Atitinkamas ministro pirmininko Iraklio Kobachidzės įsakas paskelbtas Sakartvelo vyriausybės tinklalapyje, praneša „Ukrinform“, remdamasi portalu „NewsGeorgia“.

„Atmesti Sakartvelo prezidentės pateiktą pasiūlymą dėl darbo vizito į Lietuvos Respubliką, Vilniaus miestą, šių metų balandžio 10–12 dienomis“, – sakoma dokumente.

Pasak portalo, S. Zurabišvili santykiai su valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ vyriausybe pasiekė žemiausią tašką prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą. Prezidentė kritikavo Sakartvelo valdžią dėl nepakankamos paramos Kyjivui, suartėjimo su Maskva ir silpnų pastangų šalies europinės integracijos kelyje. Valdžios partija ėmė blokuoti prezidentės užsienio vizitus. Tai buvo aiškinama tuo, kad esą ji savo pareiškimais kenkia šaliai.

S. Zurabišvili ir toliau lankėsi Europoje savo lėšomis. Tai davė dingstį pradėti jos apkaltą, kuri galiausiai žlugo.

Lygiai prieš metus Sakartvelo prezidentė buvo atvykusi į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis – taip pat be vyriausybės leidimo.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, S. Zurabišvili griežtai sukritikavo valdančiąją partiją, kuri pareiškė vėl inicijuojanti įstatymo projektą dėl „užsienio agentų“.

Ji tai pareiškė antradienį, vasario 20-ąją, per Sakartvelo parlamento plenarinį posėdį, praneša portalas „Gruzija. Online“.

E. Sarkeulidzė nubrėžė lygiagretę tarp paskutinių A. Navalno gyvenimo dienų ir dabartinės M. Saakašvilio padėties. Ji paragino prezidentę Salome Zurabišvili parodyti drąsą ir suteikti malonę M. Saakašviliui, kad jis būtų išgelbėtas nuo realaus pavojaus.

„Prisiminkime 2012 metus, kai šio šaltakraujo žudiko [Putino] buvo paklausta apie M. Saakašvilį. Jis  žurnalistui atsakė: „Priminkite, kada Sakartvele rinkimai“. Toks buvo jo atsakymas. Mes jau netrukus  atsidursime ant rinkimų slenksčio, ir, žinoma, Putino norai M. Saakašvilio atžvilgiu vis dar nėra patenkinti“, – pareiškė ji.

E. Sarkeulidzės manymu, dabar nesvarbu, kas ir kaip Sakartvele žiūri į M. Saakašvilį. Juk kai Putinas atvirai kalba apie jį kaip apie savo priešą, M. Saakašvilio oponentų nuomonės pasitraukia į antrą planą. „Tarptautinė bendruomenė gerai suvokia kylančius pavojus“, – pridūrė ji.

2004-2013 metais M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 metais jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.

2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.

Šiuo metu M. Saakašvilis atlieka šešerių metų laisvės atėmimo bausmę „už piktnaudžiavimą valdžia“. Jis ir jo šalininkai laiko nuosprendį politiškai motyvuotu.

Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų.

„Ukraina kovoja, gindama Europos saugumą, o ukrainiečiai atiduoda savo gyvybes už kitus europiečius“, – pabrėžė prezidentė. Jei Vladimiras Putinas nebus nugalėtas Ukrainoje, jis esą gali eiti toliau ir prisigalvoti visko, ko tik nori. Čia, pasak S. Zurabišvili., nėra skirtumo tarp Baltijos valstybių, Lenkijos ir likusios Europos Sąjungos (ES). Diskusijos apie Rusijos ginklus, kurie gali būti panaudoti prieš palydovus, rodo, kad geografija nebevaidina jokio vaidmens, kalbėjo Sakartvelo vadovė.

Ji primygtinai paragino toliau remti Ukrainą. „Daug paprasčiau yra šiandien remti Ukrainą nei ryt kariauti didelį karą, – tęsė Z. Zurabišvili. – Todėl jei per kitą Miuncheno saugumo konferenciją ar po keleto metų nenorime būti daug blogesnėje situacijoje, privalome dabar priimti būtinus sprendimus“.

Prezidentė pasveikino naują 50 mlrd. eurų ES paramos paketą Ukrainai ir paragino ir respublikonus JAV Kongrese nebeblokuoti tolesnės milijardinės pagalbos. „Esu tikra, kad JAV Kongresas, nepaisydamas vidaus politikos klausimų, taip pat pasieks šiandien būtiną racionalų sprendimą – intensyviai remti Ukrainą“, – akcentavo prezidentė. Ji esanti tikra, kad šis požiūris galiausiai nugalės.

S. Zurabišvili pasisakė už kuo greitesnę Sakartvelo narystę ES ir NATO, tačiau apie konkretų laiką nekalbėjo. „Mes manome, kad mūsų vieta yra NATO, kaip ir Europos Sąjungoje, –  sakė S. Zurabišvili. – Esame labai europietiški – ir jau labai seniai. Tai mūsų šeima. Norime vėl prisijungti prie šios šeimos – ir kieka įmanoma greitai“.

Šalis prie Juodosios jūros nuo 2023 m. gruodžio oficialiai yra ES kandidatė. Jau daug metų Sakartvelas siekia ir narystės NATO.

Praėjusį spalį, kai Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Maskvos Juodosios jūros laivyną, Abchazijos separatistų lyderis Aslanas Bžanija pareiškė, kad pasirašė susitarimą su Rusija, ir artimiausiu metu Juodosios jūros uostamiestyje Očamčyrėje bus įkurtas nuolatinis Rusijos karinio jūrų laivyno dislokacijos punktas.

„Rusijos planu paversti Očamčyrės uostą savo karinio jūrų laivyno baze siekiama perkelti konfrontaciją į Juodąją jūrą, į mūsų teritorinius vandenis ir sukelti grėsmę strateginei Juodosios jūros perspektyvai“, – antradienį kreipdamasi į parlamentą sakė S. Zurabišvili.

S. Zurabišvili, kuri ne kartą konfliktavo su vyriausybe ir kaltino ją per dideliu artumu Maskvai, taip pat perspėjo, kad Rusija „pradėjo naują hibridinį karą prieš Sakartvelą“.

Jos vaidmuo daugiausia yra ceremoninis, nors ji tvirtai remia Ukrainą, į kurią 2022 metų vasarį įsiveržė Rusijos pajėgos.

Rusija jau turi nuolatines karines bazes Abchazijoje ir kitame Maskvos remiamame separatistiniame regione – Pietų Osetijoje. Maskva pripažino abu regionus nepriklausomomis valstybėmis po 2008 metų karo su šia Kaukazo šalimi. Tbilisis ir Vakarai pasmerkė šį žingsnį kaip neteisėtą karinę okupaciją.

Očamčyrė yra pajūrio miestas, įsikūręs netoli Anaklijos miestelio prie Juodosios jūros. Nuo 2009 metų jame yra Juodojoje jūroje veikiančių Rusijos patrulinių laivų bazė.

Očamčyrės uostas yra per seklus, kad į jį galėtų įplaukti dideli laivai, o norint jį paversti svarbia karinių jūrų pajėgų baze, reikėtų iš esmės atnaujinti pasenusią infrastruktūrą.

Spalį Ukrainos gynybos žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Rusija aktyviai „rekonstruoja [Očamčyrės] uosto infrastruktūrą kai kuriose vietose, siekdama užtikrinti, kad ten galėtų stovėti karo laivai“.

Nepaisant to, kad Ukrainos kontrpuolimas sausumoje atsidūrė aklavietėje, jai labiau sekasi kovoti su Rusija Juodojoje jūroje – ukrainiečiai nuskandino kelis rusų karo laivus, o palei pietinę pakrantę gali naudotis eksporto koridoriumi prekybiniams laivams.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos karinis jūrų laivynas „nebegali veikti vakarinėje Juodosios jūros dalyje ir pamažu traukiasi iš Krymo“.

Pernai Ukraina raketomis smogė Rusijos Juodosios jūros laivyno būstinei aneksuotame Krymo pusiasalyje ir sudavė didelį smūgį Maskvai.

Valstybės vadovė socialiniuose tinkluose kalbėjo apie „labai svarbų įvykį Sakartvelui ir mūsų Europos šeimai“. Pasak S. Zurabišvili, Sakartvelas šalies kandidatės statusą įgijo „pelnytai“.

ES vykdomoji institucija taip pat rekomendavo valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės.

Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis ir Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili pasveikino šalį su istorine pergale.

Trečiadienio vakarą S. Zurabišvili kreipėsi į minią, susirinkusią į proeuropietišką mitingą prie prezidento rūmų sostinėje Tbilisyje ir mojuojančią Sakartvelo ir ES vėliavomis.

Ji perskaitė peticiją, kurią bus galima pasirašyti ir kurioje Europos sostinės raginamos suteikti Sakartvelui oficialią narystės galimybę.

„Raginame Jus suteikti mūsų tautai kandidatės statusą, atsižvelgiant į ilgamečius kartvelų tautos siekius ir nepalaužiamą jos žmonių valią“, – rašoma peticijoje.

„Mūsų ateitis yra su jumis – Europoje. Ši ateitis neturi alternatyvos!“ – priduriama joje.

Galutinį sprendimą dėl Sakartvelo, kaip šalies kandidatės, statuso, ES lyderiai turės priimti gruodžio viduryje.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą.

ES lyderiai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė kandidatų statusą, o Tbilisį paragino pirmiausia įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, sustiprinti žiniasklaidos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad Briuselis pateikė rekomendaciją su išlyga, kad Sakartvelo vyriausybė imsis reformų, kurios „atspindėtų tikruosius didžiosios daugumos jos piliečių siekius įstoti į Europos Sąjungą“.

Narystė ES ir NATO yra įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jai pritaria daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų.

„Džiaugiuosi kartu su Sakartvelo žmonėmis ir sveikinu teigiamą ES Komisijos rekomendaciją suteikti šalies kandidatės statusą“, – sakė S. Zurabišvili socialiniame tinkle „X“.

S. Zurabišvili paragino kartvelus trečiadienio vakarą susirinkti į proeuropietišką mitingą prie prezidento rūmų Tbilisyje ir „dar kartą pasakyti, kad mūsų ateitis – ne su Rusija“.

Ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis sakė: „Sveikinu kiekvieną Sakartvelo pilietį su šiandienine istorine pergale ir pripažinimu.“

„Gavome statusą, kurio nusipelnė Sakartvelo žmonės“, – kalbėjo jis per televiziją transliuotame kreipimesi.

Europos Sąjungos vykdomoji institucija trečiadienį rekomendavo valstybėms narėms pradėti oficialias derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės, o Sakartvelui suteikti šalies kandidatės statusą.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę Ukrainą.

Sakartvelui buvo pasakyta, kad jis turėtų būti oficialiai įvardytas kaip šalis kandidatė įstoti į bloką, kai pašalins trūkumus, įskaitant kovos su korupcija, žiniasklaidos laisvės ir rinkimų srityse. Tai nereiškia, kad šalis artimiausiu metu pradės stojimo derybas. Prieš tai Sakartvelas turės įgyvendinti reformas.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) teigė, kad Briuselis pateikė rekomendaciją su išlyga, kad Sakartvelo vyriausybė imsis reformų, kurios „atspindėtų tikruosius didžiosios daugumos jos piliečių siekius įstoti į Europos Sąjungą“.

Narystė ES ir NATO yra įtvirtinta Sakartvelo konstitucijoje ir, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, jai pritaria daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų.

Galutinį sprendimą dėl Sakartvelo, kaip šalies kandidatės, statuso, ES lyderiai turi priimti gruodžio viduryje.

Pietų Osetiją Rusija faktiškai kontroliuoja nuo 2008 metais įvykusio trumpo karo, po kurio Kremlius pripažino ją nepriklausoma valstybe.

Rusijos kariai, patruliuojantys pasienyje tarp separatistinio regiono ir Tbilisio kontroliuojamos teritorijos, sulaiko Sakartvelo kaimų gyventojus ir dėl to sulaukia tarptautinio pasmerkimo.

„Sakartvelo pilietis žuvo nuo Rusijos okupacinių pajėgų šaudymo netoli Gorio savivaldybės Kirbalio kaimo“, – sakoma Sakartvelo valstybės saugumo tarnybos pranešime.

Jame priduriama, kad dar vienas Sakartvelo pilietis buvo neteisėtai sulaikytas.

Nuo 2008-aisiais vykusio karo regione dislokuota Europos Sąjungos stebėjimo misija patvirtino, kad „prie Pietų Osetijos administracinės sienos linijos įvyko incidentas, per kurį tragiškai žuvo Sakartvelo pilietis“.

Misija nurodė, kad „griežčiausiai smerkia bet kokį jėgos panaudojimą ir reiškia didžiausią susirūpinimą dėl mirtino šaudymo incidento“.

Vietos gyventojai nepriklausomam televizijos kanalui „Pirveli TV“ pasakojo, kad 58-erių vyrą nušovė rusų kariai, kai jis kartu su keliais kitais kaimo gyventojais ėjo į bažnyčią. Anot gyventojų, pasienyje patruliuojantys Rusijos kariai nuo šių metų pradžios neleidžia gyventojams įeiti į šiuos maldos namus.

Sakartvelo prezidentė Salomė Zurabišvili sakė, kad yra „labai pasipiktinusi dėl to, kad Rusijos okupacinės pajėgos per neteisėtą areštą nušovė Sakartvelo pilietį“.

Ji taip pat paragino tarptautinę bendruomenę aiškiai pasmerkti šiuos Maskvos veiksmus.

Rusija įsiveržė į Sakartvelą 2008 metų rugpjūtį, Tbilisiui pradėjus didelę karinę operaciją prieš Pietų Osetijos separatistų pajėgas, neretai apšaudydavusias kartvelų kaimus.

Tuo metu per karo veiksmus, per kuriuos nedidelė Sakartvelo kariuomenė buvo palaužta vos per penkias dienas, Maskva bombardavo taikinius visoje Juodosios jūros šalyje ir užėmė didelę dalį šalies teritorijos.

Po karo Maskva pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę ir įkūrė ten nuolatines karines bazes.

Jis vėl teigė, kad „S. Zurabišvili yra Konstituciją pažeidinėjanti pareigūnė“.

„Žinoma, mums bus sunku atlikti tuos ritualus, kuriuos atlikdavome anksčiau. Pavyzdžiui, atsistoti jai įeinant į parlamento posėdžių salę“, - sakė I. Kobachidzė.

„Tai nėra veiksmas, prieštaraujantis etikos taisyklėms, tai ritualo, atliekamo visateisio prezidento atžvilgiu, nevykdymas. Kadangi ji lieka tik formali prezidentė, „Nacionalinio judėjimo“ prezidentė, tai mes tokių ritualų nebeatliksime“, – pareiškė valdančiosios partijos pirmininkas.

Portalas primena, kad „Sakartvelo svajonės“ deputatai neatsistojo, kai S. Zurabišvili atvyko į parlamentą kur buvo surengta jos apkalta.

Ši apkalta žlugo – „Sakartvelo svajonė“ nesurinko reikiamų 100 balsų. S. Zurabišvili nušalinimui nuo pareigų pritarė 86 deputatai.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ teigia, kad prezidentė S. Zurabišvili pažeidė Konstituciją, nes išvyko į užsienio keliones negavusi vyriausybės leidimo. Vizitų metu S. Zurabišvili susitiko su Vokietijos, Prancūzijos prezidentais ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku. Šių kelionių išlaidas padengė pati prezidentė.

Valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ parlamentarams nepavyko surinkti pakankamai balsų nuversti proeuropietiškai prezidentei.

Kad jai būtų paskelbta apkalta, tam turėjo pritarti bent 100 iš 150 parlamento narių, bet posėdyje tik 86 parlamentarai pritarė apkaltai, o vienas balsavo prieš. Kiti parlamento nariai, opozicijos atstovai, balsavime nedalyvavo.

Tai buvo pirmas Sakartvelo istorijoje balsavimas dėl apkaltos.

Sakartvelo konstitucinis teismas pirmadienį nusprendė, kad proeuropietiška prezidentė S. Zurabišvili pažeidė konstituciją, nes be vyriausybės leidimo keliavo į užsienį, ir taip atvėrė kelią balsavimui dėl jos apkaltos.

„Sakartvelo svajonės“ lyderis Iraklis Kobachidzė apie siekį paskelbti S. Zurabišvili apkaltą pranešė praėjusį mėnesį.

Toks sprendimas priimtas opozicijai sunerimus, kad Tbilisis vėl nusisuka nuo Europos ir pradeda stiprinti ryšius su Rusija.

Kaip pranešta rugsėjo viduryje, vyriausybės administracija nesuderino 10 S. Zurabišvili užsienio kelionių.

„Sakartvelo svajonės“ įstatymų leidėjų teigimu, S. Zurabišvili be vyriausybės leidimo susitikinėdama su užsienio lyderiais užsiėmė lobizmu dėl šalies narystės Europos Sąjungoje.

„Niekas negali man sutrukdyti siekti vienintelio tikslo, kurį šiandien turiu: iki metų pabaigos Sakartvelui gauti kandidato į ES statusą“, – sakė S. Zurabišvili parlamentui prieš balsavimą.

„Šiuo sunkiu metu raginu mūsų Europos partnerius neapleisti Sakartvelo, nepaisant šio antieuropietiško balsavimo dėl apkaltos“, – sakė ji.

„Tuo metu, kai Rusija pralaimi Ukrainoje, negalima leisti, kad ji stiprintų savo įtaką šiame regione naudodama minkštąją galią, okupaciją ir Juodosios jūros regiono destabilizavimą“, – sakė S. Zurabišvili.

S. Zurabišvili advokatė Maja Kopaleišvili žurnalistams sakė, kad teismas „neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo patvirtinti, kad prezidentė pažeidė Konstituciją“.

I. Kobachidzė ragino prezidentę atsistatydinti, sakydamas, kad ji yra „visiškai netekusi politinio ir moralinio teisėtumo“.

Dabar turiu įsitraukti į politinę kovą, kuri manęs niekada netraukė, kurios niekada nepraktikavau, kuri man primetama.

71-erių S. Zurabišvili prezidento poste dirba nuo 2018-ųjų. Pagal Sakartvelo konstituciją, prezidento įgaliojimai yra riboti, jis vaidina daugiausia ceremoninį vaidmenį.

„Politinė kova“

Praėjusį mėnesį Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) susitiko su S. Zurabišvili Briuselyje, kad dar kartą patvirtintų bloko įsipareigojimą remti Sakartvelo kelią į Bendriją ir pabrėžtų reformas, kurias šalis turi įgyvendinti.

Sakartvelas kartu su Ukraina ir Moldova pateikė paraišką dėl narystės ES po to, kai 2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.

ES vadovai Kyjivui ir Kišiniovui suteikė oficialų kandidatės statusą, tačiau paragino Tbilisį įgyvendinti teismų ir rinkimų reformas, pagerinti spaudos laisvę ir apriboti oligarchų galią.

S. Zurabišvili griežtai kritikavo „Sakartvelo svajonės“ vyriausybę dėl, jos teigimu, nesugebėjimo įgyvendinti ES reformų reikalavimų.

Nors Maskvos ir Tbilisio santykiai daugelį metų buvo atvirai priešiški, Sakartvelo vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio, per pastaruosius metus ėmėsi suartėjimo veiksmų.

Kovą Sakartvelą sukrėtė protestai po to, kai buvo pristatytas Rusijos pavyzdžio įstatymo projektas dėl užsienio agentų, kurio galiausiai atsisakyta, o gegužę atnaujino tiesioginius skrydžius iš Rusijos į Sakartvelą ir sulaukė ES pasmerkimo.

S. Zurabišvili, pirmoji moteris Sakartvelo prezidento poste, buvo išrinkta šešerių metų kadencijai 2018-aisiais su „Sakartvelo svajonės“ palaikymu, tačiau greitai įgijo priešų parlamentinės daugumos gretose.

Ji gimė Prancūzijoje, kartvelų šeimoje, kuri 1921 metais pabėgo nuo bolševikų režimo į Paryžių.

Jos 30 metų trukusią karjerą Prancūzijos diplomatijoje vainikavo ambasadorės pareigos Tbilisyje, o 2004 metais ji buvo paskirta Sakartvelo užsienio reikalų ministre.

Prancūzijoje išleistoje knygoje „Viena moteris dviem šalims“ (Une femme pour deux pays, A Woman for Two Countries) ji rašė: „Dabar turiu įsitraukti į politinę kovą, kuri manęs niekada netraukė, kurios niekada nepraktikavau, kuri man primetama.“