-
Jaunos medikės savižudybė: kas keičiasi po tragiškų įvykių? 10
Vyksta psichologų konsultacijos
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys liepos 12 d. atšaukė RŠL direktorių Remigijų Mažeiką iš užimamų pareigų. Kitą dieną pradėjo dirbti laikinoji ligoninės administratorė Česlava Špūrienė, vėliau tapusi laikinąja direktore.
Pasak RŠL atstovės spaudai Sonatos Tenytės, ligoninėje po tragiškų įvykių buvo ir daugiau pokyčių, vyksta mobingo prevencija: "Per pastaruosius mėnesius RŠL darbuotojai, ypač labiausiai nelaimės paliesti skyriai, kviečiami dalyvauti mokymuose, seminaruose, diskusijose mobingo tematika, kurias inicijuoja pati gydymo įstaiga, moderuoja konsultacijų kompanijos SDG specialistai, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai, Valstybinės darbo inspekcijos specialistai. Pagal poreikį vyksta psichologų psichoterapeutų konsultacijos."
Ligoninės atstovai praneša, kad nuo birželio ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro bei Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos centro darbuotojai turi galimybę naudotis inovatyvia emocinės sveikatos stiprinimo programa "Mindletic", ateityje prieiga naudotis programa bus suteikta visiems gydymo įstaigos darbuotojams. Teigiama, kad organizuota planinė darbuotojų apklausa, kuri apima darbo planavimo, emocinės, fizinės būklės, kompetencijos ir mokymo bei teikiamų paslaugų kokybės klausimus.
"Facebook" grupės "Šiauliai online" nuotr.
"Sveikatos apsaugos ministro sudaryta Pokyčių inicijavimo grupė organizavo grupines ir inidividualias, anonimines RŠL darbuotojų diskusijas apie bendruomenės narių psichologinę gerovę. Pagrindinis dabartinės vadovybės tikslas yra ir toliau užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, prieinamumą pacientams, kurti emociškai stabilią ir saugią darbo atmosferą kiekvienam darbuotojui", – raštu atsiųstame atsakyme rašė S.Tenytė.
Viešinimas, skaidrinimas turėtų būti pagrindiniai sprendžiant įsisenėjusias sveikatos sistemos problemas.
Ar bus daugiau pokyčių?
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad kai nuo pareigų buvo nušalintas ir atleistas R.Mažeika, be Pokyčių inicijavimo grupės, kitų SAM inicijuotų tyrimų ligoninėje šiuo metu nevyksta. Galbūt ministerija ligoninėje inicijavo daugiau pokyčių, ne vien direktoriaus atleidimą?
"Moksliškai įrodyta, kad didelėse organizacijose pokyčiai, susiję su jos kultūra, nevyksta labai greitai – tai įgyvendinama nuosekliai veikiant, diegiant iniciatyvas ne vienoje srityje, turint aiškią viziją ir prioritetus, – teigia sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė. – Be atlikto įstaigos vadovo pareigų pažeidimo tyrimo, sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta Pokyčių inicijavimo grupė, kuriai iki rugpjūčio 1 d. pavesta įvertinti RŠL darbo organizavimo sąlygas, procesus ir psichologinį klimatą, parengti siūlymus dėl būtinų pokyčių, reikalingų saugiai darbo aplinkai bei darbuotojų psichologinei gerovei užtikrinti. Kitą savaitę šios grupės nariai teiks išvadą ministrui su siūlymais, kokie veiksmai ir jų įgyvendinimo terminai galėtų būti pavesti ligoninės administracijai."
Pasak S.Bieliūnės, teikiant šiuos siūlymus bus numatyta, kokia SAM pagalba bus užtikrinta šiame procese ir kaip ligoninės administracija informuos apie vykdomus pokyčius bei jų rezultatus.
Ministro patarėja patvirtino, kad ligoninėje imtasi būtinų veiksmų: atskiriems skyriams pasiūlyta išorinė konfidenciali psichologinė pagalba, visiems darbuotojams organizuoti mokymai apie jų teises, pareigas ir tinkamą jų įgyvendinimą, operatyviai reaguota į darbuotojų skundus, nagrinėtos ir pradėtos spręsti ilgai besitęsiančios problemos, susijusios su darbo organizavimo klausimais. Visi vykdomi administraciniai veiksmai tiesiogiai skirti pasitikėjimui ir bendradarbiavimui stiprinti, siekiama, kad visi darbuotojai jaustųsi išklausomi, lygūs ir svarbūs bendruomenės nariai.
Pasiteiravus, ar ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose kažkas pasikeitė po minėtos savižudybės, galbūt parengtos ir taikomos mobingo prevencijos programos, S.Bieliūnė atsakė: "Klaidinga manyti, kad tokie skaudūs įvykiai, kaip darbuotojo savižudybė, gali pakeisti situaciją, kurioje daug metų egzistuojančios sisteminės problemos nebuvo spręstos. Tam reikia ne tik ministerijos pastangų, bet ir medikus rengiančių aukštųjų mokyklų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovų ir darbuotojų bendrų veiksmų. Tam SAM dar iki minėto skaudaus įvykio pradėjo rengti kompleksinį darbuotojų psichologinei gerovei užtikrinti reikalingą veiksmų planą. Jame ne tik orientuojamasi į mobingo prevencijai skirtas priemones, bet ir krizių tinkamą valdymą, psichologinės pagalbos, supervizijų organizavimą medikams ar mediciną studijuojantiems studentams, vadovų ir darbuotojų kompetencijų, susijusių su psichologinio atsparumo, psichikos sveikatos raštingumo didinimu, tobulinimą ir kitus su darbo aplinkos gerinimu susijusius aspektus. Jau yra paskutinis minėto plano rengimo etapas ir tikimasi per vasarą jį patvirtinti su aiškiais laiko bei finansiniais įsipareigojimais."
Kaip teigė ministro patarėja, mobingo prevencijai šiame plane numatytos ne tik teisinio reguliavimo priemonės, bet ir valstybės investicijos į švietimą. SAM atstovai tikisi, kad šiemet į mokymus pavyks įtraukti bent 1 tūkst. medicinos darbuotojų.
Viltį keliantis dalykas
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė tvirtino, kad beveik kiekvieną savaitę gauna informacijos, susijusios su situacija RŠL. "Stebuklų nėra – pokyčiai nevyksta greitai. Mobingo kultūra yra įsisenėjusi. Turi pasikeisti žmonių suvokimas, kaip reikėtų elgtis, bendrauti. Laikinoji RŠL direktorė Č.Špūrienė iš karto pasakė, kad nebetoleruos jokių mobingo apraiškų ir kad skelbia monitoringą, kad ji yra atvira visų skyrių, visų darbuotojų pastaboms. Žinoma, ligoninėje tebėra dvi stovyklos. Viena – norinti pokyčių ir jų siekianti, kita – kuriai ir iki šiol viskas buvo gerai. Bruzdėjimas, ypač antrojoje stovykloje, vyksta. Darbuotojų komentarai yra tokie: atsirado viltis, kad kažkas pasikeis", – pasak A.Gerliakienės, Č.Špūrienės atvirumas ir darbuotojų įtraukimas į problemų sprendimą atrodo viltį keliantis dalykas.
Tačiau pašnekovė abejojo, ar besikeičianti situacija Šiauliuose paveiks kitas ligonines, jų vadovus.
"Stebiu vieną reiškinį. Nuo pareigų buvo nušalintas Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas. Iš principo jis buvo nušalintas už siekį padaryti taip, kad ligoninė dirbtų, nepaisant, kad tam tikri teisės aktai yra pertekliniai ir jie sukuria precedentą pažeisti kitus įstatymus. Jis buvo nušalintas, nepaisant, kad buvo Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) narys ir vienas iš jos aktyvistų. Šios sąjungos reakcijos į šį įvykį aš nepastebėjau. O R.Mažeikos nušalinimo atveju reakcija yra išgąstis. Manau, dėl to, kad RŠL atvejis liečia visus gydymo įstaigų vadovus ir tą įprastą elgesį, kuris yra taikomas, kad suvaldytų darbuotojus, gautų kuo aukštesnius rezultatus. Nes ligoninėse, esant nuolatiniam žmogiškųjų resursų stygiui ir vyraujant totalitariniam valdymo būdui, mobingo pasitaiko dažnai. Ten demokratijos nėra. Ir Šiaulių atvejis sukėlė LGVS nerimą – kreiptasi į narius, ruoštasi rašyti deklaraciją ministrui", – apie, jos žiniomis, LGVS vykstančius procesus užsiminė A.Gerliakienė.
Tai, kad, pašnekovės žodžiais, pažangus Molėtų ligoninės vadovas nesulaukė LGVS reakcijos, o buvusio RŠL vadovo R.Mažeikos nušalinimas sulaukė, rodo, jog mobingo problema yra plačiai paplitusi.
"Ir medikų perdegimo atvejų yra nemažai. Medikai perkraunami, dirba sudėtingomis sąlygomis. Taip neturėtų būti. Trūksta ir tinkamos įrangos, nes perkama yra nebūtinai reikalinga, perkama ta, kuri duoda daugiau nelegalių pajamų per viešuosius pirkimus. Taigi, viešinimas, skaidrinimas turėtų būti pagrindiniai sprendžiant įsisenėjusias sveikatos sistemos problemas", – įsitikinusi Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė.
-
Apie gydytojų emocinę būklę prabilęs V. Andriukaitis: tai – dramatiškai sunki problema 7
Šį pirmadienį, 19.30 val., TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ bus paliesta tema, kuri Lietuvoje aktuali jau ne vienerius metus. Tai – katastrofiškas gydytojų trūkumas bei gydytojų emocinė būklė – kaip iš tiesų jaučiasi specialistai?
Savo mintimis šįkart dalinsis Seimo narė Jurgita Sejonienė ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Povilas Andriukaitis.
Anot Seimo narės, Šiauliuose įvykęs skandalas, kai gydytoja nusižudė dėl galimai darbo vietoje patirto mobingo, nėra išskirtinis. Anoniminių nusiskundimų J. Sejonienė iš įvairių įstaigų teigs sulaukianti ir dabar.
Paklausta, ar dėl tokių situacijų galima būtų kaltinti vadovus, Seimo narė pritars, kad, tikriausiai, pirmiausiai problemų ieškoti reikėtų būtent juose.
„Vadovas turėtų būti tas žmogus, kuris yra atsakingas ir už žemesnio rango vadovų darbo kokybę, visos įstaigos darbo kokybę, ir, pirmiausia, turėtų būti vadovo emocinio raštingumas, kad jis atpažintų tokius procesus savo įstaigoje ir galėtų juos kontroliuoti“, – įsitikinusi ji.
Gydytojus persekiojančias problemas puikiai pastebti ir V. Andriukaitis. Tačiau, anot jo, tai būdinga ne tik mūsų šaliai. „Tai nėra tik Lietuvos reiškinys. Visame Europos regione tokių dalykų yra. Visų pirma, padidėjus konkurencijai, labai pasikeitė žmonių tarpusavio santykiai. Gydytojai, ypač – jauni, dažnai pasilieka su savo problemomis. Milžiniškas darbo jėgos trūkumas ir milžiniški krūviai…“ – pastebės jis.
Taip pat, anot jo, santykiai tarp darbuotojų net ir viename skyriuje gali būti itin komplikuoti. Vadovams tampa neįmanoma sužiūrėti daugiau nei 4 tūkst. darbuotojų ligoninėje, taip pat įvertinti ir jų užmegztus santykius.
„Aš reanimacijos ar intensyvios terapijos skyriuose praleidau maždaug 20 metų. Norėčiau, kad nors vieną parą su manimi pabudėtume, kad galėtumėte įsivaizduoti, kokie tai krūviai, ir kaip tai atsitinka. Suprantama, kad turime kalbėti apie darbo kultūros giliuosius pokyčius, kurių dabar būtinai reikia“, – kalbės jis.
V. Andriukaitis laidoje pabrėš, jog svarbu kalbėti apie pokyčius ir medikų paruošimo sistemoje, o taip pat turi grįžti diskusijos ir apie etiką, žmogiškumą. Medikų tikrai teigiamai neveikia ir įvairūs komentarai internete, ką jau kalbėti apie tam tikrus pacientus.
„Žmogus turi visa tai sugerti iš visų pusių patekdamas į labai keblią padėti. Tai – sunki problema, dramatiškai sunki problema, apie kurią reikia kalbėti. Bet turime suvokti, kad tai – iš įvairių pusių einantys negatyvūs veiksniai, kurie duoda rezultatą – ne tik vadovo, ne tik specialisto, bet ir, deja, artimos aplinkos“, – laidoje kalbės PSO specialusis pasiuntinys Europos regionui.
-
Po medikės savižudybės prabilo apie susiskaldymą: vieni negali tylėti, kiti bijo kalbėti 16
Adrijaus teigimu, nusižudžiusios medikės pagerbimo akcija mieste buvo suorganizuota per trumpą laiką. „Informacija, kad toks dalykas bus daromas, atsirado iš vakaro. Manau, kad sklaida nebuvo labai didelė, bet reakcija pagal tą laiką nuo vakaro iki ryto ir turint omenyje, kad tai yra nepatogu administracijai, tai reaguojančių buvo. Bet jeigu informacijos sklaidos laikas būtų ilgesnis, tai manau, kad būtų tikrai net dešimtimis kartų (žmonių, – aut. past.) daugiau“, – kalbėjo pašnekovas.
Iš medikų ir buvo iniciatyva. Kai įvykis netikėtas, niekas nepasiruošęs, reakcija spontaniška ir viskas suspausta laike.
Mintis pagerbti gydytojos atminimą kilo jos kolegoms ir gyventojams. „Mano žmona yra gydytoja, ji reaguodama į tą situaciją vakare nuvežė uždegti dvi žvakutes, kitą dieną dar kartą nuvažiavo, tai buvo vakar. Tada grupelė medikų ją susirado ir sako: gal organizuojame šią akciją? Iš medikų ir kilo iniciatyva. Kai įvykis netikėtas, niekas nepasiruošęs, reakcija spontaniška ir viskas suspausta laike. Idėja buvo, kad uždegame žvakutes, pabūname ir patylime. Bet mačiau, kad žurnalistai irgi sužinojo, buvo ir su kameromis, kalbėjo su medikais. Reportažų, man atrodo, išeis į viešumą“, – situaciją komentavo vyras.
Feisbuko nuotr.
Adrijaus žmona taip pat dirba Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, todėl vyras sutiko papasakoti, kokios nuotaikos šiuo metu čia vyrauja. „Sakyčiau, kad yra trys (reakcijos, – aut. past): administracija sako, kad nieko čia neįvyko, ne mūsų darbuotoja, nes ji prieš dvi dienas buvo atleista. Pas juos būdavo tradicija, kad jeigu žmogus iš bendruomenės mirė, jie turėdavo tam tikrą vietą, kur pastatydavo nuotrauką, uždegdavo žvakutes ir taip pagerbdavo. Iš administracijos buvo taip, kad šiuo atveju to nebus. Tada tai sukėlė pasipiktinimą. Paskui buvo dvi reakcijos: viena, kad negalima tylėti, o kita, kad jeigu aš netylėsiu, jausiuosi nesaugus, tai gal man geriau truputį nuleisti akis žemyn ir praleisti tą momentą. Ir tų, kurie negali tylėti, jų yra mažiau, kad ir kaip bebūtų gaila. Bet šiaip pati problema mobingo yra tikrai visuotinė ir tikrai ten labai gili“, – kalbėjo pašnekovas.
Šiaip pati problema mobingo yra tikrai visuotinė ir tikrai ten labai gili.
Adrijaus teigimu, ligoninės administracijos darbuotojai medikės pagerbimo akcijoje nepasirodė. „Kaip tik turbūt demonstratyviai ne. Administracija, manau, yra tokia, kad jūs darysite taip, kaip mums reikia, o mes į jūsų poreikius ir į jūsų visas akcijas nereaguosime. O kai žurnalistai, viešuma... Kai buvo covidas, stovėdavo direktorius, pavaduotojai ir tada jie papuldavo į ekraną, kad mes labai dirbame. Kai atsitiko problema, jie pasiunčia atstovę spaudai, kuri matosi, kad jaunas žmogus ir trūksta patirties. Tikrai ne to rango žmogus, kuris turėtų šioje vietoje žiniasklaidai skelbti pranešimus. Yra toks susipriešinimas ir darbuotojų menkinimas“, – kritikos negailėjo Adrijus.
Vyras feisbuke taip pat pasidalijo vaizdais iš medikės pagerbimo akcijos ir skyrė jai jautrius žiodžius: „Už tą, kurios pašaukimas buvo gelbėti žmones, padėti tiems, kurie dabar yra bėdoje. Už tą, kuriai buvo lemta susidurti su begaliniu cinizmu, prisitaikėliškumu, arogancija, niekinimu, galios demonstravimu. Už tą, kuri nepasidavė baimei, spaudimui. Už tą, kurios gedėti nebuvo leista, buvo liepta susilaikyti nuo komentarų, nes tai kelia įtampą. Už mūsų sesę, gydytoją. Visa tai nepriklausomoje Lietuvoje“, – socialiniame tinkle rašė Adrijus.
Kaip skelbta anksčiau, Šiaulių ligoninėje dirbantys nusižudžiusios medikės kolegos tvirtino, kad gydymo įstaigoje jiems uždrausta gedėti. Gydymo įstaigos atstovai tai neigia teigdami, kad darbuotojams pasiūlyta išreikšti pagarbą mirusiajai kitu būdu.
Ligoninės atstovė Sonata Tenytė pasakojo, kad gydymo įstaigoje nestatyti mirusiosios nuotraukų, žvakių ir vadinamojo nekrologo, nuspręsta esą pasitarus su ligoninės psichologais, psichoterapeutais bei išklausius mobiliosios psichologinių krizių įveikimo grupės specialistų rekomendacijų.
Primename, kad skaudi žinia apie nusižudžiusią jauną Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoją pasiekė pirmadienio rytą. Ši gyvybės pareikalavusi istorija atvėrė sistemos piktžaizdę, nes gydytojai vis garsiau kalba apie institucijų abejingumą.
Medikė minėtoje gydymo įstaigoje dirbo daugiau nei šešerius metus. „Darbuotoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbti pradėjo 2014 metų rugpjūčio 1 dieną, darbo sutartis nutraukta 2021 metų gegužės 6 dieną“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė S. Tenytė.
Viešojoje erdvėje sklandant vis daugiau gandų apie galimus mobingo atvejus gydymo įstaigose, ligoninės atstovė to plačiau komentuoti negalėjo. „Turime faktą, kad gydytoja mirė. Tačiau visos aplinkybės – kaip, kas, kodėl nėra žinomos. Smulkesnių niuansų šiuo metu pakomentuoti negalime“, – pridūrė ji.
Feisbuko grupės „Šiauliai online“ nuotr.
Kurs specialų inspektorių skyrių
Kaip trečiadienį skelbė BNS, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nuo kitų metų žada stiprinti Valstybinės darbo inspekcijos pajėgumus kovoje su mobingu ir tokių atvejų prevencija. „Valstybinė darbo inspekcija turi stiprinti savo pajėgumus ir atskirai nuo 2022 metų turėtų turėti naują skyrių, kuris rūpintųsi būtent tik psichikos sveikatos klausimais darbe, psichikos sveikatos aplinka, kuri sukuriama darbe, užsiimtų būtent tų ginčų analize, preventyviu darbu su darbuotojais ir kad tos sąlygos po truputį keisis“, – trečiadienį sakė M. Navickienė.
Ji taip kalbėjo po trečiadienį vykusios diskusijos su profesinių sąjungų, darbdavių, Valstybinės darbo inspekcijos ir psichikos sveikatos ekspertais dėl mobingo problemos verslo įmonėse ir viešojo sektoriaus organizacijose. Ministrė pabrėžė, kad problema dėl darbuotojų psichikos sveikatos darbe turėtų būti sprendžiamos ne po pavienių tragiškų atvejų. „Norėčiau akcentuoti, kad pavienės tragedijos, kurios atsitinka, nebeturėtų būti atspirties taškais sistemiškai spręsti problemas. Šitą mes turėtume daryti nuosekliai ir visada“, – teigė ministrė.
Ji tvirtino, kad institucijos mobingą patiriantiems darbuotojams yra pasiruošusios padėti ir dabar, tad ragino darbuotojus kreiptis pagalbos. „Svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas – kad žmonės nebijotų kreiptis pagalbos, nes institucijos yra pasiruošusios padėti, veikia ir anoniminės linijos, bent jau medikams, kur galima skambinti ir registruoti galimus mobingo atvejus“, – kalbėjo M. Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė taip pat pabrėžė, kad problemos dėl mobingo darbe ateina iš visuomenės, kadangi ji vis dar toleruoja smurtą. „Svarbu pabrėžti tai, ką sakė psichikos sveikatos ekspertai šiandieniniame susitikime – mūsų visuomenė vis dar yra smurto visuomenė, toleruojanti smurtą. Aš norėčiau prisiminti, kaip mums sekėsi kalbėti apie smurtą prieš vaikus ir tada mūsų visuomenė po truputį pradėjo keistis“, – kalbėjo M. Navickienė.
Ji teigė, kad profsąjungos ir darbdaviai žada atkreipti dėmesį į mobingo problemas ir darbuotojų psichinę sveikatą. „Tai kol kas nėra tinkamą vertę turinti aplinkybė kalbant apie darbo santykių kokybę ir šiandien mes kalbėjome apie tai, kad tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai atkreips daug didesnį dėmesį, kad ši aplinkybė yra reglamentuota, jai tiesiog reikia suteikti daug didesnį dėmesį“, – teigė ministrė.
Vis dėlto, ji nesiūlo keisti įstatyminio reguliavimo. „Vien tik reguliavimu proveržio čia mes neturėsime, tai yra bendros organizacinės kultūros klausimai, kurie irgi turi po truputį keistis (...) Svarbiausia, kad tiek profsąjungos, tiek darbdaviai, tiek kontroliuojančios institucijos turėtų bendrą tikslą – kad psichinis smurtas darbo vietoje nebebūtų toleruojamas“, – teigė ministrė.
-
Nusižudžiusiai medikei atminti – liepsnojančios žvakutės
„9 val. ryto solidarumo žvakelės degė ir NVI languose“, – ketvirtadienio rytą feisbuke skelbia Nacionalinis vėžio institutas.
„Rytoj, gegužės 13 dieną, 9 valandą, Šiaulių medikai ir kiti šiauliečiai uždegs žvakutes. Aš tai padarysiu irgi, nes jaučiu atsakomybę už tai, kad 2019 metai Lietuvoje taip ir nesibaigė. Geri žmonės linkę pasitraukti, bet pasitraukdami jie duoda kelią blogiui ir kaip tai beskambėtų nekorektiškai, visgi žmogaus pareiga yra gyventi nepaisant priešų pykčio, koks didelis jis bebūtų, – feisbuke trečiadienio vakarą rašė medikas Vytautas Kasiulevičius. – Norėčiau, kad nuo šiandien, kai kažkam iš mūsų bus per sunku kovoti už savo ar mūsų visų tiesą, visada rastume kolegų palaikymą ir niekada nepasitrauktume. Ir net jeigu kažkas rytoj tos žvakutės neleis uždegti arba galvosime, kad niekas to veiksmo nesupras, uždekime žvakutę savo širdyje.“
Portalas trečiadienį jau skelbė, kad Šiaulių ligoninėje dirbantys nusižudžiusios medikės kolegos sako, kad gydymo įstaigoje jiems uždrausta gedėti. Gydymo įstaigos atstovai tai neigia teigdami, kad darbuotojams pasiūlyta išreikšti pagarbą mirusiajai kitu būdu.
Ligoninės atstovė Sonata Tenytė pasakojo, kad gydymo įstaigoje nestatyti mirusiosios nuotraukų, žvakių ir vadinamojo nekrologo, nuspręsta esą pasitarus su ligoninės psichologais, psichoterapeutais bei išklausius mobiliosios psichologinių krizių įveikimo grupės specialistų rekomendacijų.
Primename, kad skaudi žinia apie nusižudžiusią jauną Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoją pasiekė pirmadienio rytą. Ši gyvybės pareikalavusi istorija atvėrė sistemos piktžaizdę, nes gydytojai vis garsiau kalba apie institucijų abejingumą.
Medikė minėtoje gydymo įstaigoje dirbo daugiau nei šešerius metus. „Darbuotoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbti pradėjo 2014 metų rugpjūčio 1 dieną, darbo sutartis nutraukta 2021 metų gegužės 6 dieną“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovė S. Tenytė.
Viešojoje erdvėje sklandant vis daugiau gandų apie galimus mobingo atvejus gydymo įstaigose, ligoninės atstovė to plačiau komentuoti negalėjo. „Turime faktą, kad gydytoja mirė. Tačiau visos aplinkybės – kaip, kas, kodėl nėra žinomos. Smulkesnių niuansų šiuo metu pakomentuoti negalime“, – pridūrė ji.
-
Medikės savižudybė atvėrė piktžaizdę: į gydytojų pagalbos šauksmus institucijos nereaguoja? 24
Medikė minėtoje gydymo įstaigoje dirbo daugiau nei šešerius metus. „Darbuotoja Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbti pradėjo 2014 metų rugpjūčio 1 dieną, darbo sutartis nutraukta 2021 metų gegužės 6 dieną“, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė.
Viešojoje erdvėje sklandant vis daugiau gandų apie galimus mobingo atvejus gydymo įstaigose, ligoninės atstovė to plačiau komentuoti negalėjo. „Turime faktą, kad gydytoja mirė. Tačiau visos aplinkybės – kaip, kas, kodėl nėra žinomos. Smulkesnių niuansų šiuo metu pakomentuoti negalime“, – pridūrė ligoninės atstovė.
Pasak S. Tenytės, gydytojos mirties aplinkybės ligoninei nėra žinomos, todėl išsamesni komentarai šiuo metu neteikiami.
Prasidėjo mobingas. Viskas baigėsi tuo, kuo baigėsi.
Institucijų pagalbos nesulaukė
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė, kad Šiaulių gydytojos asmeniškai nepažinojo, tačiau apie padėtį gydymo įstaigoje ją informavo medikės kolegos.
„Tai nėra oficiali informacija, bet pasidalinta iš artimos aplinkos. Medikė nesutiko su ta tvarka, kuri buvo vykdoma Šiaulių ligoninėje. Ji priešinosi tai tvarkai ir kreipėsi į Darbo inspekciją, taip pat į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Už tai susilaukė nepalankių vadovo vertinimų. Prasidėjo mobingas. Viskas baigėsi tuo, kuo baigėsi“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio atstovė.
Tačiau jeigu jauna medikė dėl patiriamos įtampos darbe kreipėsi ir į Darbo inspekciją, ir į SAM, kodėl tuomet viskas baigėsi tragiškai? „Jos nereagavo visai. Todėl, kad niekam neįdomu. Vertinant ligoninės darbą, yra svarbu, kaip ji susitvarko su finansais. Tai pagrindinis kriterijus. O visa kita yra palikta kaip vidaus reikalai ir jeigu vadovai kažkokius rodiklius pateikia tinkamus, tai ministerijai viskas yra nesvarbu. Jie nesikiša į tai. Nežinau, kaip dabar sureaguos ministerija. Bet praeitos kadencijos... Aš pati ne vieną kartą kreipiausi įvairiais klausimais – absoliutus ignoras. Visiškas. Man buvo pasakyta: kodėl paprasti žmonės čia kreipiasi į ministrą?“ – apie medikų susidūrimą su institucija kalbėjo pašnekovė.
Freepik.com nuotr.
„Aš manau, kad pirmiausia, jeigu yra mobingo atvejis, darbuotojas turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją. Jeigu yra kažkokie pažeidimai ar korupcija, darbuotojas turėtų kreiptis į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), Darbo ginčų komisiją, Viešųjų pirkimų tarnybą. Į šitas tarnybas reikia kreiptis. Nors kalbant apie Darbo ginčų komisiją, mačiau feisbuke komentarų, kad tie, kurie bandė (kreiptis, – aut. past.) taip pat nelabai sulaukė pagalbos. Tarnybos, kurios turėtų reaguoti, jos reaguoja arba visiškai vangiai, arba visai nereaguoja“, – tvirtino Medikų sąjūdžio atstovė.
Tarnybos, kurios turėtų reaguoti, jos reaguoja arba visiškai vangiai, arba visai nereaguoja.
A. Gerliakienė kritikos negailėjo ir medikų, kuriai priklausė jauna gydytoja, profsąjungai. „Paminėsiu, kad ir profsąjungos. Kiek žinau, medikė buvo profsąjungos narė, bet profsąjunga visiškai neprisidėjo reaguojant į darbo santykius. Mobingas yra darbo santykiai, atmosfera, taip, kaip darbuotojas jaučiasi savo aplinkoje. Dėl to irgi turėtų būti kažkokios reakcijos. Bet matome, kad profsąjungos nėra įgalios spręsti tokius dalykus. Medikų profsąjungų yra labai daug, kokiai ji tiksliai priklausė, aš dabar pasakyti negaliu. Bet kad profsąjunga nereagavo, tai tikrai faktas toks yra“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė.
Kaip portalo kauno.diena.lt žurnalistams teigė SAM atstovai, ministerija iš minėtos gydymo įstaigos darbuotojų iš tiesų buvo sulaukusi kreipimųsi. „Yra gautas kreipimasis praėjusių metų gruodžio mėnesį dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės vykdomos restruktūrizacijos iš ligoninės gydytojų, kurie nėra identifikuoti. Pagal šiuo metu surinktą ir analizuotą informaciją, pirmieji kreipimaisi gauti dar 2019 metais, šiuo metu renkame visą susijusią informaciją“, – situaciją komentavo ministerijos atstovai.
Tačiau į klausimą, ar SAM iš tiesų nereagavao į medikų pagalbos šauksmus, specialistai kol kas nėra linkę atsakyti. „Šiuo metu renkami duomenis, kas buvo daryta anksčiau. Tam, kad būtų imtasi tinkamų priemonių ir veiksmų – reikia suprasti jų priežastis ir kontekstą“, – tvirtino SAM atstovai.
„Valstybinė darbo inspekcija atlieka svarbų vaidmenį, vertindama darbo sąlygas. SAM gali ir turi mobingo (asmens sveikatos priežiūros įstaigose) prevencijai skirtų priemonių taikymą reglamentuoti ir vykdyti, kaip sveikatos sistemos politikos formuotojas“, – į klausimą, koks yra SAM vaidmuo, kai medikai kreipiasi dėl patiriamo mobingo, atsakė ministerijos atstovai.
Portalo kauno.diena.lt žurnalistai dėl susiklosčiusios situacijos kreipėsi ir į Darbo inspekciją. Gavę atsakymus, publikaciją papildysime.
Žada sudaryti komisiją
Kaip antradienio rytą skelbė BNS, po Šiaulių medikės mirties SAM žada sudaryti komisiją, kuri aiškinsis sąlygas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. „Paaiškėjus situacijai, SAM kreipėsi į gydymo įstaigą dėl faktinių aplinkybių ir papildomos informacijos, galimai susijusios su įvykiu, pateikimo. Jos vertinimui bus sudaroma komisija, sprendžianti dėl ligoninės aplinkos saugumo ir darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo“, – rašoma antradienį ministerijos išplatintame pranešime.
Pasak ministerijos, ji nedelsiant kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą dėl mobilios krizių valdymo komandos pasitelkimo – įstaigos bendruomenei teikiama pagalba iš išorės. Krizių valdymo specialistai padės ligoninės administracijai tinkamai suplanuoti ir vykdyti reikiamus žingsnius, suteiks skubią psichologinę pagalbą darbuotojams, gavus pritarimą – ir artimiesiems.
„Kaip žinoma, savižudybė yra sudėtingas ir kompleksiškas reiškinys, ją lemia daugelio faktorių bei įvykių visuma. SAM skatina ir palaiko visus procesus, kurie padės visa tai atskleisti, prireikus inicijuoti ir vykdyti sisteminius pokyčius. Neabejojama, kad SAM ir kitų institucijų vykdomi veiksmai dėl situacijos aplinkybių ištyrimo leis objektyviai įvertinti šį rezonansinį įvykį ir pateikti išvadas“, – teigiama ministerijos pranešime.
Jame SAM prašo elgtis etiškai ir atsakingai, susilaikyti nuo išankstinių vertinimų ir ragina kreiptis į SAM pasitikėjimo liniją 8 800 66004.
Kaip skelbta pirmadienį, teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės mirties priežastį, tačiau daugiau detalių neatskleidžia.
„Mirties atvejis yra tiriamas. Tai yra tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – BNS pirmadienį sakė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė.
„Kol kas jokios detalesnės informacijos negalime pateikti“, – teigė prokuratūros atstovė.
Antradienio popietę portalo kauno.diena.lt žurnalistams E. Martinonienė patikslino, kad tyrimą šiuo metu atlieka Kauno prokurorai. „Galiu patvirtinti, kad yra tiriamas pats mirties faktas, tačiau detalesnė informacija apie įvykį, kuris susijęs su privačiau asmeniu, neteiktina“, – informavo Generalinės prokuratūros atstovė spaudai.
Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad jaunos medikės kūnas rastas Kaune, portalo žurnalistai kreipėsi ir į policiją. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė informacijos apie konkretų atvejį suteikti negalėjo, tačiau įvardijo, kad gegužės 7–9 dienomis rasti du moterų kūnai.
Vienas iš policijos atstovės pateiktų pranešimų galimai ir yra apie jauną medikę, nes antroji moteris – gerokai vyresnė. „Gegužės 8 d. apie 16 val. Kaune, Sukilėlių prospekte rastas mirusios moters, gimusios 1987 metais, kūnas. Pradėtas tyrimas mirties priežasčiai nustatyti“, – įvykį citavo O. Vaitkevičienė.
Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė portalo žurnalistams patvirtino, kad medikė dirbo ne tik Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. „Taip, ji dirbo ir Kauno klinikose nedideliu krūviu“, – kalbėjo Komunikacijos tarnybos vadovė.