Anoniminius kaltinimus paviešino buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.

Išanalizavus gautas išvadas, sprendimą, turimą ligoninėje medžiagą, buvo priimtas sprendimas pasirašyti taikos sutartį su gydytojos artimaisiais prisiimant visą atsakomybę, įsipareigojant išmokėti visą sprendime nurodytą darbo užmokestį nuo atleidimo iki darbo ginčų komisijos priėmimo, už priverstinės pravaikštos laiką.

Kaip skelbta, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre nuo 2014 metų rugpjūčio dirbusi anesteziologė-reanimatologė nusižudė gegužės pradžioje – netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo.

Anot ligoninės vadovės, taikos sutartimi siekiama „nekelti papildomų neigiamų emocijų“ velionės artimiesiems bei ligoninės darbuotojams.

„Mūsų pozicija rodo, kad ligoninė verčia naują lapą ir čia nebus toleruojamas mobingas, nepagarba darbuotojui, patyčios. Ši įstaiga gavo vertingą pamoką. Mes pradedame naują etapą su daugiau pagarbos darbuotojams, jų poreikiams, lūkesčiams, emocinei būsenai, jų darbo atmosferai“, – kalbėjo ji.

Č. Špūrienės teigimu, pokyčiams ir „naujoms tradicijoms“ reikia laiko, taip pat ir siekiant įtraukti ligoninės bendruomenę į ligoninės valdymą, laukiant pokyčių pačioje sveikatos sistemoje.

Ji pabrėžė, jog nevertino buvusio ligoninės direktoriaus „atliktų darbų, padarytų klaidų ar kokių neišspręstų problemų“, teigė neturinti išankstinio nusistatymo prieš darbuotojus, kurie „galimai buvo susiję su tuo mūsų tragišku įvykiu ir šia krizine situacija“.

Direktorė: kaltinimai trukdo dirbti

Ji sako, jog po tragedijos pakeitusi atleistą ligoninės direktorių Remigijų Mažeiką savo pareigas stengėsi vykdyti sąžiningai, būti atvira darbuotojams, jų „problemoms, lūkesčiams, siūlomoms idėjoms ir mintims“, o A. Verygos paviešintą kritiką vadino nepagrįsta ir destruktyvia.

„Dėl kritikos, kurią išsakė Seimo narys Aurelijus Veryga, argumentuodamas anoniminio laiško turiniu – dar kartą noriu pasakyti, kad pateikta informacija visiškai neatitinka tikrovės, ji nėra paremta kažkuo objektyviu, neargumentuota. Tokie teiginiai Respublikinei Šiaulių ligoninei menkina jos reputaciją ir mums trukdo atsistatyti po gegužės mėnesio įvykusio nelaimingo atsitikimo, trukdo tas prisikviesti ir naujų darbuotojų, stiprinti visuomenės, pacientų pasitikėjimą šia įstaiga“, – tikino ji.

A. Verygos paviešintame laiške medikai esą skundžiasi dėl dviprasmiškų vadovės sprendimų, nereagavimo į skundus, negebėjimo priimti reikiamų spendimų dėl COVID-19 situacijos ir atsakomybės permetimų kitiems vadovams, apskritai, dėl netinkamo vadovavimo ir konfliktinių situacijų sprendimo, negebėjimo rasti darbuotojų pamainos išeinantiems iš įstaigos. Taip pat išsakoma kritika, esą į darbą nepriimami Kauno klinikų medikai, „nes jie yra ne iš Vilniaus“, daliai darbuotojų tenka dirbti „po pusantros paros“, kai kurie jų „viešai žeminami“, raginami rašyti skundus prieš savo kolegas, vilkinami viešieji pirkimai ir pan.

Be kita ko, priekaištaujama ir dėl įsigyto, bet nenaudojamo magnetinio rezonanso tomografijos aparato.

Trūksta 60 medikų

Pasak direktorės, įstaigoje trūksta apie 60 gydytojų, tačiau trūkumas buvo jaučiamas ir anksčiau bei neturėtų būti siejamas su įstaigos problemomis, o lyginant su bendru personalo dydžiu, anot jos, tai nėra dideli skaičiai. Labiausiai ligoninei reikia skubiosios medicinos gydytojų, gydytojų anesteziologų, psichiatrų, kai kurių retesnių specialybių atstovų.

Č. Špūrienė sutiko, kad trūkumą paryškino ir Darbo inspekcijos patikrinimuose nustatyti pažeidimai dėl darbo ir poilsio režimo, taip pat dideli krūviai medikams esą tenka dėl COVID-19 situacijos.

Ligoninės vadovė „visiškai nepagrįsta“ vadino ir kritiką, kad priimant į darbą diskriminuojami Kauno medikai.

„Didžioji dalis atvažiuojančių medikų kaip tik ir yra iš Kauno, ne iš Vilniaus, iš Vilniaus galima vienetais suskaičiuoti, iš Kauno jų atvažiuoja dešimtimis. Mums svarbiausia – ne geografinė padėtis, iš kur atvažiuoja gydytojai, svarbiausia patirtis, jų žmogiškosios savybės, profesionalumas“, – dėstė ji.

Įkainiai kai kuriems – milžiniški

Č. Špūrienė, atremdama kaltinimus dėl darbuotojų diskriminacijos, sako, kad, pavyzdžiui, pradėjusi vadovauti Šiaulių ligoninei ji rado milžiniškus atlyginimų skirtumus tarp ligoninės ir iš Kauno atvykstančių Radiologijos centro radiologų.

„Jei pažiūrėtumėme, kokie buvo skirti atlyginimai vietiniams, sakykime, gydytojams ir koks paskirtas iš Kauno klinikų gydytojams, jūs net dešimt kartų spėdami neatspėtumėte. Trys radiologės įdarbintos 0,1 etato krūviu, tai nebūtų viena darbo diena, jų darbo krūvis – 14 kompiuterinės tomografijos aprašymo, vienos darbo krūvis, o atlyginimas, pavertus įkainį į vieną etatą, yra lygus 38 tūkstančiams eurų. Viena iš gydytojų ar dvi norėjo pasididinti krūvį tomis pačiomis sąlygomis, mano atsakymas buvo – ne“, – kalbėjo ji.

Trys radiologės įdarbintos 0,1 etato krūviu, tai nebūtų viena darbo diena, jų darbo krūvis – 14 kompiuterinės tomografijos aprašymo, vienos darbo krūvis, o atlyginimas, pavertus įkainį į vieną etatą, yra lygus 38 tūkstančiams eurų.

Direktorė taip pat pateikė pavyzdį, jog vienam kardiologui išvykus stažuotis į užsienį, liko laisvas etatas, ligoninė ketino pakviesti kvalifikuotą buvusią įstaigos darbuotoją, atleistą reformos metu.

„Bet trys centro darbuotojai atėjo pas mane ir pasakė: jeigu jūs ją priimate, mes išeiname. Kitą kartą jie pasakė, kad jau keturi išeina. Jūs įsivaizduokite, kaip dirba įstaigos vadovas, aš bandau įsivaizduoti, kaip dirbo buvęs įstaigos vadovas, kai jis patiria šitokį spaudimą“, – kalbėjo direktorė.

Magnetinis rezonansas rengiamas

Pasak Č. Špūrienės, magnetinio rezonanso tomografijos aparatas gautas rugpjūtį, jam reikalingas higienos pasas ir licencija veiklai – tik spalį, šiuo metu vyksta galutiniai derinimai su ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo.

Anot jos, personalas sukomplektuotas dar rugpjūtį ir įstaiga „tik laukia dokumentų“.

„Taip kad jokio griovimo šioje ligoninėje nebuvo“, – kalbėjo ligoninės direktorė.

Kalbėdama apie darbuotojų skundus dėl atlyginimų, vadovė teigė, kad, pavyzdžiui, dalis traumatologų tiesiog negavo priedų, nes neįvykdė visų paslaugų. Ji pripažįsta, kad slaugytojų atlyginimai kol kas neadekvačiai atsilieka nuo medikų ir žadėjo šį klausimą svarstyti.

Ji tikino, kad žerdamas kritika, A. Veryga rūpinasi tik siauros grupės interesais.

„Ponas Aurelijus Veryga rūpinasi ne ligoninės, ne joje dirbančių darbuotojų gerove, ne Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono pacientais, bet tam tikros grupės asmenų interesais. Iš konteksto gali susidaryti vaizdas, kad mes turime kokių nors priekaištų Kauno ligoninėms – nei ligoninėms, nei Sveikatos mokslų, nei Vilniaus universitetui mes neturime jokių priekaištų. Sveikatos mokslų universitetui netgi priešingai – esu gerokai dėkinga, kad pas mus yra rezidentų bazės“, – tikino Č. Špūrienė.

Permainos – po medikės savižudybės

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Č. Špūrienę laikinai vadovauti Respublikinei Šiaulių ligoninei paskyrė vietoje liepą iš pareigų atšaukto Remigijaus Mažeikos. Sprendimą ministras priėmė po medikės savižudybės. Darbo ginčų komisija nustatė, kad gegužę mirusi medikė iš darbo buvo atleista neteisėtai.

Sprendimas atleisti R. Mažeiką priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio formuotis nesaugiam psichosocialiniam klimatui ir toleravo šią situaciją.

Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.

Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Pasak RŠL atstovės spaudai Sonatos Tenytės, ligoninėje po tragiškų įvykių buvo ir daugiau pokyčių, vyksta mobingo prevencija: "Per pastaruosius mėnesius RŠL darbuotojai, ypač labiausiai nelaimės paliesti skyriai, kviečiami dalyvauti mokymuose, seminaruose, diskusijose mobingo tematika, kurias inicijuoja pati gydymo įstaiga, moderuoja konsultacijų kompanijos SDG specialistai, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai, Valstybinės darbo inspekcijos specialistai. Pagal poreikį vyksta psichologų psichoterapeutų konsultacijos."

Ligoninės atstovai praneša, kad nuo birželio ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro bei Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro darbuotojai turi galimybę naudotis inovatyvia emocinės sveikatos stiprinimo programa "Mindletic", ateityje prieiga naudotis programa bus suteikta visiems gydymo įstaigos darbuotojams. Teigiama, kad organizuota planinė darbuotojų apklausa, kuri apima darbo planavimo, emocinės, fizinės būklės, kompetencijos ir mokymo bei teikiamų paslaugų kokybės klausimus.

"Facebook" grupės "Šiauliai online" nuotr.

"Sveikatos apsaugos ministro sudaryta Pokyčių inicijavimo grupė organizavo grupines ir inidividualias, anonimines RŠL darbuotojų diskusijas apie bendruomenės narių psichologinę gerovę. Pagrindinis dabartinės vadovybės tikslas yra ir toliau užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą pacientams, kurti emociškai stabilią ir saugią darbo atmosferą kiekvienam darbuotojui", – raštu atsiųstame atsakyme rašė S.Tenytė.

Viešinimas, skaidrinimas turėtų būti pagrindiniai sprendžiant įsisenėjusias sveikatos sistemos problemas.

Ar bus daugiau pokyčių?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad kai nuo pareigų buvo nušalintas ir atleistas R.Mažeika, be Pokyčių inicijavimo grupės, kitų SAM inicijuotų tyrimų ligoninėje šiuo metu nevyksta. Galbūt ministerija ligoninėje inicijavo daugiau pokyčių, ne vien direktoriaus atleidimą?

"Moksliškai įrodyta, kad didelėse organizacijose pokyčiai, susiję su jos kultūra, nevyksta labai greitai – tai įgyvendinama nuosekliai veikiant, diegiant iniciatyvas ne vienoje srityje, turint aiškią viziją ir prioritetus, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė. – Be atlikto įstaigos vadovo pareigų pažeidimo tyrimo, sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta Pokyčių inicijavimo grupė, kuriai iki rugpjūčio 1 d. pavesta įvertinti RŠL darbo organizavimo sąlygas, procesus ir psichologinį klimatą, parengti siūlymus dėl būtinų pokyčių, reikalingų saugiai darbo aplinkai bei darbuotojų psichologinei gerovei užtikrinti. Kitą savaitę šios grupės nariai teiks išvadą ministrui su siūlymais, kokie veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai galėtų būti pavesti ligoninės administracijai."

Pasak S.Bieliūnės, teikiant šiuos siūlymus bus numatyta, kokia SAM pagalba bus užtikrinta šiame procese ir kaip ligoninės administracija informuos apie vykdomus pokyčius bei jų rezultatus.

Ministro patarėja patvirtino, kad ligoninėje imtasi būtinų veiksmų: atskiriems skyriams pasiūlyta išorinė konfidenciali psichologinė pagalba, visiems darbuotojams organizuoti mokymai apie jų teises, pareigas ir tinkamą jų įgyvendinimą, operatyviai reaguota į darbuotojų skundus, nagrinėtos ir pradėtos spręsti ilgai besitęsiančios problemos, susijusios su darbo organizavimo klausimais. Visi vykdomi administraciniai veiksmai tiesiogiai skirti pasitikėjimui ir bendradarbiavimui stiprinti, siekiama, kad visi darbuotojai jaustųsi išklausomi, lygūs ir svarbūs bendruomenės nariai.

Pasiteiravus, ar ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose kažkas pasikeitė po minėtos savižudybės, galbūt parengtos ir taikomos mobingo prevencijos programos, S.Bieliūnė atsakė: "Klaidinga manyti, kad tokie skaudūs įvykiai, kaip darbuotojo savižudybė, gali pakeisti situaciją, kurioje daug metų egzistuojančios sisteminės problemos nebuvo spręstos. Tam reikia ne tik ministerijos pastangų, bet ir medikus rengiančių aukštųjų mokyklų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir darbuotojų bendrų veiksmų. Tam SAM dar iki minėto skaudaus įvykio pradėjo rengti kompleksinį darbuotojų psichologinei gerovei užtikrinti reikalingą veiksmų planą. Jame ne tik orientuojamasi į mobingo prevencijai skirtas priemones, bet ir krizių tinkamą valdymą, psichologinės pagalbos, supervizijų organizavimą medikams ar mediciną studijuojantiems studentams, vadovų ir darbuotojų kompetencijų, susijusių su psichologinio atsparumo, psichikos sveikatos raštingumo didinimu, tobulinimą ir kitus su darbo aplinkos gerinimu susijusius aspektus. Jau yra paskutinis minėto plano rengimo etapas ir tikimasi per vasarą jį patvirtinti su aiškiais laiko bei finansiniais įsipareigojimais."

Kaip teigė ministro patarėja, mobingo prevencijai šiame plane numatytos ne tik teisinio reguliavimo priemonės, bet ir valstybės investicijos į švietimą. SAM atstovai tikisi, kad šiemet į mokymus pavyks įtraukti bent 1 tūkst. medicinos darbuotojų.

Viltį keliantis dalykas

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė tvirtino, kad beveik kiekvieną savaitę gauna informacijos, susijusios su situacija RŠL. "Stebuklų nėra – pokyčiai nevyksta greitai. Mobingo kultūra yra įsisenėjusi. Turi pasikeisti žmonių suvokimas, kaip reikėtų elgtis, bendrauti. Laikinoji RŠL direktorė Č.Špūrienė iš karto pasakė, kad nebetoleruos jokių mobingo apraiškų ir kad skelbia monitoringą, kad ji yra atvira visų skyrių, visų darbuotojų pastaboms. Žinoma, ligoninėje tebėra dvi stovyklos. Viena – norinti pokyčių ir jų siekianti, kita – kuriai ir iki šiol viskas buvo gerai. Bruzdėjimas, ypač antrojoje stovykloje, vyksta. Darbuotojų komentarai yra tokie: atsirado viltis, kad kažkas pasikeis", – pasak A.Gerliakienės, Č.Špūrienės atvirumas ir darbuotojų įtraukimas į problemų sprendimą atrodo viltį keliantis dalykas.

Tačiau pašnekovė abejojo, ar besikeičianti situacija Šiauliuose paveiks kitas ligonines, jų vadovus.

"Stebiu vieną reiškinį. Nuo pareigų buvo nušalintas Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas. Iš principo jis buvo nušalintas už siekį padaryti taip, kad ligoninė dirbtų, nepaisant, kad tam tikri teisės aktai yra pertekliniai ir jie sukuria precedentą pažeisti kitus įstatymus. Jis buvo nušalintas, nepaisant, kad buvo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) narys ir vienas iš jos aktyvistų. Šios sąjungos reakcijos į šį įvykį aš nepastebėjau. O R.Mažeikos nušalinimo atveju reakcija yra išgąstis. Manau, dėl to, kad RŠL atvejis liečia visus gydymo įstaigų vadovus ir tą įprastą elgesį, kuris yra taikomas, kad suvaldytų darbuotojus, gautų kuo aukštesnius rezultatus. Nes ligoninėse, esant nuolatiniam žmogiškųjų resursų stygiui ir vyraujant totalitariniam valdymo būdui, mobingo pasitaiko dažnai. Ten demokratijos nėra. Ir Šiaulių atvejis sukėlė LGVS nerimą – kreiptasi į narius, ruoštasi rašyti deklaraciją ministrui", – apie, jos žiniomis, LGVS vykstančius procesus užsiminė A.Gerliakienė.

Tai, kad, pašnekovės žodžiais, pažangus Molėtų ligoninės vadovas nesulaukė LGVS reakcijos, o buvusio RŠL vadovo R.Mažeikos nušalinimas sulaukė, rodo, jog mobingo problema yra plačiai paplitusi.

"Ir medikų perdegimo atvejų yra nemažai. Medikai perkraunami, dirba sudėtingomis sąlygomis. Taip neturėtų būti. Trūksta ir tinkamos įrangos, nes perkama yra nebūtinai reikalinga, perkama ta, kuri duoda daugiau nelegalių pajamų per viešuosius pirkimus. Taigi, viešinimas, skaidrinimas turėtų būti pagrindiniai sprendžiant įsisenėjusias sveikatos sistemos problemas", – įsitikinusi Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė.

Anot Seimo narės, Šiauliuose įvykęs skandalas, kai gydytoja nusižudė dėl galimai darbo vietoje patirto mobingo, nėra išskirtinis. Anoniminių nusiskundimų J. Sejonienė iš įvairių įstaigų teigs sulaukianti ir dabar.

Paklausta, ar dėl tokių situacijų galima būtų kaltinti vadovus, Seimo narė pritars, kad, tikriausiai, pirmiausiai problemų ieškoti reikėtų būtent juose.

„Vadovas turėtų būti tas žmogus, kuris yra atsakingas ir už žemesnio rango vadovų darbo kokybę, visos įstaigos darbo kokybę, ir, pirmiausia, turėtų būti vadovo emocinio raštingumas, kad jis atpažintų tokius procesus savo įstaigoje ir galėtų juos kontroliuoti“, – įsitikinusi ji.

Gydytojus persekiojančias problemas puikiai pastebti ir V. Andriukaitis. Tačiau, anot jo, tai būdinga ne tik mūsų šaliai. „Tai nėra tik Lietuvos reiškinys. Visame Europos regione tokių dalykų yra. Visų pirma, padidėjus konkurencijai, labai pasikeitė žmonių tarpusavio santykiai. Gydytojai, ypač – jauni, dažnai pasilieka su savo problemomis. Milžiniškas darbo jėgos trūkumas ir milžiniški krūviai…“ – pastebės jis.

Taip pat, anot jo, santykiai tarp darbuotojų net ir viename skyriuje gali būti itin komplikuoti. Vadovams tampa neįmanoma sužiūrėti daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų ligoninėje, taip pat įvertinti ir jų užmegztus santykius.

„Aš reanimacijos ar intensyvios terapijos skyriuose praleidau maždaug 20 metų. Norėčiau, kad nors vieną parą su manimi pabudėtume, kad galėtumėte įsivaizduoti, kokie tai krūviai, ir kaip tai atsitinka. Suprantama, kad turime kalbėti apie darbo kultūros giliuosius pokyčius, kurių dabar būtinai reikia“, – kalbės jis.

V. Andriukaitis laidoje pabrėš, jog svarbu kalbėti apie pokyčius ir medikų paruošimo sistemoje, o taip pat turi grįžti diskusijos ir apie etiką, žmogiškumą. Medikų tikrai teigiamai neveikia ir įvairūs komentarai internete, ką jau kalbėti apie tam tikrus pacientus.

„Žmogus turi visa tai sugerti iš visų pusių patekdamas į labai keblią padėti. Tai – sunki problema, dramatiškai sunki problema, apie kurią reikia kalbėti. Bet turime suvokti, kad tai – iš įvairių pusių einantys negatyvūs veiksniai, kurie duoda rezultatą – ne tik vadovo, ne tik specialisto, bet ir, deja, artimos aplinkos“, – laidoje kalbės PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui.

Kaip skelbta anksčiau, Šiaulių ligoninėje dirbantys nusižudžiusios medikės kolegos tvirtino, kad gydymo įstaigoje jiems uždrausta gedėti. Gydymo įstaigos atstovai tai neigia teigdami, kad darbuotojams pasiūlyta išreikšti pagarbą mirusiajai kitu būdu.

Ligoninės atstovė Sonata Tenytė pasakojo, kad gydymo įstaigoje nestatyti mirusiosios nuotraukų, žvakių ir vadinamojo nekrologo, nuspręsta esą  pasitarus su ligoninės psichologais, psichoterapeutais bei išklausius mobiliosios psichologinių krizių įveikimo grupės specialistų rekomendacijų.

Primename, kad skaudi žinia apie nusižudžiusią jauną Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoją pasiekė pirmadienio rytą. Ši gyvybės pareikalavusi istorija atvėrė sistemos piktžaizdę, nes gydytojai vis garsiau kalba apie institucijų abejingumą.

Medikė minėtoje gydymo įstaigoje dirbo daugiau nei šešerius metus. „Darbuotoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbti pradėjo 2014 metų rugpjūčio 1 dieną, darbo sutartis nutraukta 2021 metų gegužės 6 dieną“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė S. Tenytė.

Viešojoje erdvėje sklandant vis daugiau gandų apie galimus mobingo atvejus gydymo įstaigose, ligoninės atstovė to plačiau komentuoti negalėjo. „Turime faktą, kad gydytoja mirė. Tačiau visos aplinkybės – kaip, kas, kodėl nėra žinomos. Smulkesnių niuansų šiuo metu pakomentuoti negalime“, – pridūrė ji.

Feisbuko grupės „Šiauliai online“ nuotr.

Kurs specialų inspektorių skyrių

Kaip trečiadienį skelbė BNS, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nuo kitų metų žada stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus kovoje su mobingu ir tokių atvejų prevencija. „Valstybinė darbo inspekcija turi stiprinti savo pajėgumus ir atskirai nuo 2022 metų turėtų turėti naują skyrių, kuris rūpintųsi būtent tik psichikos sveikatos klausimais darbe, psichikos sveikatos aplinka, kuri sukuriama darbe, užsiimtų būtent tų ginčų analize, preventyviu darbu su darbuotojais ir kad tos sąlygos po truputį keisis“, – trečiadienį sakė M. Navickienė.

Ji taip kalbėjo po trečiadienį vykusios diskusijos su profesinių sąjungų, darbdavių, Valstybinės darbo inspekcijos ir psichikos sveikatos ekspertais dėl mobingo problemos verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus organizacijose. Ministrė pabrėžė, kad problema dėl darbuotojų psichikos sveikatos darbe turėtų būti sprendžiamos ne po pavienių tragiškų atvejų. „Norėčiau akcentuoti, kad pavienės tragedijos, kurios atsitinka, nebeturėtų būti atspirties taškais sistemiškai spręsti problemas. Šitą mes turėtume daryti nuosekliai ir visada“, – teigė ministrė.

Ji tvirtino, kad institucijos mobingą patiriantiems darbuotojams yra pasiruošusios padėti ir dabar, tad ragino darbuotojus kreiptis pagalbos. „Svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas – kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos, nes institucijos yra pasiruošusios padėti, veikia ir anoniminės linijos, bent jau medikams, kur galima skambinti ir registruoti galimus mobingo atvejus“, – kalbėjo M. Navickienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat pabrėžė, kad problemos dėl mobingo darbe ateina iš visuomenės, kadangi ji vis dar toleruoja smurtą. „Svarbu pabrėžti tai, ką sakė psichikos sveikatos ekspertai šiandieniniame susitikime – mūsų visuomenė vis dar yra smurto visuomenė, toleruojanti smurtą. Aš norėčiau prisiminti, kaip mums sekėsi kalbėti apie smurtą prieš vaikus ir tada mūsų visuomenė po truputį pradėjo keistis“, – kalbėjo M. Navickienė.

Ji teigė, kad profsąjungos ir darbdaviai žada atkreipti dėmesį į mobingo problemas ir darbuotojų psichinę sveikatą. „Tai kol kas nėra tinkamą vertę turinti aplinkybė kalbant apie darbo santykių kokybę ir šiandien mes kalbėjome apie tai, kad tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai atkreips daug didesnį dėmesį, kad ši aplinkybė yra reglamentuota, jai tiesiog reikia suteikti daug didesnį dėmesį“, – teigė ministrė.

Vis dėlto, ji nesiūlo keisti įstatyminio reguliavimo. „Vien tik reguliavimu proveržio čia mes neturėsime, tai yra bendros organizacinės kultūros klausimai, kurie irgi turi po truputį keistis (...) Svarbiausia, kad tiek profsąjungos, tiek darbdaviai, tiek kontroliuojančios institucijos turėtų bendrą tikslą – kad psichinis smurtas darbo vietoje nebebūtų toleruojamas“, – teigė ministrė.

Portalas trečiadienį jau skelbė, kad Šiaulių ligoninėje dirbantys nusižudžiusios medikės kolegos sako, kad gydymo įstaigoje jiems uždrausta gedėti. Gydymo įstaigos atstovai tai neigia teigdami, kad darbuotojams pasiūlyta išreikšti pagarbą mirusiajai kitu būdu.

Ligoninės atstovė Sonata Tenytė pasakojo, kad gydymo įstaigoje nestatyti mirusiosios nuotraukų, žvakių ir vadinamojo nekrologo, nuspręsta esą  pasitarus su ligoninės psichologais, psichoterapeutais bei išklausius mobiliosios psichologinių krizių įveikimo grupės specialistų rekomendacijų.

Primename, kad skaudi žinia apie nusižudžiusią jauną Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoją pasiekė pirmadienio rytą. Ši gyvybės pareikalavusi istorija atvėrė sistemos piktžaizdę, nes gydytojai vis garsiau kalba apie institucijų abejingumą.

Medikė minėtoje gydymo įstaigoje dirbo daugiau nei šešerius metus. „Darbuotoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbti pradėjo 2014 metų rugpjūčio 1 dieną, darbo sutartis nutraukta 2021 metų gegužės 6 dieną“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė S. Tenytė.

Viešojoje erdvėje sklandant vis daugiau gandų apie galimus mobingo atvejus gydymo įstaigose, ligoninės atstovė to plačiau komentuoti negalėjo. „Turime faktą, kad gydytoja mirė. Tačiau visos aplinkybės – kaip, kas, kodėl nėra žinomos. Smulkesnių niuansų šiuo metu pakomentuoti negalime“, – pridūrė ji.

Kaip skelbta pirmadienį, teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.

„Mirties atvejis yra tiriamas. Tai yra tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.

„Kol kas jokios detalesnės informacijos negalime pateikti“, – teigė prokuratūros atstovė.

Antradienio popietę portalo kauno.diena.lt žurnalistams E. Martinonienė patikslino, kad tyrimą šiuo metu atlieka Kauno prokurorai. „Galiu patvirtinti, kad yra tiriamas pats mirties faktas, tačiau detalesnė informacija apie įvykį, kuris susijęs su privačiau asmeniu, neteiktina“, – informavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai.

Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad jaunos medikės kūnas rastas Kaune, portalo žurnalistai kreipėsi ir į policiją. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė informacijos apie konkretų atvejį suteikti negalėjo, tačiau įvardijo, kad gegužės 7–9 dienomis rasti du moterų kūnai.

Vienas iš policijos atstovės pateiktų pranešimų galimai ir yra apie jauną medikę, nes antroji moteris – gerokai vyresnė. „Gegužės 8 d. apie 16 val. Kaune, Sukilėlių prospekte rastas mirusios moters, gimusios 1987 metais, kūnas. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – įvykį citavo O. Vaitkevičienė.

Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė portalo žurnalistams patvirtino, kad medikė dirbo ne tik Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. „Taip, ji dirbo ir Kauno klinikose nedideliu krūviu“, – kalbėjo Komunikacijos tarnybos vadovė.