33-ejų Nikolajus Ogolobiakas buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme už 2008-aisiais įvykdytą ritualinę keturių paauglių žmogžudystę. Antradienį vietos žiniasklaida pranešė, kad anksčiau šį mėnesį jis buvo paleistas į laisvę po kovų Ukrainoje.

„Dabar visi labai atidžiai nagrinėja malonės sąrašus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Tačiau dar kartą kartoju, kad kalbame apie tam tikras sąlygas, susijusias su buvimu fronto linijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad šį tvarka nebuvo peržiūrėta.

Už šiurpias žmogžudystes, įvykdytas prieš 15 metų Rusijos Jaroslavlio srityje, N. Ogolobiakui ir dar šešiems kultu pasiskelbusios grupės nariams buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės.

Kaip praneša rusų portalas „76“, bausmę kalėjime jis turėjo atlikti iki 2030 metų, tačiau praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, N. Ogolobiakas buvo pašauktas į vieną iš Rusijos nusikaltėlių ir nuteistųjų batalionų „Štorm-Z“.

„Po sužeidimo jis yra neįgalus“, – portalui teigė jo tėvas.

Nepriklausomos kalinių teisių grupės vadovė Olga Romanova tvirtina, kad Rusija tikriausiai yra užverbavusi apie 100 tūkst. žmonių iš kalėjimų tam, kad jie dalyvautų kovose Ukrainoje.

Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Maskva dabar naudoja nuteistuosius, kad pakeistų didžiąją dalį kovose prarastų karių.

„Šiuo metu Rusijos kariuomenė pagrindiniu šaltiniu papildyti mūšio lauke patirtus nuostolius padarė kalinius“, – sakė jis trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje, remdamasis žvalgybos duomenimis.

Tokia praktika vertinama itin prieštaringai. Kiek anksčiau vietos žiniasklaida pranešė apie keletą sunkių nusikaltimų, įskaitant žmogžudystes, kuriuos buvo įvykdę iš fronto grįžę paleisti kaliniai.

Anksčiau šį mėnesį Kremlius pripažino, kad šio karo metu į frontą siunčiami kaliniai, tačiau pareiškė, kad nuteistieji gali „savo nusikaltimą išpirkti krauju mūšio lauke“.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra pranešė, kad A. Lukašenka pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo S. Sapegai, kuris buvo perduotas Primorės krašto, iš kurio ji yra kilusi, delegacijai.

„Mūsų tautietė Sofija Sapega gavo unikalią galimybę pradėti gyvenimą iš naujo. Po mano kreipimosi ji yra laisvėje“, – platformoje „Telegram“ nurodė Primorės gubernatorius Olegas Kožemiakas.

Jis išplatino vaizdo įrašą, kuriame O. Kožemiakas sveikina S. Sapiegą prie valstybinio pastato Baltarusijoje.

„Padėkoti reikia ne man, o prezidentui“, – teigė jis.

Anot O. Kožemiako, ji turėtų grįžti atgal į Rusiją.

S. Sapega ir R. Pratasevičius buvo sulaikyti 2021 metų gegužę, kai jų lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių, buvo priverstinai nutupdytas Minske.

S. Sapegai buvo pareikšti kaltinimai pagal virtinę Baudžiamojo kodekso straipsnių, tarp jų – dėl socialinės nesantaikos kurstymo ir grasinimo teisėsaugos pareigūnams. 2022 metų gegužę Baltarusijos teismas jai skyrė šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Jų suėmimas sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

R. Pratasevičius 2019 metais pabėgo į Europą ir iš ten vadovavo „Telegram“ kanalui NEXTA – svarbiai Baltarusijos opozicijos žiniasklaidos priemonei, padėjusiai mobilizuoti protestuotojus po ginčijamo autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo šeštai kadencijai 2020-ųjų rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Po R. Pratasevičiaus ir S. Sapegos arešto pasirodė nufilmuoti jų abiejų „prisipažinimai“. Opozicijos šalininkai sakė, kad šiuos įrašus jie padarė verčiami ir kad tai įprasta režimo taktika kritikams spausti.

Gegužės 22 dieną jam buvo suteikta malonė po to, kai prieš kelias savaites jis buvo nuteistas kalėti aštuonerius metus.

„Mano pozicija dėl malonės buvusiam prezidentui – tvirta ir nekintama: ne ir niekada“, – per spaudos konferenciją sakė šalies vadovė.

Sakartvele politinė krizė kilo po 2020 metais įvykusių parlamento rinkimų, o dar labiau paaštrėjo, kai 2004–2013 metais šaliai vadovavęs Michailas Saakašvilis kiek anksčiau šį mėnesį slapčia grįžo į Sakartvelą ir buvo suimtas prieš pirmąjį balsavimo turą.

53 metų eksprezidentas 2018-aisiais Sakartvele buvo už akių nuteistas kalėti šešerius metus dėl įgaliojimų viršijimo. Jis tuos kaltinimus atmeta ir vadina juos politiškai motyvuotais.

Provakarietišku reformatoriumi laikomas M. Saakašvilis dėl savo įkalinimo yra paskelbęs bado streiką. Nerimą dėl jo būklės yra išreiškusios ir Jungtinės Valstijos.

S. Zurabišvili pabrėžė, kad M. Saakašvilis neatitinka politinio kalinio kriterijų ir negali būti laikomas nekaltu.

„Jis savo noru neteisėtai prasmuko į šalį, siekdamas destabilizuoti. Nepaisant to ir atsižvelgiant į didelį visuomenės dėmesį, jis turi būti pripažintas ypatinguoju kaliniu, ir tai reikalauja pataisos tarnybos administracijos ir valdžios ypatingo dėmesio jam – imtis visų priemonių, kad jo sveikatos būkle nebūtų naudojamasi politinėms spekuliacijoms ar destabilizacijai“, – pastebėjo prezidentė.

S. Zurabišvili pareiškė, kad šio klausimo daugiau nebekomentuos.

„Atsižvelgdamas į šios konstitucijos atlaidumo dvasią, rytoj pasiūlysiu kabinetui pritarti malonės suteikimui“, – sakė P. Sanchezas, sakydamas svarbią kalbą Barselonoje.   

Premjeras sakė, kad jo kairiojo sparno vyriausybė „pasirinko susitaikymą“ ir mano, kad prieštaringai vertinamas sprendimas suteikti malonę katalonų separatistams „atvers jam kelią“.  

Prie Barselonos širdyje esančio prestižinio operos teatro „Liceu“ susirinkę dešimtys protestuotojų, daugelis kurių laikė Katalonijos separatistų vėliavas, P. Sanchezo pareiškimą palydėjo šūksniais „Amnestiją!“  

59 metų mokytojas Manelis Cantero (Manelis Kanteras) sakė, kad separatistai turi būti amnestuoti, nes „nėra už ką atleisti“.

„Mes pasinaudojome pagrindine teise“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Pastarosiomis savaitėmis P. Sanchezas siekė telkti paramą malonėms ir įrodinėjo, kad tai labai svarbu norint išeiti iš politinės aklavietės dėl Katalonijos separatistų kampanijos.

Katalonijos klausimas Ispanijos politikoje dominuoja nuo 2017-ųjų, kai šis turtingas šiaurės rytų regionas surengė uždraustą ir policijos smurto temdytą referendumą dėl nepriklausomybės.

Po referendumo buvo paskelbta neilgai gyvavusi nepriklausomybės deklaracija ir kilo viena didžiausių Ispanijos politinių krizių nuo demokratijos atkūrimo 1975-aisiais.

„Noras atleisti“

2019 metais Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nuteisė 12 Katalonijos politikų ir aktyvistų už jų vaidmenį regionui stengiantis atsikratyti centrinės Madrido valdžios. Devyni iš jų buvo nuteisti kalėti 9–13 metų.

Ta nutartis Katalonijoje išprovokavo kelių dienų trukmės protestus Barselonoje bei kituose miestuose; per demonstracijas neretai kildavo susirėmimų su policija.

Dauguma ispanų (53 proc.) nepritaria malonės suteikimui, nors 68 proc. katalonų palaiko tokį žingsnį, rodo sociologinių tyrimų bendrovės „Ipsos“ atlikta apklausa.

Aukščiausiasis Teismas ir pagrindinės opozicijos partijos irgi pasisakė prieš malonės suteikimą.

Dešimtys tūkstančių žmonių birželio 13 dieną Madrido centre protestavo prieš vyriausybės planus pirma laiko paleisti į laisvę nuteistus separatistų lyderius.

Daugelio konservatorių nuomone, P. Sanchezas daugiausia vedamas noru išlaikyti valdžią savo rankose, kadangi jo mažumos administracija iš dalies kliaujasi katalonų separatistais priimant įstatymus nacionaliniame parlamente.

Tačiau praėjusią savaitę P. Sanchezas netikėtai sulaukė paramos siūlymui suteikti malonę iš Ispanijos pagrindinės verslo lobistinės organizacijos CEOE, nepritariančiai šiaurės rytų regiono nepriklausomybei, taip pat iš Katalonijos Katalikų Bažnyčios.

Ispanų užsienio reikalų ministrė Arancha Gonzalez Laya (Aranča Gonsales Laja) pirmadienį gynė planus paleisti separatistus ir šią iniciatyvą apibūdino kaip „visuomenės noro atleisti išraišką“.

„Grandines atrakinantis raktas“

Pasak analitikų, P. Sanchezas dabar imasi politinių lošimų dėl malonės, tikėdamasis, kad iki nacionalinių rinkimų, turinčių įvykti iki 2024 metų sausį, pavyks atitaisyti bet kokią žalą jo vyriausybės populiarumui.

„Laikui bėgant malonės atrodys anekdotinės, jei ekonomikai gerai seksis“, – sakė Madride įsikūrusio Karolio III universiteto sociologas Pablo Ferrandizas (Pablas Ferandisas).

Jis priminė, jog Ispanija yra viena „pagrindinių naudos gavėjų“ įgyvendinant Europos Sąjungos 750 mln. eurų vertės atsigavimo po koronaviruso pandemijos planą, kurio lėšos bus pradėtos skirstyti vėliau šiais metais.

Kol kas per anksti prognozuoti, ar malonės suteikimas paskatins dialogą tarp Madrido ir Katalonijos regioninės vyriausybės, kuriai nuo gegužės vadovauja nuosaikus separatistas Pere Aragonesas (Perė Aragonesas).

P. Aragonesas priklauso kairiosios pakraipos partijai ERC, vadovaujamai Oriolio Junqueraso (Oriolio Žunkeraso), atliekančio ilgiausią, 13 metų laisvės atėmimo bausmę dėl savo vaidmens per 2017 metų krizę.

„Malonės suteikimas yra svarbus elementas, grandines atveriantis raktas, nes padėtis Katalonijoje buvo visiškai užblokuota“, – sakė Barselonos autonominio universiteto politologas Oriolis Bartomeusas.

Tačiau jis perspėjo, kad „kelias nebus lengvas“, nes Katalonijos separatistai reikalauja teisės surengti referendumą dėl nepriklausomybės, kuriam P. Sanchezo vyriausybė griežtai nepritaria.

Malonės suteikimas „privers separatistus“ nesėkmingą mėginimą 2017 metais paskelbti nepriklausomybę „palikti praeityje“ ir „pasiūlyti kažką kita“, mano O. Bartomeusas.

Pavardės gali būti paskelbtos antradienį. Apie atitinkamus D. Trumpo planus pranešė ir CNN.

D. Trumpas per savo kadenciją ne kartą suteikė malonę nuteistiesiems. Jo sprendimu, pavyzdžiui, visiškai nuo bausmės buvo atleistas buvęs jo 2016 metų rinkimų kampanijos patarėjas George‘as Papadopoulosas. Šis prisipažino melavęs FTB pareigūnams apie savo kontaktus su aukštais Rusijos pareigūnais.

Anot šaltinio, privačiai D. Trumpas su patarėjais diskutavo ir apie neįprastą žingsnį – suteikti malonę sau pačiam. Patarėjai įspėjo, kad tai gali būti interpretuojama kaip kaltės pripažinimas. Teisės ekspertai, be to, tokį žingsnį laiko prieštaraujančiu Konstitucijai. Malonės suteikimas sau pačiam esą pažeistų pagrindinį principą, kad niekas neturi būti teisėjas pats sau.

Trečiadienį prie JAV vairo stojus Joe Bidenui, D. Trumpas praras imunitetą. Tada jam gali tekti atsakyti teismuose. Respublikonui gresia kelios bylos, pavyzdžiui, dėl kaltinimų mokestiniais nusižengimais.

Ji dviem metais sumažino laisvės atėmimo bausmę 1960 metais gimusiam Giedručiui Masiliūnui, 2010 metais nuteistam dėl disponavimo narkotikais, kontrabandos ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą. Tuomet jam skirta 13 metų laisvės atėmimo.

Šalies vadovė taip pat dviem metais sumažino laisvės atėmimo bausmę 1985 metais gimusiam Giedriui Medelinskui, kuris 2014 metais buvo nuteistas aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. G.Medelinskas buvo nuteistas dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

D.Grybauskaitė taip pat suteikė malonę 1955 metais gimusiai Marijonai Kikilienei, kuri 2001 metais buvo nuteista dėl nepagarbos teismui. Tuomet jai buvo paskirta 7240 eurų bauda. Prezidentė ją atleido nuo likusios baudos dalies mokėjimo.

Malonė buvo suteikta ir 1944 metais gimusiam Viktorui Knizikevičiui. Jis 2015 metais buvo nuteistas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestintomis prekėmis ir rengimosi daryti nusikaltimą. V.Knizikevičiui buvo paskirta apie 15 tūkst. eurų bauda. D.Grybauskaitė sumažino šią baudą 10-ia tūkst. eurų.

Malonę prezidentė suteikia atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo 5 asmenims.

Ievai Arlavičiūtei laisvės atėmimo bausmė sumažinta 3 metais. Nuteistoji augina 3 mažamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra.

Karoliui Jenkui laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais. Nuteistasis turi mažametį sūnų ir sergančią žmoną, kuriai reikalinga priežiūra.

Laimai Navickienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į labai sunkią sveikatos būklę.

Edgarui Vaitechovskiui laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į nuteistojo amžių ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Ievai Karalienei laisvės atėmimo bausmė sumažinta 2 metais. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į nuteistosios asmenybę ir nusikaltimo pobūdį.

Malonės komisijos posėdis įvyko 2016 m. kovo 22 d. Posėdyje buvo svarstomi 79 nuteistųjų malonės prašymai.

Malonės gali prašyti visi Lietuvos ir kitų valstybių teismų nuteisti Lietuvos piliečiai. Prašančiajam malonės gali būti dovanota laisvė, sutrumpintas laisvės atėmimo laikas arba sumažinta kita teismo skirta bausmė.

Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo ir Apeliacinio Teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Kalinių globos draugijos, Lietuvos teisininkų draugijos, Lietuvos nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidentės patarėjai teisės klausimais.

Garsiausias Rusijos kalinys ir Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis penktadienį, kaip pranešama, išėjo iš kalėjimo po daugiau kaip 10 laisvės atėmimo metų.

Kelias į laisvę jam atsivėrė po netikėto malonės suteikimo įsakymo, kurį pasirašė prezidentas Vladimiras Putinas.

V.Putinas malonę buvusiam turtingiausiam Rusijos žmogui suteikė penktadienį, kitą dieną po to, kai pribloškė šalį paskelbęs, kad šis buvęs magnatas paprašė malonės dėl humanitarinio pobūdžio aplinkybių - nurodydamas, kad serga jo motina.

„Vadovaudamasis žmoniškumo principais, nutariu: suteikti malonę nuteistajam Chodorkovskiui, Michailui Borisovičiui, gimusiam 1963 metais Maskvos mieste, atleidžiant jį nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės vykdymo“, – sakoma prezidento pasirašytame įsake, kurį paskelbė Kremlius.

Mažiau nei po pusvalandžio 50 metų M.Chodorkovskis išėjo iš kolonijos Segežos mieste Karelijoje Rusijos šiaurės vakaruose.

Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba (RFBVT), kuri administruoja Rusijos kalėjimus, paskelbė pareiškimą, kuriuo patvirtino, kad M.Chodorkovskio bausmės vykdymas nutrauktas.

Pagal V.Putino įsakymą, M.Chodorkovskis „buvo atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo laisvės atėmimu“, sakoma RFBVT pranešime jos interneto svetainėje.

Kokį vaidmenį M.Chodorkovskis vaidins Rusijoje po išėjimo laisvę, neaišku, tačiau tikra atrodo tai, kad V.Putinas niekada nebūtų jo paleidęs, jeigu laikytų jį grėsme.

M.Chodorkovskio 79 metų motina Marina, kuriai V.Putino pareiškimas buvo netikėtas, sakė, kad vis dar bando suvokti, kas vyksta.

„To dar nesuvokiau“, - sakė ji valstybinei televizijai. Drebančiu balsu ji sakė, kad geria raminamuosius.

„Slaptosios tarnybos susitiko su M.Chodorkovskiu“

M.Chodorkovskis turėjo būti paleistas 2014 metų rugpjūtį, bet Rusijos prokurorai anksčiau šį mėnesį pagrasino trečia byla dėl pinigų plovimo.
V.Putinas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad nemato tos trečios bylos perspektyvų.

Malonės suteikimo aplinkybės taip pat lieka miglotos.

Buvęs naftos kompanijos JUKOS vadovas, kažkada – turtingiausias Rusijos žmogus, anksčiau ne kartą sakė, kad neprašys V.Putino malonės, nes tai prilygtų kaltės pripažinimui.

Laikraštis „Kommersant“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, penktadienį rašė, kad M.Chodorkovskis V.Putino malonės paprašė po neseniai įvykusio susitikimo su Rusijos slaptųjų tarnybų atstovais, kurie pasakė, kad vėžiu sergančios jo motinos sveikata prastėja, be to, perspėjo dėl galimos trečios baudžiamosios bylos.

„Būtų įdomu žinoti, ką jis dabar jaučia“, - savo tinklaraštyje parašė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, kuris gyrė tai, kaip šis kalinys „stulbinamai oriai laikėsi visus šiuos 10 metų“.

„Putino koziris“

Ekonomistai ir politikos analitikai M.Chodorkovskio paleidimą sieja su Kremliaus bandymu pagerinti savo įvaizdį dėl žmogaus teisių ir tarptautinį įvaizdį prieš žiemos olimpiadą, kurią Rusija vasario mėnesį surengs Sočyje.

Nors M.Chodorkovskio paleidimas yra svarbus momentas, jis dramatiškai nepakeis Rusijos prasto klimato investicijoms ar tarptautinio įvaizdžio, priduria analitikai.

„Tai labai svarbus signalas“, - sakė garsus ekonomistas Sergejus Gurijevas, kuris padėjo parengti kritišką ataskaitą apie M.Chodorkovskio antrą nuosprendį 2010 metais.

„Tai savaime nieko nepakeis, bet tai suteiks vilties investuotojams“, - sakė S.Gurijevas elektroniniu paštu atsiųstuose komentaruose.

Anksčiau šiais metais S.Gurijevas pabėgo į Prancūziją dėl tyrėjų spaudimo po tos kritiškos ataskaitos.

Konsultavimo firma „Eurasia Group“ sakė, kad buvusio magnato paleidimas yra “žavesio puolimas“ prieš Sočio olimpiadą, pasirodžius pranešimams, kad nedalyvaus įtakingų valstybių vadovai, tokie kaip JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

Verslo dienraštis „Vedomosti“ šias naujienas palygino su V.Putino „koziriu“, ištrauktu kritinę akimirką.

„Chodorkovskis asmeniškai nebekelia pavojaus sistemai“, - rašė laikraštis ir pažymėjo, kad jo paleidimas neužgydys „žaizdų, prieš 10 metų padarytų ekonomikai ir visuomenei“.

Šalininkai yra sakę, jog M.Chodorkovskis buvo įmestas į kalėjimą ir pripažintas kaltu dviejose atskirose bylose už tai, kad drįso finansuoti opoziciją Rusijos lyderiui.

Jis iš savo korporacijos lėktuvo buvo išvesdintas 2003 metais, netrukus po to, kai V.Putinas perspėjo oligarchus nesikišti į politiką. Nuo pat to laiko M.Chodorkovskis buvo nelaisvėje.

Naftos magnatas ir jo verslo partneris Platonas Lebedevas 2005 metais buvo nuteisti už sukčiavimą ir vengimą mokėti mokesčius. Per antrą teismo procesą M.Chodorkovskis 2010 metais buvo nuteistas už grobstymą ir į laisvę turėjo išeiti kitų metų rugpjūtį.

Buvęs naftos magnatas, Kremliaus kritikas Michailas Chodorkovskis Rusijos prezidento Vladimiro Putino malonės paprašė spaudžiamas slaptųjų tarnybų, penktadienį pranešė laikraštis „Kommersant“.

V.Putinas ketvirtadienį pribloškė Rusiją pareikšdamas, kad garsiausias šalies kalinys, kuris už grotų sėdi nuo 2003 metų, paprašė malonės dėl humanitarinio pobūdžio aplinkybių, nurodydamas, kad serga jo motina.

Buvęs naftos kompanijos JUKOS vadovas, kažkada – turtingiausias Rusijos žmogus, anksčiau ne kartą sakė, kad neprašys V.Putino malonės, nes tai prilygtų kaltės pripažinimui.

V.Putinas apie jo malonės prašymą paskelbė tokiu metu, kai į Rusiją nukrypęs tarptautinės bendrijos tiriamasis žvilgsnis dėl žmogaus teisių šioje šalyje padėties prieš vasarį prasidėsiančią Sočio žiemos olimpiadą.

Remdamasis neįvardytais šaltiniais „Kommersant“ rašo, kad Rusijos saugumo tarnybos atstovai neseniai kalbėjosi su M.Chodorkovskiu ir jam pasakė, kad vėžiu sergančios jo motinos sveikata prastėja, be to, perspėjo dėl galimos trečios baudžiamosios bylos.

„Šis pokalbis, kuris įvyko be advokatų, privertė Michailą Chodorkovskį kreiptis į prezidentą“, - teigiama straipsnyje.

Dabar jis turėtų būti paleistas iki metų pabaigos, nurodoma jame.

V.Putino paskelbimas užklupo M.Chodorkovskio advokatus ir net jo šeimą nepasiruošusius.

M.Chodorkovskis turėjo būti paleistas 2014 metų rugpjūtį, bet Rusijos prokurorai anksčiau šį mėnesį pagrasino trečia byla dėl pinigų plovimo.

V.Putinas ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad nemato tos trečios bylos perspektyvų.

M.Chodorkovskio paleidimas po daugiau kaip 10 kalėjimo už sukčiavimą ir grobstymą metų tapo viena svarbiausių naujienų Rusijoje.

„Dieve, jis sulaukė malonės!“ - skelbia laikraštis „Moskovskij komsomolec“.

Verslo dienraštis „Vedomosti“ M.Chodorkovskio paleidimą vadina viešųjų ryšių triuku.

„Kol kas sunku įsivaizduoti, kad malonės Chodorkovskiui viešųjų ryšių efektas užgydys žaizdas, prieš 10 metų padarytas ekonomikai ir visuomenei“, - rašo laikraštis.

„Prieš 10 metų sukurta sistema veiks ir ateityje. Chodorkovskis asmeniškai nebekelia pavojaus sistemai“, - sakoma jame.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį paskelbė, kad planuoja suteikti malonę buvusiam magnatui ir griežtam Kremliaus kritikui Michailui Chodorkovskiui, kuris kali jau daugiau kaip dešimtmetį.

V.Putinas po savo metinės spaudos konferencijos maratono atskleidė, kad M.Chodorkovskis pirmą kartą parašė malonės prašymą, kuriame nurodo, kad serga jo motina.

„Dėl Chodorkovskio – aš jau apie tai kalbėjau, Michailas Borisovičius turėjo pagal įstatymus parašyti atitinkamą popierių, jis to nedarė, bet dabar, visai neseniai, jis tokį raštą parašė ir kreipėsi į mane su malonės prašymu“, – sakė jis.

Pasak V.Putino, jis artimiausiu metu pasirašys įsakymą dėl malonės į Kremliaus nemalonę patekusiam magnatui.

„Jis (M.Chodorkovskis) laisvės atėmimo vietose jau praleido daugiau kaip 10 metų, tai – rimta bausmė, jis nurodo humanitarinio pobūdžio aplinkybes, serga jo motina, ir aš manau, kad galima priimti sprendimą, ir artimiausiu metu bus pasirašytas įsakymas dėl malonės suteikimo“, – sakė V.Putinas.

Anksčiau ketvirtadienį per „didžiąją“ spaudos konferenciją prezidentas sakė, kad nemato ypatingų perspektyvų vadinamojoje trečiojoje JUKOS byloje.

„Dėl „trečiosios bylos“ nenoriu leistis į detales, bet, atvirai kalbant, kaip žmogus, kuris į tai žiūri iš šalies, ... ypatingų perspektyvų šia prasme nematau“, – nurodė jis.

Visa tai, atrodo, yra dalis V.Putino pastangų numalšinti tarptautinę kritiką dėl jo valdymo prieš Sočio žiemos olimpiadą, kuri prasidės vasario mėnesį.

Tačiau M.Chodorkovskio, kuriam dar liko aštuoni laisvės atėmimo bausmės mėnesiai, advokatas sakė, kad jo klientas neprašė V.Putino malonės.

„Jis nepateikė tokio prašymo, o mes neturime informacijos, kad jo vardu tokį prašymą būtų pateikęs kažkas kitas“, – sakė M.Chodorkovskio pagrindinis advokatas Vadimas Kliuvgantas.
„Neturime tokios informacijos, nors per pastaruosius metus įvairūs individai buvo pateikę prašymų suteikti jam malonę“, – pridūrė jis.

Tačiau prezidento atstovas pažymėjo, kad V.Putinas gavo malonės prašymą, asmeniškai pasirašytą buvusio JUKOS vadovo.

„Vladimiras Vladimirovičius gavo malonės prašymą“, – sakė Dmitrijus Peskovas.

Pasak jo, prašymas buvo pateiktas „neseniai“ ir yra „pasirašytas“ M.Chodorkovskio.

M.Chodorkovskio įkalinimas daugelio buvo vertinamas kaip bausmė už iššūkį, mestą V.Putino valdymui.

Verslininko areštas ir vėlesnis jo naftos bendrovės „Jukos“ išardymas pasiuntė perspėjantį signalą kitiems politinių ambicijų turintiems magnatams ir leido V.Putinui įtvirtinti savo valdžią bei sustiprinti valstybės kontrolę šalies energetikos sektoriuje.

Buvęs turtingiausias Rusijoje žmogus buvo suimtas 2003 metų spalio 25-ąją, kai kaukėti specialiųjų pajėgų nariai įsiveržė į jo lėktuvą viename Sibiro oro uoste. M.Chodorkovskis vėliau buvo nuteistas už mokesčių vengimą ir pasiųstas aštuoneriems metams už grotų.

2010 metais M.Chodorkovskiui buvo skirta dar viena laisvės atėmimo bausmė – už savo paties bendrovės „Jukos“ turto grobstymą. Tas nuosprendis daugelio buvo interpretuojamas kaip priemonė laikyti verslininką kalėjime, kol V.Putinas užsitikrino trečią prezidento kadenciją.

Kai M. Chodorkovskis buvo suimtas, jo turtas buvo vertinamas apie 15 mlrd. JAV dolerių, todėl jis laikytas turtingiausiu žmogumi Rusijoje. Per V.Putino pirmąją kadenciją Kremliuje M. Chodorkovskis metė iššūkį jo valdymui, finansuodamas opozicijos partijas, taip pat, kaip manoma, turėjo asmeninių politinių ambicijų.

Jo veiksmai kirtosi su nerašytu susitarimu tarp V.Putino ir Rusijos verslo oligarchų, pagal kurį vyriausybė nesiimdavo tirti privatizacijos procesų, sukrovusių tiems verslininkams milžiniškus turtus per kelerius metus po Sovietų Sąjungos subyrėjimo – su sąlyga, kad jie nesikiš į politiką.

Nors spaudimas M.Chodorkovskiui didėjo kelis mėnesius prieš jo areštą, sprendimas jį suimti buvo labai netikėtas daugeliui, taip pat ir pačiam magnatui.

Anksčiau šiais metais per vieną interviu paklaustas, ką būtų padaręs, jeigu būtų iš anksto žinojęs, kad praleis dešimtmetį kalėjime, M. Chodorkovskis atsakė: „Bijau, kad būčiau nusišovęs. Anuo metu dabartinė mano patirtis man būtų buvusi didelis sukrėtimas.“

M.Chodorkovskio bendrovė, kuri iki jo arešto buvo didžiausia Rusijos naftos kompanija, itin dominusi investuotojus, buvo parduota dalimis, o jos pelningiausi objektai atsidūrė valstybinės bendrovės „Rosneft“ rankose.

V.Kliuvgantas yra pažymėjęs, kad jo ginamojo areštas tapo tragedija verslininko šeimai, tačiau taip pat „sugriovė daugelio toje bendrovėje dirbusių žmonių gyvenimus“.

„Akivaizdu, koks buvo svarbiausias jo arešto tikslas – arba bent jau vienas svarbiausių tikslų: palaužti jį, priversti jį daryti viską, ko nori jie, – sakė teisininkas. – Tačiau jiems nepavyko... Jo dvasia nepalaužta.“