Simboliui turi pastabų

Klaipėdietis, dizaineris, Klaipėdos vėliavos bendraautoris Kęstutis Mickevičius naujai sukurtą Mažosios Lietuvos herbą vertino skeptiškai.

„Ar patiko herbas? Ne. Briedis panašus į šokantį kentaurą. Heraldiškai vertinant, ta figūra simbolizuoja šėlstantį briedį. Briedžio niekas nestato piestu. Heraldikoje būna tokių piestu stovinčių figūrų, bet ką tai šiuo atveju simbolizuoja, nežinau. Nepritariu tokiam briedžiui“, – reziumavo klaipėdietis.

K. Mickevičius prisiminė priešistorę, kai Heraldikos komisija nuo 2014-ųjų rudens priešinosi, kad Mažosios Lietuvos herbe apskritai atsirastų briedžio atvaizdas, o dabar esą, kai herbą sukūrė Heraldikos komisijos narys (Arvydas Každailis – A. D.), visi netikėtai pritarė jo sukurtam briedžiui.

Ar patiko herbas? Ne. Briedis panašus į šokantį kentaurą.

„Man dar užkliuvo briedžio falas, jis nupieštas per didelis. Kam jį akcentuoti? Kanopos pernelyg masyvios, per giliai skeltos. Tas gyvūnas galėjo būti panašesnis į briedį. Dar tokia smulkmena – ragų atšakos aštuonios. Kodėl? Šiaip dažniausiai heraldikoje ragų atšakos būna septynios arba devynios. Kodėl to briedžio gaurai kone kaip liūto? Keistas stilius. Girdėjau svarstymų, gal geriau jau prie jo būtų nupieštas teptukas, o ne ietis. Kitaip tariant, galutinis herbo variantas pradinės idėjos neatitinka“, – kalbėjo K. Mickevičius.

Dizaineris akcentavo kitų savo kolegų nuomonę ir teigė, kad švyturio motyvas stilistiškai nedera su briedžio figūra.

„Be to, uždėjus herbą ant Mažosios Lietuvos vėliavos, jis tarsi paskęsta, raudona ant raudonos netinka. Manyčiau, kad darbas padarytas atmestinai. Baisokas. Yra negerai. Tačiau yra tokių, kurie patenkinti tuo herbu“, – sakė klaipėdietis.

Kęstutis Mickevičius. Vytauto Petriko nuotr.

Nuomonių yra įvairių

Tvirtinant herbą, dalyvavo ne tik Heraldikos komisija, bet ir Etninės kultūros globos taryba bei Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupė.

Mažosios Lietuvos regiono heraldikos kūrimo darbo grupės vadovės šilutiškės Vilmos Griškevičienės teigimu, A. Každailio sukurtas regiono herbas yra geras.

„Herbe atsispindi viskas, apie ką žmonės 10 metų diskutavo. Daugybė žmonių dalyvavo herbo idėjos svarstymuose. Džiugu, kad galiausiai buvo pasiektas kompromisas. Mes labai laukiame, kada herbą savo dekretu patvirtins Lietuvos Prezidentas. Nebenorėtume laukti dar 10 metų, manau, kad penktajam šalies regionui atėjo metas turėti savo herbą“, – teigė V. Griškevičienė.

Tos pačios heraldikos kūrimo darbo grupės narė klaipėdietė muziejininkė Asta Grušelionienė irgi pritarė šio herbo galutiniam variantui, nors pripažino, kad nuomonių tuo klausimu būta įvairių.

„Mūsų grupė turėjo daugybę susitikimų, bendravome su herbo kūrėju, kuris mus patikino, kad briedis įprasta poza stovėti negali, todėl ir buvo ieškoma kitos heraldinio gyvūno povyzos. Herbo kūrimas buvo ilgas procesas, buvo daug ginčų, daug diskusijų. Atsiliepimų buvo visokių, vieniems jis patiko, kitiems ne, tačiau man asmeniškai jis nekliuvo. Be to, tai buvo kolegialus sprendimas“, – teigė A. Grušelionienė.

Didžiuojasi pastatęs briedį

Dailininkas A. Každailis, Mažosios Lietuvos herbo autorius, bandė apginti savo darbą ir tvirtino, kad šiame herbe pavaizduota briedžio poza yra heraldiška.

„Visi gyvūnai – liūtai, leopardai, ereliai – herbuose būna heraldiškoje pozoje, nenatūralioje. Briedį taip pavaizduoti buvo gana sudėtinga. Jį reikėjo sujungti su valdžios ženklu. Valdžios ženklai yra kalavijas arba ietis. Šis briedis yra su vienu šių valdžios ženklų, tai reiškia, kad Mažoji Lietuva yra jo valdžioje“, – tvirtino herbo autorius.

A. Každailis pripažino, kad herbuose gyvūnai, tarp jų ir briedis, būna pavaizduoti ir įprastoje pozoje, tačiau šiuo atveju esą norėta kažko kito.

„Buvo svarstoma jį papildomai apginkluoti, tai yra jo ragams, kanopoms ir liežuviui suteikti aukso spalvą, bet to atsisakėme, kad herbas nebūtų pernelyg margas. Aš, tiesą sakant, didžiuojuosi herbe taip pastatęs briedį, nes tokio man dar neteko matyti. Čia yra mano kūrinys, manau, kad jis gana vykęs“, – pabrėžė A. Každailis.

Pasiteiravus, kodėl briedžio ragų atšakos aštuonios, o ne septynios ar devynios, kurios įprastos heraldikoje, A. Každailis paaiškino ir tai.

„Tiesą sakant, apie tai negalvojau, bet, pavyzdžiui, aštuonkampė žvaigždė yra baltiškas simbolis. Tai galima būtų taip paaiškinti, bet iš tiesų tokį atšakų skaičių pasirinkau labiau plastiniais sumetimais. Turiu pripažinti, kad dėl galutinio herbo varianto būta nesutarimų, išsiskyrė užsakovų – Mažosios Lietuvos tarybos ir Heraldikos komisijos – nuomonės. Tam buvo sugaišta daug laiko. Aš, nors ir būdamas Heraldikos misijos narys, visą laiką palaikiau klaipėdiškių, Mažosios Lietuvos atstovų poziciją, kad herbe turi būti pavaizduotas briedis“, – kalbėjo A. Každailis.

Džiaugiasi: Mažosios Lietuvos herbo autorius A. Každailis teigia, jog didžiuojasi herbe piestu „pastatęs“ briedį. A. Ufarto / BNS nuotr.

Vietoj Cicerono – Vydūnas

Etninės kultūros globos tarybos vadovė Dalia Urbanavičienė tiesiogiai dalyvavo Mažosios Lietuvos herbo idėjos paieškų darbe ir teigė, kad buvo laikomasi nuostatos, jog herbe būtų tik briedžio atvaizdas.

„Dailininkas buvo pateikęs eskizus vien tik su briedžio atvaizdu, bet Heraldikos komisija pareikalavo, kad herbe taip pat būtų simboliai, susiję su raštija ar jūra. Buvo siūlyta rinktis atvaizduoti dar ir knygą arba švyturį. Buvo pasirinktas švyturys ir jau bandyta pagal Heraldikos komisijos reikalavimus sudėlioti, kaip kas priklauso“, – pasakojo D. Urbanavičienė.

Etninės kultūros globos tarybos vadovė pripažino, kad galutinis variantas buvo pats geriausias iš pateiktų versijų.

„Beje, pradžioje buvo pasirinkta Cicerono citata: „Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas“, tačiau kalbėta, kad geriau ieškoti minčių iš savo krašto, tad pasiūlėme Vydūno frazę: „Spindulys esmi begalinės šviesos“. Dar svarstyta, gal vietoj ieties galėtų būti žibintas, bet tam nepritarta. O dėl paties briedžio povyzos mums aiškino, kad tai yra heraldinė poza. Jų (heraldikos kūrėjų – A. D.) žaidimo taisyklės yra truputį kitokios, nei mes įsivaizduojame“, – pastebėjo D. Urbanavičienė.

Sukurtas mažasis ir didysis herbai, lauko vėliava ir atspaudas.

Herbo skydo centre vaizduojamas toteminis gyvūnas briedis, pasiruošęs kraštą ginti nuo priešų.

Viršutinėje dalyje – simbolinis švyturys, kurio spinduliai apšviečia kraštą. Didžiajame herbe yra Vydūno žodžiai.

Taip per dešimtmetį galiausiai pavyko herbo idėją įgyvendinti.

Dabar laukiama Prezidento dekreto, kuriuo bus patvirtintas šis Mažosios Lietuvos regiono herbo variantas.

Pritarimas: Etninės kultūros globos tarybos vadovė D. Urbanavičienė džiaugėsi, kad po ilgų diskusijų galiausiai buvo priimtas kompromisas dėl Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo. Visuotinės lietuvių enciklopedijos nuotr.

Kautynės truko dešimtmetį

Nuo 2014-ųjų Heraldikos komisija priešinosi krašto bendruomenės pasirinkto herbo simbolikai – briedžiui, esą jis perdėm vokiškas krašto simbolis.

Pagaliau komisija sutiko, kad herbo skyde dominuotų briedis, tačiau primygtinai pageidavo, jog herbe būtų pavaizduotas ir švyturys.

Pernai, paminėjus Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį, taip ir nespėta 2023-iaisiais, kurie Seimo buvo paskelbti Klaipėdos krašto metais, sukurti regiono herbo.

Krašto bendruomenės nuomonei atstovaujanti Mažosios Lietuvos regioninė taryba kreipėsi net į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio etnografinio regiono herbo kūrimo proceso su prašymu paremti diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija, kuri vis atmesdavo krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.

Į kitas aukščiausias institucijas dėl herbo buvo kreiptasi oficialiais raštais dar aštuonis kartus.

Per beveik dešimt diskusijų metų Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos, klausimas keltas mažiausiai penkiuose Heraldikos komisijos posėdžiuose.

Pagaliau pasiektas kompromisas, bet jo rezultatas, panašu, vėlgi tenkina ne visus.

Diskusijos, tyrimai ir raštai

2023-ieji yra paskelbti Klaipėdos krašto metais – sausio viduryje sukaks 100 metų nuo Mažosios Lietuvos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos.

Tikimasi, kad tuomet pagaliau pavyks patvirtinti krašto herbą, dėl kurio tarp Vilniaus ir Klaipėdos ietys kryžiuojamos jau beveik dešimtmetį.

Krašto bendruomenės nuomonei atstovaujanti Mažosios Lietuvos regioninė taryba kreipėsi net į Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio etnografinio regiono herbo kūrimo proceso su prašymu paremti diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri vis atmeta krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pasakojo, kad siūlydami pasirinktą briedžio simbolį Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai į LHK ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net aštuonis kartus.

Per jau aštuonerius diskusijų metus Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos, klausimas keltas mažiausiai keturiuose LHK posėdžiuose.

Bendruomenės nuomonė nekinta

Tačiau bendruomenės nuomonė nepasikeitė – ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.

Ne vienerius metus ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną.

Briedžio simbolis pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus, tačiau kai kuriems Heraldikos komisijos nariams jis vis neįtinka.

Nepaisant to, šiuo metu jau yra parengti konkurso nuostatai dėl herbo sukūrimo ir netrukus bus skelbiamas konkursas, tai patvirtino V.Griškevičienė.

Klausimas, kam yra kuriami herbai – Heraldikos komisijai ar regionui?

"Lauksime siūlymų, bet konkurso sąlygose yra įrašyta, kad briedžio simbolis turi būti, nors kompromisas ir nėra pasiektas. Beje, dabar Heraldikos komisija staiga pakeitė savo nuostatus, kuriuose atsirado punktas, kad "Heraldikos komisija siūlo simbolius". Tik klausimas, kam yra kuriami herbai – Heraldikos komisijai ar regionui? O briedžio simbolis yra regiono žmonių pasirinkimas", – pabrėžė V.Griškevičienė.

Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė pažymėjo, kad simbolio pasirinkimui turi istorinį pagrindimą – remiamasi solidžiais regiono mokslininkų tyrimais, todėl ir toliau teiks savo siūlymus.

"Neslėpsiu, buvo atvejų, kai komisijai buvo pasiūlyti vieni simboliai, o herbuose galiausiai atsidūrė visai kiti. Tačiau jei jau kitų keturių regionų herbuose dominuoja toteminiai gyvūnai, o, anot pačios Heraldikos komisijos, turi būti išlaikytas vientisumas, tai mūsų pasirinktas simbolis yra briedis. Kokie kiti gyvūnai dar galėtų būti pavaizduoti krašto herbe, paaiškės, kai bus pateikti pasiūlymai", – teigė V.Griškevičienė.

Tikimasi geros pabaigos

Viename šių metų Heraldikos komisijos posėdžių šios komisijos narė Jolanta Karpavičienė laikėsi pozicijos, kad regiono bendruomenės nuomonė gerbtina, bet "reikia ieškoti protingo sprendimo, kad būtų suderintos Heraldikos komisijos ir Mažosios Lietuvos atstovų nuostatos".

Kolegei tuomet antrino kitas Heraldikos komisijos atstovas Arvydas Každailis, kad "briedį herbo skyde galėtų papildyti dar kai kurie simboliai".

Dar vienos komisijos narės Jolitos Liškevičienės teigimu, briedis gali būti kaip istorinis ženklas, bet moters vaizdinys, tiltas, jūriniai ar raštijos simboliai herbe taip pat turėtų atsispindėti.

Tame pačiame posėdyje dėl Mažosios Lietuvos herbo Heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė pabrėžė, kad komisija "niekada nebuvo nusistačiusi prieš briedį, bet ir ji herbe norėtų matyti ne tik šį gyvūną".

Viliamasi, kad per 2023 m. Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą vienokį ar kitokį herbą.

Prašė baigti diskusijas

Šįkart posėdis vyko nuotoliniu būdu. Jo pradžioje Etninės kultūros globos tarybos narė Vilma Griškevičienė visiems dalyviams priminė, jog kiti metai yra paskelbti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metais, tad heraldikos klausimas yra dar aktualesnis.

"Todėl prašytume Heraldikos komisijos pritarti pasirinktam simboliui – briedžiui. Manau, mūsų mokslo žmonės yra gana profesionaliai ir įtaigiai pateikę argumentus", – posėdžio pradžioje pratarė V.Griškevičienė.

Klaipėdietis, dizaineris Kęstutis Mickevičius taip pat pastebėjo, kad krašto dizaineriai, turintys meno kūrėjo statusą, svarstė šitą reikalą ne kartą.

"Mes nepritarėme Heraldikos komisijos briedžio draudimui ir kad tas briedis turi nacio šaknis. Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė išsamią studiją šiuo klausimu ir jie nerado nacių šaknų", – pakartojo K.Mickevičius, priminęs, jog ir išeiviai iš Klaipėdos, memelenderiai pasirinko savo simboliu vieną briedžio ragų karūnos dalį.

Todėl pasirinkti visą briedį herbe, kuris turi ryšį su krašto išeiviais, nebūtų blogas sprendimas.

Klaipėdietis siūlė herbo variantą išrinkti konkurso būdu, o ne parenkant dailininką ir įpareigojant jį tai padaryti.

Briedį parinko demokratiškai

Briedis gali būti, bet ne vien tiktai jis.

Diskusijoje dalyvavęs istorikas Vygantas Vareikis atkreipė dėmesį, kad briedžio simbolis buvo pasirinktas demokratiniu būdu išrinktų atstovų – merų, vicemerų, tarybos narių deleguotų atstovų.

"Tai ir yra, apie ką, beje, ir Lietuvos Respublikos Prezidentas šneka – regioniškumas. Regiono žmonės sprendžia ir, jei jų deleguoti žmonės tai sako, manyčiau, į tai reikėtų atsižvelgti", – kalbėjo istorikas.

V.Vareikis atkreipė dėmesį, kad briedžio simbolis šiandien naudojamas ir šiuolaikinės Vokietijos ginkluotosiose pajėgose.

"Tai yra ta valstybė, kuri labai neigiamai žiūri į visus nacių simbolius, ir, jei jau jiems tai tinka, tai briedis tikrai – demokratiškas", – pabrėžė V.Vareikis, siūlydamas Heraldikos komisijai pritarti briedžio simboliui Mažosios Lietuvos herbe.

Nepaisant daugybės argumentų dėl briedžio, atsirado tokių, kurie manė, kad Mažosios Lietuvos herbe galėtų būti pavaizduotas ir kurėnas, ir švyturys arba lietuvininkė.

Norėtų ir kitų vaizdinių

Heraldikos komisijos narė Jolanta Karpavičienė laikėsi pozicijos, kad regiono bendruomenės nuomonė gerbtina, bet "reikia ieškoti protingo sprendimo, kad būtų suderintos Heraldikos komisijos ir Mažosios Lietuvos atstovų nuostatos".

Tačiau komisijos atstovė pabrėžė, kad herbo simbolikoje palaikytų akcentus, kurie atspindėtų ir jūrinius simbolius ar nuopelnus raštijai.

"Neatmesčiau galimybės, kad briedį herbo skyde galėtų papildyti dar kai kurie simboliai", – jai antrino kitas Heraldikos komisijos atstovas Arvydas Každailis.

Dar vienos komisijos narės Jolitos Liškevičienės teigimu, šiandien Mažąją Lietuvą sudaro 7 skirtingos savivaldybės ir šiuo metu šis regionas yra truputį kitoks, negu buvo istoriškai.

"Tai reiškia, kad herbą galima sukurti iš šiandienos pozicijų, tokį, kuris atitiktų šio regiono specifiškumą. Taip, briedis gali būti, kaip istorinis ženklas, bet prašome ir norime plačiau pasižiūrėti į to regiono svarbą", – teigė J.Liškevičienė.

Esą moters vaizdinys, tiltas, jūriniai ar raštijos simboliai herbe taip pat turėtų atsispindėti. Ir tie simboliai jį tik praturtintų.

Heraldikos komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė pridūrė, kad komisija niekada nebuvo nusistačiusi prieš briedį, bet ir ji herbe norėtų matyti ne tik šį gyvūną.

Siūlė nebetempti gumos

Klaipėdietis K.Mickevičius galiausiai pasiūlė skelbti herbo sukūrimo konkursą, suformuluoti jo sąlygas, sudaryti žiuri ir "liautis tempti gumą".

"Bet reikia principinio sprendimo, kad Mažosios Lietuvos atstovų pasiūlytas simbolis yra centrinė figūra", – pastebėjo V.Vareikis.

Vis dėlto Heraldikos komisijos narių dauguma siūlė neteikti briedžio kaip pagrindinės Mažosios Lietuvos herbo figūros, bet į jį įtraukti kitų simbolių.

"Briedis gali būti, bet ne vien tik jis", – reziumavo Heraldikos komisijos pirmininkė, pasidžiaugusi, kad diskusija dėl Mažosios Lietuvos herbo pasistūmėjo į priekį.

Kreipimesi prašyta paremti Mažosios Lietuvos bendruomenės nuomonei atstovaujančią Mažosios Lietuvos regioninę tarybą diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri vis atmeta krašto bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.

Susitikime Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė pastebėjo, kad siūlydami pasirinktą briedžio simbolį Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai į LHK ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net 8 kartus.

Per 8 diskusijų metus Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos. Klausimas keltas keturiuose LHK posėdžiuose.

Bendruomenės nuomonė nepasikeitė – ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.

Ne vienerius metus ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną.

Simbolis pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus.

Anot Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės Dalios Urbanavičienės, pasitarimas parodė, kad LHK atstovai nėra kategoriškai nusistatę prieš briedžio simbolį etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbe.

Kitiems herbo simboliams (skydo laikytojams, šūkiui) LHK esą visiškai neprieštarauja, taip pat pritariama nuo seno naudojamai Mažosios Lietuvos vėliavai.

Sutarta diskusiją dėl herbo pagrindinio simbolio pratęsti sausio 20 d. LHK inicijuojamame posėdyje.

Prezidentūros atstovai išreiškė viltį, kad 2023 m., minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą heraldiką.

„Komisija neteigia, kad briedžio simbolikos Mažosios Lietuvos herbe negalėtų būti visai. Komisijos nuomone, jis neturėtų būti pagrindinė naujai kuriamo herbo figūra“, – BNS teigė komisijos pirmininkė Agnė Railaitė-Bardė.

Jos teigimu, Mažosios Lietuvos atstovams buvo siūlyta rinktis simbolius,  atspindinčius lietuviškąją raštiją, jūrinę tradiciją, fantastinę būtybę, kurios viena dalis galbūt galėtų būti briedis.

Tam, anot komisijos vadovės, anksčiau pritarė ir Lietuvos istorijos instituto, Šiaulių ir Vilniaus universitetų mokslininkai.

„Siūloma akcentuoti Mažosios Lietuvos regiono svarbą lietuvių raštijai, kultūros ir kalbos raidai, išryškinti šį regioną kaip prekybos centrą, vaizduoti švyturį – šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinėje teritorijoje. Švyturys gali būti siejamas su raštija ir įtvirtintų Lietuvos kaip jūrinės valstybės dalį. Taip pat buvo siūlyta Mažosios Lietuvos herbe vaizduoti lietuvininkę raitelę atliepiant šiame etnografiniame regione egzistavusią tradiciją“, – teigė komisijos pirmininkė.

Siūloma akcentuoti Mažosios Lietuvos regiono svarbą lietuvių raštijai, kultūros ir kalbos raidai, išryškinti šį regioną kaip prekybos centrą, vaizduoti švyturį – šeši iš septynių Lietuvoje esančių švyturių yra būtent Mažosios Lietuvos etnografinėje teritorijoje.

Laukia bendruomenės įsitraukimo

A. Railaitė-Bardė taip pat teigė, kad nuo 2017 metų Mažosios Lietuvos herbo eskizas komisijos posėdžiuose nagrinėtas du kartus.

Abu kartus komisija, anot pirmininkės, vienbalsiai prašė regiono atstovų pateikti daugiau herbo variantų su skirtinga simbolika, ypač tokia, kuri charakteringiau atspindėtų Mažosios Lietuvos reikšmingą indėlį į Lietuvos istoriją, lietuviškosios raštijos bei kultūros raidą, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas iki šiol.

„Dėl to kol kas negalima toliau tęsti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo proceso. Nuoširdžiai tikimės Mažosios Lietuvos etnografinio regiono atstovų įsitraukimo į konstruktyvų dialogą“, – sakė A. Railaitė-Bardė

Ji pridūrė, kad 2019 metų pradžioje komisija kreipėsi į Lietuvos mokslo institucijas su prašymu išreikšti nuomonę dėl Mažosios Lietuvos simbolikos.

„Gauti atsakymai iš Lietuvos istorijos instituto ir Šiaulių universiteto irgi atskleidė abejones dėl briedžio, kaip pagrindinio Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simbolio. Palaikančią poziciją komisijai išreiškė ir Vilniaus universiteto istorijos fakulteto mokslininkai. Komisijos posėdžio metu jų nuomonė buvo išsakyta dalyvaujant ir Mažosios Lietuvos regiono atstovams“, – teigė komisijos vadovė.

Ji taip pat pažymi, kad Mažoji Lietuva iki šiol herbo neturėjo, o herbo kūrimas yra ilgas procesas.

Briedis – neišskirtinis simbolis

Heraldikos komisijos pirmininkės teigimu, briedis nėra išskirtinis simbolis, kuris atspindėtų ir skleistų žinią būtent apie Mažosios Lietuvos regiono savitumą.

„Mažosios Lietuvos regionas – ne mažas Lietuvos miestelis ar kaimas, neturintis ilgametės istorijos ar kitų išskirtinių ypatybių. Mažoji Lietuva – turtingas savo istorija ir paveldu regionas, kurio vien pavadinimas turbūt didžiajai daliai Lietuvos piliečių iš karto asocijuojasi su raštijos vertybių, tautiškumo, lietuvybės puoselėjimu, savita ir unikalia kultūra“, – kalbėjo A. Railaitė-Bardė.

„Briedis nėra išskirtinis simbolis, galintis atspindėti ir skleisti žinią būtent apie Mažosios Lietuvos, kaip regiono, savitumą. Tą patvirtina ir tai, kad jau trijų Lietuvos vietovių herbuose – Lazdijų, Imbrado ir Širvintų – yra naudojama briedžio, kurį galima sutikti įvairiose mūsų šalies vietovėse, simbolika“, – pridūrė ji.

Anot jos, remiantis maždaug prieš porą metų iš Gamtos tyrimo centro Žinduolių ekologijos laboratorijos gautais duomenimis, briedžiai gausiausiai yra paplitę Rytų Lietuvoje.

Be to, pasak pirmininkės, briedis būtent šio regiono heraldikoje transliuotų politiškai nekorektišką konotaciją, įsitvirtinusią visuomenėje – tą liudija ir išlikę vizualiniai šaltiniai, lengvai randami internetinėje erdvėje.

„Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatyme teigiama, kad herbuose negali būti simbolių, kurstančių nesantaiką“, – tvirtino Heraldikos komisijos vadovė.

Žadėjo nagrinėti iš naujo

BNS praėjusią savaitę skelbė, kad Heraldikos komisija dar kartą vertins pasirinktą Mažosios Lietuvos simbolį – briedį, dėl kurio naudojimo Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos ir Etninės kultūros globos taryba kreipėsi pagalbos ir į prezidentą Gitaną Nausėdą.

Kaip rašė taryba, Heraldikos komisija yra atmetusi briedžio simbolį, kadangi šio gyvūnų atvaizdą Antrojo pasaulinio karo metais naudojo viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų.

Komisija pasiūlė ieškoti kito simbolio – knygos, kurėno ar panašiai. Šie pasiūlymai svarstyti anksčiau ir atmesti, todėl, anot tarybos, nuspręsta likti prie briedžio simbolio.

Tarybos teigimu, briedžio reikšmę Mažosios Lietuvos regiono istorijai bei kultūrai pabrėžė ir Klaipėdos universiteto mokslininkai, be to, jie paneigė sąsajas tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.

Nepaisant to, Heraldikos komisija, pasak tarybos, briedžio simbolį vėl atmetė, tai ir paskatino kreiptis į šalies vadovą.

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė BNS teigė, kad briedis kaip simbolis nuo seno buvo svarbus Mažosios Lietuvos regione, tą įrodo ir istoriniai šaltiniai, šis simbolis taip pat tinka ne tik vietos, bet ir išeivijoje gyvenantiems žmonėms.

Mažosios Lietuvos regionas kol kas vienintelis etnografinis Lietuvos regionas, neturintis herbo.

Aukštaitijos herbe pavaizduotas raudonas šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju dešinėje rankoje, Dzūkijos (Dainavos) – sidabrinis šarvuotas karys ir dvi sidabrinės lūšys, Suvalkijos (Sūduvos) – raudonas tauras, Žemaitijos – juoda meška.

Kuriant herbus, komisija pirmiausia gauna prašymą dėl tokios heraldikos sukūrimo, tada gauti dokumentai dėl herbo etalono, vėliavos ir antspaudo projektų sukūrimo svarstomi artimiausiame komisijos posėdyje.

Pirmą kartą svarstant herbo ar heraldinio projekto klausimą, į posėdį kviečiami vietovės, kuriai kuriamas herbas ar heraldinis projektas, atstovai bei kuriantis dailininkas. Atstovai trumpai pristato vietovės istoriją, nūdienos aktualijas bei pageidaujamos simbolikos variantus, kuriuos argumentuotai pagrindžia. Dailininkas pateikia bent kelis herbo eskizus su skirtingais simboliais.

Komisija, atsižvelgdama į Lietuvos heraldikos tradicijas, tarptautinę patirtį ir heraldikos mokslo tendencijas, ugdydama pagarbą heraldikos simbolikai, propaguodama heraldikos žinias, išsako savo nuomonę dėl pasirinktos simbolikos. Konstruktyvios diskusijos su atstovais būdu, Komisija suteikia prioritetą vienai-dviem simbolikos kryptims arba pasiūlo savo, kurių laikantis, dailininkas toliau kuria vietovės herbo eskizus, kol išgryninama idėja ir pasiekiamas rezultatas, tinkantis ir atstovams, ir komisijai.

Herbų etalonai, vėliavų, antspaudų ir kiti heraldiniai projektai turi būti atlikti laikantis Lietuvos heraldikos komisijos reikalavimų herbų etalonų, vėliavų, antspaudų ir kitų heraldinių projektų kūrėjams. Vėliau, kai iš vietovės gaunami reikalingi dokumentai herbo tvirtinimui, komisijos posėdžio metu herbas yra aprobuojamas.

Po to rengiamas herbo istorinis aprašymas ir kiti dokumentai, reikalingi teikimui prezidentui dėl herbo patvirtinimo. Herbas tampa oficialiu ir teisėtu vietovės simboliu, kai prezidentas pasirašo dekretą.

Regiono savitumo simbolis

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba praėjusią savaitę oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.

Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi prieš šešerius metus.

Tada Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų šio regiono savitumą.

Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, kad pagrindine kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldine figūra galėtų būti briedis.

Tyrimo išvadose buvo teigiama, kad šio gyvūno sakralumas buvo pabrėžtas jau prūsų genčių idololatrijoje.

Heraldikoje dominuoja gyvūnai

Daug dėmesio briedžio simbolikai buvo skirta ir vėlesniais, jau Prūsijos bei Vokietijos valstybės egzistavimo šimtmečiais.

„Briedis, kaip svarbus Rytų Prūsijos gyvūnas, buvo išskiriamas nuo XVIII a., jo populiacija buvo saugoma Prūsijos karalių leistais ediktais. (...) Tiek vokiečiai, tiek lietuvininkai ar lietuviai briedį identifikuoja kaip tam tikros stiprybės, laisvės simbolį, neatsiejamą Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalį ir dar svarbiau: briedis lietuvių visuomenės atstovų buvo siūlomas galimo Klaipėdos krašto herbo simboliu“, – buvo rašoma mokslininkų išvadose.

Tokiu būdu Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo komitetas nutarė pagrindiniu Mažosios Lietuvos kuriamo herbo simboliu pasirinkti būtent briedį.

„Renkantis šį simbolį taip pat orientuotasi į Lietuvos heraldikos komisijos rekomendaciją kurti bendrą etnografinių regionų heraldinių ženklų sistemą, kurioje dominuoja gyvūnai: Žemaitijos herbe centrinis simbolis yra meška, Aukštaitijos – žirgas, Suvalkijos (Sūduvos) – tauras, Dzūkijos (Dainavos) herbe – lūšys, pastarosioms teko herbo skydininkų vaidmuo“, – tvirtino Etninės kultūros globos tarybos vyr. specialistė Audronė Daraškevičienė.

Nesusikalba su komisija

Tačiau LHK vienareikšmiškai pasirinktą briedžio simbolį atmetė.

Pagrindinis argumentas buvo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena nacių Vokietijos karinių divizijų, todėl pasiūlyta ieškoti kito simbolio (knygos, kurėno ar pan.).

Po tokios LHK reakcijos Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė dar vieną mokslinę studiją, pagrindžiančią briedžio simbolio reikšmę etnografinio Mažosios Lietuvos regiono istorijoje ir kultūroje.

Joje teigiama, kad nėra jokių tiesioginių sąsajų tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.

Nepaisydama visų papildomai pateiktų argumentų, LHK briedžio simbolį vėl atmetė.

„Susidarius tokiai padėčiai, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Prezidentą, išreikšdama viltį, kad jis padės išspręsti regiono heraldikos užsitęsusio kūrimo problemą, o, švęsdami 2023 m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, galėsime džiaugtis įteisinta Mažosios Lietuvos regiono heraldika“, – vylėsi A.Daraškevičienė.

2015-uosius – Etninių regionų metus – keturios pajūrio ir pamario savivaldybės sumanė paminėti užsisakant Mažosios Lietuvos herbą, kuris niekada neegzistavo. Nors šio mįslingo reikalo sumanytojai teigia, kad valdiškų pinigų nereikės, tačiau tampa aišku, jog visas iniciatyvos įgyvendinimas vis tiek kainuos tūkstančius eurų.

Pritarė herbo kūrimui

Kadenciją baigianti Klaipėdos miesto taryba paskutiniame posėdyje pritarė kultūrinio bendradarbiavimo sutarčiai. Taip uostamiesčio politikai įsipareigojo prisidėti prie šilutiškių inicijuojamo sumanymo – bent simboliškai atkurti "istorinį teisingumą" ir bendru herbu su kaimynais susijungti į kadaise gyvavusią Mažąją Lietuvą.

Visos šios iniciatyvos esmė yra tokia, kad pasirašius bendradarbiavimo sutartį, bus sukurtos prielaidos Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono bei Neringos, taip pat Šilutės savivaldybių kultūriniam bendradarbiavimui "sujungiant regiono kultūrines idėjas, finansinius išteklius, sukuriant Mažosios Lietuvos heraldiką".

Taip aiškinamajame rašte uostamiesčio politikams šią idėją suformulavo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Pasirodo, būtent heraldikos sukūrimas ir jos pristatymas visuomenei turės tapti viena reikšmingiausių Etnografinių regiono metų veiklų.

Įžvelgia provincijos sindromą

Idėja sukurti Mažosios Lietuvos regioną kilo iš Šilutės. Aktyvūs miestelio savivaldybės veikėjai turėjo ambicijų sukurti šį keistą darinį ir jam neformaliai vadovauti.

Pagal tą kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kurią parengė šilutiškiai, o klaipėdiečiai jau pritarė jos pasirašymui, "šalys įpareigoja Šilutės rajono savivaldybę atstovauti Šalims vykdant organizacinius darbus ir pasirašant finansavimo sutartis dėl Mažosios Lietuvos heraldikos sukūrimo, viešinimo ir išpildymo".

Vienas istorikas, nenorėjęs viešumo, pasipiktinęs klausė: kas gi būtent Šilutei suteikė tuos įgaliojimus? Esą noras atkurti tai, iškraipant istorinę tiesą, dvelkia provincialumu ir, net esant geriausiems norams, šilutiškiai negali atstovauti visam kraštui.

"Ta idėja buvo seniai mūsų svarstyta. O kai įteisino penktąjį regioną Lietuvoje, tai yra Mažąją Lietuvą, mes pradėjome galvoti apie simboliką", – patvirtino Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis.

Pagrindinis motyvas, kad herbo reikia tam, nes esą būna respublikinių renginių, kuriuose visų regionų atstovai eina su vėliavomis ir herbais, o Mažosios Lietuvos delegatai žygiuoja tuščiomis, nes regionas herbo neturi.

Istorikai – apstulbę

Klaipėdos universiteto istorikė Silva Pocytė tikina, kad pirmiausia buvo padaryta klaida, įvardijant penktojo Lietuvos regiono pavadinimą – Mažoji Lietuva.

"Mes puikiai žinome, kad istoriškai Mažoji Lietuva apėmė kur kas platesnę teritoriją, nei apibrėžta dabar. Visose diskusijose mes pabrėžėme, kad nereikia iškraipyti istorijos ir išradinėti naujo dviračio. Ir nereikia klaidinti žmonių. Mes siūlėme dvigubo pavadinimo variantą Mažoji Lietuva (Klaipėdos kraštas). Deja, kaip dažnai būna, istorikų nuomonės niekas neklausė. O sprendimai buvo politiškai angažuoti", – įsitikinusi S.Pocytė.

Istorikų tvirtinimu, Mažoji Lietuva herbo niekada neturėjo, vienintelis heraldinis dalykas, vienijantis šitą kraštą, buvo trispalvė (žalia, balta, raudona) vėliava. Todėl galvojant apie herbą, reikia atlikti detalią studiją, kokią simboliką pasirinkti.

"Šilutiškai sakė, kad paskelbė vaikų konkursą ir šie visko pripiešė. Taip nuvažiuosime dievai žino kur. Čia reikia profesionalų sprendimo. Juolab ne visiems rajonams tinka gintaro gabalas, vėtrungė, valtelė ar briedžio ragai. O dabar kažkodėl labai skubama. Per tą skubėjimą tik sumokės krūvą pinigų ir galiausiai gaus piešinėlį, kurio niekas nenorės pripažinti", – mano klaipėdietis istorikas Dainius Elertas.

Tam pritarė ir S.Pocytė. Esą skubėdami, galime padaryti neatitaisomą klaidą, juolab iš šių dienų pozicijų norima sukurti krašto simbolį net nesigilinant į istoriją.

"Mane šiek tiek baugina toks biurokratinis požiūris. Yra paskelbti Etnografinių regionų metai, o mes sukursime nesvarbu kokį herbą, ir kas tada? Žemaitijos herbas juk irgi neatsirado per tris dienas", – dėstė S.Pocytė.

Ribas nubrėžė komisija

Mažosios Lietuvos pavadinimas etninių regionų žemėlapiuose atsirado labai neseniai.

2014 m. sausio 30 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarime buvo įteisinti nauji terminai – Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija arba Sūduva, Žemaitija ir Mažoji Lietuva, kurios teritorija apibrėžta "tarp Priegliaus ir Nemuno žemupių". Šis apibrėžimas labai nustebino istorikus.

"Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas neatitinka realijų. Pagal jų versiją į naujai apibrėžtą Mažąją Lietuvą visiškai nepatenka Klaipėdos kraštas, dar klausimas, ar patenka Rusnės sala", – stebėjosi D.Elertas.

Mažosios Lietuvos vietovardžio buvo pasigesta dar prieš keletą metų. Esą, tuometės Kalbos komisijos narių nuomone, jis laikytas istoriniu, todėl, kaip ir kiti istoriniai vietovardžiai, į nutarimu tvirtinamą sąrašą nebuvo įtrauktas. Tačiau dėl to visuomenėje kilo svarstymų ir diskusijų.

"Iškilę klausimai išsamiai aptarti Šilutėje 2013 m. gruodžio 6 d. surengtoje konferencijoje "Vardas Mažoji Lietuva – būti ar nebūti?" Šilutiškiai teigė nepriimantys nuo pokario jiems primetamo vakarų žemaičių pavadinimo ir nuo Atgimimo laikų besistengiantys puoselėti tikrąjį savitumą, kurį atspindi etninė architektūra, tautinis kostiumas, kulinarinis paveldas, muzikinis folkloras, tautosaka, papročiai ir kt. Kalbos komisijai pasiūlyta papildyti nutarimą", – rašoma Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aiškinamajame rašte.

Beje, Etninės kultūros globos taryba nepritarė siūlymui dabartinį regioną vadinti Klaipėdos kraštu.

Taigi Valstybinė lietuvių kalbos komisija, priimdama nutarimą "Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimo", esą labiausiai rėmėsi etnologų, etnografų, istorikų ir kitų humanitarinių sričių specialistų patarimu ir siūlymu.

Kūryba nieko nekainuos?

Klausimas dėl etninio regiono pavadinimo, regis, nebekvestionuojamas, dabar belieka neaiškus tik pinigų, už kuriuos teks kurti heraldinį ženklą, klausimas.

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus parengtame rašte uostamiesčio tarybai paminėta, jog išlaidų sąmatos nėra. Lėšų šiam sprendimui įgyvendinti nereikės.

Tačiau Klaipėdos savivaldybės Finansų ir ekonomikos komitete, svarstant šį klausimą dar vasario mėnesį, išsakyta nemažai pastabų. Komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius nustebo, kad pateiktame projekte "nėra konkretumo dėl finansų".

"A.Šulcas sako, kad nepritars sprendimo projektui, nes negalima tvirtinti sutarties, kurioje nėra finansinių dimensijų, juo labiau kad sutartyje įrašytos tik 4 savivaldybės, nėra Pagėgių savivaldybės. K.Paškevičienė sako, kad čia kalba eina apie etninį regioną – Mažąją Lietuvą. Etninės kultūros taryba yra patvirtinusi etnografinio regiono žemėlapį. A.Šulcas sako, kad Klaipėda niekada nebuvo etninio regiono dalimi", – rašoma 2015 m. vasario 11 d. Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio protokole.

Šilutės savivaldybės vadovas V.Laurinaitis tikino, kad herbo sukūrimas kainuos nedaug, esą ne daugiau nei po tūkstantį eurų kiekvienai savivaldybei.

Tačiau herbus kuriantis dailininkas Kęstutis Mickevičius mano, kad tokios sumos, įvertinant ir istorinės medžiagos surinkimą, gali tikrai nepakakti.

Istorikas D.Elertas prisiminė apskričių egzistavimo laikmetį, kai irgi buvo sukurtos ir vėliavos, ir herbai. Ir tam tada buvo išleisti nemaži pinigai. Kur jie yra dabar, kam anie herbai, vėliavos bereikalingi?

Gal būtų galima panaudoti jau sukurtą Klaipėdos apskrities herbą dirbtinai sukurptam Mažosios Lietuvos regionui?

Lieka atsakyti į esminį klausimą, ar iš viso reikia kurti Mažosios Lietuvos herbą, kurio niekada nebuvo?