– Kiek metų teko įrodinėti savo tiesą, kada viskas prasidėjo?

– Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai mane sulaikė 2020 m. liepos 21-osios rytą. Taigi procesas tęsėsi beveik trejus metus.

– Kokie jums iš karto buvo pateikti kaltinimai?

– Prekyba poveikiu, neva aš bandžiau paveikti. Paskui šią bylą jie nutraukė, o kad procesas tuo nesibaigtų, paskui suformulavo kitą kaltinimą – piktnaudžiavimą tarnyba. Prilygino mane valstybės tarnautojui, lyg aš būčiau dirbęs ministerijoje ir pan.

Mano gynyba kainavo daugiau kaip 50 tūkst. eurų.

 

– Jūs prisidėjote tuo, kad tarpininkavote valstybei perkant greituosius testus?

– Ne, ne greituosius. Mes kalbame apie reagentus, tuos PGR testus. Tai buvo situacija, kai 2020 m. kovą prasidėjo COVID-19. Lietuva neturėjo jokių testavimo galimybių. Tai ir buvo tie pirmieji testai, kurių atgabeno 300 tūkst. Kaip ištirta ir nurodyta mano byloje, kad jei nebūtų tų testų, Lietuvoje nebūtų buvę kuo testuoti gyventojus nuo kovo pabaigos iki balandžio pabaigos, kol neatsirado tie „Thermo Fisher“ testai. Už tą darbą, už tą veiklą mane tampė po teismus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jūs buvote kaltinamas, kad pasipelnėte iš tos situacijos?

– Taip, viskas buvo bandoma taip parodyti, kad neva aš dirbau lyg ministerijai, lyg Vyriausybei. Pats prokuroras painiojosi ir skirtingai tuos dalykus sakė. Bet galiausiai pasakė, kad taip nebuvo, negalėjo būti. Visa esmė, kad neva tie pinigai, kuriuos aš gavau, yra Lietuvos biudžeto. O iš tikrųjų aš veikiau tik kaip komercinis tarpininkas, atstovaudamas Ispanijos įmonei. Lietuvos pusė apie tai žinojo. Tai patvirtino ir Saulius Skvernelis, ir Aurelijus Veryga bei kt. Visiems buvo aišku, kad nėra čia jokio pagrindo kelti bylą, bet matote, kaip viskas vyko. Visus tuos teisminius procesus reikėjo praeiti.

Tuo pačiu yra kita byla Strasbūre, kur aš padaviau Lietuvos valstybę į teismą, konkrečiai STT.

 

– Kiek kainavo ši gynyba, kiek laiko, pinigų ir sveikatos tai atėmė? Jūsų ir lėšos buvo areštuotos. Net prašėte paramos iš visuomenės tam, kad galėtumėte samdyti teisininkus?

– Taip, iš tikrųjų. Esu dėkingas visiems draugams ir tiems, kurie mane palaikė, parėmė, nes jų dėka man pavyko surinkti keliasdešimt tūkstančių eurų, kurie visi buvo panaudoti teisminiam procesui – gynybai, advokatams. Mano gynyba kainavo daugiau kaip 50 tūkst. eurų. Reikia suprasti, kad šis procesas vyko ne tik čia, Lietuvoje. Visa bylos apimtis – 10 tūkst. puslapių apie nieką. Ten buvo kažkaip kurti įrodymus, kol galiausiai pamatė, kad nėra nė vieno mano kaltės įrodymo. Tuo viskas nesibaigia. Yra kita byla Strasbūre, kur aš padaviau Lietuvos valstybę į teismą, konkrečiai STT, prokuratūros veiksmus, kur ta byla yra priimta nagrinėti pagal šešių Europos Žmogaus Teisių Konvencijos pažeidimus. Ten procesas dar brangiau kainuoja. Ir dabar laukiu sprendimo. Tikrai nežinau, kada jis bus priimtas.

STT pademonstravo savo jėgą ir apribojo mano laisvę, atvedė į posėdį, kuriame teisiškai aš galėjau net nedalyvauti. Ir nebūtų buvę visų tų šou elementų.

 

– Kiek laiko buvote suimtas?

– Realiai parą, antrankių nebuvo. Pareigūnai, STT pademonstravo savo jėgą ir apribojo mano laisvę, atvedė į posėdį, kuriame teisiškai aš galėjau net nedalyvauti. Ir nebūtų buvę visų tų šou elementų.

– Tarp teisingumo girnų, tarsi pirma pergalė?

– Prokuroras jau kalba ne tik apie apeliaciją, bet ir apie kasaciją. Galiu pasakyti jau dabar, kad šioje byloje turbūt arti 100 tūkst. mokesčių mokėtojų pinigų išleista. Pagalvokime, kokia bylos apimtis. Ten yra tūkstančiai puslapių vertimų, kiek žmonių prie tos bylos dirbo. Net gintis nebuvo dėl ko. Pateikia teiginį, kurio negali pagrįsti įrodymais. O apeliacinis ir kasacinis procesas vyks toliau...

„Šiuo metu įtarimai padarius nusikalstamas veikas iš viso pareikšti aštuoniems asmenims, tačiau neatmetama, kad įtariamųjų skaičius ateityje dar gali didėti“, – rašoma policijos pranešime.

Kaip ketvirtadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija, ikiteisminis tyrimas pradėtas pernai gruodį, bendradarbiaujant su Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyba. Buvau gauta informacijos apie medicininių dokumentų klastojimą dėl asmenims neva atlikto COVID-19 PGR tyrimo ar vakcinavimo nuo COVID-19 ligos vienoje iš Klaipėdos gydymo įstaigų.

Anot Klaipėdos apygardos prokuroro Donato Blinstrubo, asmenims už pinigus paslaugos būdavo suteikiamos nė neatvykus į gydymo įstaigą.

„Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad kai kurie asmenys net neatvykdavo į gydymo įstaigą, o po tam tikro laiko atsirasdavo duomenys, kad atlikti tyrimai, kad asmenys paskiepyti nuo COVID-19 infekcijos. Duomenų pagrindu įgydavo teisę naudotis galimybių pasu“, – sakė prokuroras.

Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad kai kurie asmenys net neatvykdavo į gydymo įstaigą, o po tam tikro laiko atsirasdavo duomenys, kad atlikti tyrimai, kad asmenys paskiepyti nuo COVID-19 infekcijos. Duomenų pagrindu įgydavo teisę naudotis galimybių pasu.

Pasak prokuroro, tokiomis paslaugomis naudojosi „tie, kurie labiausiai bijojo skiepų, skiepų priešininkai“.

Kiek tarp įtariamųjų esama įstaigos personalo darbuotojų, o kiek jas pirkusių pacientų, neatskleidžiama. Įstaiga tęsia savo darbą, tačiau paaiškėjus daugiau aplinkybių atsakomybė gali grėsti ir juridiniam asmeniui, teigė D. Blinstrubas.

Šiemet kovą per surengtą operaciją Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai uostamiestyje sulaikė vienoje iš Klaipėdos poliklinikų dirbančius keturis, įvairias pareigas užimančius, anksčiau neteistus, uždarosios akcinės bendrovės darbuotojus – 54 metų, 36 metų bei 30-ties metų moteris ir 28 metų vyriškį.

Tą pačią dieną policijos pareigūnai atliko kratas šių asmenų gyvenamosiose ir darbo vietose. Per kratas buvo rasta tyrimui reikšmingų daiktų ir dokumentų, daugiau kaip 60 tūkst. eurų grynais bei įtariama dopingo medžiagų.

Įtariama, kad minėti asmenys 2021 metų pabaigoje – 2022 metų pradžioje, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir siekdami turtinės ar kitokios asmeninės naudos, organizavo, tarpininkavo bei vykdė medicininių dokumentų ir įrašų dėl asmenims neva atlikto COVID-19 PGR tyrimo ar vakcinavimo nuo COVID-19 klastojimą. Šiuo pagrindu asmenys neteisėtai galėjo įgyti Galimybių pasą ar ES skaitmeninį COVID pažymėjimą ir jais naudotis.

Tęsdami tyrimo veiksmus, policijos pareigūnai apklausė du vyriškius – 59-erių ir 38 metų. Jų prašymu, įtariama, buvo klastojami jų medicininiai dokumentai. Taip pat buvo apklausta galbūt šiems veiksmams tarpininkavusi 33 metų moteris. Pastarieji asmenys taip pat anksčiau neteisti ir teisėsaugai nebuvo žinomi.

Trys asmenys buvo sulaikyti ir uždaryti į Klaipėdos apskrities policijos areštinę, vėliau jiems ir kitiems įtariamiesiems paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Taip pat bus tiriama kratų metu paimtų piniginių lėšų kilmė ir įgijimo aplinkybės.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius.

Už netikro dokumento pagaminimą ar tikro dokumento suklastojimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą siekiant turtinės ar kitokios naudos numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų.

Karštoji korona linija po švenčių tapo dar karštesnė – skambinančiųjų padaugėjo beveik dvigubai. „Skambučių per pastarąsias tris šių metų dienas mes sulaukėme apie 17 tūkstančių. 13 tūkst. iš jų buvo sausio 3 dieną, pirmadienį“, – sakė Karštosios linijos 1808 koordinatorė Agnė Oradauskaitė.

Operatoriai sako: krūvis – didžiulis. „Pastarosiomis dienomis, ypatingai prieš ir po švenčių, – tikrai labai daug. Kažkada per dieną vidutiniškai būdavo 250 skambučių, dabar, manau, panašiai“, – teigė Karštosios linijos operatorė Sonata Adomavičienė.

Beveik visi skambinantieji jaučiasi prastai. Vienas tokių, pajutusių simptomus ir norėjusių pasidaryti tyrimą, buvo kaunietis Nerijus. Tačiau tyrimui laisva vieta buvo tik už keturių dienų. Kauniečiui pasiūlė, kad testą jis važiuotų atlikti į mažesnį miestą, šiuo atveju, į Kaišiadoris. „Davė savivaldybės telefono numerį, nes pasakiau, kad neturiu, kaip nuvykti. Sakė, kad yra pavežėjai. Tai ką, dabar veš iš mokesčių mokėtojų pinigų? Bardakas baisus“, – piktinosi vyras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jis sakė nustebęs, kad sergančiuosius siūlo nuvežti į kitą miestą. Vis dėlto, nei tą, nei kitą dieną, kai buvo registruotas tyrimui, Nerijus pavežėjui neprisiskambino ir liko be testo.

„Jeigu asmuo registruojasi į vieną miestą, jam yra duodamas būtent to miesto savivaldybės kontaktinis numeris. Tačiau jei žmogus registruojasi į kitą miestą, jis gali pasiteirauti savivaldybės, ar jam padės toje situacijoje, tačiau mes negalime ir konsultantai tikrai neužtikrina, kad jį pavėžės į kitą miestą“, – akcentavo A. Oradauskaitė.

Tuo tarpu, Kauno savivaldybė sako, kad per dvejus pandemijos metus teko vežti beveik 100 tūkstančių kauniečių. Tačiau ši paslauga taikoma tik Kauno mieste – į kitus miestus nevežama. Registruotis gali tik turintys ligos simptomus ir neturintys absoliučiai jokios galimybės, kas galėtų pavėžėti.

Kad norinčių testuotis tiek, kad tenka važiuoti kitur, pastebėjo ir prezidentas. „Man teko girdėti, kad kauniečiui norint pasidaryti testą, teko net registruotis Kazlų Rūdoje. Tai įsivaizduokite, kaip pasinaudoti testavimu žmogui, kuris turi ir ribotas finansines galimybes, užimtas visą darbo dieną“ – „Žinių radijui“ sakė Gitanas Nausėda.

„Skaičiai pakankamai padidėję. Jeigu prieš kelias savaites atlikdavome 600-650 PGR tyrimų ir dar likdavo laisvų vietų, tai šiuo metu stebime padidėjimą. Mobilus punktas yra maksimaliai užimtas – per dieną – 900-950 PGR tyrimų“ – teigė Kauno mobilaus punkto koordinatorius Lukas Pavlavičius.

Praėjusią savaitę iš visų Kaune atliktų PGR testų, 30 proc. buvo teigiami. Tai – keturiais procentiniais punktais daugiau nei prieš šventes.

Pirmasis PGR testas atvykimo metu turi būti atliktas ne seniau kaip prieš 48 valandas. Neturintys trečios vakcinacijos, praėjus 72 valandoms po atvykimo taip pat turi atlikti greitąjį antigenų tyrimą. To nereikės vaikams iki dvylikos metų.

Už tyrimus turės susimokėti pats asmuo, pirmadienį dpa sakė Kipro sveikatos priežiūros tarnybos atstovė.

Naujos priemonės, skirtos stabdyti omikron atmainos koronaviruso plitimą, bus taikomos tiek paskiepytiems, tiek nepaskiepytiems žmonėms nuo antradienio 23 val. (21 val. GMT laiku).

Per pastarąsias septynias dienas Kipre sparčiai išaugo naujų užsikrėtimų koronavirusu skaičius. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sausio 2 dieną užregistruoti 3538 atvejai. Prieš savaitę jų buvo 1925. Naujos priemonės galios iki sausio 15 dienos. Tada vyriausybė Nikosijoje iš naujo išnagrinės padėtį, sakoma pranešime.

Pasveiko, nors nesirgo

Alina Tamošauskienė praėjusį penktadienį sveikatos sistemos buvo pripažinta pasveikusia nuo koronaviruso, nors juo ir nesirgo.

"Keturiolika dienų sveikatos sistemoje galiojo įrašas, esą sergu COVID-19. Nors juo ir nesirgau. Penktadienį atsirado įrašas, kad pasveikau, tik nežinau, nuo ko", – pečiais gūžčiojo klaipėdietė.

A.Tamošauskienė į keblią situaciją papuolė, kai susiruošė išvykti savaitgaliui į Angliją aplankyti dukters.

Pirmąjį COVID-19 testą moteris atliko Klaipėdoje. Jo atsakymų teko laukti parą. Tačiau prieš pat skrydį klaipėdietė atliko greitąjį antigenų testą.

"Jis buvo neigiamas. Sėkmingai išskridau lėktuvu. Kitą dieną sulaukiau atsakymo dėl PGR testo, atlikto Lietuvoje. Atsakymas jau buvo teigiamas, nors tarp šių dviejų testų tebuvo praėjusios 33 minutės", – pasakojo moteris.

Klaipėdietę pribloškė tokia žinia, o tas faktas, kad tarp PGR ir vadinamojo antigenų testo tebuvo praėjęs pusvalandis, kėlė klausimų dėl tyrimo patikimumo.

"Pagal Anglijos tvarką, atvykus į šalį taip pat reikia atlikti testą. Jis buvo atliktas jau kitą dieną po nusileidimo lėktuvu. Anglijos laboratorija konstatavo, kad PGR testas yra neigiamas", – pasakojo A.Tamošauskienė.

Pareikalavo izoliuotis

Moteris užsienyje tebuvo kelias dienas. Aplankiusi dukrą, ji grįžo į Lietuvą. Ketvirtasis testas parodė, kad koronavirusu moteris tikrai neserga. Bet tuo jos bėdos nesibaigė.

"Sulaukėme Nacionalinio visuomenės sveikatos centro darbuotojų skambučio su pranešimu, kad reikalinga izoliacija. Mes iš karto pasakėme, kad tai kažkokia nesąmonė, juk kiti testai yra neigiami. Paprašiau išaiškinti situaciją, kodėl mes turime izoliuotis?" – prisiminė Alinos vyras Raimondas Tamošauskas, kuris taip pat buvo įsuktas į aiškinimųsi dėl testų ratą.

Skrydis: tris neigiamus ir vieną teigiamą COVID-19 testus gavusi A.Tamošauskienė Anglijoje laikoma sveiku žmogumi, o Lietuvoje – ligoniu. Dėl testo klaidos izoliacija grėsė ne tik moters šeimai, bet ir visiems keliavusiems lėktuvais kartu su ja. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Labiausiai klaipėdiečių šeimą pribloškė tai, kad nors Anglijoje atliktas tyrimas parodė, kad užkrato nėra, Lietuvoje izoliacija turėjo grėsti ne tik visai šeimai, bet ir dviem keleivių pilniems lėktuvams, kuriais keliavo moteris.

"Ne tik lėktuvų, bet ir autobusų, kuriais keliauta iki oro uosto, keleiviams. Anglija ramiausiai išleido šią keleivę ir nelaikė jos sergančia. Lietuvoje nutiko priešingai", – stebėjosi R.Tamošauskas.

Atsakymų nerado

Paskutinis PGR testas dėl koronaviruso buvo atliktas jau Lietuvoje ir jis taip pat buvo neigiamas.

Dėl žmonos testų R.Tamošauskui teko skaityti Lietuvoje galiojančius įstatymus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymus.

"Lietuvoje niekas nesugebėjo paaiškinti, kaip turi elgtis žmogus tokioje situacijoje. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras aiškino, kad žmona serga ir turi izoliuotis. Izoliuotis turėtų ir visi, kontaktavę su ja", – stebėjosi vyras.

Poliklinikoje – tyla?

A.Tamošauskienė visais įmanomais būdais mėgino susisiekti su savo šeimos gydytoja.

"Mano šeimos gydytoja taip ir nesugebėjo atšaukti saviizoliacijos, nors tam turėjo visus svarius įrodymus. Paskutinis testas, kuris buvo atliktas rugsėjo 11 d., turėjo būti įrodymas, kad ligos nėra. Tačiau to gydytojai neužteko, kad būtų atšaukta izoliacija. Į telefono skambučius gydytoja neatsakė, kaip ir į siųstas žinutes. Privačios klinikos "Nefrida" vadovas mums taip pat buvo nepasiekiamas", – prisiminė moteris.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informavo pacientę, kad tik šeimos gydytojas sprendžia apie tai, ar žmogus yra sveikas, ar ne.

"Visi siuntinėja mus kuo toliau, kad tik nusiimtų atsakomybę. Klinikai netinka Nacionalinio visuomenės sveikatos centro išaiškinimas, kad būtent šeimos gydytojas turi panaikinti saviizoliaciją, jei atlikti PGR testai nerodo ligos. Klinika su mumis nebendrauja, su jais susisiekti neįmanoma", – stebėjosi klaipėdiečių šeima.

Dienraštis "Klaipėda" taip pat kelias dienas mėgino susisiekti su "Nefridos" klinika. Bendraisiais registratūros ir klinikos vadovo telefonais žurnalistams nepavyko prisiskambinti nei praėjusios savaitės pabaigoje, nei šį pirmadienį.

Klausimai – ir ministrui

R.Tamošauskas suskaičiavo, kad įvairiausiais adresais išsiuntė nemažai laiškų su užklausomis.

"Išsiunčiau 15 laiškų į Sveikatos ministeriją ir Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Gal kas nors iš jų atsakys man į šitą klausimą – kas turi panaikinti izoliaciją ir įrašą apie COVID-19 ligą, nes ja nesirgta? Ar kas nors pripažins, kad tas teigiamas testas buvo klaidingas?" – klausė vyras.

Paaiškėjo, kad tokios galimos situacijos yra žinomos ir yra tvarka, kurios dera laikytis, kai tam pačiam asmeniui daryti testai pateikia prieštaringus duomenis.

"Koronaviruso infekcijos diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašas skelbia, kad jei asmeniui atlikus patvirtinamąjį PGR tyrimą gaunamas neigiamas atsakymas, šeimos gydytojas nuotolinės konsultacijos būdu susisiekia su asmeniu, išsiaiškina, ar jam pasireiškia COVID-19 ligos simptomai ir, jei ne, nutraukia izoliaciją", – tvarkos aprašą citavo R.Tamošauskas.

Iškreipta statistika?

A.Tamošauskienės patirtis byloja, kad absoliučiai testo nenuneigiamumu negalima tikėti.

"Klaidų pasitaiko, klysta net ir technika. Vadinasi, gali suklysti ir laboratorija. Jei patys gydytojai nemoka paaiškinti tokių situacijų, kyla klausimas, ar tikrai visi šie skaičiai apie sergamumą Lietuvoje yra tikslūs? Veikiausiai yra tokių asmenų, kuriems ši liga gali būti diagnozuota klaidingai. Jie dabar gavę pažymėjimus, kad yra persirgę COVID-19 liga ir gali 210 dienų nesiskiepyti. Nors realiai tie žmonės nėra sirgę ir jie yra pavojingi patys sau. Tai yra sistemos ir medikų nekompetencijos klausimas", – reziumavo R.Tamošauskas.

Tvarkose, kuriose išaiškinta, kaip turi būti diagnozuojamas koronavirusas, yra akcentuota ir tai, kad teigiamas tyrimo rezultatas nebūtinai reiškia, kad virusas yra aktyviai replikuojantis, gali būti pernešamas kitiems.

Mes nenustatinėjame diagnozių.

Klaidingus tyrimų rezultatus gali lemti tai, kad kryžminis užteršimas gali atsirasti dėl ėminių gausos.

"Manau, kad derėtų pateikti skundą sveikatos įstaigai dėl nesuteiktų paslaugų. Žmona buvo priverstinėje izoliacijoje, jai už galiojančios tvarkos nepaisymą galėjo grėsti atsakomybė. O gydytoja, kuri ir yra atsakinga už visą šią istoriją, neprisiima jokios atsakomybės", – sakė R.Tamošauskas.

Kas gydo pacientus?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas nuoširdžiai stebėjosi klaipėdiečių šeimai nutikusia istorija.

Raimundas Grigaliūnas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Mes nenustatinėjame diagnozių. Tam yra šeimos gydytojai, jie aiškinasi kliniką ir nustatinėja ligos požymius. Ne mes gydome jų pacientus. Šeimos gydytojai neturėtų kratytis atsakomybės. Gal kam nors trūksta kompetencijos? Koronaviruso nustatymas yra šeimos gydytojo darbas", – situaciją paaiškino R.Grigaliūnas.

Išgirdęs, kad painioje situacijoje atsakymų į klausimus klaipėdiečiams nurodoma ieškoti Nacionaliniame sveikatos centre, R.Grigaliūnas net pašoko.

"Kas tik netingi, viską siunčia mums. Mes turime savo kompetencijų ribas. Jei jau buvo vienas teigiamas tyrimas, reikia aiškintis, kas toje laboratorijoje ne taip. Jei du PGR testai yra neigiami, kaip žmogų galima laikyti įkaitu? Antigenų testas nėra toks patikimas, bet kodėl dviem PGR testais abejojama? Gal kai kam reikėtų darbą iki galo padaryti? Taip, pagal teisės aktus moteris gautų baudą, jei kas nors paskųstų, kad ji nesilaiko izoliacijos. O, kaip aiškėja, ji gali būti net ir nesirgusi", – stebėjosi R.Grigaliūnas.

„Yra serologinis tyrimas, kai galbūt nežinojome, kad sirgome, bet atlikus serologinį antikūnų tyrimą, matome, kad antikūnų yra pakankamai, ir turime tai įrodantį dokumentą, kuris galioja 60 dienų“, – sakė Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė.

Bilietu patekti į prekybos centrą gali būti neigiamas PGR ar greitasis antigenų testas. „Dažniausiai atsineša galimybių pasus, dalis atsineša Europos Sąjungos, mažai kas jų apskritai neatsineša“, – teigė parduotuvės direktorė Dovilė Stravinskienė.

„Neturiu dokumento, bet neseniai, prieš valandą, esu pasidaręs PGR tyrimą, bet dar nesu sulaukęs rezultato“, – atviravo žurnalistų kalbintas vyras.

PGR tyrimo rezultato gali tekti laukti ir parą, todėl vaikinas turėjo išeiti iš parduotuvės. Tuo tarpu, greitojo antigenų testo rezultatas e.sveikatos puslapyje gali atsirasti ir po 20 minučių. Nors nemokamai mobiliajame punkte testuotis galimybių pasui negalima, kai kurie žmonės neslepia, kad tiriasi būtent dėl jo.

„Stovėti su pusantrų metų vaiku yra nesąmonių nesąmonė. Gaila žiūrėti, kad mūsų Lietuva iki to nusirito“, – sakė sutikta jauna moteris. „Tikrai labai daug laiko bus prarasta šiems dalykams... Gerai ir skiepytis, bet dėl visokiausių šalutinių poveikių gal šiek tiek ir baisoka. Laukiu vizito pas gydytoją, kol kas paskirta tik 16 dieną“, – atviravo kita moteris.

Stovėti su pusantrų metų vaiku yra nesąmonių nesąmonė. Gaila žiūrėti, kad mūsų Lietuva iki to nusirito.

O štai, Artūras testą sako atliekantis dėl darbo, o ne dėl galimybių paso. „Man į kirpyklą nereikia – apsikerpu, apsikutu pats. Į parduotuvę žmona nueis“, – šyptelėjo vyriškis.

Tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos biuras sako, kad ir darbui skirtu testu žmogus gali pasinaudoti eidamas į parduotuvę. „Tikėtina, kad asmuo, kuris atliko antigenų testą mobiliajame punkte, gali parodyti atliktą antigenų testą, kuris yra neigiamas, ir laisvalaikio praleidimo įstaigoje – restorane, kavinėje...“, – teigė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.

Kitas žurnalistų kalbintas vyras – Marius neslepia – nemokamu darbui reikalingu testu naudosis ir kavinėje. „Galioja 48 val. Aš geriau su kartus nueisiu nei vakcinuosiuosi“, – sakė jis.

Visuomenės sveikatos biuro atstovė spėja, kad norintys nemokamai išsitirti, jog gautų pažymą patekti į parduotuvę ar kitą įstaigą, nurodo, kad turi koronaviruso požymių. Nežinia, dėl tokių gudruolių ar dėl to, kad daugėja sergančiųjų, užsiregistruoti testui mobiliajame punkte vietų bent jau sostinėje kitai dienai beveik nebūna.

Sistemai – mero kritika

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius karštąja linija 1808 vadinamą registracijos sistemą pavadino ydinga.

„Dėl ydingos 1808 registracijos sistemos gyventojams, jaučiantiems koronaviruso simptomus, prioritetas testui realiai nėra suteikiamas. Kretingos rajono gyventojai, jaučiantys COVID-19 simptomus, tačiau karštojoje linijoje 1808 negaunantys laisvos vietos testui Kretingos mobiliajame punkte, dabar tai gali padaryti susisiekę su savo šeimos gydytoju“, – tikino A.Kalnius.

Paaiškėjo, kad mobiliuosiuose punktuose didžiąją vietų dalį užima tie, kurie kreipiasi PGR testų dėl to, jog nėra pasiskiepiję, o nauja tvarka reikalauja periodinio testavimo.

Kitą laisvų vietų dalį užima keliautojai, susiruošę vykti į užsienį.

Daugybę kartų specialistai užfiksavo ir tokių atvejų, kai patikrai užsiregistravęs žmogus punkte nepasirodydavo. Tačiau laisvos vietos sergančiam žmogui taip ir neatsirasdavo.

„Užsiregistravus testui į mobilųjį punktą, bet negalint atvykti, prašome atšaukti rezervacijos laiką, nes dėl to nukenčia tie rajono gyventojai, kurie, pajutę COVID-19 simptomus, negali tą pačią ar kitą dieną atlikti testo“, – gyventojus perspėjo A.Kalnius.

Su simptomais – į eilę

Kretingos meras pažymėjo, kad rajone net kelis kartus buvo didinami mobiliojo testavimo punkto pajėgumai.

„Tačiau tai nepadeda, laisvos vietos testui ir toliau tenka laukti ne vieną dieną. Galimybių dar didinti mobiliojo punkto pajėgumus nebeturime dėl medicinos personalo trūkumo. Šiandien mūsų medikai turi ne tik teikti įprastas medicinos paslaugas, kurių poreikis šią vasarą tik išaugo, bet ir aptarnauti vakcinavimo centrą bei mobilųjį punktą“, – tikino Kretingos meras.

Keliautojai užima visas vietas.

Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė tikino, kad uostamiestis taip dirba jau trečią savaitę.

„Mes jau seniai taip dirbame, nes mobilusis punktas yra užkištas. Juk negalima paleisti ligonių vaikščioti ir platinti ligas, tyrimui tokie turi gauti vietą tą pačią dieną. Turime papildomus talonus, mūsų poliklinikos darbuotoja sėdi ir registruoja“, – patikino L.Venckienė.

Loreta Venckienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Talonus išgraibsto atvykėliai

Pasak Klaipėdos miesto poliklinikos vyriausiosios gydytojos, daug vietų uostamiesčio patikros punkte užėmė aplinkinių rajonų gyventojai.

„Rajonai dirbo vasaros režimu, nedirbo šeštadieniais ir sekmadieniais. Tai reiškia, kad aplinkinių rajonų žmonės važiavo pas mus. Karštoji linija duoda žmogui bet kokią laisvą vietą, artimiausiame punkte. Kitą didelę dalį vietų užima tie, kurie kreipiasi nemokamam PGR testui, kurie vyksta į užsienį. Keliautojai užima visas vietas“, – akcentavo L.Venckienė.

Sveikatos priežiūros specialistams e.sveikatos sistemoje jau sukurta galimybė duomenis apie antikūnų tyrimų rezultatus įvesti į naują, standartizuotą formą ir unifikuotai žymėti šių tyrimų rezultatus. Dėl antikūnų tyrimų įvairovės iki šiol sveikatos priežiūros specialistai šių tyrimų rezultatus įvesdavo įvairiai, todėl priimtas sprendimas standartizuoti tyrimų rezultatus ir taip įgalinti jų naudojimą galimybių pasui.  Tad visi asmenys, kurie nuo rugpjūčio 16 d. atliks kiekybinius ar pusiau kiekybinius antikūnų tyrimus ir gaus teigiamus rezultatus, galės gauti galimybių pasą.

Į galimybių pasą įtraukti COVID-19 IgG antikūnų arba bendrųjų antikūnų kiekybiniai ar pusiau kiekybiniai serologinių imunologinių tyrimų rezultatai (kai nustatomi anti-S, anti-S1 arba anti-RBD IgG antikūnai prieš SARS-CoV-2).

Galimybių pasas asmeniui, turinčiam teigiamą antikūnų kiekį galios 60 dienų nuo antikūnų testo atlikimo datos.

„Iki šiol nebuvo galimybės antikūnų tyrimus atliekančioms įstaigoms į e. sveikatos sistemą, kurios pagrindu generuojamas galimybių pasas, įvesti standartizuotus šių tyrimų rezultatus. Antikūnų testų yra net kelios rūšys, tad ir jų rezultatai, natūralu, gali skirtis, – sako Registrų centro Paslaugų valdymo direktorė Diana Vilytė. – Be to, iki šiol nebuvo sutarimo tarp sveikatos priežiūros specialistų, kiek šio testo pagrindu sugeneruotas galimybių pasas turėtų galioti. Įdiegus sprendinius, gydymo įstaigos jau gali naudoti standartizuotą duomenų įvedimo formą“.

Nelieka antigeno testo, trumpėja PGR testo galiojimas

Vyriausybės sprendimu, galimybių pasas nebebus generuojamas asmenims, remiantis neigiamu greitojo antigeno testo rezultatu. Nuo šiol galimybių pasai bus generuojami tik gavus neigiamą SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatą. Atkreiptinas dėmesys, kad trumpėja PGR tyrimo galiojimo laikas – vietoj 72 valandų nuo šiol jis galios 48 valandas skaičiuojant nuo ėminio paėmimo momento.

Reikalinga pabrėžti, kad nuo šiol galimybių pasai bus formuojami tik mokamų SARS-CoV-2 PGR tyrimų pagrindu.

Reikalinga pabrėžti, kad nuo šiol galimybių pasai bus formuojami tik mokamų SARS-CoV-2 PGR tyrimų pagrindu. Tačiau išimtys taikomos tiems asmenims, kurie dėl kontraindikacijų negali skiepytis ir jam atliekamas nemokamas SARS-CoV-2 PGR tyrimas. Taip pat išimtys bus taikomos ir nėščiosioms. Tokiais atvejais asmenys turės pateikti tai patvirtinantį sveikatos išrašą kartu su neigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu.

Ir toliau galimybių pasą gaus asmenys, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimosi schema ir persirgę COVID-19 liga, kai tai patvirtinta PGR tyrimo ar antigeno testo rezultatais.

Registrų centras primena, kad šią savaitę buvo pratęstas galimybių paso atnaujinimo terminas ir nuo šiol galimybių paso QR kodą norintiems juo naudotis asmenims reikalinga atnaujinti kas 60 dienų.

Tačiau reikalinga atkreipti dėmesį į tai, kad kaskart atnaujintas galimybių pasas, nepriklausomai nuo nurodyto galiojimo termino, galios pagal nustatytas Galimybių paso išdavimo sąlygas ir terminus – kaip antai, 210 dienų nuo diagnozuotos COVID-19 ligos, 48 val. po neigiamo PGR testo ar 60 d. nuo teigiamo antikūnų testo. Praėjus nustatytiems persirgimo ar laboratorinių tyrimų galiojimo terminams, tikrinant galimybių paso QR kodą, jis bus negaliojantis.

Šiuo metu nėra nustatytas galimybių paso galiojimo terminas po vakcinacijos, tad galiojimas – neribotas, tik reikalingas periodinis pačio galimybių paso atnaujinimas.

Galioja ir kiti dokumentai

Registrų centras primena, kad pagal šiuo metu sveikatos apsaugos ministro patvirtintas taisykles, asmenys vietoj galimybių paso gali naudoti vieną iš medicininių dokumentų iš e.sveikatos sistemos: ES skaitmeninį COVID-19 sertifikatą (vakcinacijos ir persirgimo dalis), vakcinacijos išrašą, dokumentą, įrodantį, kad persirgta COVID-19 liga, neigiamo PGR testo ar teigiamą antikūnų rezultato išrašą. Šiuos dokumentus, negalintiems prisijungti prie e.sveikatos sistemos, gali išduoti sveikatos priežiūros įstaiga. Galima naudoti telefone arba atspausdintus.

Tačiau rekomenduojama turėti galimybių pasą, kaip paprastesnę ir patogesnę priemonę. Patikrinti galimybių pasą yra labai paprasta – užtenka nuskanuoti QR kodą.