Tokį sprendimą  parlamentarai priėmė bendru sutarimu. Seimas palaikė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą projektą atmesti, nes tai yra reglamentuota įstatymus įgyvendinančiais teisės aktais. Be to, kaip nurodė komitetas, siūlomam teisiniam reguliavimui įgyvendinti reikėtų papildomų apie 100 tūkstančių eurų valstybės biudžeto lėšų ir jis apkrautų Lietuvos gyventojus papildoma administracine našta.

Įstatymo projektas buvo parengtas siekiant labiau automatizuoti pašto korespondencijos siuntimą, sumažinti patiriamus nuostolius dėl nepristatytų pašto siuntų.

Galiojančiame Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme pašto kodas, kaip gyvenamosios vietos adreso duomuo, nėra numatytas.

Tai numatančią Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisą antradienį ketina pateikti Seimui Peticijų komisijos pirmininkas konservatorius Edmundas Pupinis.

Pasak jo, rengti įstatymo projektą paskatino siekis sudaryti galimybes labiau automatizuoti pašto korespondencijos siuntimą, sumažinti valstybės institucijų ir kitų asmenų pašto korespondencijos parengimo išlaidas, sumažinti patiriamus nuostolius dėl nepristatytų pašto siuntų, geriau suintegruoti Gyventojų registrą su Lietuvos pašto naudojamomis informacinėmis sistemomis.

„Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kai Gyventojų registre nėra kaupiami pašto kodo duomenys, nėra galimybės visiškai automatizuoti pašto korespondencijos išsiuntimo proceso. Iš Gyventojų registro gautus gyvenamosios vietos duomenis įkėlus į valstybės įmonės Lietuvos pašto savitarnos informacinę sistemą, papildomai reikia atlikti pašto kodo paiešką ir pašto kodą įrašyti prie kiekvieno adreso. Dėl rankiniu būdu atliekamos paieškos šis procesas tampa neefektyvus, didėja klaidų tikimybė, atsiranda papildomas žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikis“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.

Dėl rankiniu būdu atliekamos paieškos šis procesas tampa neefektyvus, didėja klaidų tikimybė, atsiranda papildomas žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikis.

Įstatymo pataisą parengusi Seimo Peticijų komisija sako, kad ją priėmus būtų sudarytos sąlygos praplėsti Gyventojų registro (taip pat Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinės sistemos) ir Adresų registro integracines sąsajas. Tikimasi, kad tai leis užtikrinti efektyvesnį pašto korespondencijos siuntimo procesą.

Įstatymo pakeitimo projektas parengtas Seimui priėmus sprendimą pritarti Seimo Peticijų komisijos išvadai tenkinti Ernesto Jasaičio peticijoje pateiktą pasiūlymą Lietuvos Respublikos gyventojų registre kaupiamus duomenis apie asmens gyvenamąją vietą papildyti pašto kodo duomenimis.

Vadovaujantis galiojančiu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymu, asmens gyvenamosios vietos adresą sudaro savivaldybės pavadinimas, seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje, pastato pavadinimas (jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui), korpuso numeris (jeigu suteiktas), patalpos numeris pastate ar korpuse.

Pašto kodas, kaip gyvenamosios vietos adreso duomuo, nėra numatytas.

Iš Vokietijos Granzės miesto keturių kilogramų siuntinys su knygomis ir kalėdinėmis lauktuvėmis į Lietuvą buvo išsiųstas pernai gruodžio 9-ąją.

Nejaugi Lietuvoje nebėra artimo meilės, ar žmonės nebežino, kad yra šventos Kalėdos, kad tą dieną ir menka dovanėlė sušildo mūsų artimųjų širdis?

Šių metų vasario 2 d., siuntėjos siaubui, jis sugrąžintas atgal į Vokietiją.

"Šlapias buvo net adresas ant siuntinio, nors buvau užklijavusi skaidrią plėvelę. Pasirodo, užrašiau negerą Vilniaus kodą, bet buvo užrašytas gavėjo telefonas ir adresas. Nejaugi Lietuvoje nebėra artimo meilės, ar žmonės nebežino, kad yra šventos Kalėdos, kad tą dieną ir menka dovanėlė sušildo mūsų artimųjų širdis? Ar abejingumo apsėstas žmogus nebeprisimena, kaip jis laukdavo Kalėdų Senelio? Negi meilė jau mus visus baigia apleisti?" – širdgėlą liejo buvusi klaipėdietė.

Bendrovės Lietuvos pašto atstovė patvirtino, kad siuntiniai paskirstomi pagal pašto kodus elektroniniu būdu.

Jei elektronika nurodytų duomenų neatpažįsta, ieškoma klaidos rankiniu būdu.

Galima manyti, kad, užfiksavęs neteisingą pašto kodą, kompiuteris siuntinį atmetė ir jis turėjo būti įvertintas darbuotojų.

Negi Lietuvą apėmė abejingumas, o žmonės pamažu tampa bejausmėmis mašinomis ir vykdo tik tai, ką jam liepė kažkur tupintis robotas?

Tačiau kodėl šiuo atveju nebuvo paskambinta siuntinio gavėjui, nors jo telefono numeris ant siuntinio buvo nurodytas, neaišku. Esą kiekvieną konkretų atvejį reikėtų tirti atskirai.

"Negi buvo sunku praėjus švenčių šurmuliui paskambinti gavėjui? Negi pradžiuginti žmogų nebėra džiaugsmas pačiam? Negi Lietuvą apėmė abejingumas, o žmonės pamažu tampa bejausmėmis mašinomis ir vykdo tik tai, ką jam liepė kažkur tupintis robotas? Siuntinį iš Lietuvos gavau vasario pradžioje, "Pakvietimą" paštininkė įteikė tiesiai į rankas. Nuėjau į paštą, užmokėjau 10 eurų, parsitempiau siuntinį namo ir apsiverkiau. Savijauta – kaip šlapio katino. Būti senu tikrai sunku šiame taip keistai "sumodernėjusiame" pasaulyje", – kalbėjo Lietuvos pašto darbu nusivylusi moteris.

Visoje Lietuvoje yra vienodai pavadintų gyvenamųjų vietovių ir gatvių, todėl pašto darbuotojams, papildomai peržiūrintiems netiksliai adresuotas siuntas ir mėginantiems patikslinti nurodytus gavėjų adresus, pašto kodai padės nustatyti tikrąjį adresatą.

„Visiems svarbu, kad siuntos gavėjus pasiektų saugiai ir laiku. Siekiant pagerinti siuntų pristatymo kokybę, buvo priimtas sprendimas patikslinti Adresų formavimo taisykles ir nustatyti, kad pašto kodas yra viena iš sudedamųjų adreso dalių“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

Adresų formavimo taisyklių pakeitimais siekiama papildyti adresą pašto kodo duomenimis;  atsisakyti perteklinių adreso formavimo duomenų – išbraukti savivaldybės, seniūnijos, gyvenamosios vietovės ir gatvės kodus; nustatyti, kad rašant dokumentuose adresą jo sudedamosios dalys būtų išdėstytos pagal susisiekimo ministro tvirtinamas universaliosios pašto paslaugos teikimo taisykles; patikslinti adreso, pastatų ir juose esančių patalpų apibrėžtis – atsisakyti dviprasmiškai vertintinų formuluočių; nustatyti, kad adresų objektais nėra laikinieji pastatai ir pastatų priklausiniai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, taip pat Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje esantys pastatai ir pastatų priklausiniai, butai ar negyvenamosios patalpos, suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

Nutarimu siūloma savivaldybėms iki 2023 m. sausio 1 d. suteikti trūkstamus adresus objektams ir nuolat organizuoti gatvių pavadinimų ir adresų objektų numerių gamybą, įrengimą, pritvirtinimą, priežiūrą ir keitimą.

Nieko keisto, kad prašoma įvesti adresą ir gyvenamąją vietą, tačiau ar kada susimąstėte, kodėl didelė reikšmė suteikiama pašto kodui ir kokią papildomą informaciją jis gali suteikti apie gyventoją?

Paslaptingieji didieji duomenys

Šiuo metu informacijos srautus smarkiai keičia didieji duomenys (angl. Big Data). Tarptautinės duomenų valdymo bendrovės „Callcredit Information Group“, turinčios jau ketverius metus veikiantį padalinį Kaune, patirtis rodo, kad tinkamai juos apdorojus galima sužinoti naudingos ir ateičiai vertingos informacijos.

„Didieji duomenys turi tris ryškius požymius: duomenų kiekį, informacijos gavimo greitį ir duomenų struktūrą. Tai nėra vienalyčiai duomenys, nes jie gali egzistuoti skirtinguose formatuose: tekstiniu, vaizdiniu ar skaitmeniniu pavidalu. Daugybė industrijų naudoja šiuos duomenis, o jų pritaikymas yra beribis“, – pasakoja „Callcredit Information Group“ Kauno padalinio vadovas Dainius Aksinavičius.

Įmonės vis dažniau į pagalbą pasitelkia didžiuosius duomenis, norėdamos suprasti savo vartotojų ir klientų poreikius. Pašto kodas – vienas iš didžiųjų duomenų analizavimo lygmenų. Vien tik pagal žinomą skaičių ir raidžių kombinaciją galima sužinoti ir sugrupuoti informaciją apie žmones, gyvenančius tame pačiame mieste, rajone ar gatvėje.

Pašto kodas – kaip ID kortelė

„Callcredit Information Group“ Jungtinės Karalystės biuro darbuotojai sukūrė globalią ir visame pasaulyje naudojamą sistemą – „Cameo“, kuri leidžia daugiau sužinoti apie žmones pagal jų gyvenamąją vietą. Tam yra naudojami pašto kodai, kurie padeda grupuoti informaciją.

„Cameo“ yra segmentavimo įrankis, kurio pagalba apibendrinami duomenys apie konkrečią geografinę zoną. Šis suskirstymas apibūdina asmenų, gyvenančių konkrečioje geografinėje zonoje arba turinčių tą patį pašto kodą, demografinę charakteristiką, šeimyninę ir finansinę padėtį bei išsilavinimą. Tai reiškia, kad žinodami pašto kodą galime suteikti informacijos apie tipinę šeimos sudėtį, amžių bei finansinį statusą visuomenėje“, – pasakoja „Callcredit Information Group“ operacijų analitikė Edita Mačienė.

Grupuojant ir analizuojant pašto kodus yra surenkama informacija, kuri vėliau suskirstoma į 68 kategorijas ir dešimt grupių pagal finansinį statusą, riziką, būsto vertę, išsilavinimą, šeimyninę padėtį, amžių, išlaidų įpročius bei kitus bruožus.

„Jei gyvenate prabangioje centrinėje miesto gatvėje, greičiausiai būsite priskirti pirmai grupei, tačiau jei gyvenate atokiame, žemos vertės rajone, o jūsų kaimynai bedarbiai ar nepasiturinčios šeimos – 10 grupei. Šis paskirstymas leidžia tiksliai ir kokybiškai sugrupuoti vartotojus ir esant būtinybei greičiau apibūdinti tikslinės vartotojų grupės savybes“, – pasakoja E. Mačienė.

Galima sužinoti apie save ir kaimynus

„Callcredit Information Group“ sukurta sistema yra apibendrintas duomenų produktas, kuriantis vertę informacijos ieškančiam klientui. Įmonės naudojasi šia informacijos grupavimo sistema tam, kad galėtų identifikuoti savo tipinį vartotoją, sukurti tikslinę reklamos kampaniją ar įvertinti galimą riziką viešajame sektoriuje.

Šiuo metu sistema naudojasi viešosios įstaigos ir įmonės iš skirtingų verslo sektorių: finansų, sveikatos apsaugos, žiniasklaidos, mažmeninės prekybos, telekomunikacijų, turizmo, komunalinių paslaugų.

„Įmonės nori išsiaiškinti kaip atrodo jų standartinis klientas ir mes padedame įgyvendinti šį tikslą. Jei kompanija užsiima prekyba ir turi parduotuvių tinklą, jai svarbu žinoti savo tikslinius klientus ir jų pasiskirstymą aplink esamas prekybos vietas. Pagal mūsų pateikiamus duomenis, įmonė gali spręsti ar tai tinkama vieta prekybai ar parduotuvę reikia perkelti kitur, o gal tik užteks pakeisti prekių asortimentą“, – pasakoja E. Mačienė.

„Cameo klasifikavimo sistema yra naudojama daugelyje šalių. Kartais nebūna sudaryta tvarkinga pašto kodų sistema – tuomet būna naudojamos kitos geografinės zonos. Šią sistemą pritaikome individualiai kiekvienai šaliai, priklausomai nuo turimo duomenų kiekio. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje galime klasifikuoti ne tik pašto kodų, bet namų ūkių ar individų lygmenyje“, – sako E. Mačienė.

Pagal pašto kodą – vaistai ir kelionių pasiūlymai

Vienas įdomesnių „Cameo“ sistemos bei kitų jos duomenų produktų pritaikymo atvejų galima sutikti sveikatos apsaugos sistemoje. Naudojant įrankius galima identifikuoti teritorijas ir išsiaiškinti demografinę žmonių sudėtį konkrečiuose mikrorajonuose. Tokiu būdu įmonės gali pasiekti ir adresuoti medicinos įstaigas bei koordinuoti pardavimų procesą taip, kad tam tikrus vaistus gautų tie, kuriems labiausiai jų reikia. Jei daugiausia vaistų nuo skausmo naudojama Antakalnyje, tuomet savo reklamos kampaniją reikia nukreipti į Antakalnio polikliniką.

Pagal pašto kodą galima ne tik nukreipti reklamą reikiama linkme, tačiau ir kurti pasiūlymus tiksliniams vartotojams. Pavyzdžiui, lankstinukas, reklamuojantis pigias šeimos atostogas visiškai netiks pasiturinčiai šeimai, todėl nustačius agentūros vartotojų tikslinę grupę, galima optimizuoti lankstinukų paskirstymą.

Naudojantis „Cameo“ klasifikavimo sistema bei „Callcredit Information Group“ duomenų baze galima sudaryti demografinį portretą tų asmenų, kurie mažai tikėtina, kad pirks ir tokiu būdu sutaupyti kaštus jiems nesiunčiant brošiūrų ir lankstinukų bei adresuojant juos tik potencialiems pirkėjams.

Plačiai naudojamas visame pasaulyje

„Callcredit Information Group“ sukurtos sistemos, pagal pašto kodus klasifikuojančios informaciją apie vartotoją, Lietuvoje kol kas nėra. Artimiausia šalis pritaikiusi ir praktiškai išbandžiusi šią naujovę – Estija. „Cameo“ sistema populiari Europoje, tačiau ja naudojasi ir tolimos šalys, tokios kaip Kanada, Meksika, Australija ir Brazilija.

„Vis daugiau didelių kompanijų suvokia, kad reikia kaupti bei analizuoti duomenis ir tokiu būdu gerinti savo įmonės darbą. Mes labai tikimės, kad greitu metu ir Lietuvoje bus galima pritaikyti informaciją, surinktą iš pašto kodų. Ypatingai tai pravers verslo įmonėms, norinčioms pritraukti naujų klientų ir išlaikyti esamus“, – sako padalinio vadovas D. Aksinavičius.