„Nejaučiu jokios sąžinės graužaties dėl to, ką padariau dėl Šiaulių ligoninės“, – susitikime su Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ sakė A. Dulkys.

Ministras akcentavo, kad pats kelis kartus lankėsi Šiaulių ligoninėje po gegužės mėnesį įvykusios plačiai aptartos tragedijos, kai čia dirbusi jauna medikė galimai dėl patirto mobingo nusižudė.

„Man pačiam teko ten du kartus lankytis, jeigu reikės, lankysiuosi dar. Bendravau ir su gydytojais, ir su kolektyvu“, – tikino jis.

Sveikatos apsaugos ministro teigimu, viešumoje yra daug netikslios informacijos dėl gydytojų, kurie nusprendė palikti Šiaulių ligoninę. Tačiau jis pabrėžė, kad su gydytojų trūkumo problema susiduria visos šalies sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau šioje ligoninėje išskirtinių problemų, pasak A. Dulkio, nėra.

„Tikrai stengėmės suteikti pagalbą. Šiaulių ligoninė tikrai neturi kažkokių išskirtinių problemų“, – tvirtino ministras.

Tačiau ministras akcentavo, kad korupcijos apraiškų jis netoleruoja, todėl R. Mažeikos nušalinimas buvo teisingas žingsnis.

„Vadovams kartelę dėl antikorupcijos ir kitų dalykų aš keliu pačią aukščiausią. Tai, kad Lietuvoje trūksta gerų įstaigų vadovų, nereiškia, kad galime toleruoti kai kuriuos dalykus“, – įsitinęs A. Dulkys.

ELTA primena, kad liepos viduryje sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys atšaukė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių R. Mažeiką iš užimamų pareigų.

Gegužės mėnesį buvo sudaryta komisija dėl R. Mažeikos galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Komisija nustatė, kad ligoninės direktorius padarė darbo pareigų pažeidimus, neužtikrindamas ir netinkamai kontroliuodamas ligoninės vidinius procesus, neužtikrindamas nediskriminacinės darbo aplinkos darbuotojams, neužkirsdamas kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis, toleruodamas ir nesiimdamas efektyvių priemonių psichosocialiniam klimato gerinimui.

Taip pat Sveikatos apsaugos ministerija gavo informaciją iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinėje tyrimų valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su viešaisiais pirkimais sveikatos apsaugos sektoriuje. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius R. Mažeika šiame tyrime patrauktas įtariamuoju.

Komisija pateikė siūlymą pripažinti R. Mažeikos darbo pareigų pažeidimus ir pasiūlė svarstyti jo atšaukimą iš direktoriaus pareigų dėl prarasto pasitikėjimo. Komisijos išvada ministrui buvo pateikta birželio 23 d. Susipažinęs su ja, sveikatos apsaugos ministras priėmė sprendimą pradėti R. Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą.

Ligoninės direktorius į darbą priimamas viešo konkurso būdu penkeriems metams. Darbo sutartį su gydymo įstaigos direktoriumi sudaro ir nutraukia sveikatos apsaugos ministras.

„Iš tiesų mes netenkinsime Vyriausybės atstovo prašymo“, – BNS pirmadienį sakė A. Klišonis.

Siūlymą panaikinti potvarkį dėl R. Mažeikos skyrimo pateikęs Vyriausybės atstovas žada tokį savivaldybės sprendimą skųsti.

„Jeigu taip įvyks, kai gausime oficialiai, per 10 dienų turime kreiptis į regiono administracinį teismą, su prašymu, kad teismas naikintų tą mero potvarkį“, – sakė Vyriausybės atstovas Andrius Cechanavičius.

Nesutaria dėl reikalavimų laikinam vadovui

Vyriausybės atstovo duomenimis, Plungės rajono savivaldybės ligoninės medicinos auditoriaus pareigas ėjusiam R. Mažeikai laikinai eiti Ligoninės direktoriaus pareigas pavesta nuo rugpjūčio 17 dienos. Vyriausybės atstovas teigia, jog įstatymai numato, kad vidaus audito tarnybos vadovas ir auditoriai negali dalyvauti valdant viešąjį juridinį asmenį.

Pasak mero, nuo tada, kai R. Mažeika buvo paskirtas vadovu, nebeatlieka audito pareigų, todėl šis aspektas nebėra aktualus.

Taip pat Vyriausybės atstovas teigia, kad skiriant asmenį savivaldybei pavaldžios įstaigos laikinuoju vadovu, turėtų galioti tokie pat reikalavimai kaip ir nuolatiniam, išrinktam konkurso būdu, o šiems Korupcijos prevencijos įstatymas numato pareigą pateikti Specialiųjų tyrimų tarnybos informaciją apie nepriekaištingą reputaciją.

Tačiau savivaldybės teigimu, reikalavimas turėti šią pažymą numatytas tik prieš skiriant asmenį į pareigas po konkurso.

„Prieš konkursą jokios pažymos niekur nėra teikiamos“, – teigė meras.

Vyriausybės atstovo įsitikinimu, laikinajam vadovui įstatymai numato tas pačias teises ir pareigas kaip ir nuolatiniam vadovui, iš ko turėtų išplaukti ir analogiški keliami reikalavimai.

Vadovas – įtariamasis

Be to, A. Cechanavičius pastebėjo, kad savivaldybė, būdama įsitikinusi dėl vadovo nepriekaištingos reputacijos, galėjo tiesiog kreiptis ir gauti tai patvirtinantį dokumentą.

„Klausimėlis yra, kad ta pažyma ko gero bus neigiama“, – teigė jis.

R. Mažeika taip pat yra tarp medikų, kuriems įtarimai pateikti didelio masto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys R. Mažeiką iš Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pareigų atšaukė po ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės.

Sprendimas priimtas, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė ministrui savo išvadas, jog ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.

Teisėsauga aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.

„Yra dvi abejotinos istorijos. Be abejo, žmogus nėra nuteistas, negali sakyti, kad jis yra kaltas – mes to ir nesakome. Bet vis tiek reputacijai yra suduotas smūgis“, – teigė Vyriausybės atstovas.

„Kol vyksta ikiteisminiai tyrimai, tu ten esi įtariamasis – kaip gali tokį žmogų skirti į vadovaujančias pareigas toje pačioje įstaigoje, kur vyksta tyrimas?“, – svarstė jis.

Skelbs konkursą

R. Mažeika ligoninei vadovauti paskirtas iki kol bus surengtas nuolatinio vadovo konkursas. Ankstesnis ligoninės direktorius Antanas Martusevičius nuo pareigų šių metų kovą buvo nušalintas atliekant tą patį ikiteisminį tyrimą, kuriame įtariamas ir R. Mažeika.

A. Klišonis pabrėžė, kad konkursą surengus, pažyma dėl nepriekaištingos reputacijos iš laimėtojo neabejotinai bus reikalaujama.

Meras taip pat atkreipė dėmesį, kad nušalinus ankstesnį ligoninės direktorių, buvo paskirti jau du laikinieji vadovai, tačiau nei dėl vieno iš jų Vyriausybės atstovas nesikreipė.

„Šioje vietoje yra tiesiog nenuoseklumas“, – sakė A. Klišonis.

A. Klišonis tikino, kad konkursas bus suorganizuotas „dirbtinai netempiant laiko“.

Teisėsauga įtaria, kad medicinos įranga prekiaujančios įmonės galėjo neteisėtai laimėti įvairių Lietuvos gydymo įstaigų pirkimų už daugiau kaip 3 mln. eurų.

„Noriu pasakyti tai, kad jūsų pateikta informacija yra visiškai netiksli, nes apie pareikštus įtarimus informacija apie Remigijų Mažeiką buvo paviešinta. Tačiau ir paviešinus šią informaciją jis toliau vadovavo Šiaulių Respublikinei ligoninei. Ir tam Sveikatos apsaugos ministerija, kuri yra jos steigėja, jo nenušalino. Būtent tai buvo vienas iš tų sprendinių, kuo aš rėmiausi“, – situaciją komentavo meras.

– Bet būtent dėl tokių įtarimų vadovas buvo atšauktas iš Lietuvos prezidentui patarinėjusios ekspertų grupės. Tai kodėl ten jį atšaukė?

– Aš manau, kad reikia vertinti tą vadovo kompetenciją, kuri yra. Ir, kaip minėjau, SAM, kuri yra tiesioginis kuratorius ir steigėjas Šiaulių Respublikinės ligoninės, ji net ir esant vieniems ar kitiems pareikštiems kaltinimams matė, kad R. Mažeika yra tinkamas vadovauti būtent šiai ligoninei. Noriu pastebėti, kad šių metų balandžio mėnesį, kai buvo R. Mažeikos vertinimai kaip Šiaulių ligoninės vadovo, SAM įvertino jį tikrai puikiai.

– Vertinimas, kuris nuskambėjo vėliau, skambėjo kitaip. Buvo nustatyta, kad ligoninės vadovo elgesys menkina įstaigos reputaciją, sukėlė darbuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą. Be to, dar buvo pažymėta, kad ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino dediskriminacinės darbo aplinkos ir neužkirto kelio saugiam psichosocialiniam klimatui. Viena jo darbuotoja nusižudė. Ar jūs tikrai galvojate, kad šis asmuo yra tinkamas būti Plungės ligoninės vadovu po to, kas nutiko Šiaulių ligoninėje ir kai ši istorija nuskambėjo per visą Lietuvą?

– Iš tikrųjų ta informacija visiems turbūt buvo pakankamai plačiai pateikta. Manau, kad poną R. Mažeiką, kuris vadovavo Šiaulių ligoninei, mūsų ligoninės medikai pažįsta pakankamai gerai. Pažįsta būtent iš tos profesinės pusės, kadangi Šiaulių ligoninė buvo ta, kuri organizavo covido situaciją ir covido valdymą Šiaulių ir Telšių apskrityse. Ir būtent mūsų savivaldybės medikų teikimas buvo tai, kad R. Mažeika galėtų vadovauti mūsų ligoninei. Tai buvo vienas iš faktorių, dėl ko kartu dirbant su savivaldybės tarybos nariais ir su savivaldybės administracija buvo pasirinktas toks sprendimas. Noriu pasakyti, kad R. Mažeika jau dirbo mūsų ligoninėje, jis dirbo kitose pareigose. Pareiškus norą iš laikinųjų vadovų išeiti buvusiai laikinajai vadovei, reikėjo priimti sprendimą, kuris žmogus galėtų ją pavaduoti.

R. Mažeika yra tas specialistas, kurį rekomendavo patys ligoninės medikai. Jų balsas yra pakankamai lemiamas.

– Bet kokiu atveju, pono R. Mažeikos pavardė nuskambėjo mobingo skandale. Kaip Plungės ligoninės darbuotojai sureagavo, kai toks žmogus, kurio pavardė skambėjo tokiame skandale, atėjo dirbti į Plungę?

– Jeigu jūs mane išgirdote, ką aš sakiau ką tik, tai būtent vienas iš pačių pirmųjų siūlymų, kad ligoninės vadovu galėtų būti būtent pats R. Mažeika. Tai buvo iš mūsų ligoninės darbuotojų pateiktas siūlymas. Aš manau, kad jie būtent covido situacijoje jį pažino kaip vadovą ir kaip gerą organizatorių.

– Gerai, bet bet kokiu atveju jums yra įteiktas ultimatumas – arba teismai, arba atleidžiate vadovą. Ką darysite?

– Aš manau, kad jūs šiek tiek hiperbolizuojate situaciją. Tai yra ne ultimatumas, o teikimas, ką Vyriausybės atstovas gali teikti. Ir yra pateikti du pagrindai, dėl kurių jie matytų, kad galbūt R. Mažeika negali eiti šitų pareigų. Viena – Korupcijos įstatymo prevencijos devinto straipsnio šeštas punktas. Kuriame iš tiesų matyt yra koalicinė situacija, kad būtent nėra įvardintos viešosios įstaigos. Tai yra vienas momentas. Kitas – dėl jo, kaip auditoriaus darbo. Šiuo metu jis auditui ligoninėje nebevadovauja. Mano darbo praktikoje, kaip mero, niekuomet nėra buvę tokių atvejų ir niekuomet nebuvę Vyriausybės atstovo teikimo, kad, noriu pabrėžti, laikinajam vadovui reikalinga būtent ta pažyma. Tai yra pirmas kartas per mano septynerių metų, kaip mero darbo istoriją. Organizuojant konkursą į nuolatinio vadovo vietą be jokios abejonės konkurso laimėtojui pažyma bus įteikiama.

– Mere, ką darysite: ar atleisite vadovą, ar ne?

– Kadangi šį raštą aš gavau tik ryte, jį nagrinėja mūsų savivaldybės teisininkai. Jie man teiks rekomendacijas.

– Tai gal jūs planuojate skelbti konkursą į darbo vietą? Nes dabar Vyriausybės atstovas sako, kad tai yra gudravimas priimti laikinuoju vadovu poną R. Mažeiką, kad tai prasilenkia su skaidrumo standartais, pakerta pasitikėjimą valdžios institucijomis ir tai yra nesąžininga. Kada bus konkursas?

– Kaip ir minėjau, jis yra priimtas laikinuoju vadovu ir savivaldybė skelbs konkursą direktoriaus pareigoms.

Mes suinteresuoti, kad Plungės ligoninė išliktų aktyvaus gydymo ligoninė. Tai buvo vienas iš svertų, kad sprendimą reikia priimti pakankamai greitai, o konkurso organizavimas užtruktų du-tris mėnesius ir ilgiau.

– Žiniasklaida skelbia, kad su ponu R. Mažeika jus sieja ilga pažintis. Kiek metų jūs esate pažįstami?

– Sunku pasakyti. Epizodiškai R. Mažeiką aš pažįstu gal kokius aštuonerius metus. O daugiau aš jį pažinau per paskutinius metus, kai buvo covidiniai metai. Tai nuo praėjusių metų spalio-lapkričio mėnesio. Būtent tada, kai Šiaulių ligoninė buvo organizuojanti Šiaulių ir Telšių apskrityse.

– Įvertinus visas aplinkybes, kurias ir dabar apkalbėjome, nemanote, kad visuomenėje gali kilti pagrįstų abejonių, kad galbūt poną R. Mažeiką įdarbinote kaip draugą, kaip seną pažįstamą?

– Aš manau, kad tai yra žurnalistų interpretacija, todėl, kad aš kaip meras tikrai nepasirašinėjau jokių sutarčių su Šiaulių ligonine. Tai aš manau, kad čia yra visiškai hiperbolizuoti dalykai. Iš kitos pusės, kaip minėjau, R. Mažeika yra tas specialistas, kurį rekomendavo patys ligoninės medikai. Jų balsas yra pakankamai lemiamas. Kitas dalykas, aš sveikatos apsaugos sistemoje dirbu pakankamai seniai, tai man nepažįstamų žmonių, kurie dirba sveikatos apsaugos sistemoje, tikrai nėra daug. Kadangi aš pats esu dirbęs SAM, nors nekuravau šios srities, bet žmonių pažįstu pakankamai daug. Tai kad Lietuva nėra didelė.

– Kiek dar kandidatų svarstėte, ieškodamas laikinojo vadovo ligoninei? Kokios kandidatūros buvo apgalvotos, koks žmonių kiekis figūravo?

– Buvo siūlymai pradžioje eiti dar dviem asmenims. Tačiau jie iš tikrųjų patys to atsisakė ir rekomendavo gerbiamą R. Mažeiką.

– Ir jūs nepabijojote mobingo šešėlio ir viso to skandalo šleifo?

– Žinodamas, kad reakcija gali būti, todėl ir kreipiausi į visus savivaldybės tarybos narius, ir visiems tiems, kurie buvo suinteresuoti spręsti šitą klausimą ir matyti tą problemą, buvo organizuotas pasitarimas. Dalis savivaldybės tarybos narių praktiškai iš visų frakcijų dalyvavo. Pasikalbėjimas truko turbūt apie tris valandas. Buvo išnagrinėtos įvairios situacijos, kokios yra. Juo labiau, kad dabartinė situacija Plungės ligoninėje nėra pati geriausia, nes visi išgyvename ne tik mūsų, bet ir kitos ligoninės išgyvena tą virsmą, kuris matomas sveikatos apsaugos sistemos pertvarkoje. Ir mes suinteresuoti, kad Plungės ligoninė išliktų aktyvaus gydymo ligoninė. Tai buvo vienas iš svertų, kad sprendimą reikia priimti pakankamai greitai, o konkurso organizavimas užtruktų du-tris mėnesius ir ilgiau.

Ministro įsakymu iki darbo dienos pabaigos R. Mažeika įpareigotas perduoti, o Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja administravimui Aušrelė Šalkauskienė perimti ligoninės svarbiausius reikalus ir dokumentus.

Birželio 28 dieną ministras pranešė pradedantis R. Mažeikos atšaukimą iš pareigų.

Sprendimas priimtas po to, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė jam savo išvadas.

Pasak ministro, komisija pateikė siūlymą pripažinti R. Mažeikos darbo pareigų pažeidimus ir, įvertinus visą kitą informaciją, susijusią su ligoninės vadovo veikla, svarstyti jo atšaukimą iš direktoriaus pareigų.

A. Dulkio teigimu, ligoninės vadovo elgesys sumenkino įstaigos reputaciją, sukėlė darbuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą įstaigos veikla, todėl nuspręsta pradėti jo atleidimo procesą.

Komisija nustatė, kad ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.

Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui teisėsaugos pateikti įtarimai.

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Be to, R. Mažeika taip pat yra tarp medikų, kuriems įtarimai pateikti didelio masto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų. Jame įtariama per 50 žmonių, iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai.

„Raginame persvarstyti sprendimą ir itin atsakingai vertinti situaciją, nes nepagrįsti ir neatsakingi sprendimai gali sutrikdyti vienos iš didžiausių šalies gydymo įstaigų veiklą ir sukelti realią grėsmę regiono pacientų sveikatai“, – išplatintame pranešime teigia daugiausiai „valstiečių“ frakcijai priklausantys politikai.

Pasak jų, antradienį gautas ligoninės darbuotojų, palaikančių įstaigos vadovą, laiškas leidžia manyti, kad ministerijos sudaryta pokyčių grupė neįsiklausė į abiejų pusių argumentus, o sprendimas atleisti vadovą yra labiau parodomoji akcija, kuri nesprendžia darbuotojų mobingo problemos.

„Dar daugiau, tai kuria itin pavojingą precedentą, kuomet gydytojų vadovų ir sveikatos specialistų itin teigiamai vertinamas vadovas yra atleidžiamas remiantis nebaigtais institucijų tyrimais ar abstrakčiomis prielaidomis dėl psichoemocinio klimato neužtikrinimo“, – teigiama pranešime.

Tai kuria itin pavojingą precedentą, kuomet gydytojų vadovų ir sveikatos specialistų itin teigiamai vertinamas vadovas yra atleidžiamas remiantis nebaigtais institucijų tyrimais ar abstrakčiomis prielaidomis dėl psichoemocinio klimato neužtikrinimo.

„Šiandien iš dalies jaunųjų, vadovo į ligoninę pakviestų, medikų jau gaunamos žinutės apie planus atsisakyti darbo šioje įstaigoje, jei bus atleistas juos pritraukęs vadovas. Tokie signalai yra labai pavojingi, žinant, kaip sudėtinga pritraukti jaunus specialistus dirbti regionuose. Pasitraukus specialistams, gali iškilti reali grėsmė gydymo (ypač klasterinių) paslaugų teikimui regione. Nelikus kritinių profesinių specialistų, Šiaulių regiono pacientams tokių paslaugų tektų vykti į Klaipėdą ar net Kauną“, – tvirtina politikai ir ragina A. Dulkį įsiklausyti į Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovą palaikančių darbuotojų prašymą ir jų išdėstytus argumentus bei pakeisti savo sprendimą dėl vadovo atleidimo.

Pranešimą pasirašė „valstiečių“ frakcijai priklausantys Aurelijus Veryga, Asta Kubilienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Valius Ąžuolas bei Lietuvos regionų frakcijai priklausantis Remigijus Žemaitaitis.

Paviešino ligoninės darbuotojais pasivadinusių asmenų pareiškimą

Prie išplatinto politikų pranešimo pridėtas Respublikinės Šiaulių ligoninės darbuotojų kreipimasis dėl susiklosčiusios situacijos.

Rašte, kurį pasirašo vardais neprisistatę ligoninės darbuotojai, „norintys dirbti su direktoriumi R. Mažeika“, reiškiamas susirūpinimas, kad situacija dėl R. Mažeikos nušviečiama netinkamai, o kartu neatsižvelgiama į pozityvius pokyčius ligoninėje.

„Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujant direktoriui R. Mažeikai ligoninėje atlikti svarbūs struktūriniai pokyčiai, orientuoti į pacientus (...). Gydymo įstaigoje inicijuotos naujovės leido Šiaurės Lietuvos regiono gyventojams pasiūlyti aukšto lygio gydymo paslaugas, o Respublikinei Šiaulių ligoninei įsitvirtinti ir tapti sparčiai tobulėjančiu gydymo centru“, – teigiame pareiškime.

Ligoninės darbuotojais prisistatę asmenys prašo ministro įvertinti rašte įvardijamus gydymo įstaigai reikšmingus pokyčius, įvykusius per direktoriaus R. Mažeikos vadovavimo metus. Taip pat teigiama, kad būtent ministerijos sprendimas atleisti R. Mažeiką iš pareigų daro žalą ir kenkia motyvacijai tų asmenų, kurie galėtų sieti savo karjerą su Respublikine Šiaulių ligonine.

„Tokie sprendimai primena politinį susidorojimą, nenorą apginti kompetentingą, profesionalų, inovatyvų ligoninės vadovą, siekiant patenkinti visuomenės, žiniasklaidos, politikų daromą spaudimą, pagrįstą išankstinėmis nuomonėmis“, – teigiama Šiaulių ligoninės darbuotojais pasivadinusių asmenų pranešime.

ELTA primena, kad tyrimai Šiaulių ligoninėje prasidėjo po visuomenėje plačiai aptartos tragedijos, kai gegužę šioje ligoninėje dirbusi jauna medikė galimai dėl patirto mobingo nusižudė.

Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys pirmadienį pranešė nusprendęs pradėti Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus R. Mažeikos atšaukimo iš einamų pareigų procedūrą. Pasak ministro, vadovo elgesys menkina ligoninės reputaciją ir sukėlė tiek jos darbuotojų, tiek ir gyventojų nepasitikėjimą.

„Šiandien priėmiau sprendimą pradėti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo R. Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą“, – spaudos konferencijoje pranešė ministras.

„Ta procedūra bus baigta iki liepos 9 dienos“, – pridūrė jis.

Sprendimas priimtas po to, kai gegužę sudaryta komisija dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo pateikė išvadas.

„Komisija pateikė siūlymą pripažinti R. Mažeikos darbo pareigų pažeidimus, taip pat įvertinus visą kitą informaciją, susijusią su ligoninės vadovo veikla, siūlė svarstyti jo atšaukimą iš direktoriaus pareigų bei nutraukti darbo sutartį dėl prarasto pasitikėjimo“, – kalbėjo ministras.

A. Dulkio teigimu, ligoninės vadovo elgesys sumenkino įstaigos reputaciją, sukėlė darbuotojų ir visuomenės nepasitikėjimą įstaigos veikla, todėl nuspręsta pradėti jo atleidimo procesą.

R. Mažeika bus supažindintas su tyrimo išvadomis ir galės pateikti savo poziciją dėl išvadų.

„Šiandien mes nekalbame apie atleidimą kaip faktą. Tokia yra procedūra“, – sakė ministras.

Pasak jo, komisija nustatė, kad ligoninės vadovas tinkamai nekontroliavo vidinių procesų, neužtikrino nediskriminacinės darbo aplinkos, neužkirto kelio nesaugiam psichosocialiniam klimatui formuotis ir toleravo šią situaciją.

Taip pat kaip neigiamai veiklą charakterizuojanti aplinkybė įvardyti ligoninės vadovui pareikšti įtarimai.

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbusios jaunos medikės savižudybės aplinkybes, tačiau daugiau detalių neatskleidžia. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Be to, R. Mažeika yra tarp medikų, kuriems įtarimai pareikšti didelio masto Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų. Jame įtariama per 50 žmonių, iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai.

Apie šį sprendimą sekmadienį informavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

„Vadovą ketinu nušalinti todėl, kad Pokyčių grupė, įvertinusi visą informaciją, kurią turėjo iš Valstybinės darbo inspekcijos, iš viešų pranešimų ir būtent jau vertinant Generalinės prokuratūros pateiktą informaciją, vertinant visą visumą, šiuo pagrindu laikinai nušalinsiu, kol vyks tyrimas“, – sekmadienį sakė A. Dulkys.

Anot jo, ministerija yra gavusi „ Generalinės prokuratūros informaciją ir pavedimą ištirti pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą“.

„Tai yra pranešimas apie Šiaulių ligoninėje buvusį psichologinį smurtą, neteisėtus neetiškus veiksmus ir jų pagrindu svarstau šiuo metu ir ruošiamės pirmadieni sudaryti tyrimo komisiją galimiems darbo pažeidimams nustatyti“, – sakė A. Dulkys.

Ministras BNS patikslino, kad ikiteisminį tyrimą dėl Šiaulių ligoninės medikės mirties aplinkybių atliekanti Generalinė prokuratūra yra suteikusi pranešėjo statusą liudijančiam asmeniui. Ministerijai teisėsauga perdavė informaciją atlikti tarnybiniam tyrimui.

Šis tyrimas bus atliekamas jau vykstant kitam SAM inicijuotam tyrimui, kurį atlieka ministerijos sudaryta Pokyčių darbo grupė

.Ministras teigė, kad jo teisinėje galioje įmanomas tik ligoninės vadovo nušalinimas. Klausiamas, ar gali būti nušalinta daugiau Šiaulių ligoninės vadovybės darbuotojų, ministras užsiminė, jog tokius sprendimus gali priimti paskirtas laikinasis ligoninės vadovas.

„Svarstome ir dėl įpareigojimo, ir dėmesio atkreipimo laikinojo vadovo, kad atitinkamai pagal turimą informaciją turėtų vertinti ir kitus žmones organizacijoje, bet kadangi negaliu atskleisti informacijos pagal pranešėjų konfidencialumo reikalavimus, tikimės, kad tie veiksmai bus atlikti jau laikino vadovo organizacijos viduje“, – sakė A. Dulkys. 

Apie tai ministras informavo ir sekmadienį prie ministerijos į piketą dėl mobingo susirinkusius medikus.

Pasigenda ryžtingų SAM veiksmų

Sekmadienį sostinėje susirinkę apie šimtas medikų ragino ministrą ir jo vadovaujamą ministeriją imtis ryžtingesnių veiksmų tiriant ir Šiaulių ligoninėje įtariamus mobingo – darbuotojų sistemingo engimo atvejus, taip pat ir sprendžiant sistemines, teisines su mobingu medicinos srityje susijusias problemas.

„Turi būti tyrimas, bet Vakarų valstybėse, aš manau, jau nebebūtų pareigose tų žmonių po to, kas buvo pranešta. Ne yra paliekama galimybė sutvarkyti visus dokumentus, užglaistyti viską“, – kreipdamasi į ministrą sekmadienį sakė akcijos organizatorė Kauno miesto poliklinikos medikė Eglė Navickienė.

Akcijos dalyviai teigė šiuo metu gaunantys informacijos iš Šiaulių ligoninėje dirbančių medikų, kad kai kurie šios įstaigos vadovai bando daryti spaudimą darbuotojams ir įtaką tyrimui.

„Tie patys vadovai kviečia dabar darbuotojus, įtikinėja įvairiausiais būdais juos nekalbėti, dėl to, kad gali galbūt įvykt įvairūs pokyčiai įstaigoje, gali pablogėti darbo sąlygos“, – BNS sakė akcijoje dalyvavusi Seimo konservatorių frakcijos narė Jurgita Sėjonienė.

Anot jos, sveikatos apsaugos ministerijos sprendimai dėl Šiaulių ligoninės vadovybės nušalinimu ir vėluojantys, tai gali turėti reikšmingos neigiamos įtakos ir tyrimo objektyvumui. Akcijos dalyviai taip pat pabrėžė, jog stebėdami ministerijos pasyvią poziciją ir neryžtingus veiksmus, liudyti tyrėjams galintys Šiaulių medikai tą daryti atsisako, nes nejaučia palaikymo ir nesitiki pokyčių.

„Negalime atsakyti mobingu į mobingą“, – klausiamas, kodėl sprendimų dėl vadovybės nušalinimo nebuvo priimta anksčiau, susirinkusiems medikams sakė A. Dulkys.

Jis teigė pasigendąs aiškesnio ir nuoseklaus, vieningo mobingo apibrėžimo teisės aktuose. Taip pat tikino, jog priimti teisinius sprendimus remiantis vien anoniminiais pranešimais sudėtinga, tad dar kartą ragino apie darbe patiriamo tyčinio engimo, spaudimo atvejus išdrįsti kalbėti visus medicinos darbuotojus.

Akcijos dalyviai ragino priimti Darbo kodekso pataisas, teisės aktuose numatyti ne tik aiškias mobingo sąvokas, apibrėžimus, bet ir konkrečius veiksmus bei atsakomybę už tai.

Teisėsauga šiuo metu aiškinasi prieš kelias savaites nusižudžiusios Respublikinėje Šiaulių ligoninėse dirbusios jaunos medikės mirties aplinkybes. Anot žiniasklaidos, nelaimė galėjo įvykti dėl mobingo darbo vietoje.

Gydymo įstaigos atstovai teigė, kad Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centre nuo 2014 metų rugpjūčio dirbusi anesteziologė-reanimatologė buvo atleista iš darbo dėl šiurkštaus pažeidimo gegužės 6 dieną.