Nors teigiama, kad krepšinis – kone Lietuvos religija, Klaipėdos savivaldybės Sporto skyriaus duomenimis, tarp pajūryje gyvenančio jaunimo populiariausia sporto šaka pernai buvo plaukimas, o iš trijų dominuojančių sporto šakų krepšinis užėmė paskutinę vietą, antroji atiteko futbolui.

Pasak savivaldybės Sporto skyriaus vedėjos Rasos Rumšienės, uostamiestyje nuo seno dominuoja trys tos pačios sporto šakos, o sportuojančiųjų skaičius priklauso nuo tos sporto šakos populiarumo.

„Kalbant apie plaukimo populiarumą, tėvai paprastai būna suinteresuoti, kad jų vaikai mokėtų plaukti ir saugiai elgtis vandenyje. Taip pat tėvams svarbu, kad vaikai lankytų treniruotes dėl fizinio pajėgumo ugdymo ar sveikatos stiprinimo“, – komentavo R. Rumšienė.

Be pagrindinių sporto šakų, nemažai susidomėjimo sulaukia ir japonų kovos meno agresyviausiu karatė stiliumi laikomas kiokušin, uostamiestyje beveik 700 vaikų ir jaunuolių 2023 m. pasirinko būtent šią sporto šaką.

Rekordinis desantas

„Vykstame anksčiau, kad atidarytume sportininkų kaimelį, patikrintume sąlygas, nuvežtume medicinos ir kitą įrangą“, – dėstė Lietuvos misijos vadovas Einius Petkus.

Ketvirtadienį Vilniuje vykusiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdyje buvo aptarti paskutiniai pasirengimo darbai. Šiandien LTOK Olimpinio sporto direkcijos vadovai E. Petkus ir Agnė Vanagienė išvyks į Krokuvą (Lenkija), kur kitą savaitę prasidės trečiosios Europos žaidynės.

Iš viso į Europos žaidynes keliaus 131 Lietuvos sportininkas. Tai – rekordinė rinktinė. Prieš ketverius metus Minske vykusiose žaidynėse mūsų šaliai atstovavo 72 atletai. Pirmieji sportininkai į Lenkiją išvažiuos šį sekmadienį.

„Nors dalyvių sąrašas jau patvirtintas, neabejojame, kad pokyčių rinktinės sudėtyje dar bus. Logistiškai šios žaidynės nebus lengvos, varžybos vyks aštuoniuose miestuose, sportininkai bus įsikūrę šešiuose kaimeliuose. Turime rūpesčių dėl organizacinio komiteto atsakymų operatyvumo, dar ne į visus klausimus atsakyta“, – pasakojo E. Petkus.

Bus ir garsenybių

Birželio 21– iepos 2 d. Krokuvoje mūsų šalies garbę gins net 43 lengvaatlečiai. Jėgas taip pat išmėgins trylika regbio žaidėjų, po aštuonis dziudo, baidarių ir kanojų sprinto, šiuolaikinės penkiakovės, bokso ir 3×3 krepšinio (moterų ir vyrų komandos) atstovus.

Be to, mūsų delegacijoje bus septyni fechtavimo, keturi padelio teniso, po tris baidarių ir kanojų slalomo, šuolių į vandenį ir triatlono, po du kalnų dviračių, BMX dviračių, šaudymo, tekvondo, šaudymo iš lanko ir po vieną badmintono, stalo teniso, breiko ir tekbolo atstovą.

Tarp sportininkų bus galima išvysti ir olimpinę čempionę, ir daugkartinius olimpinių žaidynių dalyvius, ir perspektyvų jaunimą. Žaidynių metu vyks kai kurių sporto šakų Europos čempionatai, bus kovojama dėl olimpinių kelialapių arba olimpinio reitingo taškų.

Visi į žaidynes vyksiantys sportininkai turės galimybę sveikatą pasitikrinti klinikos „Affidea“ sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijoje „LTeam LAB“ ir „Medicina Practica“ laboratorijoje. Būsimieji dalyviai turėjo galimybę fizinę formą palaikyti sporto klubuose „Impuls“ ir „Lemon Gym“.

Akiratyje – Paryžius

Apie netrukus prasidėsiančias Europos žaidynes kalbėta ir Eurpos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Vykdomojo komiteto posėdyje Paryžiuje (Prancūzija), jame dalyvavo olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Kad ir kaip norėtume, negalime visko piešti tik šviesiomis spalvomis. Išties organizaciniam komitetui nebuvo lengva, pasiruošimui įtakos turėjo ir pandemijos padariniai, ir prasidėjęs karas. Tačiau tikimės, kad žaidynės praeis sklandžiai. Pasitikiu mūsų misijos vadovais, neabejoju, kad jie darys viską, kad sportininkams teliktų rūpintis savo rezultatais“, – sakė EOK viceprezidentė D. Gudzinevičiūtė.

Paryžiuje taip pat vyko ir 43-iasis EOK seminaras, skirtas nacionaliniams olimpiniams komitetams. Šiemet daug dėmesio buvo skirta 2024 m. Paryžiaus olimpinėms žaidynėms pasiruošti, kalbėta ir apie 2026 m. Milano–Kortinos žiemos olimpiadą.

Liepos 23–29 d. Maribore (Slovėnija) laukia dar vienas svarbus renginys – Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis. LTOK vadovė gegužės pabaigoje dalyvavo simbolinės žaidynių taikos ugnies įžiebimo ceremonijoje.

„Tokiame festivalyje karjerą pradėjo ne vienas olimpietis. Pavyzdžiui, pernai vykusiame festivalyje aukso medalį laimėjęs sprinteris Danielius Vasiliauskas šiemet jau dalyvaus Europos žaidynėse“, – dėstė D. Gudzinevičiūtė.

Sudrebino Panevėžį

Olimpinis judėjimas Lietuvoje vasarą pradėjo su trenksmu. Birželio 3 d. Panevėžyje įvyko tradicinė Olimpinės dienos šventė.

Atsinaujinusioje Senvagėje miestiečiai ir miesto svečiai turėjo galimybę išbandyti net 105 sporto ir pramogines veiklas, vyko devynių sporto šakų varžybos, o šventę vainikavo nemokamas Monikos Linkytės koncertas ir kino filmo seansas po atviru dangumi. Kitais metais Olimpinė diena vyks Šiauliuose.

„Galime pasidžiaugti, kad nors Olimpinė diena švenčiama visame pasaulyje, tokiu šventės formatu ir masiškumu esame išskirtiniai“, – pasakojo renginio organizatorius, Lietuvos olimpinio fondo renginių ir projektų vadovas Ignas Gibas.

Baigėsi ir olimpinio švietimo programų sezonas. Daugiau nei 450 dalyvių susirinko į tradicinį Olimpinio švietimo forumą. Tarptautinė vaikų gynimo diena paminėta Lietuvos Respublikos prezidentūros kiemelyje, kur įvyko Olimpinis piknikas. Antrus metus iš eilės pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės ir LTOK iniciatyva subūrė daugiau nei 350 vaikų, tarp kurių ir 58 Lietuvoje apsigyvenę, Ukrainos centrą lankantys vaikai ir mokyklos „Gravitas Schola“ auklėtiniai.

Laukiami visi

Ko gero, ne vienas mūsų yra bent akimirką pasvajojęs plaukti greičiau nei Rūta Meilutytė, diską sviesti toliau už Virgilijų Alekną ir šaudyti taikliau, nei tai daro Daina Gudzinevičiūtė. Norint pasiekti tokių rezultatų ir užkopti ant aukščiausios pakylos, reikia ne vienerių metų darbo ir daug kantrybės. Šiandien Nemuno ir Neries upių Santakos parke, kur po kurio laiko į Kauną grįžo „Olimpinė diena“, visi norintys galėjo paragauti olimpiečių duonos arba, kaip sakė renginyje apsilankiusi  švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė – pasimatuoti olimpiečių batus.

„Olimpinėje dienoje“ laukiami visi – nuo pačių jauniausių iki vyriausių, nuo mėgėjų iki profesionalų, laukiami ir norintys pasivaržyti, ir tie, kurie dar nėra prisijaukinę sporto rungčių. Atskirą programą yra paruošę beveik keturios dešimtys sporto federacijų, todėl ką veikti atras kiekvienas, – prieš didžiąją sporto fiestą susirinkusiuosius sveikino garsiausia šalies šaulė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė ir Tarptautinio olimpinio komiteto narė D. Gudzinevičiūtė. – Tikiu, kad kauniečiai įsitrauks, bus aktyvūs, noriai dalyvaus, o „Olimpinė diena“ taps masišku, miestų ir rajonų bendruomenes subursiančiu vasaros renginiu.“

Panašu, kad olimpinės šaudymo į skriejančius taikinius čempionės D. Gudzinevičiūtės lūkesčiai pasiteisino. Jei pirmąją valandą dalyviai rinkosi kiek vangiau, po vidudienio Santakos parkas knibždėjo nuo profesionalių sportininkų ir judėjimo entuziastų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Daugiau nei 100 veiklų

Pasaulio plaukimo čempionate Budapešte Danui Rapšiui atliekant pirmuosius, kaip netrukus paaiškėjo – nesėkmingus yrius, o Andriui Šidlauskui besiruošiant startams, Santakos parke buvo uždegta olimpinė ugnis, paskelbusi renginio pradžią.

Šiemet garbė deglą iki renginio vietos estafete paeiliui nešti patikėta šešiems sportininkams – septintą vietą 2020 metų Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmusiai penkiakovininkei Gintarei Venčkauskaitei, olimpiečiui buriuotojui Juozui Bernotui, Europos čempionei, krepšinio trenerei Linai Dambrauskaitei, krepšininkei Ugnei Sirtautaitei, gimnastui Tomui Kuzmickui bei pasaulio bokso čempionei Gabrielei Stonkutei.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pirmoji bendrai veiklai dalyvius subūrė ir pirmuosius taškus į krepšelius atnešė visuotinė mankšta. Netrukus po jos startavo „Olimpinis bėgimas“. 500 metrų trasoje varžėsi vaikai, suaugusieji jėgas išbandė 1988 metrų lietuviškos olimpinės mylios bėgime, 5 ir 10 kilometrų varžybose. Norintys dar didesnių iššūkių galėjo dalyvauti ORC ekstremaliame bėgime su kliūtimis, tradicinėse „LTeam Rogaining“ orientavimosi sporto rungtyse, 3×3 krepšinio turnyre. Kol vieni tikrino savo ištvermę ir kojų greitumą, likusieji plačiai pabiro po visą Santakos parką. Čia laukė šaudymo iš lankų ir „ragatkių“ rungtys, triračių dviračių trasa, rankų lenkimo varžybos, greitojo čiuožimo žinių testas, barjerinis bėgimas, dziudo batutas ir begalė kitų iššūkių.

Pilies amfiteatras subūrė azartiškus, tačiau ne tokius judrius renginio dalyvius. Sporto viktorinos vedėjai pateikė 30 klausimų. Žinoję atsakymą, kurio sporto atstovai kovoja dėl prestižinės Sudirmano taurės, kokios plaukimo rungties nebuvo praėjusiais metais vykusiose Tokijo olimpinėse žaidynėse ir kiek olimpinių medalių nepriklausomos Lietuvos sportininkai iškovojo žiemos olimpinėse žaidynėse, pelnė specialius prizus. Beje, renginio prizinį fondą sudarė net apie 15 tūkst. įvairių dovanų. Pradedant knygelėmis, baigiant Tokijo olimpinės kolekcijos marškinėliais.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Malonios pažintys

Visi norintys galėjo ne tik išbandyti įvairias sporto šakas, įsitraukti į žaidimus, prisijungti prie edukacinių, olimpinio švietimo renginių, bet ir pakalbėti su profesionaliais sportininkais ir olimpiečiais. Su renginio svečiais bendravo ir patarimus, kaip tapti geriausiu, dalijo Lietuvos penkiakovininkė, olimpinė ir pasaulio čempionė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Lietuvos penkiakovininkas, dukart pasaulio ir vienąkart Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas Andrejus Zadneprovskis, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės sportininkas, olimpietis Justinas Kinderis. Apie olimpinį tatamį pasakojo Lietuvos dziudo imtynininkė Sandra Jablonskytė. Minioje buvo galima sutikti ir slidininkę Vidą Vencienę. Atstovaudama Tarybų Sąjungai 1988 metais sportininkė iškovojo aukso ir bronzos medalius. 1992-aisiais ir 1994 metais žiemos olimpinėse žaidynėse, deja, bet atkartoti to paties triumfo jai nepavyko. 

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pažintys su sportininkais, garsinusiais ar tebegarsinančiais Lietuvos vardą pasaulyje, ko gero, labiausiai imponavo jauniausiems šventės dalyviams, galvojantiems apie kokią nors sporto šaką arba ją jau kultivuojantiems. Apspitę sportininkus jie klausinėjo, kiek kartų per savaitę sportuoti, kiek valandų miegoti ir ką valgyti, kad taptų tokiais stipriais, greitais ir taikliais kaip šalies garsiausieji. Paglostyti savimeilę ir išpildyti slaptas svajones pasipuoši medaliais čia galėjo ir suaugusieji. Dalyvavę įvairiose rungtyse ir rinkę taškus, pastaruosius dalyviai galėjo keisti į renginio medalius ir kitus prizus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Lėšos – ne visiems

5,9 mln. eurų skirti penkiolikos strateginių sporto šakų ir 25-ių į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms.

Daugiausia lėšų iš strateginių sporto šakų skirta Lietuvos plaukimo federacijai – 740 567 eurai. Į pirmą penketą taip pat pateko Krepšinio federacija (588 356 eurai), Lengvosios atletikos federacija (582 419 eurų), Irklavimo federacija (561 592 eurai) ir Baidarių ir kanojų irklavimo federacija (429 669 eurai).

Šiemet sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo programoms išdalyti 8 mln. eurų, pernai – 7 mln.

Į olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų grupėje dosniausiai paremta asociacija "Hockey Lietuva" – jai skirti 170 696 eurai. Lietuvos futbolo federacijai teko 163 469 eurai, Biatlono federacijai – 152 141 euras, Beisbolo federacijai – 118 820 eurų, Rankinio federacijai – 118 619 eurų.

Į olimpinių žaidynių programą neįtrauktų sporto šakų federacijoms išdalyta 1,120 mln. eurų. Iš jų Lietuvos aeroklubui – 182 537 eurai, Kiokušin karatė federacijai – 172 013 eurų, Orientavimosi sporto federacijai – 160 164 eurai, Kultūrizmo ir kūno rengybos federacijai – 84 621 euras.

Valstybės biudžeto lėšų negavo bušido, universalios kovos, povandeninio sporto, rogučių sporto, bangų sporto, jėgos trikovės, skvošo, ušu, virvės traukimo, kudo, jėgos sporto federacijos bei kendo ir alpinizmo asociacijos.

Milijono nesukaupė

Neįgaliųjų sporto organizacijų įgyvendinamoms aukšto meistriškumo programoms skirti 960 tūkst. eurų.

Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui teko 427 785 eurai, Aklųjų sporto federacijai – 190 705 eurai, Neįgaliųjų sporto federacijai – 168 205 eurai.

Lietuvos paralimpiniam komitetui skirti 82 05 eurai, Specialiosios olimpiados komitetui – 90 900 eurų.

Atsižvelgė į pandemiją

Šįmet sausį Vyriausybė patvirtino Aukšto meistriškumo sporto programų įgyvendinimo finansavimo valstybės biudžeto lėšomis tvarkos aprašo pakeitimus.

Remiantis jais 2021 m. skiriant finansavimą sporto šakų federacijoms ir neįgaliųjų sporto organizacijoms buvo atsižvelgiama į COVID-19 pandemijos poveikį konkrečiai sporto šakai – vertinti skirtingais laikotarpiais sportininkų pasiekti rezultatai.

Dėl pandemijos 2020 m. dalis planuotų pasaulio ir Europos čempionatų neįvyko, buvo nukeltos olimpinės bei paralimpinės žaidynės, todėl šiemet į vertinimo laikotarpį buvo įtraukti sportininkų pasiekimai 2016 m. olimpinėse ir paralimpinėse žaidynėse.

Jei 2020 m. tam tikros sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatai vyko, buvo įskaitomi 2017–2020 m. sportininkų rezultatai. Tais atvejais, jei 2020 m. dėl pandemijos čempionatai buvo atšaukti – įskaityti 2016–2019 m. rezultatai arba ir 2015 m. pasiekimai, jei sporto šakos tarptautinės aukšto meistriškumo sporto varžybos organizuojamos kas penkerius metus.

2020 m. sporto šakų federacijų ir neįgaliųjų sporto organizacijų aukšto meistriškumo sporto programoms finansuoti buvo skirti 7 mln. eurų.

Registracija vykdoma el. paštu sportasklaipedos@gmail.com iki rugpjūčio 7 d., pagal nuostatuose pateiktą formą. Varžybų nuostatus galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Klaipedos LAM – renginiai“.

Neįgaliųjų sporto festivalis Klaipėdoje vyksta jau trečius metus.

Šiemet renginys vyks rugpjūčio 8 dieną nuo 10 iki 16 val. Klaipėdos miesto centriniame stadione (Sportininkų g. 46).

„Tai tradicija tapęs fizinį aktyvumą ir sportą skatinantis vienos dienos renginys, skirtas visų amžiaus grupių ir visų negalios formų žmonėms, lydintiems asmenims bei savanoriams“, – pabrėžė laikinai Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos direktoriaus pareigas einantis renginių organizatorius Darius Raišutis.

Organizatoriaus teigimu, nesvarbu, kur jūs gyvenate, ką veikiate, esate sporto klubo narys ar ne – ši diena skirta visiems norintiems susiburti, susirasti naujų draugų, bendrauti, išbandyti naujas sporto rūšis ir smagiai praleisti laiką.

„Šiemet šventėje bus galima parungtyniauti 18 įtraukiančių sporto šakų. Dalyvavimas festivalyje yra nemokamas, visų užsiregistravusių ir bent vieną rungtį išbandžiusių dalyvių laukia atminimo medaliai, ne mažiau kaip penkias rungtis (pasirinktinai) įveikę dalyviai bus apdovanoti specialiais prizais. Komandinėse ir individualiose varžybose bus kovojama dėl nugalėtojų taurių“, – akcentavo renginio organizatorius.

Visų renginio dalyvių prašoma laikytis pagrindinių atsargumo priemonių, saugantis nuo COVID-19 sukeliamos infekcijos.

Pabrėžiama, kad į renginį nebus įleidžiami dalyviai (sportininkai, lydintys asmenys, žiūrovai), turintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, ūmių žarnyno infekcijų ir kt. susirgimų požymių (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, čiaudulys, pasunkėjęs kvėpavimas, viduriavimas, vėmimas ir pan.). Esant būtinybei temperatūra bus matuojama nuotoliniu termometru.

Didžiausią galimybę užsikrėsti virusinėmis ligomis turi žmonės, esantys iki 1 m. atstumu nuo sergančiojo. Todėl rekomenduojama kiek įmanoma stengtis laikytis didesnio nei 1 m. atstumo vieniems nuo kitų.

Renginio dalyviams bus rekomenduojama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukės, respiratoriai ar kitos tam skirtos priemonės).

Išsamesnė informacija teikiama telefonu +370 606 10858 arba el. paštu sportasklaipedos@gmail.com.

Renginio dalyviai bus kviečiami pasivaržyti keturiose komandinėse – bočios, badmintono, paplūdimio tinklinio ir krepšinio varžybose bei išbandyti 14 individualių sporto rungčių – smiginį, šaškes, rankų lenkimą, kulkinį šaudymą, šaudymą iš lanko, baudų mėtymą sėdint, triračius „Race Runners“, lengvąją atletiką, sunkumų kilnojimą, orientavimosi sportą, diskgolfą, vežimėlių lenktynes, taiklumo varžybas, specialiąsias mankštas.

Tarp rungčių pertraukėliu metu dalyviai galės mėgautis nemokamu maitinimu ir šiltu bendravimu.

Festivalio dalyvius pasitiks akcija-konkursas „Foto bičiulis", kurio metu galima bus nusifotografuoti prie specialios foto sienelės ir gauti nemokamą momentinę nuotrauką, o esant norui šios nuotraukos kopija gali būti eksponuojama parodoje, gruodžio 17-31 d. Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekoje.

Taip pat galima bus dalyvauti konkurse „Aš tolerantiškas Klaipėdietis“. Dalyviui reikia nusifotografuoti prie foto sienelės ir įkelti nuotrauką į savo facebook paskyrą su žyma #fotobičiulis ir #chooseklaipeda, po 2 savaičių bus išrinktas nugalėtojas.

Akcija-konkursas „Foto bičiulis“ vyks Klaipėdos miesto centriniame stadione (Sportininkų g. 46). registracijos metu nuo 10 iki 11 val.

Programa

10 – 10.45 val. Registracija;

10.45 val. Festivalio atidarymas;

11 – 16 val. Komandinės ir individualios rungtys, apdovanojimai;

16 val. Renginio pabaiga.

Pirmoji deglą, perduotą Šiaulių miesto savivaldybės atstovų, neš ilgų nuotolių ir maratono bėgikė Rasa Drazdauskaitė. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentei Dainai Gudzinevičiūtei, kuri ir uždegs aukurą, deglą perduos A.Lankas. Deglo nešime dalyvaus ir kartu su A.Lanku dvivietę baidarę irkluojantis Edvinas Ramanauskas. Jis, kaip ir kiti sportininkai, ruošiasi prie Talkšos ežero aktyviai praleisti visą gegužės 28-ąją.

„Kaip vandens sporto šakos atstovas, siūlau visiems išbandyti irklavimo treniruoklį „Concept2“, o pačiam būtų smagu išmėginti crossfit’ą“, – šeštadienio planais dalinasi E. Ramanauskas.

Dar vienas Olimpinės dienos deglo nešėjas, 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių vicečempionas, Edvinas Krungolcas prie Talkšos ežero susirinksiantiems šventės dalyviams turi asmeninę rekomendaciją: „Visos veiklos susijusios su judėjimu ir kūno kultūra yra sveikintinos, bet labiausiai šiauliečius Olimpinės dienos metu norėčiau pakviesti susipažinti su fechtavimu. Tai ne tik sportas, bet ir menas, ir estetika, ir protas“.

Prie ugnies įžiebimo šeštadienį taip pat prisijungs ilgų nuotolių ir maratono bėgikė, olimpietė Remalda Kergytė, vidutinių nuotolių bėgikas, olimpietis Mindaugas Norbutas ir olimpietė dviratininkė Rita Razmaitė. Lietuvos parolimpiečiams šventės atidaryme atstovaus lengvaatlečiai Jonas Spūdis ir Mindaugas Bilius.

„Po patirtos traumos tik sporto dėka pradėjau vaikščioti ir gyventi pilnavertį gyvenimą, todėl sportas man – pirmoje vietoje“, – įkvėpimo judėti, sužinoti ir atrasti suteikia parolimpietis, Londono parolimpinių žaidynių prizininkas M.Bilius, kuris Olimpinės dienos metu ruošiasi žaisti golfą.

Išbandyti jėgas įvairiose veiklose, kurių programoje numatyta per 4 dešimtis, gegužės 28-ąją motyvuos ir šventės naujovė – Olimpinės dienos dalyvio pasas. Už jame surinktus antspaudus šiauliečiai ir miesto svečiai bus apdovanoti Olimpinės dienos marškinėliais. Taip pat įvairiais prizais už konkrečių veiklų išmėginimą ar pasiekimus šventės dalyvius apdovanos rėmėjai ir partneriai.

Visame pasaulyje daugiau nei 60 metų, Lietuvoje – nuo 1989-ųjų minimos Olimpinės dienos tikslas –  skatinti žmones būti fiziškai aktyviais ir atrasti naujas sporto šakas. Olimpinės dienos organizatoriai –  LTOK ir Šiaulių miesto savivaldybė. Po Lietuvą ši visiems atvira ir nemokama sporto šventė keliauja nuo 2015-ųjų, kuomet pirmąkart buvo surengta Kaune.

Olimpinės dienos metu vyks ir Lietuvos mokyklų žaidynių finalai, kuriuose dalyvaus daugiau nei tūkstantis mokinių ir apie 100 mokytojų iš 54 Lietuvos mokyklų.

Vaiko ūgis yra tik vienas sveikatos rodiklių – dauguma žemaūgių yra sveiki ir jų gydyti nereikia, LRT RADIJUI sako Vaikų ligoninės gydytojas endokrinologas Robertas Kemežys. „Lietuvoje per metus gydoma tik 20–30 vaikų, turinčių augimo hormono trūkumą (tai tikrai nedaug). O konsultuojame šimtus“, – pastebi jis.

Anot mediko, nors moksliniais tyrimais ir nėra patvirtinta, kad kai kurios sporto šakos padeda paaugti, tačiau paprastai krepšinis, tinklinis, plaukimas gali pridėti keletą centimetrų. Kita vertus, pabrėžia R. Kemežys, mergaičių, pasirinkusių sportinę ar meninę gimnastiką, baletą, ilgų nuotolių bėgimą ir sportuojančių daugiau nei 20 val. per savaitę, augimas gali sutrikti. 

– Kaip ir kodėl vertinamas vaikų ūgis?

– Vaiko ūgis vertinamas pagal augimo kreives, kurios sudarytos pagal tam tikros etninės grupės augimo duomenis. Lietuvoje žmonės sąlygiškai aukštesni ir lietuvių augimo kreivės yra aukštos. Tai reiškia, kai kitų šalių pacientai gali patekti į normalų vadinamąjį koridorių, lietuviai gali būti žemiau. Tačiau nereikia nusigąsti, nes ūgis tik vienas iš sveikatą atspindinčių rodiklių.

Pirmiausia, jei įtariama, kad vaiko ūgis žemas, reikia kreiptis į šeimos gydytoją, pagal amžių įvertinti ūgį ir svorį ir pažymėti atitinkamą kreivę. Jei ūgis yra žemas, reikia endokrinologo konsultacijos, kad būtų galima tiksliau nustatyti žemo ūgio priežastį. Bet pažymėtina, kad dauguma žemaūgių yra sveiki ir tik 5–10 proc. turi kokį nors susirgimą, kurį galime diagnozuoti ir gydyti.

– Tarkim, kreivė yra žemiau negu numatytas vidurkis. Mama ir tėtis neaukšti, tad ko norėti iš vaiko?

– Vis tiek galima įvertinti, kiek centimetrų vaikas paauga per metus: ar atsilikimas nuo apatinės normos ribos didėja, ar auga tolygiai palei apatinę ribą. Tikslinga pagal kairės plaštakos rentgenogramą nustatyti kaulų amžių ir kaip kaulai vystosi, atlikti ir bendrus tyrimus, bendrą kraujo, šlapimo tyrimą, nepraleisti kažkokių lėtinių ligų, kurios gali sutrikdyti augimą. 

– Kada reikėtų susirūpinti, kad vaikas per mažai užauga?

– Normaliai vaikai iki lytinio brendimo auga ne mažiau kaip 5 cm per metus. Jei auga mažiau nei 5 cm per metus, didelė tikimybė, kad ūgis atsiliks labiau nuo apatinės normos ribos. Lytinio brendimo metu, mergaitėms nuo 11–12 metų, berniukams nuo 13–14 metų, augimas pagreitėja. Tada tų 5 cm nebeužtenka, nes vyksta vadinamasis augimo šuolis – tuo metu paaugama 8–9 cm per metus. Augimo greitį reikia vertinti atsižvelgiant į lytinio brendimo stadiją, amžių, lytį.

Pirmais gyvenimo metais augimo greitis pats didžiausias – apie 25–27 cm. Antrais gyvenimo metais – apie 12–13 cm. Trečiais – jau tik apie 10 cm. Maždaug nuo 4–5 metų nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis – 5,5–6 cm per metus. 5 cm – apatinė normos riba iki lytinio brendimo pradžios, maždaug iki 12 metų.

Kartais brendimas gali prasidėti vėliau, ypač berniukams. Dažnai turime konstitucinį augimo ir kartu brendimo atsilikimą, kuris neretai nustatomas maždaug 14 metų amžiaus. Kartais tokiu atveju tenka gydyti testosteronu, kuris pastimuliuoja lytinį brendimą, todėl kartu šokteli ir ūgis. Taip pat suteikiame psichologinę pagalbą, nes vaikinai, kurių brendimas vėluoja, turi nemažai psichologinių problemų.

– Jei vis dėlto nustatoma, kad vaikas auga nepakankamai, kaip jam padedama?

– Nedidelė dalis žemaūgių pacientų, kurie paauga mažiau negu 5 cm per metus, turi riziką sirgti vadinamuoju augimo hormono trūkumu. Vienas iš 5–10 žemaūgių pacientų turi augimo hormono trūkumą – hipofizės nepakankamumą. Kai diagnozuojame nepakankamą augimo hormono sekreciją, gydome pačiu augimo hormonu – kiekvieną vakarą suleidžiamos injekcijos, ir pacientas efektyviai paauga ir pasiekia normalų ūgį. Tačiau didžioji dalis pacientų yra sveiki žemaūgiai (pavyzdžiui, jų tėvai ar giminaičiai yra žemi) ir jų gydyti nereikia. Mes tai vadiname idiopatiniu žemaūgiu.

– Koks turi būti ūgis, kad Jūs sakytumėte, jog reikia patyrinėti ir pabandyti padėti užaugti?

– Galvojama, kad augimo hormonas lemia apie 20–30 cm galutinio ūgio. Vyro vidutinis ūgis yra 180 cm, o esant augimo hormono trūkumui galutinis ūgis galėtų būti 155–160 cm. Mergaičių vidutinis ūgis yra apie 167 cm, tai suaugusios jaunos moters būtų apie 140 cm.

– Iki kokio amžiaus dar galima padėti paaugti?

– Sveikam žmogui padėti paaugti negalime. Mes galime tik nustatyti ligą, tam tikrą diagnozę, jei tokia yra, ir tada gydyti. Dauguma žemaūgių yra visiškai sveiki žmonės. Jei mergaitės lytinis brendimas ankstesnis (jis gali prasidėti ir 8–9 metų, kas šiandien telpa į normos ribas), tai jos augimo procesas šiek tiek sutrumpėja, ir ji auga iki 13–14 metų, nors turėtų augti iki 15–16. Galutinis ūgis gali būti truputį mažesnis, bet jis vis tiek telpa į apatines normos ribas (suaugusios moters ūgis – 155–156 cm). Taigi toks ūgis laikomas normaliu ir mes sveikoms mergaitėms, kurios nori būti aukštesnės tam, kad taptų manekenėmis, tikrai negalime padėti.

– Ar būna taip, kad tėveliai atsiveda vaiką ir prašo padėti dar ūgtelėti, o Jūs matote, kad vaikas sveikas ir guvus, tik kiek mažesnis?

– Kasdien tokių matome. Ir tai normalu, jei žmogus nori būti didesnis. Net yra pastebėta, kad aukštesni žmonės lengviau padaro karjerą. Jei matome, kad vaiko ūgis pagal augimo kreives yra normalus, kad jis neserga jokiomis ligomis, nėra įtarimo dėl augimo hormono trūkumo, vėluojančio brendimo sindromų, tam tikrų retų ar lėtinių ligų, mes tik pakonsultuojame, pasakome, kad vaikas sveikas, ir negydome bei neatliekame papildomų tyrimų. Lietuvoje per metus mes gydome tik 20–30 vaikų, turinčių augimo hormono trūkumą (tai tikrai nedaug). O konsultuojame šimtus.

– O padėtų nors keletą centimetrų ūgtelėti kabėjimas ant skersinio?

– Kabojimas ant skersinio įtakos augimui gali šiek tiek turėti, bet nedaug. Kai kurios sporto šakos (krepšinis, tinklinis, plaukimas) irgi gali pridėti keletą centimetrų, nors tai moksliniais tyrimais ir nėra aiškiai įrodyta. Bet mes matome tendenciją, jei vienas iš brolių ar seserų žaidžia krepšinį, jis paauga daugiau.

Beje, sporto šakų, kurios gali sutrikdyti normalų berniukų augimą, nėra, tačiau mergaičių, pasirinkusių sportinę gimnastiką, meninę gimnastiką, baletą, ilgų nuotolių bėgimą ir sportuojančių daugiau nei 20 val. per savaitę (daugiau nei 3 val. per dieną), augimas gali sutrikti.  Šios merginos gauna didelį fizinį krūvį, kartais kartu derinama ir mityba, nes jos negali turėti didesnio svorio, todėl joms šiek tiek vėluoja lytinis brendimas (yra ir toks terminas sportinė amenorėja, kai dėl fizinio krūvio išnyksta mėnesinės). Sumažinus fizinį krūvį ar gavus traumą, prasideda brendimas, greitas augimas, o susigrąžinus didelį fizinį krūvį vėl regresuoja antriniai lytiniai požymiai. Tačiau mėgėjiškas sportavimas kiekvienam rekomenduotinas ir įtakos tikrai neturi.

Didysis badmintonas sugrįžo į Kauną. Šiandien Sporto halėje startatvo tarptautinis turnyras "Yonex Lithuania International". Jame 155 dalyviai iš 26 valstybių siekia ne tik nugalėtojų titulų, tačiau ir kovoja dėl patekimo į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.

Svečių – per 300

Didžiausios sportininkų delegacijos atvyko iš Prancūzijos, Lenkijos, Lietuvos – po devyniolika dalyvių. Gausų būrį sportininkų atsiuntė Estijos, Norvegijos, Latvijos, Rusijos komandos. Medžioti taškų olimpiniam kelialapiui susirinko ir tolimesnių kraštų rinktinės – Naujosios Zelandijos, Islandijos, Kazachstano ir Izraelio.

"Šią savaitę Kaunas kvėpuos badmintonu. Su sportininkais, teisėjais, delegacijų nariais iš viso atvyko apie 300 žmonių, užsakėme du viešbučius. Tad renginys išties nemenkas", – pasakojo varžybų organizatorius Juozas Špelveris.

Žinomo šalies trenerio žodžiais, absoliuti dauguma Lietuvos rinktinės narių – kauniečiai, tačiau miesto valdžios paramos badmintonininkams labai trūksta.

"Nesame krepšinis ar kuri kita iš pačių populiariausių sporto šakų, tad pritraukti privačių rėmėjų labai sunku. Žinoma, nenuleidžiame rankų, verčiamės per galvą ir randame suprantančių žmonių ar įmonių. Tačiau mūsų geriausiems sportininkams būtina didesnė miesto pagalba", – kalbėjo J.Špelveris.

Lyderiai pasirengę

Turnyre Kaune šeimininkai daugiausia vilčių sieja su pripažintais mūsų šalies "plunksninuko" meistrais. Vyrų vienetų varžybų favoritu laikomas Kęstutis Navickas. 31-erių metų olimpietis, pasaulio ir Europos čempionatų dalyvis pastaruoju metu išsivadavo nuo jį persekiojusių traumų ir sveikatos problemų.

Moterų varžybose vieta ant pakylos prognozuojama Akvilei Stapušaitytei. 29 metų žaidėja prieš keletą dienų grįžo iš analogiško turnyro Rygoje, kur pasiekė finalą. Pakeliui ji įveikė varžoves iš Rusijos, Rumunijos, Lenkijos ir Naujosios Zelandijos. Lemiamoje kovoje lietuvė po atkaklios kovos 1:2 nusileido rusei Anastasijai Červiakovai.

Be minėtų lyderių aukštų rezultatų tikimasi iš mišraus dvejeto poros Vytautės Fomkinaitės ir Povilo Bartušio bei vyrų dueto P.Bartušio ir Alano Plavino.

Repeticija prieš Baku

Turnyras Sporto halėje, kurį žiūrovai galės stebėti nemokamai, startavo trečiadienio rytą kvalifikacinėmis varžybomis, kurios tęsis iki pat vėlyvo vakaro.

Ketvirtadienį ryte prasidės pagrindinis etapas, kuriame jau galynėsis visi pajėgiausi žaidėjai. Penktadienį nuo 10 val. pajudės atkrintamųjų varžybų traukinys. Tądien bus sužaisti ketvirtfinaliai, o popiet ir dvejetų varžybų pusfinaliai.

Pagrindinis desertas žiūrovų laukia šeštadienį, kai bus išdalinti visų penkių kategorijų titulai.

Turnyras Kaune geriausiems lietuviams taps repeticija prieš 1-ąsias Europos sporto žaidynes Azerbaidžane. Badmintonininkai iš tarptautinės federacijos gavo teisę deleguoti gausų žaidėjų būrį, tad tikisi aukštų rezultatų.

"Nesinori prisižadėti, bet Kęstučio forma tikrai gera. Jam, kaip ir Akvilei, labai padeda fizinio rengimo treneris Virginijus Mikalauskas. Tikimės, kad bendromis pastangomis Azerbaidžane pasirodysime solidžiai", – apie savo auklėtinius kalbėjo J.Špelveris.

Turnyro tvarkaraštis:

Birželio 3 d. 9–22 val. kvalifikacinis etapas.
Birželio 4 d. 9–22 val. pagrindinis etapas.
Birželio 5 d. 10–15 val. ketvirtfinaliai, 17–21 val. dvejetų pusfinaliai.
Birželio 6 d. 10–12 val. vienetų pusfinaliai, 13–18 val. finalai.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba, patvirtinusi sporto organizacijų projektų finansavimą 2015 metais, sukėlė daug klausimų. Ne vienas klubas, ne viena sporto šaka taip ir nesupranta elementarios lėšų skirstymo logikos.

Ilgametis Kauno regbio klubo "Ąžuolas" vadovas Vytautas Vasilenka įsitikinęs, kad skirstant lėšas sporto organizacijų projektams Kaune trūksta skaidrumo bei aiškių kriterijų.

"Aiškių kriterijų nebuvimas skatina pyktis sporto šakas tarpusavyje, įvelia daug bereikalingos konfrontacijos ir pykčių. Tuo tarpu skirstytojams taip lengviau, nes turint kriterijus reiktų dirbti vertinant, analizuojant, o dar blogiau, galbūt reiktų skirti daugiau lėšų tam, kas nėra palankus jiems", - svarsto V. Vasilenka.

Akivaizdu, kad sporto bendruomenė tiesiog nori aiškumo ir deramos pagarbos jų atžvilgiu. "Dirbi, atiduodi visą širdį sportui, nemiegi naktimis, savaitgaliais vyksti į varžybas, be paliovos renki vaikus į klubą, esi jiems tarsi tėvas, o štai ateina tarnautojas ir nieko absoliučiai nesuprasdamas paima ir nurėžia finansavimą. Jis įsivaizduoja esantis valdininkas, vien todėl, kad jo reklaminė kompanija buvo gera rinkimų metu? O jis juk tiesiog yra paprastas tarnautojas, kuris turi dirbti miesto bei šalies labui", - piktinasi V. Vasilenka.

Pasak pranešimo, Kauno regbio klubo "Ąžuolas" nuolat yra tarp stipriausiųjų ekipų ne tik šalyje, bet ir Pabaltijo regione, tačiau dėmesio bei finansavimo dėl to nepadidėja. 2015 metams numatyta jam skirti 7022 eurus iš Kauno miesto biudžeto. Ar pakaks šių lėšų bent už autobusus sumokėti, juk bus dalyvaujama Lietuvos, Pabaltijo regbio čempionatuose, taurės varžybose visose įmanomose amžiaus grupėse? Kaip išgyventi klubui, kurį savo antrais namais laiko šimtai vaikų? Su šiais klausimais tenka susidurti ne tik "Ąžuolui".

"Štai pažvelkime į faktus. Vieni gauna daugiau, kiti mažiau, bet pagal kokius kriterijus. Akivaizdu, kad patys skirstytojai nesuvokia ką daro, o objektyvių kriterijų tiesiog nėra. Pasvarstykime, kiek klubinių komandų pasiektų aukštumas Europoje, jeigu savivaldybė jai skirtų 1 mln. eurų kiekvienais metais. Aš net neabejoju, kad ne tik mūsų regbio klubas "Ąžuolas" žaistų Europos elite, bet atgytų ir rankinio, futbolo, tinklinio ar kitų sporto šakų klubai. Apie Lietuvą būtų girdima gal netgi labiau nei dabar jau vien todėl, kad regbis, futbolas, rankinis yra vienos populiariausių sporto šakų Senajame žemyne ir ženkliai lenkia krepšinio populiarumo rodiklius", - prognozuoja V. Vasilenka, norintis, kad teisybės ir objektyvumo skirstant lėšas būtų daugiau.