Antradienį per Seimo posėdį pranešta apie jos pasitraukimą iš „valstiečių“ frakcijos ir Lietuvos regionų frakcijos sprendimą priimti naują narę.

Prisijungus A. Širinskienei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės Ritos Tamašunienės vadovaujama Lietuvos regionų frakcija padidėjo iki devynių narių, o „valstiečių“ gretos sumažėjo iki 21.

A. Širinskienė sprendimą palikti LVŽS paskelbė pirmadienį. Priežastimis įvardijo išsiskyrusias vertybines pozicijas su Seimo frakcijos nariais, kolegų vangumą ir pavydą.

Katalikų teologiją ir teisę baigusi, humanitarinių mokslų daktarės laipsnį turinti A. Širinskienė į politiką atėjo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga per 2016 metų Seimo rinkimus.

Praėjusią kadenciją ji vadovavo Seimo Sveikatos reikalų, po to – Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Šią kadenciją jį yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoja.

Skyrybos įvyko, o toliau?

Prognozuota politinė intriga įvyko: antradienį pagaliau prisistatė aplink S.Skvernelį susibūrusi nauja frakcija. Nors dar prieš kelias dienas jis juokavo, kad apie tai kalbos sklinda nuo pat 2016 m., bet visi ženklai rodė, kad šįsyk skyrybos su R.Karbauskiu pagaliau įvyks. Tad netikėtos buvo nebent kai kurios pavardės ir naujos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ gausa – dešimt iš „valstiečių“ frakcijos ir trys iš Mišrios Seimo narių grupės (tiesa, vienas jų praėjusią kadenciją buvo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijoje).

Naujas darinys – iš kelių gana skirtingų dedamųjų: nuo buvusių etaloninių „valstiečių“, S.Skvernelio Vyriausybės komandos iki nieko bendra nei su LVŽS, nei su jos frakcija neturėjusių parlamentarų.

Prisistatymui rengtasi: prieš žurnalistus ne tik išrikiuotas tryliktukas, bet ir paskelbti prioritetai, žodis suteiktas ne tik S.Skverneliui, bet ir kelioms ryškiausioms personalijoms. Frakcija pareiškė būsianti opozicija, bet pozityvi, o savo ideologinę kryptį apibūdino kaip centro kairės.

Paklaustas, ar neketina steigti ir naujos partijos, S.Skvernelis atsakė, kad šios kadencijos dar likę treji metai ir apie tai kalbėti gerokai per anksti.

Prieš žurnalistus išrikiuotas tryliktukas, paskelbti prioritetai, žodis suteiktas ne tik S.Skverneliui, bet ir kelioms ryškiausioms personalijoms. „Vardan Lietuvos“ frakcija pareiškė būsianti pozityvi centro kairės opozicija. (M. Morkevičiaus/ELTOS nuotr.)

Jis tikino, kad į frakciją susibūrė bendraminčiai. Tačiau ar šį darinį vienija kas nors daugiau nei tai, kad jie nebeapsikenčia R.Karbauskio diktato, o greta populiariojo S.Skvernelio įgyja šansus ir toliau išlikti politikoje? Ar tryliktukas turi daugiau bendra nei LVŽS, į rinkimų sąrašą 2016-aisiais subūrusi margą įvairiausių veikėjų kompaniją? Galų gale koks susijungusiųjų į naują frakciją politinis svoris ir potencialas burti naują partiją, nes naivu patikėti, kad susiburta tik trejus metus padirbėti iš peties vardan Lietuvos?

Lietuvoje atskilėlių nuo pagrindinės partijos ilguoju laikotarpiu sėkmė nelydi. Matysime, kaip bus šįsyk.

Partijos nariu netapo

Neabejotinai pati ryškiausia „Vardan Lietuvos“ frakcijos politinė figūra – ekspremjeras 51-ų Saulius Skvernelis. Prieš 2016 m. rinkimus R.Karbauskio sprendimas jam, nepartiniam legionieriui, užleisti pirmą LVŽS sąrašo poziciją daug ką nustebino. Bet anuomet populiariojo buvusio policijos generalinio komisaro, paskui – „tvarkiečių“ deleguoto vidaus reikalų ministro Algirdo Butkevičiaus Vyriausybėje geidė daug partijų, tik jos gal nesiūlė pirmos vietos sąraše.

Vis dėlto R.Karbauskis ir S.Skvernelis netapo vieningu tandemu – jų nuomonės neretai kirtosi ir nė vienas nevengė to viešai parodyti. Su LVŽS į rinkimus ėjęs ne vienas nepartinis vėliau įstojo į partiją. Dviejuose rinkimuose buvęs jos sąrašo vėliavnešys, taip pat ir kandidatas į prezidentus S.Skvernelis – ne. Bet ir R.Karbauskis kažin ar geidė partijoje turėti konkurentą: tikėtina, kad šią vasarą priimtas sprendimas neleisti kandidatuoti į LVŽS pirmininkus be ketverių metų narystės joje taikytos būtent S.Skverneliui, jei šis sugalvotų stoti į partiją.

Vis dėlto, pasak S.Skvernelio, anksčiau buvo įmanoma suderinti skirtingas nuomones, tačiau dabar LVŽS pakeitė kryptį, radikalėja, tad nenorėdami dalyvauti skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje dešimt frakcijos narių buvo tiesiog priversti ją palikti.

Iš premjero komandos

„Vardan Lietuvos“ frakcijoje – ir trys S.Skvernelio komandos praėjusios kadencijos Vyriausybėje nariai, visi į Seimą patekę pirmąkart, visi pagal LVŽS sąrašą ir visi – nepartiniai.

59-erių Algirdas Stončaitis, buvęs S.Skvernelio Vyriausybės kancleris, jo bendražygis dar nuo policijos laikų – jo, kaip policijos generalinio komisaro, pavaduotojas, paskui jiedu kartu dirbo Vidaus reikalų ministerijoje, A.Stončaitis buvo jos kancleris.

31-ų L.Savickas buvo premjero S.Skvernelio patarėjas, paskui – jo geidžiamas kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus. Prezidentui atmetus jo kandidatūrą, S.Skvernelis jį paskyrė Vyriausybės kanclerio pirmuoju pavaduotoju.

Nors į partiją nestojo, L.Savickas 2019 m. su „valstiečiais“ kandidatavo į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, joje buvo šios partijos frakcijos seniūnas. Pernai jaunas politikas su LVŽS sąrašu pateko į Seimą. Bet po riaušėmis pasibaigusio rugpjūčio 10-osios mitingo, kurio dalyvius sveikino kai kurie „valstiečiai“, L.Savickas pareiškė paliekantis LVŽS frakciją.

Dabar 43-ejų Linas Kukuraitis į politiką nėrė 2016-aisiais: į socialinės apsaugos ir darbo ministrus jis pakviestas kaip turintis socialinio darbo patirties – prieš tai daugiau kaip dešimtmetį vadovavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritui“. Pasibaigus kadencijai nutarė tęsti politiko kelią ir pagal LVŽS sąrašą pateko į Seimą.

Mylimiausia LVŽS narė

Naujoje frakcijoje – ir LVŽS veidu buvusi Rima Baškienė. Ji neslepia, kad po 25 metų šioje partijoje ją palikti nebuvo lengva. Dar prieš kelias savaites ji „Kauno dienai“ sakė: „Trankymasis durimis būtų paskutinis lašas. Aš – žemaitė, neskubu daryti skubių sprendimų, juo labiau kad šalia – žmonės, su kuriais 1994–1996 m. atkūrėme Valstiečių partiją, po to daug kartu dirbome.“

R.Baškienė iš tų, kuri išdrįsdavo kritikuoti R.Karbauskį, bet tai darė visuomet diplomatiškai, ragindama siekti kompromiso ir sutarimo. Jie buvo bendražygiai nuo Valstiečių partijos atkūrimo laikų. Kai 1996-aisiais R.Karbauskis laimėjo parlamentaro mandatą, pakvietė ją dirbti jo padėjėja Seime. „Daug metų su R.Karbauskiu veikėme kartu kaip komanda, buvau partijos pirmininko pavaduotoja“, – prisimena R.Baškienė.

Tačiau 2020-ųjų rinkimuose į Seimą partijos atkūrėjai, buvusiai ilgametei vicepirmininkei, užpraėjusią kadenciją vienintelei šios partijos atstovei Seime LVŽS sąrašo dešimtuke vietos neatsirado. Rinkėjai ją pakėlė iš dvyliktos į šeštą vietą, bet ir to neprireikė, nes ji ir vėl, jau penktą kartą, laimėjo vienmandatėje apygardoje.

Be R.Baškienės, „Vardan Lietuvos“ frakcijoje – dar du LVŽS nariai, bet ne tokie ryškūs kaip ji. 61-ų L.Mogenienė – buvusi ilgametė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos direktorė, verslo konsultantė. 2004-aisiais pagal „valstiečių“ sąrašą ji tapo Seimo nare. Praėjusią kadenciją dirbo R.Baškienės patarėja.

66-erių Z.Streikus – buvęs ilgametis Druskininkų savivaldybės tarybos narys, mandatą laimėdavęs pagal socialdemokratų sąrašą. 2016 m. į Seimą kandidatavo jau kaip LVŽS narys. LVŽS debiutantui sąraše buvo skirta tik 43-ia vieta, po kadencijos Seime – ne ką geresnė – 40-a, bet rinkimus abu kartus jis laimėjo vienmandatėje apygardoje.

Už kritiką – lauk

„Vardan Lietuvos“ frakcijoje – ir dar vienas buvęs LVŽS senbuvis 38-erių Tomas Tomilinas. 2020-ųjų rinkimuose LVŽS sąraše jis buvo labai aukštai – penktas. Prieš ketverius metus tebuvęs 47-as, per kadenciją jis užsitarnavo aktyvaus parlamentaro, LVŽS socialinės politikos stratego, vertybes ginančio idėjinio politiko, kartais drįstančio pasipriešinti ir R.Karbauskio nuomonei, reputaciją. Jis net buvo pasišovęs kandidatuoti į partijos pirmininkus, bet liepos pabaigoje po devyniolikos metų LVŽS iš jos pašalintas apkaltinus partijos idealų išdavyste, nes Seime palaikė siūlymą dėl lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo.

Tikėtina, iš LVŽS frakcijos būtų išmesti ir kiti du partnerystės prokekto įteisinimą palaikę nepartiniai politikai – Rūta Miliūtė ir L.Savickas. Tačiau to neprireikė: R.Miliūtei, kaip ir L.Savickui, paskutinis lašas buvo kai kurių valstiečių pozicija dėl rugpjūčio 10-osios riaušėmis pasibaigusio mitingo. Po jo ir R.Miliūtė viešai prabilo apie pasitraukimą iš LVŽS frakcijos.

30-ies Rūta Miliūtė Seime – antra kadencija. Kai 2016 m. rinkimuose ją rinkėjai iš 114-os vietos reitingavo į 28-ą, spėliota, gal supainiojo su žurnaliste Rita Miliūte. O pernai rinkimuose jau iš daug artimesnės 33-ios pozicijos šoktelėjusi į 16-ą ji vėl laimėjo mandatą. LVŽS jai buvo patikėjusi ir vienmandatę apygardą, bet čia liko ketvirta iš dešimties.

Prie „Vardan Lietuvos“ jungiasi dar viena LVŽS frakcijos, bet ne partijos narė. 64-erių Laima Nagienė – buvusi ilgametė „Sodros“ Mažeikių skyriaus direktorė ir Mažeikių savivaldybės tarybos politikė. Tiesa, 2007-aisiais į ją išrinkta kaip Naujosios sąjungos (socialliberalų), o nuo 2011 m. iki 2019 m. – kaip socialdemokratų atstovė. 2019-aisiais ji paskirta Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktore, tačiau pernai liepą, pareiškus politinį nepasitikėjimą, atleista iš pareigų. Bet netrukus ji, jau kaip LVŽS atstovė, išrinkta į Seimą vienmandatėje Mažeikių apygardoje. „Valstiečių“ sąraše tebuvo 73-ia.

Vienišių Seime neliks

Susikūrus „Vardan Lietuvos“ nebeliks Mišrios Seimo narių grupės – visi trys pereina į naują frakciją. Tiesa, vienas iš trijų – 44-erių Vytautas Bakas – praėjusią kadenciją priklausė LVŽS frakcijai, net jos elitui, – jam buvo patikėtos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigos. Didžiulio rezonanso susilaukė jo vadovautas politinės korupcijos tyrimas. Tačiau 2019-ųjų liepą jis paliko „valstiečius“ pareiškęs, kad šie nusisuko nuo savo deklaruotų vertybių, o vienas to įrodymų – kad į koaliciją einama su teisiama „Tvarkos ir teisingumo“ partija.

V.Bakas visą laiką buvo nuoseklus S.Skvernelio rėmėjas. Beje, ir jis yra dirbęs policijoje, buvo S.Skvernelio, kaip vidaus reikalų ministro, patarėjas. Į 2020 m. Seimo rinkimus ėjo kaip save išsikėlęs kandidatas.

Kitas iš Mišrios grupės – 62-ejų Algirdas Butkevičius – politikos senbuvis: ketvirtį amžiaus buvo Socialdemokratų partijos narys, iš jų aštuonerius – jos pirmininkas. Seime jis taip pat jau ketvirtis amžiaus, iš septynerių rinkimų šešerius laimėjo vienmandatėje apygardoje, pastarąjį kartą kaip iškeltas Žaliųjų partijos. 2012–2016 m. jis vadovavo Vyriausybei, anksčiau buvo finansų ir susisiekimo ministras. 2017-aisiais nuo socialdemokratų atsiskyrus būsimiems „socialdarbiečiams“, jis pasitraukė iš partijos.

„Aš grįžtu į aktyvią politinę veiklą“, – prisistatant „Vardan Lietuvos“ frakcijai skambiai pareiškė A.Butkevičius.

Seimo debiutantas 36-erių Domas Griškevičius lig šiol buvo vienišius – jis į Seimą pateko kaip save išsikėlęs kandidatas. Bet politikoje jis jau turi patirties – dvi kadencijas buvo Šiaulių miesto mero pavaduotojas.

Ar sulips į partiją

Trylika – nors laikomas nelaimingu, bet naujai Seimo frakcijai  įspūdingas skaičius. Paprastai nauji dariniai sukrapštydavo vos po minimalų septynių narių skaičių, tad vienam pasitraukus žlugdavo. O „Vardan Lietuvos“ prilygsta Socialdemokratų frakcijai ir net lenkia Liberalų sąjūdžio (12), Laisvės (11), Darbo (10), Regionų (9). Ją pranoksta tik Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (50) ir LVŽS, kurioje dabar liks 22 nariai.

Tai didžiulis smūgis ir „valstiečių“ politiniam svoriui Seime, ir šiai partijai, nors iš pasitraukusių dešimties frakcijos narių jai priklausė tik trys (ketvirtas, T.Tomilinas, ką tik iš jos pašalintas), vadinasi, kiti nenorėjo glaudžiau su ja sietis. Kol kas sunku spėlioti, kokie LVŽS rezultatai bus kituose Seimo rinkimuose. Visi prisimena, kas ji buvo aukštojoje politikoje iki ateinant į jos sąrašą S.Skverneliui – ogi vienintelė R.Baškienė. Žinoma, dabar ji stipresnė nei 2016-aisiais.

Ambicija labai paprasta – liko dar treji metai šios kadencijos.

Bet kol kas neaiškus ir naujo politinio darinio likimas. Tryliktuke yra politinių figūrų – du ekspremjerai, eksministras, populiariausia buvusi LVŽS narė, keli jaunos kartos politikai. Bet praėjusių metų Seimo rinkimuose iš trylikos vienmandatėse sugebėjo laimėti mandatus septyni.

„Ambicija labai paprasta – liko dar treji metai šios kadencijos“, – paklaustas apie naujos partijos steigimą, sakė S.Skvernelis. Bet nuo reitinguose pirmaujančios politinės jėgos politikai neatsiskiria tik norėdami pabūti vieno ne viso politinio sezono projektu. O jei R.Karbauskio diktato neapsikentę politikai nebūtų galvoję apie bendrą politinę ateitį, galėjo pavieniui jungtis prie kitų frakcijų.

Įsteigę naują partiją jie įgytų ir teisę į valstybės finansinę dotaciją, ačiū praėjusią kadenciją tai iškovojusiems nuo socialdemokratų atsiskyrusiems „socialdarbiečiams“. O be pinigų svajoti apie būsimą sėkmę rinkimuose sudėtinga.

Tačiau naujai partijai suburti reikia 2 tūkst. narių. Prisišliejimas prie kokios esamos politinės jėgos nuo to išvaduotų, bet tokiu atveju jie negautų valstybės dotacijos. Tad Žaliųjų partija, su kuria į Seimo rinkimus ėjo A.Butkevičius, gali būti tik atsarginis variantas.

Sėkmingai partijai reikia ir vienijančios idėjos. „Vardan Lietuvos“ įvardijo keturis prioritetus – socialinės nelygybės mažinimą, valstybės valdymo, ekonomikos visiems ir žaliojo kurso klausimus. Tačiau tai niekuo nesiskiria nuo kitų, besiskelbiančių, kad triūsia vardan Lietuvos. Tad kur toji naujadaro niša, kol kas nematyti. Kaip ir nematyti tryliktuko politinio bendrumo, nors S.Skvernelis ir tikina, kad tai bendraminčių susijungimas.

Kaip primena politologė Jūratė Novagrockienė, Lietuvoje atskilėlių nuo pagrindinės partijos ilguoju laikotarpiu sėkmė nelydi. Matysime, kaip bus šįsyk.

„Jie kuria naują frakciją, kuri artimiausioje ateityje galimai taps kažkurios kitos, liberalų gretas papildančios, partijos dalimi. Jaučiu pareigą Jums parašyti ir informuoti, jog šį veiksmą vertinu kaip natūralų išsigryninimą, kuris vyksta tiek dėl vertybių išsiskyrimo, tiek ir iš politinių išskaičiavimų, kuriuos pasvėrė išeinantys politikai“, – feisbuke publikuotame laiške partijos nariams rašo R. Karbauskis.

Politikas dar kartą akcentavo, kad pastaruoju metu jo ir S. Skvernelio požiūriai į šalies vadovą Gitaną Nausėdą išsiskirdavo. „Valstiečių“ lyderio nuomone, tokia takoskyra tarp jo ir ekspremjero susiformavo dėl jų skirtingo požiūrio į tradicinę šeimą.

„Žinoma, Jūs ir patys aiškiai matėte, jog pastaruoju metu kardinaliai skyrėsi mano, didžiosios dalies LVŽS frakcijos Seime kolegų ir Sauliaus požiūris į Prezidentą, kuris, kaip ir mes, reiškia palaikymą tradicinei šeimai. Neseniai išsiskyrė mūsų požiūriai į šeimas remiančių žmonių galimybes taikiai mitinguoti ir į valdančiųjų darbus, kurie kelia daugybę klausimų“, – aiškino LVŽS pirmininkas.

Pasak R. Karbauskio, Seimo rinkimus laimėję konservatoriai ir liberalai ėmė „grasinti tradicinei šeimai ir engti tuos, kurie ją palaiko“, o LVŽS iš esmės tapo vienintele šias vertybes ginančia partija. Nors politikas ir pripažįsta, kad frakcija sumažėjo, tačiau tai, jo nuomone nėra problema, kadangi tradicines vertybes palaikančių parlamentarų skaičius „valstiečių“ gretose išliko praktiškai nepakitęs.

„Principingi ir vertybes puoselėjantys „valstiečiai ir žalieji“ esame nemėgstami dabartinių valdančiųjų, nes niekaip nepasiduodame jų ir jų interesų grupių pradedant alkoholio, o baigiant farmacijos pramone spaudimui. Taip, nuo šiol teoriškai balsų Seime savo programai įgyvendinti turėsime mažiau. Bet tik teoriškai, nes ir praktiškai, dažnai jų turėjome mažiau, nei buvo frakcijoje narių, nes kai kurie Seimo nariai iš mus palikusiųjų pasirinkdavo balsuoti kitaip, nei buvo įsipareigoję savo rinkėjams“, – įsitikinęs LVŽS pirmininkas, tuo pačiu pridurdamas, kad pastarieji įvykiai, jo vertinimu, „valstiečius“ tik sustiprino.

„Nebijau sakyti, jog, nors mūsų mažiau, nuo šiandien esame stipresni, nes frakcijoje liko vieningi bendraminčiai, kuriems valstybės interesai yra svarbiausi ir jie jų neišduos dėl asmeninės naudos ar postų. Šį lojalumą valstybei ir tradicinėms vertybėms visada laikiau išskirtiniu mūsų partijos bruožu, kuris mus vienija ir kuris yra svetimas daugeliui politikų, kurių vertybės prasideda ir baigiasi ten, kur šiems politikams naudinga“, – tikino jis.

R. Karbauskis pabrėžė, jog partija nepritaria „visuomenės kiršinimui ir skaldymui, dvigubiems standartams ir neteisybei, mulkinant ir spaudžiant Tautą atsisakyti to, kas jai brangu“.

LVŽS vadovas rašė, kad frakcijos kolegų sprendimas įkurti naują frakciją silpniną opoziciją ir „tampa dovana valdantiesiems“.

„(...) kurie jau keletą dienų viešojoje erdvėje netveria džiaugsmu, kad atsiras nauja frakcija, iš kurios tikimasi palaikymo kontraversiškiems konservatorių ir liberalų sprendimams, kuriems, beje, prieštarauja tik matoma ir girdima didžiausia opozicinė frakcija – Lietuvos valstiečiai ir žalieji. Džiaugsmo pliūpsniai šiandien pasipylė tiek iš Gabrieliaus Landsbergio lūpų, tiek iš liberalų gretų“, – teigė jis.

Tačiau „valstiečių“ pirmininkas pabrėžė, kad S. Skvernelis visuomet galėjo tapti LVŽS partijos nariu, tačiau to nepadarė dėl asmeninių išskaičiavimų.

„Tiesa, jeigu galvojama, jog S.Skvernelis neturėjo galimybių tapti LVŽS nariu, noriu pasakyti, kad jis turėjo ne vieną galimybę juo tapti, tačiau to sąmoningai nedarė galvodamas, kaip jam bus geriau. Čia gi ir vėl išryškėjo mūsų skirtumas, kurį visada sakydavau – Lietuvos valstiečiams ir žaliesiems valdžia ne tikslas pats savaime, o priemonė Lietuvai eiti pažangos keliu“, – teigė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad antradienį parlamentaras S. Skvernelis Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pranešė apie pasitraukimą iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos ir paskelbė apie naujos frakcijos steigimą. Naujoji frakcija vadinsis Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.

Kartu su ekspremjeru iš „Valstiečių“ frakcijos pasitraukia Laima Nagienė, Rūta Miliūtė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, Laima Mogenienė, Rima Baškienė, Linas Kukuraitis, Zenonas Streikus.

Taip pat prie naujosios frakcijos turėtų prisijungti trys Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę parlamentarai: Domas Griškevičius, Vytautas Bakas ir Algirdas Butkevičius.

Frakcija ketina dirbti opozicijoje.

Šalies vadovas trečiadienį žurnalistams Seime sakė pasveikinęs S. Skvernelį su naujos frakcijos sukūrimu, o atsiskyrimą nuo „valstiečių“ apibūdino kaip pastaraisiais mėnesiais išryškėjusios takoskyros formalizavimą.

„Tai, kas pastaraisiais mėnesiais vyko, rodė, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijoje iš esmės yra dvi sudėtinės dalys, nes tai rodė balsavimo rezultatai, S. Skvernelio ir jo bendražygių rezultatas nukrypdavo nuo kitų tai frakcijai priklausančių parlamentarų sprendimų ir balsavimų. Tai, kas įvyko vakar, yra tiesiog šio dalyko formalizavimas“, – teigė G. Nausėda.

Šita proga aš tiesiog norėčiau palinkėti S. Skverneliui ir jo bendražygiams surasti savo politinę tapatybę ir dirbti vardan tos Lietuvos.

„Šita proga aš tiesiog norėčiau palinkėti S. Skverneliui ir jo bendražygiams surasti savo politinę tapatybę ir dirbti vardan tos Lietuvos“, – komentuodamas naujos politinės grupės susikūrimą Seime sakė prezidentas.

Buvęs premjeras S. Skvernelis antradienį su bendražygiais paskelbė paliekantis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei kuriantis naują centro-kairės krypties frakciją.

„Valstiečius“ paliko dešimt Seimo narių ir didžiausia opozicinė LVŽS frakcija tai paskelbus per pirmą sesijos plenarinį posėdį penktadienį sumažės iki 22 narių.

S. Skvernelis su „valstiečius“ palikusiais parlamentarais ir keliais politikais iš Seimo narių Mišrios grupės paskelbė buriantys naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.

Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas taip pat mano, kad S. Skvernelis gali nusinešti dalies LVŽS rinkėjų palaikymą. Vis dėlto profesorius atkreipia dėmesį, kad po S. Skvernelio ir jo bendražygių pasitraukimo „valstiečiai“ išsigrynino kaip radikalesnė dešinioji partija, o tai, politologo teigimu, ilgojoje perspektyvoje gali partijai būti naudinga.

Išsigryninimas LVŽS gali būti ir naudingas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius T. Janeliūnas teigia, kad S. Skvernelio ir dalies kitų Seimo narių pasitraukimas iš LVŽS frakcijos yra smūgis „valstiečiams“.

„Kiekvienai frakcijai toks reikšmingas narių netekimas būtų tikrai didelis smūgis. Ir Lietuvos „valstiečiai ir žalieji“, be abejo, ne išimtis, nes jeigu sumažėja jų frakcijos svoris, tai atitinkamai keičiasi jų galimybės užimti ir kaip opozicijai turėti atstovavimą atskiruose Seimo komitetuose ir pan.“, – Eltai teigė T. Janeliūnas.

„Tai yra, manau, reikšmingas pokytis, juo labiau, kad šie žmonės ir traukiasi iš partijos, bent jau dalis jų. Tai atitinkamai pokyčių pačioje partijoje taip pat turėtų būti“, – pridūrė jis.

Vis dėlto politologas akcentuoja, kad šis S. Skvernelio ir jo bendražygių pasitraukimas iš LVŽS frakcijos Seime nebūtinai pakenks „valstiečiams“ ilgojoje perspektyvoje.

„Ar tai būtinai pakenks LVŽS – aš neskubėčiau taip teigti. Pastaruoju metu matėme, kad R. Karbauskis ir jį remiantys kolegos buvo linkę tapti tokia galbūt radikalesne partija, jie neslėpė savo paramos ir Šeimų maršo dalyviams, ir labai aiškiai kritikavo Vyriausybės kovą prieš pandemiją, Galimybių pasų naudojimą ir panašiai. Tai visi tie judesiai rodo, kad  LVŽS, matyt, nori tapti tokia centrine jėga, kuri sutrauks rinkėjus, labiausiai nepatenkintus dabartinės Vyriausybės veikla arba šiaip bendrai liberaliomis idėjomis nepatenkintus žmones“, – atkreipė dėmesį T. Janeliūnas.

Tai yra, manau, reikšmingas pokytis, juo labiau, kad šie žmonės ir traukiasi iš partijos, bent jau dalis jų.

Pasak jo, tokiu būdu, „valstiečiai“ galimai tikisi save pozicionuoti kaip tokią radikalesnę dešiniąją jėgą, kuri galėtų pritraukti ir išsibarsčiusius po mažesnes partijas įvairius kitus populistinius politikus, kurie negalėdavo sulaukti pakankamai paramos Seimo rinkimuose.

„Tai toks išsigryninimas, toks aiškus savęs pozicionavimas LVŽS galbūt gali išeiti ir į naudą tam tikra prasme“, – sakė profesorius.

Visgi tik S. Skvernelio praradimas, T. Janeliūno teigimu, partijai neabejotinai atsilieps.

„S. Skvernelis, be abejo, yra vis dar populiarus politikas, tikrai nėra visiškai iššvaistęs savo populiarumo. Tai, aš manau, kad dalis rinkėjų, kurie simpatizavo jam, galės remti ir tą dabartinę frakciją arba galbūt net kažkokią būsimą partiją. Ir tai LVŽS, žinoma, bus nuostolis“, – pabrėžė politologas.

Tačiau, profesoriaus teigimu, kol kas prognozuoti, ar šį nuostolį LVŽS pavyks kompensuoti prisitraukiant kitus rinkėjus – anksti.

„Matysime, kaip keisis visuomenės nuomonės, apklausų rezultatai, ar tie pokyčiai bus kažkokie ryškesni. Bet viskas yra nukreipta į būsimus rinkimus. Tai per artimiausius porą metų nusistovės ir naujosios frakcijos ar būsimos partijos kažkokie bruožai ir pažiūrėsime, į kokią politinio spektro vietą jie bandys save padėti, į kokius rinkėjus orientuotis, tai, matyt, nuo to ir priklausys, kiek jiems pavyks atitraukti tų buvusių LVŽS rinkėjų“, – sakė T. Janeliūnas.

„Valstiečiai“ turės dėti dideles pastangas, kad partija vėl sustiprėtų

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius L. Bielinis mano, kad S. Skvernelio pasitraukimas iš LVŽS frakcijos yra „stiprus smūgis LVŽS partijai“.

„Sakykime, Seimo veikloje galbūt čia nėra taip svarbu, nes mes matome, kaip R. Karbauskiui išėjus iš Seimo susilpnėjo šios frakcijos aktyvumas. Ir, ko gero, tai yra ne taip skausminga. Bet artėjančiuose rinkimuose į Seimą LVŽS puikiai suvokia, kad tas lokomotyvas, kuriuo buvo S. Skvernelis anuose rinkimuose, dabar jau prarastas“, – Eltai teigė L. Bielinis.

Bet viskas yra nukreipta į būsimus rinkimus. Tai per artimiausius porą metų nusistovės ir naujosios frakcijos ar būsimos partijos kažkokie bruožai.

Politologo teigimu, po S. Skvernelio pasitraukimo LVŽS turės įdėti daug pastangų, kad partija būtų sustiprinta.

„Todėl jiems patiems vienaip ar kitaip reikės formuoti kažkokią rinkiminę konstrukciją, kuri leistų bent jau nesusilpnėti taip, kad nepasiektų 5 proc. ribos. Todėl čia akivaizdu, kad reikalingos labai stiprios pastangos tam, kad sutvirtintų partiją ir jos autoritetą visuomenėje“, – sakė jis.

„Jis buvo pakankamai stiprus dirgiklis ir vėliava. Aš nesakau, kad tai jis vienintelis buvo tas, kuris darė įtaką visuomenei, bet jis iš tiesų labai sustiprino rinkiminius šansus tuo metu ir LVŽS laimėjo daugiau negu tikėjosi. Tai akivaizdus S. Skvernelio indėlis“, – pažymėjo profesorius.

Opozicijos ateitis

L. Bielinis taip pat mano, kad Seime susikūrus naujajai frakcijai „Vardan Lietuvos“ opozicija gali tapti labai fragmentuota.

„Tiek socialdemokratai, tiek S. Skvernelio frakcija kol kas sako, kad jie nesiruošia jungtis į kažkokias koalicijas. Ir tokiu būdu opozicija išties tampa labai išblaškyta, fragmentuota. Galbūt tai yra trumpalaikis šios dienos momentas, galbūt su laiku S. Skvernelio atstovai, tiek ir kiti pamatys galimybę bendradarbiauti tarpusavyje apeinant „valstiečius“ ir sukurs naują koaliciją opozicijoje“, – sakė L. Bielinis.

Politologas atkreipia dėmesį, kad opozicijai pasidalinus į mažas frakcijas valdantiesiems bus lengviau jas kontroliuoti.

„Iš tikrųjų išblaško, nes kuo daugiau mažų frakcijų, tuo lengviau valdantiesiems kontroliuoti situaciją, susitarti su tomis mažomis yra labai nesudėtinga“, – sakė jis.

T. Janeliūnas taip pat sutinka su L. Bielinio mintimi, kad susiskaldžiusiai opozicijai gali kilti iššūkių bendradarbiaujant.

„Kai opozicija yra besiskaldanti, smulkėjanti, tai, žinoma, yra sunkiau surasti tą bendrą sutarimą, o galbūt kai kuriais atvejais ir tokie asmeniniai dar likę nepasitenkinimai gali tam trukdyti. Bet vienaip ar kitaip opozicijos bendras vienijantis motyvas yra paprastai oponuoti valdantiesiems. Tai tas bendras motyvas gali būti ir pakankamas, kad kai kuriais atvejais opozicija derintų tarpusavyje kai kuriuos sprendimus“, – įžvalgomis dalinosi profesorius.

„Prognozuotas buvo veiksmas, jau kurį laiką buvo akivaizdu, kad „valstiečių“ frakcija skils. Tai tikrai nenustebino. Atrodė, kad link to einama jau ne vieną mėnesį, akivaizdu, kad šis kai kurių politikų sprendimas brendo ir tai, kad tai įvyko šiandien, prieš rudens sesijos pradžią, yra visiškai natūralu ir logiška“, – BNS antradienį sakė parlamento vadovė.

„Aš viliuosi, kad ekspremjero vadovaujamos frakcijos laikysena bus valstybiškai brandi ir galbūt mažiau deklaratyvi nei tos, iš kurios šie politikai išėjo (...) Tai yra opozicinė frakcija, bet tikiuosi, kad jos laikysena bus suvokianti iššūkius, su kuriais Lietuva dabar susiduria“, – teigė ji.

Aš viliuosi, kad ekspremjero vadovaujamos frakcijos laikysena bus valstybiškai brandi ir galbūt mažiau deklaratyvi nei tos, iš kurios šie politikai išėjo.

Anot Seimo pirmininkės, naujo opozicijos lyderio klausimas priklausys nuo opozicinių jėgų susikalbėjimo ir jų santykių.

„Tai priklausys nuo naujų derybų, matyt, tarp opozicinių frakcijų ir čia jau klausimas, kaip opozicinės frakcijos tarpusavy kalbėsis, kokie bus santykiai. Ar galėtų būti sutartas, pasiektas naujas sutarimas, aš tikrai nesiimčiau prognozuoti šiame etape, ypač vertinant tuos epitetus, kurie sklando šiandien, ypač iš „valstiečių“ kai kurių politikų“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

„Valstiečiai“ su 32 nariais iki šiol buvo didžiausia opozicinė jėga Seime.

Antradienį apie pasitraukimą iš „valstiečių“ ir naujos Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ kūrimą paskelbė ekspremjeras Saulius Skvernelis, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, buvusi Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.

Frakcijoje taip pat dirbs iki šiol „valstiečių“ gretose buvę Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Laima Nagienė, Lukas Savickas, Algirdas Stončaitis, Zenonas Streikus, Tomas Tomilinas.

Prie naujos politinės jėgos Seime taip pat prisijungė Mišrioje Seimo narių grupėje dirbę Vytautas Bakas, Algirdas Butkevičius, Domas Griškevičius.