Rinkimų apylinkės duris atvėrė 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir rinkėjų lauks iki 16 val. (19 val. Lietuvos) laiku.

Paskutinės apklausos rodo, kad Socialdemokratų partijos (SPD) kandidatas į kanclerio postą Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) nedideliu atotrūkiu lenkia A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – kandidatą Arminą Laschetą (Arminą Lašetą).

Ką tik prasidėję rinkimai jau yra vadinami vienais iš labiausiai neprognozuojamų naujausioje šalies istorijoje.

„Sekmadienį tikrai sulauksime staigmenų“, – pareiškė apklausų bendrovės „Infratest Dimap“  vadovas Nico Siegelis (Nikas Zygelis).

Nors apklausose pirmauja SPD, „negalima atmesti“ ir konservatorių pergalės „galimybės“, pridūrė jis.

Per sekmadienį daugiausiai gyventojų turinčioje Europos Sąjungos šalyje ir jos didžiausioje ekonomikoje vykstančius visuotinius rinkimus teisę balsuoti turi 60,4 mln. žmonių nuo 18 metų amžiaus.

Apie 40 proc. šių rinkėjų yra sakę, jog dar neapsisprendė, kaip balsuos. Maždaug tokia pat dalis rinkėjų, tarp kurių buvo ir A. Merkel, jau balsavo paštu.

Manoma, kad nei SPD, nei CDU-CSU nesurinks reikalingos daugumos balsų, kad galėtų savarankiškai formuoti vyriausybę, todėl šalies gali laukti savaitės, o gal net mėnesiai sudėtingų derybų dėl koalicijos.

Po paskutinių rinkimų, kurie Vokietijoje įvyko 2017 metų rugsėjį, CDU-CSU koaliciją su SPD suformavo tik kitų metų vasarį.

Pagrindiniai kandidatai į kanclerio postą

A. Laschetas, ilgametis A. Merkel sąjungininkas, kurį laiką buvo laikytas favoritu tapti naujuoju šalies kancleriu.

Tačiau jo populiarumas ėmė blėsti po to, kai vasarą jis padarė nemažai klaidų. Pavyzdžiui, jis buvo nufilmuotas besijuokiantis stichijos nuniokotame Erftštato mieste Šiaurės Reine-Vestfalijoje, kur potvyniai sukėlė nuošliaužą.

Filmuotoje medžiagoje A. Laschetas buvo užfiksuotas besikalbantis ir juokaujantis, tuo metu, kai prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) skaitė savo pranešimą reikšdamas užuojautą sielvartaujančioms šeimoms.

Tuo tarpu O. Scholzo šansai tapti naujuoju kancleriu metų pradžioje atrodė migloti, bet jo reitingai ėmė kilti, nes jam pavyko išvengti tokių klaidų.

Finansų ministro ir vicekanclerio postus užimantis politikas, kuris dažnai apibūdinamas kaip gabus, bet nuobodus, yra susikūręs patikimo partnerio ir kandidato, kuris užtikrins A. Merkel politikos tęstinumą, nors ir priklauso kitai partijai, įvaizdį.

Galimi koalicijos partneriai

Rinkimų išvakarėse O. Scholzas pareiškė, jog būtų linkęs koaliciją formuoti su žaliaisiais. Jis taip pat paragino rinkėjus pasistengti, kad jo partija surinktų tiek balsų, kad koalicijai jai reikėtų tik vieno partnerio.

Tuo tarpu A. Laschetas buvo davęs suprasti, jog koaliciją, jei jos reikėtų, greičiausiai formuotų su liberalia Laisvąja demokratų partija (FDP) ir žaliaisiais.

Beje, jeigu CDU-CSU rinkimuose užims antrą vietą, tai blokui suduos didžiulį smūgį, nes jis Vokietijos politikoje dominavo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir federaliniuose rinkimuose niekada nebuvo surinkęs mažiau nei 30 proc. balsų.

Rusijos kibernetinės atakos

Nepasitikėjimą skiepais siejančios sąmokslo teorijos, ultradešiniųjų aukštinimas, neapykantą ir chaosą keliantys įrašai iš Kremliaus remiamo kanalo RT Vokietijoje pasklido prieš pat šalies parlamento rinkimus.

Įrašus socialiniuose tinkluose peržiūri dešimtys milijonų. Atrodo, viskas kaip iš Rusijos žvalgybos vadovėlio – apeliuojant į demokratinės valstybės žodžio laisvę, nuomonė sumaišoma su melu. Rusijos propagandos mašina Vokietijoje įsisuko taip smarkiai, kad vokiečių vyriausybei teko viešai pareikalauti, kad Maskva nutrauktų kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas.

Aiškėja, kad atakų taikiklyje atsidūrė ir Vokietijos parlamentarai, iš kurių mėginta pavogti jautrią informaciją. Vokietijos vyriausybė teigė turinti įrodymų – kampanijas rengia Rusijos karinė žvalgyba.

„Federalinė vyriausybė šiuos nepriimtinus veiksmus mato kaip pavojų valstybės saugumui ir demokratinės valios formavimo procesui. Tai rimtai apsunkina dvišalius santykius. Federalinė vyriausybė primygtinai reikalauja Rusijos vyriausybės sustabdyti šią nepriimtiną kibernetinę veiklą tučtuojau“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Andrea Sasse.

Rusijos kanalas pasiglemžė didelę dalį Vokietijos žiūrovų prieš pat šalies parlamento rinkimus rugsėjo 26 d. Analitikai nesutaria, koks tikrasis Kremliaus interesas dezinformacijos kampanijose, ir dažniausiai renkasi aiškinti, kad vienintelis Maskvos tikslas yra skatinti nepasitikėjimą demokratine sistema.

Tiesa, šį kartą RT kanalas ėmėsi juodinti itin populiarios žaliųjų partijos lyderę Annaleną Baerbock, kuri atvirai priešinosi rusiško dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimui ir neslėpė paramos visuomenei Baltarusijoje.

„Šios atakos, bandymai praplėsti įtaką dezinformacijos kampanijomis susiję su artėjančiais federaliniais rinkimais“, – aiškino A. Sasse.

Netikėtumai rinkiminėse apklausose

Netikėtas posūkis Vokietijos rinkiminėse apklausose. Į pirmąją vietą įsiveržus socialdemokratų partijai, didėja tikimybė, kad būsimoje vyriausybėje nebus A. Merkel ir Armino Lascheto krikdemų partijos, mat socdemų lyderis Vokietijos finansų ministras Olafas Scholzas jau pasakė, kad pergalės atveju vyriausybę formuos su trečioje vietoje apklausose esančia žaliųjų partija. Nors ir pabrėžia NATO svarbą, O. Scholzas kalba ir su Prancūzija, kaip stiprinti Europos autonomiją.

Šios atakos, bandymai praplėsti įtaką dezinformacijos kampanijomis susiję su artėjančiais federaliniais rinkimais.

„Paryžiuje kalbėjausi apie tolesnę Europos Sąjungos raidą ir klausimus, dėl kurių per artėjančius metus turėsime sukurti bendrą strategiją. Yra užduočių, kurios susijusios su Europos suverenumo problema“, – kalbėjo O. Scholzas.

A. Merkel konservatorių partijoje – nelengvos rinkimų laukimo dienos. Partijos lyderis A. Laschetas yra užsiminęs, jog žalioji-raudonoji sąjunga Vokietiją pakeistų iš esmės.

Pirmaujančių socdemų lyderis, atrodo, palengvino darbą rusiškiems kanalams – pasakė, kad visiškai paskiepyti žmonės tapo bandymo triušiais tiems, kurie nuo vakcinos susilaikė. A. Merkel atsakė į šiuos komentarus.

„Aišku, kad nė vienas iš mūsų nėra bandymo triušis, kalbant apie skiepus. Niekas, nei socialdemokratų kandidatas O. Scholzas, nei aš, nei kuris kitas“, – teigė A. Merkel.

Paskutinėje prieš rinkimus Vokietijos parlamento sesijoje A. Merkel, kuri šiaip jau atsiribodavo nuo politinės kampanijos, savo kalboje buvo kaip niekad šališka ir puldinėjo galimą kairiųjų vyriausybę.

„Už kelių dienų žmonės galės pasirinkti, ar išrinkti socdemų ir žaliųjų vyriausybę, kurią turėtų taip pat palaikyti kairiųjų die Linke partija, arba vyriausybę, vedamą Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos ir A. Lascheto, kuris vengia ekstremalumų ir pasisako už centrą“, – sakė ji.

A. Merkel nesuklydo sakydama, kad į būsimą socdemų koaliciją gali būti įtraukta ir kairioji die Linke partija, kuri, žlugus Sovietų Sąjungai, susiformavo iš subyrėjusių Rytų Vokietijos komunistų likučių. Partija siekia panaikinti NATO ir bet kokį Vokietijos kariuomenės įsitraukimą.

Vokietijos rytinėje Saksonijos-Anhalto žemėje sekmadienį įvykę rinkimai buvo paskutinis svarbus išbandymas prieš rudenį įvyksiančius visuotinius rinkimus, kuriuose 16 metų dirbanti kanclerė nebedalyvaus.

A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), vadovaujama naujo lyderio Armino Lascheto (Armino Lašeto), Saksonijoje-Anhalte gavo maždaug 37 proc. balsų, rodo preliminarūs rezultatai. Partija gerokai aplenkė antroje vietoje likusią antiimigracinę ir antiislamišką kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvą Vokietijai“ (AfD), gavusią maždaug 21 proc. balsų.

Žalieji, pastaruoju metu populiarūs federaliniu lygmeniu, šioje Rytų Vokietijos žemėje gavo tik nuviliančius maždaug 6 proc. balsų.

Rezultatai yra didžiulis postūmis numatomam konservatorių kancleriui A. Laschetui prieš rugsėjo 26 dieną įvyksiančius Vokietijos nacionalinius rinkimus.

„Lascheto dar laukia ilgas kelias iki kanclerio biuro“, – rašė dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“. Tačiau straipsnyje priduriama, kad po sėkmės Saksonijoje-Anhalte A. Laschetas dabar yra „daug arčiau“ šio tikslo.

Šios žemės premjeras CDU narys Reineris Haseloffas (Reineris Hazelofas), anksčiau griežtai atmetęs galimybę bendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais, sakė, kad partija galėtų gautu postūmiu pasinaudoti rugsėjo rinkimams.

Jeigu CDU ir jos regioninės partnerės Bavarijoje – Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – „sąjunga bus tvirta, ji iš esmės bus nenugalima ir galės skirti kitą kanclerį“, visuomeninei televizijai sakė R. Haseloffas.

Banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmydingas) pažymėjo, kad pastarųjų 10 dienų nacionalinės apklausos rodo CDU-CSU vėl šiek tiek lenkiant žaliuosius. Anksčiau šiais metais žalieji pagal populiarumą lenkė konservatorius.

„CDU gerai pasirodžius Saksonijoje-Anhalte ši nesena sėkmė... tikriausiai tęsis“, – sakė jis.

Įtampa iki rinkimų

Balandį konservatorių kandidatu į kanclerius paskirtas A. Laschetas paveldėjo virtinę problemų, įskaitant visuomenės pyktį dėl vyriausybės kovos su pandemija priemonių ir korupcijos skandalo dėl medicininių kaukių kontraktų.

Per praėjusius regioninius rinkimus kovo mėnesį – Reino krašto–Pfalco ir Badeno-Viurtembergo žemėse – CDU rezultatai buvo prasčiausi per istoriją.

Paties A. Lascheto populiarumas irgi nebuvo didelis – jam pakenkė konservatorių vidaus kovos dėl kandidato į kanclerius ir jo klaidos tvarkantis su pandemija.

Įtampa konservatorių stovykloje buvo kontrastas žaliųjų demonstruotai vienybei savo kandidate į kanclerius paskiriant Annaleną Baerbock (Analeną Bėrbok).

Dėl to A. Laschetas visos šalies mastu pagal populiarumą atsiliko nuo A. Baerbock.

Tačiau naujienų svetainė „Spiegel Online“ parašė, kad „rinkėjai Saksonijoje-Anhalte padovanojo Laschetui neįkainojamą dovaną“.

„Po jo, kaip kandidato į kanclerius, bjaurios pradžios buvo aišku, kad jis nebus žmogus, keliantis euforišką optimizmą dėl savo kampanijos. Devizas veikiau buvo „Pralaukti“, – rašoma straipsnyje.

„Labiausiai jam reikia ramybės, ir dabar jis ją turi“, – pridūrė „Spiegel Online“.

„Nuvažiavo nuo bėgių“

Tačiau žaliuosius sekmadienio rezultatai „sugrąžino ten, kur jie Vokietijos rytuose atsiduria dažnai: ant žemės“, rašė laikraštis „Die Zeit“.

A. Baerbock pradinis populiarumas po paskyrimo partijos kandidate į kanclerius pakurstė spėliones, kad ji galėtų perimti iš CDU A. Merkel darbą, o apklausos prieš sekmadienio balsavimą rodė, kad žalieji padvigubins savo balsų skaičių.

Tačiau partija tik šiek tiek pagerino savo pozicijas, tad jos pastarojo meto problemos nacionaliniu lygiu padidėjo.

A. Baerbock praėjusį mėnesį pripažino, kad nedeklaravo parlamentui apie 25 tūkst. eurų papildomų pajamų, o jos kritikai tai pavadino veidmainystės ženklu iš partijos, pasisakančios už didesnį skaidrumą politikoje.

Dienraštis „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ šią savaitę taip pat atkreipė dėmesį į netikslumus jos gyvenimo aprašyme ir A. Baerbock teko pakoreguoti jį žaliųjų interneto svetainėje.

Garsus CDU narys Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas) džiūgavo, kad „Baerbock traukinys nuvažiavo nuo bėgių“.

Dienraštis „Tagesspiegel“ taip pat prognozavo, kad žaliųjų laukia sunkus kelias.

Sekmadienio rezultatai „galėtų tyliai pranašauti, kad nepaisant visos euforijos dėl žaliųjų kandidato į kanclerius ateinančios savaitės gali būti sunkios“, rašė laikraštis.

Selektyviai juos suredagavęs ir nutekinęs, Kremlius būtų parodęs, kaip politikai vykdo politiką: kuria intrigas, apsimetinėja ir niekšiškai elgiasi. Rinkėjai būtų buvę šokiruoti. Panašiai buvo sužlugdyta kandidatės į JAV prezidentus Hillary Clinton kampanija.

Vis dėlto tyla Vokietijos fronte buvo kurtinanti. Kremlius neiššovė. Kodėl?

Viena iš priežasčių – kad tokie triukai JAV ir Prancūzijoje anksčiau nesuveikė. Be to, A.Merkel puolimas pilnu pajėgumu greičiausiai būtų buvęs bevaisis. Ji buvo užsitikrinusi pergalę, tebuvo likęs klausimas, kokiomis sąlygomis ji formuos koaliciją.

Puolimas visu pajėgumu būtų suveikęs kaip perspėjimas Vokietijos visuomenei apie grėsmę iš Rusijos. Daugumai rinkėjų nepatinka konflikto su Kremliumi idėja, o kalbas apie rusų kišimąsi į rinkimus jie laiko tik dar viena propagandos rūšimi. Jie netgi nesutiktų suteikti karinės paramos Berlyno sąjungininkėms iš NATO, jei jas užpultų Rusija. Taigi, akivaizdus įsikišimas į Vokietijos politiką tik sumažintų tokį nacionalinį naivumą.

Užuot pasukęs tokiu keliu, Kremlius dirbo su kitomis politinės sistemos dalimis, pasinaudodamas savo komunistinių laikų žvalgybos tinklais, kurie per pastaruosius dešimtmečius buvo plečiami ir puoselėjami.

Verslui palankias partijas, o ypač A.Merkel sąjungininkę bavariškąją Krikščionių socialinę sąjungą (CSU), Maskva prisiviliojo verslo ryšių jauku. Propagandos ir ardomosios veiklos mišiniu jai pavyko paveikti 4 mln. Vokietijos rusų, kažkada ištikimai palaikiusių CDU, bet dabar perėjusių į Rusijos atžvilgiu draugiškai nusiteikusių kraštutinių dešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) šalininkų stovyklą. Ir tai puikiai atsipirko. Svarbiausia rinkimų naujiena buvo ne kukli A.Merkel pergalė, o įspūdingas AfD patekimas į Bundestagą.

Rusija dabar turės tris sau palankius politinius objektus būsimai veiklai: vis pažeidžiamesnius socialdemokratus, prokremliškai nusiteikusius kraštutinius kairiuosius „Die Linke“ („Kairė“) bei antiislamišką AfD. Dar galima priskaičiuoti ir Laisvąją demokratų partiją (FDP), atrodo, linkusią pripažinti Krymo aneksiją.

Visa tai yra dar lengviau dėl pasibjaurėjimo, kurį daugybė vokiečių jaučia JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos atžvilgiu. Tiesą sakant, A.Merkel kantrus pragmatiškumas yra teisinga taktika: Amerika yra svarbiausia Vokietijos sąjungininkė, kad ir kas sėdi Baltuosiuose rūmuose. Tačiau politiniu atžvilgiu lengviau žaisti pigiomis antiamerikietiškomis nuotaikomis.

Subtilesnė Rusijos taktika atsipirko. Ji jau pradėjo keisti politinį Vokietijos žemėlapį. Dėl to paribio valstybėms perspektyvos staiga tapo blankesnės nei jos tikėjosi. Tikimybė, kad gynybos išlaidos bus padidintos iki 2 proc. BVP, kaip to reikalauja Aljansas, atrodo daug mažesnė. Silpsta ir A.Merkel autoritetas jos partijoje: jos pasitraukimas nuo CDU vairo dabar yra gana tikėtinas.

Jos įpėdinis gali būti nebe toks uolus atlantinių santykių gynėjas ir nebe taip priešiškai nusiteikęs Rusijos atžvilgiu asmuo; tai pademonstruotų, kad naujasis vėjas pučia iš Rytų.

Bet žaidimas dar nesibaigė. Svarbiausia, kad paribio valstybės – nuo Baltijos šalių iki Juodosios jūros – leistų Vokietijai kuo geriau suprasti jų žinutę. Tai reiškia, kad reikia stiprinti savo ambasadas Berlyne bei dirbti kitose decentralizuotos Vokietijos politinės sistemos dalyse. Solidarumo, antiimperializmo ir istorinio teisingumo žinutė turėtų būti gana patraukli sąžiningo būdo vokiečiams – bet tik tada, jeigu kas nors ją jiems įsiūlys. Pastaruosius 25 metus Rusija didesnės konkurencijos nepatyrė.

Pamoka kitoms šalims yra aiški: didžiausias Rusijos pranašumas – kad ji žaidžia ilgą žaidimą, numato ėjimus daugeliui metų į priekį ir adaptuoja savo taktiką atsižvelgdama į patiriamas pergales ir pralaimėjimus. Tuo tarpu mūsų gynyba, jei mes ją apskritai įjungiame, dažnai yra nelanksti ir sutelkta į praeitį.

Kova dėl ketvirtosios A.Merkel vyriausybės sudėties gali paveikti Berlyno politiką įvairiausiais klausimais, pradedant imigracija bei santykiais su Rusija ir baigiant klimatu.

„Koalicijos kūrimo procesas bus daug įdomesnis nei patys rinkimai, nes yra daug įmanomų koalicijų (variantų)“, – teigė politologas Oskaras Niedermayeris (Oskaras Nydermajeris). Jo manymu, tai „sukels sunkumų“.

A.Merkel konservatorių CDU/CSU blokui paramą visuomenės apklausose reiškia nemažai rinkėjų, tačiau to nepakanka, kad jis galėtų vadovauti šaliai be jokių koalicijos partnerių. Dėl to dabar daugiausiai dėmesio skiriama mažesnėms partijoms.

Kyla klausimas, ar Vokietijoje išliks pastaruosius ketverius metus veikusi „didžioji koalicija“, kur jaunesniąja CDU/CSU partnere buvo centro kairiųjų Socialdemokratų partija (SPD), kuriai vadovauja pagrindinis A.Merkel konkurentas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas).

O galbūt kanclerės komanda susivienys su viena iš mažesniųjų partijų – besitikinčia sugrįžti į parlamentą po 2013-aisiais patirtos nesėkmės liberalia, verslui palankia Laisvąja demokratų partija (FDP) arba kairuoliškais žaliaisiais?

Neatmetama galimybė, kad CDU/CSU reikės ir FDP, ir žaliųjų palaikymo; tokiu atveju būtų suformuota vadinamoji „Jamaikos koalicija“: juodieji CDU, geltonieji FDP ir žalieji.

Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo politikos analitikas Timo Lochocki (Timas Lochokis) sakė, kad kol kas neaišku, kiek mažesnių partijų A.Merkel prireiks suformuoti valdančiąją koaliciją.

„Kadangi nuomonės apklausų statistinė paklaida yra 2,5-3 proc., A.Merkel CDU teoriškai gali gauti 41 proc. (balsų), taigi jai reikėtų tik dar vienos nedidelės partijos“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Kadangi mažoms partijoms prognozuojamas svarbus vaidmuo šalies politikoje, neapsisprendę rinkėjai gali smarkiai pakeisti situaciją, teigė T.Lochocki. Jo teigimu, rinkimai „yra daug mažiau nuspėjami nei atrodo dabar“.

„Didžioji koalicija“

Vis dėlto nauja didžioji koalicija, Vokietijoje sutrumpintai vadinama „GroKo“ (Grosse Koalition), garantuotų A.Merkel stabilumą, nes tokiu atveju parlamente ji garantuotai turėtų daugumą.

Tačiau SPD abejingai vertina perspektyvas likti A.Merkel koalicijoje, nes jaunesniosios partnerės vaidmuo smarkiai sumažino partijos populiarumą.

Nors abi pusės sutaria dėl pagrindinių politikos klausimų, SPD prarado nemažai rinkėjų palaikymo, nes partijai nepavyko sužibėti „Mutti“ (mamytės) A.Merkel šešėlyje.

Be kita ko, daugėja būgštavimų, kad glaudi centristų partnerystė atima iš Vokietijos realią opoziciją, todėl nemažai nusivylusių rinkėjų renkasi palaikyti kraštutinių pažiūrų partijas.

Dešiniojo sparno populistai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kurių šalininkai mėgsta skanduoti, kad „Merkel privalo išeiti“, veikiausiai pirmąkart pateks į šalies parlamentą, tačiau kitos partijos jau atsiribojo nuo šio judėjimo dėl jo skelbiamų antiimigrantiškų pažiūrų.

Tačiau kurie politologai mano, kad kitų partijų nepalaikymas AfD, save laikančiai prieš isteblišmentą nukreipta jėga, išeis tik į naudą.

„Jei A.Merkel suformuos naują aljansą su SPD, esama grėsmės, kad per artimiausius ketverius metus išaugs dešiniosios (politinės jėgos), o ten esanti AfD jau smarkiai stiprėja“, – perspėjo savaitraštis „Die Zeit“.

„Niekas su niekuo“

Dauguma vokiečių gana skeptiškai vertina dar vienos „GroKo“ galimybę. Tik 16 proc. rinkėjų palankiai vertintų didžiųjų partijų koaliciją, rodo dienraščio „Bild“ atliktos apklausos rezultatai.

18 proc. respondentų sakė, kad norėtų, jog valdančiąją koaliciją sudarytų CDU/CSU ir FDP.

Tačiau dabar rinkėjų apklausos rodo, kad tokia koalicija sunkiai surinktų daugumą, todėl ji veikiausiai nebūtų labai stabili.

FDP laikoma tradicine konservatyviosios CDU partnere, o A.Merkel sąjungininkai CSU negailėjo jos lyderiui Christianui Lindneriui (Kristianui Lindneriui) pagyrų už raginimą „pertvarkyti“ šalies migracijos politiką.

Tačiau aljansas Laisvąjai demokratų partijai gali nebūti naudingas, nes „savo rinkėjams bus sunku pasakyti, kad jie pradėjo (veiklą) kaip antiisteblišmento partija, bet jungiasi prie vyriausybės“, sakė politologas T.Lochocki.

Kita vertus, jei „Jamaikos koalicijai“ prireiks žaliųjų palaikymo, Vokietijoje gali susiformuoti nevieninga vyriausybė, nes trijų partijų pozicijos tam tikrais klausimais yra visiškai skirtingos.

Pavyzdžiui, FDP palaiko griežtą migracijos politiką ir kritikuoja vėjo jėgaines, o žaliųjų pozicija šiuo atžvilgiu yra visai kitokia.

Žalieji savo ruožtu susiremtų su konservatoriais CSU, kurie remia skandalų krečiamą Vokietijos automobilių pramonę.

„Atrodo, kad jų šūkis bus „Niekas su niekuo“, – rašė savaitraštis „Spiegel“.

Leidinys pažymi, kad partijų pozicijos dabar yra daugiausia taktinės, nes pačiame rinkimų kampanijos įkarštyje politikai mėgina užsitikrinti teisę „priklausyti bet kokiai vyriausybei“.

Ši pergalė laikoma vienu iš ženklų, kad lyderei tikriausiai pavyks išlaikyti valdžią per rugsėjį vyksiančius nacionalinius rinkimus.

Mažos Šlėzvigo-Holšteino žemės rinkėjai A.Merkel Krikščionių demokratų sąjungai (CDU) suteikė 34 proc. balsų, o antra liko centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD), gavusi 27 proc. balsų, rodo visuomeninio transliuotojo ZDF paskelbti duomenys.

Kitas visuomeninis transliuotojas – ARD – prognozuoja, kad CDU gaus 33 proc. o SPD – 26 proc. balsų.

Dešiniojo sparno populistų „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), mobilizavusi ksenofobijos ir antiislamiškus jausmus, pelnė opozicijos vietų devyniose iš 16 Vokietijos žemių ir ypač tvirtas pozicijas užima buvusiuose komunistiniuose rytuose.

Naujos pergalės Berlyne, kuris ilgai buvo padalytas ir kur AfD populiarumas buvo 14 proc., likus metams iki nacionalinių rinkimų reikštų dar vieną nesėkmę kanclerei, dėl kurios atvirų durų politikos pernai į šalį atvyko milijonas prieglobsčio prašytojų.

Daugiau kaip 70 tūkst. iš jų atvyko į Berlyną, kur dauguma vis dar gyvena pabėgėlių centruose, tamsiuose angaruose nacių pastatytame buvusiame Tempelhofo oro uoste.

A. Merkel, kuriai šią savaitę per jos partijos kandidato Franko Henkelio kampanijos renginį dešiniojo sparno aktyvistai šūkavo „dink“, pripažino, kad buvo sunku įtikinti „protesto rinkėjus“, kurie atsuko nugarą pagrindinės srovės partijoms.

„Ir vis dėlto turime bandyti, vėl ir vėl, nes, mano nuomone, neturime pasiduoti dėl žmonių, kurie atiduoda protesto balsus“, – sakė ji Berlyno visuomeniniam radijui RBB.

Šeštadienį, taip pat nebyliai pripažindama neigiamą kai kurių rinkėjų reakciją į jos migrantų politiką, ji sakė, kad nori atsisakyti savo šūkio „mes tai galime“, kuris pernai buvo dažnai kartojamas siekiant iliustruoti jos migrantams palankią politiką.

„Tai tapo paprastu šūkiu, kone beprasme formule“, – sakė ji interviu finansų savaitraščiui „Wirtschaftswoche“. „Kai kas jaučiasi provokuojamas (tos frazės), bet taip juk nebuvo sumanyta“, – pridūrė ji.

Rinkimų apylinkės Berlyne darbą pradėjo 6 val. Grinvičo (9 val. Lietuvos) laiku ir dirbs 10 valandų.

AfD, kuri maždaug prieš trejus metus atsirado kaip euroskeptiška paribio partija, geras pasirodymas pakenktų visoms didelėms partijoms ir pratęstų ilgalaikę politinio spektro fragmentaciją.

A. Merkel centro dešinės krikščionys demokratai (CDU) visos šalies mastu turi daugumą, bet Berlyne yra jaunesnioji koalicijos partnerė centro kairės socialdemokratams (SPD), kuriems vadovauja meras Michaelis Muelleris (Michaelis Miuleris) ir kurie tradiciškai yra stipriausia partija 3,5 mln. gyventojų turinčiame mieste.

Kadangi M. Muelleris yra sakęs, kad nenori likti koalicijoje su CDU, A. Merkel partija gali būti apskritai išmesta iš Berlyno vyriausybės. Vietoje to SPD galėtų susivienyti su žaliaisiais ir kraštutinių kairiųjų partija „Die Linke“.

Scanpix nuotr.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel per sekmadienį vykusius rinkimus užsitikrino teisę trečią kadenciją vadovauti šalies vyriausybei, bet jos konservatoriams gali tekti formuoti nemielą "didžiąją koaliciją" su centro kairės socialdemokratais, rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos.

Kaip netrukus po rinkimų pabaigos paskelbė televizijos ARD ir ZDF, A.Merkel mažesniesiems partneriams, verslui palankiems laisviesiems demokratams, pritrūko balsų, reikalingų patekti į parlamentą.

Apklausų duomenims, 59 metų A.Merkel konservatoriai surinko mažiausiai 42 proc. balsų, o jų pagrindiniai varžovai socialdemokratai užsitikrino 26 proc. paramą.

Bet rinkėjai nubaudė laisvuosius demokratus, kurie nepajėgė įveikti 5 proc. balsų barjero ir pirmą kartą nuo 1949 metų neturės savo atstovų parlamente neturės.

Rinkimų barjero tai pat, kaip rodo apklausos, neįveikė ir euroskeptiška partija “Alternatyva Vokietijai“ (AfD) , kuri per kampaniją siekė laimėti elektorato, nepatenkinto šalies euro zonos partnerių gelbėjimo programomis, balsus.

Ekologinė Žaliųjų partija, kurią socialdemokratai linktų rinktis savo koalicijos partnere, laimėjo nuviliančius 8 proc. balsų.

Maždaug tiek pat balsų užsitikrino ir kraštutinė kairės partija “Die Linke”, kilusi iš buvusios Rytų Vokietijos valdančiosios komunistinės partijos. Tačiau socialdemokratai atmetė galimybę formuoti su ja koaliciją nacionaliniu lygiu.

Jeigu šie rezultatai pasitvirtins, tai reikš, kad A.Merkel vėl greičiausiai formuos "didžiąją koaliciją", kaip jai jau teko daryti per pirmąją savo kadenciją 2005-2009 metais. Tuometinis jos finansų ministras Peeras Steinbrueckas (Peras Šteinbriukas) šįsyk jai bandė mesti iššūkį dėl kanclerio posto.

Analistų teigimu, derybos dėl koalicijos gali užsitęsti ne vieną savaitę, nes socialdemokratai galbūt siektų kaip savo bendradarbiavimo sąlygą išsireikalauti iš A.Merkel finansų ministro portfelį. Be to, jie siekia nustatyti minimalią algą nacionaliniu mastu.

A.Merkel yra tik trečia politikė, kuri po Antrojo pasaulinio karo laimi kovą dėl trečios kadencijos. Iki jos tai pavyko tik legendiniam pokario lyderiui Konradui Adenaueriui ir Helmutui Kohliui (Helmutui Koliui), kuris yra laikomas Vokietijos suvienijimo tėvu.

Jeigu A.Merkel išlaikys kanclerio postą iki 2017 metų, tai ji taps ilgiausiai šaliai vadovavusia Europos lydere moterimi. Iki šio tokie laurai priklauso britų premjerei Margaret Thatcher (Margaret Tečer), kuri vyriausybei vadovavo 11 metų.