Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė sako, jog tokios sankcijos – pasminga poveikio priemonė.

„Svarstysime. Baltarusija naudoja žmones kaip ginklus – tai ekonominės sankcijos spausti režimą yra prasminga poveikio priemonė“, –  trečiadienį žurnalistams sakė A. Armonaitė.

Ministrės teigimu, Minsko planuojamos Vakarų valstybėms taikyti sankcijos Lietuvai didelio poveikio neturės.

„Makroekonominiu požiūriu (baltarusiškos sankcijos – BNS) tikrai neturės, nes mūsų verslai yra persiorientavę jau kurį laiką. Tai čia nebus didelės žalos. Tiesą sakant, aš manau, kad Baltarusijai pačiai ekonomiškai tai yra daug nenaudingiau“, – teigė A. Armonaitė.

Baltarusija antradienį pranešė, jog nuo sausio 1 dienos uždraus įvežti į šalį įvairias prekes, daugiausiai žemės ūkio produktus, iš Vakarų šalių.

Draudžiamų importuoti prekių sąraše minima galvijų mėsa, kiauliena ir pieno produktai, išskyrus specializuotus produktus be laktozės. Taip pat bus draudžiama įvežti vaisius ir riešutus, dešras, konditerijos gaminius, daržoves.

Embargas galios šešis mėnesius, informavo Minskas.

Jungtinės Valstijos, Kanada, Jungtinė Karalystė Britanija ir Europos Sąjunga praeitą ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“.

Tarp sankcijų sąraše naujai atsidūrusių fizinių ir juridinių asmenų yra Baltarusijos autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos šeimos narių, saugumo pareigūnų, žiniasklaidos atstovų ir kelionių organizatorių. ES patvirtinus penktą sankcijų Baltarusijai paketą, sąrašuose iš viso yra 183 asmenys ir 26 organizacijos.

Naujosios sankcijos apima finansinių ir draudimo instrumentų, skolų finansavimo, naftos ir kalio produkcijos sektorius.

Pasak Kanados užsienio reikalų ministro Marco Garneau (Marko Garno), naujas sankcijų paketas paskelbtas reaguojant į Baltarusijoje besitęsiančius sisteminius žmogaus teisių pažeidimus.

Pareiškime pažymima, kad jau praėjo metai nuo ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų ir „nuo to laiko nesiliovė siaubingos Baltarusijos valdžios skriaudos prieš savo žmones“.

„Šios priemonės toliau darys spaudimą Baltarusijos vadovybei ir duos aiškų signalą Baltarusijos žmonėms, kad Kanada ir toliau palaikys jų pastangas gyventi taikiai ir nebijant persekiojimo atviroje ir demokratinėje visuomenėje“, – pabrėžiama pranešime.

Kiek anksčiau apie Minsko režimo atžvilgiu plečiamas sankcijas paskelbė Jungtinė Karalystė ir JAV.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį sutarė dėl sektorinių sankcijų Baltarusijos ekonomikai, Bendrijai didinant spaudimą Minsko režimui už priverstinį oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio nutupdymą praėjusį mėnesį.

„Yra tokia tikimybė, kad palies Lietuvą (...) Tačiau teisininkai šią savaitę turi parengti aiškinamuosius raštus konkrečiai dėl tranzito – dėl sankcijų apimties. Ir tuomet jau su jų išaiškinimais vadovai (šalių vadovai – BNS) patvirtina“, – LRT radijui antradienį kalbėjo Gabrielius Landsbergis.

„Dėl to vėlgi, netgi ir tokios kai kurios smulkios detalės dar iki galo nėra apibrėžtos“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis nekonkretizavo, kokius Baltarusijos verslo sektorius palies sankcijų paketas, tačiau patvirtino, kad tarp paveiktų sričių bus kalio trąšos ir nafta.

„Nenorėčiau spekuliuoti, nes sąrašas dar nėra pabaigtas, jis turėtų būti galutinai paskelbtas ketvirtadienį per vyksiančią Vadovų Tarybą. Mano žiniomis, yra septyni sektoriai, kurie dabar yra įtraukti į sektorinių sankcijų sąrašą“, – sakė G. Landsbergis.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovui Josepui Borrelliui (Žozepui Boreliui) pirmadienį pareiškus, kad Bendrija gali parengti ir penktą sankcijų Baltarusijai paketą, Lietuvos užsienio reikalų ministras vertina, jog tai yra svarbi žinia Baltarusijos režimui.

„Manau, kad čia yra labai svarbus signalas, lygiai taip pat (...) Yra kartu ir siunčiama žinia, kad tai (dabartinis sankcijų paketas – BNS) nebūtinai yra pabaiga, Europos Sąjunga gali eiti giliau toliau ir dar stipriau. Tai vis tiek visą laiką paliekama tam tikra erdvė A. Lukašenkai, režimui pergalvoti savo veiksmus ir juos pakeisti: paleisti politinius kalinius, nerepresuoti opozicijos, na ir, galų gale, leisti surengti laisvus rinkimus“, – sakė G. Landsbergis.

Šiuo metu į Lietuvą iš Baltarusijos keliantis šimtams neteisėtų migrantų, daugiausia iš Irako, ministras mano, kad Lietuva gali sulaukti paramos iš Europos Sąjungos.

„Turėjau keletą progų išsakyti Lietuvos poziciją, tai pirmiausia informuodamas kolegas apie tai, kokia yra Lietuvos situacija ir pasakydamas, kad diena gali ateiti, kuomet mums reikės pagalbos tiek iš partnerių, tiek ir iš Europos Sąjungos institucijų (...) Iš kolegų tikrai esu gavęs užtikrinimą, kad ta pagalba bus“, – sakė G. Landsbergis.

Briuselyje G. Landsbergis paprašė Irako kolegos Fuado Husseino (Fuado Huseino) pagalbos sugrąžinant į Lietuvą iš Baltarusijos atvykstančius neteisėtus migrantus į kilmės šalį.

G. Landsbergis BNS sakė su ministru aptaręs galimybes Irakui deleguoti Irako konsulinį pareigūną į Lietuvą, kad jis padėtų nustatyti į šalį atvykusių, tačiau prieglobsčio negavusių irakiečių tapatybes, pasirūpintų jų grįžimo į tėvynę dokumentais.

Lietuvos diplomatijos vadovas sakė taip pat paprašęs priimti šalies pasienio pareigūną į Bagdado oro uostą padėti sustiprinti į Minską išvykstančių irakiečių kontrolei.

Prezidento patarėja: uostas, geležinkeliai turi galvoti apie diversifikavimą

Reaguojant į Europos Sąjungos (ES) įvedamas sektorines sankcijas, Klaipėdos uostas ir Lietuvos geležinkeliai turi galvoti apie diversifikavimą, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė.

„Mūsų uostas, geležinkeliai potencialiai turėtų galvoti dabar jau apie didesnį diversifikavimą, nes aišku, kad taip, kaip buvo anksčiau, gali nebebūti. Ir turėtų galvoti apie tai, kuo jiems užpildyti tą spragą, kuri atsiras, kai Baltarusija nukreips savo krovinių srautus per Rusiją“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

„Po suklastotų rinkimų Europos Sąjungos reakcija buvo gana greita. Europos Sąjunga įvedė tris ES sankcijų paketus. Manome, kad sankcijos galėtų būti stipresnės, tačiau Europos Sąjunga paliko šiek tiek erdvės sankcijoms stiprinti“, – sakė per spaudos konferenciją su Estijos prezidente Kersti Kaljulaid.

„Norime didesnio spaudimo režimui, nes žmonės Baltarusijoje kenčia kasdien. Jie kalinami, kankinami, mušami. Tikiuosi, kad ketvirtasis sankcijų paketas bus platesnis, o penktasis paketas yra ruošiamas, nes Baltarusijos žmonės to nori“, – pabrėžė S. Cichanouskaja.

Anot jos, „nuo gruodžio nebuvo stebima jokių stiprių veiksmų Baltarusijos atžvilgiu, dėmesys atitrūko dėl kitų įvykių pasaulyje“, todėl „režimas pasijuto nebaudžiamas“.

„Tai matėme „Ryanair“ lėktuvo [priverstinio nutupdymo Minske] atveju. Nežinome, ko dar šis režimas gali imtis, kas ir kaip gali nukentėti“, – kalbėjo į Lietuvą pasitraukusi buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus.

Anot S. Cichanouskajos, „įmanoma kuo greičiau nutraukti kančias surengus naujus ir sąžiningus rinkimus“.

Opozicijos lyderė padėkojo Estijai už dukart šalies iniciatyva sušauktus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžius, siekiant „padidinti pasaulio informuotumą apie tai, kas vyksta Baltarusijoje“.

S. Cichanouskają pirmadienį taip pat priims parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas), užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets (Eva Marija Lymets), parlamento Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Marko Mihkelsonas (Markas Michelsonas).

27 valstybių Bendrija rengia atsaką, bloko lyderiams pirmadienį pritarus, kad būtų imtasi griežtesnių sankcijų prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą.

„Buvo pateikta tam tikrų idėjų, tačiau dar niekas nenuspręsta“, – sakė J.Borrellis po susitikimo su ES užsienio reikalų ministrais Lisabonoje. 

„Nors šie pasiūlymai neabejotinai paveiks ekonomikos sektorius, nėra tiek daug ekonomikos sektorių, kuriuos būtų galima paveikti, nes Baltarusijos eksportas labai sutelktas į tam tikras sritis“, – sakė ES diplomatijos vadovas. 

Anksčiau J. Borrellis kalbėjo apie galimybę dėl režimo įvykdyto lėktuvo „užgrobimo“ imtis sankcijų prieš kalio trąšų sektorių arba neleisti per Baltarusiją į bloką tiekti gamtinių dujų.

„Tikrai turime imtis priemonių, kurias pajustų A. Lukašenka“, – sakė J. Borrellis naujienų agentūrai AFP. 

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) taip pat kalbėjo apie galimybę įvesti sankcijas pagrindinėms trąšų sektoriaus įmonėms ir sakė, kad ES gali apriboti Baltarusijos galimybes leisti obligacijas Europoje. 

Jis sakė, jog mažai tikėtina, kad Bendrijai pavyktų greitai sutarti atsisakyti dujų, keliaujančių į Europą Baltarusijos vamzdynais. Anot ministro, tai „labiau vidutinio ar ilgojo laikotarpio klausimas“. 

Tikrai turime imtis priemonių, kurias pajustų A. Lukašenka.

„Pasiekėme tašką, kai elgesys, kurį matėme Baltarusijoje, A. Lukašenkos, turinčio teroristo savybių, elgesys yra toks nepriimtinas, kad nebegalime atmesti jokių galimybių“, – sakė H. Maasas. 

A. Lukašenka išprovokavo tarptautinį pasipiktinimą, sekmadienį įsakęs pasiųsti naikintuvą perimti iš Atėnų į Vilnių skridusio oro bendrovės „Ryanair“ keleivinio lainerio, kuriame buvo baltarusių opozicijos aktyvistas ir tinklaraštininkas Romanas Pratasevičius.

Kai lėktuvas buvo nutupdytas Minsko oro uoste, 26 metų R. Pratasevičius buvo sulaikytas kartu su savo mergina, Europos humanitariniame universitete Vilniuje studijuojančia Rusijos piliete 23 metų Sofija Sapega.

ES lyderiai davė atkirtį Minskui, sutardami uždrausti Baltarusijos oro bendrovėms skraidyti į bloką ir paraginę ES oro bendroves neskraidyti Baltarusijos oro erdve.

J. Borrellis sakė kviečiantis Baltarusijos opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskąją pasikalbėti su ES užsienio reikalų ministrais per kitą jų susitikimą birželį.

„Kalbėjome apie įrašą su Karpiankovo ​​balsu ir reakciją į jį – įskaitant ketvirtąjį sankcijų paketą“, – skelbiama S. Cichanouskajos „Telegram“ kanale.

Baltarusijos opozicija praėjusią savaitę paskelbė garso įrašą, kuriame, kaip teigiama, vidaus reikalų viceministras Mikalajus Karpiankovas kalba apie naujas represijas prieš protestuotojus, nuo rugpjūčio reikalaujančius prezidento Aliaksandro Lukašenkos atsistatydinimo.

Buvusios kandidatės į prezidentus atstovai taip pat pranešė, kad ji pasakojo E. Gilmore'ui pernai sulaikyto ir daugiau nei mėnesį areštinėje badaujančio tinklaraštininko Iharo Losiko istoriją.

„Aptarėme Tarptautinio teisingumo centro steigimą Vilniuje, kuris turėtų jurisdikciją teikti paraiškas dėl smurtą ir kankinimus patyrusių baltarusių naujų bylų“, –  priduriama pranešime.

Pernai ES Minskui paskelbė tris sankcijų paketus. Šios baudžiamosios priemonės taikomos aukšto rango baltarusių pareigūnams, įskaitant patį prezidentą.

Baltarusiją jau šeštą mėnesį krečia masiniai protestai dėl rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę S. Cichanouskają, kovoje dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

„Šiandieninis nesugebėjimas susitarti dėl sankcijų, skirtų palaikyti baltarusius, kenčiančius ir kovojančius už demokratiją, pakerta demokratinių vertybių, už kurias jie kovoja, patikimumą“, – pirmadienį socialinio „Twitter“ paskyroje pranešė L. Linkevičius.

„Kai kurie kolegos neturėtų susieti dalykų, kurių negalima susieti. Lietuva ir toliau reikalaus esminių veiksmų“, – pridūrė jis.

Taip ministras rašė po to, kai Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrams nepavyko priimti sprendimo dėl sankcijų Baltarusijai.

Šį klausimą svarstys vėliau šią savaitę susirinksianti Europos Vadovų Taryba.

„Ministrai aptarė sankcijas. Ir nors esama aiškaus noro paskelbti šias sankcijas, to padaryti buvo neįmanoma, nes reikia vienbalsio pritarimo, o to pasiekti šiandien nepavyko“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Šį klausimą svarstys valstybių ir vyriausybių vadovai Europos Vadovų Taryboje vėliau šią savaitę“, – pridūrė jis ir pažadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad sankcijos būtų patvirtintos.

Jis nurodė, kad per pirmadienio susitikimą „viena šalis neprisidėjo prie konsensuso“.

Naujienų agentūra „Bloomberg“ neseniai pranešė, kad Kipro atstovai perspėjo savo kolegas iš ES, jog nepritars pasiūlymams įvesti sankcijas Baltarusijos pareigūnams, jei blokas nesutiks įvesti apribojimų Turkijai dėl išteklių žvalgymo darbų Viduržemio jūros rytinėje dalyje.

Baltarusijoje jau daugiau kaip mėnesį vyksta beprecedenčiai protestai dėl rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas Aliaksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.