Šis Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto (Pėterio Sijarto) pranešimas pasirodė Maskvai sumažinus arba visiškai sustabdžius tiekimą daugeliui Europos valstybių, kurios Rusijai taiko sankcijas dėl jos pajėgų invazijos į Ukrainą. Tai gerokai pakėlė dujų ir energijos kainas.

Po liepos mėnesį įvykusio P. Szijjarto vizito į Maskvą „Gazprom“ Vengrijai papildomai tiekė po 2,6 mln. kubinių metrų dujų per dieną, „viršydama jau sutartus kiekius“.

Dabar „pasiektas susitarimas“ su „Gazprom“ dėl papildomo tiekimo rugsėjį ir spalį, sakė P. Szijjarto po susitikimo su ES kolegomis Prahoje.

Papildomai tiekiamų dujų kiekis „dabar nuo rugsėjo 1 dienos padidinamas iki 5,8 mln. kubinių metrų (per parą)", sakė jis vaizdo įraše, kurį paskelbė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.

Kaip ir rugpjūtį, dujos bus tiekiamos dujotiekiu „TurkStream“, kuris eina per Turkiją, Bulgariją ir Serbiją.

Pasak ministro, tiekiamo dujų kiekio padidinimas dar labiau sustiprina Vengrijos energetinį saugumą, o tai reiškia, kad Budapeštui nereikės įvesti tiekimo apribojimų dėl dujų stygiaus.

„Vengrijos energetiniai ištekliai yra saugūs“, – vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas (Zoltanas Kovačas) parašė socialiniame tinkle „Twitter“ po P. Szijjarto trečiadienio pranešimo.

Trečiadienį „Gazprom“ trims dienoms sustabdė dujų tiekimą į Vokietiją pagrindiniu dujotiekiu „Nord Stream 1“ – tai naujausias iš kelių dujų tiekimo Europos šalims sustabdymo ar sumažinimo atvejų.

Pašokus kainoms ES šalys imasi priemonių dujų vartojimui mažinti, nes baiminamasi, kad artėjančią žiemą dėl dujų trūkumo gali tekti normuoti dujų tiekimą pramoniniams vartotojams.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Budapeštas stengėsi laikytis iš esmės neutralios pozicijos. Kai kurios ES sąjungininkės jį kaltino užimant prorusišką poziciją.

Vengrija yra labai priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų. Ji atmetė bet kokių ES sankcijų rusiškoms dujoms idėją.

Be to, ji užsitikrino, kad jai nebus taikomos ES sankcijos dėl vamzdynais importuojamos rusiškos naftos po to, kai ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad tai Vengrijos ekonomikai tai būtų tarsi „atominė bomba“.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pasirodė esąs toli gražu ne toks geopolitinis genijus, kokiu save įsivaizdavo. Jis pralaimėjo dujų karą, kurį pradėjo prieš Vakarus. Situaciją „Telegram“ pakomentavo A. Nesmianas, dar žinomas El Murido pseudonimu.

Dar 2008 metais „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Milleris pažadėjo per 7–8 metus padidinti įmonės kapitalą iki 1 trilijono dolerių. Tai nepavyko. Be to, Rusijos energetikos milžinė dabar yra ant įsipareigojimų neįvykdymo slenksčio.

A. Nesmianas teigia, kad dar 2008 metais „Gazprom“ tikrai turėjo puikių perspektyvų. Bendrovė planavo padidinti bendrą „mėlynojo kuro“ tiekimo Europos rinkai apimtis iki rekordinių 300 mlrd. kubinių metrų ir tuo pačiu atimti iš Ukrainos tranzitinės šalies statusą. Tam Maskva tiesė dujotiekius, aplenkiančius Ukrainos teritoriją.

Rusai pradėjo statyti „Nord Stream 2“, pridedant dar 110 mlrd. kubinių metrų. 2015 m. bendras dujų tiekimas iš Rusijos Federacijos sudarė 150 mlrd. kubinių metrų per metus. Rusai, pasitelkę naujus projektus, ketino šias apimtis padvigubinti ir išbraukti Ukrainą iš tranzito sistemos. Jei tai būtų pavykę, Millerio prognozės galėjo išsipildyti. Tačiau viskas klostėsi ne pagal planą.

Rezultatas apgailėtinas Rusijos atžvilgiu. Ukrainos tranzitas vis dar veikia ir tebėra labai svarbus. „Nord Stream 2“ projektas mirė, „Nord Stream“ tiekimo apimtys sumažėjo 80 proc. iki 20 mlrd. kubinių metrų per metus.

„Iš viso maždaug 75 mlrd. kubinių metrų per metus, iš kurių daugiau nei pusė yra Ukrainos tranzitas, dėl kurio išjungimo prasidėjo visas šurmulys“, – sakė A. Nesmianas.

Anot jo, dabar Maskva daro viską, kas įmanoma, kad priverstų Europą iš Rusijos Federacijos nupirkti iki 100 mlrd. kubinių metrų dujų. Europa nesutinka paimti daugiau nei 50 mlrd., suvokdama didžiulį energetinės priklausomybės nuo Maskvos pavojų.

„Dujų karą Kremlius visiškai pralaimėjo. Strategiškai tai yra visiškas ir besąlygiškas pralaimėjimas. Klausimas tik dėl pasidavimo – sunkus ar labai sunkus“, – sakė A. Nesmianas. Jis įsitikinęs, kad būtent dėl ​​šio jau pralaimėto karo Rusija perkelia tūkstančius savo karių į Ukrainos frontus.

Aprūpinimo dujomis centras

Lietuva, Estija, Suomija ir Lenkija jau visiškai atsisakė rusiškų dujų, Latvija tai ketina padaryti nuo kitų metų.

Pagrindiniai dujų tiekėjai šiame regione yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalai Lenkijoje (Svinouiscio) ir Lietuvoje (Klaipėdoje).

Vokietijos leidinys "Deutche Welle" (DW) dėl Klaipėdos uosto SGD terminalo Lietuvą mato, kaip toliaregiškai į ateitį žvelgusią šalį.

Dabar, kai dalyje Europos šalių, o labiausiai Vokietijoje, iškilo dujų badas, Lietuva per Klaipėdos SGD terminalą dujomis iš Norvegijos ir JAV aprūpina ir save, ir kaimynines šalis. Pavyzdžiui, Estija šiomis dienomis susitarė su Vakarų dujų tiekėjais ir spalio bei lapkričio mėnesiais per Klaipėdos SGD atsigabens dujų.

Vokietija yra numačiusi pasistatyti keturis SGD terminalus. Vienas iš jų bus ir Baltijos pajūryje. Visi Vokietijos terminalai bus statomi pagal Klaipėdoje esnčio terminalo pavyzdį. Tai yra greičiausias ir pigiausias būdas priimti dujas jūros keliu. Vokietija nežada taupyti. Visi jos terminalai bus galingesni už esantį Klaipėdoje.

Jei Klaipėdos SGD terminalas būtų bent trečdaliu, o dar geriau dvigubai galingesnis, nereikėtų statyti naujų SGD terminalų nei Estijoje, nei Latvijoje. Tačiau prieš 10-metį, kai Lietuva svarstė ir projektavo SGD terminalą,  buvo girdėti klausimų, o kam reikia tokio didelio?

Pristatymas: taip Vokietijoje pristatoma ES apsirūpinimo dujomis schema, kurios centre yra Klaipėdos SGD terminalas. / "DW" nuotr.

Naftos nepriklausomybė

Kitas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos iš dalies ir Lenkijos nepriklausomybės pavyzdys yra rusiškos naftos ir jos produktų vartojimas.

Jei Klaipėdos SGD terminalas būtų bent trečdaliu, o dar geriau dvigubai galingesnis, nebūtų reikėję statyti naujų įrenginių nei Estijoje, nei Latvijoje.

Lietuva jau yra paskelbusi, kad visiškai nebenaudoja rusiškos naftos ir jos produktų. Į Būtingės naftos terminalą, kuris nafta aprūpina "Orlen Lietuva" gamyklą Mažeikiuose, jau kelis mėnesius atgabenama tik vakarietiška nafta. Pagrindiniai tiekėjai yra norvegai, nes jų nafta labiausiai panaši į rusišką, kurią anksčiau ir perdirbdavo.

Gamyklos "Orlen Lietuva" pagaminti naftos produktai keliauja tiek į kitas Baltijos šalis, tiek dalis ir į Lenkijos šiaurės rytus.

Rusiją aplenkiantis kanalas

Šiomis dienomis dar viena žinia apie nepriklausomybę nuo Rusijos nuskambėjo Lenkijoje. Ji maždaug mėnesiu pirma laiko baigė statyti Vyslos neriją kertantį laivybos kanalą į Vyslos marias. Lenkijos laivams į Vyslos marias nebereikės plaukti per Rusijos Kaliningrado srities Baltijsko uosto įplauką.

Kai Lenkijoje prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie Vyslos nerijos laivybos kanalą, Rusijoje kilo didelis nepasitenkinimas. Aiškinta, kad neva bus užterštos Vyslos marios, kurios Rusijoje vadinamos "Baltijskij zaliv", o lietuviškai – Aistmarės.

Nieko blogo neįvyko. Laivybos kanalo įrengimo projektas baigtas, įvyko jo išbandymas, oficialus atidarymas numatytas šiemet rugsėjo 17 d. Įplaukos kanalo įrengimas aplinkai netgi ir pasitarnavo. Kasant kanalą, iš jo grunto Vyslos mariose papildomai įrengta 181 ha sala, kuri taps paukščių rojumi.

"Kanalas per Vyslos neriją atrodo nuostabiai. Jis sutrumpins laivų plaukimo į Vyslos marias laiką, nebereikės naudotis Rusijos Baltijsko sąsiauriu", – teigė Lenkijos infrastruktūros viceministras Marekas Grobarczykas.

Rusiškų dujų draudimas įtrauktas į teisės aktų pataisų paketą, pagal kurį Latvija turės diversifikuoti dujų importą ir užtikrinti strateginį dujų rezervą. Draudimas importuoti rusiškas dujas, įvestas protestuojant prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, pratęsia ankstesnį draudimą, kuris galiojo tik iki sausio 1 dienos.

Naujajame įstatyme numatyta, kad Latvijos dujų institucija sukurs strateginį dujų rezervą. Pagal jį kasmet iki rugpjūčio 31 dienos rezervas turės būti papildomas šalies reikmėms reikalingomis dujomis nuo spalio 1 iki balandžio 30 dienos.

Iki šių metų Rusija buvo pagrindinis Latvijos dujų šaltinis. Nustojusi vartoti rusiškas dujas Latvija ėmė jas importuoti iš Lietuvos ir pradėjo suskystintų gamtinių dujų terminalo įrengimo procesą.

Vartojimas mažėjo dar iki karo

Pasak Latvijos visuomeninio transliuotojo lsm.lv, nuo 2021 metų lapkričio iki šių metų balandžio, palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus, bendras gamtinių dujų suvartojimas Latvijoje sumažėjo 18 proc. Taip teigiama Viešųjų paslaugų komisijos (SPRK) gamtinių dujų rinkos apžvalgoje.

SPRK Energetikos departamento Rinkos priežiūros skyriaus vadovas Janis Negribas penktadienį interviu Latvijos radijui sakė, kad reikia atsižvelgti į tai, jog šie duomenys apima ir laikotarpį, kai Rusija dar nebuvo įsiveržusi į Ukrainą.

Pasak SPRK, tokiam dujų vartojimo sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo ne itin šalta žiema ir precedento neturinčios aukštos gamtinių dujų kainos.

O naujausi gegužės ir birželio mėnesių duomenys rodo, kad vartojimo sumažėjimas, palyginti su atitinkamais praėjusių metų mėnesiais, viršija net 43 proc. Ekspertas teigė, kad dabar pats laikas išnagrinėti šiuos duomenis.

„Tolesnė šio dujotiekio eksploatacija daugiausiai priklausys nuo mūsų partnerių – kalbant tiek apie dujų paklausą, tiek apie neteisėtų ribojamųjų priemonių neigiamų padarinių prevenciją“, – pareiškė ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Atstovė konkrečiai paminėjo į Kanadą remontui išsiųstą šio dujotiekio turbiną. Jos grąžinimas Rusijai įstrigo dėl Vakarų sankcijų, tačiau Kanada neseniai paskelbė sankcijų išimtį, leidžiančią pristatyti suremontuotą detalę į Vokietiją.

Nors Rusija tik šią savaitę visiškai užsuko dujų tiekimą „Nord Stream 1“ dujotiekiu, šalis dujų srautus šiuo vamzdynu riboja dar nuo birželio. Manoma, kad taip šalis keršija jai dėl invazijos į Ukrainą paskelbtas sankcijas. Rusija savo ruožtu aiškina, kad dujų srautai sumažėjo būtent dėl turbinos remonto.

Šiuo metu nekantriai laukiama, ar gyvybiškai svarbias dujas gabenantis dujotiekis kitą ketvirtadienį bus įjungtas, ar techninės priežiūros darbai tebuvo Rusijos pretekstas visiškai nutraukti jo veikimą. Pastaruoju metu Maskva ėmė reikšti abejones, ar kitą savaitę dujotiekis vėl galės įprastai veikti – trečiadienį didžiausia dujotiekio akcininkė bendrovė „Gazprom“ pareiškė, kad nebegali nurodyti konkrečios datos, kada bus atnaujintas įprastas dujų tiekimas.

Be to, parlamentas patvirtino reglamentą dėl susitarimų su kitų Europos Sąjungos valstybių narių reguliavimo institucijomis bei dujų perdavimo operatoriais konkretiems atvejams šio draudimo užtikrinimui.

„Pritardami rusiškų dujų atsisakymui siunčiame signalą visuomenei, dujų rinkos dalyviams, mūsų strateginiams ir tarptautiniams partneriams bei pačiai agresorei, kad atsisakome finansuoti Rusijos karą Ukrainoje“, – skelbta Saeimos spaudos tarnybos pranešime, kuris buvo išplatintas, pradėjus šių pataisų svarstymą.

Latvija, kaip Lietuva ir Estija, dujų importą iš Rusijos nutraukusi balandžio pradžioje, jį kelioms dienoms buvo atnaujinusi nuo balandžio pabaigos, taip pat jų nedideliais kiekiais importavo praėjusį mėnesį.

Birželio pradžioje Latvijos ekonomikos ministerija pristatė du galimus suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo statybos šalyje projektus – Skultės arba Rygos uostuose, o iki rugpjūčio pabaigos, padedama nepriklausomų ekspertų, pateiks vyriausybei ataskaitą dėl jų atitikimo ekonominiams ir nacionaliniams interesams.

Balandžio viduryje Latvijos ministrų kabinetas priėmė principinį sprendimą dėl rusiškų gamtinių dujų importo atsisakymo ir SGD terminalo statybos šalyje. Ekonomikos ministerija tuomet skelbė, kad SGD projektą veikiausiai pavyks įgyvendinti tik 2023-ųjų pabaigoje arba 2024 metų pradžioje, o iki tol dujomis tikimasi apsirūpinti per kaimyninių valstybių terminalus.

Dabartinė sutartis dėl dujų tranzito baigia galioti 2024 metais. Nepaisant karo, Rusija per Ukrainą į Europą, kuri yra svarbiausia jos dujų klientė, toliau tiekia didelius kiekius dujų. Ukraina už tai gauna nemenkas sumas.

Europos Sąjunga (ES) sukūrė sistemą, leidžiančią valstybėms narėms pranešti apie artėjančius energijos tiekimo sunkumus naudojant tris stiprėjančio perspėjimo lygius: „ankstyvasis perspėjimas“, „įspėjimas apie pavojų“ ir „ekstremalioji padėtis“.

Sistema leidžia ne tik gauti abipusę pagalbą iš kitų ES šalių, bet taip pat gali reikšti tiekimo normavimo pradžią.

Pirmadienį Danijos energetikos agentūros direktoriaus pavaduotojas Martinas Hansenas paskelbė pirmojo lygio įspėjimą.

„Tai yra rimta padėtis, su kuria susiduriame, ir ją dar labiau pablogino sumažėjęs tiekimas“, – sakoma M. Hanseno pranešime.

Šiuo metu Danijos dujų saugyklos yra užpildytos apie 75 proc., „ir pastarosiomis dienomis buvo dar papildytos“, sakoma agentūros pranešime.

Gegužės pabaigoje Danijos energetikos bendrovė „Orsted“ paskelbė, kad rusiškų dujų tiekimas Skandinavijos šaliai bus sustabdytas nuo birželio 1 dienos, įmonei atsisakius atsiskaityti rubliais.

Dujos sudaro 18 proc. kasmet Danijoje suvartojamos energijos. 2019 metais vidaus gamyba sudarė tris ketvirtadalius suvartotų dujų.

Pasak Danijos energetikos agentūros, Rusija yra viena pagrindinių gamtinių dujų importo šaltinių.

Nyderlandai pirmadienį taip pat paskelbė panaikinsiantys energijos gamybą iš akmens anglių apribojimus, praėjus dienai po to, kai Vokietija ir Austrija ėmėsi panašių veiksmų, siekdamos sumažinti priklausomybę nuo dujų iš Rusijos tiekimo.

Danijos pavyzdžiu pasekusi Švedija taip pat skelbia „ansktyvąjį perspėjimą“

\Švedija tapo dar viena šalimi, kurios Energetikos agentūra paskelbė pirmojo lygio „ankstyvąjį perspėjimą“, nerimaudama, kad dėl karo Ukrainoje sumažėjęs energijos importas iš Rusijos paveiks dujų tiekimus.

Įspėjimas taikomas vakarų Švedijai, o panašų pareiškimą pirmadienį jau padarė Danija.

„Švedija ir Danija turi bendrą dujų rinką ir bendrą balansavimo zoną, todėl Danijos tiekimo situacija yra labai svarbi Švedijai“, – teigiama agentūros pranešime.

„Todėl Švedijos energetikos agentūra nusprendė atkartoti Danijos sprendimą krizės lygmeniu“, – pridūrė agentūra.

Kartu Švedijos energetikos agentūra pažymėjo, kad „dujų tiekimo padėtis Švedijoje vis dar tvirta“, o sukauptos atsargos Švedijoje, Danijoje ir Europoje „pakankamos artėjant rudeniui“.

Artėjant birželio 26-28 dienomis Vokietijoje vyksiančiam Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikimui, būsimieji jo dalyviai pradėjo ruoštis svarstymui dėl Rusijos energijos išteklių kainų ribojimo. Nors ši tema į susitikimo darbotvarkę kol kas oficialiai neįtraukta, diplomatai aptarinėja galimybę tokį mechanizmą taikyti ne tik naftos, bet ir dujų kainoms, skelbia „Bloomberg“, remdamasi informuotais šaltiniais.

Kalbama apie sukūrimą tam tikros koalicijos, kurios dalyviai nustatytų didžiausią kainą, kurią galimą mokėti už rusiškus angliavandenilius.

Nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą buvo siūloma ir anksčiau, įskaitant per Italijos premjero Mario Draghi (Marijo Dragio) susitikimą su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) praėjusį mėnesį. M. Draghi siūlė suformuoti naftos importuotojų kartelį, kuris galėtų diktuoti pirkimo kainas. Šį mėnesį JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) pareiškė, kad derybos dėl tokios šalių grupės sukūrimo yra „labai aktyvios“.

„Valstybių grupė, kuri tai padarytų, turėtų būti pakankamai didelė, o tokia koalicija turėtų būti suformuota“, – sakė J. Yellen.

M. Draghi kaip viršutinę naftos kainų lygį siūlė 30-40 JAV dolerių už barelį, tai yra triskart mažesnį nei dabar kainuoja „juodasis auksas“.

Apie diskusijas dėl galimo analogiško sprendimo dėl dujų kainų anksčiau nebuvo skelbta.