Prašymus dėl skaitiklių plombų nuėmimo / uždėjimo, kontrolieriaus išsikvietimui, dėl pastovaus rodmenų kiekio nustatymo, dėl vandens uždarymo dėl avarijos ar atliekamų darbų gali pateikti prisijungus prie savitarnos portalo.

„Nuo šiol klientai, turintys daugiau nei vieną nuosavybes teise įregistruotą turtą, visas sąskaitas gali matyti vienoje savitarnos paskyroje, o sąskaitas apmokėti vieno mygtuko pagalba. Tam tereikia pateikti prašymą per savitarnos portalą, prisijungus prie savo paskyros. Siekiame taupyti klientų laiką ir prašymų pateikimą palengvinti skaitmenizuodami procesus. Taip pat atnaujintoje savitarnoje klientams yra pateikiami paskutinių 2 metų suvartoto vandens duomenys, taip gyventojai gali stebėti kiekvieno mėnesio suvartojimą“, – sakė Klientų aptarnavimo departamento direktorė Dovilė Kozlovienė.

Norint pateikti prašymą, bendrovės „Klaipėdos vanduo“ klientams tereikia prisijungti prie savo savitarnos paskyros, pasirinkti meniu punktą „Paslaugų užsakymas“, išsirinkti dominančią paslaugą ir užpildžius reikalingus duomenis prašymą pateikti.

„Nuolat siekiame atliepti klientų lūkesčius, gerinti aptarnavimo kokybę diegiant ir modernizuojant klientų aptarnavimo platformas. Praėjusiais metais, išgirdę klientų prašymus, sudarėme galimybę nebenurodyti skaitiklių duomenų kiekvieną mėnesį, o sąskaitas gyventojai gali apmokėti pasirinkdami elektroninės sąskaitos, kitaip tariant tiesioginio debeto, paslaugą banke. Kartą deklaravę ir mums perdavę suvartojamo vandens vidutinius kiekius, klientai nebeturi sukti galvos dėl neapmokėtos sąskaitos“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Bendrovė „Klaipėdos vanduo“ dar šiemet visiems gyventojams pasiūlys naujovę – prie savitarnos portalo bus galima prisijungti, naudojant „Google“, „Facebook“ paskyras bei prašymus, tokius kaip buitinių nuotekų / vandens tinklų nutiesimui, geodezinių nuotraukų atlikimui ar norint tapti klientu, pateikti galės ne tik bendrovės klientai, bet ir tie, kurie ketina naudotis centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis.

Tuomet kyla klausimų, kam daromos įvairios reformos, skatinama naudoti elektroninius atsiskaitymo būdus, jei toli gražu ne visur galima jais atsiskaityti. Kai kurios gyvenimiškos situacijos parodo, kad grynųjų pinigų kišenėje visada verta turėti.

„Jums grynų pinigų nereikia, laikykite tik banke... Valstybinėje įstaigoje atsiskaitymai – tik grynais“, – taip savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė Darius Jonušis.

Vyras pasidalijo nuotrauka iš Registrų centro, kur norėjo savitarnos kasoje atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas.

J. Kalinsko/BNS nuotr.

„Kauno diena“ pasiteiravo, kodėl Registrų centre negalima atsiskaityti banko kortele. Šios įstaigos atstovai patikslino, kad padaliniuose už Registrų centro teikiamas paslaugas galima atsiskaityti įvairiais būdais, o klientas buvo suklaidintas.

Sutinkame, kad nuotraukoje matoma informacija galimai klaidina klientus.

„Visuose Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose galima atsiskaityti tiek bankine kortele, tiek grynaisiais pinigais. Socialiniame tinkle paskelbtame įraše ir nuotraukoje matomas savarankiško atsiskaitymo terminalas ir tik šiame terminale klientai gali atsiskaityti grynaisiais pinigais. Tačiau padalinyje taip pat veikia ir įprasta kasa, kurioje klientai už paslaugas gali atsiskaityti ir grynaisiais pinigais, ir banko kortele“, – komentavo Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

„Sutinkame, kad nuotraukoje matoma informacija galimai klaidina klientus dėl atsiskaitymo galimybių, todėl šią informaciją nedelsiant patikslinsime. Be to, už visas Registrų centro paslaugas klientai gali atsiskaityti bankiniu pavedimu, „Perlo“ terminaluose ar Registrų centro savitarnoje, jei paslaugos užsakomos savitarnos sistemoje“, – pridūrė pašnekovas.

Po „Kauno dienos“ publikacijos Registrų centras pakeitė užrašą ant savitarnos kasos, kad neliktų dviprasmybių.

Registrų centro nuotr.

„Nuolat stengiamės savo klientams suteikti papildomų savitarnos paslaugų. Pirmąsias automobilių stiklų ploviklio kolonėles įrengėme Vilniuje dar 2019-aisiais. Šiandien galime drąsiai pasakyti, kad šis tvarus verslo sprendimas pasiteisino ir tapo vairuotojų ypač pamėgta paslauga“, – pranešime žiniasklaidai sako „Neste Lietuva“ vadovas Markus Lindkvistas.

Pasak M. Lindkvisto, klientai įprato vienu sustojimu langų ploviklio įsipilti taip pat greitai ir paprastai kaip degalų.

Iki metų pabaigos jau beveik kas antroje automatinių degalinių tinklo „Neste“ degalinėje bus galima automobilių stiklų ploviklio atsargas papildyti iš specialiai įrengtų savitarnos kolonėlių.

Vien per šiuos metus įrengta 11 naujų „Easy Fill“ kolonėlių, o kitąmet tinklą planuojama išplėsti dar 15 papildomų kolonėlių.

Tai leis per metus į aplinką neišmesti iki 38 tūkst. plastikinių pakuočių, kuriose įprastai perkamas toks plovimo skystis.

Pasiūlius šią tvaresnę paslaugą didesniam ratui vartotojų, plastiko atliekų kiekis sumažės 38 tūkst. pakuočių – tai atitinka beveik 19 plastiko atliekų pilnų padėklų.

M. Lindkvisto teigimu, rinkdamasis stiklų plovimo skystį be plastiko pakuotės kiekvienas vartotojas gali net ir mažais žingsniais prisidėti prie tvarumo.

Šiuo metu „Neste“ degalinėse esančiose „Easy Fill“ kolonėlėse prekiaujama jau žieminiu automobilių stiklų plovikliu.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad vėl augant COVID-19 susirgimų skaičiui, gyventojai turėtų imtis visų atsargumo priemonių. Jų teigimu, pirmiausia kaip įmanoma reikėtų laikytis fizinės saugos, nes vadinamieji COVID-19 židiniai yra vietose, kur žmonės gyvena vienoje vietoje.

Daugiabučius namus administruojanti įmonė „Mano būstas“ taip pat ragina gyventojus imtis visų atsargumo priemonių ir vengti kaimynų susibūrimų daugiabučiuose. Bendrovė savo klientams siūlo naudotis saugiais bendravimo būdais. Jau dabar gyventojai, prisijungę prie išmaniosios būsto valdymo platformos „eBŪSTAS“, visus jiems rūpimus klausimus gali spręsti neišeidami iš namų – telefono ar kompiuterio ekrane.

„Skaitmenizuoti paslaugas pradėjome prieš kelerius metus. Pirmosios viruso bangos metu patobulinome įmonės veiklos procesus, skirtus sklandžiam klientų aptarnavimui per atstumą. Atlaikę pirmosios bangos iššūkius, antrajai jau dabar esame visiškai pasiruošę“, – sako „Mano būstas“ direktorius Mindaugas Genys.

Anot jo, savitarnos svetainė ir mobilioji programėlė „eBŪSTAS“ užtikrina galimybę visus reikalus tvarkyti išvengiant tiesioginių fizinių kontaktų. Tai – ypač aktualu artėjant antrajai viruso bangai.

Savitarnos svetainė ir mobilioji programėlė „eBŪSTAS“ užtikrina galimybę visus reikalus tvarkyti išvengiant tiesioginių fizinių kontaktų.

Daliai rizikos grupei priklausančių vyresnio amžiaus žmonių naudojimasis elektroninėmis priemonėmis vis dar kelia sunkumų, bet ir jiems bendrovė turi ką pasiūlyti. „Mano būstas“ darbuotojai padeda tiek prisijungti prie savitarnos svetainės, tiek įdiegti „eBŪSTO“ programėlę, tiek naudotis elektroninėmis paslaugomis – tereikia paskambinti įmonės telefonu.

„Saugoti vyresnių žmonių sveikatą garsiai raginame ir jaunesnius artimuosius – vaikus ar anūkus. Kviečiame padėti savo seneliams prisijaukinti elektroninę erdvę, prisijungti prie saugių „eBŪSTO“ vartotojų rato, – ragina M.Genys.

Savitarnos sistemoje „eBŪSTAS“ galima vienoje vietoje rasti visą reikiamą informaciją, peržiūrėti sąskaitų ir mokėjimų istoriją, registruoti gedimus, gauti visą informaciją apie name planuojamus atlikti darbus ir dalyvauti apklausose, balsavimuose.

Tarp labiausiai vartotojų vertinamų paslaugų – galimybė operatyviai pranešti apie name pastebėtą gedimą. Jį pakanka nufotografuoti ir, naudojantis „eBŪSTO“ programėle, nusiųsti įmonės specialistams. Gedimas akimirksniu registruojamas ir pradedama jo likvidavimo procedūra.

Gyventojai neišeidami iš namų gali ir apmokėti būsto priežiūros sąskaitas. „eBŪSTO“ vartotojams nereikia jungtis nei prie  e.banko, nei fiziškai vaikščioti į įmokų surinkimo vietas.

Daugiabučių namų priežiūros veikloje yra dalis paslaugų, kurių neįmanoma teikti per atstumą, pavyzdžiui – avarinės tarnybos darbas. Avarinės tarnybos ir įvairius remonto darbus atliekančių specialistų veiklą bendrovė ir toliau organizuoja taip, kad būtų kuo mažiau kontaktuojama su namų gyventojais. Įmonės specialistai aprūpinti visomis reikalingomis saugos priemonėmis.

Gegužės pabaigoje tyrimų bendrovė „Kantar“ atliko „eBŪSTAS“ vartotojų apklausos tyrimą, kuris parodė, jog svarbiausia priežastis, skatinanti klientus naudotis mobiliąja programėle – jos patogumas ir greitis.

„Mano būstas“ duomenimis, bendras savitarnos svetainių ir mobiliosios programėlės „eBŪSTAS“ unikalių klientų skaičius, lyginant 2020 ir 2019 m. birželį, išaugo 53 proc., apsilankymų savitarnoje skaičius – 150 proc., o mobiliosios programėlės lankytojų srautas išaugo net 268 proc.

Didžiausia Lietuvoje daugiabučių namų administravimo įmonė „Mano BŪSTAS“ ir toliau stengiasi tobulinti savo paslaugų kokybę ir atitikti visus esamų ir potencialių klientų poreikius. Gegužės pabaigoje tyrimų bendrovė „Kantar“ atliko „eBŪSTAS“ vartotojų apklausos tyrimą, kuris parodė, jog svarbiausia priežastis, skatinanti klientus naudotis mobiliąja aplikacija – jos patogumas ir greitis.

Šie du požymiai tapo dominuojantys tarp visų apklaustų respondentų ir sudarė net 74 proc. vienodai savo nuomonę išreiškusių „Mano BŪSTAS“ klientų.

„eBŪSTAS“ – tai daugiabučių namų administravimo Lietuvoje lyderio „Mano BŪSTAS“ sukurta savitarnos sistema klientams, kur vienoje vietoje galima rasti visą reikiamą informaciją, peržiūrėti sąskaitų ir mokėjimų istoriją, registruoti gedimus, gauti visą informaciją apie name planuojamus atlikti darbus ir dalyvauti apklausose.

Visoms šioms išvardintoms paslaugoms ir galimybėms „Mano BŪSTAS“ klientams užtenka užeiti į sukurtą savitarnos svetainę internete arba parsisiųsti mobiliąją programėlę „eBŪSTAS“.

Anot įmonės direktoriaus Mindaugo Genio, gauti atlikto tyrimo rezultatai tik įrodė, kad „Mano BŪSTAS“ išskirti tikslai yra teisingi ir atitinkantys klientų poreikius.

„Mūsų įmonės užduotis yra maksimaliai atitikti visų klientų lūkesčius. Pastaraisiais metais rinkoje pastebime intensyviai besikeičiančius klientų įpročius. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių bendravimui ir įvairių pareigų atlikimui naudoja skaitmeninius kanalus, kurių pagalba viskas vyksta greičiau ir patogiau. Todėl savo klientams ir siūlome turėti lygiavertę sprendimo galią tiesiog savo kišenėje, išmaniajame telefone“, – akcentuoja M.Genys.

Jog „eBŪSTAS“ tapo neatsiejamu būsto valdymo įrankiu, atspindi ir savitarnos naudojimo statistika. Bendras savitarnos svetainių ir mobiliosios programėlės „eBŪSTAS“ unikalių klientų skaičius, lyginant 2020 ir 2019 metų birželį, išaugo 53 proc., apsilankymų savitarnoje skaičius – 150 proc., o mobiliosios aplikacijos lankytojų srautas išaugo net 268 proc.

Gegužės pabaigoje tyrimų bendrovė „Kantar“ atliko eBŪSTO vartotojų nuomonės tyrimą. Buvo apklausti 609 aktyvūs programėlės naudotojai.

„Kantar“ yra pasaulyje pirmaujanti duomenų, įžvalgų ir konsultacijų bendrovė, daugiau nei 20 metų Lietuvoje teikianti rinkos, medijų, reklamos ir komunikacijos tyrimų paslaugas bei konsultacijas.

Naudinga nuomojantiems butus

„Civinity“ įmonių grupė tęsi pažadą klientams daugiabučių priežiūros paslaugas teikti išmaniais būdais ir pristato atnaujintas savitarnos platformas. Svetainėje mano.civinity.lt ir mobiliojoje programėlėje „Mano Civinity“ nuo šiol galima tiesiogiai apmokėti sąskaitas už suteiktas paslaugas ir vienu metu internete valdyti kelių turto objektų duomenis.

Saulius Vaičekauskas, „Civinity“ įmonių grupės Operacijų vadovas, teigia, kad įdiegta elektroninio mokėjimo paslauga yra itin aktuali klientams, kurie už daugelį paslaugų jau atsiskaito internetu. „Nuolat siekiame patogumo klientams, o sąskaitų apmokėjimo per savitarną paslauga yra itin svarbus kriterijus šių dienų išmaniam vartotojui“, – sako S. Vaičekauskas. Anot jo, tai ne mažiau aktualu ir senjorų komunalines išlaidas sekantiems artimiesiems ir nuomojamų butų savininkams.

Tiesioginio apmokėjimo funkcija veikia ir mobiliojoje aplikacijoje „Mano Civinity“, taigi ją parsisiuntusieji klientai išvengia periodinio jungimosi prie svetainės ir savo nekilnojamojo turto objektus gali valdyti dar patogiau.

Skatina atsiskaityti popierinės sąskaitos

Savitarnoje klientai mato objekto sąskaitų istoriją už visą laikotarpį, kurį administravimo įmonė prižiūri jo turtą. Sistema klientui rodys ir įsiskolinimus bei permokas. Aktualu tai, kad savitarnoje klientai gali lengvai susisiekti su namo administratoriumi nurodytais Klientų aptarnavimo centro kontaktais, o pildant užklausos formą užduoti aktualius klausimus.

Savitarna ypač patogi kelis „Civinity“ įmonių grupės administruojamus objektus turintiems klientams. Jų duomenis valdyti galima su vienu prisijungimo kodu, susiejant juos su tuo pačiu mokėtoju. Objektus susieti galima net jei jie yra skirtinguose miestuose.

„Plėsdami elektrones paslaugas skatiname klientus būti aktyvesniais ir internetu sužinoti apie jų namo būklę, planuojamus darbus, sąskaitų sumas. Internete valdyti savo būsto duomenis ir mokėjimus bus daug patogiau nei spausdinti popierinę sąskaitą. Taigi taip skatiname ir mažesnį popieriaus vartojimą“, – teigia S. Vaičekauskas.

Atnaujinta savitarna naudotis jau gali klientai, kurių daugiabučius administruoja grupei priklausančios bendrovės „Senamiesčio ūkis“ ir „Ozo miestas“ Vilniuje, „Būsto valda“ Kaune, „Vitės valdos“ ir „Debreceno valda“ Klaipėdoje, taip pat „Kretingos būstas“ ir „Palangos butų ūkis“.

Pasak „Vilniaus vandenų“ atstovo Mindaugo Linkaičio, įmonė planuoja labai išplėsti savitarnos funkcionalumą.

„Klientai galės matyti paslaugų sutartis ir kitus dokumentus, užsisakyti papildomas ar koreguoti turimas paslaugas, elektroniniu būdu pasirašyti ir pateikti dokumentus, rezervuoti specialisto atvykimo laiką bei registruoti gedimus. Taip pat, atsižvelgdami į klientų pageidavimus, numatome palengvinti prisijungimą prie savitarnos ir atlikti kitus patobulinimus“, – BNS sakė M. Linkaitis.

Trejų metų trukmės 181,5 tūkst. eurų vertės sistemos plėtros sutartį „Vilniaus vandenys“ pasirašė su programinės įrangos bendrove „Addendum Solutions“.

Atnaujintą elektroninės savitarnos sistemą „Vilniaus vandenys“ pristatė 2018 metų vasarį, ją kūrė įmonė „iTree Lietuva“. Iki tol šiuo įrankiu galėjo naudotis tik verslo klientai.

Pirmajame savitarnos sistemos vystymo etape įmonė suteikė galimybę deklaruoti skaitiklių rodmenis, atnaujinti kontaktus bei matyti mokėjimų istoriją. 2018 metų pabaigoje įmonė užbaigė antrąjį savitarnos vystymo etapą ir leido klientams ne tik deklaruoti rodmenis, bet ir atsiskaityti už paslaugas.

Sekmadienį bendrovės atstovai Klaipėdos miesto policijos komisariatui  parašė pareiškimą. Jie pranešė, kad rugsėjo 4 dieną iš inkasuojančios įmonės gavo informacijos.

Pranešta, kad perskaičiavus inkasuotus pinigus automobilių savitarnos plovykloje, esančioje Šiaurės prospekte, Klaipėdoje, nustatytas 2421 euro trūkumas.

Nuo rugpjūčio 27 iki rugsėjo 2 dienos plovykloje dirbo vienas įmonės darbuotojas, jis atliko inkasaciją.

Pradėtas ikiteisminis dėl galimo turto pasisavinimo.

Ateitis – parduotuvės be kasų

Sovietmečiu eilės parduotuvėse buvo didelės, nes buvo mažas pasirinkimas, o šiais laikais eilės susidaro piko metu, sako bendrovės „Strongpoint“ išmaniųjų parduotuvės sprendimų grupės vadovas Povilas Kepalavičius. Jo žodžiais, eiles gali sumažinti savitarnos kasos, savitarnos skenavimo įrenginiai, kai pasiėmus įrenginį pasirenkami ir iškart skenuojami produktai, o apmokama arba telefonu, arba kasoje.

„Savitarnos kasos jau paplito, o savitarnos skenavimo įrenginius mes diegiame Estijoje, tad laiko klausimas, kada jie ateis į Lietuvą. Mūsų mažmeninės prekybos tinklai šia sistema domisi, ji paplitusi Vakarų Europoje“, – pastebi P. Kepalavičius.

Savitarnos kasos jau paplito, o savitarnos skenavimo įrenginius mes diegiame Estijoje, tad laiko klausimas, kada jie ateis į Lietuvą.

Jo teigimu, savitarnos kasas renkasi jaunesni pirkėjai – žmonės iki 29 metų tris keturis kartus dažniau linkę eiti į savitarnos kasą.

„Naujas sprendimas – „Amazon Go“. Tai parduotuvė visai be kasų: užeini, pasiimi tai, ko reikia, ir išeidamas gauni čekį. Nors grynieji pinigai Lietuvoje vis tiek sudaro 80 proc., vis dėlto jie jau traukiasi. Žinoma, tokios parduotuvės bus ne rytoj, bet kada nors taps realybe, nes technologijos tobulėja“, – priduria P. Kepalavičius.

Specialisto pastebėjimu, eiles taip pat lemia atsiskaitymo būdai ir tipai, pvz., apmokėti grynaisiais pinigais užtrunka ilgiau. „Dar viena diegiama naujovė – grynųjų pinigų valdymo sprendimai, kai eliminuojamos visos klaidos ir iš karto atiduodama grąža. Tarkim, pinigus duodate ne kasininkei, o sudedate į aparatą. Kai transakcija baigiama, atiduodama visa grąža. Taip pagreitinamas darbas, eliminuojamos klaidos ir vagystės iš kasos“, – aiškina P. Kepalavičius.

Toks sprendimas, pabrėžia jis, palengvintų ir kasininkų darbą, nes nereikėtų kasoje esančių pinigų perskaičiuoti, nebūtų klaidų.

Savitarnos kasą apgauti sudėtinga

„Daug kas galvoja, kad savitarnos kasą galima lengvai apgauti. Bet iš tikrųjų yra atvirkščiai, – teigia P. Kepalavičius. – Tarkim, pomidorai gali būti kelių rūšių ir skirtingai kainuoti. Kiekviena savitarnos kasų zona turi savo prižiūrėtoją, kuris ekrane mato, kad jūs pasirinkote pomidorus, ir gauna pranešimą – patikrinkite, ar išsirinko tuos.“

Be to, aiškina specialistas, įdiegus kasas, paruošiama duomenų bazė, suvedamas kiekvienos prekės svoris: „Kas kartą pardavus produktą, kasa „mokosi“ – identifikuoja prekę ir žiūri svorio vidurkį, pagal kurį algoritmas išveda paklaidą, kiek gali skirtis prekės svoris. Tada tokie nesklandumai dingsta.“

Paklaustas, kodėl kartais kainos lentynose ir čekyje skiriasi, P. Kepalavičius sako, kad tai daroma nepiktybiškai: „Prekyba – nuolat kintantis verslas. Norint pakeisti kainą parduotuvėje, ją turi kažkas sugalvoti ir suvesti centriniame biure, tada informuoti parduotuvę, nusiųsti sistemoms ir pan. O parduotuvės personalas turi pakeisti kainas prie lentynų. Tai užima daug laiko, todėl gali būti tam tikrų neatitikimų.“

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomojo direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, yra ir  piktavalių vartotojų –  apie 1 proc. prekių yra sugadinama, sudaužoma pavagiama. „Vis dėlto pokyčiai vyksta – visuomenė tampa sąmoningesnė, o poreikis savintis prekes menkėja“, – pastebi jis.

P. Kepalavičius aiškina, kad vagystės skirstomos į keturis tipus – tai išorinės ir vidinės vagystės, klaidos ir administraciniai neatitikimai. L. Vilimas priduria, kad vidinės vagystės – tai pačių parduotuvės darbuotojų vagystės: „Vagysčių buvo, yra ir, matyt, bus. Be abejo, nuolat tobulinamos apsaugos, priežiūros, kontrolės sistemos, taikomos įvairios technologijos. Bet kad tokie atvejai visiškai išnyks, negalima sakyti.“