nusižudė medikė | kl.lt

Tragiška žinia: nusižudė jauna Kauno klinikų slaugytoja 79

Tragiška žinia: nusižudė jauna Kauno klinikų slaugytoja 79
Lrt.lt šaltinių teigimu, savižudybė galėjo būti siejama su patiriamu mobingu, tačiau ar iš tiesų skyriuje jis buvo, paaiškės po tyrimo. Apie nelaimę portalui lrt.lt patvirtino ir Kauno klinikų atstovai.

„Iš tiesų praėjusį mėnesį nusižudė jauna Kauno klinikų darbuotoja. Kolegos yra sukrėsti šios nelaimės ir išreiškė nuoširdžią užuojautą artimiesiems šiuo sunku laikotarpiu. Šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas, todėl daugiau komentuoti neturime teisės. Dėl detalesnių komentarų turėtumėte kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas“, – komentavo A. Aleksandravičiūtė-Šviažienė.

Lrt.lt šaltiniai tikino, kad apie savižudybės atvejį Kauno klinikų vadovybė darbuotojų neinformavo.
SAM: apie medikės mirtį iš karto neinformavusi Šiaulių ligoninė nepadarė jokio pažeidimo 8

SAM: apie medikės mirtį iš karto neinformavusi Šiaulių ligoninė nepadarė jokio pažeidimo 8
„Šiaulių ligoninė informavo ministeriją apie situaciją, susijusią su slaugytojos mirtimi, kai ji į ją pati kreipėsi – ministerijos atstovai apie patį faktą sužinojo per vieną iš susitikimų su socialiniais partneriais“, – Eltai perduotame komentare teigė sveikatos apsaugos ministro patarėjas Tomas Bagdonas.

Patarėjas pažymėjo, kad apie medikės mirtį iš karto ministerijos neinformavusi Šiaulių ligoninė nepadarė jokio pažeidimo. Vis dėlto, atkreipė dėmesį T. Bagdonas, ši ligoninė ir anksčiau buvo susidūrusi su panašiomis problemomis. Todėl gydymo įstaiga galėjo iš karto informuoti ministeriją, kaip ligoninės dalininkę, apie rugsėjo pabaigoje įvykusią slaugytojos savižudybę, sakė ministro patarėjas.

„Ligoninės neturi pareigos pranešti apie tokius įvykius, tai jokio čia pažeidimo nėra. Kiek suprantame iš ligoninės suteiktos informacijos, ji ir pati ne iš karto apie įvykį sužinojo, nes jis buvo per darbuotojos atostogas“, – teigė T. Bagdonas.

Būtų buvę protinga apie tai informuoti įstaigos dalininkus, kad jie galėtų įvertinti papildomų priemonių ar tyrimo reikalingumą.

„Žinoma, įvertinus kontekstą ir rezonansinius įvykius Šauliuose prieš porą metų, būtų buvę protinga apie tai informuoti įstaigos dalininkus, kad jie galėtų įvertinti papildomų priemonių ar tyrimo reikalingumą“, – pažymėjo jis, primindamas prieš porą metų skelbtą istoriją apie mobingą patyrusios Šiaulių ligoninės medikės savižudybę.

Anot jo, ministerija nepradėjo atskiro tyrimo dėl slaugytojos savižudybės, nes policija nerado sąsajų tarp medikės mirties ir jos darbo ligoninėje.

„Svarbiausia, kad buvo teikta psichologinė pagalba bendradarbiams, o ne pačio fakto pranešimas. Iš ligoninės suteiktos informacijos, tokia pagalba buvo suteikta, taip pat policijos nutrauktas tyrimas parodė, kad mirtis nebuvo susijusi su darbu, todėl ministerija nepradėjo atskiro tyrimo“, – teigė T. Bagdonas.

Jis pridūrė, kad šiuo metu ministerija nesvarsto įvesti papildomo reikalavimo ligoninėms pranešti apie darbuotojo mirtį.

Šiaulių ligoninės direktorius: velionės šeima prašė įvykio neeskaluoti

Šiaulių ligoninės direktorius Mindaugas Pauliukas patvirtino, kad informacija apie medikės mirtį ministerijai buvo suteikta tik gavus paklausimą.

„Iš LR SAM gavus paklausimą apie netektį, ligoninės turima informacija buvo pateikta“, – Eltai sakė gydymo įstaigos vadovas.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad, priešingai nei sako medikų atstovai, ši darbuotojos savižudybė nebuvo nuslėpta. Anot jo, nėra teisės aktų, įpareigojančių gydymo įstaigą viešai pranešti apie kiekvieno darbuotojo mirtį.

„Ir nėra nurodyta, kokios mirties atveju tai turi būti daroma. Teisės aktuose yra įtvirtinti tik reikalavimai, kada ir kaip įstaiga privalo informuoti atitinkamas institucijas, kai darbuotojo mirtis įvyksta dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar pakeliui iš/į darbą, kai mirtis būna nulemta ūmios ar lėtinės profesinės ligos, kai darbuotojo savižudybė atliktame teisėsaugos tyrime siejama su darbo aplinka ir santykiais darbe“, – Eltai sakė M. Pauliukas.

„Todėl šiomis dienomis viešoje erdvėje taikoma formuluotė „nuslėptas atvejis“ neatitinka įstatymu numatytų įpareigojimų įstaigoms teikti informaciją apie įvykį, nes ši darbuotojo netektis nebuvo nei vienas iš aukščiau nurodytų atvejų“, – akcentavo jis.

Rugsėjo pabaigoje, kai nusižudė ligoninės darbuotoja, gydymo įstaigos vadovas M. Pauliukas atostogavo.

„Tuo metu, kai viskas įvyko, buvau atostogose, ir pagal galiojančią tvarką tuo metu mane pavadavusi kolegė padarė tai, kas parašyta – pagerbti velionės atminimą. Nes buvo tiesiog pranešta, kad įvyko mirtis. Vėliau sužinojome, kad buvo savižudybė, ir iš karto buvo susitikta su skyriumi, šnekėta su darbuotojais dėl psichologinės pagalbos“, – aiškino Šiaulių ligoninės direktorius.

„Apie darbuotojos mirtį administracija buvo informuota Moters ir vaiko klinikos vadovo tarnybiniu raštu. Tik gerokai vėliau paaiškėjo, kad moteris nusižudė jos atostogų metu“, – akcentavo jis.

M. Pauliukas taip pat užsiminė, kad rugsėjo pabaigoje velionės artimieji prašė ligoninės vadovybės šio įvykio neeskaluoti.

„Buvo artimųjų pageidavimas neeskaluoti, nes nežino priežasties, kodėl, bet tai nesusiję su darbo santykiais visiškai“, – kalbėjo jis.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę nusižudžius Santaros klinikų gydytojui, Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) pirmininkė Auristida Gerliakienė užsiminė apie galimai nuslėptą Šiaulių ligoninės medikės savižudybę. Gydymo įstaigos direktorius M. Pauliukas patvirtino, kad viena iš gydytojų atostogų metu nusižudė. Jis teigė, kad ligoninės dalininkė SAM buvo informuota apie medikės netektį.

Vis dėlto, ministerija nurodė, kad apie Šiaulių ligoninės slaugytojos savižudybę sužinojo tik prieš keletą savaičių – nors nelaimė įvyko dar rugsėjį. Pasak ministerijos, informacija apie tai gauta ne iš gydymo įstaigos vadovybės, bet socialinių partnerių.
Išaiškėjo dar vienos medikės savižudybė: ligoninė apie tai iškart nepranešė 24

Išaiškėjo dar vienos medikės savižudybė: ligoninė apie tai iškart nepranešė 24
„Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojai apie kolegės mirtį sužinojo iš velionės vyro, kuris informavo, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Nelaimė įvyko darbuotojos atostogų metu“, – Eltai perduotame komentare sako M. Pauliukas.

„Ligoninė ėmėsi visų būtinųjų veiksmų, kolegoms teikta psichologinė pagalba, inicijuoti baziniai savižudybės prevencijos ir psichikos sveikatos mokymai, kurie gruodžio 15 dieną bus vedami Akušerijos skyriaus darbuotojams, o kitąmet numatomi ir visam ligoninės personalui“, – priduria ligoninės direktorius.

Kaip teigia M. Pauliukas, iš karto po gydytojos mirties buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie tai informuota ir SAM, kuri yra šios ligoninės dalininkė.

„Iškart po nelaimės pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Šiaulių apygardos prokuratūra tyrimą nutraukė, konstatavusi, kad moteris iš gyvenimo pasitraukė savo noru. Nėra ir jokių duomenų, kad savižudybė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje. Sveikatos apsaugos ministerija informuota apie įvykį“, – perduotame komentare teigia Šiaulių ligoninės direktorius.

Nelaimė įvyko darbuotojos atostogų metu.

Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, kad Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose dirbęs gydytojas atėmė sau gyvybę. Savo ruožtu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos patvirtino, kad antradienį kolektyvas neteko abdominalinės chirurgijos gydytojo.

LMS pirmininkė A. Gerliakienė, komentuodama šią nelaimę, užsiminė apie dar vieną galimai nuslėptą savižudybę.

„Dar galiu pasakyti, kad Šiaulių ligoninėje irgi galimai buvo suicido atvejis, apie kurį uždrausta kalbėti darbuotojams. Užmegzti kontaktą su darbuotojais nepavyko, iš pradžių jie norėjo kalbėtis, paskui išsigando ir nekalbėjo. Tai čia dar ir slėpimo atvejis“, – užsiminė LMS pirmininkė.

„Jeigu Santaros atvirai reaguoja ir daro viską, kad ištirtų situaciją ir pagerintų darbuotojų būklę, tai Šiaulių ligoninėje yra atvirkščias reagavimas ir užslėpti bandoma“, – palygino atvejus A. Gerliakienė.

Numatomi susirinkimai pokalbiams apie patiriamą stresą

Medikų atstovams užsiminus apie didelį gydytojų darbo krūvį ir vis dar esantį mobingą, Šiaulių ligoninės direktorius M. Pauliukas sako, kad gydymo įstaiga stengiasi laiku aptikti galimus mobingo, smurto ar priekabiavimo atvejus.

„Visur ir visuomet pabrėžiame, jog esant bet kokiems galimo mobingo, smurto, seksualinio priekabiavimo ir kt. atvejams nedelsiant prašome tiesiogiai informuoti direktorių arba pavaduotoją medicinai“, – teigiama Eltai perduotame direktoriaus komentare.

Anot jo, ateinančiais metais bus skiriama laiko ir kolektyviniams susirinkimams, kurių metu bus aptariamas darbe galimai patiriamas stresas ir nuovargis.

„Taip pat ateinančiais metais numatomi ir kolektyviniai susirinkimai kartą per mėnesį, kuriuose dalis laiko bus skiriama darbe galimai patiriamo streso, nuovargio, reagavimo į netektis klausimams bei psichosocialinei pagalbai įstaigoje ir už jos ribų“, – sako M. Pauliukas.

„Įvertindami visas aplinkybes ir suprasdami, kad medikai gal jausti nuovargį, perdegimą, siūlome savo įstaigos darbuotojams trijų pamainų darbo grafiką, kurį sėkmingai įgyvendinome keliuose skyriuose. Atlikus darbuotojų ir pacientų apklausas paaiškėjo, jog ženkliai pagerėjo slaugytojų poilsio, darbo, bendravimo su pacientais kokybė“, – pridūrė Šiaulių ligoninės direktorius.
Priėmė sprendimą dėl visą šalį sukrėtusios Šiaulių medikės savižudybės byloje: tyrimas nutrauktas 11

Priėmė sprendimą dėl visą šalį sukrėtusios Šiaulių medikės savižudybės byloje: tyrimas nutrauktas 11
„Daugiau nei 150 lapų apimties nutarime konstatuojama, kad tyrimo metu nenustatyta jokių duomenų, kurie atskleistų, jog moters atleidimą iš darbo inicijavę ar kiti asmenys būtų siekę privesti ją prie savižudybės ar būtų numatę, kad ji gali priimti tokį sprendimą, todėl daroma išvada, kad jų veiksmuose kaltės nėra“, – teigiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Tyrimas pradėtas 2021-ųjų gegužę, kai tą patį mėnesį nusižudė Respublikinėje Šiaulių ligoninėse dirbusi jauna medikė. Žiniasklaidoje tuomet skelbta, kad tragedija galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.
Direktorė: Šiaulių ligoninė sudarė taikos sutartį su nusižudžiusios medikės artimaisiais 5

Direktorė: Šiaulių ligoninė sudarė taikos sutartį su nusižudžiusios medikės artimaisiais 5
Ji teigė, kad ligoninė nusprendė neskųsti Darbo ginčų komisijos sprendimo, jog medikė buvo atleista neteisėtai ir sutiko artimiesiems atlyginti nuostolius dėl priverstinių pravaikštų.

„Išanalizavus gautas išvadas, sprendimą, turimą ligoninėje medžiagą, buvo priimtas sprendimas pasirašyti taikos sutartį su gydytojos artimaisiais prisiimant visą atsakomybę, įsipareigojant išmokėti visą sprendime nurodytą darbo užmokestį nuo atleidimo iki darbo ginčų komisijos priėmimo, už priverstinės pravaikštos laiką. Dar kartą norime pareikšti nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems ir padėkoti už sutikimą ieškoti kompromisų pasirašant taikos sutartį“, – žurnalistams penktadienį sakė Č. Špūrienė.

Apie šį sprendimą direktorė informavo išvakarėse sulaukus anoniminių kaltinimų dėl įstaigos darbuotojų patiriamo spaudimo, jos pačios nekompetencijos, prastos darbo atmosferos ir netinkamų sprendimų.

Anoniminius kaltinimus paviešino buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabar opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.

Išanalizavus gautas išvadas, sprendimą, turimą ligoninėje medžiagą, buvo priimtas sprendimas pasirašyti taikos sutartį su gydytojos artimaisiais prisiimant visą atsakomybę, įsipareigojant išmokėti visą sprendime nurodytą darbo užmokestį nuo atleidimo iki darbo ginčų komisijos priėmimo, už priverstinės pravaikštos laiką.

Kaip skelbta, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre nuo 2014 metų rugpjūčio dirbusi anesteziologė-reanimatologė nusižudė gegužės pradžioje – netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo.

Anot ligoninės vadovės, taikos sutartimi siekiama „nekelti papildomų neigiamų emocijų“ velionės artimiesiems bei ligoninės darbuotojams.

„Mūsų pozicija rodo, kad ligoninė verčia naują lapą ir čia nebus toleruojamas mobingas, nepagarba darbuotojui, patyčios. Ši įstaiga gavo vertingą pamoką. Mes pradedame naują etapą su daugiau pagarbos darbuotojams, jų poreikiams, lūkesčiams, emocinei būsenai, jų darbo atmosferai“, – kalbėjo ji.

Č. Špūrienės teigimu, pokyčiams ir „naujoms tradicijoms“ reikia laiko, taip pat ir siekiant įtraukti ligoninės bendruomenę į ligoninės valdymą, laukiant pokyčių pačioje sveikatos sistemoje.

Ji pabrėžė, jog nevertino buvusio ligoninės direktoriaus „atliktų darbų, padarytų klaidų ar kokių neišspręstų problemų“, teigė neturinti išankstinio nusistatymo prieš darbuotojus, kurie „galimai buvo susiję su tuo mūsų tragišku įvykiu ir šia krizine situacija“.

Direktorė: kaltinimai trukdo dirbti

Ji sako, jog po tragedijos pakeitusi atleistą ligoninės direktorių Remigijų Mažeiką savo pareigas stengėsi vykdyti sąžiningai, būti atvira darbuotojams, jų „problemoms, lūkesčiams, siūlomoms idėjoms ir mintims“, o A. Verygos paviešintą kritiką vadino nepagrįsta ir destruktyvia.

„Dėl kritikos, kurią išsakė Seimo narys Aurelijus Veryga, argumentuodamas anoniminio laiško turiniu – dar kartą noriu pasakyti, kad pateikta informacija visiškai neatitinka tikrovės, ji nėra paremta kažkuo objektyviu, neargumentuota. Tokie teiginiai Respublikinei Šiaulių ligoninei menkina jos reputaciją ir mums trukdo atsistatyti po gegužės mėnesio įvykusio nelaimingo atsitikimo, trukdo tas prisikviesti ir naujų darbuotojų, stiprinti visuomenės, pacientų pasitikėjimą šia įstaiga“, – tikino ji.

A. Verygos paviešintame laiške medikai esą skundžiasi dėl dviprasmiškų vadovės sprendimų, nereagavimo į skundus, negebėjimo priimti reikiamų spendimų dėl COVID-19 situacijos ir atsakomybės permetimų kitiems vadovams, apskritai, dėl netinkamo vadovavimo ir konfliktinių situacijų sprendimo, negebėjimo rasti darbuotojų pamainos išeinantiems iš įstaigos. Taip pat išsakoma kritika, esą į darbą nepriimami Kauno klinikų medikai, „nes jie yra ne iš Vilniaus“, daliai darbuotojų tenka dirbti „po pusantros paros“, kai kurie jų „viešai žeminami“, raginami rašyti skundus prieš savo kolegas, vilkinami viešieji pirkimai ir pan.

Be kita ko, priekaištaujama ir dėl įsigyto, bet nenaudojamo magnetinio rezonanso tomografijos aparato.

Trūksta 60 medikų

Pasak direktorės, įstaigoje trūksta apie 60 gydytojų, tačiau trūkumas buvo jaučiamas ir anksčiau bei neturėtų būti siejamas su įstaigos problemomis, o lyginant su bendru personalo dydžiu, anot jos, tai nėra dideli skaičiai. Labiausiai ligoninei reikia skubiosios medicinos gydytojų, gydytojų anesteziologų, psichiatrų, kai kurių retesnių specialybių atstovų.

Č. Špūrienė sutiko, kad trūkumą paryškino ir Darbo inspekcijos patikrinimuose nustatyti pažeidimai dėl darbo ir poilsio režimo, taip pat dideli krūviai medikams esą tenka dėl COVID-19 situacijos.

Ligoninės vadovė „visiškai nepagrįsta“ vadino ir kritiką, kad priimant į darbą diskriminuojami Kauno medikai.

„Didžioji dalis atvažiuojančių medikų kaip tik ir yra iš Kauno, ne iš Vilniaus, iš Vilniaus galima vienetais suskaičiuoti, iš Kauno jų atvažiuoja dešimtimis. Mums svarbiausia – ne geografinė padėtis, iš kur atvažiuoja gydytojai, svarbiausia patirtis, jų žmogiškosios savybės, profesionalumas“, – dėstė ji.

Įkainiai kai kuriems – milžiniški

Č. Špūrienė, atremdama kaltinimus dėl darbuotojų diskriminacijos, sako, kad, pavyzdžiui, pradėjusi vadovauti Šiaulių ligoninei ji rado milžiniškus atlyginimų skirtumus tarp ligoninės ir iš Kauno atvykstančių Radiologijos centro radiologų.

„Jei pažiūrėtumėme, kokie buvo skirti atlyginimai vietiniams, sakykime, gydytojams ir koks paskirtas iš Kauno klinikų gydytojams, jūs net dešimt kartų spėdami neatspėtumėte. Trys radiologės įdarbintos 0,1 etato krūviu, tai nebūtų viena darbo diena, jų darbo krūvis – 14 kompiuterinės tomografijos aprašymo, vienos darbo krūvis, o atlyginimas, pavertus įkainį į vieną etatą, yra lygus 38 tūkstančiams eurų. Viena iš gydytojų ar dvi norėjo pasididinti krūvį tomis pačiomis sąlygomis, mano atsakymas buvo – ne“, – kalbėjo ji.

Trys radiologės įdarbintos 0,1 etato krūviu, tai nebūtų viena darbo diena, jų darbo krūvis – 14 kompiuterinės tomografijos aprašymo, vienos darbo krūvis, o atlyginimas, pavertus įkainį į vieną etatą, yra lygus 38 tūkstančiams eurų.

Direktorė taip pat pateikė pavyzdį, jog vienam kardiologui išvykus stažuotis į užsienį, liko laisvas etatas, ligoninė ketino pakviesti kvalifikuotą buvusią įstaigos darbuotoją, atleistą reformos metu.

„Bet trys centro darbuotojai atėjo pas mane ir pasakė: jeigu jūs ją priimate, mes išeiname. Kitą kartą jie pasakė, kad jau keturi išeina. Jūs įsivaizduokite, kaip dirba įstaigos vadovas, aš bandau įsivaizduoti, kaip dirbo buvęs įstaigos vadovas, kai jis patiria šitokį spaudimą“, – kalbėjo direktorė.

Magnetinis rezonansas rengiamas

Pasak Č. Špūrienės, magnetinio rezonanso tomografijos aparatas gautas rugpjūtį, jam reikalingas higienos pasas ir licencija veiklai – tik spalį, šiuo metu vyksta galutiniai derinimai su ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo.

Anot jos, personalas sukomplektuotas dar rugpjūtį ir įstaiga „tik laukia dokumentų“.

„Taip kad jokio griovimo šioje ligoninėje nebuvo“, – kalbėjo ligoninės direktorė.

Kalbėdama apie darbuotojų skundus dėl atlyginimų, vadovė teigė, kad, pavyzdžiui, dalis traumatologų tiesiog negavo priedų, nes neįvykdė visų paslaugų. Ji pripažįsta, kad slaugytojų atlyginimai kol kas neadekvačiai atsilieka nuo medikų ir žadėjo šį klausimą svarstyti.

Ji tikino, kad žerdamas kritika, A. Veryga rūpinasi tik siauros grupės interesais.

„Ponas Aurelijus Veryga rūpinasi ne ligoninės, ne joje dirbančių darbuotojų gerove, ne Šiaulių miesto ir Šiaulių regiono pacientais, bet tam tikros grupės asmenų interesais. Iš konteksto gali susidaryti vaizdas, kad mes turime kokių nors priekaištų Kauno ligoninėms – nei ligoninėms, nei Sveikatos mokslų, nei Vilniaus universitetui mes neturime jokių priekaištų. Sveikatos mokslų universitetui netgi priešingai – esu gerokai dėkinga, kad pas mus yra rezidentų bazės“, – tikino Č. Špūrienė.

Permainos – po medikės savižudybės

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Č. Špūrienę laikinai vadovauti Respublikinei Šiaulių ligoninei paskyrė vietoje liepą iš pareigų atšaukto Remigijaus Mažeikos. Sprendimą ministras priėmė po medikės savižudybės. Darbo ginčų komisija nustatė, kad gegužę mirusi medikė iš darbo buvo atleista neteisėtai.

Sprendimas atleisti R. Mažeiką priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio formuotis nesaugiam psichosocialiniam klimatui ir toleravo šią situaciją.

Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.

Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.
Nusižudžiusios gydytojos tragedijoje – naujas posūkis: iš darbo buvo atleista neteisėtai 11

Nusižudžiusios gydytojos tragedijoje – naujas posūkis: iš darbo buvo atleista neteisėtai 11
„Ji buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, tačiau Darbo ginčų komisija nustatė, kad jos atlikti veiksmai nelaikytini šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, dėl to atleidimas iš darbo laikomas neteisėtu“, – BNS ketvirtadienį sakė Valstybinės darbo inspekcijos atstovė Jolanta Bielskienė.

Jos teigimu, sprendimas priimtas spalio 14 dieną.

Anot atstovės, Respublikinė Šiaulių ligoninė medikės artimiesiems turės išmokėti Darbo kodekse numatytas išmokas ir kompensacijas.

Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre nuo 2014 metų rugpjūčio dirbusi anesteziologė-reanimatologė nusižudė gegužės pradžioje – netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo.

Gydymo įstaigos atstovai teigė, kad jauna medikė buvo atleista dėl šiurkštaus pažeidimo.

Po medikės savižudybės atlikus tarnybinį tyrimą, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė tuometinį vadovą Remigijų Mažeiką.

Sprendimas priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes aiškinasi ir teisėsauga. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.
Jaunos medikės savižudybė: kas keičiasi po tragiškų įvykių? 10

Jaunos medikės savižudybė: kas keičiasi po tragiškų įvykių? 10
Vyksta psichologų konsultacijos

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys liepos 12 d. atšaukė RŠL direktorių Remigijų Mažeiką iš užimamų pareigų. Kitą dieną pradėjo dirbti laikinoji ligoninės administratorė Česlava Špūrienė, vėliau tapusi laikinąja direktore.

Pasak RŠL atstovės spaudai Sonatos Tenytės, ligoninėje po tragiškų įvykių buvo ir daugiau pokyčių, vyksta mobingo prevencija: "Per pastaruosius mėnesius RŠL darbuotojai, ypač labiausiai nelaimės paliesti skyriai, kviečiami dalyvauti mokymuose, seminaruose, diskusijose mobingo tematika, kurias inicijuoja pati gydymo įstaiga, moderuoja konsultacijų kompanijos SDG specialistai, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai, Valstybinės darbo inspekcijos specialistai. Pagal poreikį vyksta psichologų psichoterapeutų konsultacijos."

Ligoninės atstovai praneša, kad nuo birželio ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro bei Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro darbuotojai turi galimybę naudotis inovatyvia emocinės sveikatos stiprinimo programa "Mindletic", ateityje prieiga naudotis programa bus suteikta visiems gydymo įstaigos darbuotojams. Teigiama, kad organizuota planinė darbuotojų apklausa, kuri apima darbo planavimo, emocinės, fizinės būklės, kompetencijos ir mokymo bei teikiamų paslaugų kokybės klausimus.

"Facebook" grupės "Šiauliai online" nuotr.

"Sveikatos apsaugos ministro sudaryta Pokyčių inicijavimo grupė organizavo grupines ir inidividualias, anonimines RŠL darbuotojų diskusijas apie bendruomenės narių psichologinę gerovę. Pagrindinis dabartinės vadovybės tikslas yra ir toliau užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą pacientams, kurti emociškai stabilią ir saugią darbo atmosferą kiekvienam darbuotojui", – raštu atsiųstame atsakyme rašė S.Tenytė.

Viešinimas, skaidrinimas turėtų būti pagrindiniai sprendžiant įsisenėjusias sveikatos sistemos problemas.

Ar bus daugiau pokyčių?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad kai nuo pareigų buvo nušalintas ir atleistas R.Mažeika, be Pokyčių inicijavimo grupės, kitų SAM inicijuotų tyrimų ligoninėje šiuo metu nevyksta. Galbūt ministerija ligoninėje inicijavo daugiau pokyčių, ne vien direktoriaus atleidimą?

"Moksliškai įrodyta, kad didelėse organizacijose pokyčiai, susiję su jos kultūra, nevyksta labai greitai – tai įgyvendinama nuosekliai veikiant, diegiant iniciatyvas ne vienoje srityje, turint aiškią viziją ir prioritetus, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė. – Be atlikto įstaigos vadovo pareigų pažeidimo tyrimo, sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta Pokyčių inicijavimo grupė, kuriai iki rugpjūčio 1 d. pavesta įvertinti RŠL darbo organizavimo sąlygas, procesus ir psichologinį klimatą, parengti siūlymus dėl būtinų pokyčių, reikalingų saugiai darbo aplinkai bei darbuotojų psichologinei gerovei užtikrinti. Kitą savaitę šios grupės nariai teiks išvadą ministrui su siūlymais, kokie veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai galėtų būti pavesti ligoninės administracijai."

Pasak S.Bieliūnės, teikiant šiuos siūlymus bus numatyta, kokia SAM pagalba bus užtikrinta šiame procese ir kaip ligoninės administracija informuos apie vykdomus pokyčius bei jų rezultatus.

Ministro patarėja patvirtino, kad ligoninėje imtasi būtinų veiksmų: atskiriems skyriams pasiūlyta išorinė konfidenciali psichologinė pagalba, visiems darbuotojams organizuoti mokymai apie jų teises, pareigas ir tinkamą jų įgyvendinimą, operatyviai reaguota į darbuotojų skundus, nagrinėtos ir pradėtos spręsti ilgai besitęsiančios problemos, susijusios su darbo organizavimo klausimais. Visi vykdomi administraciniai veiksmai tiesiogiai skirti pasitikėjimui ir bendradarbiavimui stiprinti, siekiama, kad visi darbuotojai jaustųsi išklausomi, lygūs ir svarbūs bendruomenės nariai.

Pasiteiravus, ar ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose kažkas pasikeitė po minėtos savižudybės, galbūt parengtos ir taikomos mobingo prevencijos programos, S.Bieliūnė atsakė: "Klaidinga manyti, kad tokie skaudūs įvykiai, kaip darbuotojo savižudybė, gali pakeisti situaciją, kurioje daug metų egzistuojančios sisteminės problemos nebuvo spręstos. Tam reikia ne tik ministerijos pastangų, bet ir medikus rengiančių aukštųjų mokyklų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir darbuotojų bendrų veiksmų. Tam SAM dar iki minėto skaudaus įvykio pradėjo rengti kompleksinį darbuotojų psichologinei gerovei užtikrinti reikalingą veiksmų planą. Jame ne tik orientuojamasi į mobingo prevencijai skirtas priemones, bet ir krizių tinkamą valdymą, psichologinės pagalbos, supervizijų organizavimą medikams ar mediciną studijuojantiems studentams, vadovų ir darbuotojų kompetencijų, susijusių su psichologinio atsparumo, psichikos sveikatos raštingumo didinimu, tobulinimą ir kitus su darbo aplinkos gerinimu susijusius aspektus. Jau yra paskutinis minėto plano rengimo etapas ir tikimasi per vasarą jį patvirtinti su aiškiais laiko bei finansiniais įsipareigojimais."

Kaip teigė ministro patarėja, mobingo prevencijai šiame plane numatytos ne tik teisinio reguliavimo priemonės, bet ir valstybės investicijos į švietimą. SAM atstovai tikisi, kad šiemet į mokymus pavyks įtraukti bent 1 tūkst. medicinos darbuotojų.

Viltį keliantis dalykas

Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė tvirtino, kad beveik kiekvieną savaitę gauna informacijos, susijusios su situacija RŠL. "Stebuklų nėra – pokyčiai nevyksta greitai. Mobingo kultūra yra įsisenėjusi. Turi pasikeisti žmonių suvokimas, kaip reikėtų elgtis, bendrauti. Laikinoji RŠL direktorė Č.Špūrienė iš karto pasakė, kad nebetoleruos jokių mobingo apraiškų ir kad skelbia monitoringą, kad ji yra atvira visų skyrių, visų darbuotojų pastaboms. Žinoma, ligoninėje tebėra dvi stovyklos. Viena – norinti pokyčių ir jų siekianti, kita – kuriai ir iki šiol viskas buvo gerai. Bruzdėjimas, ypač antrojoje stovykloje, vyksta. Darbuotojų komentarai yra tokie: atsirado viltis, kad kažkas pasikeis", – pasak A.Gerliakienės, Č.Špūrienės atvirumas ir darbuotojų įtraukimas į problemų sprendimą atrodo viltį keliantis dalykas.

Tačiau pašnekovė abejojo, ar besikeičianti situacija Šiauliuose paveiks kitas ligonines, jų vadovus.

"Stebiu vieną reiškinį. Nuo pareigų buvo nušalintas Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas. Iš principo jis buvo nušalintas už siekį padaryti taip, kad ligoninė dirbtų, nepaisant, kad tam tikri teisės aktai yra pertekliniai ir jie sukuria precedentą pažeisti kitus įstatymus. Jis buvo nušalintas, nepaisant, kad buvo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) narys ir vienas iš jos aktyvistų. Šios sąjungos reakcijos į šį įvykį aš nepastebėjau. O R.Mažeikos nušalinimo atveju reakcija yra išgąstis. Manau, dėl to, kad RŠL atvejis liečia visus gydymo įstaigų vadovus ir tą įprastą elgesį, kuris yra taikomas, kad suvaldytų darbuotojus, gautų kuo aukštesnius rezultatus. Nes ligoninėse, esant nuolatiniam žmogiškųjų resursų stygiui ir vyraujant totalitariniam valdymo būdui, mobingo pasitaiko dažnai. Ten demokratijos nėra. Ir Šiaulių atvejis sukėlė LGVS nerimą – kreiptasi į narius, ruoštasi rašyti deklaraciją ministrui", – apie, jos žiniomis, LGVS vykstančius procesus užsiminė A.Gerliakienė.

Tai, kad, pašnekovės žodžiais, pažangus Molėtų ligoninės vadovas nesulaukė LGVS reakcijos, o buvusio RŠL vadovo R.Mažeikos nušalinimas sulaukė, rodo, jog mobingo problema yra plačiai paplitusi.

"Ir medikų perdegimo atvejų yra nemažai. Medikai perkraunami, dirba sudėtingomis sąlygomis. Taip neturėtų būti. Trūksta ir tinkamos įrangos, nes perkama yra nebūtinai reikalinga, perkama ta, kuri duoda daugiau nelegalių pajamų per viešuosius pirkimus. Taigi, viešinimas, skaidrinimas turėtų būti pagrindiniai sprendžiant įsisenėjusias sveikatos sistemos problemas", – įsitikinusi Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė.
Skleidžiamas šmeižtas apie nusižudžiusią jauną medikę: paneigė ir žinią apie tai, kad ji laukėsi 57

Skleidžiamas šmeižtas apie nusižudžiusią jauną medikę: paneigė ir žinią apie tai, kad ji laukėsi 57
Prasidėjo melo kampanija

Su jaunos medikės mirtimi galimai susiję asmenys skleidžia šmeižtą – kolegos iš Kauno tokius teiginius paneigia. Priešingai šmeižikiškiems teiginiams, jie tvirtina, kad Laura nebuvo nei konfliktiška, nei depresyvi, neturėjo priklausomybių, pravaikštų, nebuvo pašalinta iš doktorantūros. Buvusią kolegę jie apibūdina kaip itin kompetentingą, atsakingą, visais atvejais pacientams siekusią padėti medikę. Nusižudžiusios medikės artimieji žada kreiptis į teismą dėl jos atleidimo iš darbo.

Po RŠL gydytojos anesteziologės reanimatologės L.Šilinskytės savižudybės, Panevėžio apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą. Jis atliekamas dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pagal Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį (privedimas prie savižudybės), 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 146 straipsnio 2 dalį (neteisėtas laisvės atėmimas). Neaišku, kada šis didelės apimties ikiteisminis tyrimas keliaus į teismą. Kaip ir tai, kiek šiame tyrime yra įtariamųjų ar specialiojo liudytojo statusą turinčių žmonių. Į šiuos klausimus Generalinė prokuratūra atsiuntė atsakymą: "Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje išsamesni komentarai neteikiami."

Prokuratūra išsamiai nekomentuoja, tačiau visuomenėje ir medikų bendruomenėje šis atvejis vis dar plačiai aptariamas. Netyla ir šmeižtu paremti teiginiai, manoma, skleidžiami asmenų, susijusių su RŠL administracija. Tai yra žmonės, su kuriais buvo kilęs L.Šilinskytės konfliktas ginant savo ir kolegų teises. Taip medikų bendruomenėje skleidžiami nepagrįsti teiginiai, esą Laura buvo konfliktiškas, nesugyvenamas žmogus, sirgo depresija, vartojo psichotropinius vaistus, turėjo priklausomybių, pravaikštų.

Tačiau L.Šilinskytės kolegos iš Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus, kur ji dirbo ketvirčiu etato, piešia visai kitokį Lauros portretą. Kalbinti kauniečiai sakė kolegę galintys apibūdinti tik geriausiais žodžiais, ją vertino kaip itin aukštos kompetencijos, sau labai aukštus reikalavimus kėlusią medikę ir jos išėjimą įvardijo kaip didelį nuostolį Lietuvos medicinai.

Šeima: L.Šilinskytė (kairėje) prieš penkerius metus darytoje nuotraukoje – brolio A.Šilinskio (centre) vestuvėse su tėvais, seserimis, broliu ir kitais artimaisiais. A. Šilinskio asmeninio archyvo nuotr.

Gydytoja kardiologė Rasa Karaliūtė tame pačiame skyriuje su L.Šilinskyte dirbo penkerius metus. "Laurą gerai pažinojau – mes buvome ne tik kolegės, bet ir draugės. Labai draugiška, kolegiška, visada gerai nusiteikusi. Išskirtinis Lauros bruožas – garsus juokas, garsesnis kalbos tonas. Kas susiję su darbo santykiais – gana griežta, konkreti. Po Lauros mirties išgirdau tokių žeidžiančių, nepagarbių kalbų jos atžvilgiu, kad buvo nestabilios psichikos, konfliktiška ir pan. Tokie žodžiai visiškai netinkami jai apibūdinti, jokių konfliktinių situacijų Kauno klinikose nebuvę, apie kolegę išlikę tik patys geriausi prisiminimai ne tik man, bet ir daugeliui darbuotojų", – teigė R.Karaliūtė.

Teiginius apie tai, kad Laura neateidavo į darbą, ši medikė vadino pramanais. "Ji visada buvo labai atsakinga. Dažniausiai į darbą ateidavo anksčiau už kitus, pasilikdavo po darbo tiek, kiek reikalaudavo situacija. Niekada neatsisakydavo padėti kolegoms, dirbdavo labai daug. Jeigu žmogus būtų dirbęs tik vienoje įstaigoje – kaip lengva būtų jį apjuodinti!" – pastebėjo R.Karaliūtė.

Iš doktorantūros nepašalino

L.Šilinskytės atleidimo iš RŠL priežastis – esą medikė suklastojo paciento gydymo dokumentaciją, labai nustebino kolegas Kaune. "Apie Lauros atleidimo iš RŠL priežastį sužinojau iš spaudos. Tokia priežastis manęs neįtikino. Laura visada kaip tik labai kruopščiai pildydavo dokumentaciją. Ji buvo ir kompetentinga, ir atsakinga", – sakė Kauno Klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus vadovė docentė Giedrė Bakšytė.

Ji taip pat neigė gandus, kad Laura turėjo psichikos problemų, sirgo depresija. "Tokių dalykų tikrai nepastebėjau. Laura buvo labai pareiginga, darbšti, atsakinga, atvira", – medikės savybes vardijo jos vadovė Kauno klinikose.

G.Bakšytė buvo ir Lauros mokslų daktaro disertacijos vadovė. Ji paneigė gandą, kad Laura buvo pašalinta iš doktorantūros. "Kad žmogus būtų pašalintas iš doktorantūros – man tokio dalyko apskritai neteko girdėti. Tiesa, disertacijos Laura neparašė ir nesigynė. Gal ir aš ne viską padariau, kad Laura ją parašytų ir apsigintų. Vadovavau jos disertacijai, tačiau dvejus metus mes buvome praradusios kontaktą – buvau motinystės atostogose, – docentės teigimu, grįžusi iš motinystės atostogų ji ne kartą kalbėjosi su Laura apie disertaciją. – Panašu, kad reikiamą mokslinę medžiagą ji buvo surinkusi. Vis dėlto Laura buvo perfekcionistė – nenorėjo rašyti atmestinai. Tačiau parašyti puikiai dirbant daugiau nei vienu etatu, buvo, galima sakyti, neįmanoma."

Pašnekovės žodžiais, tuo metu Laura nusprendė pasiimti akademines atostogas, kad disertaciją galėtų rašyti palaipsniui. 2019 m. šios atostogos baigėsi. "Laura abejojo, ar jai verta rašyti disertaciją ir ją gintis, nes planavo išvažiuoti gyventi pas draugą į Vokietiją. Grįžusi iš akademinių atostogų, ji dar turėjo metus laiko apsiginti disertaciją. Terminas baigėsi 2020 m. rugpjūčio pabaigoje. Tačiau disertacijos ji nepabaigė ir nepateikė. Dabar galvoju, gal man reikėjo padaryti didesnį spaudimą, kad ji tą disertaciją apsigintų. Bet tuomet aš maniau, kad suaugęs žmogus pats turi apsispręsti, ką jam daryti ir ko ne", – sakė G.Bakšytė.

Vis dėlto, docentės teigimu, jei būtų parašiusi disertaciją vėliau, L.Šilinskytė būtų galėjusi ją gintis, tik būtų tekę už tai susimokėti.

Nebijojo prisiimti atsakomybės

R.Karaliūtė pasakojo, kad, iš karto po rezidentūros pradėjusi dirbti kartu su Laura, ji daug iš jos išmokusi: "Mūsų specialybės skirtingos. Lauros žinių ir patarimų man dažnai prireikdavo, ypač darbo pradžioje. Ji išmokė mane daugybės savo srities subtilybių, niekada neatsisakydavo pagelbėti. Turbūt patys sunkiausi budėjimai mano gyvenime iki šiol yra buvę būtent su Laura. Ir juos aš atsimenu ne su siaubu, o kaip puikią patirtį. Ji turėjo talentą kritinėse situacijose puikiai koordinuoti kolektyvą."

Pasak jos, Laura turėjo "karmą" sunkiam darbui. Jos budėjimai nebūdavo lengvi – priešingai, ji dažnai susidurdavo su sudėtingais, retais atvejais. R.Karaliūtės teigimu, Laura buvo labai aukštos kompetencijos, profesine prasme buvo sunku rasti jai lygių: "Ji niekada nebijojo prisiimti atsakomybės, niekada nestebėdavo situacijos pasyviai – jei matydavo, kad gali kažką padaryti paciento labui ar pagelbėti kolegai, tai ir darydavo."

Po Lauros mirties išgirdau tokių žeidžiančių, nepagarbių kalbų jos atžvilgiu, kad buvo nestabilios psichikos, konfliktiška, ir pan. Tokie žodžiai visiškai netinkami jai apibūdinti.

Medikė priminė, kad intensyviosios terapijos skyrius yra tas, kuris dažnai teikia konsultacijas kitiems specialistams. "Jei konsultuodavo Laura, dažniausiai ji priimdavo daugelį siūlomų pacientų, nors ir ne visai reikalaujančių intensyviosios terapijos paslaugų. Ji visuomet sakydavo: gal mes galime tam žmogui padėti", – sakė R.Karaliūtė, kolegę ir draugę taip pat vadinusi perfekcioniste.

Remiantis įrašais asmeniniame kompiuteryje, kai kurių kolegų liudijimais, Laura RŠL administracijos atstovų nemalonę užsitraukė nebijodama garsiai pasakyti savo nuomonės, pastabų. Ji pasisakė ir prieš skubotą ligoninės reorganizaciją. "Į vykstančias reformas, darbo tvarkos pertvarkas Laura asmeniškai, mano nuomone, žiūrėjo kaip į papildomas galimybes tobulėti, jai tai jokio streso nekėlė. Tačiau ji buvo labai empatiška ir suprato gydytojus, kurie nori stabilesnės, mažiau iššūkių keliančios darbo aplinkos, – R.Karaliūtės teigimu, Laurą labai jaudino RŠL vykstantys pokyčiai, ji dėl to labai išgyveno, apie tai dažnai kalbėjo ir Kaune. – Pokyčiai ligoninėje jai atrodė skuboti, vykstantys ne laiku – pačiame pandemijos įkarštyje – ir keliantys labai daug įtampos darbuotojams."

Pasak L.Šilinskytės kolegės, Laura buvo ne tas žmogus, kuris bėgo nuo sunkumų. "Ji neatrodė sugniuždyta, netekusi vilties įrodyti savo tiesas. Vis dėlto, žiūrint į įvykius retrospektyviai, matau, kad ji jautė didžiulę įtampą. Po paskutinio mūsų budėjimo ji skubėjo į darbą RŠL. Daugybę kartų manęs atsiprašė, klausė, ar galinti išvykti anksčiau, nors buvo iš anksto gavusi ir vadovės leidimą", – atkreipė dėmesį medikė.

"Neturiu, ko prarasti"

Kalbintų Lauros kolegų teigimu, atleista iš darbo savižudybę ji matė kaip vienintelį būdą paviešinti RŠL problemas. "Žinant jos stiprų charakterį, neįsivaizduoju, kiek neišsprendžiama ir beviltiška jai atrodė susidariusi situacija, kad ji tematė tik tokį sprendimo būdą. Buvo man pasakojusi, kad renka rašytinius įrodymus apie negeroves RŠL, kad į pokalbius su administracija eina įsijungusi diktofoną, turėjo teisininką, su kuriuo tardavosi dėl darbinių santykių. Apmaudu, kad, būdama labai sąžininga ir teisinga, pakliuvo į tokią situaciją", – pasak R.Karaliūtės, ne Lauros būdui buvo žaisti klasta, intrigomis ir apkalbomis.

Medikės teigimu, į klausimą, kodėl Laura neišeina iš darbo RŠL, jei tai sukelia tiek daug neigiamų emocijų, ji paprastai atsakydavo: "Iš RŠL jau pasitraukė ne vienas ilgametis darbuotojas, kasmet atvykstantys jauni specialistai taip pat dažnai po kelerių metų palieka ligoninę. Negali daugybės žmonių likimas priklausyti nuo kelių vadovaujančių asmenų. Darbuotojai palieka RŠL norėdami ramaus gyvenimo, o aš galiu kovoti, neturiu, ko prarasti."

Paaiškėjo, kad nesilaukė

Kauno klinikų Kardiologijos intensyviosios terapijos skyriaus gydytojas kardiologas Valdas Dobilas buvo Lauros vyresnysis kolega. Didelę darbo patirtį turintis gydytojas pasakojo gabią medikę pažinojęs apie dešimt metų – nuo jos studijų laikų. "Tokių atsakingų, pareigingų studentų kaip ji retai pasitaiko. Iš savo kartos anesteziologijos rezidentų ji buvo viena perspektyviausių. Ir kaip žmogus, ir kaip medikė labai gabi, labai profesionali, atsakinga, labai gerai išmanė savo darbą, buvo viena geriausių savo srities atstovių. Svarbiausia, kad tai buvo labai sąžiningas žmogus, o tai tarp dabartinio jaunimo reta. Juk kartais ir medikams pasitaiko nepadaryti visko iki galo, tačiau ji taip nesielgdavo – ji viską darė 100 proc. Jei paprašydavai padėti – niekada neatsisakydavo, neretai pati pasisiūlydavo", – pasakojo V.Dobilas.

Vienoje iš medikus reitinguojančių interneto svetainių pacientas.lt prie L.Šilinskytės pavardės pateikti septynių žmonių vertinimai. Visi jie šią gydytoją buvo įvertinę aukščiausiu – 100 proc. balu. Tokiu mažu atsiliepimų skaičiumi nereikėtų remtis kaip objektyviu, tačiau, pasak V.Dobilo, šis išskirtinai aukštas L.Šilinskytės įvertinimas nėra atsitiktinumas: "Ji labai mylėjo savo pacientus. Žinote, visokių pacientų, visokių situacijų būna – juk ir psichozių pacientams pasitaiko. Tačiau ji niekada nepakeldavo balso, visada labai rūpinosi visais pacientais be išimties. Ir jos atleidimo iš RŠL istorija – panašu, kad buvo bandoma pakenkti to paciento, verslininko, sveikatai, o Laura, skyrusi tinkamą gydymą, jį išgelbėjo."

Po Lauros mirties apieškojome jos butą – nei vaistų, susijusių su psichikos sutrikimų ar depresijos gydymu, nei jų pakuočių, nei tokių receptų, nei jų informacinių lapelių neradome. Manau, čia kita pusė specialiai melagingas kalbas apie Laurą skleidžia.

Gydytojo žiniomis, Kaune medikė dirbo tam, kad tėvams padėtų rūpintis jaunesniąja seserimi. "Dalį savo atlyginimo ji skyrė sesers mokslams. Tokių žmonių šiais laikais – vienetai. Žmogus gyveno ne dėl savęs, o dėl kitų, – pabrėžė medikas. – Gyvai jai nepavyko paviešinti negerų dalykų, vykstančių RŠL, tai pasirinko mirties kelią. Skaudu, kad žmogus turėjo taip žiauriai su savimi pasielgti, jog visa tai paviešintų."

Artimai su Laura bendravęs jos brolis šiaulietis Artūras Šilinskis pasakojo, kad sesuo niekada neatrodė kaip problemų užspaustas žmogus. "Ji daug pasakodavo apie jai taikytą spaudimą RŠL, tačiau neatrodė tų problemų labai prislėgta. Mes apie daug ką pasikalbėdavome, su ja buvo įdomu padiskutuoti. Teiginiai apie tai, kad Laura sirgo depresija, turėjo psichikos problemų, buvo priklausoma nuo vaistų, yra melagingi. Sakykime, aš kaip brolis galėjau nežinoti apie tokias jos problemas, tačiau mes po Lauros mirties apieškojome jos butą – nei vaistų, susijusių su psichikos sutrikimų ar depresijos gydymu, nei jų pakuočių, nei tokių receptų, nei jų informacinių lapelių neradome. Manau, čia kita pusė specialiai melagingas kalbas apie Laurą skleidžia", – įsitikinęs L.Šilinskytės brolis.

Jis prisiminė pokalbį su seserimi, likus maždaug mėnesiui iki jos pasitraukimo iš gyvenimo.

"Kalbėjomės, kad viena RŠL gydytoja gavo tarnybinį papeikimą ir dėl to nebenori gyventi. Su Laura pakalbėjome: kas iš to, jei žmogus atims sau gyvybę? Juk niekas nepasikeis. Tada abu sutarėme, kad žudytis dėl darbo neverta. Mes apie tai ramiai kalbėjomės – tikrai nebuvo panašu, kad ji galėtų turėti psichologinių problemų", – pasakojo medikės brolis.

A.Šilinskis jaudinosi, kad jam ir kitiems artimiesiems neteisingai supratus kelias grafas mirties liudijime, viešumoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia, esą Laura laukėsi. "Iš pradžių mes ne taip supratome mirties liudijimą. Jame buvo kelios grafos apie naujagimį – matyt, jos būna visuose mirties liudijimuose. Mes visi tuo metu buvome apimti streso, todėl supratome tai kaip faktą, kad Laura buvo nėščia. Skambinau į morgą, kad viską išsiaiškinčiau, bet gydytojas dvi savaites atostogavo. Tik po atostogų jis viską išaiškino, patvirtino, kad Laura tikrai nesilaukė", – pasakojo A.Šilinskis. Jis atsiprašo visuomenės, kad buvo paskelbęs klaidinančią žinią.

Medikės brolis sakė esąs įsitikinęs, kad sesuo savo gyvybę nutraukė dėl darbe patirto persekiojimo ir prieš ją taikyto mobingo. Tai patvirtinančius garso ir tekstinius dokumentus iš sesers kompiuterio jis sakė perdavęs teisėsaugos atstovams. Jis taip pat patvirtino, kad artimieji ruošiasi kreiptis į teismą dėl neteisėto L.Šilinskytės atleidimo iš RŠL.

Pasikeitė trečdalis darbuotojų

Kaip vienas iš asmenų, su kuriuo kilo prie savižudybės L.Šilinskytę privedęs konfliktas, viešumoje įvardijama RŠL Širdies ir kraujagyslių centro vadovė Nora Kupstytė-Krištaponė. "Kauno dienos" žurnalistei atsiliepusi darbo telefonu ji paprašė atsiųsti klausimus raštu.

Tendencija: po medikės mirties dviejų ligoninių aplinkoje apie ją skleidžiami nepagarbūs, įžeidžiantys, šmeižikiški teiginiai. Asociatyvi Vytauto Petriko nuotr.

Į klausimą, kaip vertina tai, kad viešumoje ji yra įvardijama kaip vienas iš tų žmonių, dėl konflikto su kuriuo L.Šilinskytė buvo atleista iš RŠL, Širdies ir kraujagyslių centro vadovė atsiuntė tokį atsakymą: "Vertinu neigiamai, nes konflikto nebuvo. Gydytojos atleidimo priežastys man nežinomos – ši informacija neviešinama."

Paprašyta patvirtinti teiginius apie tai, kad L.Šilinskytė sirgo depresija, vartojo psichotropinius vaistus, turėjo priklausomybių, pravaikštų, N.Kupstytė-Krištaponė atsakė, kad šie teiginiai jai nežinomi.

Minėtus teiginius apie L.Šilinskytę, remiantis tai įrodančiais dokumentais, paprašėme patvirtinti arba paneigti ir šiuo metu RŠL laikinai vadovaujančią Česlovą Špūrienę. Į pateiktus klausimus atsakė RŠL viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė. "Visa informacija apie nusižudžiusią medikę L.Š. yra pateikta gydymo įstaigą kontroliuojančioms ir tyrimus atliekančioms institucijoms", – teigiama raštu pateiktame atsakyme.

Skambinau į morgą, kad viską išsiaiškinčiau, bet gydytojas dvi savaites atostogavo. Tik po atostogų jis viską išaiškino, patvirtino, kad Laura tikrai nesilaukė.

Siekėme išsiaiškinti ir tai, ar pagrįsti buvo I.Šilinskytės teiginiai apie didelę gydytojų kaitą RŠL Širdies ir kraujagyslių centre, kuriam nuo 2017 m. vadovauja N.Kupstytė-Krištaponė.

S.Tenytė informavo, kad šiame centre nuo 2018 m. iki šių metų gegužės mėnesio priimtas 21 darbuotojas, darbą centre baigė 27 darbuotojai. Centre veikiančiame Intervencinės angiologijos skyriuje darbą per šį laikotarpį pradėjo 11 naujų darbuotojų, darbo sutartis nutraukta su 6 asmenimis. RŠL pateiktais duomenimis, iš viso Širdies ir kraujagyslių centre dirba 74 darbuotojai, Intervencinės angiologijos skyriuje – 22 darbuotojai. Paaiškėjo, kad apie trečdalis centro darbuotojų per pastaruosius trejus metus, centrui vadovaujant N.Kupstytei-Krištaponei, pasikeitė.

"Darbo sutartys nutrauktos pačių darbuotojų prašymu dėl išėjimo į pensiją ar asmeninių priežasčių", – tvirtino S.Tenytė.
Apie gydytojų emocinę būklę prabilęs V. Andriukaitis: tai – dramatiškai sunki problema 7

Apie gydytojų emocinę būklę prabilęs V. Andriukaitis: tai – dramatiškai sunki problema 7
Šį pirmadienį, 19.30 val., TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ bus paliesta tema, kuri Lietuvoje aktuali jau ne vienerius metus. Tai – katastrofiškas gydytojų trūkumas bei gydytojų emocinė būklė – kaip iš tiesų jaučiasi specialistai?

Savo mintimis šįkart dalinsis Seimo narė Jurgita Sejonienė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.

Anot Seimo narės, Šiauliuose įvykęs skandalas, kai gydytoja nusižudė dėl galimai darbo vietoje patirto mobingo, nėra išskirtinis. Anoniminių nusiskundimų J. Sejonienė iš įvairių įstaigų teigs sulaukianti ir dabar.

Paklausta, ar dėl tokių situacijų galima būtų kaltinti vadovus, Seimo narė pritars, kad, tikriausiai, pirmiausiai problemų ieškoti reikėtų būtent juose.

„Vadovas turėtų būti tas žmogus, kuris yra atsakingas ir už žemesnio rango vadovų darbo kokybę, visos įstaigos darbo kokybę, ir, pirmiausia, turėtų būti vadovo emocinio raštingumas, kad jis atpažintų tokius procesus savo įstaigoje ir galėtų juos kontroliuoti“, – įsitikinusi ji.

Gydytojus persekiojančias problemas puikiai pastebti ir V. Andriukaitis. Tačiau, anot jo, tai būdinga ne tik mūsų šaliai. „Tai nėra tik Lietuvos reiškinys. Visame Europos regione tokių dalykų yra. Visų pirma, padidėjus konkurencijai, labai pasikeitė žmonių tarpusavio santykiai. Gydytojai, ypač – jauni, dažnai pasilieka su savo problemomis. Milžiniškas darbo jėgos trūkumas ir milžiniški krūviai…“ – pastebės jis.

Taip pat, anot jo, santykiai tarp darbuotojų net ir viename skyriuje gali būti itin komplikuoti. Vadovams tampa neįmanoma sužiūrėti daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų ligoninėje, taip pat įvertinti ir jų užmegztus santykius.

„Aš reanimacijos ar intensyvios terapijos skyriuose praleidau maždaug 20 metų. Norėčiau, kad nors vieną parą su manimi pabudėtume, kad galėtumėte įsivaizduoti, kokie tai krūviai, ir kaip tai atsitinka. Suprantama, kad turime kalbėti apie darbo kultūros giliuosius pokyčius, kurių dabar būtinai reikia“, – kalbės jis.

V. Andriukaitis laidoje pabrėš, jog svarbu kalbėti apie pokyčius ir medikų paruošimo sistemoje, o taip pat turi grįžti diskusijos ir apie etiką, žmogiškumą. Medikų tikrai teigiamai neveikia ir įvairūs komentarai internete, ką jau kalbėti apie tam tikrus pacientus.

„Žmogus turi visa tai sugerti iš visų pusių patekdamas į labai keblią padėti. Tai – sunki problema, dramatiškai sunki problema, apie kurią reikia kalbėti. Bet turime suvokti, kad tai – iš įvairių pusių einantys negatyvūs veiksniai, kurie duoda rezultatą – ne tik vadovo, ne tik specialisto, bet ir, deja, artimos aplinkos“, – laidoje kalbės PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui.
Nutraukti patyčių grandinę 6

Nutraukti patyčių grandinę 6
Prieš pusantrų metų nusižudė jaunas vienos Vilniaus ligoninės gydytojas. Ir tuomet pasisakė medikų organizacijos, kalbėjo kolegos, valdžia žadėjo tam tikrų permainų. Akivaizdu, kad jų neįvyko. Šįkart nueita toliau. Prabilta apie atskiro skyriaus steigimą Valstybinėje darbo inspekcijoje, skyriaus, turėsiančio spręsti mobingo (patyčių ir kitų psichologinio smurto darbe formų) problemas, privalomas mobingo prevencijos programas. Šįkart toliau nuėjo ir ligoninė – nusižudžiusios medikės darbdavė. Išplatinusi cinišką pranešimą žiniasklaidai, kuriuo esą reiškia užuojautą gydytojos šeimai, tačiau situacijos nekomentuos, nes esą gerbia mirusiosios atminimą ir artimųjų gedulą. Tačiau ar ne geriausias mirusiosios atminimo įamžinimas būtų komentuoti ir išspręsti problemas, pašalinti priežastis, dėl kurių medikė ir pasitraukė iš gyvenimo? Toks pranešimas – išorei. Viduje ligoninės administracija pasielgė kur kas ciniškiau: ėmė skleisti gandus apie tariamą medikės psichikos ligą. Niekam neleido net pastatyti jos portreto ir uždegti žvakutės. Braukdamos ašaras jaunos medikės kolegės pasakojo apie niūrią atmosferą ligoninėje.

Šįkart aiškiau prabilta apie patyčių kultūrą, paveldėtą iš sovietmečio. Kultūrą, kai pasityčioti iš kito yra kieta.

Kaip tai pakeisti? Mobingo problemą iš dalies padėtų išspręsti ligoninių vadovų rotacija, neleidžianti jiems pasijusti vietiniais carais. Antra, šįkart aiškiau prabilta apie patyčių kultūrą, paveldėtą iš sovietmečio. Kultūrą, kai pasityčioti iš kito yra kieta. Kaip buvo mokykloje, taip neretai tęsiasi ir darbovietėje. Kaip nutraukti šią patyčių grandinę? Dažnai norą tyčiotis iš kitų vaikus paskatina tėvai, komentuodami: nemoki, nesugebi, neprotingas. Kartais paskatina ir pedagogai darželiuose, mokyklose. Jei nenutrauksime šios patyčių grandinės ankstyvajame etape ir patys sąmoningai ar nesąmoningai jose dalyvausime, situacija nepasikeis. Dar labai ilgai gyvensime ne tik patyčių, jų išprovokuotų savižudybių aplinkoje ir posovietinėje darbo santykių kultūroje.

DAUGIAU