Taip jis kalbėjo penktadienį po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič.

„Svarbiausias Lietuvos pirmininkavimo prioritetas – parama Ukrainai, didvyriškai besiginančiai nuo Rusijos pradėto agresijos karo“, – spaudos konferencijos metu sakė G. Landsbergis.

Lietuva pirmininkavimą Europos Tarybos Ministrų Komitetui iš Lichtenšteino perims gegužės 17 dieną.

„Mano, kaip Ministrų Komiteto pirmininko, tikslas bus užtikrinti, kad siekiant padėti Ukrainai, būtų išnaudoti ir visi galimi Europos Tarybos mechanizmai“, – teigė G. Landsbergis.

Anot jo, kitas svarbus Lietuvos prioritetas – Rusijos atsakomybės užtikrinimas. Balandžio pradžioje Hagoje veiklą pradėjo Europos Tarybos narių įsteigtas Rusijos agresijos prieš Ukrainą padarytos žalos registras.

G. Landsbergis sveikino šį žingsnį ir teigė, kad Lietuvos pirmininkavimo metu sieks plėsti prie registro prisijungusių valstybių sąrašą  Šiuo metu šiame registre yra 43 valstybės ir Europos Sąjunga.

Mano, kaip Ministrų Komiteto pirmininko, tikslas bus užtikrinti, kad siekiant padėti Ukrainai, būtų išnaudoti ir visi galimi Europos Tarybos mechanizmai.

„Žalos registras – tik pirmas žingsnis kuriant platesnį kompensacijų Ukrainai mechanizmą. Sieksime visapusiškai išnaudoti Europos Tarybos ekspertinį indėlį diskusijose dėl tokio mechanizmo modalumų“, – tvirtino G. Landsbergis.

Ministro teigimu, Lietuva taip pat toliau sieks specialiojo tarptautinio tribunolo, kuris atitiktų Ukrainos lūkesčius patraukti atsakomybėn aukščiausią Rusijos ir Baltarusijos politinę ir karinę vadovybę, įkūrimo.

„Europos Taryba yra sukaupusi vertingą ekspertizę atsakomybės užtikrinimo klausimu. Tikimės produktyvių diskusijų šiuo klausimu taip vadinamos core grupės susitikime Vilniuje gegužės 10-ąją“, – sakė G. Landsbergis.

Lietuva savo pirmininkavimo metu taip pat ketina telkti paramą Baltarusijos ir kitų autokratinę priespaudą kenčiančių valstybių pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir žmogaus teisių gynėjams.

„Tai bus jau antrasis mūsų pirmininkavimas. Pirmasis vyko daugiau nei prieš 20 metų. Tikiu, kad savo pirmininkavimo metu galėsime pasiūlyti tvirtą ir principingą lyderystę“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Penktadienį M. Pejčinovič Burič taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen ir teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska.

Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Europos Tarybos generalinė sekretorė Lietuvoje lankysis prieš gegužės 17 dieną prasidedantį Lietuvos pirmininkavimą ET Ministrų Komitetui.

„Tai, kad Rusija nesiliauja pulti Ukrainą, yra nepriimtina. Tyčinis civilių arba civilinių objektų puolimas prilygsta karo nusikaltimui ir yra rimtas tarptautinės teisės pažeidimas“, – rašė M. Pejčinović Burić.

2024 m. sausio 2 d. Ukrainos pajėgos virš Kyjivo miesto numušė visus „Šahedų“ tipo priešo dronus, daugiau nei 60 raketų „Kh-101/555/55“ ir 10 raketų „Kh-47M2 Kinzhal“.

Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalas pastebėjo, kad 2024 m. sausio 2 d. rusai įvykdė didžiausią teroristinį išpuolį prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą.

Žiaurius rusų išpuolius prieš Ukrainos miestus pasmerkė ir Moldovos Respublikos prezidentė Maia Sandu.

Šalis šiam komitetui pirmininkaus 2024 metų gegužės–lapkričio mėnesiais.

Su ET vadovė Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat kalbėjosi apie paramą Rusijos užpultai Ukrainai.

„Vertiname Europos Tarybos įsitraukimą į Ukrainai padarytos žalos registracijos procesą bei ieškant pagalbos būdų iš Ukrainos pagrobtiems ir prievarta į Rusiją išvežtiems vaikams. Tarptautinėms organizacijoms tenka išskirtinė misija, kad vis labiau įsikerojantis autoritarinių režimų nebaudžiamumas būtų sustabdytas“, – sakė G. Landsbergis.

Ministras taip pat išreiškė susirūpinimą dėl organizacijoje vis dar dirbančio personalo iš Rusijos, nors Maskva nebėra Europos Tarybos nare, ir paprašė generalinės sekretorės sparčiau spręsti šią problemą.

Europos Taryba Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos pašalino pernai kovą dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Antradienį susitikęs su Europos Tarybos generaline sekretore Marija Pejčinovič Burič (Marija Peičinovič Burič) Lietuvos vadovas aptarė Rusijos atsakomybės už agresijos nusikaltimus klausimą.

Anot Prezidentūros pranešimo, G. Nausėda akcentavo Europos Tarybos vaidmenį fiksuojant Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje įrodymus ir organizacijos pastangas įkurti registrą agresijos padarinių įrodymams rinkti.

Jis sveikino Europos Tarybos sprendimą pašalinti Rusiją iš organizacijos ir pabrėžė, kad ši principinė pozicija turėtų būti pavyzdžiu ir kitoms tarptautinėms organizacijoms.

„Tam, kad tokie agresijos nusikaltimai, kuriuos šiuo metu Rusija vykdo Ukrainoje, nesikartotų, jų vykdytojai ir sumanytojai turi būti patraukti atsakomybėn. Kiekvieno nusikaltimo įrodymai turi būti užfiksuoti, nė vienas Rusijos nusikaltimas Ukrainoje neturi likti pamirštas. Specialusis tribunolas būtų tinkamiausia priemonė Rusijos režimo agresijos nusikaltimams Ukrainoje įvertinti“, – tvirtino G. Nausėda.

Jis sakė, kad Lietuva ir toliau aktyviai kels klausimą dėl Rusijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų Ukrainoje ir reikalaus tiek šių nusikaltimų vykdytojų, tiek užsakovų atsakomybės.

Pasak Lietuvos prezidento, Europos Taryba galėtų ženkliai prisidėti ekspertinėmis žiniomis steigiant specialų tribunolą Rusijos nusikaltimams tirti.

Lietuva su kitomis Baltijos šalimis 2022 metų spalį paragino Europos Sąjungą su tarptautiniais partneriais steigti specialųjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams Ukrainoje tirti.

Pasak pranešimo, susitikimo metu užsienio reikalų ministras akcentavo Rusijos valdžios vykdomus pilietinės visuomenės laisvių varžymus ir vengimą vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą Aleksejaus Navalno byloje, pareiškė susirūpinimą dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Baltarusijoje. Ministras taip pat iškėlė šiuo metu Lietuvai ypač aktualią smarkiai išaugusio neteisėtų migrantų skaičiaus iš Baltarusijos į Lietuvą problemą. 

M. Pejčinović Burić pabrėžė, kad, nors Baltarusija nėra ET narė, vis dėlto Taryba stebi situaciją šioje šalyje ir ne kartą yra pareiškusi susirūpinimą dėl taikių demonstrantų ir ypač žurnalistų persekiojimo, kalinimo ir kankinimo. ET generalinė sekretorė patikino, kad tiek ji, tiek ir atitinkamos ET institucijos bei ET specialusis atstovas migracijos ir pabėgėlių klausimais yra pasirengę padėti Lietuvai sprendžiant nelegalių migrantų iš Baltarusijos problemą, remiantis ET konvencijomis, tarp jų ir konvencija dėl kovos su prekyba žmonėmis, prie kurios prisijungusi ir Baltarusija, panaudojant šių konvencijų priežiūros institucijas.

G. Landsbergis pažymėjo taikos ir saugumo užtikrinimo bei konfliktų sprendimo ET erdvėje, ypač Pietų Kaukazo regione – Armėnijoje, Azerbaidžane ir Sakartvele – svarbą, kuriame jis neseniai lankėsi kartu su Austrijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrais.

ET generalinė sekretorė Lietuvoje lankėsi Lietuvos užsienio reikalų ministro kvietimu, ji dalyvavo Ukrainos reformų konferencijoje, taip pat susitiko su Lietuvos prezidentu, Seimo pirmininke, teisingumo ministre ir Seimo delegacijos ET Parlamentinėje Asamblėjoje nariais.