Kapitalizmo pradininku Lietuvoje vadinamam Arvydui Stašaičiui už beveik 14 mln. litų iššvaistymą pasiūlyta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Kartu teisiamą Stasį Pilvelį siūloma už grotų pasiųsti 3 metams. 

Valstybinio kaltintojo laisvės atėmimo bausmių pasiūlymą lydėjo ir beveik 14 mln. litų ieškinys, kurį kaltinamieji turėtų atlyginti solidariai.

„Kaip aš galiu vertinti bausmę, jei nepadariau jokio nusikaltimo“, – piktinosi A. Stašaitis.

Kauno apygardos teisme byla buvo nagrinėjama kone dvejus metus. Bylos medžiaga apima 2001 – 2006-uosius metus, kai buvo įkurta Lietuvos invalidų sporto draugija. Teismas nagrinėjo šios draugijos lėšų iššvaistymo voratinklį. A. Stašaitis kaltinamas tuo, kad būdamas Lietuvos invalidų sporto draugijos viceprezidentu ir prezidentu parengė gudrų nusikalstamos veikos planą – draugijos lėšomis, gautomis iš paramos, įgyti nuostolingai veikiančių ir draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą.

Tyrėjų surinktoje medžiagoje akcentuojama, kad įgyjant akcijas buvo žinoma, kad įmonių veikla nėra ir nebus susijusi su draugijos įstatuose numatytų uždavinių bei tikslų įgyvendinimu.

Kaltintojų neįtikino, kad bendrovių akcijų pirkimu invalidų draugija siekė įgytas įmones pritaikyti dirbti neįgaliesiems.

S. Pilvelis kaltinamas tuo, kad būdamas tos pačios draugijos direktoriumi 2001–2006 m. padėjo A.Stašaičiui iššvaistyti draugijai skirtą paramą.

Baigiamosiose kalbose valstybinis kaltintojas pabrėžė, kad 96 proc. paramos lėšų buvo panaudotos akcijų pirkimui.

A. Stašaičio advokatas pradėjo nuo to, kad jo ginamasis niekada nebuvo atsakingas už draugijos finansus. Be to, visi valdybos nariai pritardavo akcijų pirkimo sprendimams.

„Tai kodėl taikomi dvigubi standartai? A. Stašaitis viską darė tyčia, o kiti draugijos valdybos nariai neatsargiai padėjo parašus?“ – retoriškai klausė gynėjas.

Didžiausiu kaltinimo netikslumu A. Stašaičio gynyba mini akcijų vertinimą. Tyrėjai rėmėsi turto vertintojų pateikta medžiaga, kuriose įmonių akcijos įvertintos kone vienu litu. Draugijos dokumentuose akcijos pirktos už solidžius pinigus.

Gynyba akcentavo turto vertintojo prierašą, kad jis už vertinimą neatsako, esą tai daugiau analitinio konsultacinio pobūdžio informacija.

„Pirkdami „Girstučio“ akcijas sumokėjome apie 3 mln. litų mokesčių Vvalstybei. Jei būtume pirkę pagal jų įvertinimus, tai būtume sumokėje keliasdešimt tūkstančių. „Girstutį“ pirkome už 14 mln. litų, o vėliau už 14,5 mln. pardavėme. Tai kas būtų pirkęs, jei ta kaina būtų nereali“, – pyko A.Stašaitis.

Kaltinamasis teigė, kad niekas nedraudė pirkti įmonių akcijų, net jei tų įmonių akcininkai buvo draugijos nariai.

„Esame kaltinami bylos vilkinimu. Aš kaip tik suinteresuotas kuo greitesne jos baigtimi. Areštuotas visas mano turtas. Esu pasiėmęs kreditus, už kuriuos moku palūkanas, tačiau vystyti veiklos negaliu“, – dėstė A. Stašaitis.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį tęsė Arvydo Stašaičio ir Stasio Pilvelio, kaltinamų iššvaisčiusių beveik 14 mln. litų paramos neįgaliesiems, bylos nagrinėjimą. Posėdyje apklausti Lietuvos invalidų sporto draugijai nuostolingas įmones pardavę asmenys.

Bendrovę "Deomnika" už 90 tūkst. litų pardavęs vyras teisme tikino už mažesnę sumą su sandoriu nebūtų sutikęs. Tačiau jis teigė, kad tokią sumą už įmonę, kuriai priklausė cigaretėmis bei alkoholiu prekiavę kioskas, jam pasiūlė Lietuvos invaldų sporto draugijos vadovai. Vėliau "Deomnika" užsiėmė "Girstupio" turgaus prekybos vietų nuoma. Buvęs savininkas joje kurį laiką dirbo direktoriumi.

Tiek ketvirtadienį, tiek anksčiau liudiję draugijos nariai teigė, jog perkant įmones buvo sakoma, kad jos įdarbins neįgaliuosius, o pradėjusios duoti pelną, taps paramos draugijos nariams šaltiniu. Draugija finansuodavo neįgaliųjų sportininkų keliones į varžybas. Tačiau rėmimo sumos, palyginti su investuotomis į savo narių įmones, buvo nedidelės - siekdavo kelis tūkstančius litų.

"Mechanizmas tas, kad buvo perkamos su Invalidų sporto draugija susijusiems asmenims, buvusiems draugijos nariams ar steigėjams priklausančios akcijos gerokai didesne nei rinkos vertė kaina. Tiek mums pavyko išsiaiškinti", - žurnalistams anksčiau yra sakiusi prokurorė Svetlana Zabielinienė.

Abu kaltinamieji savo kaltę neigia. A.Stašaitis bylą vadina sufabrikuota.

"Pagrindinė problema dėl vertinimo: įmonės akcijas įvertino nepriklausomi turto vertintojai 860 tūkst. litų, kai tuo pačiu tos įmonės turtą, tik pastatą, valstybės registras įvertino 15,5 mln. litų. Tas skirtumas tarp turto vertintojų ir faktiškos vertės ir yra iššvaistymo  suma", - žurnalistams yra sakęs jis.

Kitas posėdis byloje numatytas spalio 2 dieną: jo metu bus apklausti likę liudytojai.

Vienas garsiausių praeities verslininkų Arvydas Stašaitis – dažnas Kauno apygardos teismo svečias. Jis ir Stasys Pilvelis kaltinami 14 mln. litų Lietuvos invalidų draugijos lėšų iššvaistymu. A. Stašaitis bylą vadina sufabrikuota.

Baudžiamojoje byloje minimi nusikaltimai teismo dalyvius sugrąžina į 2001 metus. Kaltinamajame akte nurodoma, kad tais metais įsteigtoje Lietuvos invalidų sporto draugijoje A. Stašaitis, būdamas draugijos prezidentu, parengė nusikalstamos veikos planą. Panaudodamas draugijos paramai gautas lėšas jis su kitu kaltinamuoju – draugijos direktoriumi S. Pilveliu – iššvaistė draugijos lėšas, pirkdamas draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą ir taip iššvaistė beveik 14 mln. litų draugijos lėšų.

A.Stašaitis šią sumą aiškino susidarius dėl skirtingų turto vertintojų vertinimo. „Pagrindinė problema – dėl vertinimo: įmonės akcijas nepriklausomi turto vertintojai įvertino 860 tūkst. litų, kai tuo pačiu tos įmonės turtą, tik pastatą, valstybės registras įvertino 15,5 mln. litų. Tas skirtumas tarp turto vertintojų ir faktiškos vertės ir yra iššvaistymo  suma“, – dar po pirmojo posėdžio teigė jis.

Šiandien vykusiame teismo posėdyje buvo apklausiami liudytojai. Vienas jų – praeityje garsus krepšininkas Romualdas Venzbergas. Jis patvirtino teismui, kad 2001 metais vykusiame Lietuvos invalidų draugijos steigiamajame susirinkime buvo išrinktas valdybos pirmininku.

„Aš ten buvau visuomeniniais pagrindais. 14 metų žaidžiau „Žalgiryje“, 14 metų – Lietuvos rinktinėje. Buvau žinomas veidas. Tuo metu tai buvo madinga“, – teisme aiškino R.Venzbergas. Jis tikino, kad draugijai priklausė nemažai jam žinomų, praeityje garsių sportininkų. Tačiau po metų prasidėjo draugijos patikrinimai ir veikla esą ėmė byrėti.

Kaltinime dėstomas toks lėšų plovimo mechanizmas: su Invalidų sporto draugija susijusiems asmenims, buvusiems draugijos nariams ar steigėjams priklausančios įmonių akcijos buvo perkamos gerokai didesne nei rinkos vertė kaina.

R.Venzbergas neneigė, kad valdyba draugijos direktoriaus S.Pilvelio ir prezidento A.Stašaičio siūlymams pritardavo, pritarė ir akcijų pirkimams, nes manė, kad taip bus geriau draugijai. Oficialus tikslas esą buvo sukurti bazę socialinių įmonių pagrindu tam, kad ateityje tos įmonės remtų draugiją.

„Išskirtinis vaidmuo draugijos veikloje buvo A.Stašaičio, o valdybos – simbolinis“, – pripažino R.Venzbergas.

 Ketvirtadienį Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti bylą, kurioje Lietuvos invalidų sporto draugijos prezidentas ir direktorius kaltinami iššvaistę beveik 14 mln. litų.

Nepaisant vieno iš kaltinamųjų - Arvydo Stašaičio - prašymų bylą atidėti, ji pradėta nagrinėti iš esmės: perskaitytas kaltinamasis aktas.

Kaltinamajame akte nurodoma, kad būdamas Lietuvos invalidų sporto draugijos prezidentu A.Stašaitis parengė nusikalstamos veikos planą. Panaudodamas draugijos paramai gautas lėšas jis su kito kaltinamojo - draugijos direktoriaus Stasio Pilvelio - pagalba iššvaistė draugijos lėšas, pirkdamas draugijos narių ar su jais susijusių asmenų valdomų įmonių akcijas už didesnę nei tikroji jų vertė kainą ir taip iššvaistė  beveik 14 mln. litų draugijos lėšų.

Nurodoma, kad perkant įmones permokos siekė kelis šimtus, o kartais ir milijonus litų.

"Mechanizmas tas, kad buvo perkamos su Invalidų sporto draugija susijusiems asmenims, buvusiems draugijos nariams ar steigėjams priklausančios akcijos gerokai didesne nei rinkos vertė kaina. Tiek mums pavyko išsiaiškinti", - po pirmojo teismo posėdžio prieš kelis mėnesius žurnalistams komentavo valstybinį kaltinimą byloje palaikanti prokurorė Svetlana Zabielinienė.

S.Pilvelis savo kaltę neigė. A.Stašaitis į klausimą neatsakė - kaltinimo jis teigė nesupratęs, be to, tvirtino neturėjęs progos suderinti pozicijos su jam valstybės paskirta advokate.

Kadangi S.Pilvelio turtas yra areštuotas, jis prašė advokatą jam paskirti. Tačiau apie skirtą advokatę kaltinamasis sužinojo tik atvykęs į teismo posėdį, todėl prašė padaryti pertrauką nagrinėjime, kad galėtų su gynėja suderinti savo poziciją.

Teismas šį prašymą atmetė kaip nepagrįstą, motyvuodamas, kad kaltinamasis pats turėtų domėtis savo bylos nagrinėjimu ir jam paskirtu gynėju.

Anksčiau A.Stašaitis yra žurnalistams sakęs, kad ši byla - sufabrikuota.

"Pagrindinė problema dėl vertinimo: įmonės akcijas nepriklausomi turto vertintojai įvertino 860 tūkst. litų, kai tuo pačiu tos įmonės turtą, tik pastatą valstybės registras įvertino 15,5 mln. litų. Tas skirtumas tarp turto vertintojų ir faktiškos vertės ir yra iššvaistymo  suma", - po pirmojo posėdžio teigė jis.

Kitas teismo posėdis byloje numatytas rugsėjo 19 dieną. Į jį bus kviečiami pirmieji šeši liudytojai.