Apie tai feisbuke pranešė jo dukra, parlamentarė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Užuojautą dėl E. J. Morkūno mirties pareiškęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva neteko iškilios asmenybės, visą gyvenimą pašventusios gimtojo krašto istorijos, etninės kultūros tyrimams ir jų sklaidai, kultūros paveldo išsaugojimui bei aktualinimui.
„Neįkainojamas E. J. Morkūno profesinis indėlis į mūsų šalies muziejininkystės tradicijų kūrimą, puoselėjimą bei jų kūrybišką ir inovatyvią plėtrą. E. J. Morkūnas paliko nuostabų meilės Tėvynei ir kruopštaus atsidavimo savo darbui pavyzdį“, – Prezidentūros paskelbtoje užuojautoje sakė šalies vadovas.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį paskelbtoje užuojautoje sako, kad E. J. Morkūnas savo gyvenimą pašventė gimtajam kraštui ir jo istorijai.
Jis buvo geriausias pavyzdys savo vaikams, kaip pasiaukojamai dirbti savo tautai ir valstybei.
„Jo begalinė meilė žmonėms ir Lietuvai atsiskleidė per aktyvią kraštotyrinę, muziejinę ir etnologinę veiklą. Jis buvo geriausias pavyzdys savo vaikams, kaip pasiaukojamai dirbti savo tautai ir valstybei“, – Seimo pirmininkė sako Seimo Ryšių su visuomene skyriaus paskelbtoje užuojautoje.
Už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą, tyrinėjimą, kūrybinę ir mokslinę veiklą dr. J. E. Morkūnui buvo įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija (2021), o 2023 metais jis apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
E. J. Morkūnas daugiau nei 50 metų dirbo Lietuvos liaudies muziejuje, prisidėjo prie kolekcijų kaupimo, tyrimo, populiarinimo. Paliko dešimtis mokslinių publikacijų apie Lietuvos technikos, urbanistikos ir kitą kultūros paveldą, Lietuvos etnografinius regionus, tradicinius amatus ir kt.
2021 metais J. E. Morkūnui buvo įteikta Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija, 2023 metais jis apdovanotas LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
