Į Seimo narę Dovilę Šakalienę kreipėsi merginos, kurios teigė, kad Minedas neva bandė su jomis kalbėtis ne tik apie visuomeninę veiklą, bet ir apie galimus asmeninius santykius.

„Į mane kreipėsi jo organizacijos savanorės ir papasakojo, kad jis su jomis elgėsi nederamai“, – LNK laidoje KK2 kalbės D. Šakalienė.

Po šio skandalo Seimo narė pradėjo organizacijos „Nebūk naivus kelyje“ patikrą. Išaiškėjo, kad nėra nei tokios organizacijos, nei tokio prezidento.

„Visų pirma, nėra tokios nevyriausybinės organizacijos tokiu pavadinimu. Jeigu ir laikysime, kad čia nevyriausybinė veikla, tai tik sambūris“, – laidoje KK2 kalbės D. Šakalienė.

Pasak jos, pats Minedas susigalvojo organizaciją, pats pasiskyrė save prezidentu tam, kad suviliotų daug gražių merginų: „Žmogus prisistato organizacijos vadovu, suteikinėja vaikams visokias tariamas pareigas ir elgiasi neetiškai“.

Pats Minedas neigia kaltinimus ir teigia, kad yra prezidentas. „Esu už šios sąjungos vairo, esu prezidentas ir ši tarnyba, kurioje esu, man labiau patinka nei būti ant scenos“, – ginsis Minedas.

Visas reportažas apie Minedo organizaciją – šį pirmadienio vakarą laidoje KK2, 19 val. 30 min. per LNK.

Tai ji sakė socialiniuose tinkluose pasklidus informacijai, kad kviesdamas nepilnametes merginas į savo judėjimo gretas M.Jonušas su jomis elgėsi neetiškai.

„Atkreipiame nevyriausybinių organizacijų dėmesį, kad, piliečio Mindaugo Jonušo vykdoma veikla, prisidengus nevyriausybinės organizacijos vardu, kenkia nevyriausybinio sektoriaus reputacijai ir pažemina sąžiningai bei kompetentingai dirbančių nevyriausybininkų gerą vardą“, - rašoma D.Šakalienės pranešime.

Anot parlamentarės, M.Jonušas, kviesdamas į savo judėjimo gretas savanorių teisėmis nepilnametes merginas, neleistinai neetiškai elgėsi siųsdamas joms dviprasmiško turinio žinutes socialiniuose tinkluose bei telefonu, neleistinai braudamasis į jų privačią erdvę. Susitikimų su merginomis metu jis be sutikimo drastiškai mažindavo fizinės bendravimo erdvės atstumą ir apsikabindavo paaugles, taip sukeldamas mergaitėms neigiamus jausmus.

Taip pat, pateikdamas savo visuomeninio judėjimo tariamai teikiamos psichologinės pagalbos kontaktus, M.Jonušas į viešąją informacinę erdvę įkėlė savo asmeninio mobilaus telefono numerį.

„Kyla klausimas, kodėl, nebūdamas šios srities specialistu, Mindaugas Jonušas, sąmoningai klaidina itin jautrią visuomenės dalį, kuriai gali būti reikalinga psichologinė pagalba“, - teigiama pranešime.

„Norėtume atkreipti tiek Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek savivaldybių švietimo skyrių dėmesį, kad, puoselėjant savanorystės idėją, turime dėmesingai įvertinti potencialių neformalaus ugdymo partnerių reputaciją. Nepateisinama ir netoleruotina sukurti tokias situacijas, kai, prisidengiant nevyriausybinės organizacijos vardu bei kilnia savanorystės idėja, neetiškai besielgiantis suaugęs žmogus daro emocinę žalą vaikams“, - sakė D.Šakalienė.

Apie patirtį judėjime „Nebūk naivus kelyje“ prieš kelias dienas socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė studentė Algimantė Ambrulaitytė.

Lindo apsikabinti, nuolat peržengdavo tą asmeninę erdvę.

„Nuo pat pirmos akimirkos girdėjau jo puikius žodžius, kokia aš šaunuolė, graži, lindo apsikabinti, nuolat peržengdavo tą asmeninę erdvę. Išėjau visa drebanti, todėl ir apsiverkiau. Praėjus tam tikram laikui, pagalvojau, gal tiesiog emocijos suplūdo ir nieko tokio nebuvo, tačiau tada prasidėjo žinutės, su klausimais: ar turiu vaikiną, kokio vaikino ieškau, ar jis man gražus, buvo ir tiesus klausimas - ar tiktų į vaikinus“, - teigė ji.

„Man viso labo buvo tada 16-17 metų, buvau visiškai naivuolė ir nesugebėjau tiesiog pasakyti stop, visko nutraukti“, - pridūrė A.Ambrulaitytė.

Savo ruožtu M.Jonušas šių pareiškimų nekomentuoja.

„Tai yra sistemingas purvo pylimas“, - BNS sakė jis.

Penktadienį „Nebūk naivus kelyje“ veiklą ir judėjimo pasiūlymus alkoholio vartojimo kontrolės bei sveikatinimo klausimais M. Jonušas aptarė su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. 

Trečiadienį žurnalistams ministras sakė, kad M. Jonušo veikla jam yra žinoma tik tiek, kiek jis pats ją pristatė minėtame susitikime. Anot ministro, M. Jonušas susitikime paliko „normalų įspūdį“.

„Jis prisistatė kaip nevyriausybinės organizacijos atstovas, šiaip mes netikriname - jos registruotos ar neregistruotos (...). Aš nesprendžiu: jis vykdo ar nevykdo veiklą, tiesiog išklausome prisistatymų, tai ne pirma ir ne paskutinė nevyriausybinė organizacija, kuri prisistato, ką veikia (...). Minėjo ir saugias keliones, bet aš neatsimenu, tiesą sakant, smulkiai detalių, jis atnešė ir spausdintą informaciją, kurią ten paliko, pateikė, aš tikrai taip smulkiai negalėčiau pakomentuoti, tikrai neprisimenu detalių“, - teigė ministras.

Tarptautinis socialinis projektas „Nebūk naivus kelyje“ organizuoja psichologinę pagalbą nukentėjusiems kelyje ir aukų artimiesiems.

Šioje programoje žmonės, vienaip arba kitaip nukentėję pasirinkus neatsakingą keliavimo būdą, sulauks tiek psichologinės, tiek dvasinės pagalbos, kuri dažną kartą yra aukoms labai svarbi. Psichologai savanoriai, prisidėsiantys prie šios pagalbos teikimo, budės ir viešai paskelbtu telefonu konsultuos bei suteiks informaciją apie galimos pagalbos gavimo formas projekte.

Projekto pirmininkas Mindaugas Jonušas tikina, seniai norėjęs šią programą sustyguoti, kad ji būtų veiksni: „Tai jautriausia mūsų iniciatyva, nes paliečia aukų arba jų artimųjų skausmą, todėl stengsimės kartu su komanda padaryti viską, kad prašantys pagalbos būtų išgirsti ir išklausyti“.

Ši pagalbos linija išsiskirs dar ir tuo, kad į nelaimę papuolę asmenys turės progą ne tik su psichologais, dvasininkais, bet ir su kitais nukentėjusiais asmenimis bendrauti. Tai dar vienas būdas bendromis pastangomis mažinti aukų skaičių Lietuvoje.

Tarptautinio socialinio projekto „Nebūk naivus kelyje“ psichologinės tarnybos, kuri teiks pagalbą aukoms, vienaip ar kitaip nukentėjusioms nuo neatsakingo keliavimo, telefonas – 8 613 11344.

Uostamiesčiui pristatyti saugaus keliavimo ir apsisaugojimo būdai. Reaguodami į nelaimingus atsitikimus ir pasitaikančius pavojus, klaipėdiečiai sugalvojo analogų Lietuvoje neturintį socialinį projektą "Nebūk naivus kelyje".

Pamėgo jaunimas

Atliktas tyrimas parodė, kad net 85 proc. Lietuvos gyventojų, o daugiausia jaunimas, keliauja nesaugiai – kartu su nepažįstamu vairuotoju.

Nesaugus keliavimas su internete rastais pakeleivingais vežėjais – sparčiai plintantis reiškinys. Ir ypač – tarp jaunimo.

To priežastys yra labai įvairios. Pavyzdžiui, anot šio projekto įgyvendintojų, daugumos netenkina autobusų ar traukinių grafikai, netvarkingos stotelės, laiko gaišatis ir kiti nepatogumai.

Taip pat keliauti automobiliu, jei kitokiam keliavimui nėra taikomos lengvatos, atsieina perpus pigiau.

Jau pusę metų gyvuojančio projekto metu "Nebūk naivus kelyje" įvairių Lietuvos miestų (17-oje savivaldybių) gyventojams vedamos paskaitos šia tematika.

Taip pat projekto iniciatoriai bendradarbiauja su mokyklomis, studentų organizacijomis, policija bei Bendrosios pagalbos centru.

Uždrausti – neįmanoma

Pagalbos centras, anot organizatoriaus Mindaugo Jonušo, norėjo uždrausti tokį "aklą" keliavimą. Tačiau, pašnekovo teigimu, tai sunkiai įgyvendinamas dalykas. Mat svarbiausia yra ne draudimai, o paties atsakomybė už save.

"Ši problema ypač opi tarp jaunimo. Siekdami sutaupyti jaunuoliai renkasi kuo pigesnius keliavimo būdus ir dažniausiai – saugumo sąskaita. Važiuodami pakeleivingu automobiliu ar vežėją susiradę socialiniuose tinkluose žmonės patys save stumia į pavojų. Todėl mūsų tikslas – šiek tiek prislopinti šią madą bei pateikti alternatyvų", – teigė organizatorius.

Priežastimi vystyti šią iniciatyvą tapo neseniai šalį sukrėtusios nelaimės.

Anot projekto sumanytojo, svarbu žinoti, kaip elgtis papuolus į keblią situaciją, kai tave vežantis vairuotojas nukrypsta nuo numatyto maršruto ar pradeda keistai elgtis.

"Važiuojančiųjų nesaugiai buvo ir bus, bet jie bent jau žinos, kaip save apsaugoti. Tai pagalba visuomenei", – sakė pašnekovas.

Būtina pažinti vežėją

Pirmiausia, pasak organizatorių, prieš vykstant patariama sukaupti kuo daugiau informacijos apie vežantįjį ir jo transporto priemonę.

"Nusprendus važiuoti su vežėju, reikia išsiaiškinti tam tikrus dalykus apie jį, o prieš lipant į automobilį nusifotografuoti jo valstybinius numerius ir perduoti šią informaciją artimiesiems. Dar būtina išsiaiškinti, ar automobilis techniškai tvarkingas, kelionės metu stebėti aplinką, nuolat būti budriam", – pasakojo M.Jonušas.

Projekto "Nebūk naivus kelyje" iniciatoriai, bendradarbiaudami su miestų autobusų parkais, savivaldybėmis ir kitomis institucijomis, ateityje ketina taikyti lengvatas bilietams.

Kadangi gyvenantiesiems miesto rajonuose kartais tampa sudėtinga keliauti dėl pergrūstų autobusų ar kitų priežasčių, projektu bus siekiama pagerinti ir šias sąlygas.

"Atsitikus nelaimei, skubame kaltinti kitus, tik ne save. Juk niekas per prievartą į automobilį mūsų nesodina, todėl geriau imtis tam tikrų saugumo priemonių, nei vėliau gailėtis", – aiškino projekto iniciatoriai.

Studentės, susiradusios vežėją socialiniame tinkle, nužudymas ne įbaugino žmones, o kaip tik paskatino važiuoti tokiu būdu ar stabdant pakeleivingus automobilius, nes tai yra mada, o sykiu – ir šių dienų maras. Taip tvirtina projekto „Nebūk naivus kelyje“ vadovas Mindaugas Jonušas.

„Kaip žmonės važiavo, taip ir važiuoja. Visos tos istorijos netgi pasitarnauja priešingai: ne stabdo, bet dar labiau pakursto [naudotis tokiomis paslaugomis – LRT.lt]. Važiuoti tokiu būdu – šiuolaikinė mada ir šių laikų maras. Manau, kad priešnuodis turėtų būti efektingas keliavimas – aš, keleivis, padarau viską, kas mano valioje, kad save apsaugočiau“, – sako M. Jonušas.

Anot jo, yra ne viena prevencinė priemonė, kurios gali imtis keleivis, norintis užsitikrinti savo saugumą. Projekto vadovas perspėja, kad, prireikus pagalbos, bendruoju pagalbos telefonu 112 galima ne tik skambinti, bet ir rašyti SMS žinutę. Be to, išgelbėti gyvybę, nesėkmingai pasirinkus nepažįstamą vežėją, gali tokie paprasti daiktai, kaip popierinė servetėlė ir žiebtuvėlis.

– Kokia pagrindinė projekto idėja?

– Pati pagrindinė projekto idėja – savanoriškai eiti ir skelbti jaunimui, moksleiviams, kad reikia keliauti atsakingai. Ypač tada, kai vežėją pasirenku socialiniame tinkle arba stabdau pakeleivingą mašiną autostradoje, turiu būti budrus.

Jei vežėją susirandu „Facebook“ socialiniame tinkle, pirmiausia turiu pažiūrėti, koks asmuo siūlo [pavėžėti – LRT.lt], kuo išsamiau perduoti visą jo informaciją savo artimiesiems, pasikonsultuoti, paklausti nuomonių kitų, važiavusių su tuo asmeniu.

Prieš sėsdamas į automobilį turiu užsirašyti visus duomenis: automobilio markę, spalvą, modelį, ir visą informaciją nusiųsti saviems bei išsaugoti savo mobiliajame telefone tam, kad, atsitikus bėdai, tai galėčiau perduoti Bendrajam pagalbos centrui.

– Ar studentės nužudymas buvo pagrindinis dalykas, inspiravęs šį projektą?

– Taip. Aš, kaip pilietis, mačiau, kad nei po Dembavos istorijos, nei po Justinos istorijos niekas nieko nedaro. [...] Fakulteto, kuriame mokėsi Justina, dekanas pasakė – pasirūpinau bendrabučiu, fakultetu, kad būtų jauku ir šilta, bet dėl darbų gausos nespėjau užsiimti prevencija, išsaugoti jaunimo, savo studentų. Man norėjosi pradėti nuo prevencijos. Manau, jei nebus keleivių, nebus ir pasiūlos.

– Bet Jūs sakote ne tai, kad nereikėtų naudotis tomis paslaugomis, tačiau, jeigu žmogus jomis naudojasi, tai reikia daryti atsakingai ir budriai, ar ne?

– Taip. Būčiau laimingas, jeigu žmonės nesinaudotų tokiomis paslaugomis, nes tai – šešėlinė ekonomika. Mokesčių inspekcija išaiškino: jei tai daroma [vežami keleiviai– LRT.lt] daugiau nei vieną kartą ir nuolat gaunamas pelnas, bet neturima leidimo ir gauto pelno pajamos nedeklaruojamos, tai – nusikaltimas.

Kaip žmonės važiavo, taip ir važiuoja. Visos tos istorijos netgi pasitarnauja priešingai. Ne stabdo, bet dar labiau pakursto [naudotis tokiomis paslaugomis – LRT.lt]. Važiuoti tokiu būdu – šiuolaikinė mada ir šių laikų maras. Manau, kad priešnuodis turėtų būti efektingas keliavimas – aš, keleivis, padarau viską, kas mano valioje, kad save apsaugočiau.

Trečiadienį ši paskaita buvo skaitoma vienuose vaikų namuose. Kaip tik ketvirtadienį viena mergina planavo važiuoti su vežėju, rastu per socialinį tinklą. Ji priėjo ir pasakė – kaip gerai išvakarėse gauti šią informaciją, nes dabar žinau, ką turiu daryti, kaip galima prisišaukti pagalbą.

Žinoma, geriausia – skambinti pagalbos telefonu 112, bet nuo šiol tuo pačiu numeriu galima siųsti SMS žinutę, pateikti kuo tikslesnę informaciją ir tokiu būdu save apsaugoti. Tai – pagrindinis variklis. Vienas iš variklių – informuoti tam, kad, jei pasiryžtu ir važiuoju, būčiau atsakingas ir budrus.

– Kalbate ir apie tai, ką daryti, kai ištinka kebli situacija, pavyzdžiui, vairuotojas veža ne ten, kur sutarta. Kaip tuomet reikėtų elgtis?

– Yra keli būdai, kuriais pasidalino ir Policijos departamentas. Visų pirma – susitikimo vietoje, jei yra pašalinių žmonių, praeivių, reikia imituoti atsisveikinimą. Tada vairuotojas pamatys, kad ne tik aš, kaip keleivis, jau žinau, kur sėdu, bet ir kitas žmogus.

Kitas dalykas – visada reikia sėsti į galą ir taip bandyti stebėti vairuotojo veiksmus. Reikia turėti servetėlę ir žiebtuvėlį, kad būtų galima sukelti dūmus, tokiu būdu bandant stabdyti patį vairuotoją ir atkreipti kitų dėmesį. Jeigu kyla klausimų ir yra galimybė – reikia išlipti. Jeigu yra galimybė, iškilus grėsmei, – bandyti daužti stiklą ir sprukti.

Bet pirmų pirmiausia reikia žinoti du dalykus. Pirma – reikia būti įsikrovus mobilųjį telefoną. Galiu pasprukti, bet būsiu nepajėgus iškviesti pagalbą, nes mano mobilusis telefonas bus išsikrovęs. Labai rekomenduoju visiems įsirašyti trumpąjį pagalbos numerį 112, nes streso, baimės atveju dažnas pamiršta.

Antras dalykas – reikia stebėti kelią, kur važiuoju nuo pat taško A iki B, kad bėdos atveju tikrai žinočiau koordinates. Ir policija, ir Bendrasis pagalbos centras teigia, kad gauna skambučius arba žinutes ir žmogus sako – aš nežinau, kur esu. Bendrasis pagalbos centras nėra aiškiaregis. Mano atsakomybė – kur aš važiuoju. Reikia stebėti aplinką ir, reikalui esant, informaciją pateikti plačiai.

– Jūs bendradarbiaujate su Bendruoju pagalbos centru. Ketvirtadienį spaudos konferencijoje dalyvavo Vilniaus skyriaus Bendrojo pagalbos centro darbuotojai. Ar jų pagrindinė žinia – kad reikia turėti numerį, žinoti, kur paskambinti ir kur esu?

– Taip. Ir reikia žinoti, kad galima ne tik skambinti, bet ir tuo pačiu numeriu 112 siųsti trumpąją žinutę, nepaisant to, ar yra ryšys, ar jo nėra. Bet žinutė niekada neatstos skambučio. Žinutė turi paklaidą: gali paklysti arba ateiti ne laiku, nes tai priklauso nuo ryšio apkrovos. Ar skambinant, ar siunčiant SMS žinutę, reikia žinoti, kur siųsti pagalbą. Bendrosios pagalbos centras ketvirtadienį spaudos konferencijoje aiškiai pasakė nepasiduoti tokiai madai, stengtis nevažiuoti.

– Kodėl laikotės nuomonės, kad tai – mada, o ne socialiniai aspektų pasekmė: žmonės neturi pinigų, o toks keliavimo būdas kainuoja pigiau?

– Yra dvi medalio pusės. Sutinku, kad taip keliauti pigiau. Kaip projekto vadovas, kreipiausi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Gavau atsakymą, kad ministerija žada imtis konstruktyvių priemonių, plečiant autobusų infrastruktūrą, nes mes sakėme, kad keliavimą tokiu būdu lemia ne tik pigumas, bet ir nepatogūs autobusų grafikai. Ministerija taip pat įsipareigojo mažinti autobusų kainas ir imtis konstruktyvių veiksmų, kad pritrauktų jaunimą.

Taip, vienas iš aspektų – ne tik mada, bet ir pigumas, bet, jeigu vežėją susirandu socialiniame tinkle, nei keliavimas viešuoju transportu, nei keliavimas tokiu būdu nėra veltui. Galbūt svyruoja kaina, bet visiems mokiniams ir studentams bilietai parduodami už pusę kainos. Turiu istorijų, kur žmonės sumokėjo daugiau, nei būtų sumokėję, jei važiuotų autobusu.

– Kaip suprantu, rengiate paskaitas. Kaip pasirenkate, kur jas skaitote?

– Visų pirma – visose Lietuvos mokyklose. Šiai dienai jau apkeliauti septyni miestai. Plačiausiai paskaitos skaitytos Marijampolėje, kur buvo aplankytos keturios mokyklos ir skaityta po dvi paskaitas. Taip pat neatsilieka ir Plungė, ir Vilnius, ir kiti Lietuvos miestai. Labai nuostabu. Stengiamės paskaitas skaityti kuo plačiau, bet šis projektas visiškai naujas ir šviežias.

Jeigu bus pajamos ir galimybės, projektą planuoju tęsti iki 2020 m., kad būtų apkeliauti visi jaunimo centrai, mokyklos, jaunimo informacijos centrai, kolegijos, vaikų namai, nes vaikų namų vaikai labiausiai pažeidžiami. Planuojame keliauti ten, kur jaunimas, kur mus galės įsileisti, kur galima paskleisti šią žinią.

Taip pat yra viešoji erdvė. Čia galite pasitarnauti jūs, žurnalistai, nes jus girdi visi: ir maži, ir jauni, ir vaikų tėvai. Galbūt tai sukels diskusiją ir namuose. Individuali diskusija – labai džiugi. Kuo aktyviau įsijungs visuomenė, žiniasklaida, tuo greičiau bus pasiektas tikslas.

– Remiatės savanorių pagalba. Ar jų netrūksta?

– Iš tikrųjų projektas „Nebūk naivus“ kviečia, maldaute maldauja savanorius prisijungti prie projekto. Rankų reikia kaip niekada. Šiuo metu Vilniuje turime 75 proc. bendrojo ugdymo mokyklų, kurios nori, kad ši paskaita būtų skaitoma jų įstaigose. Kol kas projekte dalyvauja keturi žmonės visoje Lietuvoje.

Kviečiu jaunimą prisijungti prie mūsų, tapti mūsų projekto dalimi, o aš, kaip vadovas, pasirūpinsiu, kad savanorystė nebūtų tik į vienus vartus. Daug kas galvoja – padėsiu, bet kas man už tai? Mes esame linkę dalytis viskuo, kuo tik galime.

Ačiū Kelių direkcijai, kuri šiam projektui skyrė atšvaitus tiems, kurie važiuoja pakeleivingomis mašinomis, kad jie būtų matomi. Dar viena problema – daug kas neturi atšvaitų, jų nedėvi arba tai daro neteisingai.