Pasak tarnybos atstovo Giedriaus Mišučio, palyginti su kovo pradžia, eilių mažėjimas ypač matomas Medininkų punkte.

„Palyginti su prieš savaitę buvusiomis eilėmis, kai laukimo laikas buvo 45–50 val., tai dabar yra labai ryškus sumažėjimas (apie 12 val.  – BNS). (...) Eilių mažėjimas matomas akivaizdus, ypač Medininkuose“, – BNS pirmadienį sakė G. Mišutis.

Jo teigimu, pirmadienį 8 val. ryto Medininkuose laukė apie 114 vilkikų (sekmadienį – apie 90, penktadienį – 80), jų laukimo laikas – apie 12 valandų (apie 8 val.). Lengviesiems automobiliams, kurių buvo apie 50 (atitinkamai apie 40 ir 20), čia tenka laukti apie 5 val. (5 ir 2 val.).

Tuo metu Šalčininkų punkte laukė apie 250 vilkikų (atitinkamai apie 300 ir 340), jiems laukti teks apie 25 valandas (30 ir 34 val.). Lengvųjų automobilių eilės pirmadienio rytą čia nebuvo (atitinkamai 40 ir 90, laukimo laikas – 4 ir 4,5 val.). 

Pasak G. Mišučio, eiles sekmadienį taip pat lėmė nuo 8 iki 12 val. sutrikusi Muitinės sistema. 

Eilės ilgesnės iš Baltarusijos pusės – pirmadienį ryte prie Medininkų punkto laukė apie 1130 vilkikų ir 60 lengvųjų automobilių, prie Šalčininkų – atitinkamai 1175 ir 100.

Kovo 1 dieną Lietuva uždarė Lavoriškių ir Raigardo pasienio punktus, pernai vasarą Lietuva uždarė taip pat du – Šumsko ir Tverečiaus – punktus. Šiuo metu pasienyje su Baltarusija veikia tik Medininkų ir Šalčininkų punktai. 

Lietuvos institucijos teigia, kad juos uždarant siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas. Tokių pat sprendimų ėmėsi ir su Baltarusija taip pat besiribojančios Lenkija bei Latvija, jos šiuo metu turi po vieną veikiantį pasienio punktą.

„Medininkų punkte laukimo laikas pailgėjo nuo 47 iki 52 valandų, laukia apie 380 vilkikų, iš kurių 300 stovi laukimo aikštelėje“, – BNS ketvirtadienį teigė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Vis dėlto, pasak jo, abiejuose pasienio postuose vilkikų ir lengvųjų automobilių eilės išlieka stabilios. 

„Eilės panašios, lyginant ir su para prieš ir su kitomis darbo dienomis. Šią savaitę laukimo laikas vilkikų vairuotojams varijuoja nuo 35 iki 50 valandų“, – kalbėjo VSAT atstovas.

„Eilės nėra trumpos, tačiau kažkokio išskirtinumo, kad jos būtų rekordinės, tikrai nesimato“, – sakė jis.

Medininkų punkte laukimo laikas pailgėjo nuo 47 iki 52 valandų.

 

VSAT atstovas teigė, kad šiemet ir toliau daugiausia pasienį kerta Baltarusijos piliečiai.

Pasak G. Mišučio, Šalčininkuose ketvirtadienį ryte laukė 380 krovininių automobilių (trečiadienį – 450), jų vairuotojai turi laukti apie 39 valandas (45 val.). Medininkuose laukimo laikas pailgėjo nuo 47 iki 52 valandų, čia laukė maždaug 380 vilkikų (apie 350). Didžioji dauguma vilkikų stovi laukimo aikštelėse.

Šalčininkuose eilėje lauke apie 80 lengvųjų automobilių, jie turi laukti maždaug 5 val., Medininkuose – apie 100 automobilių, laukimo laikas siekia apie 10 valandų. Abiejuose punktuose trečiadienį jų buvo panašiai.

G. Mišutis teigė, kad eilėje į Lietuvą laukiančių vilkikų eilė yra maždaug dukart ilgesnė, abiejuose punktuose laukia maždaug 900 vilkikų.

Tuo metu pasienyje su Lenkija, ties buvusiu Kalvarijos ir Budzisko punktu eilių nėra, informavo G. Mišutis.

„Padėtis stabili, (...) absoliučiai jokių sutrikimų nėra, visi automobiliai vyksta be jokių eilių, be jokių incidentų, kas ir buvo ankstesnėmis dienomis“, – kalbėjo jis.

„21 val. atnaujintas vykimas per Medininkų pasienio punktą“, – sakė Giedrius Mišutis.

Jo duomenimis, apie 20 val. Baltarusijos pasieniečiai įsileido beveik dvi paras Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje praleidusį užsienietį.

Penktadienio vakarą Lietuvos pasieniečiai, tikrindami maršrutinio autobuso Minskas–Vilnius keleivių dokumentus, aptiko, kad vienas keleivis pateikė galimai suklastotus asmens dokumentus.

G. Mišučio teigimu, 38 metų Pakistano pilietis turėjo suklastotą Rumunijos vairuotojo pažymėjimą ir Rumunijos tapatybės kortelę.

Tokiais atvejais surašomas atsisakymas leisti asmeniui atvykti į šalį ir jis grąžinamas į valstybę, iš kurios atvyko.

„Tačiau baltarusiai atsisakė jį priimti, į Lietuvą žmogus negali patekti, baltarusiai neteisėtai atsisako jį įsileisti atgal. Iki šios valandos bandyta kalbėtis, pranešti apie situaciją, bet jie to žmogaus neįsileidžia, nors privalėtų tą padaryti, – šeštadienį BNS sakė VSAT atstovas. – Jis sėdi praktiškai ant sienos, ant linijos. Kartais atsigula ant asfalto. Toje vietoje žmogaus neturi būti, ten paprastai būna intensyvus transporto eismas, srautai dideli.“

Pasak G. Mišučio, nepavykus pasiekti, kad užsienietis išvyktų atgal į Baltarusiją, šeštadienį 13 val. sustabdytas valstybės sienos kirtimas per Medininkų pasienio kontrolės punktą iš abiejų pusių – ir iš Lietuvos, ir iš Baltarusijos. Buvo įleidžiami ir išleidžiami tik maršrutiniai autobusai lietuviškais valstybiniais numeriais bei diplomatinis transportas.

Lietuvos pusėje pareigūnai nukreipinėjo lengvuosius automobilius vykti į Baltarusiją per kitus pasienio punktus.

Laikinai uždaryti valstybės sieną nuspręsta, Baltarusijos pareigūnams atsisakant priimti su suklastotais dokumentais į Lietuvą mėginusį patekti Pakistano pilietį.

„Per Medininkų punktą šiuo metu pravažiuoti negalima“, – BNS sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Anot jo, įleidžiami ir išleidžiami tik maršrutiniai autobusai lietuviškais valstybiniais numeriais bei diplomatinis transportas.

Penktadienio vakarą Lietuvos pasieniečiai, tikrindami maršrutinio autobuso Minskas–Vilnius keleivių dokumentus, aptiko, kad vienas keleivis pateikė galimai suklastotus asmens dokumentus.

G. Mišučio teigimu, Pakistano pilietis patikrai pateikė suklastotą Rumunijos vairuotojo pažymėjimą ir Rumunijos tapatybės kortelę.

Tokiais atvejais surašomas atsisakymas leisti asmeniui atvykti į šalį ir jis grąžinamas į valstybę, iš kurios atvyko.

„Tačiau baltarusiai atsisakė jį priimti, į Lietuvą žmogus negali patekti, baltarusiai neteisėtai atsisako jį įsileisti atgal. Iki šios valandos bandyta kalbėtis, pranešti apie situaciją, bet jie to žmogaus neįsileidžia, nors privalėtų tą padaryti, – sakė VSAT atstovas. – Jis sėdi praktiškai ant sienos, ant linijos. Kartais atsigula ant asfalto. Toje vietoje žmogaus neturi būti, ten paprastai būna intensyvus transporto eismas, srautai dideli.“

Jis sėdi praktiškai ant sienos, ant linijos. Kartais atsigula ant asfalto.

Pasak G. Mišučio, nepavykus per tiek laiko pasiekti, kad užsienietis išvyktų atgalį į Baltarusiją, nuspręsta sustabdyti eismą abiem kryptimis.

„Maždaug nuo 13 val. Medininkų kontrolės punkte sienos kirtimas tiek transporto priemonėms, tiek asmenims sustabdytas ir iš Baltarusijos, ir iš Lietuvos“, – teigė jis.

Anot VSAT atstovo, per pastaruosius porą metų tai jau trečias toks atvejis, kai Baltarusijos pareigūnai atsisako priimti neteisėtai per pasienio punktą į Lietuvą mėgusius patekti užsieniečius.

„Po tam tikro laiko, po kelių valandų tie žmonės vis dėlto išvykdavo atgal į Baltarusiją. Kiek dabar užtruks ši situacija, niekas negali pasakyti“, – BNS teigė G. Mišutis.

Esant tokiai neapibrėžtai situacijai VSAT rekomenduoja keliaujantiesiems iš Baltarusijos ir į Baltarusiją rinktis kitus pasienio punktus.

Pasienių kontrolės punktų direkcijos duomenimis, šeštadienio rytą Medininkų punkte išvykti iš Lietuvos lengvųjų automobilių eilės nebuvo, tuo metu prie sienos stovėjo apie 450 vilkikų.

Apie dėl įvykio pradėtą tyrimą plačiau pasakojo Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė Kristina Mišinienė.

„Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Tikriausiai tų konkrečių žinių turime nedaug. Žinome, kad grupė galimai nukentėjusių kreipėsi į teisėsaugą su žinia apie tai, kad jie buvo pakankamai ilgą laiką seksualiai išnaudojami Raudonojo kryžiaus psichologo. Vėliau tas žmogus iš Raudonojo kryžiaus perėjo į pasienio tarnybą“, – pasakojo K. Mišinienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ji negalėjo atsakyti, kodėl nusikaltimo nematė kiti valstybės pareigūnai.

„Čia yra klausimai, kurių mes visi savęs klausiame. Jei turėtume atsakymus, mums visiems būtų lengviau. Dabar vyksta ikiteisminis tyrimas, manau, mes nesileisime į kažkokias spekuliacijas. Mūsų žiniomis, tai vyko pakankamai ilgą laiką. Seksualinė prievarta, net ir trumpai trunkanti, yra labai žlugdantis momentas. Ikiteisminis tyrimas, mūsų žiniomis, pradėtas balandžio pradžioje. Kalbame apie šiais metais vykusius įvykius“, – sakė pašnekovė.

Prireiks labai daug laiko, kol šitą reputacinę dėmę mes, visas nevyriausybinis sektorius, atsiplausime.

K. Mišinienė tikino, kad anksčiau signalų apie seksualinę prievartą nelegalių migrantų stovyklose nebuvo gauta.

„Žinoma, paklausus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ar to paties Raudonojo kryžiaus, jie aiškina, kad nežinojo, nematė, negirdėjo ir tas žmogus nebedirba. Aš pati, 22 metus dirbanti pagalbos teikimo lauke, nesu girdėjusi, kad psichologas, kuris be jokios užkardos prieina prie pažeidžiamųjų grupių, būtų kaltinamas tokiu išnaudojimu. Manau, tai yra labai rimtas signalas visiems pergalvoti, kas vyksta uždarose institucijose. Mums atrodo, kad situacija gerėja, mes tik gauname žinutes, kad migrantų centruose gyvenimas gerėja, kad jų mažėja, ir staiga – ikiteisminis tyrimas su tokiais baisiais kaltinimais. Manau, čia mums yra postūmis pagalvoti, kokiais būdais asmenys, kurie dėl įvairiausių priežasčių atsiduria uždarose institucijose, galėtų paprašyti pagalvos ar pasitraukti iš jiems grėsmingos situacijos. Manau, tai yra svarbu“, – teigė K. Mišinienė.

„Norėčiau kartu pakviesti ir humanitarines organizacijas, teikiančias pagalbą pažeidžiamoms grupėms, pagalvoti apie saugiklius, kokius mes galėtume įsukti, kad išvengtume tokių situacijų. Nejaugi niekas netikrina psichologų darbo turinio? Gal palikti vieni jie laisvai juda po teritoriją? Prireiks labai daug laiko, kol šitą reputacinę dėmę mes, visas nevyriausybinis sektorius, atsiplausime“, – tęsė  Kovos su prekyba žmonėmis centro vadovė.

Prievarta esą buvo naudojama ilgą laiką, ji buvo taikoma tiek psichologo kabinete, tiek ir nelegalių migrantų gyvenamose patalpose. Migrantai kreiptis pagalbos bijojo, mat manė, kad nuo psichologo priklauso jų likimas.

„Mes kalbame apie uždarą instituciją. Dažnam mūsų sunku suvokti uždaros institucijos gyvenimą, kai kažkas, turintis galią, tvarko tavo gyvenimą, riboja tavo judėjimą, bet kokį tavo kontaktą su išoriniu pasauliu. Jie nežino savo ateities, ypač migrantai, kurie beveik metus uždaryti tokiuose centruose. Jie nežino, kas jų laukia. Dažniausias jų pirmas klausimas: kas bus su manimi?“ – kalbėjo K. Mišinienė.

Kovos su prekyba žmonėmis centro (KOPŽI) vadovės Kristinos Mišinienės antradienį paskelbtame pranešime teigiama, kad Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grupės užsieniečių, apgyvendintų viename iš užsieniečių registracijos centrų, galimo ilgalaikio seksualinio prievartavimo.

„Patvirtiname, kad toks ikiteisminis tyrimas vyksta, siekiant nepakenkti tyrimui, detalesnė informacija neteikiama“, – teigė Vilniaus policijos atstovė Julija Samorovskaja.

Prokuratūros atstovė Gintarė Šatkauskaitė-Vitkauskienė BNS sakė, kad šiuo metu įtarimai pareikšti vienam asmeniui, o vienas asmuo pripažintas nukentėjusiuoju.

„Ikiteisminis tyrimas pradėtas siekiant tiksliai išsiaiškinti galimos nusikalstamos veikos aplinkybes. Gali būti, kad nukentėjusiųjų ratas plėsis“, – BNS sakė G. Šatkauskaitė-Vitkauskienė.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad vyras buvo atleistas balandį.

„Jis buvo atleistas tą pačią dieną paaiškėjus aplinkybėms, jis nebuvo pareigūnas, pagal darbo sutartį vos dvi savaites dirbęs darbuotojas“, – BNS sakė G. Mišutis.

Jis man sakė, kad gali liepti migracijai grąžinti mane namo, o gali ir padėti man pasilikti, todėl turiu paklusti jam.

Pasak G. Mišučio, Medininkų centre psichologas dirbo dvi savaites, atleidimo dieną buvo VSAT darbuotojas, į jį dirbti atėjo iš Raudonojo kryžiaus.

Pasak K. Mišinienės pranešimo, nukentėjusieji teigia, jog prievarta vykusi tiek jų gyvenamosiose patalpose, tiek konsultacijų kabinete.

„Jis man sakė, kad gali liepti migracijai grąžinti mane namo, o gali ir padėti man pasilikti, todėl turiu paklusti jam,“ – pranešime cituojamas vienas iš jaunuolių.

„Buvau įsitikinęs, kad jis yra labai galingas pasienio pareigūnas, jis ir rengdavosi panašiai, aš nemoku anglų kalbos, negalėjau suprasti, kokias pareigas jis užima, bijojau jam pasipriešinti, jis žadėjo sutvarkyti „kaip reikia“ mano dokumentus“, – teigė jis.

„Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centrą“ ir „Sienos grupę“, teikiančius pagalbą pažeidžiamiems migrantams bei prekeivių žmonėmis bei seksualinio smurto aukoms, ypatingai neramina šioje istorijoje tai, jog galimas prievartautojas, dirbdamas vienoje iš didžiausių humanitarinės pagalbos organizacijų, turėjo nekontroliuojamą prieigą prie pažeidžiamų migrantų grupių“,– rašoma K. Mišinienės pranešime.

Jame taip pat raginama atsakingai ištirti pareikštus kaltinimus dėl įvykių uždarame užsieniečių registracijos centre, o svarbiausia – suteikti bendradarbiaujančioms su teisėsauga aukoms saugų būstą, apsaugoti jas nuo poveikio ir žeminimo bei organizuoti reikalingą profesionalią pagalbą.

Pernai iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.

Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Į Lietuvą patekę migrantai iš pradžių buvo skubiai apgyvendinti įvairiose Lietuvos vietose, vėliau – perkelti į šiuo metu veikiančius penkis užsieniečių registracijos centrus. Šiuo metu ten vis dar gyvena 2797 migrantai.

Penktadienio naktį pasieniečiai tikrino iš Baltarusijos mikroautobusu „Mercedes Benz Sprinter“ vykusių asmenų dokumentus. Transporto priemonė registruota Prancūzijoje.

Kontrolės metu paaiškėjo, kad vienas keleivis, 29-erių Rusijos pilietis, nuo praėjusių metų lapkričio yra ieškomas Prancūzijos pareigūnų.

Šios šalies teisėsaugininkai ieškomajam suimti buvo išdavę Europos arešto orderį. Pasieniečiai neleido rusui tęsti kelionės ir vyrą iš mikroautobuso išlaipino.

Užsienietis tą pačią dieną buvo perduotas atvykusiam Vilniaus policijos konvojui.

Iš viso šiemet VSAT pareigūnai sulaikė 205 asmenis, kurie dėl įvairių priežasčių buvo ieškomi Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijų.

Apie tai Lietuvos muitinę informavo Baltarusijos Respublikos pasienio apsaugos pareigūnai.

Vilniaus apskrities policijos teigimu, šeštadienį apie 14.20 val. 1964 metais gimęs Rusijos pilietis netoli Medininkų pasienio punkto per konfliktą su protestavusiais Lietuvoje gyvenančiais baltarusiais ranka sudavė 2000-aisiais gimusiai Baltarusijos pilietei į veidą. Moteris, pasak policijos, į medikus nesikreipė.

Kaip BNS teigė Vilniaus apskrities policijos atstovai, įtariamasis sekmadienį dar yra sulaikytas, tačiau turėtų būti paleistas. Jis kaltę neigia ir sako, kad moteriai sudavė netyčia.

Keliasdešimt baltarusių trumpam stabdė pravažiuojančius vilkikus ir automobilius, siekdami išreikšti protestą prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo vykdomas represijas šalyje.

Šeštadienį vakare Vilniaus rinktinės Medininkų kontrolės punkte pasieniečiai tikrino iš Lietuvos vykusio 37-erių Baltarusijos piliečio bei jo vairuoto krovininio automobilio „Volkswagen“ su priekaba dokumentus. Pastarojoje užsienietis gabeno Rusijoje registruotą „BMW 530“.

Dokumentų kontrolės metu VSAT pareigūnams įtarimų sukėlė 2002 metais pagaminto lengvojo automobilio registracijos liudijimas. Pirminiais duomenimis, tai – visiška klastotė.

Pasieniečiai dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėjo ikiteisminį tyrimą. Baltarusiui gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Užsieniečiui taip pat skirta 250 eurų bauda už tai, kad atvykęs į Lietuvą nepaisė reikalavimo izoliuotis 14 dienų.

Tą pačią dieną Padvarionių užkardos pareigūnai Medininkų punkte patikrino iš Lietuvos į Baltarusiją vykusį automobilį „Audi A6“. Rusiškais numeriais pažymėtą ir 2002 metais pagamintą mašiną vairavo 28-erių baltarusis. Vyro turėti asmens dokumentai buvo tvarkingi, tačiau pasieniečiams pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas sukėlė įtarimų. Įtariama, kad tai – klastotė.

Vilniaus pasienio rinktinėje ir šiuo atveju dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu pradėtas ikiteisminis tyrimas, o baltarusiui gresianti sankcija irgi yra analogiška kaip prieš tai sulaikytam jo tautiečiui. „Audi A6“ vairuotojas, kaip ir prieš tai įkliuvęs jo tautietis, pažeidė Lietuvoje šiuo metu taikomus karantino reikalavimus, nepaisė nurodymo izoliuotis 14 dienų ir bandė išvykti iš šalies. Už tai jam irgi skirta 250 eurų bauda.

Automobiliai „BMW 530“ ir „Audi A6“ saugomi Vilniaus pasienio rinktinėje. Baltarusiai vairuotojai po apklausų paleisti.