Eltai ji sakė, kad tokį kreipimąsi paskatino tėvų, kurių vaikai lanko Sostinės vaikų ir jaunimo centro „Hobiverse“ baseino užsiėmimus, susirūpinimas dėl gautos įspėjančios žinutės, kad keičiasi bendrosios vidaus tvarkos taisyklės ir nuo šiol epilepsija sergantiems asmenims draudžiama naudotis baseino paslaugomis, išskyrus individualius plaukimo užsiėmimus.

„Kiek dar kartų išgirsime, kad žmonės dėl savo ligos ar negalios yra atskiriami nuo vienokių ar kitokių paslaugų, neįleidžiami į vieną ar kitą įstaigą. Vakar neįleido į autobusą, šiandien – į baseiną. Manau, kad tai yra akivaizdi ir tiesioginė diskriminacija. Turima diagnozė negali lemti vaiko galimybių lankyti užsiėmimą“, – tvirtina M. Ošmianskienė.

Pasak Lietuvos epilepsija sergančiųjų sąjungos „EPILĖ“ vadovės Donatos Balčikoninės, 70 proc. atvejų epilepsija sėkmingai kontroliuojama vaistais ir sergantys žmonės nepatiria jokių priepuolių. Kai kuriais atvejais priepuoliai patiriami tik kartą ar du per metus arba miegant.

„Todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiama individualiai, o ne pagal diagnozę. Sprendimą, ar gali vaikas lankyti baseiną, priima gydytojas, o trenerių pareiga – mokėti ištikus kritiniam atvejui suteikti reikiamą pagalbą“, – sako M. Ošmianskienė.

Nustatyta, kad LNDT diskriminuoja savo lankytojus. Apie tai plačiau pasakojo lygių galimybių kontrolieriaus teisininkas Karolis Čepas.

– Sakykit, koks tai pažeidimas?

– Nagrinėjome įvairias LNDT nuolaidų taikymo sąlygas, įskaitant ir jauniems asmenims taikomas nuolaidas, kurios pagal galiojančią tvarką buvo nustatytos asmenims iki 25 metų. Pagal lygių galimybių įstatymą, amžiaus pagrindu skirtos lengvatos – galimos, bet svarbu, kad jos būtų nustatytos remiantis objektyviais, statistiniais duomenimis. Galima remtis ir įstatytiminiais pagrindais. Mes įžvelgiam, kad teatras nepagrindė, kodėl yra būtent 25 metų riba. Nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kaip jie teigia, kad nuo tos, ar iki tos amžiaus ribos, asmenys nėra pakankamai įsitvirtinę darbo rinkoje ir atitinkamai jiems reikia papildomo rėmimo, kad galėtų gauti nuolaidą. Diskriminacijos bylose įrodinėjimų našta perkeliama taip, kad skundžiamas asmuo turi įrodyti, jog diskriminacijos nebuvo. Šiuo atveju, mes įžvelgiam, kad to pagrindimo nėra. Nebuvo įrodyta, kad diskriminacijos nebuvo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Kas šiuo atveju laukia LNDT?

– Mes pateikėme rekomendaciją, kad jie įsivertintų, kokia yra amžiaus riba jaunam žmogui, kuriam turėtų būti taikoma nuolaida. Pačios nuolaidos nėra problema, svarbu, kad amžiaus pagrindu būtų nustatytos objektyvios ribos.

– Kaip yra Lietuvoje? Kokie yra galiojantys įstatymai?

– Pagal įstatymus, numatomos įvairios amžiaus ribos. Jaunimo politikos pagrindų įstatyme numatyta, kad jaunas žmogus – iki 29 metų. Užimtumo įstatyme – ta pati amžiaus riba. Papildomai darbo rinkoje yra remiami bedarbiai iki 29 metų. Civiliniam kodekse – 24 metų amžiaus riba, kai asmenys dar gali būti laikomi, kaip studijuojantys, išlaikomi. Yra skirtingos amžiaus ribos, kurios numatytos įstatymais. Lygių galimybių įstatymas, taikant lengvatas, nedraudžia numatyti ir kitokių ribų. Svarbu, kad jos būtų objektyvios ir pagrįstos, kad turėtų kažkokį pagrindą, kad galima būtų jį paaiškinti.

– Ar tai vienintelė įstaiga, kuri taiko tokias nuolaidas ir yra gavusi įspėjimą dėl pažeidimo?

– Mes žinome, kad tikrai yra ir kitos kultūrinės įstaigos, kurios taiko panašias nuolaidas, bet mes nesame nustatę pažeidimų, nesame gavę skundų dėl kitų įstaigų. Būna, kad kultūrinės įstaigos pačios į mus kreipiasi, domisi dėl galimų nuolaidų taikymo. Mes atitinkamai įvertinam, padedam ir nukreipiam. Mes – rekomenduojanti institucija.

Savo poziciją išsakė ir LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis.

– Kokia ta tikroji jūsų tvarka? Kokios yra skiriamos nuolaidos jaunimo kategorijai?

– Visoms socialinėms grupėms taikome 20 proc. nuolaidą bilietams. Į šią grupę įeina ir jauni žmonės, ir senjorai, ir neįgalūs asmenys. Per 2023 metus pardavėme maždaug 20 proc. bilietų su šia nuolaida, tai – apie 11 tūkst. bilietų.  Apie 4 tūkst. bilietų buvo pritaikyta „jauno žmogaus“ nuolaida.

– Ką pastebėjote? Kaip nusprendėte, kad būtent jaunimui reikėtų skirti nuolaidą?

– Pasirinkom nežiūrėti į studento ar moksleivio pažymėjimus. Tiesiog – „jauno žmogaus“ nuolaida. Visų pirma, tikslas buvo plėsti jauną auditoriją, atsižvelgti į tai, kad ne visi yra studentai ar moksleiviai. Visi jie – laukiami čia.

– Ar ateityje planuojate didinti amžiaus kartelę?

– Gavome lygių teisių kontrolieriaus pastabą. Reiktų atsižvelgti į rekomendacijas, siūlymus. Iki galo neišsiaiškinome, koks yra tas jauno žmogaus amžius. Ar 29, ar 25, ar iki 34. Yra įvairių nuomonių. Atsižvelgsim į visa tai. Turbūt taisysim. Kaip toliau taikysim tas nuolaidas – diskutuojam viduje. Greitu laiku nuspręsim ir paskelbsim.

Anot tarnybos, teatro taikoma jauno žmogaus riba iki 25 metų prieštarauja Lygių galimybių įstatymo nuostatai, įpareigojančiai sudaryti vienodas sąlygas gauti tuos pačius gaminius, prekes ir paslaugas, nepaisant amžiaus, lyties ir kitų asmens tapatybės požymių.

Teatre šiuo metu galiojančia jauno žmogaus nuolaida bilietams gali pasinaudoti tik asmenys iki 25 metų. Taip pat LDNT taikomos nuolaidos žmonėms su negalia, senjorams.

Dėl šios nuolaidos į tarnybą kreipėsi viena teatro klientė, klausdama, ar visos nuolaidos yra suderinamos su lygių galimybių principais.

Teatro atstovai atsiųstame rašte paaiškino, kad ši nuolaida taikoma siekiant praplėsti jaunų žmonių auditoriją, nepriklausomai nuo jų išsilavinimo ir statuso.

„Būtent 25 metų riba pasirinkta dėl to, jog vyresnio amžiaus jauni suaugusieji jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, ekonomiškai kur kas pajėgesni, todėl jiems nebūtina nuolaidų paskata“, – nurodė teatro atstovai.

Būtent 25 metų riba pasirinkta dėl to, jog vyresnio amžiaus jauni suaugusieji jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje, ekonomiškai kur kas pajėgesni, todėl jiems nebūtina nuolaidų paskata.

 

Tuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, atlikdama tyrimą, akcentavo, kad šalies teisės aktuose, kuriuose numatomos tam tikros lengvatos ar paramos jauniems žmonėms, būtent tokia amžiaus riba nėra numatyta.

Pavyzdžiui, Jaunimo politikos pagrindų įstatyme jaunas žmogus apibrėžiamas kaip 14–29 metų asmuo, Užimtumo įstatyme minimos 29 metų, Civiliniame kodekse – 24 metų ribos.

„Apskritai lengvatų teikimas amžiaus pagrindu nėra laikomas diskriminacija. Bet šiuo atveju teatras nepateikė objektyvių duomenų, pavyzdžiui, statistinių, kurie pagrįstų būtent šios amžiaus ribos nustatymo būtinumą. Ar tikrai, tarkime, 26-erių žmogus būtinai yra ekonomiškai pajėgesnis, lyginant su metais jaunesniu?“ – svarstė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas.

Jo nuomone, tokie teatro atstovų argumentai ir kartu skirtingas asmenų traktavimas, taikant šią nuolaidą, negali būti laikomi pagrįstais.

Skunde Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai pareiškėja taip pat buvo atkreipusi dėmesį į nuolaidų asmenims su negalia sistemą, kuri buvo pritaikyta tik žmonėms su judėjimo negalia, tačiau tvarką teatras operatyviai pakeitė ir dėl šios dalies tyrimas buvo nutrauktas.

Lygių galimybių kontrolierę pavaduojanti vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė įspėjo bendrovę „Kautra“ ir rekomendavo keisti keleivių aptarnavimo taisykles, papildyti jas nuostatomis, kaip darbuotojai turėtų bendrauti su įvairias negalias turinčiais keleiviais.

Kaip skunde tarnybai nurodė pareiškėjas, praėjusių metų pabaigoje jis stotelėje įlipo į tarpmiestinį autobusą ir paprašė vairuotojos parduoti bilietą. Dėl klausos negalios vyras negali bendrauti šnekamąja kalba, tad parodė mobiliajame telefone iš anksto parašytą tekstą.

„Kelis kartus pabaksnojau pirštu į ekraną, rodydamas, jog norėčiau įsigyti bilietą su nuolaida, bet vairuotoja tik kažką piktai kalbėjo, o veido mimikomis demonstravo nepasitenkinimą. Tiesiog liejo piktas emocijas. Po kelių bandymų bilietą vis dėlto gavau ir pustuščiame autobuse užėmiau galines laisvas vietas“, – pasakojo keleivis.

Tiesiog liejo piktas emocijas.

Autobusui pajudėjus, vyras netrukus užsnūdo ir teigė buvęs šiurkščiai pažadintas.

„Miegojau užsimetęs striukę, kepure užsidengęs akis, kuprinę pasidėjęs po galva, kojos buvo likusios ant grindų. Tada buvau šiurkščiai pažadintas, vairuotoja purtė mane už drabužių, kažką rėkaudama ir piktai rodydama pro langą. Supratau, jog esame stotelėje ir išsigandęs pagalvojau, kad mane tiesiog nori išmesti iš autobuso“, – skunde dėstė vyras su klausos negalia.

Nors vairuotoja po kurio laiko pasišalino, o kelionė tęsėsi, keleivis dėl šios situacijos patyrė didelį stresą. Vyro teigimu, kelionė buvo nemaloni, jis jautėsi įsibaiminęs ir pažemintas.

Atlikdama tyrimą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kreipėsi į keleivių pervežimo įmonę „Kautra“. Jos atstovai apgailestavo dėl šios situacijos, bet patikino, jog netaiko diskriminacijos keleivių atžvilgiu.

Pati vairuotoja neigė, kad elgėsi šiukščiai, tiesa, ji patvirtino iš pradžių nesupratusi įlipusio keleivio gestų. Taip pat ji pripažino, kad pažadino miegantį keleivį, to priežastis – esą jis buvo neprisisegęs saugos diržo, o jo kojos buvo užkeltos ant sėdynės.

Tarnybos teisininko Karolio Čepo teigimu, vairuotoja turėjo teisę ir pareigą užtikrinti saugumą autobuse, tačiau pasirinktas būdas tai padaryti – purtymas suėmus už drabužių – yra pakankamai šiurkštus, ypač bendraujant su kurčiuoju.

Buvau šiurkščiai pažadintas, vairuotoja purtė mane už drabužių, kažką rėkaudama ir piktai rodydama pro langą.

„Dėl klausos negalios pareiškėjas negalėjo aiškiai suprasti, dėl kokių priežasčių buvo taip keliamas ir kokios pasekmės jam gali kilti. Tad esama pagrindo manyti, kad toks elgesys gali būti traktuojamas kaip sukuriantis bauginančią ir priešišką aplinką, kai gali būti įžeidžiamas asmens orumas“, – teigė teisininkas.

Atlikus tyrimą, konstatuota, kad šios situacijos metu pažeistas Lygių galimybių įstatymo straipsnis, draudžiantis paslaugų tiekėjams diskriminuoti ir priekabiauti dėl negalios ar kitų asmens tapatybės požymių.

Tarnybos atstovai taip pat atkreipė dėmesį, kad bendrovė „Kautra“ nepateikė jokių vidinių aktų, kuriuose būtų nurodoma, kaip darbuotojai turėtų bendrauti su klientais su negalia ir pasiūlė į tokių taisyklių rengimą įtraukti nevyriausybines organizacijas, pavyzdžiui, Lietuvos kurčiųjų draugiją.

Marijampolės savivaldybei priklausančioje bendrovėje Klientų aptarnavimo skyriaus vedėja dirbanti moteris pasiskundė, kad atėjus naujam vadovui Vytautui Jašinskui, jos darbo užmokestis praėjusių metų vasarį pakeltas 50 eurų, nors kitų padalinių vadovams, kurių dauguma yra vyrai, algos kilstelėtos trigubai tiek.

Darbuotojos tvirtinimu, bendrovės vadovo sprendimas skirti nevienodą algą diskriminuoja ją kaip moterį.

Pareiškėja taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš ateinant naujam vadovui visų padalinių vadovų darbo užmokestis buvo vienodas.

„Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais šalyje vyrų atlyginimai buvo beveik 14 proc. didesni nei moterų.

 

„Sudūvos vandenys“ atmetė kaltinimus dėl diskriminacijos. Bendrovė Lygių galimybių tarnybai paaiškino, kad nuo 2023 metų vasario 1 dienos darbo užmokestis didintas ne visiems padalinių vadovams. Be to, iš Klientų aptarnavimo skyriaus dalis darbuotojų perkelti į kitą padalinį, dėl to sumažėjo vedėjos darbo krūvis, darbo funkcijų įvairovė, atsakomybės lygis.

„Išanalizavome pareigybių aprašymus, darbo užmokesčio lentelę bei vidinius teisės aktus, iš kurių paaiškėjo, jog bendrovės padalinio vadovams taikomas tas pats kvalifikacinis lygmuo. Todėl, tikėtina, jų darbo vertė yra panaši arba vienoda, o sprendimas pakelti darbo užmokestį padalinių vadovams vienokia ar kitokia suma galėjo būti grįstas būtent darbuotojo lytimi, o ne objektyviais darbo apmokėjimo kriterijais“, – ketvirtadienį išplatintame Lygių galimybių tarnybos pranešime teigė jos teisininkė Renata Vanagėlienė.

Pasak jos, kadangi argumentų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad lyties pagrindas neturėjo įtakos nustatant padidintą darbo užmokestį, bendrovė nepateikė, konstatuotas Lygių galimybių įstatymo pažeidimas.

Lygių galimybių kontrolierę pavaduojanti vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pasiūlė bendrovei „Sūduvos vandenys“ nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus ir užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų diskriminuojami dėl lyties ar kitų asmens tapatybės požymių.

„Sodros“ duomenimis, praėjusiais metais šalyje vyrų atlyginimai buvo beveik 14 proc. didesni nei moterų.

Liepė eiti pas nudistus

Skunde tarnybai išdėstyta, kad moteris Neringoje poilsiavo šių metų birželį.

„Deginausi paplūdimyje, gelbėtojai privažiavo keturračiu prie manęs ir pasakė, kad čia yra moterų pliažas, ir liepė man palikti paplūdimį bei nueiti į toliau esantį nudistų paplūdimį“, – skunde įvykio aplinkybes dėstė pareiškėja.

Pirmą kartą prie moters privažiavo mergina gelbėtoja, antruoju atveju esą keturračiu važiavo dviese – ta pati mergina gelbėtoja bei vyras gelbėtojas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad jai yra atlikta krūtų šalinimo operacija dėl vėžio rizikos, jos plaukai yra trumpai kirpti, todėl, pasak poilsiautojos, vizualiai gelbėtojams atrodė „nemoteriškai“.

Iš manęs išsityčiojo, nes iki šiol nesuprantu, kaip gelbėtojai gali pagal išvaizdą nuspręsti, kokios lyties yra asmuo.

Moteris saulėje kaitinosi be viršutinę kūno dalį dengiančios maudymosi kostiumėlio dalies.

Iš moterų pliažo išprašytoji tarnybai rašė, kad gelbėtojų veiksmai sukėlė neigiamų pasekmių, nes sugadino poilsio dienas.

Toks gelbėtojų elgesys, pasak moters, įžeidė tuo, kad palaikė ją vyriškos lyties asmeniu.

„Iš manęs išsityčiojo, nes iki šiol nesuprantu, kaip gelbėtojai gali pagal išvaizdą nuspręsti, kokios lyties yra asmuo. Tai tegul visų poilsiautojų tikrina asmens dokumentus ir taip įsitikina, kokios lyties asmuo. Kodėl tik aš išvaryta, o prie kitų moterų nebuvo privažiuota? Lankiausi moterų paplūdimyje ir lankysiuosi, kol tokie dar Lietuvoje bus“, – piktinosi moteriškė.

Paaiškėjo: išprašyti iš paplūdimio žmogaus, nes jis vizualiai atrodo neturintis konkrečios lyties požymių, niekas neturi teisės. D. Vasiliauskienės nuotr.

Priekabiavimas dėl lyties?

Pareiškėja skunde nurodė, kad gelbėtojų veiksmus ji vertina kaip priekabiavimą dėl lyties.

„Nes, kaip minėjau, mano nuomone, negali gelbėtojai nustatinėti pagal išvaizdą, kokia yra asmens lytis. Juolab yra asmenų, pasikeitusių lytį. Gelbėtojų elgesys mane pažemino ir sumenkino“, – nuoskaudą reiškė moteris.

Pareiškėja klausė, ar Neringos miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos darbuotojai gali subjektyviai pagal išvaizdą nuspręsti, kaip turi atrodyti moteris, ar tokiais atvejais gelbėtojai turi tikrinti visų asmenų asmens tapatybės korteles?

Taip pat klausė, kaip gelbėtojai vertintų asmenį po lyties keitimo?

Pareiškėja prašė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atlikti administracinę skundo tyrimo procedūrą.

Pamanė, kad tai vyras

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė kreipėsi paaiškinimo į Neringos savivaldybę, biudžetinę įstaigą „Neringos paslaugos“, kuriai pavesta prižiūrėti paplūdimius.

Pateiktame atsakyme incidente dalyvavusi gelbėtoja paaiškino, kad ji vizualiai nustačiusi, jog moterų paplūdimyje yra vyriškos lyties asmuo, mandagiai pasiūlė asmenį iš to paplūdimio teritorijos pasišalinti.

Tačiau paaiškėjo, kad gelbėtojai iš viso neturi teisės išprašyti poilsiautojų iš vienų ar kitų paplūdimių.

Tai savo paaiškinime konstatavo pati gelbėtoja.

Birutė Sabatauskaitė. G. Bartuškos nuotr.

Vyksta lankytojų apžiūra

Lygių galimybių kontrolierė prašė paaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis buvo prašoma moterį palikti paplūdimį.

Taip pat prašyta patikslinti, ar pareiškėja sėdėjo, gulėjo ar stovėjo, ar ji dėvėjo apatinę maudymosi kostiumėlio dalį.

Įstaigos „Paslaugos Neringai“ tuometė direktorė tarnybai paaiškino, kad „fiziniai lyties požymiai identifikuojami paplūdimio lankytojų vizualios apžiūros būdu“.

Jeigu paplūdimį prižiūrintiems gelbėtojams kyla įtarimas, kad moterims ar vyrams skirtuose paplūdimiuose yra priešingos lyties atstovas, gelbėtojai, siekiantys sumažinti konflikto riziką, gali rekomenduoti (pasiūlyti) palikti moterų ar vyrų paplūdimio teritoriją ar pereiti į bendrąjį ar nudistų paplūdimį.

„Gelbėtojai neturi teisės reikalauti palikti paplūdimio teritorijos, taip pat neturi teisės prašyti pateikti asmens tapatybės dokumentą“, – rašoma paaiškinime.

Viršijo įgaliojimus?

Įstaigos direktorė, atsakydama į klausimą, kokiais teisės aktais remiantis gelbėtojams suteikiami įgaliojimai, išaiškino tvarkas.

Gelbėtojai neturi teisės savo iniciatyva duoti nurodymų poilsiautojams palikti paplūdimį.

„Nurodymą palikti paplūdimį asmeniui gali duoti tik policijos pareigūnai ir tik įsitikinę, kad moterų ar vyrų paplūdimyje esantis asmuo yra priešingos lyties“, – rašoma įstaigos vadovės paaiškinime.

Įstaigos vadovė kėlė versiją, kad moteris gal ir galėjo atrodyti kaip vyras.

„Paminėtina, kad pareiškėja savo skunde pati nurodė, kad jai atlikta krūtų šalinimo operacija bei kad jos plaukai nukirpti trumpai. Taigi, vizualiai pareiškėja atrodė kaip vyriškos lyties asmuo. Būtent todėl gelbėtojai vizualiai pasirodė, kad pareiškėja yra vyriškos lyties“, – išvadas darė direktorė.

Įstaigos vadovė aiškino, jog pasitaiko atvejų, kad ir pačios moterys ar vyrai praneša gelbėtojams apie tai, kad moterų ar vyrų paplūdimyje yra priešingos lyties asmuo, ir prašo, kad toks asmuo iš pliažo teritorijos būtų išprašomas.

Taisyklėmis nėra specifiškai reglamentuojama, kaip fiziškai atrodantys asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams.

Paaiškinimai – prieštaringi

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba konstatavo, kad gauti pareiškėjos, įstaigos direktorės bei gelbėtojos paaiškinimai tarpusavyje yra prieštaraujantys.

Nors buvo aiškinta, kad moters niekas iš paplūdimio nevarė, ši tikino, kad jai net ranka buvo parodyta kryptis, kur reikėtų eiti – į nudistų pliažą.

Lygių galimybių kontrolierė konstatavo, jog Neringos savivaldybės patvirtintose tvarkose išaiškinta, kad moterų pliažas yra skirtas tik moterims.

Taip pat įtvirtintas draudimas lankytis bendruose paplūdimiuose nuogiems asmenims.

„Taisyklėmis nėra specifiškai reglamentuojama, kaip fiziškai atrodantys asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams. Taip pat nėra reglamentuota, kas ir kokiais kriterijais, požymiais vadovaujantis turi teisę identifikuoti asmenį moterimi, vyru arba kitos lyties asmeniu. Taisyklėse nėra nustatyta, kaip ir kas turėtų reaguoti, jei moterims skirtame paplūdimyje pastebimas vyras arba asmuo, kurio lytis negali būti identifikuojama pagal jo fizinę išvaizdą, ir ar apskritai turėtų reaguoti“, – išvadą padarė kontrolierė B. Sabatauskaitė.

Tvarkos: nors Neringos gelbėtojai vizualiai nustatinėja žmonių lytį, aiškėja, kad jokiose taisyklėse nėra specifiškai reglamentuojama, kaip pagal fizinę išvaizdą asmenys turėtų būti priskiriami moterims arba vyrams. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Skundo nagrinėjimą nutraukė

Po susirašinėjimų, papildomų patikslinimų teikimo kontrolierė suabejojo įvykio aplinkybių tikslumu.

Kadangi įvykis nebuvo nufilmuotas, neįrašytas pokalbio su gelbėtoja garsas, suabejota, ar viskas vyko taip, kaip pasakoja viena ir kita pusės.

Pareiškėja nurodo vienaip, o gelbėtoja ir biudžetinės įstaigos vadovė – kitaip.

„Skundo tyrimo metu gauti paaiškinimai dėl skundžiamų aplinkybių nepatvirtina jų, todėl negali būti vertinami kaip teisiškai pagrįsti, patikimi, objektyvūs ir pakankami patvirtinti skundžiamas aplinkybes dėl galbūt vykdytų priekabiavimo veiksmų Nidos moterų paplūdimyje“, – rašoma kontrolierės sprendime.

Išvaizda gali neatitikti standartų

Lygių galimybių kontrolierė, nors ir nusprendė nutraukti skundo tyrimą, turėjo pastabų dėl situacijos.

„Visuotinai žinoma, kad asmenys moterų, taip pat ir vyrų, paplūdimiuose yra nuogi arba apsinuoginę atitinkamą kūno dalį, ir todėl yra žymiai labiau pažeidžiami, ypač turint omenyje fizinės išvaizdos ypatumus, kurie gali neatitikti visuomenei žinomų ir įsivaizduojamų išvaizdos standartų. Fizinė išvaizda gali būti pakitusi po chirurginių intervencijų dėl vėžio rizikos (kaip skundo tyrimo atveju) bei kitokių procedūrų. Todėl galima numanyti, kad gelbėtojo ar kito asmens garsiai išsakoma nuomonė apie asmens priskyrimą vienai ar kitai lyčiai, kuri galbūt yra paremta jo vidiniais įsitikinimais ir kuri nesutampa su to asmens lytimi, gali turėti priekabiavimo dėl lyties požymių, įžeisti, pažeminti asmenį, sukelti žmogui neigiamas ilgalaikes pasekmes“, – teigė B. Sabatauskaitė.

Pasak kontrolierės, gelbėtojų elgesys ir pasakyti žodžiai, tiksliau – siūlymas palikti paplūdimį, adresuoti atitinkamos lyties asmeniui, neteisingai identifikavus jo lytį, gali sukelti neigiamų padarinių.

„Žmogus, kuris gali būti neteisingai identifikuotas moterimi arba vyru, paplūdimyje neprivalo pateikti asmens tapatybės dokumentų bei aiškinti viešai gelbėtojams arba kitiems įgaliotiems asmenims, kokia jo lytis, kad jis turi kiek kitokius fizinius požymius, kurie nėra priskirtini įsivaizduojamai lyčiai. Šie klausimai yra itin jautrūs, privataus pobūdžio ir turėtų būti sprendžiami itin diskretiškai ir, žinoma, vertinant realų konfliktinės situacijos atsiradimą“, – pabrėžė B. Sabatauskaitė.

Vis dėlto įstaigai tyrimo metu pranešus, kad tokią praktiką pakeitė ir apgailestauja dėl situacijos, tyrimą nuspręsta nutraukti.

Kaip nurodoma sprendime, pareiškėja rugpjūtį norėjo įsigyti pigesnį šeimos bilietą sau ir dviem nepilnametėms dukroms į Pakruojo dvaro vasaros festivalį. Ji kasoje prašė šeimos bilieto, tačiau šis jai nebuvo parduotas – kasininkė atkreipė dėmesį, kad šis bilietas galioja tik dviem suaugusiems ir vienam vaikui.

Dėl to pareiškėjai teko už bilietus sumokėti dviem eurais brangiau.

Dvarą valdanti bendrovė „Pakruojo dvarai“, atsakydama į kontrolieriaus užklausą, teigė, jog apgailestauja nenumatę būdo sklandžiai išspręsti nestandartines situacijas ir patvirtino, jog iš tiesų naudojo dviejų tipų šeimos bilietus, kurie buvo parduodami tik tam tikros sudėties ir amžiaus grupėmis, tačiau pabrėžė, jog jų giminystės ryšių papildomai netikrino ir nesiekė diskriminuoti.

Taip pat dvaro valdytoja nurodė, kad gavusi raštą atnaujino renginių kainodarą, ištaisė klaidą, atsiprašo pareiškėjos ir yra pasirengusi jai kompensuoti susidariusį bilietų skirtumą bei pasiūlė jai su šeima apsilankyti kitame renginyje.

Tarnyba konstatavo, jog pareiškėja patyrė tiesioginę diskriminaciją dėl socialinės padėties, tačiau įvertino, jog lygias galimybes pažeidžiantys veiksmai buvo nutraukti ir tyrimą nutraukė.

Kaip pirmadienį pranešė tarnyba, gana didelė dalis vyresnių apklausos dalyvių teigė asmeniškai darbo santykiuose susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus arba sako buvę jos liudininkais.

Rugsėjį atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 24 proc. šalies gyventojų įsitikinę, kad vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija Lietuvoje yra labai paplitusi, 51 proc. – jog paplitusi iš dalies. 

Respondentų paklausus, ar per paskutinius dvejus metus jie buvo susidūrę su diskriminacija dėl savo amžiaus darbo vietoje ar ieškodami darbo, paplitimas varijuoja priklausomai nuo atsakiusiųjų amžiaus. 6 proc. jaunesnių nei 29 metai jautėsi diskriminuoti, 9 proc. teigė buvę diskriminacijos liudininkais.

Tris kartus dažniau su tokiais lygių galimybių pažeidimais mano susidūrę į šeštąją dešimtį įžengę respondentai. 50–59 metų amžiaus asmenų grupėje penktadalis (21 proc.) apklaustųjų teigė susidūrę su diskriminacija dėl amžiaus, tiek pat jų sakė buvę tokios diskriminacijos liudininkais.

Apklausa atskleidė ir didesnę 70 metų bei vyresnių žmonių diskriminaciją sveikatos apsaugos srityje. Ją teigė patyrę beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios grupės respondentų, o bendrai su tokia diskriminacija sakė susidūrę 9,4 proc. visos Lietuvos gyventojų.

Penktadalis 50–59 metų amžiaus žmonių teigė, jog buvo diskriminacijos sveikatos apsaugos srityje liudininkais.

Skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

 

Signalas darbdaviams

Kaip rodo tyrimas, dauguma Lietuvos gyventojų būtų patenkinti, jei kolega būtų daug vyresnis žmogus. Taip atsakė 69 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis (23 proc.) respondentų jaustųsi nei patenkinti, nei nepatenkinti. Šie skaičiai rodo, kad 9 iš 10 šalies gyventojų į vyresnius kolegas ir koleges žvelgia arba teigiamai, arba amžiaus visai nesureikšmina.

Lietuvos gyventojai palankiai vertina ir 55 metų bei vyresnių žmonių indėlį. 62 proc. respondentų mano, kad šie žmonės, kaip dirbantieji, daug prisideda prie visuomenės gerovės.

Gyventojų nuostatų analizė rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės darbo rinkoje gali jaustis nestabiliai ir nesaugiai.

Respondentų klausta, kiek įvairios priežastys gali būti svarbios 55 metų amžiaus ir vyresniems darbuotojams nustoti dirbti. 46 proc. iš dalies ar labai svarbia priežastimi laiko tai, kad darbo vietos nėra pritaikytos šiai darbuotojų grupei. 67 proc. apklaustųjų nurodė, kad iš dalies ar labai svarbi priežastis nustoti dirbti yra didėjanti tikimybė, kad darbdavys nenorės investuoti į vyresnių žmonių darbo įgūdžių ar kvalifikacijos kėlimo mokymus.

Daugiau kaip pusė (56 proc.) respondentų įsitikinę, kad iš dalies / labai svarbu gali būti tai, jog vyresnio amžiaus darbuotojai darbdavių akyse nėra teigiamai vertinami.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžia, kad darbdaviai ir darbdavės turėtų atkreipti dėmesį į šiuos tyrimų rezultatus, nes darbdavio veiksmai vyresniems darbuotojams gali kelti iššūkių.

„Įmonių ir institucijų vadovybė, personalo skyrių specialistai turėtų įsivertinti vidinį darbovietės klimatą ir imtis priemonių, kad organizacijų aplinka būtų pagarbi ir įtrauki skirtingo amžiaus asmenų atžvilgiu, atkreiptų dėmesį į vyresnio amžiaus asmenų patirtis. Svarbu, kad visi galėtų kelti kvalifikaciją ir jaustųsi vertinami darbe“, – sako ji.

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakymu, rugsėjo 14-23 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Tyrime dalyvavo virš tūkstančio respondentų iš 25 miestų ir daugiau nei 40 kaimų. Paklaidos riba – iki 3,1 proc.

Kontrolierių vertinimu, Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas diskriminuoja vyresnius nei 36-erių metų amžiaus studentus, nes į paramą studentams, įsipareigojusiems po studijų dirbti savivaldybės įstaigose, pretenduoti gali tik jaunesni asmenys.

Šilutės rajono savivaldybės studentų rėmimo programos tvarkos apraše numatyta, kad paramą gali gauti ne vyresni nei 36-erių metų amžiaus gyventojai, studijuojantys savivaldybei reikalingų specialybių studijų programas, sakoma tarnybos pirmadienį išplatintame pranešime.

Lėšos skiriamos studentams, baigusiems savivaldybės bendrojo ugdymo įstaigas arba tiems, kurie rajone yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Savivaldybė kontrolieriams nurodė, kad parama siekiama didinti būsimų specialistų motyvaciją integruotis į Šilutės rajono darbo rinką, o amžiaus kriterijus įvestas atsižvelgus į Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytą 36-erių metų ribą.

Pasak savivaldybės, tokia rėmimo tvarka siekta, jog kvalifikuoti specialistai kuo ilgiau dirbtų savivaldybėje, sakoma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos išplatintame pranešime.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkas Karolis Čepas sako, jog tai, kad viename įstatyme yra numatytas paramos gavėjų amžius, dar nereiškia, kad ši riba tinka kitose visuomeninio gyvenimo srityse.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, amžiaus apribojimai diskriminacija nelaikomi tik tada, kai jie yra nustatyti įstatymų, juos pateisina teisėtas tikslas, kurio siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Lengvatos dėl amžiaus taip pat nėra lygių galimybių pažeidimas, jei jas pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis bei būtinomis priemonėmis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, apie 91 proc. 2022–2023 metais universitetuose besimokiusių studentų amžius buvo iki 35 metų. Tokio amžiaus kolegijų studentų – apie 86 proc. Pasak tarnybos, bet kokiomis išmokomis studentams bus remiama absoliuti dauguma besimokančiųjų, tačiau ši parama gali būti aktuali ir vyresniems studentams.

„Atlikę tyrimą nustatėme, kad savivaldybės tikslas yra teisėtas, tačiau pasirinktos priemonės yra neproporcingos. Kadangi vyresnių studentų ir studenčių nėra daug, į savivaldybę pritraukti daugiau jaunų specialistų (-čių) galima ir mažiau apribojančiomis priemonėmis. 36-erių metų cenzas yra perteklinis“, – sako K. Čepas.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios galimybės nepaisant asmenų lyties, amžiaus, tautybės ir kitų asmens tapatybės požymių. Šilutės rajono savivaldybei siūloma panaikinti remtinų studentų amžiaus ribą, pasak pranešimo, administracija pažadėjo į šią rekomendaciją atsižvelgti.

„Šis bilietas skirtas tik vienam šeimos tipui, todėl nustatyta diskriminacija socialinės padėties pagrindu“, – pirmadienį pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Anot jos, festivalio bilietų naudojimo taisyklėse ir renginio nuostatose numatoma, kad šeimos bilietu siekiama paskatinti jaunas šeimas, į festivalį atvykstančias su mažamečiais vaikais. Bilietu gali pasinaudoti viena šeima, kurią sudaro du suaugę asmenys, atkeliavę su vienu ar keliais savo vaikais iki 12 metų.

Pagal taisykles, šio bilieto įsigijimo sąlygos neapima kitų galimų šeimos ryšių ir pavidalų.

Atvykus į festivalį kartu su bilietu privaloma pateikti tėvystę ar globą įrodančius dokumentus.

Festivalį organizuojančios viešosios įstaigos „Baltijos griaustinis“ atstovai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai raštu teigė, kad šeimos bilietą gali įsigyti ir vienišos mamos bei tėčiai su vaikais, seneliai su vaikaičiais. Tačiau tokių sąlygų oficialiose renginio nuostatose nėra.

B. Sabatauskaitė atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu pateikti paaiškinimai apie išplėstinį sąlygų taikymą nėra žinomi plačiajai visuomenei.

Iki festivalio liko nemažai laiko, rengėjai dar turi galimybę pataisyti šias diskriminacines taisykles.

„Raštuose tarnyboms galima parašyti daug ką, tačiau kol tai nėra oficialios, viešai skelbiamos taisyklės, tol ši informacija vartotojams nėra prieinama. Nėra jokių garantijų, kad seneliai, į festivalį atvykę su anūkais, vienas vaikus auginantis tėtis ar globėja (-as) su vaikais galės pasinaudoti šeimos bilietu“, – teigė kontrolierė.

Ji paragino renginio organizatorius užtikrinti, kad viešos bilietų naudojimo taisyklės atitiktų tai, kas skelbiama privačiai.

„Iki festivalio liko nemažai laiko, rengėjai dar turi galimybę pataisyti šias diskriminacines taisykles“, – teigė lygių galimybių kontrolierė.

Pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad informacijoje apie paslaugas nebūtų teikiamos privilegijos dėl lyties, amžiaus, negalios, socialinės, šeiminės padėties ir kitų asmens tapatybės požymių.

23-iasis nepriklausomas savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalis „Mėnuo Juodaragis“ vyks rugpjūčio 24–27 dienomis Zarasų rajone.