„Turime didesnių iššūkių, kuriuos turime pirmiau bandyti spręsti“, – trečiadienį radijui „Znad Wilii“ sakė I. Šimonytė.  

„Kas iš to, kad pensinis amžius bus prailgintas iki 72 metų, jeigu matome iš duomenų, kad sveiko gyvenimo metų žmonėms netenka tiek, kiek norėtųsi, o jeigu žmogus nori dirbti, reiškia, jam reikia taip pat turėti ir sveikatos“, – kalbėjo premjerė.

Pasak I. Šimonytės, šiuo metu reikia susikoncentruoti į žmonių sveiko gyvenimo trukmės ilginimą.

„Man atrodo, kad pagrindinė problema, į kurią norėtųsi kreipti dėmesį dabar – išlaikyti kuo ilgiau vyresnio amžiaus žmonių sveiką gyvenimą, kur turime didelių problemų – aukštą vyrų mirtingumą, aukštą mirtingumą nuo onkologinių ligų, plius – integracijos priemonės, kurios dabar vyresnius žmones palieka kažkur už darbo rinkos ribų“, – kalbėjo premjerė.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė, jog dabar svarstyti pensijos amžiaus didinimą būtų nemoralu. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė mananti, jog poreikio kalbėti apie tai nėra, o finansų ministrė Gintarė Skaistė interviu BNS sakė, jog prioritetas yra sveiko gyvenimo trukmės ilginimas, todėl Vyriausybė šiuo metu nesvarsto šio klausimo. 

Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais.

Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl galimas sprendimo būdas – ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus. 

„Kilo šaršalas lygioje vietoje, niekas nei planavo, nei planuoja, nei planuos bent jau įžvelgiamoje perspektyvoje svarstyti rimtai tokį klausimą“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė prezidentas.

„Šiandien Lietuvoje turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę, pernelyg trumpą sveiko gyvenimo amžių ir yra visiškai nemoralu svarstyti šitokius klausimus, nes, mano įsitikinimu, socialinio draudimo fondas nėra savitikslis dalykas, į kurį norime sukaupti kiek galima daugiau pinigų“, – pridūrė jis.

Šiandien Lietuvoje turime pernelyg trumpą gyvenimo trukmę, pernelyg trumpą sveiko gyvenimo amžių ir yra visiškai nemoralu svarstyti šitokius klausimus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį taip pat teigė, jog poreikio kalbėti apie pensijos amžiaus didinimą nėra.

Lietuvoje tiek vyrų, tiek moterų pensijos amžius ilgėja palaipsniui ir 65 metus pasieks 2026 metais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra sakiusi, kad šiuo metu šio amžiaus didinimo klausimo nesvarstanti.

Prastėjant Lietuvos demografinei situacijai, Europos Komisijos (EK) skaičiavimu, ateityje mažės darbingo amžiaus žmonių, galinčių išlaikyti pensininkus, todėl galimas sprendimo būdas – ilginti pensinį amžių, kuris, specialistų skaičiavimu, turėtų siekti 72 metus. 

Reikia atlikti pensijų reformos auditą

Prezidentas G. Nausėda sako, kad reikėtų atlikti prieš penkerius metus priimtos pensijų reformos auditą, įvertinti rezultatus ir tik tuomet svarstyti, ar reikia kokių nors sistemos pokyčių.

Taip jis ketvirtadienį teigė po to, kai viešojoje erdvėje kilo diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą.

„Manau, ką reikėtų padaryti – ne pulti svarstyti, ką kitaip ir naujai būtų galima išrasti, bet turime, pirmiausia, atlikti tam tikrą analizę, auditą, kokie yra šios reformos rezultatai, kiek jie atitinka tuos lūkesčius, kurie buvo įdėti į šią reformą ir tada atlikti tam tikras korekcijas, jeigu tai pasirodys reikalinga“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį teigė prezidentas.

Jis taip pat kalbėjo, kad „daug kartų keistos sistemos rezultatas nėra toks, kuriuo galima didžiuotis“.

„Pensijų reforma nėra dalykas, kurį nuolat turime per daug negalvoję tobulinti, kažką keisti. Turime vieną kartą sustoti, įsivertinti ir tik tada daryti kitą žingsnį, nes tai sistema, kurią reformavome labai daug kartų ir kol kas rezultatas nėra toks, kuriuo galėtume labai didžiuotis“, – sakė prezidentas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža pernai buvo neigiama ir siekė minus 13,8 procento. Tačiau rinkos ekspertai sako, kad po nuosmukio visada būna augimas. 

Antros pakopos pensijų sistemoje dalyvauja apie 1,4 mln. dirbančių žmonių.

„Nemanau, kad reikėtų eiti į tą pusę, kad jis (pensijos amžius – BNS) būtų ilginamas dar labiau. Tai nebūtų teisinga kryptis, bet reikia ir suprasti, kokios dabar yra prognozės. Jeigu išsipildytų juodžiausia Eurostato pranašystė, tai 2050-aisiais penkiems dirbantiems teks trys pensininkai“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė M. Navickienė.

„Aiškiai suprantame, kad bus daug pensinio amžiaus žmonių, todėl turime galvoti apie kaupimą, apie papildomą draudimą ir pasirūpinimą savo didesne pensija“, – pridūrė ji.

Pasak ministrės, jeigu jaunas darbingo amžiaus žmogus nedalyvauja  antrojoje pensijų kaupimo pakopoje, tai ateityje jo pensija gali būti trečdaliu mažesnė: „Taigi, čia reikia ir tų papildomų instrumentų, konstruoti papildomą pagalbą, kad žmonės saugiau jaustųsi išėję į pensiją“.

Praėjusios kadencijos Vyriausybė taip pat neketino didinti pensijos amžiaus, nors Lietuvos bankas dar 2018 metais teigė, kad šalyje mažėjant gyventojų ir sprendžiant pensijų sistemos problemas, ateityje gali tekti ilginti pensinį amžių.

Centrinio banko atstovų nuomone, sprendimai dėl to galėtų būti priimti per dešimt metų, o blogiausiu atveju šis amžius galėtų ilgėti dar 7–8 metais.