Reklama ir realybė

P. Čepkauskas juokauja, kad, kaip mėgsta sakyti finansų analitikai,  tendencijos įvairiakryptės, neaišku, kur jos veda. Tačiau iš tiesų prekybininkai Lietuvoje nenori mažinti kainų, todėl situacija per šias  Velykas bus panaši į praėjusių metų. „Pastebimas atskirų prekių grupių kainų žemėjimas, pavyzdžiui, aliejus pernai buvo stipriai pabrangęs, dabar jau pusmetį jo kaina nukritusi. Kartu visi produktai, kuriuose yra aliejaus, taip pat pigesni: aliejumi užpiltos silkės, majonezas – apie 10 proc. ir kt.“, – vardija jis.

„Yra prekių, kurias galima pavadinti emocinėmis, – parduodant jas norima daugiau uždirbti. Kalbu apie Velykų prekes, šokoladinius produktus ir pan. Tačiau faktas, kad Lietuvoje žmonių yra tiek, kiek yra. Gal jie ir turi šiek tiek daugiau pinigų, bet pataupo“, – konstatuoja P. Čepkauskas.

Šiokia tokia naujiena, kad šiemet dėl kainų realiai labiausiai konkuruoja du prekybos tinklai, nors vyrauja labai aiški bendra tendencija masiškai skelbti apie neva žymiai mažinamas kainas. Deja, reklamos dažniausiai neatitinka realybės, sako P. Čepkauskas.

„Darėme įrašus, rodėme, kad pieno produktų, duonos, batono kainos netgi padidėjo – sausio mėnesį jos buvo 2 proc. padidintos. Visi nori didinti apyvartą, juo labiau kad dabar yra įdomių tendencijų. Vartotojui, ypač turinčiam mažas pajamas, atseikėta šiek tiek pinigų: augo neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), minimali mėnesinė alga (MMA), biudžetininkams taip pat daugiau atseikėta. Iš esmės tai yra ta grupė žmonių, kuri neatsideda pinigų investicijoms, o išleidžia vartojimui“, – teigia jis.

Praktika: bendra tendencija masiškai skelbti apie neva žymiai mažinamas kainas dažniausiai neatitinka realybės, sako P. Čepkauskas. / P. Čepkausko asmeninio archyvo nuotr.

Nestandartinė situacija

Vis dėlto kainas stebintis ekspertas išskiria, kad sausio ir vasario mėnesių statistika rodo, jog mažmeninė prekyba beveik neaugo. „Buvo kelių procentų piniginis augimas, tačiau tai labai nežymus skaičius, palyginti su laikotarpiu, kai buvo didžiulė infliacija ir vartotojas, neturėdamas kur dingti, leido daugiau. Tada augimas buvo 15–19 proc. Prekybininkams dabartinis rezultatas yra prastas ir kainų karas tikriausiai su tuo susijęs, nes vadovybė nori apyvartos, nepaisant situacijos“, – svarsto P. Čepkauskas.

„Kaip ir mūsų valstybės biudžeto atveju buvo numatyta surinkti daugiau, taip ir gamintojai, prekybininkai irgi turėjo didesnių planų. Prekybininkai dar turės pakovoti dėl vartotojo pinigų“, – sako jis.

P. Čepkauskas numato finansinių srautų judėjimo pokyčių vadinamajame kalorijų versle, kurį sudaro ne tik mažmeninė maisto prekyba, bet ir maitinimo įstaigos. Maisto prekybai gali tekti didesnė vartotojų pinigų dalis, mat žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimų, kad kai kurie restoranai priversti užsidaryti, nes esą negali pakelti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimo.

„Per 2008–2009 m. krizę mažmeninėje prekyboje formavosi labai įdomių dalykų. Tada žmonės turėjo mažiau pinigų ir kilo tuo metu egzotinių maisto produktų kategorijų, pavyzdžiui, sušių rinkinių, prekyba, nes tiems, kuriems eiti į restoranus buvo per brangu, bandydavo tokį maistą gamintis, nusipirkti patys“, – primena P. Čepkauskas.

Šios Velykos prekybininkams taip pat gali būti šiek tiek kitokios, nes formuojasi ne visai šiam metų laikui standartinė situacija. „Kitokia metų pradžia, ypač dėl maisto, bet ir dėl kitų prekių, nes vasaris šiemet buvo viena diena ilgesnis ir tai yra 3 proc. papildomos apyvartos. Be to,  Velykų prekyba nusikels į kovą, t. y. į pirmą ketvirtį, – verslas ir dėl dovanų, ir dėl maisto pirmą metų ketvirtį pabaigs gana neblogai. Tačiau paskui ateis balandis, kai nebus didesnių įvykių. Manau, kad antras ketvirtis bus įdomesnis nei pirmas“, – nuspėja P. Čepkauskas.

Manipuliacijos kainomis

Neseniai pricer.lt užfiksavo, kaip to paties prekybos tinklo skirtingose parduotuvėse skiriasi maisto produktų kainos. Pasak P. Čepkausko, tokią situaciją jis matė pirmą kartą gyvenime. „Prieš pat nosį keičia kainas ir būtent to pigiausių prekių krepšelio, kurį mes tiriame, – tai buvo atvira manipuliacija. Kiti tinklai per daug nedeklaruoja, kad laiko vienodas kainas, tik „Lidl“ kalbėjo kitaip, bet, pasirodo, taip nėra“, – tvirtina jis.

Ekspertas teigia, kad būtent elektroninės etiketės gali sudaryti sąlygas panašioms manipuliacijoms ir ateityje: „Buvo žiniasklaidoje Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarybos atstovų komentarų, kad verslas kainas gali bet kada kaitalioti. Su elektroninėmis etiketėmis mums ir pakaitalios, kadangi reglamentavimo nėra.“

Taip, lenkiškas produktas Lietuvoje 20 proc. brangesnis negu Lenkijoje, bet lenkiškos varškės pakelis čia kainuoja 1 eurą, o lietuviškas – 2,5–3 eurus.

„Lenkai kelius užblokavo, tai gali viskas pabrangti, – mes šiandien kilstelėsime jums kainas 20 proc. Norima padaryti vos ne taip, kad prieš einant į parduotuvę reikėtų pasižiūrėti, kaip klostosi reikalai akcijų rinkoje, ir tada nuspręsti, ar eiti šiandien apsipirkti, ar ne. Tai gali privesti prie to, kas vyksta su degalinių tinklais, – tvirtina P. Čepkauskas. – Ryte, kai ateina pensininkai, bus vienokios kainos, o vakare, kai ateis pavargę po darbo žmonės ir neatkreips dėmesio į kainas, jos jau bus kitokios.“

„Visi tinklų atstovai labai džiaugėsi dėl elektroninių kainų, sakė, kad vis kokia nors žmogiškoji klaida įsiveldavo, todėl dabar bus geriau. Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina. O prekybininkų sutartys su tiekėjais yra stabilios, kainas jie keičia ne dažniau kaip kas dvi savaites“, – sako jis.

Remiantis statistika, asmens išlaidos maisto produktams sudaro apie 20 proc. visų išlaidų, tačiau pridėjus, pavyzdžiui, alkoholio gaminius, išleidžiamos sumos gali siekti ir iki 30 proc. visų asmens išlaidų. „Jei kalbėtume apie tuos asmenis, kurie uždirba mažiau nei 1 000 eurų, net 50 proc. jų išlaidų skiriama maistui. Verslas, kuris laiko ranką trečdalyje lietuvio pintinės, praktiškai gali daryti bet ką. Kyla retorinis klausimas, ar mes tokios laisvos rinkos norime. Nors, tiesą sakant, apklausos rodo, kad jauni lietuviai labai patenkinti gyvenimu“, – pastebi P. Čepkauskas.

Tvirtesnis zlotas

Prieš didžiąsias metų šventes jau įprasta girdėti, kad didėja į Lenkiją skubančių apsipirkti ir sutaupyti ketinančių lietuvių srautai. Tačiau kovo pabaigoje Lenkijoje turėtų būti panaikinta iki šiol taikoma nulinio PVM lengvata maisto produktams. Vis dėlto P. Čepkauskas įsitikinęs, kad 5 proc. pokytis maisto produktų kainoms didelės įtakos neturės.

„Tie, kurie važiavo apsipirkti į Lenkiją, ir toliau važiuos. Daug jautresnį efektą tai gali sukelti, jeigu tai vyks kartu su zloto kurso kilimu. Dabar į Lenkijos zlotą žiūrima labai pozityviai, jo kursas kyla. Jei neklystu, yra 4,2–4,3 zloto už 1 eurą, o buvo 4,5 zloto už 1 eurą“, – sako jis.

„Kodėl taip yra? Tarptautinės finansinės institucijos į Lenkiją žiūri iš  perspektyvos, kad ji grąžins PVM, vadinasi, šalis gaus daugiau pajamų, – zlotas tvirtėja. Šie du faktoriai gali vienas kitą pastiprinti“, – aiškina ekspertas.

„Lenkijoje bus 10 proc. didesnės maisto kainos lietuviško euro atžvilgiu, bet vis tiek 20 proc. mažesnės nei Lietuvoje. Lenkijoje konkurencija didesnė, manau, kad tinklai mėnesį ar du tuos 5 proc. absorbuos į savo sąskaitas, nes tai tikrai nedidelis skaičius. Situacija panaši į tą, kai tie 5 proc. buvo mažinami, – mačiau reportažą, kai Suvalkuose parduotuvės savininkas sakė, kad kainos smarkiai nesikeitė, bet kiek vargo buvo visas tas kainas, atnaujintas etiketes perklijuoti“, – šypteli P. Čepkauskas.

Bet kuriuo atveju tai buvo pozityvi žinia iš valdžios. „Kartu su visu paketu ir degalai, ir kiti dalykai pigo. Apskritai ekonomikai tai buvo naudinga, bet pamažu lenkai viską sugrąžino atgal ir tai darė labai gerais momentais. Degalų kainas sugrąžino, kai naftos kainos pradėjo kristi ir Lenkijoje kainos švieslentėse iš esmės liko tokios pačios, o valdžia gavo daugiau pajamų. Dabar maisto PVM sugrąžinimas irgi iš esmės ne toks skaudus, nes produktai po truputį pinga ir skirtumas sumažės, statistinis lenkas to beveik nepajus. Lietuviams, profesionaliems prekiautojams, irgi bus panašus efektas“, – teigia jis.

Velykų prekyba nusikels į pirmą ketvirtį, bet paskui ateis balandis, kai nebus didesnių įvykių.

Atvyko pas pirkėjus

Nereikėtų pamiršti, kad pastaraisiais metais lenkų produktai tarsi patys atvykdavo pas savo pirkėjus į Lietuvą. „Vienas iš to akceleratorių buvo 2016–2017 m. tinklo „Lidl“ atėjimas, nes jį tikriausiai galima vadinti mūsų šalies lenkiškų prekių ambasadoriumi. Pasiimi maišą, du trečdalius jo pripildai pjuvenų, trečdalį – miltų ir sakai, kad tai miltų maišas“, – situaciją dėl lenkiškų prekių asortimento, kurį neretai mėginama priskirti lietuviškam, iliustruojantį pavyzdį pateikia P. Čepkauskas.

„Kiti tinklai irgi sureagavo, su savo perkamąja galia taip pat atsigabeno lenkiškų pieno produktų. Džiaugiamasi, kad lietuviai tiek daug nebevažiuoja į Lenkiją ir perka čia, bet lenkiški produktai patys atvyko pas mus. Taip, lenkiškas produktas Lietuvoje 20 proc. brangesnis negu Lenkijoje, bet lenkiškos varškės pakelis čia kainuoja 1 eurą, o lietuviškas – 2,5–3 eurus“, – sako jis.

Kainų analitikas neabejoja, kad Lietuvos pieno pramonėje yra anomalijų. Apie tai esą byloja ir paskutinis akcinės bendrovės „Vilkyškių pieninė“ pareiškimas, kad naują gamyklą ji statys Latvijoje. „Tai kelia klausimų, kažkokias išvadas iš to tikriausiai reikėtų padaryti“, – svarsto P. Čepkauskas.

„Mūsų gamybininkai, supratę, kad lietuvis niekur nedings, pakėlė jam kainas daugiau nei užsienio klientui. Aš sutinku už mūsų lietuvišką produktą sumokėti 20 proc. daugiau, bet kai skirtumas yra 1–3 eurai, jau kyla keistų minčių. Mūsų pricer.lt puslapyje vyksta visokių diskusijų, kad neva lietuviškų pieno produktų skonis labai skiriasi nuo lenkiškų produktų. Tai gal jie iš naftos juos gamina?“ – juokiasi ekspertas.

„Lenkai paprasčiausiai efektyviau dirba, superka daug lietuviško pieno, o lietuviško žaliavinio pieno judėjimas į Lenkiją yra gana didelis“, – priduria P. Čepkauskas.

– Ką parodė jūsų tyrimas?

– Parodė ir gero, ir nelabai. Tai, kad bendrai mūsų tyriami krepšeliai, palyginus su praeitų metų analogišku laikotarpiu, pinga. Pinga pigiausių prekių krepšelis 14 proc., žinomų prekių ženklų krepšelis – 4 proc. Mes atsimenam tai, kas buvo prieš Naujus. Po Naujų metų mes matom, kad prekybininkai kartu su gamybininkais nori šiek tiek kainas pakelti. Tai porą procentų brangsta pigiausių prekių krepšelis ir 4 proc. brangsta žinomų prekių ženklų krepšelis.

– Tai kas dabar išlaikė pusiausvyrą? Nes matome ir tokias prekes, kurios pigo beveik 60 proc.

– Pinga aliejus stipriai, pigiausia – kava. Bet čia yra viena iš priežasčių, kad praeitais metais ne visi prekybininkai turėjo pačias pigiausias alternatyvas. Dabar kadangi vartojimas keičiasi, visi stengiasi susirasti kiek įmanoma pigesnį gaminį. Tas pats liečia ir pigiausią jogurtą, kuris pigo 42 proc.

– Kaip keitėsi vartojimas, žmonių pirkimas, jeigu kiekvienas prekybininkas nori turėti pačią pigiausią alternatyvą, nežiūrint į prekės kokybę?

– Žmonės yra labai jautrūs kainai, todėl ieško kiek įmanoma pigesnių. Ir daug kas perėjo prie pigesnių prekių ženklų. Ten visada labai bloga kokybė, kai kada visiškai analogiškos prekės. Nes mūsų gamintojai irgi taikėsi prie naujų realijų, koregavo savo produktus. Nes, tarkim, pigiausi prekybos tinklo agurkėliai bus vos ne dvigubai pigesni, neva lietuviško gamintojo, nors abu tie agurkėliai iš Turkijos. Daug įdomių dalykų vyksta lentynose, šiek tiek mažėja asortimentai. Visi bando koreguot žaliavas, pasiūlyti kažką pigiau, nes iš vartotojo yra poreikis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ekonomistai prognozuoja, kad maisto kainos turėtų kristi. Kaip galvojate, ar tai realu ir kiek galėtų kristi?

– O mes prognozuojam, kad neturėtų kirsti, nes visa rinka nusiteikus kainas kelti. Jeigu žiūrėt į prekybininkų apyvartas lapkričio-gruodžio mėnesiais, jos augo vos 3 proc. O sausį dauguma prekybininkų net suprekiavo mažiau nei pernai. Ir, taip, mes matysim, kad statistiškai kainos mažėja, palyginus su praeitais metais kažkur iki balandžio mėnesio, bet jeigu mėnesis prie mėnesio, bus kainų augimas garantuotas.

– Čia prekybininkų toks triukas, kad mes geriau parduosim mažiau, bet brangiau?

– Taip. Nors tai ir prieštarauja ekonomikos dėsniams. Bet pas mums ne visiškai laisva konkurencija ir ne visai tie ekonomikos dėsniai veikia. Nes kainas pakelia beveik visi tinklai.

Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet visi tinklai visada sako, kad Lietuvoje yra maža rinka, todėl negalime tikėtis kainų, kokias, pavyzdžiui, turi kaimynai lenkai. Koks gi fenomenas vyksta su mūsų pieno produktų kainomis?

– Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet tokio fenomeno, kai perkamiausios prekės buvo pieno produktai, nes jų kainos buvo labai didelės ir tinklai vedė tokią statistiką, kad žmonės dažniausiai vagia du produktus – sviestą ir kavą. Šiais metais, atrodo, kainos yra tokios, kad sviesto nebereikės niekam vogti.

– Na, lyginant su praeitais metais, taip. Bet ateityje tos kainos iš lėto augs. Pas mus supirkimo kainos yra kritusios. Jeigu pernai mūsų augintojai džiaugėsi, kad jiems moka už pieną daugiau negu Europos Sąjungos (ES) vidurkį, dabar vėl jie gauna mažiau negu ES vidurkis. O Lenkijoj supirkimo kainos 10 proc. didesnės. Tai patys pigiausi produktai, kurie daugiausiai yra iš Lenkijos, jau pabrango ir dar pabrangs. Nes, tarkim, varškė ketvirčio kilogramo visada buvo 0,99 euro, dabar jau 1,05 euro. Aišku, tai ne 2 eurai, kaip lietuviškos, bet tiems žmonėms, kurie tikrai taupė ir ieškojo pigiausio produkto, šitas kainų augimas atbėgs nori nenori.

VU visuomenės sveikatos katedros vedėjas Rimantas Stukas papasakojo apie duonos vietą mitybos racione.

– Švenčiame Šv. Agotos dieną ir būtent šią dieną šventindavo meną, duoną. Buvo galvojama, kad ji gali apsaugoti ir nuo piktos akies, ir nuo gaisrų, ir nuo ligų. Šiandien, jeigu pažvelgtume į tradicinį lietuvį, tai jo tikėjimas yra išblėsęs ir duona ne visada randa savo vietą ant stalo.  

– Jeigu pažiūrėtume į Lietuvos gyventojų faktiškos mitybos tyrimo duomenis, tai pamatytume, kad tikros duonos žmonės suvalgo nepakankamai. Kai kalbame apie duoną, turime mintyje pilno grūdo duoną, ne batono kepinius ir ne įvairias bandeles. Kai matome statistiką, grūdinių produktų grupė dažnai būna apjungta, ir į tą grupę patenka ir duona, ir makaronai, ir bandelės, ir kruopos. Bet jeigu išskirtume tą duoną, kurią mūsų protėviai valgė ir kuri tarpukario Lietuvoje buvo daugelio namuose kepama, tai tokios duonos žmonės turėtų valgyti daugiau. Kaip rodo tyrimai, pusryčiams sumuštinius valgo apie 43 procentus Lietuvos gyventojų. Kita dalis pusryčiams renkasi kiaušinius ar kruopų košę. Kalbant apie duoną, jos galima ir padauginti maisto racione. Jeigu pažiūrėtume į maisto pasirinkimo piramidę, tai būtent duona yra piramidės bazinėje grupėje, kurioje yra ir kiti grūdiniai produktai. Pagal visas rekomendacijas, iš šios grupės siūloma valgyti vienokių arba kitokių produktų maždaug 5–6 kartus per dieną. Tai yra 5–6 porcijas per dieną. Jeigu vieną duonos riekę prilygintume porcijai, tai 5–6 duonos riekes per dieną galėtume suvalgyti.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mūsų protėviai per dieną suvalgydavo pusantro kilogramo duonos. Tai yra daugiau nei 500 kilogramų per metus. Įspūdingi skaičiai. Dabar lietuviai suvalgo tik po 15 kilogramų duonos per metus. Tai išvada tokia, kad reikėtų jos valgyti daugiau, nes duona yra energijos šaltinis?  

– Taip, duona yra puikus energijos šaltinis ir jeigu yra pilno grūdo, tai reiškia, yra daug stambiamolekulinių angliavandenių, kurie greitai tiekia energiją. Pasirinkimas šiandien yra labai platus ir gamintojai kartais netgi nori atkreipti dėmesį, kad viena duona yra geresnė už kitą. Paprastai perkame jau supakuotą duoną ir jeigu ant pakuotės galime rasti ženkliuką, rakto skylutės simbolį, vadinasi, toje duonoje bus žymiai mažiau pridėtinio cukraus ir mažiau druskos, daugiau skaidulinių medžiagų. Tai reiškia, tokia duona bus palankesnė sveikatai. Perkant, renkantis duoną, reikėtų atkreipti dėmesį ne vien, kad tai yra duona, bet kokia ta duona, kas jos sudėtyje yra, ir pasirinkti tą, kuri yra palankesnė sveikatai.  

Reikia skaityti sudėtį, reikia žiūrėti į duonos pakuotę ir ieškoti ženklų, kurie ir padeda vartotojui atsirinkti, išsirinkti iš gausybės duonos rūšių tą, kuri sveikatai palankiausia.

– Gydytojai turi labai skirtingas nuomones. Kai kurie sako, kad reikėtų žvelgti į glikeminį indeksą. Duona šimtabalėje sistemoje užima tarp 80 ir 100 balų vienetų. Tai yra aukšti skaičiai ir šiek tiek gąsdina žmones.  

– Tam tikra problema yra. Todėl gamintojai pradėjo gaminti duoną, kurioje pridėtinio cukraus yra labai mažai arba jo nėra, būtent tas rakto skylutės simbolis leidžia vartotojui suprasti, kad toje duonoje cukraus nėra arba jo yra labai mažai, lyginant su kita prekyboje esančia duona. Duona duonai nelygu. Reikia skaityti sudėtį, reikia žiūrėti į duonos pakuotę ir ieškoti ženklų, kurie ir padeda vartotojui atsirinkti, išsirinkti iš gausybės duonos rūšių tą, kuri sveikatai palankiausia.  

Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas papasakojo apie duonos kainas.

– Duonos kaina per penkerius metus keitėsi ne kartą ir ne į žemesnę pusę?  

– Taip, duonos kaina per paskutinius netgi ne penkerius, o per paskutinius trejus metus – augo dvigubai. Jeigu žiūrėtume kilogramo kainą, tai 2021 metais batono, juodos duonos kaina buvo 1,50–1,70 eurų. Dabar yra 3 eurai ir daugiau. Su kolegomis pajuokaujame, kad tai jau yra mėsos kainos lygmuo. Čia kalbame apie pačias paprasčiausias duonos rūšis. Jeigu pirkti duoną su priedais, tai kaina yra ir 6 eurai. Su duona turime tokią pačią situaciją kaip su skandinaviškais bankais, nes tarp Lietuvos duonos gamintojų taip pat dominuoja nelietuviškas kapitalas. Trys pagrindiniai žaidėjai yra iš Šiaurės šalių ir jie palaiko tokį kainos lygį.  

– Tai pigesnės duonos parduotuvių lentynose tikėtis neverta? 

– Taip kaip dabar elgiasi stambieji gamintojai ir stambieji prekybininkai, tai tikrai ne. Praeitų metų spalio–lapkričio mėnesį buvo kainos sumažėjimas, bet dabar kainas vėl stengiasi kilstelėti. 

Grupinės nuolaidos – apgaulingos

Pasak P. Čepkausko, šiuo metu parduotuvių lentynose vyraujančias kainas reikėtų vertinti dvejopai: nei gerai, nei blogai. „Jeigu pasižiūrėtume į paprastas prekes, vadinamąjį pigųjį krepšelį, palyginus su praėjusiais metais, jis pinga. Pagrindiniai pigimo akceleratoriai yra aliejus, kuris pinga 50 proc., prisideda ir pieno produktai. Tie žmonės, kurie per šventes namie patys gamins paprastus patiekalus iš ne prekių ženklų, sumokės apie 10 proc. mažiau nei pernai“, – skaičiuoja P. Čepkauskas.

„Tačiau yra kita sudedamoji dalis – per šventes niekas nenori valgyti kruopų, miltų, makaronų. Prekių ženklų savininkai ir prekybos tinklai nenori piginti savo produkcijos“, – pabrėžia kainų specialistas.

P. Čepkauskas siūlo atsiversti prekybos tinklų akcijų leidinius ir palyginti kai kurių tradiciškai per Kalėdas mėgstamų maisto produktų kainas su pernykštėmis. Pavyzdžiui, 1 kg ananasų praėjusiais metais akcijos taikymo metu kainavo 0,99 euro, dabar – 1,19 euro. Žirneliai didžiausios akcijos metu pernai taip pat kainavo 0,99 euro, dabar – 1,19 euro, kilogramą mandarinų praėjusiais buvo galima įsigyti ir už 0,79 euro, šiemet patraukliausia kaina – 0,99 euro. Akivaizdu, kad kainos kyla aukštyn.

„Tie, kurie nesusirenka pinigų, apyvartų, daro grupines nuolaidas, pavyzdžiui, miltams 40–50 proc. ar konservuotiems produktams 40 proc. ir t. t. Tačiau galutinės kainos vis tiek yra šiek tiek didesnės nei praėjusiais metais“, – sako P. Čepkauskas.

Kainų specialistas pataria: norint sutaupyti, belieka kruopščiai tikrinti akcijų katalogus, lyginti kainas. „Ta pati 40 proc. nuolaida miltams skirtingai atrodė skirtinguose prekybos tinkluose. Pavyzdžiui, beveik 2 kg „Malsenos“ miltų „Maximos“ parduotuvėse kainavo 1,35 euro, „iki“ – 1,43 euro, „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvėse – 1,39 euro. Tačiau kalbėti apie sutaupymą be galutinio prekių sąrašo yra keistas dalykas“, – pabrėžia P. Čepkauskas.

Spėjimas: pasak P. Čepkausko, daug intrigos lieka kitiems metams, nes viešojo maitinimo paslaugos, tikėtina, bus šiek tiek brangesnės dėl PVM lengvatos panaikinimo. / P. Čepkausko asmeninio archyvo nuotr.

Jis pastebi, kad grupinės nuolaidos gali būti apgaulingos, nes kai kurie prekybos tinklai geba pateikti mažesnę kainą ir be specialių nuolaidų kokiai nors prekių grupei. „Reikia žiūrėti plačiau, ne tik į bendras nuolaidas prekių grupėms: reikia ieškoti telefone, internete ir pasižiūrėti, kaip tie 40 proc. atrodo fizinio skaičiaus išraiška. Belieka lyginti ir tikrinti, kokia yra tikroji kaina be nuolaidos“, – akcentuoja P. Čepkauskas.

(Ne)vangi kova

Anot P. Čepkausko, šiuo metu Lietuvoje vyrauja tendencija, kurią patvirtina statistikos agentūrų duomenys: iš viso pardavimas kiekiais krinta 4–5 proc. „Jeigu matuotume pinigais, mažmeninės maisto prekybos apyvarta, pavyzdžiui, spalį, augo tik 5 proc. Jeigu ir prekybininkai, ir tiekėjai pateiks mažesnes kainas nei praėjusiais metais, fiziškai surinks mažiau pinigų, o šito jie nenori, jiems reikalingas šioks toks kilimas. Dabar viskas yra pirkėjų rankose – jeigu prikėjai sutiks su tokia situacija ir toliau pirks tais pačiais kiekiais, kainos kils toliau. Verslas kainas mažina tada, kai fiziškai gauna mažiau pinigų“, – aiškina jis.

„Be to, kai lapkritį stebėjome prekių ženklus, matėme kelių procentų augimą, palyginti su spaliu. Tikslas – paauginti kainas, kad prireikus gruodį būtų galima padaryti didesnes nuolaidas. Išvada: pingant žaliavoms ir degalams tikėtis pigesnių Kalėdų nereikėtų, išskyrus kai kuriuos atvejus, kai kalbame apie pigiausių prekių krepšelį. Tiesa, palyginti su praėjusiais metais, atpigo ir elektra, vien todėl gaminti namuose bus šiek tiek pigiau“, – pastebi P. Čepkauskas.

Pernai dalį pirkėjų šokiravo prieš Kalėdas prekybos tinkle „Rimi“ pasirodžiusių kūčiukų kaina – 11,99 euro už 1 kg. Šiemet jie dar brangesni –12,99 euro už 1 kg. „Pigesni miltai, aliejus ir energija, bet jie tikrina, ar pirkėjas gali mokėti daugiau. Vienas pastebėjimas: praėjusiais metais kūčiukų išdėstymas buvo platesnis, o šiais metais atrodo kukliau – keli maišeliai. Turbūt nelabai tikisi, kad tiek parduos“, – juokiasi P. Čepkauskas.

Manau, žmonės daugiau pinigų išleis ne dovanoms, o žiemos pramogoms, nes yra labai didelė pasiūla, pradedant šviesos parkais, baigiant kitais renginiais.

Kova dėl klientų tarp kai kurių prekybos tinklų tokia vangi, kad gali pasirodyti, kad kartais prekybininkai net nepavarto konkurentų siūlomų prekių katalogų. „Vadinasi, juos tenkina tos pinigų sumos, kurias jie susirenka. Prekyba mažina kainas arba pradeda reaguoti į konkurentus, kai akcininkų netenkina apyvartos ir kiti skaičiai. „Helmans“ majonezas – geras pavyzdys. Neseniai „Maxima“ ir „Lidl“ pateikė mažiausias kainas – 4,30 euro už 1 l majonezo. Kiti prekybos tinklai irgi išlaukė momento, nes lietuvis be „Helmans“ – kaip zuikis be ausų, per Kalėdas tai yra strateginė prekė. Prekybos tinklas „iki“ sugebėjo padaryti 3,50 euro už 1 l kainą, tada „Maxima“ irgi sumažino kainą iki 3,50 euro už litrą“, – dalijasi kainų specialistas.

„Yra prekių, dėl kurių kainų patrauklumo smarkiai konkuruojama. Stambieji žaidėjai konkuruoja labiausiai – jei kas nors pateikia žemesnę kainą, jie dažniausiai greitai koreguoja savo ir pasiūlo pigesnį variantą“, – priduria jis.

Padėjo pandemija ir karas

Pereinant nuo maisto produktų prie kalėdinių dekoracijų, praėjusiais metais jos nebuvo išskirtinai brangios, tačiau karas Ukrainoje ir su juo susiję tam tikri vėlavimai tiekimo grandinėse lėmė, kad pasirinkimas prekybos tinkluose, regis, buvo didesnis nei šiemet. „Atkreipiau dėmesį, kad ir mokslo metų pradžios prekių praėjusiais metais buvo daug didesnis pasirinkimas visuose prekybos tinkluose, galbūt dėl to, kad susidėjo pandeminiai likučiai ir dėl vėlavusio tiekimo. Su kalėdinėmis dekoracijomis irgi yra panaši situacija, tačiau geriausiai viską pamatysime sausio 1-ąją, kai prasidės šių prekių kategorijos išpardavimas“, – sako P. Čepkauskas.

Jau praėjusią savaitę kai kurie prekybos tinklai eglutėms taikė 60 proc. nuolaidą, dekoracijoms ir šventiniams kostiumams – 50 proc. „Tie, kurie išlaukė, tikrai sutaupė. Apskritai Lietuvoje dėl geriausių kainų kaunasi „Maxima“ ir „Lidl“. „Norfa“ irgi užtikrina gerą kainų lygį, galima sakyti, kad jie tik viešojoje erdvėje negirdimi, o „iki“ su „Rimi“ užsiima deklaracijomis, kad kerpa kainas ir yra piguoliai. Kai kovo mėnesį suves visus rezultatus, tada ir pamatysime, kaip jiems sekėsi visus šiuos metus”, – teigia pricer.lt ekspertas.

Pasak jo, pandemija visus šiek tiek išbalansavo, vėliau prasidėjo karas Ukrainoje: „Pandemija baigėsi, prie karo pripratome, žiūrėsime, kokia bus situacija, nes maisto prekybininkams dveji pandemijos metai buvo nuostabūs. Per metus gavo vos ne 0,5 mlrd. eurų iš viešojo maitinimo, kuris buvo nusistekenęs.“

„Pirmaisiais pandemijos metais visi kaupė atsargas, antraisiais – pirko maisto produktus, nes negalėjo valgyti kavinėse, – sako P. Čepkauskas. – Kad ir kaip makabriškai skambėtų, praėjusiais metais prekybininkus labai palaikė karas. Pirmaisiais karo metais prekybininkus labai teigiamai paveikė du faktoriai: kainų augimas, nes dėl panikos jie kėlė kainas, o pirkėjai vis tiek pirko irgi dėl dviejų priežasčių – papildė per pandemiją sukauptas atsargas, jeigu karas vyktų ir pas mus, ir labai stipriai palaikė Ukrainą, pirko maisto produktus, siuntė pagalbą.“

Pirmaisiais karo metais prekybininkus labai teigiamai paveikė du faktoriai: kainų augimas, nes dėl panikos jie kėlė kainas, o pirkėjai vis tiek pirko dėl dviejų priežasčių – papildė per pandemiją sukauptas atsargas, jeigu karas vyktų ir pas mus, ir labai stipriai palaikė Ukrainą, pirko maisto produktus.

Šiais metais šie faktoriai taip neveikė. P. Čepkauskas pastebi, kad Kalėdų dovanų sektoriaus pardavimas auga lėčiau nei maisto prekių. Jis nesitiki, kad šiemet bus dovanojamos didesnės dovanos nei pernai. Be to, ne maisto produktų kategorijoje infliacija buvo mažesnė.

„Manau, žmonės daugiau pinigų išleis ne dovanoms, o žiemos pramogoms, nes yra labai didelė pasiūla, pradedant šviesos parkais, baigiant kitais renginiais. Praėjusiais metais daug kas dar bijojo eiti į renginius, šiemet situacija jau kita – statistikos lentelėse renginiai, viešasis maitinimas atrodo gerai“, – sako kainų specialistas.

Daug intrigos lieka kitiems metams, nes viešojo maitinimo paslaugos, tikėtina, bus šiek tiek brangesnės dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimo. „Žmonių pajamos per daug neaugs, o kainų lygį visi bando auginti ir toliau, nors priežasčių tam nėra. Bus įdomi situacija, nes iš viešojo maitinimo žmonės tikrai trauksis, o valgyti reikia, todėl maisto prekybos tinklams, manau, vėl bus šiek tiek daugiau džiaugsmo“, – prognozuoja P. Čepkauskas.

– Kiek brango pigiausių maisto produktų krepšelis ir kas brango labiausiai?

– Infliacija kažkur mažėja, bet jeigu žiūrėtume per ilgesnį laikotarpį, trijų metų infliacija vis tiek lieka daugiau nei 30 proc. Mes gaudavome praeitų metų hiperinfliacijos uodegą, virš kurios kilti nelabai gali. O maisto prekių krepšelis toliau brangsta 28 proc.. Palyginus su praėjusiais metais, pabrango apie septyniolika eurų. Visi mažino pieno kainas. Pienas taip stipriai nebrangsta. Pieno produktai brangsta jau ne 70–90 proc., o tarp 15 ir 50 proc. Tolimesnis brangimas vis tiek yra. Lyderiai yra juoda duona, apie 70 proc., kiaušiniai, artimiausiu metu, prieš Velykas, turbūt skaudi tema, nes pernai metais dešimt kiaušinių kainuodavo apie vieną eurą, o dabar kainuoja apie du eurus, cukrus, batonas, vištiena – šios prekės brangsta 50 proc. Nieko džiuginančio pasakyti negaliu.

– Ar buvo, kas pigo? Ekonomistai sako, kad mato gerėjimo ženklus, kad pigo ne tik pienas, bet ir kiti maisto produktai. Ar jūs tai pastebite?

– Lyginant su praeitais metais, būtent vasario mėnesį pigusių prekių iš viso nėra. Su pigimu irgi sužaidžiama, lyginant su praėjusiu mėnesiu. Taip, palyginus su praeitu mėnesiu, yra pigusių prekių, daugiausiai pigo pieno produktų žinomi prekių ženklai. Bet jeigu žiūrime pigiausią krepšelį, pavyzdžiui, 250 gramų varškės kainuoja eurą, o analogiška prekės ženklo varškė kainuoja tris eurus, tai ji – 2,5 euro. Tačiau vis tiek vartotojui, kuris taupo, pigiausia ir liko vienas euras. Tai čia – informacinės manipuliacijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Atlikote tyrimą dėl rusiško kapitalo prekybos tinklo „Mere“, kuris sėkmingai plečiasi Lietuvoje. Ar maisto kainų augimas gali turėti tam įtakos?

– Mes stebime įvairiausius prekybininkus. „Mere“ fenomenas Baltijos šalyse išlieka stabilus. Jeigu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, kuriose bandė, jie užsidarė, nes neatlaikė konkurencijos, Lietuvoje jie smagiai gyvena, nes Lietuvoje yra ribotas tinklų skaičius, mažai konkurencijos ir tiekėjui įėjimo bilietas į Lietuvoje veikiančius prekybos tinklus – labai brangus. Tokiems tinklams kaip „Mere“ yra labai puikios sąlygos, nes jų antkainis yra pakankamas ir padeda padaryti didelį kainų skirtumą lentynose.

– Tad galima sakyti, kad gyventojai, nepaisydami net savo vertybinių įsitikinimų, dėl pigumo renkasi šitą prekybos tinklą?

– Taip. Kuo tuštesnis gyventojo skrandis, tuo mažiau jį veikia kokia nors ideologija. Mūsų valdžios atstovams reikėtų susimąstyti.

Maistas brangsta, bet pirkti reikia.

„Beveik kasdien ateini – viena kaina, kitą kartą ateini – jau kita kaina, bet atlyginimas, deja, stovi vietoje“, – sakė apsipirkinėjanti moteris.

Dalis pirkėjų suka galvas, kaip sutaupyti. Biudžetą koreguoja ir darbingo amžiaus žmonės, o ypač senjorai. Kai kurie sako – įperka perpus mažiau.

„Jeigu mes lyginsime su praeitais metais, tas augimas tikrai yra žymus, to seniai Lietuvoje nėra buvę“, – kalbėjo „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis.

„Kiekvienas yra laisvas savo prekei nustatyti kainą tokią, kokią jis nori, bet kiekvienas yra taip pat laisvas tą prekę pirkti arba nepirkti“, – sakė VU ekonomistas Algirdas Bartkus.

Statistikos departamentas fiksuoja daugiau nei 20 proc. infliaciją, o kainas stebintis „Pricer.lt“ sako, kad birželį pigiausių maisto produktų krepšelis brango daugiau nei 2 eurais, lyginant su praėjusiu mėnesiu. Per metus brangimas siekė 16 eurų, t. y. apie 30 proc.

„To krepšelio kainą į viršų pakėlė brangstantys pieno produktai. Žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje kyla – jau yra didesnė nei ES vidurkis. Procentais – virš 60 proc. pakilo žaliavinio pieno supirkimo kaina“, – komentavo „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

„Labai nenormalus kainų augimas pieno segmente. Jei pažiūrėtume į pasaulines pieno kainas, nes mūsų pienininkai linkę jomis vadovautis, jos auga. Parduosime pieną Antarktidai“, – sakė A. Bartkus.

Dalis pirkėjų teigia apsipirkinėjimo įpročių nekeičiantys ir perkantys tose pačiose parduotuvėse tas pačias prekes, kaip tą darė prieš karą Ukrainoje. Būtent dėl tokio dažno pirkėjų lojalumo, anot A. Bartkaus, verslas išlošia labiausiai.

Jeigu vartotojų netenkina išaugusi kaina, tai jiems yra vienintelė rekomendacija – nusisukite nuo šitų prekės ženklų.

„Kodėl yra tas 40 proc. kainų prieaugis? Ko gero dėl labai didelio Lietuvos gyventojų lojalumo tam tikriems prekės ženklams. Iš inercijos perka tą patį „Dvaro pieną“, „Žemaitijos pieną“, – aiškino ekonomistas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Įpročiai nulemia, kad šalia stovintis pigesnis, bet galbūt mažiau išreklamuotas produktas ir lieka nuošaly, o populiariausiųjų kaina gali išsipūsti iki begalybės.

„Jeigu vartotojų netenkina išaugusi kaina, tai jiems yra vienintelė rekomendacija – nusisukite nuo šitų prekės ženklų“, – siūlė A. Bartkus.

Per metus labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, malta kava „Jacobs“, grietinė, kiaušiniai, pigiausi makaronai, avižiniai dribsniai. Mėsa (kiauliena ir vištiena) brangsta taip pat – per metus apie 20 proc. 

Pigiau galime tik išgerti maltos skrudintos kavos. 

Visgi kai kurie prekybininkai pirkėjų suveržtų diržų kol kas nemato.

„Kol kas nepereina į žaliavinių produktų pirkimą, t. y. aliejus, miltai, cukrus. Jie perka paruoštą arba pusiau paruoštą maistą. Šiuo metu dar netaupo ir galiu tik tiek pasakyti, kad pagal oro uosto keleivių skaičių ir lėktuvų skrydžių skaičių tikrai taupymas nesijaučia“, – šypsojosi D. Dundulis.

Pigiausių prekių krepšelio kategorijoje dvylika mėnesių iš eilės pirmauja „Maxima“, antroje vietoje šiuo metu rikiuojasi „Rimi“.

„Žaliavos, ištekliai, energetika, logistika, darbo jėga brangsta ir tai daro įtaką kainoms“, – komentavo „Maxima“ vadovas Tomas Bašarovas.

Aštuoni iš dešimties pirkėjų nuolatos seka akcijas.

Tad natūralu – dauguma pirkėjų tapo nuolaidų medžiotojais.

„Mūsų apklausos rodo, kad aštuoni iš dešimties pirkėjų nuolatos seka akcijas“, – tvirtino T. Bašarovas.

„Nenoriu būti blogio pranašas, bet tikiuosi ekonominio kolapso“, – sakė apsipirkinėjantis vyras.

Anot kainų stebėtojų, ruduo atskleis visas kortas, tačiau, kiek jos bus palankios, ekonomistai pasakyti negali, tad patarimas dabarčiai – neprisirišti nei prie prekinių ženklų, nei prie parduotuvių.

„Galvokime pozityviai, bet ruoškimės viskam, kas yra blogiausia“, – patarė A. Bartkus.

P. Čepkauskas: mes gyvename gandų ekonomikoje

„Lyginant su praėjusiais metais, pigiausių prekių krepšelio kaina augo 30 proc. ir 34 proc. augo žinomų prekės ženklų krepšelis. Tai ganėtinai didelės sumos – vienas pabrango 16 eurų, kitas – 14 eurų. Pieno produktų kaina augo 50 proc. ir daugiau“, – statistiką vardino „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas.

Mes gyvename gandų ekonomikoje – kur kažkas kažką pasakė, kur kažkas kažko neparduos, išveš arba neišveš ir iš karto ta kaina reaguoja.

Anot jo, maisto prekių rinkos kainas dabar nulemia sklandantys gandai, kurie ne visada objektyviai apibūdina esamą situaciją. Rudenį kainos turėtų tapti stabilesnės.

„Praeitą mėnesį saulėgrąžų aliejus buvo parduodamas pačia didžiausia kaina, o dabar šiek tiek atpigo. Aliejaus rinkoje matome kažkokį stabilumą, nes turbūt rinka „susikratė“ ir aukščiau nebėra kur kilti. Grūdai ir kviečiai – ant prekių mes nematome, bet žaliavinėse rinkose mes matome kainų pakritimą, nes grūdinės kultūros iš Ukrainos po truputį atvyksta, atskiros šalys prognozuoja derlius. Vėlgi, mes gyvename gandų ekonomikoje – kur kažkas kažką pasakė, kur kažkas kažko neparduos, išveš arba neišveš ir iš karto ta kaina reaguoja. Kaina bus aiškesnė rudeniop, kai ne prognozuojamas derlius, o realūs kviečiai atsidurs realiose vietose iš kurių bus galima išvežti. Tada tas spekuliacinis fonas išnyks, nes visiems bus viskas daugiau mažiau aišku“, – kalbėjo P. Čepkauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

P. Čepkauskas Ukrainos žemės ūkį palygino su kitomis pasaulio žemės ūkio milžinėmis. Anot jo, kainos kiltų tik tuo atveju, jei jos dėl tam tikrų priežasčių netektų didelės dalies žaliavų.

„Mes Ukrainą suprantame, bet nesuprantame realių Kanados derlingumų, kuri yra didelė žemės ūkio sektoriuje, tos pačios Amerikos, taip pat mūsų. Panašiai buvo ir metalo rinkose, kai kainų viršūnės buvo pasiektos, suvartojimas nekilo, o tik krito ir visi bandė atsikratyti nusipirktų brangių žaliavų. Tai ir maisto rinkoje rudeniop irgi šitas dalykas prasidės, nes kai kurios šalys, kurios mažino arba uždarė eksportą esant šitai neaiškiai situacijai, bandys parduoti ir ta kaina mažės. Iš kitos pusės, jeigu kviečius ar kukurūzus išdaužys kruša ar kažkas kito, tada gali būti kainų kilimas. Aš norėčiau į šviesesnę ateitį žiūrėti“, – aiškino P. Čepkauskas.

Infliacija rudenį jau bus mažesnė, tačiau, anot P. Čepkausko, pirkėjai to nepajus.

„Manau, kad visus vasaros mėnesius praeisime tame pačiame lygmenyje, kas liečia maisto produktų kainas. Bendrą infliacijos lygmenį, aišku, lems energetikos kainos. Dabar nuo liepos mėnesio pabrango dujos, elektra, kuras – bendra infliacija dar bus aukšta. Ji pradės mažėti rudeniop, tačiau kainų lygis pirkėjui nepasikeis. Tokios neapibrėžtos prognozės“, – teigė P. Čepkauskas.

Skirtumas tarp pigiausios ir brangiausios parduotuvės nebe toks ryškus, koks buvo dar šių metų kovo–balandžio mėnesiais. 

„Mažmenininkai jaučia spaudimą, nes pirkėjai ieško pigiausių prekių, todėl kai kurie jų šiek tiek nuleidžia kainas. Jeigu kainų lygį ir maisto produktų infliaciją mes skaičiuojame, kad gaunasi 30 proc., tai prekybininkai, kurie turėjo brangesnius produktus, įsiveda pigesnius ir mes skirtumą tarp realizacijos kanalų matome mažėjantį. Jeigu kovo–balandžio mėnesiais mes matėme tarp pigiausios ir brangiausios parduotuvės 30 proc. skirtumą, tai dabar matome 18 proc. skirtumą. Prekybininkai, ypač pardavinėjantys brangiau, jaučia klientų spaudimą. Statistika rodo, kad kiekiniai pardavimai krenta 5 proc.“ – aiškino P. Čepkauskas.

„Maisto produktų kainos kyla, jos šuoliuojančios. Šiais metais, sausio mėnesį, infliacija jau yra virš 12 proc., o maisto produktai ten užima tikrai nemažą dalį, nes jie auga tikrai daugiau negu 12 proc. Mes analizuojame du krepšelius – pačių pigiausių prekių ir prekinių ženklų – tai prekinių ženklų krepšelis augo virš 11 proc., o pigiausių prekių augo 6,5 proc. Bet jeigu pasižiūri į pikus, labiausiai brangusias ar pigusias prekes, tai vaizdas liūdnas“, – sakė P. Čepkauskas.

„Pricer.lt“ skaičiavimais, bulvių kaina, lyginant su praėjusių metų sausiu, pabrango 183 proc., pigiausias saulėgrąžų aliejus brango beveik 52 proc., juoda duona – 50 proc., varškė – 35 proc. Nors Vyriausybė aiškina, kad infliaciją vejasi kylančios lietuvių pajamos, P. Čepkauskas tikino, kad ne visų algos spėja pasivyti tokias maisto kainas.

„Žiūrint, kieno augantys atlyginimai. Iš tikrųjų, pasiėmus tuos didėjimus – energetikos, kuro, maisto – grubiai skaičiuojant, iš šeimos biudžeto papildomą 100 eurų pasiėmė šildymas, papildomą 100 eurų pasiėmė kuras ir gal 100 pasiėmė maistas. Jeigu pas šeimą tie 300 priaugo, tai valio, o jeigu nepriaugo, tai...“ – aiškino jis.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis išvardijo, kas dar brango šiemet.

„Viskas, kas susiję su grūdais, nes grūdai brangsta, kadangi rugių derlius buvo mažesnis, pvz., juoda duona brango 50 proc. Bulvės – nuo 16 centų iki 45 centų. Kaip minėjau, mėsa dar žemesne kaina, kartais ir pigesnė būna. O visos tos socialinės, grūdinės prekės, aliejus labiausiai subrango. Tai tam žmogui, kuris taupo, kuris maitinosi duona, pienuku ir paprastesniais dalykais, ne mėsa, tai yra skaudžiau, negu tam žmogui, kuris sau leido kepsnį valgyti kasdien“, – vardijo P. Čepkauskas.

Irgi mėgstamas mėsos gabaliukas – šoninė. Lietuvoje gera kaina už kilogramą yra 3,99 Eur, o Lenkijoje gera kaina – 2,08 Eur už kilogramą.

Lenkija nuo vasario 1 d. laikinai ėmė taikinti nulinį PVM tarifą maistui. P. Čepkauskas aptarė ir situaciją Lenkijoje.

„Dabar įvyko tokie situacija, kad, bendrai paėmus, maisto prekės Lenkijoje bus apie 20 proc. mažesnės. Jeigu turėtume galvoje, kad pieno žaliavos kainos Lenkijoje 10 proc. mažesnės negu Lietuvoje, tai atskirų pozicijų skirtumai susidaro iki 50 proc.“, – komentavo ekspertas.

Pasak P. Čepkausko, 500 gramų kiaulienos faršo Lenkijoje kainuoja 94 euro centus, o Lietuvoje – 1,79 Eur. Tad susidaro 47 proc. skirtumas.

„O faršas, aš skaitau, socialinė prekė. Kita visiems suprantama prekė yra vištienos kulšelė. Pas mus akcijos metu kilogramas – 1,49 Eur., o Lenkijoje akcijos metu – 1,09 Eur. Tai yra 27 proc. skirtumas. Irgi mėgstamas mėsos gabaliukas – šoninė. Lietuvoje gera kaina už kilogramą yra 3,99 Eur, o Lenkijoje gera kaina – 2,08 Eur už kilogramą“, – šnekėjo ekspertas.

Stop kadras

Jis atkirto tiems, kurie tikina, kad reikia pirkti lietuviškas prekes, mat jos – kokybiškesnės už lenkiškas.

„Tas patriotizmas išgaruoja, kai skrandis gurgia“, – tarė P. Čepkauskas.

Lenkai laikinai sumažino ir PVM kurui. Benzino kaina, išvertus į eurus, yra apie 1,13 Eur/l. Lietuviams, gyvenantiems netoli Lenkijos, kelionė svetur atsiperka su kaupu, turint galvoje, kad jie sutaupys pinigų ir kurui, aiškino P. Čepkauskas.

„Paprastiems vartotojams reikia skaičiuoti, lygintis kainas, nereikia mylėti vieno ar kito prekybos centro“, – sakė vyras.

Stop kadras

„Mes šiuo metu jaučiame, kad artėja kainų kilimo cunamis. Būtent šio mėnesio tyrimas dar taip stipriai neparodė, bet jau tendencijos matomos. Mes tiriame 52 prekes ir iš jų 28 jau yra brangstančios, o pinga tik devyniolika. Mes iš tų prekių esame suformavę du krepšelius – yra pačių pigiausių prekių krepšelis, jis dar stipriai nebrangsta, palyginus su praeitais metais, pabrango tik 19 centų. Bet prekinių ženklų krepšelis, lyginant su praeitais metais, kyla 10 proc. – dabar jis 42,55 eur., o buvo 38,68 eur. Prekiniuose ženkluose yra daugiau sąnaudų – juos prižiūri vadybininkai ir pan. Tai susiję ir su darbuotojais, ir su kuru, ir su viskuo“, – kalbėjo kainų lyginimo portalo Maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas.

„Tarp pigiausių tinklų, jeigu žiūrėtume į pigiausių prekių krepšelį, yra „Maxima“, „Norfa“ ir „Lidl“, o tarp prekinių ženklų pigiausias prekes bando laikyti „Maxima“, „Norfa“. Kiti reaguoja po kiek laiko, yra tam tikra dinamika, bet šį mėnesį išsiskyrė jie“, – sakė P. Čepkauskas.

Pasak pašnekovo, dėl konkurencijos tarp prekybos tinklų kainų augimas prislopti neturėtų: „Amortizavimas kažkiek bus, bet bendro kainų augimo stipriai nepakeis. Jeigu aliejus brangsta, jis brangsta. Vasarą aliejus kainavo apie 99 centus, dabar jis kainuoja apie 1,70 eur. Tai – 70 proc. augimas, ganėtinai žymus augimas. Bulves praeitais metais per akciją buvo galima nusipirkti po 19 centų, o dabar mes perkame už 28 centus – irgi tie patys 70 proc. Augimas yra“.

Jau pabrangimas įvyko. Ar jis kils dar? Taip, dar kils.

„Didžiausią šuolį darė bulvės, saulėgrąžų aliejus, juoda duona, kava pabrango 30 proc. Brangsta šokoladas, jau pradėjo brangti ir tie gaminiai, kuriuose yra ne rugiai, o kviečiai, tai jau makaronai pabrango 10 proc. Tai – šių metų derliaus atgarsiai, jau pasakė, kad kviečių ne per daugiausia, tai jie pradėjo brangti. Batonai, baltieji duonos gaminiai dar nebrangsta, bet, manau, artimiausiu metu irgi pradės brangti“, – teigė P. Čepkauskas.

„Jeigu atkreipsite dėmesį į akcijas, visų tinklų mėgstamiausia „Lavazza“ akcijose prieš mėnesį buvo 2,99 eur., o dabar akcinė kaina yra 3,29 eur. Jau pabrangimas įvyko. Ar jis kils dar? Taip, dar kils, nes mes su pora tinklų pašnekėjome, jie sako, kad prognozuoti sunku, nes tiekėjai vis dar siunčia kainų kilimus“, – pasakojo jis.

„Žmogus balansuos, jis nepirks vieno prekės ženklo, jis pirks kitą. Situacija kriziniu laikotarpiu parodė, kad žmogus turi biudžetą, tarkime, 20 eurų, jis į tą 20 eurų stengiasi ir įtilpti. Jis žiūri daugiau akcijų. Dar šį mėnesį to dauguma nebus pajutę, bet visi stipriai pajus kitą mėnesį, kai bus sąskaitos už šildymus, kai bus sąskaitos už viską. Bendrai piniginės vaizdas bus nekoks ir jis tada atkreips dėmesį į tai, kas darosi lentynose, ir sakys: oho! Kažkas atsitiko!“ – sakė P. Čepkauskas.

Lietuvos maisto perdirbėjų produkcija be tarpininkų gali įsitvirtinti Rusijos regionų prekybos tinklų lentynose, tačiau reikia įvertinti vietos pirkėjų įpročius ir politinę riziką, teigia Rusijos Permės srityje dirbančio "Norman Vivat" prekybos tinklo komercijos direktorius Petras Čepkauskas.

Interviu dienraščiui "Verslo žinios" P.Čepkauskas pažymėjo, kad Lietuvos gamintojams palanku tai, jog Rusijos gamintojų siūlomas produktų pasirinkimas palyginti mažas ir tinklai nuolat ieško tiekėjų, galinčių pasiūlyti kitokių produktų nei esantys konkurentų lentynose.

"Mažmeninė prekyba Rusijoje nėra ta sritis, kuriai valdžia skirtų daugiausia dėmesio. Čia nėra ir milžiniškos korupcijos. Antra vertus, maisto perdirbimas, žemės ūkis yra remiamos sritys, nes Rusija neapsirūpina maisto produktais. Užsieniečiai gali imtis šios veiklos ir dirbti", - sakė P.Čepkauskas.

Tačiau, anot jo, užsieniečiai vengia investuoti Rusijoje, nes prekyba gali būti bet kada sustabdyta, bet to, reikia atsiminti, kad Rusijoje sėkmingas verslas bus tik toks, kuris paremtas asmeniniais kontaktais.