„Pedagogai, norintys 2023–2024 metais įgyti mokomųjų dalykų ar ugdymo srities pedagoginės specializacijos kompetencijų, jau gali teikti paraiškas atrankai į nemokamas studijas. Jas užbaigusieji gali pradėti dirbti atitinkamo dalyko ar pedagoginės specializacijos mokytojais“, – teigiama ministerijos pranešime.

Šiemet į nemokamas studijas numatoma priimti 677 pedagogus.

Anot ministerijos, šalyje mažėjant rusų kaip antrosios užsienio kalbos populiarumui, pirmumo teisė visose šių studijų teikiama rusų kalbos mokytojams.

Mums svarbus kiekvienas mokytojas, todėl sudaromos sąlygos nemokamai įgyti papildomas kompetencijas.

„Skatiname rusų kalbos, kurios populiarumas mokyklose mažėja, mokytojus išnaudoti šią progą. Mums svarbus kiekvienas mokytojas, todėl sudaromos sąlygos nemokamai įgyti papildomas kompetencijas“, – teigė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.

Studijas nuotoliniu būdu vykdys pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademija ir Vytauto Didžiojo universitetas.

Vilniaus universitete pedagogai gali įgyti papildomų matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos ar lenkų kalbos ir literatūros kompetencijų, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje – matematikos, specialiojo pedagogo ar logopedo kompetencijų.

Vytauto Didžiojo universitete siūlomos matematikos, biologijos, chemijos, fizikos, vokiečių kalbos, prancūzų kalbos, lenkų kalbos ir literatūros, specialiojo pedagogo, logopedo, tiflopedagogo arba surdopedagogo kompetencijos. Čia studijas numatoma vykdyti mišriu – nuotoliniu ir kontaktiniu – būdu.

Pedagogai paraiškas teikti gali iki vasaros pabaigos.

Studijas papildomoms dalykinėms kompetencijoms įgyti finansuos Nacionalinė švietimo agentūra, įgyvendindama projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“.

Tikimasi, kad per ketverius projekto metus papildomų kompetencijų įgis daugiau kaip 4,3 tūkst. šalies pedagogų.

Tam numatyta beveik 1,5 mln. eurų ES investicijų, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos iki birželio 29 dienos kviečiamos teikti paraiškas studijų programų ar mokomojo dalyko moduliams finansuoti. Numatoma, kad per dvejus metus papildomo dalyko kompetencijų ES lėšomis galės įgyti apie 500 mokytojų.

Aukštosios mokyklos gali siūlyti ne tik įgyti papildomo mokomojo dalyko kompetencijų jau dirbantiems mokytojams, bet ir galimybę gauti pedagogo kvalifikaciją tiems, kas turi aukštąjį išsilavinimą ir nori dirbti mokykloje. 

Anot ministerijos, tai ne vienintelis ES lėšomis finansuojamas mokytojų kvalifikacijų plėtrai skirtas projektas. Per 2018–2020 metais vykdomą projektą „TĘSK“ papildomų kvalifikacijų įgis dar per 800 mokytojų.

„Galėjimas mokyti kelis dalykus ne tik plečia mokytojo profesinės veiklos lauką, bet ir sudaro jam galimybes turėti pakankamai pamokų vienoje mokykloje, nesiblaškyti po kelias švietimo įstaigas, garantuoja didesnį atlyginimą bei darbo vietos stabilumą. Mokykloms ši mokytojų perkvalifikavimo galimybė – viena iš realių priemonių, padedančių spręsti mokytojų trūkumo problemą, racionaliai planuoti pedagogų darbą ir krūvius“, – pranešime sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Lietuvoje modernizuojant profesinį specialistų rengimą, rugsėjo pradžioje Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre buvo atidaryti Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinis profesinio mokymo centrai. Čia besimokantieji galės įgyti aukščiausią, darbo rinkos poreikius atitinkantį pasirengimą. Tokių centrų Lietuvoje vis daugėja – iki 2015 m. jų planuojama atidaryti per 40.

„Tiek čia esančiose klasėse, tiek kituose rūmuose, kur yra kompiuterizuotų staklių dirbtuvės, teko lankytis, vaizdas – tikrai įspūdingas. Visų pirma, kai pamatai, kokios yra sąlygos, tampa visai kitoks požiūris į mokslą. Tai yra galimybė pasiekti daugiau rezultatų per tą patį trumpą laiką. Gali daugiau išmokti ir daugiau patirti“, – sako metalo apdirbimo staklininką studijuojantis Giedrius Melnikas.

Jis  lankėsi  neseniai atidarytuose Inžinerinės pramonės sektorinio praktinio mokymo ir Energetikos sektorinio profesinio mokymo centruose. Čia jis ir kiti mokiniai mokysis dirbti su šiuolaikiškiausio metalo apdirbimo, programinio valdymo, atsinaujinančių energijos šaltinių, elektros mašinų ir pavarų, termodinamikos, šilumos ir kondicionavimo įranga. Skamba sudėtingai, tačiau išmokusiems valdyti šias ir kitas naujausias technologijas mokiniams atsivers plačios darbo vietų perspektyvos. Taip teigia Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius Vincentas Klemka.

„Pačios naujausios technologijos yra tai, ko tiesiog primygtinai reikalavo darbdaviai, kad galėtume kokybiškai – tiek teoriškai, tiek praktiškai – paruošti specialistą, kuris tiktų šiuolaikinei darbo rinkai. Kadangi tai yra inžinerija ir energetika, tokios techninės specialybės, baigęs kurią nors vieną iš jų, specialistas nebijo šiuolaikinės įrangos, kuri turi elektroniką, elektroninį valdymą ir t. t. Tokie specialistai yra labai reikalingi“, – tikina V. Klemka.

Apie praktinių mokymų centrų naudą kalba ir darbdaviai. Viena iš Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro bendradarbių – įmonė gaminanti automobilių detales Vokietijos pramonės gigantams BMW, Volkswagen ar AUDI. Šios įmonės direktoriaus pavaduotoja Kristina Šarkinaitė sako, kad įmonei nebereikės atskirai mokyti būsimų darbuotojų.

„Dabar visi centrai ir būtent šio centro darbuotojai orientuojasi, kad paruoštų tokius specialistus, kokių reikia darbdaviams. Jie bendradarbiauja praktikose, ruošia atsižvelgdami į tai, ko reikia darbdaviams. Tada darbuotojas, paruoštas toks, kokio reikia, gali ir dirbti iš karto, o ne kaip būna – paruoštas darbuotojas, bet paskui jam sunku rasti darbą“, – sako K. Šarkinaitė.

Nors, anot bendrovės atstovės, didele problema išlieka darbuotojų trūkumas, tačiau Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centro direktorius V. Klemka tikisi, kad modernūs mokymo centrai pritrauks daugiau ateities specialistų.

„Tos specialybės tarp jaunimo nebuvo populiarios. Viena iš priežasčių buvo ta, kad neturėjom naujų technologijų, naujos šiuolaikinės įrangos. Taigi jaunimas įsivaizdavo kad šios specialybės „nešvarios“, kad jie dirbs sunkų ir purviną darbą. Jie dabar pamato kad taip nėra. Pati geriausia reklama yra mokiniai, kurie pasako savo kolegoms, kitiems draugams, kad šiuolaikinės technologijos leidžia dirbti visai kitaip, nei tarybiniais laikais“, – pastebi V. Klemka.

Nauji modernūs centrai įrengti Lietuvoje  gali tapti ne tik lengvesniu keliu ieškant darbo, bet ir suteikti reikiamų žinių pradedant savo verslą, kaip tai planuoja daryti G. Melnikas.

„Kad įgyvendinčiau savo idėjas, turiu šiek tiek persikvalifikuoti į gamybą, o tam reikia profesinių žinių, neužtenka aukštojo universitetinio išsilavinimo. Be to, čia dirbsime ne tik rankinėmis staklėmis, bet ir aukščiausios kokybės kompiuterizuotomis staklėmis, kurios, galima sakyti, jau yra IT sektoriaus dalis“, – priduria G. Melnikas.

Sektoriniai praktinio mokymo centrai kuriami įgyvendinant Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos Respublikos (LR) lėšomis finansuojamą projektą „Profesinio mokymo infrastruktūros plėtra“. Iki 2015 m. bus atidaryta per 40 tokių centrų. Juose rengiami įvairių sektorių specialistai: transporto, statybos, medienos apdirbimo, žemės ūkio, viešbučių ir restoranų paslaugų, tekstilės ir kt. Šiuo metu  jau veikia 17 sektorinių praktinio mokymo centrų.

Reportažas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir LR biudžeto lėšomis.

Valdžia kuria planą, kaip parengti šaliai reikalingų specialybių darbuotojus. Šioje srityje bendradarbiaus verslas ir ministerijos, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak jo, iki šiol ministerijos neveikė išvien.

"Pirmiausia reikia pripažinti, kad Švietimo ir mokslo ministerija disponuodavo informacija ta, kiek, pavyzdžiui, ruošiama specialistų profesinėse mokyklose, kolegijose ir aukštosiose mokyklose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žinodavo, koks yra poreikis specialistų, kiek yra naujų darbo vietų sukurta ir kiek turim bedarbių pagal atskiras profesijas. Ūkio ministerija tiesiog orientavosi, kaip greitai perkvalifikuoti galima specialistus. Šiandien sutarta, kad turi būti bendra koncepsija, kuri turėtų būti kaip vienas integralas", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Pasak jo, procese taip pat dalyvaus ir verslas, kuris perkvalifikuojamus darbuotojus priims praktikai. Jis teigė, kad bus stengiamasi išnaudoti turimas profesines mokyklas, kad nereikėtų steigti naujų.

„Artimiausiu metu bus paruošta koncepcija aiški, kaip mums koordinuoti darbą tarp tų ministerijų, ruošiant kvalifikuotą darbo jėgą, integruojant netgi tas profesines mokyklas, jeigu reikia greitai perkvalifikuoti Lietuvoje esančius žmones, kurie nori kitokio darbo“, kalbėjo premjeras.

Trečiadienį Vyriausybėje vyko premjero, socialinės apsaugos ir darbo, švietimo, ūkio ir finansų ministrų bei Lietuvos pramonininkų prezidento susitikimas dėl darbo rinkoje reikalingų specialistų.