Taip pat siūloma sudaryti patvirtintų vertėjų ir advokatų sąrašus visose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės, taip siekiant užtikrinti kokybiškas konsultacijas į krizinę situaciją patekusioms lietuvių šeimoms.

Tokie pasiūlymai suformuluoti Seimo priimtoje rezoliucijoje „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“. Už šį Seimo nario Mindaugo Puidoko  inicijuotą dokumentą ketvirtadienį balsavo 61 Seimo narys, vienas buvo prieš, susilaikė 8 parlamentarai.

Šiame dokumente Seimas taip pat siūlo Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą išskaidyti į dvi atskiras institucijas.

„Vadovaujantis Jungtinių Tautų Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje, siūloma vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybas išskaidyti į dvi atskiras institucijas. Šiuo metu egzistuoja keista situacija, kai ta pati tarnyba priima sprendimą vaiką atimti iš šeimos ir sprendimą jį įvaikinti. Tokiu būdu lieka korupcijos tikimybė vaikus paimant iš vienų šeimų ir perduodant kitoms. Akivaizdu, kad šios dvi procedūros turėtų būti vykdomos dviejų tarpusavyje nesusijusių institucijų“, – sako rezoliucijos autorius, Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Žmogaus teisių komiteto narys dr. M. Puidokas.

Jo inicijuotoje rezoliucijoje Seimas, siekdamas užtikrinti geriausią pagalbą į krizinę situaciją patekusiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų vaikams, ragina prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją daugiau dėmesio skirti mūsų piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse, didinti konsulinės pagalbos šioms šeimoms efektyvumą ir kokybę.

Šalies valdžia taip pat raginama teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros, kuris suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių. Šį protokolą 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rezoliuciją palaikę Seimo nariai siekia, kad jai įsigaliojus būtų efektyviau bendraujama su užsienyje gyvenančiomis lietuvių šeimomis, o tos šeimos, kurių vaikai nuo jų atskirti, sulauktų aktyvios ir realios pagalbos.

„Toks veiklos modelis ambasadose, kai siekiama išnaudoti visas teisines priemones ginant savo piliečių interesus, turi tapti nuolatiniu ir įprastu kasdieninio darbo prioritetu. Akivaizdu, kad įsigaliojus rezoliucijai mūsų tautiečių šeimos jausis tvirčiau ir galės drąsiai kreiptis reikiamos kvalifikuotos pagalbos bei ją gauti“, – sako Seimo narys M. Puidokas.

Parlamentarai taip pat nesutinka, kad Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba būtų išskaidyta į dvi atskiras institucijas.

Tokie siūlymai buvo suformuluoti rezoliucijos projekte „Dėl vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, apsaugos ir jų teisių užtikrinimo“, kurį ketvirtadienį Seimui pateikė parlamentaras Mindaugas Puidokas. Už projektą balsavo tik 14 Seimo narių, 3 buvo prieš, susilaikė 37 parlamentarai.

Rezoliucijos projekte Seimas, siekdamas užtikrinti geriausią pagalbą į krizinę situaciją patekusiems Lietuvos piliečiams ir jų vaikams, ketino paraginti Respublikos prezidentą, Vyriausybę ir Užsienio reikalų ministeriją daugiau dėmesio skirti Lietuvos Respublikos piliečių šeimoms, auginančioms vaikus užsienio valstybėse, didinti konsulinės pagalbos šioms šeimoms efektyvumą ir kokybę.

Rezoliucijos projekte šalies valdžia raginama teikti ratifikuoti Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtą trečiąjį papildomą Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos protokolą dėl skundų procedūros, kuris suteiktų teisę vaikui ar kitiems asmenims kreiptis į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetą dėl pažeistų vaiko teisių. Šį protokolą 2015 m. rugsėjo 30 d. pasirašė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Rezoliucijos projekte Užsienio reikalų ministerija skatinama aktyviau teikti reikalingą diplomatinę ir konsulinę pagalbą užsienyje vaikus auginantiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

Taip pat buvo siūloma sudaryti patvirtintų vertėjų ir advokatų sąrašus visose šalyse, kuriose yra lietuvių bendruomenės, taip siekiant užtikrinti kokybiškas konsultacijas į krizinę situaciją patekusioms lietuvių šeimoms.

Rezoliucijoje kalbama apie valstybės pareigą rūpintis užsienyje gyvenančiais vaikais, Lietuvos Respublikos piliečiais. Joje akcentuojama būtinybė užtikrinti geriausią pagalbą į krizinę situaciją patekusiems Lietuvos Respublikos piliečiams ir jų vaikams.

Seimui buvo siūloma priimti rezoliuciją, atsižvelgiant  į tai, kad 2019 metais minimos 60-osios Vaiko teisių deklaracijos (1959 m. lapkričio 20 d.), 30-osios Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (1989 m. lapkričio 20 d.) metinės.

Tarp rezoliucijos projekto autorių yra Seimo nariai Mindaugas Puidokas, Algirdas Butkevičius, Vytautas Kamblevičius, Rimas Andrikis, Valentinas Bukauskas, Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Povilas Urbšys, Vanda Kravčionok, Rimantas Sinkevičius, Antanas Vinkus, Andrius Mazuronis ir kiti.

Šeimos atašė Norvegijoje ir Jungtinėje Karalystėje, kurie konsultuotų lietuvių šeimas ir atstovautų joms įvairiose bylose, galėtų atsirasti jau rudenį, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

„Jei su finansų ministru ir premjeru sutarsime dėl finansavimo, nes tai metams kainuoja 124 tūkst. eurų, manyčiau, kad tas sprendimas jau rudeniop tikrai galėtų būti, nes reikia parengti teisės aktus, kol jie praeis Vyriausybę ir Seimą. Manau, visi socialiai atsakingai pažiūrės į šį klausimą“, - BNS pirmadienį sakė ministrė.

Anot jos, kiekvienoje minėtų valstybių veikti po vieną šeimos atašė, kuris dirbtų ambasadoje, taip pat stebėtojo teisėmis dalyvautų teismuose dėl vaiko teisių.

A.Pabedinskienė tvirtino, kad su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi kol kas aptarta bendra koncepcija ir įvertinta, kuriose lietuvių bendruomenėse užsienyje šeimoms kyla daugiausia problemų, o su premjeru Algirdu Butkevičiumi ir finansų ministru Rimantu Šadžiumi atašė pareigybių klausimą planuojama aptarti kitą savaitę.

„Mes galvojame apie Norvegiją ir Jungtinę Karalystę, nes Jungtinėje Karalystėje vadinamųjų socialinių bylų skaičius per metus svyravo nuo 130 iki 160. Be abejonės, jos ne visos paliečia vaikus, bet kalbama apie šeimas“, - BNS sakė ministrė.

Ji pripažino, kad nagrinėjant bylas dėl globos Norvegijoje kol kas atašė negalėtų dalyvauti - Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ yra nustačiusi griežtas sąlygas, kad bylose gali dalyvauti tik globėjams ar tėvams atstovaujantys advokatai, tačiau neatmetė, kad ateityje situacija galėtų keistis.

„Ko gero, ne, bet tai yra derybų klausimas - jei mes išeiname su pasiūlymu ir jei Norvegijoje bus patvirtinta Hagos konvencija, aš manau, kad santykiai bus kitokie“, - vylėsi ministrė.

Šiuo metu teisinę pagalbą užsienio lietuviams pagal galimybes teikia Lietuvos diplomatinės atstovybės arba šeimos pačios samdosi teisininkus.

Emigrantų šeimų padėtimi susirūpinta, kai Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ nuo motinos atskyrė mažametį Lietuvos pilietį Gabrielių B., o po to, kai giminaitis jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai vaiką grąžino Norvegijai, buvo apribotos motinos teisės į vaiką. Sprendimas šiuo metu apskųstas Norvegijos teismui.

Tuo metu Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas sako, kad vaikai iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimami labai retai - per dvejus metus buvo 13 tokių atvejų, dešimt iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai.