„Šitas namas 20 metų turi bėdą. Nėra šeimininkų namo. Visą laiką taip varvekliai kabo. Kiekvieną žiemą va, tokia bėda. Šeimininkas paėmė pinigus už nuomą, o stogo nevalė, – apie vieną namą pasakojo pakalbintas Vilniaus gyventojas.

„Ne tai kad baisu, bet nejauku, nes nežinai, kada gali nukrist. Bet kurią minutę gali nukrist ir kažkam gali labai nepasisekt, deja“, – kalbėjo vaikinas.

„Taip, baisu vaikščioti. Visur slidu, buvo ranka sulaužyta jau. Čia vėl eini – baisu“, – sakė vilnietė.

„Pati saugausi, bet yra mano aplinkoj moteris, kurią labai smarkiai sužeidė. Seniai, bet turėjo labai rimtų problemų. Ir aš manau, kad turėtų tuos ženklus statyti, nes ne visada pakeliam akis“, – kalbėjo moteris.

„Buvo atvejis, kai Pilies gatvėj nukrito, bet prieš mane. Pasisekė ir man, ir kitiems praeiviams. Gan didelis, kaip dabar tokie“, – laimingai pasibaigusiu nutikimu pasidalijo vilnietė.

Daugiau apie darbą su varvekliais LNK žurnalistė kalbėjosi su „Civinity namai“ pastatų administravimo skyriaus vadovu Arūnu Armanavičiumi.

– Žvelgiant į Vilniaus panoramą už mūsų nugarų, panašu, kad čia varveklių situacija dar yra kontroliuojama, ne taip, kaip senamiestyje. Neabejotina, kad darbo yra daug. Kiek yra darbo jums per pastarąsias dienas, ypatingai tiems, kurie administruojate pastatus?

– Iš tikrųjų darbo yra labai daug, dirbam tikrai intensyviai. Turime daug problemų, kadangi tirpsta sniegas, dėl tos priežasties ir susidaro varvekliai. Tų varveklių yra tikrai labai daug. Važiuojam net po kelis kartus per savaitę į tuos pačius namus. Tai didžiausia problema yra šlaitiniai stogai, kurie yra seni. Čia didžiausia senamiesčio problema. Naujuose namuose kaip ir neturime didelės problemos. Tačiau vis tiek sprendžiam, kaip šalinti sniegą, nukasinėjam jį nuo stogų. Tai ten turim kitokių problemų, bet su varvekliais didžiausia problema senamiestyje šiuo metu.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką daryti žmonėms, jeigu pastato administratorius arba savininkas nereaguoja, netaiso situacijos?

– Iš tikrųjų mes darom susirinkimus, skatinam gyventojus įsirengti pagalbines priemones, tokias kaip šildymo kabelius, kad būtų galima išvengti varveklių. Ir gyventojams mažiau rizikos dėl varveklių patiriamos žalos, ir mums tada daug patogiau, nereikia taip dažnai važinėti ir nuiminėti tuos varveklius. Tai labai didelė pagalba, jeigu patys gyventojai irgi pritaria ir nori išspręsti tas problemas. Tačiau dažnu atveju gyventojai vengia, nesirenka į susirinkimus ir tie sprendimai labai sunkiai yra keičiami arba priimami.

– Net jeigu ir tūkstantinės baudos žmonių negąsdina…

– Na, iš tikrųjų, su kuo mes ir susiduriame kasdien, ką ir minėjau – važinėjame dažnai, kelis kartus į savaitę. Ir mes irgi labai sunkiai sprendžiam šitas problemas. Galbūt padidinus tas pačias baudas ir greičiau ta situacija spręstųsi, nes kol kas labai pasyviai žmonės reaguoja ir kiekvienais metais mes važiuojam į tuos pačius namus. Turim objektų sąrašą ir iš eilės važiuojam per tuos pačius namus.

Apie draudimo išmokas dėl žiemą įvykusių incidentų LNK žurnalistei pasakojo „Lietuvos draudimo“ atstovas Saulius Abraškevičius.

– Istorinio Lietuvos draudimo dviejų metų duomenys rodo, kad klientams už patirtą žalą dėl sniego slėgio, varveklių ir panašių incidentų yra išmokėta virš 1 mln. eurų suma. Žiūrint statistiškai, kiek kainuoja viena žala, tai yra apie 700 eurų. Tokią sumą išmokame.

– Kokios tai yra dažniausiai traumos? Ar tai yra dėl gyvybės draudimo, kažkas patyrę asmeninę žalą automobiliams ar panašiai?

– Čia yra turto draudimas. Tai reiškia, kad visa žala, kuri padaroma turtui. Įlūžta konstrukcijos, stogai, neatlaiko šiltnamiai, stoginės, pavėsinės. Žmonės netgi palieka saulės skėčius lauke, lauko baldus. Tai tie dalykai sniego neatlaiko. Ir čia, aišku, svarbu, kur tie daiktai yra. Po medžiais, kurie gali būti apsnigti, nieko nereikėtų laikyti – gali įlūžti šakos. Taip pat po šlaitiniais namais, kadangi sudrėkęs sniegas gali nuslinkti. Automobilis ar kažkokie daiktai gali būti sugadinti.

– O šį sausį ar jau yra besikreipusių žmonių, ar jau yra kažkokių nuostolių patirtų?

– Šiaip, kol sniegas yra purus, tos žalos yra pavienės. Visi smagumai prasideda, kai atšyla oras, palyja, atodrėkis būna. Tada sniegas gali pasunkėti iki devynių kartų. Įsivaizduokite, tokia masė pradeda slėgti įvairius pastatus, statinius, kurie galbūt nėra iki galo sutvirtinti ar tos konstrukcijos pasenę. Ir tada jau pasipila žalos.

– Tik kas antras gyventojas žino, iš ko sudaryta pensija. Kas dešimtas iš viso neturi supratimo, iš kokių pinigų ji susideda. Ar nenustebino tokie rezultatai?

– Iš tiesų tokie rezultatai šiek tiek nustebino, nes pensijų kaupimo sistema Lietuvoje nėra labai sudėtinga. Mes turime „Sodros“ senatvės pensiją ir tada antrą bei trečią pakopas. Tai – trys elementai, kuriuos reikėtų žinoti. Patyrinėjus rezultatus, išsiskiria dvi gyventojų grupės. Viena – labai susijusi su  išsilavinimu ir pajamomis, kita – moksleiviai, studentai, t. y jaunimas, kurie žino apie antros ir trečios pensijų pakopos kaupimo fondus, bet mažai žino apie – „Sodros“. Pasimatė, kad ir vienoje, ir kitoje visuomenės dalyje tų žinių trūksta. Ir tą bendrą vaizdą, kokia yra pensijų kaupimo sistema, žino tik kas antras žmogus. Kokios to priežastys, turbūt reikėtų gilesnių sociologinių tyrimų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu žmogus nežino, greičiausiai, ir nekaupia, nesidomi?

– Tai suponuoja du dalykus. Arba žmogus nekaupia, arba kaupia, bet visai tuo nesidomi. Kažkur padėjo parašą, kaupimas vyksta, o paklaustas, ar pats papildomai kažką daro, ko gero, dorai ir nepasakytų. Tie tyrimų rezultatai susiveda į mūsų banko darytos apklauso rezultatus. Tas vienas tyrimas, kurį atlikome, labai įdomus – apie lūkesčius senatvės pensijai. Tai reiškia, kad nesvarbu, kokio dydžio yra vidutinė „Sodros“ senatvės pensija, gyventojų vidutinis lūkestis pensijai yra dvigubai didesnis. Dabar vidutinė „Sodros“ senatvės pensija yra 540 eurų, o žmonės vidutiniškai norėtų gauti apie 900 eurų. Ir senatvės pensija turėtų didėti ir didės ateityje. Tad jei pasieks 600 eurų, tas lūkestis tikriausiai jau bus 1200 eurų.  Kaip tą pasiekti,  ko gero, žmonės arba nežino, arba žino, bet nesiima jokių veiksmų.

Dabar vidutinė „Sodros“ senatvės pensija yra 540 eurų, o žmonės vidutiniškai norėtų gauti apie 900 eurų.

 

– Gal žmonės visai nenori galvoti apie senatvę ir nesidomi pensija? Kaip juos priversti domėtis?

– Jūs teisingai pastebėjote, kad žmogus visada randa dingstį patenkinti šiandienos poreikius, nustumdamas į šalį ateities poreikius. Jaunam žmogui, pradedančiam karjeros kelią, galvoti apie pensijos dydį po trisdešimties ar daugiau metų, atrodo tolimas laikas. Tačiau čia yra vienas svarbus aspektas. Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti, tuo mažesnes turi mokėti įmokas. Be to, turi galimybę daugiau sukaupti senatvei. Pensijos kaupimas – maratonas, ir laikas čia labai svarbu. Dar vienas įdomus dalykas. Atlikome tyrimą apie žmonių nusiteikimą dirbti sulaukus pensinio amžiaus.

– Ir lietuviai nori ar nenori dirbti išėję į pensiją?

Rezultatai atskleidė, kad šiandien kas antras dirbantysis norėtų dirbti ir toliau, likti aktyvūs darbo rinkoje. Priežastys įvairios – vieni nori ryšius gilinti, socialinio bendravimo, kiti gilinti kompetencijas ar paįvairinti kasdienybę. Tačiau finansinis aspektas irgi labai svarbus – trejetuke. Tai reiškia, kad žmonės nėra užtikrinti, jog sulaukus pensijos jų pajamos patenkins poreikius. Tai skatina juos likti darbo rinkoje. Tad tikrai reikėtų pradėti galvoti apie pensiją truputėlį anksčiau, nei tada, kai jau esi priverstas galvoti, kas bus, kai išeisi į pensiją. 

– Ar dar egzistuoja apgavystės, ar auga skaičius?

– Apgavysčių skaičius niekur nedingsta. Sukčiai nuolatos ieško naujų formų, būdų, kaip apgauti, išvilioti pinigų. Pastaruoju metu pastebime, kad sukčiai įsisuko į pardavimų ir skelbimų portalus. Jie apsimeta potencialiais pirkėjais ir, suradę juos dominančią prekę, kreipiasi į pardavėją, siūlo prekę atvežti nemokamai. Būna sukurta svetainė, kuri primena siuntų tarnybos puslapį, žmogus ten patenka, nieko neįtardamas suveda savo duomenis ir informacija nukeliauja į blogas rankas. Taip sukčiai gali leisti pinigus kur panorėję.

– Kitaip tariant, žmonės atskleidžia savo kortelių duomenis?

– Taip. Jie atskleidžia savo kortelės numerį, vardą ir pavardę, neretai ir sąskaitos likutį. Kita vertus, sukčiai sako, kad reikia ką nors patvirtinti, atsiunčia SMS pranešimą ir žmogus, nežiūrėdamas ką tvirtina, atiduoda kortelę į sukčių rankas. Tai būdas išgauti žmogaus kortelės duomenis.

– Kaip atskirti, kad tai pinklės?

– Pagrindinė taisyklė – jeigu norite surinkti kurjerių tarnybos svetainę, surinkite patys, nespauskite jokių aktyvių nuorodų, kurias jums siunčia pirkėjai. Darykite tai, ką suprantate, darote visada. Antra, jei norite gauti apmokėjimą už parduodamą prekę, tam niekada nereikia kortelės numerio. Tam reikia sąskaitos numerio. Jį galite suteikti, jums perves pinigėlius ir gausite atsiskaitymą. Kortelės numerį pasilaikykite sau – tai jūsų asmeninė informacija, kurios niekam suteikti nereikia.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Dar vienas iš populiarių būdų – gaunamos fiktyvios žinutės iš bankų.

– Taip. Šis būdas niekaip nenuslopsta. Matome vis pasikartojančias bangas. Reikia žmonėms žinoti, kad bankas niekada nesiunčia jokių pranešimų, prašydamas asmeninės informacijos ar patvirtinti e. banko kodą. Jei gavote aktyvią nuorodą, paskambinkite į savo banką ir pasidomėkite, ar tikrai tai siuntė bankas. Dažniausiai tai būna sukčiai.

– Nemokamas sūris – tik pelėkautuose. Bankas nesiunčia jokių žinučių apie turimas pinigų sumas?

– Sukčių tikslas – patraukti dėmesį. Jie tai daro įvairias būdais: laimėjote loterijoje, gavote palikimą. Jus privilioja, suteikiate savo duomenis ir galite patirti nuostolių.

– Sakėte, kad tikslios statistikos neturite, bet gal žinote, kiek procentų žmonių užkimba už tokių pinklių?

– Tikslios sumos įvardyti negalėčiau. Bet, kalbant apie mokėjimo korteles, pirmąjį šių metų ketvirtį bankas gavo 1,8 tūkst. prašymų ištirti neautorizuotas arba ginčytinas operacijas.

– Parduodant prekes taip pat galima pakliūti į sukčių rankas?

– Žmonės yra be galo patiklūs ir spaudžia netgi jei neautorizuoja jokių mokėjimų. Nieko nedarant, kai gauna SMART ID kodo patvirtinimą, – jį patvirtina. Reikia atsargumo, budrumo. Jau geriau kažko nepadaryti, nei padaryti greitai ir gailėtis.

Tiesa, bankų atstovai sako korespondentinių santykių iki šiol dar nenutraukę. „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ bankų atstovai akcentuoja, kad griežtai laikosi visų jau įvestų sankcijų, tačiau neneigia, jog iki šiol bendradarbiauja bent su viena iki šiol nesankcionuota Rusijos finansų įstaiga.

Korespondentinių santykių su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis vykdymas iš esmės reiškia, kad bankas korespondentas teikia paslaugą kitoje šalyje kaip tarpininkas, padedantis atlikti pavedimus ar vykdyti verslo operacijas, taip pat priimti indėlius ir rinkti dokumentus kito banko vardu.

„Swedbank“ santykius su korespondentiniu banku Rusijoje žada nutraukti balandžio viduryje

„Swedbank“ Lietuvoje atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tvirtina, kad Maskvos ir Minsko režimams bei jiems artimiems asmenims, verslo įmonėms jau sulaukus tarptautinių sankcijų dėl Ukrainoje tęsiamo karo, tikimybė, kad ribojimų apimtis tik daugės, – auga. Todėl pasiekti Rusijos finansų sistemą bei rinkos infrastruktūrą taps vis sunkiau, klientai bet kuriuo momentu gali netekti galimybės atlikti pavedimus Rusijos rubliais, pažymi jis.

Bankas akcentuoja, kad laikosi visų Jungtinių Tautų Organizacijos, Europos Sąjungos bei Jungtinių Amerikos Valstijų OFAC sankcijų reikalavimų. „Swedbank“ Lietuvoje kovo 24 d. buvo uždaryta Rusijos rublių sąskaita „Sberbank“ banke, o kovo 10 d. Baltarusijos rublių sąskaita „Priorbank“. Įmonės atstovas pažymi, kad santykių su bankais korespondentais Baltarusijoje „Swedbank“ neturi. O su korespondentiniu banku Rusijoje santykius žadama nutraukti dar šį mėnesį.

„Paskelbta, kad nuo 2022 m. balandžio 14 d. „Swedbank“ nebeteiks finansinių paslaugų Rusijos rubliais, įskaitant mokėjimus bei valiutos keitimą (tai yra, paskutinė diena, kai klientai galės naudotis minėtomis paslaugomis RUB yra balandžio 13 d.) sąskaitoje.

Tai reiškia, kad nuo 2022 m. balandžio 14 d. mokėjimai Rusijos rubliais nebebus vykdomi arba jie bus atmesti. Taip pat nuo minėtos datos nebus vykdomi mokėjimai jokiomis kitomis valiutomis, kurių vykdyme dalyvaus „Alfabank“, – Eltai atsiųstame atsakyme rašo S. Abraškevičius.

„Swedbank“ atstovas spaudai atkreipia dėmesį, kad ryšiai su banku Rusijoje gali būti nutraukti ir anksčiau.

„Neatmestina galimybė, kad santykiai su banku korespondentu „Alfabank“ Rusijoje gali būti nutraukti anksčiau nei balandžio 14 d. Apie konkrečius sprendimus šiuo klausimu bus paskelbta, kai tik sprendimai bus priimti ir patvirtinti“, – priduria S. Abraškevičius.

„Luminor“ korespondentinius santykius su Italijos banko filialu Rusijoje ketina sustabdyti „netolimoje ateityje“

Kitas Lietuvoje veikiantis bankas – „Luminor“ vis dar tęsia bendradarbiavimą su Rusijoje veikiančiu Italijos kapitalo banko „UniCredit SpA“ filialu, kuriam sankcijos taip pat nėra taikomos.

„Luminor“ bankas iki vasario 24 d. neturėjo korespondentinių santykių su jokiu Baltarusijos banku. Kalbant apie Rusiją, iki šiol bendradarbiaujama su Italijos banko „UniCredit SpA“ padaliniu Rusijoje „UniCredit AO Russia“, – tvirtino „Luminor“ banko Lėšų valdymo departamento vadovas Baltijos šalims Modestas Juonys.

Tačiau šio banko atstovas akcentavo, kad bendradarbiavimo apimtys su „UniCredit AO Russia“ nuolatos mažinamos, o netolimoje ateityje korespondentinius santykius ketinama apskritai nutraukti.

„Mokėjimus Rusijos rubliais teikiame ribotai ir tik mūsų klientų poreikiams tenkinti. Atsižvelgdami į „Luminor“ banko rizikos apetitą, bendrą geopolitinę situaciją ir mažėjančias klientų verslo apimtis, bendradarbiavimą su šiuo banku palaipsniui mažiname ir ketiname netolimoje ateityje visiškai sustabdyti“, – tikino M. Juonys.

SEB santykius palaiko tiek su Rusijos, tiek su Baltarusijos nesankcionuotu banku

Tuo metu SEB bankas teigė turintis po vieną partnerį banką Rusijoje ir Baltarusijoje. Kaip aiškina banko komunikacijos skyriaus vadovė Ieva Kulvinskaitė, ryšiai su šiomis finansų įstaigomis iki šiol nenutraukti siekiant užtikrinti klientų patogumą.

„SEB bankas iki vasario 24 dienos ir po jos turėjo po vieną banką korespondentą Rusijoje mokėjimams rubliais ir Baltarusijoje mokėjimams Baltarusijos rubliais. Jie nėra sankcionuoti.

Korespondentiniai ryšiai su jais tęsiami siekiant sudaryti sąlygas įvykdyti tarptautinius mokėjimus į Rusiją ir Baltarusiją tiems banko klientams, kuriems jie vis dar aktualūs ir įmanomi laikantis sankcijų“, – SEB banko atsakyme teigė SEB Komunikacijos skyriaus vadovė I. Kulvinskaitė.

Sankcijų iki šiol sulaukė septyni Rusijos bankai

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir ES kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas, kurių viena pagrindinių – dalies Rusijos bankų atjungimas nuo tarptautinės bankų mokėjimų sistemos SWIFT.

Nuo SWIFT kol kas atjungti septyni rusiški bankai, tačiau šie apribojimai kol kas nėra taikomi didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ ir trečiam didžiausiam bankui „Gazprombank“. Per šiuos bankus ES valstybės atsiskaito su Rusija už Maskvos tiekiamus energetinius išteklius, visų pirma – dujas ir naftą.

Apsimetė aukos dukra

Klaipėdos apygardos teismas iki mėnesio pabaigos turėtų apsispręsti, ar sušvelninti bausmes trims sukčių parankiniams, kurie norėtų, kad būtų peržiūrėtas jiems jau paskelbtas nuosprendis.

Visi trys vyrai anksčiau buvo ne kartą teisti, du už grotų tūno iki šiol.

Nusikaltėlių žargonu jie vadinami kojomis, mat talkino senolius mulkinusiems nusikaltėliams.

Nors melas, kuriuo sukčiai susuka galvas aukoms, yra akivaizdus ir daugybę kartų minėtas per įvairias žiniasklaidos priemones, jiems vis dar sekasi rasti tikinčių šiomis pasakomis žmonių.

Keista ne tai. Sunku suvokti, kad, žinodami apie sukčių gudravimus, banko darbuotojai nepasistengė apsaugoti savo klientės sąskaitos ir net veikė nusikaltėlių naudai.

Pernai birželio 8 d. apie 15 val. į laidinį kretingiškės telefoną paskambino moteris.

Per pašnekovės ašaras pensininkė iškart nesuprato, kas skambino, netrukus ji pati ėmė spėlioti, ar tai bus jos dukra.

Greitai iš "dukros" ragelį paėmė vyras. Jis prisistatė esąs Kretingos ligoninės vyriausiasis chirurgas.

Vyresnio amžiaus žmonėms medikai yra didžiulis autoritetas, tad jau vien gydytojo vardas moterį privertė suklusti ir patikėti tuo, ką girdi.

Menamas medikas įtikino moterį, kad į ligoninę sunkios būklės pateko jos giminaitė – brolienės mama. Esą ją netyčia sužalojo kretingiškės dukra.

"Gydytojas" tikino, kad nukentėjusioji yra "blogos būklės", negalinti kalbėti telefonu, o pašnekovė girdėjo telefono ragelyje, kaip "chirurgas" guodžia sužalotąją.

Mediku apsimetęs vyras tvirtino, kad moteriai būtina smegenų ir rankos operacija, todėl į ligonių kasą reikėsią įnešti pinigų.

Kalbino porą valandų

"Gydytojas" tvirtu balsu aiškino, ką ir kaip reikia padaryti: paimti lapą popieriaus ir parašyti tai, ką jis padiktuos.

Vyras klausinėjo, kiek pašnekovė namuose turi pinigų. Pensininkė atvirai pasisakė grynųjų nelaikanti, jos santaupos esančios banke.

Moteris atsisakė diktuoti medikui elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, tačiau dukra apsimetusiam moterišku balsu kalbančiam sukčiui išdavė banko kortelės pin kodą.

Chirurgu apsimetęs vyras auką kalbino porą valandų, neleisdamas jai padėti ragelio, o baigdamas kalbą pasakė, kad pas ją atvažiuos nukentėjusiosios sūnus, kurio išgalvotą vardą ir pavardę paminėjo ir liepė šiuos duomenis užrašyti ant voko.

Pokalbio metu sukčius išpešė, kur moteris gyvena.

Taip neleisdamas aukai atsipeikėti jis vis kalbino kretingiškę, kol į jos kiemą atėjo nepažįstamas vyras. Nuo jo sklido alkoholio tvaikas, buvo aišku, kad jį kamuoja pagirios.

Moteris padavė atvykėliui savo banko kortelę. Sąskaitoje buvo 2 tūkst. eurų.

Kad reikalas atrodytų įtikimiau, sukčių parankinis pasirašė ant lapo, kurio tekstą buvo padiktavęs telefonu skambinęs "gydytojas".

Atrodė, kad nusikaltėliams atviras kelias šluoti moters banko sąskaitą.

Tačiau pagal sutartį su banku buvo nustatytas dienos išgryninimo limitas, tai yra per dieną galima išsigryninti tik 300 eurų.

Porą kartų pabandę "išspausti" iš bankomato 500 eurų sukčiai suprato, kad paprastai iššluoti sąskaitos nepavyks, todėl kartą paėmė 200 eurų ir nusprendė padidinti išimamų pinigų limitą.

Limitui pakeisti – akimirka

Kybartuose kalinamas nusikaltėlis telefonu susisiekė su "kojomis" ir liepė luktelėti prie bankomato.

Ilgo pokalbio su apsimetėliais metu moteris išdavė menamai giminaitei banko kortelės ilgąjį numerį, savo asmens kodą, sukčiai išgavo jos asmens duomenis.

Tad netrukus po to, kai sukčiai suprato, kad grynųjų pinigų išdavimo limitas – pernelyg mažas, į banką paskambino moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai galėjo būti vyras, kalbantis moterišku balsu.

Jis prisistatė kretingiškės pensininkės vardu bei pavarde ir paprašė padidinti grynųjų pinigų dienos išėmimo limitą.

Ši operacija buvo atlikta per kelias akimirkas.

Praėjo visai nedaug laiko, ir Kretingos centre stovintis sukčių parankinis sulaukė skambučio iš įkalinimo įstaigos. Jam buvo pranešta, kad dabar galįs išimti visus sąskaitoje esančius pinigus.

Vyras darbavosi greitai. Dukart bankomatas jam išdavė po 500 ir kartą – 700 eurų. Taip sukčiai pasisavino 1,9 tūkst. eurų.

Iškart po to vyras svetimą banko kortelę sulaužė ir išmetė į upę.

Vėliau tiriant bylą buvo pateiktos pačiame Kretingos centre esančio bankomato fotokameromis užfiksuotų asmenų nuotraukos.

Jose – ne banko kortelės savininkė, o vėliau į teisiamųjų suolą sėdęs Maksimas Kolčevas.

Apklausiamas pareigūnų vyras prisiminė, kad atėjęs į telefonu su juo bendravusio kalinio nurodytus namus pamatė labai pasimetusią apie 60 metų moterį.

Aukai informacijos nesuteikė

Kai baigėsi porą valandų trukęs kretingiškės pokalbis su menamu gydytoju ir moteris atidavė savo banko kortelę sukčių parankiniui, jai toptelėjo, kad visas šis įvykis gali būti apgaulė.

Ji paskambino dukrai ir sužinojo, kad ši nieko nesužalojo, tuo metu ramų ramiausiai važiavo iš darbo namo.

Tada pensininkė suprato, kad tikrai buvo apgauta, ir suskubo skambinti į policiją ir banką, prašydama blokuoti jos sąskaitą.

Bet šaukštai jau buvo po pietų.

Kai moteris viską suprato, pabandė sužinoti, ar jos banko sąskaitoje liko nors euras.

Tačiau banko darbuotojai jai šios informacijos nesuteikė.

Kai prasidėjo nusikaltimo tyrimas, moteris neslėpė, kad patyrė labai didelį stresą, pradėjo bijoti nepažįstamų žmonių.

Akivaizdu, kad moteris ne tik prarado pinigus, bet ir patyrė neturtinę žalą.

Tik vėliau paaiškėjo, kad nukentėjusiajai skambinta iš Kybartų pataisos namų.

Telefono SIM kortelė, kuria naudojosi nusikaltėliai, veikė tik dvi dienas. Pareigūnams nepavyko nustatyti ja besinaudojusio asmens.

Žinoma tik tiek, kad šiuo numeriu skambinta į įvairius laidinio bei mobiliojo ryšio telefonus. Iš šio telefono pokalbių išklotinės matyti, kad žmonės mulkinti Klaipėdoje ir Kretingoje.

Už nuimtus eurus – mokestis

Kretingiškei susidūrimas su sukčiais netikėtai baigėsi gana laimingai. "Swedbank" atlygino didžiąją žalos dalį klientei.

Banko darbuotojai pripažino, kad grynųjų pinigų išėmimo iš bankomatų dienos limitas buvo padidintas be jos žinios, ir nusprendė dalį pinigų moteriai grąžinti.

Bankas grąžino 1 638 eurus. 38 eurai nuo jos sąskaitos buvo nuskaičiuoti kaip mokesčiai už nuimtus 1,9 tūkst. eurų.

Paklaustas, kaip atsitiko, kad bankas tapo nusikaltėlių bendrininku, "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, jog laikosi kliento asmens duomenų bei banko paslapties apsaugos principų, todėl neturi galimybių komentuoti konkrečių detalių ir aplinkybių.

Paklaustas, ar būta kitų panašių atvejų banko veiklos istorijoje, "Swedbank" atstovas panašiai tikino negalįs komentuoti, nes tokios informacijos atskleidimas būtų labai parankus sukčiavimu užsiimantiems asmenims.

Pasidomėjus, ar po kretingiškę ištikusios istorijos bankas pakeitė savo pinigų gryninimo limito padidinimo taisykles, sulaukta atsakymo, kad tokios situacijos verčia peržiūrėti ir iš naujo įvertinti tvarkas, kuriomis vadovaujamasi aptarnaujant klientus.

Esą kiekvienas prašymas nagrinėjamas individualiai pagal konkrečias aplinkybes.

Jei klientas prašo telefonu padidinti pinigų išgryninimo limitą, prašoma pateikti tokius duomenis, kuriuos gali žinoti tik pats klientas.

"Bankas kasdien aptarnauja labai daug žmonių, tačiau pasitaiko išskirtinių atvejų, kai dėl žmogiškojo faktoriaus ar laiku neidentifikuoto sukčiavimo gali pasitaikyti klaidų. Nuolat stengiamės tobulinti klientų aptarnavimą, investuojame į darbuotojų kompetencijas, ieškome gerųjų praktikų, kad tokių atvejų būtų išvengta, – aiškino banko atstovas spaudai. – Taip pat reikia pabrėžti ir klientų sąmoningumo svarbą – savo asmeninius finansinius duomenis būtina saugoti ir neatskleisti pašaliniams. Jei asmeniniai duomenys dėl kliento neatsargumo ar neapdairumo patenka į sukčių rankas, klientas turi nedelsdamas apie tai pranešti bankui. Jei klientas prašo telefonu padidinti pinigų išgryninimo limitą, prašoma pateikti tokius duomenis, kuriuos gali žinoti tik pats klientas."

Pinigus atidavė šventoriuje

Sukčių parankinis M.Kolčevas grąžino nukentėjusiajai 200 eurų.

Nepaisant sukrečiančių išgyvenimų, teisme kretingiškė neturtinės žalos atlyginimo nereikalavo. Tad nusikaltėliai jai liko skolingi tik 100 eurų.

M.Kolčevas, jo bendrininkai Raimondas Kiaulakis ir Modestas Navickas ne pirmą kartą teisiami, tad žino, kaip palengvinti savo dalią.

Tuo pat metu jie apgavo dar du žmones Kretingoje ir Klaipėdoje. Viena nukentėjusiųjų jiems atidavė 5 tūkst. eurų bažnyčios šventoriuje.

Kaltininkai prisipažino, ką padarę, nors ir neišdavė pagrindinių nusikaltimo organizatorių.

Tai leido jiems tikėtis trečdaliu mažesnės bausmės. R.Kiaulakis ir M.Navickas vis dar laikomi už grotų, jiems skirtos bausmės subendrintos su anksčiau skirtosiomis už kitus nusikaltimus.

Visi trys vyrai paprašė jiems skirti dar trumpesnes bausmes.

M.Kolčevas dievagojosi niekada daugiau nedarysiąs nieko blogo, esą dar kalėdamas susiradęs merginą, su ja gyvenąs ir pradėjęs savo verslą, tad likęs laisvėje būsiąs naudingesnis visuomenei.

Kai kuriems Lietuvos komerciniams bankams pareikalavus jų išduodamos debeto korteles privalomai registruoti, jeigu ketinama jomis atsiskaityti interneto parduotuvėse, nes kortelės neregistravus, ja atsiskaityti už pirkinius internetu nepavyks, klientai ėmė baimintis, kad bankai už paslaugą gali pareikalauti specialaus mėnesinio mokesčio.

"Lietuvos žinioms" šalyje veikiantys bankai teigė debeto kortelių, kuriomis leidžiama atsiskaityti perkant internete, papildomai neapmokestina, tačiau klientams teikia galimybę nusipirkti papildomą kredito kortelių "apsaugą".

"Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius dienraščiui aiškino, kad šis bankas debeto kortelių už jų naudojimą interneto atsiskaitymams papildomai neapmokestina. DNB banko išduodamoms mokėjimo kortelėms taip pat siūloma mokama paslauga "Saugi kortelė". Paslaugos kaina - 0,54 euro per mėnesį.

Kiti komerciniai bankai tikino, kad jų išduodamomis debeto ir kredito kortelėmis atsiskaityti internetu galima be papildomo "saugumo" mokesčio.

Išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūrą pavyks ne visuose Lietuvoje esančiuose bankomatuose. Kai kurie bankomatai šios vertės banknotų neišduoda, kitų jais tiesiog nespėta papildyti, sako LRT.lt pašnekovai. „Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių euro zonoje, kurios bankomatuose apskritai įmanoma išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūras“, – pažymi „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

LRT.lt gavo laišką iš skaitytojo Algirdo, kuris rašo jau kurį laiką norintis, tačiau negalintis išsigryninti penkių eurų nominalo kupiūrų. Skaitytojas laiške teigia negalėjęs to padaryti keliuose bankomatuose.

„Jau antrą savaitę neturiu galimybės išsigryninti pernkių eurų kupiūrų „Swedbank“ bankomatuose. Praėjusią savaitę nepavyko to padaryti Savanorių prospekte esančiame padalinyje, šią savaitę –  prekybos centre „Panorama“. Šeimos nariai taip pat praėjusią savaitę negavo penkių eurų kupiūros viename „Akropolio“ bankomate“, – savo laiške rašo Algirdas.

Skaitytojas domisi, ar taip yra dėl banknotų trūkumo bankomatuose, ar dėl kokių nors techninių priežasčių.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius atsako, kad galimybė išsigryninti penkių eurų kupiūras bankomate pirmiausiai priklauso nuo techninių jo parametrų. Pašnekovas taip pat pabrėžia, kad galimybę išsigryninti penkių eurų kupiūras turi ne visų euro zonos šalių narių bankų klientai.

„Galimybė išsigryninti penkių eurų kupiūras bankomate priklauso nuo bankomato techninių parametrų. Šiuo metu „Swedbank“ bankomatų tinkle smulkiausią, penkių eurų, kupiūrą galima išsigryninti pinigus išduodančiuose bankomatuose. Jų visoje Lietuvoje veikia beveik 280. Jei bankomatas yra universalus (jis ir priima, ir išduoda pinigus), galimybės išsigryninti penkių eurų kupiūrą nėra.

Reikėtų paminėti, kad daugelyje Europos šalių, įskaitant ir kaimynines Baltijos šalis Latviją ir Estiją, penkių eurų išsigryninti bankomatuose iš viso nėra galimybės“, – kalba pašnekovas.

DNB banko atstovas spaudai  Andrius Vilkancas sako, kad visuose DNB bankomatuose galima išsigryninti 5, 10, 20 ir 50 eurų kupiūras. Anot pašnekovo, tai yra artimiausi buvusioms litų sumoms nominalai.

„Ruošiantis euro įvedimui, buvo analizuojama kitų šalių patirtis ir pastebėta, kad metų pradžioje paklausiausi bus mažesnio nominalo banknotai. Prognozės pasitvirtino, tačiau ir toliau stebime tendencijas, poreikius, nes turime prognozuoti, kokiomis kupiūromis papildyti bankomatus.

Pirmomis dienomis po euro įvedimo žmonės ir smalsumo vedami gryninosi mažas sumas. Penkių eurų nominalo banknotas tikrai buvo populiarus. Dabar viskas grįžta į įprastas vėžias, tačiau penkių eurų nominalo kupiūrų mūsų bankomatuose tikrai yra, jų atsargas stengiamės operatyviai papildyti“, – atsako A. Vilkancas, pokalbio metu DBN banko bankomate išsigryninęs vieną penkių eurų kupiūrą.

SEB banko Mokėjimo kortelių departamento direktorius Tomas Pigaga teigia, kad, pagal Lietuvos banko rekomendacijas, daugelis SEB banko bankomatų yra suprogramuoti taip, kad žmogui išduotų įvairios vertės euro kupiūrų (t.y. net jeigu imama didesnė suma, pavyzdžiui, 100 eurų, ji išduodama ir mažesnio, ir didesnio nominalo kupiūromis). Taip siekiama patogumo klientams, ypač pirmaisiais naujosios valiutos cirkuliavimo mėnesiais. Dėl šios priežasties, anot SEB banko atstovo, kai kur mažesnio nominalo eurai bankomatuose pasibaigia šiek tiek greičiau negu didesnio. Tačiau daugelyje SEB banko bankomatų mažiausia kupiūra, kurią galima išsigryninti, yra penki eurai.

Vilnius, spalio 16 d. (BNS). Dviems investuotojams teisme iš vieno didžiausių šalies komercinių bankų "Swedbank" pavyko prisiteisti 311 tūkst. litų nuostolių už nutrauktą konsultacinių paslaugų teikimą, rašo "Verslo žinios"

Buvęs draudimo įmonių "PZU Lietuva" ir "Lindra" vadovas bei akcininkas Edmontas Volochovičius ir jo žmona 2007 metais su "Swedbank" sudarė konsultavimo dėl investicijų sutartį ir bendrai investavo 2,556 mln. litų, tačiau 2008 metų viduryje bankas paslaugų teikimą sustabdė ir dėl to E.Volochovičius paskaičiavo, kad kartu su žmona dėl neprofesionalaus be konsultacijų investavimo prarado 0,727 mln. litų, ketvirtadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Apeliaciniame teisme po pakartotinio bylos nagrinėjimo buvo pripažinta, kad bankas paslaugas atliko tinkamai, bet jas nutraukė per anksti, todėl investuotojams bendrai turės atlyginti 311 tūkst. litų nuostolių. "Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tvirtino, jog kol kas bankas sprendžia, ar skųsti tokį teismo sprendimą.

Bankų klientus vėl puola sukčiai. Neįgudę elektroninės bankininkystės naudotojai gali neatkreipti dėmesio, kad banko tinklalapyje pasirodantys tekstai parašyti laužyta lietuvių kalba.

Internete vėl plinta pranešimai, kuriais virtualūs draugai įspėja vieni kitus nepakliūti ant sukčių meškerės. Jeigu "Swedbank" klientai pamato pranešimą, raginantį kaip galima greičiau paspausti nuorodą, galima tikėtis didelių nemalonumų.

Sukčiai yra atkūrę tikro banko tinklalapio vaizdą ir aktyvavę nuorodą, kurią jie aktyviai prašo spausti, tačiau žinovai primygtinai pataria jokiu būdu to nedaryti.
"Swedbank" atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad tai – klasikinis sukčiavimo internete atvejis.

"Gyventojus įspėjame, kad tokio turinio ir formos laiškų bankas savo klientams niekada nesiunčia. Todėl perspėjame neaktyvuoti jokių prisegtų dokumentų ar nuorodų, nes taip gali būti platinamas virusas. Jis gali padaryti nemažai žalos jūsų kompiuteriui, naudojamai programinei įrangai ar nuskaityti jūsų duomenis, – įspėjo banko atstovas. – Gavus tokią žinutę, ją reikėtų nedelsiant ištrinti, o siekiant apsisaugoti nuo kenkėjiškų programų patariame naudoti antivirusines programas, kurias reikėtų nuolat atnaujinti."

Banko darbuotojai pataria kilus bet kokiems su sukčiavimu susijusiems klausimams ar įtarimams, kad patys to nenorėdami žmonės atskleidė savo asmeninius interneto banko prieigos duomenis, nedelsiant susisiekti su banko atstovais.