – sakoma išvadoje.

Seimas ketvirtadienį opozicijos iniciatyva renkasi į neeilinę sesiją, per kurią numatyta spręsti dėl iniciatyvos sudaryti laikinąją tyrimo komisiją aiškintis, ar K. Bartoševičiui nebuvo nutekinta informacija apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo.

Parlamentiniu tyrimu siūloma atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis Čilėje komandiruotėje buvęs K. Bartoševičius netikėtai atsisakė mandato, prieš Generalinei prokuratūrai kreipiantis į Seimą dėl jo neliečiamybės.

Komisija turėtų išsiaiškinti, ar „nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie K. Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė prokuratūra“.

47 mažumai priklausančių parlamentarų sušauktos sesijos metu iš pradžių bus išklausyti Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymai į klausimus.

Jų prašoma paaiškinti aplinkybes, kuriomis generalinė prokurorė sausio 20 dieną, penktadienį, parlamento vadovei pranešė apie planuojamą kreipimąsi dėl K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Tiek Seimo pirmininkė, tiek generalinė prokurorė tvirtina, kad K. Bartoševičiaus pavardė susitikime nebuvo įvardinta.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė patvirtino tą penktadienį apie 14 val. paskambinusi K. Bartoševičiui, nes gavo jo žinutę apie sprendimą palikti Seimą, bet teigia apie kolegos atžvilgiu pradėtą tyrimą nežinojusi ir jo perspėti negalėjusi.

Vėliau, tos pačios dienos vakare, komandiruotėje Čilėje buvęs K. Bartoševičius elektroniniu būdu Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikė prašymą panaikinti jo mandatą. Opozicijos atstovai kelia versiją, kad K. Bartoševičius informuotas skubiai trauktis iš Seimo, kad jo pavardė tyrime neiškiltų į viešumą.

Sausio 23 dieną, pirmadienį, kai K. Bartoševičius patvirtino žurnalistams atsisakantis mandato, Generalinė prokuratūra paskelbė, jog generalinė prokurorė N. Grunskienė prašo panaikinti K. Bartoševičiaus imunitetą tyrime dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš vaikus.

Prokuratūra K. Bartoševičiui praėjusią savaitę pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, kurie, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Eilinė Seimo sesija prasidės kovo 10 dieną.

Parlamentinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių Luko Savicko, Lino Kukuraičio ir Tomo Tomilino inicijuotai pataisai, kad tokias atostogas darbdaviai privalės suteikti, tačiau dėl jų apmokėjimo šalys turės susitarti.

„Jeigu norime išlikti konkurencingi, vien diplomo tikrai neužtenka. O situacija yra nuolat kintanti, atsiranda nauji metodai, kinta technologijos ir tai reikalauja nuolat atnaujinti savo žinias. (...) O žinios gali pasenti ir todėl reguliariai jas turime atnaujinti“, – komiteto posėdyje teigė vienas pataisos iniciatorių L. Savickas. 

Pasak jo, dabar Darbo kodekse numatyta, kad atostogos savišvietai gali būti suteikiamos tik už mokymąsi pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas, tačiau ignoruojami norintieji kelti kvalifikaciją ir tobulėti savarankiškai.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas priminė, kad Lietuva pagal vieną EBPO studijų yra paskutinė Europos Sąjungoje skaičiuojant pagal mokymams darbe skiriamas valandas.

„Turime tą problemą ir turime skatinti mokytis daugiau“, – teigė viceministras. 

Jei Seimas pataisas priimtų iki Kalėdų, nauja tvarka įsigaliotų nuo 2023 metų sausio.

Pradėjus naują politinį sezoną 16 narių turinčios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnu tapo Lukas Savickas, šiose pareigose pakeitęs Liną Kukuraitį. L. Savicko pavaduotojais išrinkti Algirdas Butkevičius ir Laima Nagienė.

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos seniūne išrinkta Rita Tamašunienė, šiose pareigose pakeitusi Joną Pinskų. Jis išrinktas naujosios seniūnės pavaduotoju.

Seimas per metus renkasi į dvi eilines sesijas: pavasario sesija trunka kovo 10 – birželio 30 dienomis, rudens sesija – rugsėjo 10 – gruodžio 23 dienomis.

Antradienį, „Nord Pool“ rinkai atmetus Lietuvos pasiūlytą rezervinio generatoriaus Elektrėnuose tiekiamą energiją, elektros kaina siekė 823 eurus už megavatvalandę. Tokia kaina yra istoriškai aukščiausia, tačiau ekspertai įspėja, kad tokios situacijos artėjant žiemai gali kartotis, o kainų pikai lengvai gali viršyti vakarykštį rekordą.

„Kaip viena iš priemonių vidinei rinkai apginti, galėtų būti gamintojų parduodamos elektros kainos „lubų“ ir „grindų“ reguliavimas. Tarkime, didžiausia kaina galėtų siekti 150 eurų už megavatvalandę. Gamintojams galimus praradimus būtų galima kompensuoti per ilgesniam laikui nustatytas kainų „grindis“, kurios užtikrintų, kad pasibaigus suirutei, kuri dabar vyksta energetikos sektoriuje, ir stabilizavus kainą, vėliau ji nenukristų žemiau nustatytos ribos. Reikėtų konsultuotis su ekspertais dėl bendros rinkos sąlygų, tačiau šiandien esame situacijoje, kai arba EK turi pradėti keisti taisykles ir užtikrinti Baltijos šalių energetinį saugumą, arba turime patys ginti vidaus rinką ir jį užsitikrinti“, – teigė Seimo Ekonomikos komiteto narys L. Savickas.

Pastaruoju metu didmeninės elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse yra ženkliai didesnės nei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Nėra normalu, kad kas savaitę susiklosto, kaip ministras įvardijo, paradoksali situacija.

„Suprantame, kokių geopolitinių procesų sūkuryje esame, tačiau tai, kas vyksta su elektros energijos kainomis, neramina ir kelia klausimų, ar dabartinės rinkos reguliavimo taisyklės apskritai veikia. Todėl kreipiuosi tiek į premjerę, tiek į EK – jeigu pasitvirtintų, kad rinkos reguliavimo mechanizmai ES mastu išties nėra pakankami, EK turi inicijuoti teisėkūros procesus, kurie sugebėtų sureguliuoti rinką.

Privalome galvoti ir apie nacionalinio intereso gynybą. Turime vienas aukščiausių elektros energijos kainų „Nord Pool“ rinkoje, siekiant stabilumo Europos Sąjungos elektros rinkoje siūlau vietoje elektros gamintojų viršpelnio taikyti neplanuoto pelno mokestį (angl. windfall tax). Mums diskutuojant apie būtinybę valstybei kompensuoti dalį elektros energijos kainų gyventojams, tokios kompensacijos didinimą ir plėtimą, būtent iš šio papildomo, vienkartinio mokesčio būtu galima amortizuoti energijos kainų augimą. Tokį mokestį kiek anksčiau pradėjo taikyti ir Didžioji Britanija“, – sakė Seimo narys.

Tai yra ne pirmas skandalas, drebinantis elektros rinką Lietuvoje. Vos prieš kelias savaites vienas iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų – „Perlas energija“ – paskelbė vienašališkai naikinantis fiksuotos kainos planus, o visus vartotojus perkeliantis į planus, kur kaina nustatoma rinkos. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai, norėtųsi didesnio Vyriausybės proaktyvumo užtikrinant vidaus rinkos ir jos gyventojų interesų apsaugą.