„Mes kelsime šį klausimą (dėl sankcijų paketo Rusijai – ELTA). Atvirai pasakysiu, tai nėra labai populiarus klausimas, nes mes kalbame apie tokius produktus, kurie kai kurioms valstybėms yra nepriimtini, kaip aliuminis, suskystintos dujos ir kai kurios valstybės yra kategoriškai prieš tai“, – trečiadienį vakare Briuselyje žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.

„Bet jeigu apskritai užstrigsime svarstymuose ir 14 sankcijų paketo nebus, tai bus didelis nusivylimas mums visiems, ypač tiems, kurie pasisakome, kad ne tik turime įvedinėti sankcijas, bet ir kovoti su jų apėjimu, kas, deja, taip pat yra didelė problema“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad paskutinį kartą Europos Sąjungos (ES) šalys patvirtino naujas sankcijas Rusijai vasario pabaigoje. Baudžiamosios priemonės pritaikytos 106 asmenims ir 88 subjektams, atsakingiems už veiksmus, kurie kenkia arba kelia grėsmę Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Tarp jų, pavyzdžiui, yra asmenys, susiję su Šiaurės Korėjos ginklų tiekimu Rusijai, taip pat Šiaurės Korėjos gynybos ministras.

Sankcijos reiškia, kad įšaldomas sankcionuojamų asmenų turtas, su jais negalima vykdyti verslo sandorių, jiems draudžiama atvykti į ES.

Be to, sankcijos įvestos dar virtinei įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros. ES šalys negali parduoti joms karinės paskirties prekių ir technologijų. Kai kurių šių bendrovių būstinės įsikūrusios trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje, Kinijoje ir Turkijoje. Taip pat numatyti tolesni prekių, kurias Rusija gali naudoti dronų gamybai, eksporto ribojimai.

Naujų plačių ekonominių sankcijų 13-ame pakete nebuvo.

Prieš tai priimtame baudžiamųjų priemonių pakete, be kita ko, buvo įvestas draudimas importuoti deimantus ir deimantinius papuošalus iš Rusijos į ES. Jau seniai galioja plataus masto draudimas importuoti žalią naftą, anglis plieną, auksą ir prabangos prekes, taip pat baudžiamosios priemonės bankams ir finansų įstaigoms.

Pasak pareigūnų, sankcijos palies Rusijos teismų sistemoje dirbančius žmones. Daugiau informacijos tikimasi paskelbti artimiausiomis dienomis. Ir nors ministrai iš esmės pritarė sankcijoms, dar reikia priimti privalomą teisinį sprendimą.

Ministrai taip pat pasirašė naują karinės pagalbos Ukrainai finansavimo mechanizmą, dėl kurio trečiadienį susitarė aukšto rango diplomatai. Pagal esamą sistemą, vadinamą Europos taikos priemone, Ukrainos pagalbos fondas suteiks Ukrainai 5 mlrd. eurų Europos Sąjungos ir jos valstybių narių bendrą  paramą.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį per susitikimą Briuselyje siekė susitarti dėl naujų sankcijų Rusijai po A. Navalno mirties kalėjime vasarį ir Vladimiro Putino perrinkimo savaitgalį. „Rinkimai Rusijoje buvo be pasirinkimo“, – prieš susitikimą žurnalistams sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. „Šiandien įvesime sankcijas dėl A. Navalno mirties“, – pridūrė ji. Tą patį pareiškė ir ES užsienio reikalų vadovas Josepas Borrellis.

Latvijos užsienio reikalų ministras ir buvęs ministras pirmininkas Krišjanis Karinšas ragino taikyti sankcijas ir Baltarusijai, padedančiai Maskvai kariauti prieš Ukrainą. „Baltarusija, kaip žinome, yra visiškai kontroliuojama Rusijos. Sankcijos, taikomos Rusijai, turėtų būti taikomos Baltarusijai“, - sakė K. Karinšas. Pasak jo, būtina, kad sankcijos neleistų eksportuoti mangano rūdos, naudojamos Rusijos ginklų pramonėje.

„Noriu pabrėžti, kad šiuo metu nėra jokio pagrindo nei panikai, nei kapituliacinėms nuotaikoms. Bet, kaip ir daugelis demokratinio pasaulio politikų ir ekspertų, vis dėlto, kviečiu blaiviai vertinti tą padėtį ir, žinoma, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam“, – ketvirtadienį, pristatant viešą grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitą, spaudos konferencijos metu sakė D. Jauniškis.

„Manau ta lotyniška sentencija „si vis pacem, para bellum“ arba „nori taikos – ruoškis karui“ – pastaraisiais metais tapo ypatingai aktuali ir mes turėtume judėti ta pasirengimo ir atgrasymo linkme“, – ragino jis.

D. Jauniškis pažymėjo – žvalgybos vertinimu, regione tvyrančios geopolitinės įtampos išlieka, stebima jų eskalacija.

„Deja, vis tenka kartoti tuos žodžius: agresija, grėsmė, įtampa, pavojus, karas Ukrainoje, karas Vidurio Rytuose. Deja, tokia situacija dabar pasaulyje, tokia ir žvalgybos tarnybų funkcija ir dalia priminti apie tas įtampas ir pavojus“, – teigė VSD vadovas.

„Galime, žinoma, guostis, kad juodžiausia tamsa būna prieš aušrą. Visgi, norisi savęs paklausti – ar dabartinė tamsta tikrai yra juodžiausia?“ – retoriškai klausė jis.

„Atmesdami vidinius konfliktus, turėtume telktis kaip tauta, ruoštis, iš tikrųjų, blogiausiam, bet tikėtis geriausio“, – pakartojo jis.

Rusijos visuomenė abejingai stebi kovą dėl valdžios

Referuodamas į visuomenei pateiktą Lietuvai kylančių grėsmių vertinimą, D. Jauniškis pažymėjo, kad Rusijos veiksmai darysis vis agresyvesni informacinėje erdvėje. Pasak jo, to reikėtų tikėtis ypač rinkiminiu metu.

„Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinės politika tik agresyvės, o artimoje perspektyvoje planuojamos informacinės atakos bus susijusios su rinkimais, regioniniais konfliktais ar Ukrainai skiriama parama“, – pridūrė VSD direktorius.

D. Jauniškis atkreipė dėmesį, kad Rusijos visuomenei yra išplautos smegenys, todėl, pasak VSD direktoriaus, ji pakankamai abejinga šalies vidaus politiniams procesams.

„Rusijos visuomenei yra tiek išplautos smegenys, kad ji lieka visiškai abejinga, stebėdama tą kovą dėl valdžios“, – sakė D. Jaunšikis.

Kviečiu blaiviai vertinti tą padėtį ir, žinoma, tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam.

VSD vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną perrinkus dar vienai kadencijai, tolimesnė karo eskalacija taps dar labiau tikėtina.

„Ir, žinoma, Putiną perrinkus prezidentu nepopuliarūs režimo sprendimai, mobilizuojantys valstybę ir visuomenę tolimesnei karo eskalacijai, deja, bet yra labiau tikėtini“, – sakė jis.

Ketvirtadienį Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas visuomenei pristatė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Tai jau vienuoliktoji viešas ir aštuntoji bendra abiejų žvalgybos tarnybų grėsmių ataskaita.

Dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo situacijai. Remiantis jais, taip pat ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos nacionaliniam saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Lietuvos žvalgybos institucijos kiekvienais metais parengia nacionalinio saugumo grėsmių ataskaitą. Šis neįslaptintas vertinimas teikiamas visuomenei vadovaujantis Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 8 ir 26 straipsnių nuostatomis.

Padeda apeiti sankcijas

D. Jauniškis teigia, kad šiuo metu Lietuvoje egzistuoja dešimtys įmonių, kurios savo iniciatyva padeda Rusijai apeiti sankcijas. Anot jo, informacija apie tokias bendroves yra nuolatos ir intensyviai teikiama kitoms atsakingoms institucijoms, bet šiuo metu dar sprendžiama ar šių įmonių pavadinimai turi būti atskleisti.

„Mes skaičiuojame dešimtis tokių įmonių . Konkrečių pavadinimų mes sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti kokiu keliu mes einame, ar „name and shame“ (įvardinti ir sugėdinti – ELTA) ar kitu metodu stabdysime tą veiklą“, – tikino D. Jauniškis.

„Aš tik galiu patvirtinti, kad visa informacija, kuri surenkama yra nuolat ir visa apimtimi teikiama atsakingoms institucijoms visa turima apimtimi“, – pridūrė jis.

Pasak VSD direktoriaus, dalies tokių, savo iniciatyvą padedančių Maskvai, bendrovių savininkai yra Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, kurie sąmoningai renkasi padėti agresorės kariniam sektoriui. Visgi, jis pamini, kad yra ir bendrovių nežinančių, kad jų komponentai yra naudojami gaminant karinę techniką Rusijoje.

„Turime faktų, kad jau seniai Lietuvoje veikiančios įmonės, kurių savininkai yra Rusijos ar Baltarusijos piliečiai, turintys laikiną leidimą gyventi, sąmoningai dalyvauja tose schemose, pilnai suvokdami ką daro ar net tiesiogiai teikdami tas technologijas ar įrangą įmonėms, susijusioms su Rusijos kariniu sektoriumi“, – aiškino jis.

„Yra įmonių, kurios to net nežinodamos dalyvauja schemose. Tai tam tikros prekės, kurios reikalingos raketų ir technikos gaminimui važiuoja per trečiąsias šalis. Ir ją įspėjus, ji ko gero veiklą nutraukia“, – paminėjo jis.

Ketvirtadienį paskelbtoje grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo apžvalgoje pabrėžiama, kad į tarptautinių sankcijų apėjimo schemas Rusijos subjektai dažniausiai įtraukia ilgą laiką Lietuvoje veikiančias Rusijos ir Baltarusijos piliečių valdomas įmones. Daugelis jų teikia prekių sandėliavimo, transportavimo, muitinės dokumentų tvarkymo paslaugas.

„Apgailestaudami turime pripažinti, kad šioje srityje mes kaip valstybė stipriai šlubuojame, turime Lietuvoje veikiančių įmonių, kurios aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją arba dalyvauja sankcijų Rusijai apėjimo schemose“, – ataskaitos pristatyme sakė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Jis teigė, kad yra „dešimtys įmonių“, kurios padeda Rusijai, tačiau jų neįvardijo.

„Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname, nes reikės apsispręsti, kokiu keliu einame ir stabdysime tą visą veiklą. Tik galiu patvirtinti, kad visa informacija, kuri surenkama, perduodama atitinkamoms institucijoms“, – teigė D. Jauniškis.

Skaičiuojame dešimtis tokių įmonių, konkrečių pavadinimų sąmoningai neįvardiname (...)

 

Tarp Rusijai reikalingų prekių – transporto sektoriui reikalingi komponentai, metalo apdirbimo, laboratorijų įranga, elektronika, mikroelektronika ir jos komponentai, karinėms reikmėms panaudojamos prekės.

„Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti – kuria naujas sankcijų apėjimo schemas, kuriose dalyvauja ir Rusijos žvalgybos tarnybos, naudojasi ryšiais su Europos Sąjungos šalyse veikiančiomis kompanijomis, pasitelkia Rusijos ir Baltarusijos piliečius“, – skelbiama Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos apžvalgoje. 

Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad Rusijos karo pramonė sugeba ir toliau būti efektyvi ir didinti gamybos apimtis, todėl būtina stiprinti sankcijų apėjimo užkardymą.

„Jėgos naudojame per mažai, tiek užkardant sankcijų apeidinėjimą, tiek einant gilyn į atskiras schemas, politiškai turėsime ir su savo sąjungininkais šnekėtis apie sankcijų išplėtimą ir toms valstybėms, kurios prisideda aktyviai sankcijas apeidinėjant“, – ataskaitos pristatyme teigė K. Budrys.

„Esame visko neišnaudoję, kai kalbama apie dvigubos paskirties prekes, jau nekalbu apie Lietuvos įmones, kurios bendradarbiauja su Rusijos pirkėjais tas sankcijas apeinant“, – pridūrė jis.

Rusija deda daug pastangų tarptautinėms sankcijoms apeiti.

 

Didžioji dalis Rusijos ir Baltarusijos piliečių, Lietuvoje valdančių su sankcijų apėjimo schemomis siejamas įmones, turi tiesioginių verslo ryšių Rusijoje bei Baltarusijoje. Jų šiose šalyse įsteigtos įmonės perka Vakaruose gaminamą  įrangą, tiekia ją Rusijos ar Baltarusijos įmonėms, institucijoms, mokslo įstaigoms, veikiančioms strateginiuose sektoriuose.

Žvalgybos teigimu, kai kurios Baltarusijos piliečių Lietuvoje valdomos kompanijos veikė ir subjektų Rusijoje naudai – siekė aprūpinti juos karinėms pajėgoms modernizuoti skirta įranga ir gavo finansavimą iš įmonių, susijusių su Rusijos karo pramone.

Sankcionuotų prekių tiekimą organizuoja Rusijos žvalgybos tarnybos

Atkreipiamas dėmesys, kad visos Rusijos žvalgybos tarnybos – Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU) ir Federalinė saugumo tarnyba (FSB) – dalyvauja organizuojant ribojamų prekių importą į Rusiją.

labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis (...)

 

Anot ataskaitos, Rusijos strateginių sektorių įmonės bendradarbiauja su žvalgybos tarnybomis, teikia joms reikalingų prekių sąrašus. Šios tarnybos ieško įmonėms būtinos vakarietiškos aukštųjų technologijų įrangos ar jų komponentų.

Ribojamų prekių įsigijimus organizuoja Vakarų šalyse su nediplomatine priedanga veikiantys Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ir su jomis bendradarbiaujantys Rusijos ir Vakarų šalių piliečiai.

„Rusijos žvalgybos tarnybos nuolat ieško ir naudojasi prekių, kurioms taikomos sankcijos, gabenimo kontrolės spragomis, organizuoja prekių tiekimą per trečiąsias šalis“, – skelbiama dokumente.

Anot ataskaitos, Rusijai patiriant sunkumų dėl sankcijų jos žvalgybos tarnybos, labai tikėtina, dar aktyviau ieškos būdų įsigyti ir pristatyti trūkstamus įrenginius, produkciją ar naujas technologijas.

Pasak žvalgybos, labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, organizuodamos tokios produkcijos patekimą į Rusiją, naudosis Lietuvos prekių tiekimo grandinėmis, logistikos infrastruktūra ar iš sankcijų apėjimo schemų pasipelnyti norinčiais asmenimis.

Nurodoma, kad viena platformų, kuriose aktyviai veikia Rusijai tarpininkaujantys subjektai – užsienio šalyse vykstančios tarptautinės konferencijos ir parodos. Lietuvos aukštųjų technologijų gamintojai taip pat domina šiuos tarpininkus.

Nustatyta atvejų, kai sankcijų apėjimo schemas organizavo Rusijos piliečiai, Lietuvoje neįsteigę ir nevaldantys verslų, tačiau įgiję leidimus gyventi šalyje. Jie dažniausiai atlieka tarpininkų vaidmenį – bando užmegzti ryšius su Lietuvoje veikiančiomis Rusijai reikiama įranga prekiaujančiomis ar ją gaminančiomis įmonėmis.

Apie tai pranešė Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis, antradienį kalbėjęs vyriausybės posėdyje.

„Be karinės, finansinės ir humanitarinės pagalbos (Ukrainai – red.), sankcijų spaudimas valstybei agresorei didėja“, – pažymėjo jis.

D. Šmyhalis priminė, kad JAV, Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga neseniai priėmė naujus sankcijų paketus.

„Visų pirma, JAV įvedė jas Rusijos energetikos bendrovėms, įmonėms, gaminančioms mikroelektroniką gynybos pramonei, bankininkystės ir IT sektoriams, taip pat Rusijos naftos logistikai“, – pažymėjo vyriausybės vadovas.

Jis pridūrė, kad britų partneriai papildė savo sankcijų sąrašą 100 pozicijų, todėl didės spaudimas tiems, kurie padeda Rusijai išvengti prekybos nafta apribojimų. Sankcijos taip pat palies deimantų sektorių, vario, cinko, plieno gamybą ir kt.

Kanada į sąrašą įtraukė dar 163 asmenis ir subjektus – logistikos bendroves, gynybos įmones ir propagandos skleidėjus.

Naujausios sankcijos taikomos ginklų ir elektronikos gamintojams.

„Esame dėkingi Europos Sąjungai už 13-ąjį sankcijų paketą. Naujausios sankcijos taikomos ginklų ir elektronikos gamintojams. Įvesti griežtesni eksporto apribojimai, be kita ko, ir trečiosiose šalyse įsikūrusioms bendrovėms“, – pabrėžė vyriausybės vadovas.

Pasak jo, Australija ir Naujoji Zelandija taip pat prisidėjo prie pastangų, kuriomis siekiama susilpninti Rusiją. „Iš viso Rusijos Federacijai jau taikoma 17 000 individualių ir sektorinių sankcijų. Dėl to priešas neteko 400 mlrd. dolerių“, – sakė premjeras.

Jis pridūrė, kad tai jau yra galingas smūgis Rusijai, tačiau „galima ir reikia padaryti dar daugiau“, pavyzdžiui, įvesti sankcijas „Rosatom“, atjungti visus Rusijos ir Baltarusijos bankus nuo SWIFT sistemos, apriboti Rusijos suskystintų dujų, aukso, geležies rūdos, titano, aliuminio, vario, nikelio ir paladžio importą į ES ir spręsti Rusijos žemės ūkio produktų eksporto klausimą uždraudžiant ES valstybėms narėms juos importuoti.

Pasak D. Šmyhalio, svarbiausia yra patikimai užblokuoti visas spragas, kurios šiuo metu leidžia Rusijai išvengti sankcijų. „Mažesnis pelnas Rusijai reiškia, kad mažiau raketų ir dronų skris į Ukrainą, mažiau nuostolių fronte ir užnugaryje ir arčiau teisingos bei tvarios taikos“, – sakė jis.

„Be to, kartu su partneriais 2024 metais siekiame sukurti vieningą teisinę bazę Rusijos turto konfiskavimui Ukrainos naudai. Tai yra šimtai milijardų eurų, šalia generuojamo pelno. Būtent to mums dabar reikia, kad užtikrintume spartų atstatymą ir padengtume svarbiausias biudžeto išlaidas“, – pridūrė D. Šmyhalis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Australija įvedė finansines sankcijas ir draudimą keliauti septyniems Rusijos įkalinimo įstaigos, kurioje anksčiau šį mėnesį mirė opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas, darbuotojams.

„Turime remti Ukrainą iki pergalės teikiant įvairią finansinę, karinę, humanitarinę paramą, stiprinant sankcijas Rusijai ir jos bendrininkei Baltarusijai, reikalauti agresorės Rusijos atsakomybės už karo ir agresijos nusikaltimus, panaudoti užšaldytą Rusijos turtą Ukrainos atstatymui“, – antradienį po susitikimo su Maltos prezidentu George'u Vella (Džordžu Vela) sakė G. Nausėda.

„Europos saugumo ateitis sprendžiama šiandien būtent Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Europos Vadovų Taryba pernai gruodį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova ir suteikė šioms šalims kandidačių statusą.

G. Nausėda ragino užbaigti šį procesą ir pridūrė manantis, kad tokiu būdu bus išplečiama „laisvės, demokratijos ir teisės viršenybės erdvė.“

Tuo metu Maltos prezidentas teigė, kad antrus metus besitęsiantis Rusijos puolimas prieš civilius gyventojus ir Ukrainos infrastruktūrą yra dar vienas priminimas apie neteisėtą karą ir agresiją, vykdomą visiškai pažeidžiant tarptautinę teisę.

Diena anksčiau, Maskvos plataus masto karo Ukrainoje antrųjų metinių išvakarėse, JAV paskelbė naujas sankcijas Rusijai. Jos paskelbtos taip pat siekiant, kad Maskva atsakytų už opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno mirtį kalėjime.

Naujausios sankcijos taikomos 500 subjektų, įskaitant pareigūnus, kreditinių kortelių sistemą „Mir“, kurią Rusija sukūrė siekdama išvengti priklausomybės nuo JAV tinklų, ir stambias įmones.

„Sankcijų priežastis aiški: kuo blogiau Rusijos piliečiams, tuo geriau Vakarų pasauliui“, – socialiniuose tinkluose pareiškė D. Medvedevas.

„Mums visiems tereikia tai prisiminti ir keršyti jiems, kur tik įmanoma. Jie yra mūsų priešai“, – tvirtino jis.

D. Medvedevas paragino rusus „sudaryti (Vakarams) sunkumų ekonomikoje ir kurstyti visuomenės nepasitenkinimą nekompetentinga Vakarų valdžios institucijų politika“.

Jie yra mūsų priešai.

Jis taip pat sakė, kad Rusija turėtų „vykdyti kitą veiklą savo teritorijoje, apie kurią negalima kalbėti viešai“, pridūrė jis, bet nedetalizavo.

Rusija jau seniai kaltinama dezinformacijos kurstymu Vakarų šalyse.

Kremlius ištisus mėnesius rusams aiškina, kad ekonominėmis sankcijomis esą siekiama pakenkti paprastiems piliečiams.

D. Medvedevas 2008–2012 metais Kremliuje buvo pakeitęs Vladimirą Putiną, o jo valdymo laikotarpiu santykiai su Vakarais buvo atšilę.

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą, D. Medvedevas socialiniuose tinkluose reguliariai skelbia aršius antivakarietiškus pareiškimus.

Apie planuotas įvesti sankcijas dar ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas.

Sankcijomis smogiama „Rusijai, jos pagalbininkams ir jos karo mašinai“, naujienų agentūrai AFP sakė Iždo departamento atstovas spaudai.

Pareigūnas pridūrė, kad sankcijas taikys ir Iždo departamentas, ir Valstybės departamentas.

Tai „didžiausia dalis nuo (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino invazijos į Ukrainą pradžios“, teigė Iždo departamentas.

Apie sankcijas penktadienį skelbiama praėjusią savaitę Rusijos kalėjime mirus Kremliaus opozicijos lyderiui Aleksejui Navalnui ir artėjant antrosioms rusų invazijos metinėms.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) anksčiau patvirtino planus paskelbti sankcijas, sakydamas, kad jos bus „nukreiptos prieš V. Putiną, kuris yra atsakingas už jo mirtį“.

Tačiau sankcijose nėra numatyta svarstytų priemonių, kuriomis būtų galima finansuoti Ukrainą konfiskuojant Rusijos turtą, kurios ekonomika, nepaisant dvejus metus trukusio spaudimo, vis dar auga.

Tarp naujausių priemonių – sankcijos kreditinių kortelių sistemai „Mir“, kurią Rusija sukūrė siekdama išvengti priklausomybės nuo JAV tinklų.

Penktadienį Iždo departamentas taip pat pareiškė, kad jis taikosi į investicinius fondus ir regioninius bankus, siekdamas paveikti „pagrindinę Rusijos finansinę infrastruktūrą“.

„Dar didesnė kaina“

J. Bidenas penktadienį pareiškė, kad naujos sankcijos privers V. Putiną sumokėti „dar didesnę kainą“ už karą Ukrainoje ir A. Navalno mirtį kalėjime.

„Jie užtikrins, kad V. Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose“, – pareiškime sakė J. Bidenas.

Anot jo, šios sankcijos bus taikomos asmenims, susijusiems su A. Navalno įkalinimu, taip pat Rusijos finansų sektoriui, gynybos pramonės bazei, viešųjų pirkimų tinklams ir sankcijų vengiantiems asmenims aplink pasaulį.

„Be to, nustatome naujus eksporto apribojimus beveik 100 subjektų, kurie teikia slaptą paramą Rusijos karo mašinai. Imamės veiksmų, kad dar labiau sumažintume Rusijos pajamas iš energetikos, – teigiama jo pareiškime. – Taip pat savo komandai nurodžiau stiprinti paramą pilietinei visuomenei, nepriklausomai žiniasklaidai ir tiems, kurie kovoja už demokratiją visame pasaulyje.“

Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę Ukrainą, Vašingtonas ir jo sąjungininkai įvedė daugybę sankcijų, nukreiptų prieš Maskvos pajamas ir karinės pramonės kompleksą.

Be kita ko, JAV ir sąjungininkės nustatė kainų lubas, kuriomis buvo siekiama sumažinti Maskvos pajamas iš naftos ir jos produktų eksporto.

Jie užtikrins, kad V. Putinas sumokės dar didesnę kainą už savo agresiją užsienyje ir represijas namuose.

Siekdama sumažinti Rusijos pajamas ir kartu užtikrinti tiekimą pasaulinei rinkai, koalicija, į kurią įeina Didžiojo septyneto (G-7) pirmaujančių ekonomikų grupė, Europos Sąjunga ir Australija, nustatė 60 dolerių (55,33 euro) už barelį rusiškos naftos kainos viršutinę ribą.

Dėl nustatytos viršutinės kainos ribos Rusija turėjo galimybę parduoti naftą su nuolaida koalicijos šalims arba investuoti į alternatyvios ekosistemos kūrimą.

Pastaraisiais mėnesiais koalicija paskelbė planus sugriežtinti viršutinės kainų ribos laikymąsi.

„Iranas nepadeda Rusijai nemokamai“

Be to, Jungtinės Valstijos teigė ketinančios įvesti naujas sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą, ketvirtadienį pranešė Baltieji rūmai.

„Reaguodami į nuolatinę Irano paramą žiauriam Rusijos karui, artimiausiomis dienomis įvesime papildomas sankcijas Iranui ir esame pasirengę imtis tolesnių veiksmų, jei Iranas parduos Rusijai balistinių raketų“, – žurnalistams sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis).

„Iranas nepadeda Rusijai nemokamai. Mainais už Irano paramą Rusija siūlo Teheranui precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje. Taigi iš viso Iranas iš Rusijos siekia gauti milijardų dolerių vertės karinės įrangos“, – teigė J. Kirby.

Maskva kreipėsi į Teheraną ir Pchenjaną, kad gautų ginklų, skirtų naudoti Ukrainoje, be to, Rusija smarkiai padidino savo vidaus ginklų gamybą.

Ukrainos pajėgoms, kovojančioms su įsiveržusiais Rusijos kariais, trūksta šaudmenų, o papildomas finansavimas Kyjivui stabdomas JAV Kongrese.

„Kongresas žino, kad palaikydami šį įstatymo projektą (dėl paramos Ukrainai) galime sustiprinti saugumą Europoje, savo saugumą namuose ir pasipriešinti V. Putinui. Priešindamiesi šiam įstatymo projektui tik pataikaujame jam“, – teigė J. Bidenas pareiškime penktadienį.

JAV vyriausybė, paminėdama artėjančias antrąsias Rusijos invazijos į provakarietišką Ukrainą metines, taip pat yra pateikusi kaltinimus keliems turtingiems rusams, kad padėtų nutraukti „neteisėtų lėšų srautą, kuris kursto“ Maskvos karą.

„Ties tryliktu niekas čia nesustos, nes karo mašina Rusijos nestoja. Mums jau reikia dabar pradėt kalbėti apie keturioliktą sankcijų paketą, kuriame turi atsirasti nauji galbūt, sakyčiau, sektoriai, nes individualios sankcijos yra individualios, bet didelį poveikį Rusijos ekonomikai daro, aišku, sektorinės sankcijos. Tai manau, kad mes šiemet nesustosime, bet labai svarbu įgyvendinimas, tam Komisija ypatingą dėmesį stengsis skirti šiemet“, – LRT radijui trečiadienį teigė S. Šatūnas.

Pasak jo, Lietuva su kitomis Baltijos valstybėmis deda nemažas pastangas, kad muitinė ir kitos tarnybos dirbtų efektyviai įgyvendindamos sankcijas. Vis tik, viceministro teigimu, reikia ir ES šalių kolegas paskatinti dar labiau efektyviai sekti, ar nėra sankcijų apėjimo atvejų ir juos mažinti.

13-ąjį sankcijų paketą Bendrija ruošiasi priimti iki antrųjų Rusijos sukelto karo Ukrainoje metinių. Jos bus minimos vasario 24-ąją. Pakete numatyta apie 200 subjektų, daugiausia gynybos ir saugumo pramonės sričių.

„Orientuojamasi į asmenis ir įmones, kurie vienaip ar kitaip prisideda prie Rusijos karinio technologinio potencialo stiprinimo, jos apskritai gynybos pramonės ir saugumo sektoriaus“, – teigė viceministras.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį teigė skeptiškai vertinantis rengiamą naująjį ES sankcijų Rusijai paketą. Jis pabrėžė, kad Kremliui sankcijos turi būti griežtinamos ir dėl opozicijos lyderio bei aršaus Vladimiro Putino kritiko Aleksejaus Navalno mirties Rusijos kalėjime.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ES paskelbtos sankcijos Rusijai davė ribotą poveikį šios šalies ekonomikai, tai rodo makroekonominiai šalies rodikliai. Jo teigimu, būtina griežčiau kontroliuoti jų apėjimo būdus.

ES šiuo metu taiko sankcijas apie 1,5 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei 207 subjektams.

Dėl šių sankcijų ir priemonių ES valstybėse narėse įšaldyta 215 mlrd. eurų vertės turto, taip pat ES ir G-7 šalyse imobilizuota apie 300 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko turto.

„Mes jau taikome sankcijas, tačiau svarstome papildomas sankcijas, taip“, – žurnalistams Vašingtone sakė J. Bidenas, kuris jau apkaltino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir jo bendrus dėl A. Navalno mirties kalėjime penktadienį.

Švedija išsikvietė Rusijos ambasadorių, ragina imtis sankcijų

 Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) pirmadienį pranešė iškvietęs Rusijos ambasadorių dėl opozicionieriaus Aleksejaus Navalno mirties viename Arkties kalėjime praėjusią savaitę.

T. Billstromas taip pat paragino Europos Sąjungą apsvarstyti naują sankcijų režimą, nukreiptą prieš Rusijos vidaus represijas.

Ispanija dėl A. Navalno mirties išsikvietė Rusijos ambasadorių

Ispanijos užsienio reikalų ministerijos šaltiniai pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė, kad šalies vyriausybė iškvietė Rusijos ambasadorių Madride dėl rusų opozicionieriaus A. Navalno mirties kalėjime.

Jie nenurodė, kada buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Jurijus Klimenko. Apie tai pranešta praėjus vos dviem valandoms po to, kai apie panašius veiksmus pranešė Švedija ir Vokietija.