-
Ar spės teisėsaugininkai įteikti kauniečiams jų laukiamą Kalėdų dovaną? 13
Įtariami nauju nusikaltimu
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šešiems už grotų laikomiems suimtiesiems jau pareikštas galutinis įtarimas, o šio ikiteisminio tyrimo dalis, susijusi su trimis tebeieškomais jų bendrininkais, tarp kurių yra ir galimas išpuolio organizatorius, išskirta į atskirą bylą.
Visiems šešiems suimtiems liko įtarimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, apimantis ir trims iš keturių nukentėjusiųjų, kaip konstatavo teismo medicinos ekspertai, padarytus nežymius sužalojimus ne tik kumščiais bei kojomis, bet ir metaliniais strypais, kastetais, peiliais, lauko baldais bei kitais nenustatytais žalojančiais daiktais.
Pavyzdžiui, Egidijui Smailiui, kurį greitosios medikai rado įvykio vietoje be sąmonės, konstatuotas ir galimas galvos smegenų sukrėtimas.
Egidijus Smailys (kairėje) ir Rytis Sadauskas (dešinėje)
Tačiau iš karto po įvykio visiems suimtiesiems pareikštas įtarimas dėl nesunkaus dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymo ne per seniausiai perkvalifikuotas į įtarimą dėl nesunkaus Ryčio Sadausko sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų. Anot portalą konsultavusių teisininkų, tokia formuluotė dažniausiai reiškia, kad nusikaltimo priežastis nenustatyta arba ji buvo menkavertė.
Išpuolio taikinys – aiškus
Remiantis minėtu perkvalifikuotu įtarimu, užpuolikų taikiniu vienareikšmiškai buvo R. Sadauskas. Įtarime dėl nesunkaus jo sveikatos sutrikdymo iš chuliganiškų paskatų, o tai priskiriama apysunkiems nusikaltimams, nes už tai gresia laisvės atėmimas iki penkerių metų, jau konkrečiai išvardijama, kuo buvo ginkluotas ar kokius veiksmus atliko kiekvienas įtariamasis. Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas buvo ginkluoti kastetais, tačiau pastarasis dar spardė R. Sadauską bei daužė kumščiais ir mėtė į jį restorano baldus. Edgaras Rezajevas, kaip ir du tebeieškomi įtariamieji, buvo ginkluotas metaliniu strypu. Trečias besislapstantis įtariamasis, kaip ir Vitalijus Zakrževskis, kuriam pačiam kažkas iš besiginančiųjų nenustatytu daiktu sužalojo gerklę, buvo paleidę į darbą kumščius. Lukas Ščerbinskas, kaip ir Tadas Mučinskas, neleido R. Sadauskui pabėgti, kartu su kitais bendrininkais jį apsupdami.
Anot teismo medicinos ekspertų, R. Sadauskui, kuris, portalo kauno.diena.lt duomenimis, vienintelis iš nukentėjusiųjų buvo pas juos nuvykęs, buvo suduota ne mažiau kaip vienuolika smūgių į įvairias kūno vietas. Be konstatuotų muštynių žaizdų kaktoje, rankose bei kojose ir sumušimų bei nubrozdinimų ir kitose kūno vietose buvo sulaužytas ir kairės rankos pirštas.
Tačiau, portalo kauno.diena.lt šaltinių teigimu, kaip ir kiti trys nukentėjusieji, R. Sadauskas teigia niekam pretenzijų neturintis.
Istorija kartojasi?
Pavyko portalui kauno.diena.lt išsiaiškinti ir moters, buvusios kartu nukentėjusiaisiais, siejamais su Kauno nusikalstamu pasauliu, asmenybę.
Panašu, kad tai gali būti Tado Petrošiaus, priskiriamo „Agurkinių“ lyderiams ir šiuo metu atliekančio bausmę Alytaus kalėjime, nors, portalo kauno.diena.lt žiniomis, kasdien oficialiai atvykstančio į darbą Kaune, o išpuolio dieną dar ir išleisto trumpalaikei savaitgalio išvykai į namus, sutuoktinė.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
Kaip jau rašyta, nuo užpuolikų ji bandė apsiginti ant stalo gulėjusia šakute. Tačiau tokių ketinimų atsisakė po grasinimų sulaužyti nosį.
Minėtos moters, kuri panašu, kad turi šioje byloje tik liudytojos statusą, vardas ir pavardė sutampa su į Teisingumo ministerijos sąrašus įtrauktos mediatorės bei tik naktimis budinčios Kauno miesto vaikų teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės. Pasitikslinti, ar tai – tas pats asmuo, nepavyko.
Belieka priminti, kad portalas kauno.diena.lt jau yra rašęs, kad, pavyzdžiui E. Smailio, sieto su dviem nužudymais, kuris yra tarp nukentėjusiųjų per šį išpuolį, sutuoktinė taip pat buvo sugebėjusi įsidarbinti Kauno apylinkės teismo raštinėje.
Namų darbus atliko ne visi?
Šiuo metu, portalo žiniomis, ikiteisminiame tyrime su likusiais šešiais nuo vasaros suimtais įtariamaisiais vyksta susipažinimas su bylos medžiaga.
Po to dar bus nagrinėjami galimai po to atsiradę įtariamųjų advokatų prašymai. Ir byla jau turėtų būti perduota Kauno apylinkės teismui, nes portalo kauno.diena.lt duomenimis, ne per seniausiai Kauno apygardos teismas iš dalies patenkino E. Rezajevo bei L. Ščerbinsko advokatų skundus dėl jų suėmimo pratęsimo lapkričio pabaigoje dviem mėnesiams ir sutrumpino šį terminą perpus – iki gruodžio pabaigos.
Kaip jau rašyta, už mėnesio po išpuolio Laisvės alėjoje buvo, kaip nustatyta, tyčia padegtas vienas namas pakaunėje esančiuose Vijūkuose. Neatmetama, kad tai yra nukentėjusiųjų kerštas, nes šis namas – vieno iš įtariamųjų brolio šeimos.
„Kauno dienos“ šaltinių, Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu nėra perkvalifikuotas į pasikėsinimą nužudyti, kaip norėjo tik atsitiktinai tąnakt namie nenakvoję nukentėjusieji per šį gaisrą. Niekam dar nėra pareikštas šiame ikiteisminiame tyrime ir įtarimas.
Tačiau į klausimą, ar R. Sadauskas jame jau yra apklaustas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras teigė negalintis atsakyti.
-
Išpuolio Laisvės alėjoje byla artėja prie finišo: prašoma pratęsti įtariamųjų suėmimą 14
Į Kauno apylinkės teismą kreiptasi dėl Vitalijaus Zakrževskio ir Edgaro Rezajevo, kuriuos šis teismas rugpjūčio 31-ąją buvo leidęs suimti dviem mėnesiams, bei Karolio Kavaliausko, kuris rugpjūčio 27-ąją buvo suimtas trims mėnesiams, tačiau Kauno apygardos teismas šį terminą sutrumpino iki dviejų mėnesių, suėmimų pratęsimų.
Prašant Kauno apylinkės teismo pratęsti šių asmenų suėmimą buvo nurodyti tie patys pagrindai, pagal kuriuos juos jau leista suimti, – kad gali pasislėpti bei trukdyti tyrimui.
Dėl K. Kavaliausko sprendimas paskelbtas jau šiandien ryte. Jo suėmimas pratęstas vienam mėnesiui.
E. Rezajevo suėmimas šiandien po pietų pratęstas dar dviem mėnesiams.
Posėdis dėl prašymo pratęsti V. Zakrževskio suėmimo terminą planuojamas rytoj po pietų.
Su šiuo ikiteisminiu tyrimu susiję teisėsaugininkai portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad V. Zakrževskis per šį išpuolį nukentėjo ir pats. Pirminiais duomenimis, jam buvo sužalota gerklė. Kuo, teisėsaugininkams nežinoma.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Kol kas šioje byloje dar nėra nė vieno nukentėjusiojo, galėjusio per šį išpuolį patirti fizinę, turtinę ar moralinę žalą. Pirmiausiai, niekas iš galinčiųjų jais būti tokio noro nepareiškė, o specialistų išvadų dėl patirtų sužalojimų dar nėra. Panašu, kad jos bus daromos tik iš medicinos dokumentų.
Panašu, kad bus kreiptasi į teismą ir dėl likusių keturių suimtųjų, kuriuos buvo leista laikyti už grotų tris mėnesius, suėmimo pratęsimo.
O dar trys įtariamieji, siejami su šiuo išpuoliu, tarp jų – ir galimas organizatorius, iki šiol nerasti. Tačiau į klausimą, ar paskelbta jų paieška, teisėsaugininkai neatsako.
Tuo tarpu informacija dėl rugsėjo 24-osios vidurnakčio gaisro Kauno rajone – Vijūkuose, kuris gali būti kerštas už išpuolį Laisvės alėjoje ir buvo sukeltas už mėnesio po jo, informacija iš viso neteikiama. Neatsakyta net į klausimus, ar neperkvalifikuotas po šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, pavyzdžiui, į pasikėsinimą nužudyti, ir, ar niekam dėl to dar nėra pareikštas įtarimas.
Kaip jau rašyta, vaizdo kameros įamžino du padegėjus, o gaisrų tyrėjai patvirtino, kad šis gaisras buvo sukeltas tyčia.
Visiška tyla, siejama su šiuo ikiteisminiu tyrimu, motyvuojama siekiu jam nepakenkti.
Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.
Tačiau atsakyta į klausimą, ar po išpuolio Laisvės alėjoje neatnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl 2018-ųjų rugpjūtį Kaune, Nuokalnės gatvėje, apšaudyto automobilio „BMW X5“, kuomet nesunkiai į koją buvo sužalota mažametė šio automobilio vairuotojo dukra.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, šios mergaitės mamai kelios dienos prieš išpuolį Laisvės alėjoje toje pačioje reprezentacinėje Kauno gatvėje buvo grasinta neieškoti kaltų dėl dukters sužalojimo, nes tokių planų nukentėjusiosios šeima neatsisako.
Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)
Minėtas ikiteisminis tyrimas po kurio laiko buvo sustabdytas. Šiandien atsakyta, kad jis dar nėra atnaujintas. Ir leista suprasti, kad taip yra todėl, kad tai, kas pasakojama žiniasklaidai, teisėsaugininkams dėl nerašytų nusikalstamo pasaulio taisyklių, draudžiančių bendrauti su pareigūnais, yra nutylima.
-
Kruvinas išpuolis Laisvės alėjoje jau turi tęsinį? 48
Užgesino po kelių valandų
Kauną sudrebinusios muštynės pačiame Kauno centre įvyko rugpjūčio 25-osios popietę. Lygiai po mėnesio, rugsėjo 24-osios vidurnaktį, Kauno rajone, Vijūkuose, supleškėjo gyvenamasis namas. „Kauno dienos“ šaltinių duomenimis, šie įvykiai labai glaudžiai susiję.
Į pakaunės Tulpių gatvę ugniagesiai gelbėtojai skubėjo prieš pat vidurnaktį – gautas pranešimas apie degantį dviejų aukštų mūrinį gyvenamąjį namą.
Atvykus ugniagesiams, namas jau degė atvira liepsna. Per gaisrą nudegė stogas, apdegė terasa ir joje buvę baldai. Taip pat – svetainės sienos ir lubos, čia buvę baldai. Sutrūko trijų langų paketai. Aprūko ir vandeniu sulietos visos patalpos. Gaisras visiškai likviduotas tik po kelių valandų.
Feisbuko grupės „Romainiai - Naujieji Romainiai“ nuotr.
Rugsėjo 26-ąją Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdybos atstovai „Kauno dienai“ perdavė gaisro tyrėjų išvadas: „Gaisro priežastis – pašalinis ugnies šaltinis, įtariama tyčinė žmonių veika, padegimas. Medžiaga perduota policijai.“
Kauno policijos atstovai apie įvykį kalbėti nebuvo linkę. Tepasakė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto sunaikinimo ar sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Dėl papildomos informacijos pasiūlyta kreiptis tiesiai į Kauno apygardos prokuratūrą. Ir tai tapo nenuginčijama užuomina, kad tarsi niekuo neišsiskiriantis namo gaisras pakvipo didesniu kriminalu. Arba yra tokio kriminalo tęsinys.
Būtent apie tai „Kauno dienai“ prakalbo sudegusio namo savininkams artimas šaltinis, atskleidęs ir daugiau šokiruojančių tos nakties detalių.
Tik per plauką moteris su dviem mažametėmis tą vidurnaktį neliko namuose. Kokiu išsigimėliu reikia būti, kad taip elgtumeis?
Kerštas brolio šeimai?
Kaip rašyta, keturi įtariamieji surengus minėtą koridą Laisvės alėjoje išgaudyti karštais pėdsakais – Lukas Ščerbinskas, Tadas Mučinskas, Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas jau po dviejų dienų Kauno apylinkės teismo buvo suimti trims mėnesiams. Po kelių dienų patys policijai pasidavę Vitalijus Zakrževskis ir Edgaras Rezajevas – dviem mėnesiams. Teisėsaugininkai tikina, kad suras ir likusius tris įtariamuosius.
Anot dienraščio šaltinių, minėtas gaisras Vijūkuose kilo vieno iš šių asmenų brolio namuose. Čia jis gyveno su žmona ir dviem mažamečiais vaikais.
„Tik per plauką moteris su dviem mažametėmis tą vidurnaktį neliko namuose. Kokiu išsigimėliu reikia būti, kad taip elgtumeis? Jei tarpusavyje santykius aiškinasi vyrai, kuo dėti šeimos nariai, moterys ir vaikai?“ – tokiu šaltakraujišku elgesiu negalėjo patikėti šiai šeimai artimas žmogus, kuris tikino, kad, perskaičius užpultųjų – Ryčio Sadausko, Egidijaus Smailio ar Tado Petrošiaus – biografijas, keršto versija – labiausiai tikėtina.
Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius. (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)
Kaip teigiama, šiam galimam padegimui buvo ruošiamasi iš anksto. Prie tvoros rasti atremti specialūs padėklai, kuriais pasinaudojus greičiausiai patekta į namo kiemą. Vertingos informacijos atskleidžia ir šiame name buvusios vaizdo kameros. Šią medžiagą dabar tiria teisėsauga.
„Kauno dienos“ šaltinių nuotr.
Lenda senos bylos?
Pašnekovai neslėpė, kad gyvena apimti baimės ir nežino, ko laukti toliau.
„Neseniai susidorojimu buvo grasinta ir dar vienai, galimai su šiais įvykiais susijusiai moteriai, kurios vaikas 2018-aisiais buvo pašautas, kai į jos tėvo vairuotą BMW kažkas paleido kulką. Moteris visomis išgalėmis ieško teisybės – būtent dėl to ją siekiama nutildyti“, – pasakojo situaciją žinantys šaltiniai.
Kaip „Kauno dieną“ informavo Kauno apygardos prokuratūros atstovė Milda Butkutė, ikiteisminis tyrimas dėl peršautos mergaitės šiuo metu sustabdytas nenustačius asmenų, įvykdžiusių šią nusikalstamą veiką.
Minėtos prokuratūros atstovės paklausus, ar ketinama sujungti Laisvės alėjos išpuolio tyrimą su gaisru pakaunėje, sulaukta dviprasmio atsakymo.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
„Jūsų minimų ikiteisminių tyrimų sujungimas šioje tyrimo stadijoje nesvarstomas“, – rašoma M. Butkutės atsiųstame atsakyme, kuris perša mintį, kad ateityje neatmetama ir tokia galimybė.
Anot prokuratūros, dėl galimo padegimo įtariamųjų kol kas nėra.
-
Laisvės alėjoje koridą surengę gangsteriai su šortais veržiasi į laisvę: pirmasis blynas prisvilo 20
Laisvės alėjoje koridą surengę gangsteriai su šortais veržiasi į laisvę: pirmasis blynas prisvilo 20
Tokį 10 tūkst. eurų užstatą, dar prieš sutuoktiniui stojant prieš Kauno apylinkės teismą, yra sumokėjusi 37-erių metų Edgaro Rezajevo žmona. Tačiau šio suimtojo advokato skundą, prašant pakeisti jo ginamajam skirtą suėmimą iki spalio 30-ios į intensyvią priežiūrą bei užstatą, nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų šiandien jį tenkino tik iš dalies.
Kaip pranešė šio teismo atstovė Milda Kryžė, panaikintas tik vienas iš suėmimo pagrindų – kad suimtasis gali trukdyti procesui. Tačiau tai E. Rezajevui – menka paguoda, nes palikus antrąjį pagrindą, kuriuo jį suėmė Kauno apylinkės teismas, – kad jis paleistas į laisvę gali pasislėpti, šiam įtariamajam nesunkiu (kol kas) dviejų ar daugiau asmenų sveikatos sutrikdymu bei viešosios tvarkos pažeidimu, įžūliais smurtiniais veiksmais sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, skirtas dviejų mėnesių suėmimas, anot Kauno apygardos teismo, yra pagrįstas. Ir ši jo nutartis įsiteisėja, vos ją paskelbus, ir yra neskundžiama.
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, jiems skirtus trijų mėnesių suėmimus yra apskundę ir 31-erių Lukas Ščerbinskas, 27-erių Tadas Mučinskas, 28-erių Juozas Minkevičius bei Karolis Kavaliauskas su savo advokatais.
Kauno apygardos teismas iki šiol nėra gavęs tik 39-erių metų Vitalijaus Zakrževskio, suimto dviem mėnesiams, kuris už kelių dienų po išpuolio, kaip ir E. Rezajevas, pats pasidavė policijai, advokato skundo. Bet šiandien – dar paskutinė 20-ies dienų termino apskųsti ir V. Zakrževskio suėmimą diena.
Kaip jau rašyta, dar trys asmenys, įtariami dalyvavę minėtame šokiruojančiame išpuolyje, tebeieškomi. Ar paskelbta ir jų tarptautinė paieška, teisėsaugininkai nekomentuoja.
Kaip jau rašyta, šis devynetas įtariamas tada užpuolęs restorano „Grilintas cinamonas“ lauko erdvės prieigose – prie staliuko sėdinčius penkis asmenis, tarp kurių buvo ir viena moteris, pasak įvykio liudytojų, šioje netikėtoje situacijoje dar bandžiusi gintis po ranka buvusia šakute.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Vyriškoji užpultųjų pusė – iškalbinga: kaip paaiškėjo, Laisvės alėjoje jam skirtos trylikos metų laisvės atėmimo bausmės už dalyvavimą „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo veikloje likučius atlikinėjęs vienas iš šios grupuotė lyderių Tadas Petrošius, taip pat su „Agurkiniais“ siejamas Rytis Sadauskas, paskui kurį velkasi ne mažiau iškalbingas kriminalinis šleifas, vieno iš senųjų „Daktarų“ atžala Egidijus Smailys, sietas net su dviem lig šiol neatskleistomis žmogžudystėmis, ir Žanas Andrijūnas, kol kas nespėjęs taip pasižymėti kaip jo užstalės draugai.
Užpultieji Laisvės alėjoje: iš kairės – Žanas Andrijūnas, Egidijus Smailys, Rytis Sadauskas, Tadas Petrošius (Feisbuko, redakcijos archyvo nuotr.)
Žinant visus užpultuosius, galima teigti ir tai, kad įtariamieji pasikėsino į savo kolegas iš Kauno nusikalstamo pasaulio, kurių šešėlyje lyg šiol tūnojo. O tam, kaip aiškėja, buvo panaudoti ne tik metaliniai strypai, bet ir teleskopinės lazdos, kastetai ir kiti žalojantys daiktai, nes tarp užpultųjų yra patyrusių ne tik pirštų lūžių ar kaktos bei pakaušio sužalojimų, bet ir pjautinių bei durtinių žaizdų rankose ir kojose.
Portalo kauno.diena.lt duomenimis, kitų suimtųjų advokatų skundus planuojama nagrinėti artimiausiomis dienomis.
-
Kuo toliau, tuo gražiau: vienas iš užpultųjų Laisvės alėjos restorane – bausmę atliekantis kalinys 50
Jau du kartus vos išsikapstė
Minėtoje nuotraukoje, kurią vienas iš nukentėjusiųjų – Rytis Sadauskas rugpjūčio 28-ąją įkėlė į savo feisbuko paskyrą, nėra ne mažiau garsaus Kauno nusikalstamo pasaulio atstovo – vieno iš „Agurkinių“ lyderio Tado Petrošiaus. Ir minėtas į liūdnai pagarsėjusius 90-uosius grąžinęs išpuolis buvo jau trečias pasikėsinimas į jį per trylika metų.
Vieną 2009-ųjų rugpjūčio rytą Lapių seniūnijos Radikių kaimo sodų bendrijoje automatų kulkų buvo suvarpytas automobilis, kuriuo T. Petrošius važiavo su savo apsaugininku. Jie buvo sunkiai sužeisti, tačiau medikams pavyko išgelbėti šių jaunų vyrų gyvybes. T. Petrošiui tada buvo 28-eri.
Po šio ginkluoto išpuolio už kelių kilometrų esančiame kitame kaime buvo rastas sudegęs automobilis su dviem automatais „Kalašnikov“. O įtariant šio nusikaltimo organizavimu buvo sulaikytas, o po to ir kurį laiką suimtas pats „Kamuolinių“ lyderis Giedrius Janonis, nuo kurio pravardės ir kilęs šios nusikalstamo susivienijimo pavadinimas.
Tačiau viskas baigėsi tuo, kad šios bylos tyrimas po pusantrų metų buvo sustabdytas, taip ir nenustačius, kas įvykdė šį išpuolį.
Vieną 2010-ųjų vasario pavakarę T. Petrošius kartu su dar dviem „Agurkiniams“ priskiriamais asmenimis buvo sunkiai sužeistas ir Šilainiuose – Šarkuvos gatvėje. Tiesa, tada, kaip paaiškėjo atvertus Kauno apygardos teisme šią bylą, agurkiniai patys galėjo patekti į savo pačių paspęstus spąstus.
Minėti šūviai nuaidėjo po to, kai buvo pradurtos vieno iš „Kamuolinių“, su kuriais, remiantis ne viena byla, „Agurkiniai“ aršiai konfliktavo, nors pastarųjų lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas, viešai linkęs tai neigti, merginos automobilio padangos. Jai į pagalbą tada atskubėjo du su „Kamuoliniais“ siejami asmenys, vienas iš kurių vėliau ir buvo teisiamas dėl pasikėsinimo nužudyti tris žmones visuotinai pavojingu būdu.
Teisme jis pasakojo, kad griebėsi ginklo, kai jį pradėjo supti apie 20 agresyviai nusiteikusių vyrų. Trys iš jų tada buvo sužeisti.
Kauno apygardos teismas minėtą su „Kamuoliniais“ siejamą asmenį, oficialiai prisistačiusį Prienų verslininku, išteisino, konstatuodamas, kad tai buvo būtinoji gintis. Nors šis nuosprendis buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis minėtą skundą atmetė.
Kaltintas skandalinga vagyste
Turėjo parako kvapą ir kita Kauno apygardos teisme jau po minėtų pasikėsinimų į T. Petrošių nagrinėta byla, kurioje jis pats buvo teisiamasis.
Tadas Petrošius/Redakcijos arch. nuotr.
T. Petrošius tada kaltintas iš vieno Karmėlavos seniūnijos Narėpų kaimo namo pavogęs ginklą, kuriuo po pusmečio Vilniuje buvo nušautas vienas iš tuometinių Kauno mafijos šulų Remigijus Daškevičius arba tiesiog Daškė.
Vieną 2001-ųjų rytą įsibrovus į minėtą namą, iš jo buvo išnešta turto už daugiau kaip 62 tūkst. litų. Tada buvo pagrobti ir trys ginklai.
Po vagystės ant šio namo sekcijos stalčiaus buvo aptikti trys pirštų atspaudai. Tačiau tik 2010-ųjų pabaigoje, pradėjus naudoti naujausias technologijas, pavyko identifikuoti, kad vienas iš jų – T. Petrošiaus kairės rankos nykščio.
Atitiko ir ant laiptų, vedančių į rūsį, iš kurio buvo pagrobtas seifas, aptiktų batų pėdsakų ir T. Petrošiaus nešiojamos avalynės dydis. Tačiau šis neigė dalyvavęs vagystėje.
O prieš pat pirmąjį šios bylos posėdį prie teismo salės durų buvo surengta parodomąjį spektaklį primenanti esą netikėto jaunystės draugų susitikimo scena.
Po namo savininkų mirties vieninteliu nukentėjusiuoju šioje byloje liko jų vyresnysis sūnus, kurį tada į teismo posėdį atlydėjo jaunesnysis brolis, minėtos vagystės metu dirbęs užsienyje.
Anot T. Petrošiaus, netikėtas susitikimas su pastaruoju ir atsakė jam į klausimą, iš kur nusikaltimo vietoje – jo piršto atspaudas? Ikiteisminio tyrimo metu tvirtinęs, kad niekada minėtame name nesilankė, esą sutikęs šį jaunystės draugą, T. Petrošius jau prisiminė, kad visgi ten buvo, tačiau neatpažino šio namo dėl prastos jo nuotraukos kokybės. Be to, nežinojęs šio tuomečio savo draugo, su kuriuo teigė susipažinęs naktiniame klube „Laukinis arklys“, nei vardo, nei pavardės.
Nepaisant to, kad kaltinimą šioje byloje palaikiusi prokurorė pateikė teismui iš Mokesčių inspekcijos gautą pažymą, kad minėtas naktinis klubas 2000-ųjų pabaigoje, kuomet T. Petrošius teigė susipažinęs su minėtu savo jaunystės draugu, dar neveikė, – jis buvo atidarytas tik 2001-ųjų pradžioje, Kauno apygardos teismas T. Petrošių dėl šios vagystės išteisino. Ir nors šis jo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, šis taip pat skundą atmetė.
Sanatorija už grotų
T. Petrošius pagaliau atsidūrė už grotų 2013-ųjų sausį, kai su kitais „Agurkinių“ lyderiais bei jų parankiais buvo sulaikytas įtariant juos disponavimu didelių kiekiu narkotikų bei šių kontrabanda.
Tada pradėtą ikiteisminį tyrimą vainikavo po beveik penkerių metų – 2017-ųjų gruodį Klaipėdos apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dvylikai „Agurkinių“ nusikalstamo susivienijimo narių.
T. Petrošiui tada buvo skirtas įkalinimas trylikai metų. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, kuriam šis nuosprendis buvo apskųstas, 2020-ųjų balandį „Agurkiniams“ skirtas bausmes sugriežtino, nepaisant to, kad Europos Žmogaus Teisų Teismas jau buvo tenkinęs šio nusikalstamo susivienijimo branduoliui priskiriamų keturių asmenų, tarp kurių buvo ir T. Petrošius, skundą dėl pernelyg ilgo jų suėmimo iki nuosprendžio ir priteisęs jiems po 6600 eurų, nors kiekvienas iš jų prašė už tai po 40 tūkst. eurų.
Apskundus ir Apeliacinio teismo sprendimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat konstatuodamas, kad daugiau kaip dešimt metų (nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki jų sprendimo) trukęs procesas buvo per ilgas, vėl visiems šios bylos kaltinamiesiems bausmes sušvelnino. T. Petrošiui ji buvo sušvelninta iki trylikos metų ir dešimties mėnesių.
Taigi, įskaičiavus į šią bausmę tuos beveik penkerius metus iki Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo, ir tuos beveik šešerius metus, kuriuos T. Petrošius jau atlieka minėtą bausmę, nepaisant užtrukusio skundų nagrinėjimo, jam dar likę apie trys metai už grotų.
Tačiau, kaip portalui kauno.diena.lt pavyko išsiaiškinti Alytaus kalėjime, kuriame T. Petrošius atlieka jam skirtą bausmę, šių metų rugpjūtį, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, jis buvo perkeltas į šios įkalinimo įstaigos atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes jau atliko būtiną tokiais atvejais skirtos bausmės dalį, prieš šį sprendimą priklausė lengvai grupei, neturėjo nuobaudų ir vykdė individualų resocializacijos planą.
O perkėlus T. Petrošių į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jam atsirado galimybė ne tik dirbti už bausmės atlikimo vietos ribų bei išeiti, gavus leidimą, apsipirkti į parduotuvę, bet ir trijų dienų savaitgalinėms išvykoms į namus, kuriomis, anot portalo kauno.diena.lt kalbintų Alytaus kalėjimo pareigūnų, linkę naudotis visi jų kaliniai, atliekantys bausmę minėto atviro tipo jos atlikimo vietoje. Ir tokios išvykos leidžiamos jau penktadienio ryte.
Šokiruojantis išpuolis Laisvės alėjoje buvo įvykdytas penktadienį apie 13.20 val.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Portalo kauno.diena.lt žiniomis, po to savaitgalio trumpalaikės išvykos į namus T. Petrošius grįžo į Alytaus kalėjimą sužalotas. Tačiau pateikė šio darbuotojams versiją apie esą patirtą buitinę traumą.
Nepaisant pateiktos versijos, visais tokiais atvejais jos yra tikrinamos. Buvo apie T. Petrošiaus patirtus sužalojimus trumpalaikės išvykos į namus metu informuota policija ir šį kartą.
-
Įžūlumo viršūnė Laisvės alėjoje: ginkluotų užpuolikų taikiniu buvo ne R. Sadauskas? 44
Netikėta kompanija
„Daktarų“ branduoliui priklaususio Algirdo Smailio sūnus Egidijus, kuriam – jau 50, tą popietę, kaip įamžino šio išpuolio liudytojai, kurį laiką net gulėjo ant Laisvės alėjos grindinio be gyvybės ženklų. Ir vienintelis buvo greitosios medikų pristatytas į Kauno klinikas iš šio, anot teisėsaugininkų, panašu, kad iš anksto kruopščiai suplanuoto mūšio vietos.
R. Sadauskas, portalo kauno.diena.lt žiniomis, vėliau atvyko pas medikus pats. Tačiau nei E. Smailys, nei R. Sadauskas nukentėjusiųjų statuso pradėtame ikiteisminiame tyrime dėl šio išpuolio oficialiai neturi, nes, kaip jau rašyta, ne tik atsisakė bendrauti su teisėsauga, bet ir pareiškė, kad niekam neturi jokių pretenzijų, kas taip pat patvirtina, kad reikėtų laukti antros šios dvikovos serijos.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Portalo kauno.diena.lt kalbinti kai kurie teisėsaugininkai neslėpė, kad juos nustebino, jog E. Smailys leido laiką su R. Sadausku, nes jie – gana skirtingų kategorijų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovai. Vienas, kaip ir senieji „Daktarai“, – gana nuožmus ir brutalus, kitas – jau apsitrynęs užsieniuose ir labiau rafinuotų manierų.
Tačiau šis duetas – dar vienas įrodymus, kad beveik nebeliko griežtų ribų tarp Kauno gaujų. Po jų išblaškymo likučiai persipynė.
Šešėliniai veikėjai
Nors oficialiai teigta, kad parodymų neduoda ir įtariamieji šiuo išpuoliu, jie pradėti sulaikinėti jau tą patį penktadienį.
Pavyzdžiui, vienas automobilis, kuriuo važiavo du įtariamieji, buvo sustabdytas jau išvažiavęs iš Kauno. Jo ekipažas teigė esą vykstantis savaitgaliui į sodybą. O patikrinus jų automobilį, šiame rasti ne tik jau atkimšti alaus buteliai, bet ir ne vienas peilis bei beisbolo lazda.
Kai kurių įtariamųjų sulaikymas/Laidos „Farai“ stop kadras
Kaip jau rašyta, keturi įtariamieji surengus minėtą koridą Laisvės alėjoje išgaudyti „karštais pėdsakais“ – Lukas Ščerbinskas, Tadas Mučinskas, Juozas Minkevičius ir Karolis Kavaliauskas jau po dviejų dienų Kauno apylinkės teismo buvo suimti trims mėnesiams. O po kelių dienų patys policijai pasidavę Vitalijus Zakrževskis bei Edgaras Rezajevas – dviem mėnesiams. Teisėsaugininkai tikina, kad suras ir likusius tris įtariamuosius. Tarp jų nėra nė vieno neteisto. Ir tų teistumų – ne po vieną. Tarp jų – ir už žmogžudystes.
Tačiau įtariamųjų pavardžių tarp teisiamųjų dviejose šiuo metu Kauno apygardos teisme įstrigusiose „Kamuolinių“ bylose nėra. Nebuvo šių asmenų ir tarp nukentėjusiųjų per 2010-ųjų spalio 9-osios šūvius prie Sporto halės, kuomet, kaip jau rašyta, buvo sužeisti du tuo metu aršūs „Agurkinių“ oponentai iš „Kamuolinių“ stovyklos, dėl ko prieš teismą tada stojo ir R. Sadauskas. Tačiau Temidei neužteko įrodymų, kad jis dalyvavo minėtame išpuolyje. Tokia išvada padaryta vienam iš nukentėjusiųjų teisme pareiškus, kad jis susižalojo nukritęs nuo dviračio.
Beje, apie minėtus šūvius teisėsaugininkai tada sužinojo, tik klausydamiesi nukentėjusiųjų, įtariamų kitais nusikaltimais, pokalbių telefonu, nes jie patys apie šį užpuolimą nepranešė.
Žmogžudystės su skandalais
Kaip jau užsiminta, net dviejų žmogžudysčių šleifas tęsiasi ir paskui E. Smailį. Jis įtartas net dviem žvėriškais susidorojimais su buvusiais bendrininkais. Vienas jų prieš 18 metų buvo rastas Girstupio upelyje – vienomis trumpikėmis bei lipnia juosta surištomis rankomis ir šautine žaizda kaktoje. Kitas 2020-ųjų vasarą buvo aptiktas savo bute Šilainiuose – su daugiau kaip 50 durtinių žaizdų kūne ir jame likusia lūžusia peilio geležte.
Nužudytasis, kaip tada įtarta atvežtas į minėtą upelį iš nusikaltimo, įvykusio kitur, vietos, teisėsaugininkų duomenimis, buvo E. Smailio bendrininkas. Tačiau nepaisant to, dėl šio šiurpaus susidorojimo tada buvo sulaikytas ir E. Smailys, ir jo dėdė. Tiesa, iš pradžių E. Smailys buvo įtartas nušovęs buvusį bendrininką per išgertuves savo bute Šilainiuose. Tačiau vėliau stojo prieš teismą tik dėl šio nusikaltimo slėpimo. Bet Temidei tada pritrūko jo kaltės įrodymų.
Panašiai baigėsi ir minėtas 2020-ųjų vasaros žmogžudystės, kuomet savo bute Šilainiuose buvo rastas žvėriškai subadytas E. Smailio jaunystės, paženklintos šešiais teistumais už turto prievartavimą sutrikdant sveikatą, savavaldžiavimą bei plėšimus, draugas. Ši byla, kurią lydėjo gana skandalingas faktas, jog tuo metu Kauno apylinkės teismo raštinėje buvo sugebėjusi įsidarbinti E. Smailio sutuoktinė, taip pat baigėsi jos nutraukimu E. Smailio atžvilgiu, pritrūkus jo kaltės įrodymų. Tačiau jo sutuoktinė skubiai paliko šį darbą, nes dėl jos užimamų pareigų žmogžudyste įtariamą šios Kauno apylinkės teismo raštinės specialistės sutuoktinį tada suiminėjo ne tas pats Kauno, bet Kėdainių teismas.
Kam dar rengtasi?
Galiausiai E. Smailio uošvės bute, kuriame taip pat ieškota žentui inkriminuojamos žmogžudystės įkalčių, buvo aptiktas visas ginklų arsenalas – šešios kovinės granatos su išimtais šių sprogdikliais greta, pistoletas „Makarov“ ir 64 šoviniai. Visa tai buvo slepiama po suparalyžiuoto uošvės sugyventinio lova.
E. Smailys tada prisipažino, kad šis turtas – jo, tik konstatavus, kad ant maišelių ir dėžučių, kuriose buvo laikoma minėta ginkluotė, aptikta jo DNR. Ir ėmė teigti, kad rado šią pavojingą ginkluotę 2017-aisiais mirusio savo tėvo, priklaususio senajam „Daktarų“ branduoliui, sodyboje, esančioje Lenkijos pasienyje.
Šiuos jo parodymus traktavus kaip prisipažinimą, E. Smailiui, tada galimai taip slėpusio veidą nuo žiniasklaidos dėl kitų teisėsaugininkams dar nežinomų jo „kriminalinių uodegų“, už neteisėtą disponavimą minėtą ginkluote 2021-ųjų birželį buvo skirtas tik trejų metų įkalinimas, nors teoriškai grėsė laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau, įskaičiavus į šią bausmę suėmimą iki nuosprendžio, jis šiemet vasarą, pirminiais duomenimis, – prieš pat minėtą šokiruojantį išpuolį Laisvės alėjoje, buvo paleistas į laisvę.
Egidijus Smailys/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Minėtos dėmės E. Smailio biografijoje, nors ir nepadidinusios jo turimų septynių teistumų skaičiaus, bei tai, kad jis labiausiai nukentėjo per minėtą išpuolį Laisvės alėjoje leidžia daryti prielaidą, kad būtent E. Smailys tada galėjo būti pagrindiniu užpuolikų taikiniu.
Ar ne per daug nuvertinta teisėsauga?
Tiesa, kai kurie portalo kauno.diena.lt kalbinti teisėsaugininkai linkę manyti, kad minėta korida buvo skirta R. Sadauskui. Remiamasi operatyvininkų turėta informacija apie pastarojo ryšius, kuri buvo patvirtinta vaizdo įrašais iš išpuolio vietos.
„Kauno dienos“ skaitytojų vaizdo įrašas
Teigiama, kad tai ir padėjo taip greitai nustatyti įtariamuosius, kurie atpažinti ne tik iš stoto, eisenos bei balso, bet ir kitų miesto centre esančių vaizdo kamerų įrašų, kuriuose įamžinti jau nusiėmę kaukes. Vienas iš to įrodymų – ir žinojimas, kokius automobilius, ieškant iš nusikaltimo vietos pabėgusių įtariamųjų, stabdyti.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, tai, kas įvyko tą penktadienio popietę Laisvės alėjoje, greičiausiai buvo jau įsisenėjusio konflikto tąsa.
Deja, kad galimai grįžta anksčiau Kaune vykę gaujų karai, liudija ir tai, jog minėtas išpuolis buvo surengtas penktadienio popietę. Ši savaitės diena bei jos popietė bei pavakarys buvo labai mėgiami ir anksčiau viešai sąskaitas suvedinėjusių Kauno gaujų atstovų, prisiderindavusių prie trumpesnės tądien teisėsaugininkų darbo dienos ir problemų surinkti juos savaitgaliais, tiriant nusikaltimus „karštais pėdsakais“.
