Kaip antradienį pranešė ministerija, neformaliajame švietime galėtų dalyvauti vaikai, besimokantys pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programą. Dabar NVŠ krepšelio finansuojamuose veiklose dalyvauja tik mokyklinio amžiaus vaikai.

Visuomenės diskusijoms pateikiamame koncepcijos projekte taip pat patikslinta NVŠ apibrėžtis, nurodomos NVŠ ugdomos kompetencijos, kurios siejamos su atnaujintomis bendrojo ugdymo programomis.

Projekte skiriama dėmesio NVŠ prieinamumui ir kokybei – pateikiamos rekomendacijos švietimo teikėjams, savivaldybėms ir valstybei, aiškiau numatomos teikėjų, savivaldybių, valstybės atsakomybė už NVŠ veiklų planavimą, įgyvendinimą, kokybę, su kuria siūloma susieti NVŠ veiklų finansavimą.

NVŠ koncepcija bus įgyvendinama etapais, atsižvelgiant į valstybės strateginius dokumentus ir finansines galimybes.

Siekiama, kad iki 2030 metų NVŠ naudotųsi 75 proc. visų šalies vaikų, dalyvavimas STEAM krypčių (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) programose išaugtų iki 15 procentų, 50 savivaldybių galėtų pasiūlyti visų NVŠ krypčių programas.

Taip pat siekiama, kad NVŠ dalyvautų bent 50 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų.

Pastabų ir pasiūlymų šiam projektui laukiama iki kitų metų sausio 15 dienos. NVŠ koncepcija paskutinį kartą buvo atnaujinta 2012 metais.

„Jau dabar galima stebėti augantį Kultūros paso paslaugų rezervacijų skaičių – tai rodo, kad mokyklos iš anksto ilgesniam laikotarpiui planuoja mokinių įsitraukimo į kultūrinį gyvenimą priemones. Taip pat jaučiamas ir padidėjęs paslaugų teikėjų aktyvumas“, – sako Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos grupės patarėja Jolita Bečienė.

Todėl, siekdama paslaugų įvairovės pildant esamą daugiau kaip 3 tūkst. paslaugų sąrašą, Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija,  kviečia kultūros ir meno įstaigas, menininkus ir kultūros edukatorius teikti paraiškas Kultūros paso paslaugų, skirtų visų klasių mokiniams, atrankai. Paraiškas bus galima teikti spalio 1–15 dienomis.

Siekiant, kad kontaktinės Kultūros paso paslaugos būtų teikiamos saugiai, nuo šios savaitės įsigaliojo atnaujinti saugumo reikalavimai.

Teikiant paslaugas mokykloje, kai į ją atvyksta paslaugų teikėjai, ir jos yra teikiamos vienai klasei (ar grupei, sudarytai iš tos pačios klasės), turi būti vadovaujamasi valstybės operacijų vadovo sprendimu „Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo organizavimo būtinų sąlygų“.

Teikiant paslaugas kultūros ir meno įstaigoje (paslaugos tipas – edukacinis užsiėmimas ar kultūros ir meno renginys, papildytas kultūrine edukacija), gali dalyvauti tik vienos klasės (ar grupės, sudarytos iš tos pačios klasės) mokiniai. Vadovaujamasi nuostata, kad paslauga yra ugdymo proceso sudedamoji dalis, vykdoma už mokyklos ribų, ir jai taikomi tie patys reikalavimai kaip ir paslaugai, vykdomai mokykloje.

Paslaugų teikėjams, vykdantiems paslaugas, kurių tipas, nurodytas Kultūros paso sistemoje, yra kultūros ar meno renginys (pvz., filmas, spektaklis ar koncertas) ir yra vykdomas kultūros ir meno įstaigoje, taikomas valstybės operacijų vadovo sprendimas „Dėl neformaliojo vaikų švietimo organizavimo būtinų sąlygų“.

„Tai rodo, kad NVŠ paslaugų tiekėjai supranta šio ugdymo svarbą vaikams ir yra pasiryžę esamą situaciją spręsti kūrybiškai. Neformaliajam švietimui pritaikyti galima pasitelkti ir bendrojo ugdymo mokyklose naudojamas nuotolinio mokymo, būreliams, užsiėmimams skirtas priemones. Visi susitelkę galime rasti geriausius sprendimus užtikrinant visavertį vaikų užimtumą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rekomenduoja NVŠ ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo (FŠPU) programas įgyvendinančioms institucijoms įvertinti, kokios programos ar dalys, ar jų moduliai gali būti vykdomi nuotoliniu būdu, kokie nuotolinio ugdymo būdai gali būti taikomi. Taip pat siūloma aptarti, kokiu būdu švietimo teikėjai gaus grįžtamąjį ryšį apie mokinio atliktas užduotis.

Apklausoje, kaip skelbiama ministerijos pranešime, dalyvavo 1181 NVŠ paslaugų teikėjas. Jau dauguma jų yra apklausę vaikus ir tėvus dėl galimybių dalyvauti nuotolinėje NVŠ programoje. Kad turės tokias galimybes, neabejojo 70 proc. mokinių.

Vykusiame konkurse iš 89 paraiškų buvo atrinktos 26, kurioms bus skiriamas finansavimas. Vienas projektas trunka ne trumpiau negu 3 mėnesius.

Atrinkti projektai, padedantys lavinti vaikus gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, stiprinti sveiką gyvenseną, skatinantys bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų.

Prioritetai teikti tiems projektams, kurie sudaro galimybes dalyvauti didesniam vaikų skaičiui keliose savivaldybėse, taip pat, jei projekto veiklos vyksta ir per mokinių vasaros atostogas, įtraukia vaikus iš socialinės rizikos šeimų ar turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.

Kaip teigia ministerija, vasarą ir mokslo metais bendrojo ugdymo ir meno mokyklos, universitetai, viešosios, koncertinės įstaigos, jaunimo centrai vaikams pasiūlys įvairių veiklų: atrasti ir išbandyti biomimikrijos galimybes, mokytis groti su legendinio „Trimito“ orkestro muzikantais, keliauti po Lietuvą, išbandyti save tarptautiniame vaikų vasaros universitete, sportuoti, konstruoti.

Informacija, koks projektas kada prasidės, kokios galimybės jame dalyvauti, bus skelbiama konkrečioje mokykloje, kuri dalyvauja viename ar kitame projekte. 

Teikti paraiškas ir gauti finansavimą savo projektams šiame konkurse galėjo neformaliojo vaikų švietimo ar kitos įstaigos, asociacijos – visi, kurie turi teisę užsiimti neformaliojo vaikų švietimo veikla.

2018 metais konkurso veiklose dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. vaikų iš Lietuvos ir užsienio mokyklų.

Kur  saugiai, įdomiai ir linksmai mokiniams praleisti laisvalaikį, išmokti naujų dalykų ir tobulinti gabumus? Tokią galimybę jau antrus metus siūlo Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Vaikams ir paaugliams galima pasirinkti ir nemokamai lankyti vieną iš penkių bibliotekos siūlomų neformaliojo švietimo programų.

Bet kurią programą pasirinkę dalyviai susipažins su informacinėmis technologijomis: išmoks ieškoti, surasti ir taikyti informaciją, naudotis duomenų bazėmis, elektroninėmis knygomis, dalyvaus viktorinose, diskusijose, vaidins, konstruos, pasitelkę šešėlinį teatrą ekranizuos pasakas, kūrybinėse dirbtuvėse iliustruos knygas, galės pasigaminti savo mėgstamą pasakos veikėją, kitų mielų smulkmenų ar net saldžių Karlsono patiekalų.

Užsiėmimai vyks skirtinguose bibliotekos padaliniuose, tad patogu išsirinkti esantį arčiausiai namų: „Būk išmanus!“ – „Ruoniuko“ filiale Kalnupės g. 13 (tel. (8 46) 366 542), „Smalsučiai“ ir „Smalsiausieji – bibliotekoje“  – Pempininkų filiale Taikos pr. 79/81A (tel. (8 46) 344 604), „Skaitai knygas – kaupi žinias“  – „Pelėdžiuko“ filiale Tilžės g. 11 (tel. (8 46) 256 224), „Linksmieji užsiėmimai“ – Vaikų skyriuje Danės g. 7 (tel. (8 46) 314 719).

Programos skirtos tiems, kurie iki šiol nelankė jokių užsiėmimų.

Registracija vyks iki rugsėjo 15 d.

Lietuvoje neužtikrinamas vienodas neformaliojo švietimo prieinamumas visiems mokiniams, esamas finansavimo mechanizmas neskatina jo plėtros, nepakankamai užtikrinama šio švietimo kokybė, teigia Valstybės kontrolė.

Atlikę auditą, kontrolieriai konstatavo, kad apie 90 proc. neformaliojo švietimo įstaigų yra didžiuosiuose šalies miestuose arba rajoninių savivaldybių centruose, todėl mokiniams iš atokesnių nuo centro mokyklų į jas nuvykti yra problemiška.

Be to, savivaldybėse neformaliojo švietimo veiklose dalyvaujančių mokinių skaičius gerokai skiriasi – nuo 4 iki 61 procento.

Valstybės kontrolė taip pat konstatavo, kad trūksta mokiniams siūlomų veiklų įvairovės, vyrauja muzikos ir sporto krypčių ugdymo programos.

„Tinkamai organizuojamas neformalusis mokinių švietimas padėtų mažinti mokyklos nebaigiančių moksleivių skaičių, gerinti švietimo sistemos rezultatus, sudaryti geresnes sąlygas jaunimui patekti į darbo rinką, tačiau  kol kas šios švietimo formos plėtra yra nepakankama ir derėtų daugiau dėmesio skirti vaikų ir paauglių užimtumo ir ugdymosi po pamokų problemoms. Ypač tai aktualu socialinės atskirties rizikos vaikams, kuriems reikalinga papildoma socializacija“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Audito išvadoje taip pat teigiama, kad 48 proc. savivaldybių neužtikrinama tinkama neformaliojo mokinių švietimo įstaigų materialinė bazė ir ugdymo aplinka, o 83 proc. savivaldybių nepakanka įrangos ar priemonių kokybiškai organizuoti ugdymo procesą, todėl neformaliojo švietimo veiklos yra nepatrauklios mokiniams ir neskatina jose dalyvauti.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad sudėtinga priimti įrodymais pagrįstus neformaliojo švietimo srities sprendimus, analizuoti ir vertinti jos būklę, pokyčius, skiriamas lėšas ir planuoti plėtrą, nes trūksta šios srities duomenų, o turimi yra netikslūs ir neišsamūs. Jų tvirtinimu, pateikiami duomenys, kad jau keletą metų apie 27 proc. mokinių dalyvauja neformaliojo švietimo veiklose, yra netikslūs ir per daug optimistiniai, todėl siekis iki 2017 metais šioje veikloje dalyvaujančių mokinių skaičių padidinti iki 60 proc. gali būti neįgyvendintas.

Seimas yra priėmęs įstatymo pataisas, kad nuo šio rugsėjo kiekvienas moksleivis turėtų gauti 15 eurų per mėnesį neformaliajam švietimui.