Kalbėdamas su žurnalistais po savo pirmosios kalbos Kinijoje E. Macronas pareiškė: „Mes nuo pat konflikto pradžios nusprendėme padėti šaliai, kuri tapo auka, ir taip pat labai aiškiai pasakėme, kad bet kas, padedantis agresoriui, bus bendrininkas, pažeidžiantis tarptautinę teisę.“

„Šiandien, kai kalbame, nematėme, kad jie būtų peržengę šią ribą“, – atsakydamas į klausimą sakė A. Blinkenas, liudydamas JAV Senato komitete.

Jungtinės Valstijos yra kaltinusios Pekiną, kad jis svarsto galimybę eksportuoti ginklus į Maskvą, o Kinija šiuos teiginius griežtai neigia.

A. Blinkenas jau kelias savaites viešai perspėja, kad Kinija svarsto Rusijos prašymus dėl ginklų kovai Ukrainoje, o kai kuriuose pranešimuose nurodoma, kad Kinijos bendrovės Maskvai tiekia ribotą kiekį ginklų.

Prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) šią savaitę su vizitu lankėsi Maskvoje, kur aptarė Kinijos pasiūlymą dėl paliaubų Ukrainoje, kurį Vašingtonas sutiko skeptiškai ir baiminasi, kad Rusija pasinaudotų pertrauka, kad pergrupuotų nukentėjusias pajėgas.

„Manau, kad jų diplomatinė parama, politinė parama ir tam tikru mastu materialinė parama Rusijai neabejotinai prieštarauja mūsų interesams užbaigti šį karą“, – sakė A. Blinkenas apie Kiniją.

A. Blinkenas taip pat teigė, kad JAV skatins kitas šalis pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą arešto orderį išduoti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis atvyktų.

„Manau, kad kiekvienas, kas yra teismo šalis ir turi įsipareigojimų, turėtų juos vykdyti“, – sakė A. Blinkenas.

Jis atsakinėjo į respublikonų senatoriaus Lindsey Grahamo (Lindsio Grejemo), kuris teigė, kad Jungtinės Valstijos turėtų suimti V. Putiną, jei jis įžengtų į JAV teritoriją, klausimus.

Jungtinės Valstijos nėra Hagos teismo šalis, o ankstesnė Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) respublikonų administracija taikė sankcijas tuometiniam TBT prokurorui už JAV karinių veiksmų Afganistane tyrimą.

A. Blinkenas sakė, kad nesitiki, jog V. Putinas vyks į JAV. Rusija yra Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo forumo, kurio aukščiausiojo lygio susitikimas lapkričio mėnesį vyks San Fransiske, narė, tačiau mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos pakviestų V. Putiną.

„Reikia greta tų sankcijų, kurios taikomos Iranui, pridėti tokias sankcijas, kurios šią netiesioginę karo dalyvę eliminuotų“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Pasak jo, Iranas savo karinėmis technologijomis ir ginklais „prisidėjo prie Ukrainos kritinės infrastruktūros naikinimo“.

„Tokių faktų pakanka, kad Iranas būtų – kaip savo laiku jau buvo dėl branduolinės programos – izoliuotas nuo tarptautinės bendruomenės“, – teigė A. Anušauskas.

Kyjivas ir Vakarų sąjungininkai ne kartą kaltino Maskvą, kad pastarosiomis savaitėmis vykdydama išpuolius prieš Ukrainą ji naudojo Irane pagamintus bepiločius orlaivius.

Reikia greta tų sankcijų, kurios taikomos Iranui, pridėti tokias sankcijas, kurios šią netiesioginę karo dalyvę eliminuotų.

Ukraina teigė, kad prieš civilius gyventojus jau panaudota apie 400 Irano bepiločių orlaivių, o Maskva jų užsakė apie 2 tūkstančius.

Teheranas šį kaltinimą atmetė, o iraniečių užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas (Hoseinas Amiras-Abdolahianas) šią savaitę pareiškė: „Mes netiekėme Rusijai jokių ginklų ar dronų, kurie būtų naudojami kare prieš Ukrainą“.

„Jei paaiškės, kad Rusija kare prieš Ukrainą naudojo Irano bepiločius orlaivius, mes tikrai neliksime abejingi šiam klausimui“, – pridūrė jis.

Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga jau įvedė sankcijas Iranui dėl bepiločių orlaivių naudojimo Ukrainoje.

Praėjusį mėnesį Kyjivas nusprendė gerokai apriboti diplomatinius santykius su Teheranu dėl įtariamo ginklų tiekimo Maskvai.

Tai interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ministras taip pat pripažino, kad ir Ukraina nesulaukia jokios pagalbos iš Kinijos.

„Kinija kol kas laikosi neutralumo. Politiškai, naratyvų lygiu, jų karo priežasčių interpretacijos sutampa. Bet  praktinės paramos, kurios taip trokšta Rusija, požiūriu Kinija išlieka neutrali“, – konstatavo Ukrainos diplomatijos vadovas.

Pekinas palaiko Maskvą retoriškai: dėl to, kas įvyko, kaltina NATO, JT Saugumo Taryboje susilaiko balsuojant už rezoliucijas, kurioms prieštarauja Rusija, valstybinėje žiniasklaidoje, skirtoje tiek vidaus, tiek ir užsienio auditorijai, pasakoja apie vadinamąją „specialiąją operaciją“, vadovaudamasis prorusiškomis pozicijoms, įskaitant nepagrįstas sąmokslo teorijas apie JAV biologines laboratorijas Ukrainoje.

Rusija diplomatiniais kanalais mažiausiais du kartus prašė Kinijos ekonominės paramos „naujomis formomis“ ir baksnojo į  „prekybos įsipareigojimus“, kuriuos Pekinas prisiėmė iki karo Ukrainoje, rašo „The Washington Post“.

„Kinija aiškiai išreiškė savo poziciją dėl padėties Ukrainoje ir neteisėtų sankcijų Rusijai. Mes suprantame [Maskvos] padėtį. Tačiau šiame dialoge negalime nepaisyti savo interesų. Visada veiksime vadovaudamiesi Kinijos žmonių interesais“, – leidinys cituoja gerai informuotą šaltinį Pekine.

Tiek Kinijos, tiek JAV šaltiniai teigia, kad Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pavedė savo padėjėjams rasti būdų, kaip padėti Rusijai, tačiau taip, kad nebūtų pritaikytos JAV sankcijos. Tai pasirodė esanti sudėtinga užduotis, o tikslai – prieštaringi.

„Kinija ir Rusija ilgą laiką puoselėjo normalius santykius ekonomikos, prekybos ir energetikos srityse. Problemos esmė ne tai, kas padės Rusijai apeiti sankcijas, o tai, kad be reikalo nukentėjo normali prekyba ir ekonominiai mainai tarp Rusijos ir Kinijos“, – leidiniui sakė Kinijos ambasados Vašingtone spaudos atašė Liu Pengyu (Liu Penjuji).

„Šį mėnesį „Nokia“ pareiškė nutrauksianti pardavimus Rusijoje ir pasmerkė jos įsiveržimą į Ukrainą. Bet Suomijos kompanija neužsiminė, ką ten paliko: įrenginius ir programinę įrangą, kurie sujungė galingiausią vyriausybinę skaitmeninio stebėjimo sistemą su didžiausiu šalyje telekomunikacijų tinklu“, - rašoma straipsnyje.

Ši „Operatyvinės paieškos veiklos sistema“ (OPVS) tikriausiai naudojama ir šiuo metu, kadangi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas slopina ir tildo antikarinius balsus šalyje, pažymi leidinys. Ji taip pat buvo naudojama sekant Rusijos opozicijos aktyvisto Aleksejaus Navalno šalininkus.

Kaip rodo kompanijos dokumentai, kuriuos pavyko gauti laikraščiui, „Nokia“ daugiau kaip penkerius metus tiekė įrangą ir teikė paslaugas, padėdama prijungti OPVS prie didžiausio Rusijos mobiliojo ryšio operatoriaus MTS tinklo.

2008-2017 m. m. apimantys dokumentai taip pat atskleidžia, jog „Nokia“ žinojo, kad padeda Rusijai kurti stebėjimo sistemą. Šis darbas buvo svarbus Suomijos bendrovės verslui Rusijoje, kur ji tapo pagrindine įrangos tiekėja įvairiems klientams. Šis verslas kasmet duodavo šimtus milijonų dolerių pelno.

„Nokia“ neneigia dokumentų autentiškumo. Pasak jos atstovų, kompanija laikosi tarptautinių standartų, tiekdama ryšių įrangą, kuri gali būti naudojama sekimui.

MTS į prašymą pakomentuoti šią informaciją kol kas neatsiliepė.

„JAV vyriausybė panaudos karinius lėktuvus, transportuodama Rusijos žmonėms dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatus“, - sakė jis. Anot pareigūno, medicinos įrangos gabenimas kariniais lėktuvais „yra geriausias iš galimų variantų, kadangi komercinių skrydžių skaičius labai ribotas“.

Kaip pranešė antradienį aukštas Vašingtono administracijos atstovas, 200 dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatų Rusijai bus perduota neatlygintinai. Pirmieji 50 Jungtinėse Valstijose pagamintų aparatų bus parengti išsiųsti trečiadienį. „Amerikos balso“ duomenimis, šie aparatai buvo pagaminti Kalifornijoje, jie keliaus į chirurgijos centrą Maskvoje. Kiti 150 aparatų bus pagaminti netrukus.

Pasak radijo stoties, visi aparatai ir jų pristatymas atsieis 4,7 milijono dolerių. Visas išlaidas padengs JAV.

Sekmadienį valstybės sekretorius Mike`as Pompeo pareiškė, jog JAV džiaugiasi, galėdamos padėti Rusijai kovoti su koronavirusu.