Anot jo, S. Skardžiuvienei statybos leidimą statyti kaimo turizmo objektą Vilkokšnio kraštovaizdžio draustinyje, Vilkokšnio ežero pakrantėje, 2020 metais išdavė Trakų rajono savivaldybės administracija, nors teisės aktai statybas draustinyje draudžia.

Statybos leidimą savo parašu suderino Aukštadvario regioninio parko darbuotojas Benas Svinkūnas. Leidimas išduotas, kai savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo Darius Kvedaravičius, neseniai laimėjęs Trakų istorinio nacionalinio parko vadovo konkursą.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, sužinojusi apie išduotą leidimą, kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų apgintas viešasis interesas. Prokuratūra, iš pradžių atsisakiusi ginti viešąjį interesą, tyrimo vėl ėmėsi po 2021 metais „Delfi“ paskelbtos publikacijos.

Trakų rajono savivaldybei apskundus ankstesnius teismų sprendimus, galiausiai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama teismo nutartimi pripažino, kad savivaldybė neturėjo teisės išduoti tokio statybos leidimo.

Dar dviejų, į Ozo gatvėje esantį kompleksą įeinančių objektų – Sporto centro su lengvosios atletikos maniežu ir futbolo treniruočių aikšte bei vaikų darželio – techniniai projektai vertinami ekspertų. Per artimiausius mėnesius taip pat planuojama gauti leidimus jiems, pranešė savivaldybė.

„Sudėtingiausių objektų – Nacionalinio stadiono ir kultūros centro – projektavimas pradėtas pirmiau, kad jų statybas būtų galima pradėti anksčiau. Konstrukciškai paprastesnių objektų – sporto centro ir darželio – projektavimas paliktas pabaigai, nes jų statybai taip pat reikės mažiau laiko. Šiuo metu du iš keturių statybos leidimų – jau išduoti. Objekte vyksta fiziniai darbai“, – pranešime sakė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas. 

Daugiafunkcis kultūros centras. Vilniaus savivaldybės nuotr. 

Kultūros ir ugdymo centras bus skirtas renginiams, konferencijoms, bendruomenių susibūrimams, įvairiems būreliams. Dviejų aukštų pastate bus įrengta 800 kv. metrų renginių salė su transformuojama scena, mobilia žiūrovų pakyla bei scenos įranga. Centre bus ir dvi mažesnės patalpos.

Dėl didelės projekto apimties daugiafunkcio komplekso statybos suskirstytos į keturis etapus. Pirmiausia ruošiamasi 15 tūkst. vietų nacionalinio stadiono ir jame įsikursiančio sporto muziejaus statyboms: įrengiami bandomieji poliai, sklypas ruošiamas stadiono pamatinių polių įrengimui. Taip pat atliekami gelžbetoninių monolitinių konstrukcijų darbai.

Įrengti pamatus planuojama iki kitų metų pirmojo ketvirčio. Rengiamasi ir antrajam etapui – Kultūros ir ugdymo centro ir bibliotekos statyboms.

Savivaldybė su investicijų bendrove „BaltCap“ įmone „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ 2021-ųjų spalį pasirašė koncesijos sutartį, kuri numato, kad iki 2025-ųjų balandžio šalia prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ būtų pastatytas futbolo stadionas su įvairioms sporto šakoms pritaikytu  kompleksu, jam leidimą savivaldybė išdavė gegužės 23 dieną.

Stadiono statybų rangove pernai buvo pasirinkta „Veikmės statyba“, tačiau šiemet ji pasiūlė darbus atlikti trečdaliu brangiau – už maždaug 120 mln. eurų, todėl „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ bando ieškoti kito rangovo. 

Vis dėlto požiūris, kad šioje situacijoje kaltas pats R. Žemaitaitis, yra ir absurdiškas, ir angažuotas. Juk statybos leidimas tam sklypui buvo išduotas dar 2015 metais. Tikras, ne falsifikatas. Su savivaldos gyvių parašais ir antspaudais. Tačiau kai jau namas pastatytas, tada į viešumą išlenda universalūs teisuoliai ir ima vaipytis – neva leidimas neteisėtas, nes pažeistas kažkoks klerkų išgalvotas reglamentas.

Požiūris, kad šioje situacijoje kaltas pats R. Žemaitaitis, yra ir absurdiškas, ir angažuotas. Juk statybos leidimas tam sklypui buvo išduotas dar 2015 metais. Tikras, ne falsifikatas.

O kur jūs buvote anksčiau, biurokratijos paršai? Kodėl nestabdėte statybų, netikrinote to leidimo?

Kad ir kaip ten bebūtų, šioje situacijoje kaltas tikrai ne R. Žemaitaitis. Kalti tie, kas išdavė statybos leidimą, o po aštuonerių metų kėsinasi jį anuliuoti. Juk visi šitie kontorų gyviai veikia valstybės vardu ir jų išduotas dokumentas turi būti toks pat autentiškas, kaip ir piliečio pasas. Kaip galima staiga tėkšti: ai, žinote, jis dabar nebeturi galios?

Kodėl neskelbiamos ir tų klerkų, kurie išdavė tą leidimą, pavardės, jei jau ten tikrai kažkas ne taip? Gi tai viešieji asmenys, tad ir jų asmens duomenys turėtų būti vieši.

Visa ta istorija gyvai primena panašų epizodą Neringoje. Tenykštė savivaldybė irgi ilgais pirštais išdavė statybos leidimą, žmogus ėmė paskolą, pastatė kavinę, bet čia atidundėjo kontorų zombiai ir pareiškė: leidimas buvo nelegalus, prašome nugriauti. Žmogus nugriovė, padavė į teismą ir prisiteisė milijonus iš biudžeto. Mokėti turėjo ta pati leidimą išdavusi Neringos savivaldybė, kurios net sąskaitas tąkart areštavo.

Klausimas: ar regėjo Pravieniškes bent vienas tokių reikalų pridirbęs klerkas? Spėkite iš pirmo karto.

P. S. Kas sakė, kad dabar metas ūdyti mūsų lenkus dėl dvikalbių užrašų, kai „Wagner“ galvažudžiai telkiasi už sienos?

Keista aplinkybė

Pabandykime pafantazuoti dažnam jautria žemės privatizavimo tema. Jūsų ir kaimyno namas stovi valstybei priklausančioje žemėje. Kadangi įstatymai numato galimybę iš valstybės išsipirkti žemę pastato eksploatavimo reikmėms, tą ir padarote, sykiu atsirėžiate gabalą žemės ir po kaimyno namu. Tapęs žemės sklypo savininku, užkuriate verslą, kuris kasdien jums generuoja pajamas. Kaimyno pastabas, kad gal įvyko kažkokia žemės privatizavimo klaida, ignoruojate. Taškas.

Sakysite, nerealu? Labai panašioje situacijoje atsidūrė verslininkas Juozas Rupšys. 2016 m. jis nusipirko patalpas pastate, esančiame Laisvės alėjos ir A. Mickevičiaus gatvės kampe, antrame aukšte. Čia anksčiau buvo įsikūrusi Kauno apylinkės prokuratūra.

J. Rupšys pasakojo, kad prieš keletą metų gimė idėja šiose patalpose įkurti Kultūros ir meno inovacijos centrą, kuriame vyktų kultūros, meno, švietimo ir inovacijų renginiai. Čia būtų galimybė sujungti kūrybines talentingų vaikų dirbtuves, juos suvesti su garsiais ir žinomais menininkais, iš kurių galėtų mokytis. Anot verslininko, centre būtų siekiama talentingiausius jaunuosius kūrėjus išvesti į tarptautinius vandenis, naudojant pažangiausias pasaulines meno vadybos technologijas.

„Jaunąją kartą sudominti klasikiniu menu darosi vis sudėtingiau, o tą padaryti gali būtent inovatyvūs, interaktyvūs projektai. Tikslui įgyvendinti įsigijome buvusį Kauno miesto prokuratūros pastatą Laisvės alėjoje, kur, vyliausi, bus puiki vieta ugdytis jauniems žmonėms“, – pasakojo J. Rupšys.

Stabdys: tik pateikę visus dokumentus, reikalingus pastato rekonstrukcijos leidimui gauti, sužinojo, kad tai neįmanoma, nes neturi žemės. (Asmeninio archyvo nuotr.)

Pirkdamas patalpas verslininkas nė nenujautė, kokios bėdos jo laukia ateityje. Net ir rengdamas pastato rekonstrukcijos projektą, derindamas jį su Kultūros paveldo departamentu, verslininkas dar nematė jokių kliūčių įgyvendinti savo idėją.

Aplinkybė, kad žemė po dalimi čia buvusios Kauno apylinkės prokuratūros pastato yra privatizuota, paaiškėjo visai neseniai. Nors prokurorai avarinėmis pripažintas patalpas Laisvės alėjoje ir A.Mickevičiaus gatvės kampe paliko gerokai anksčiau nei prieš dešimt metų. Įdomu, kad žemės sklypo dalis buvo privatizuota, prokurorams dar šeimininkaujant minėtose patalpose.

Pirkinys su prokurorais

Dar ne taip seniai pastato Laisvės alėjoje antras aukštas atrodė ganėtinai liūdnai – aptriušęs fasadas, polietilenu užkalti langai. Kai Kauno apylinkės prokuratūra paliko avarines patalpas, jos perėjo Turto fondo žinion. Vėliau jas su banko paskola įsigijo statybos kompanija, tačiau 2008 m. ekonomikos krizė jiems buvo pražūtinga ir patalpos tapo banko nuosavybe.

Nuo 2008 iki 2016 m. patalpos Kauno centre stovėjo tuščios ir toliau nyko. 2016 m. bankui nusprendus jas parduoti, J. Rupšys tapo naujuoju jų šeimininku. Sutvarkė ir nudažė pastato fasadą, pakeitė langus, kad vėjo suplėšytas polietilenas nebadytų praeiviams akių.

Pagal verslininko viziją įkūrus čia Kultūros ir meno inovacijų centrą, antrajame aukšte vyktų parodinė, koncertinė veikla, o trečiajame aukšte, dabartinėje palėpėje, būtų įrengtos kūrybinės dirbtuvės.

„Suderintą projektą ir kitą turimą medžiagą sukėlėme į portalą Statybos.lt., kad gautume rekonstrukcijos leidimą. Tačiau, norint rekonstruoti pastatą, reikia turėti žemės ribų planą, sklypo planą. Pradėjome formuoti žemės sklypą, jungti pastatus numatytai veiklai ir susidūrėme su situacija, kad po vienu iš mūsų namų, A.Mickevičiaus g. 36A, neturime žemės. Ją privatizavęs mūsų kaimynas“, – pasakojo J. Rupšys.

Būtent žemę po namu, galima sakyti, su visais prokurorais kažkada privatizavo A. Mickevičiaus 38A namo kaimynai. Ši vieta kauniečiams nesunkiai atpažįstama. Giliau iš A. Mickevičiaus gatvės pusės čia veikia kavinė „Keturi metų laikai“, kurioje, kalbama, anuomet prokurorai mėgo leisti laiką. Taip pat yra mokama automobilių stovėjimo aikštelė.

Ši automobiliams skirta teritorija yra privačiose rankose, o kartu su ja pas kaimynus atsidūrė ir J. Rupšiui priklausančio pastato dalis.

„Nonsensas, kad privatizuota žemė po svetimu, tuo metu – prokuratūros, pastatu. Nežinau, bet gali būti, kad taip atsitiko dėl tyčinių ar netyčinių Kauno apskrities viršininko administracijos ar vėliau Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) veiksmų. Gražus projektas, nekomercinis, kultūrinis, skirtas visuomenei ir nieko negalime daryti“, – keblią situaciją aiškino J. Rupšys.

Sklypo magnatas

Bendras žemės sklypo plotas prie minėtų namų A. Mickevičiaus gatvėje yra 849 774 kv.m. Didžioji sklypo dalis priklauso Kyguolių šeimai – J. Kyguoliui, M. Kyguolienei ir M. Kyguoliui. Čia yra  mokama automobilių aikštelė. Šios žemės privatizavimo pradžia siekia 2003 m. Ne iš karto minėti asmenys tapo šio sklypo savininkais, tačiau, perpirkę anksčiau buvusių žemės bendraturčių dalis, tapo 91 proc. žemės sklypo šeimininkais, o 9 proc. liko valstybei.

Verslininkas J. Rupšys tikina mėginęs kalbėtis su kaimynu, aiškinti, kad jis privatizavo žemę po svetimu pastatu, tačiau taikiai susitarti nepavyko, kaimynas nesileido į kalbas.

Nešnekus kaimynas buvo ir su „Kauno diena“. „Nusiperka ponas ir pradeda ieškoti, ko nepametęs. Neturiu ką aiškinti. Kokia jūsų pavardė? Krapavickaitė? – pasitikslino J. Kyguolis. – Ai, tai čia buvusios bendraturtės. Viskas aišku. Supratau.“ J. Kyguolis nepatikslino, ką suprato. „Kauno diena“ patikslina, kad buvusios žemės bendraturtės Ritos Krapavickaitės ir straipsnio autorės pavardės tėra sutapimas. Galų gale, R. Krapavickaitė jai priklaususią žemės sklypo dalį pardavė Kyguoliams 2021 m. rugpjūtį.

Žemės privatizavimo aplinkybės sugulė į ieškinį Kauno apygardos teismui. J. Rupšiui atstovaujantis advokatas Nerijus Stukas ieškinyje nurodo, kad Kyguoliams ir dar vienai šeimai nuosavybės teise priklausančios patalpos yra pastate, kurio užstatytas plotas – 152 kv.m, arba 80 proc. viso užstatyto žemės sklypo.

J. Rupšiui priklausančios patalpos pastato dalyje, kuri yra Kyguoliams priklausančioje žemėje, sudaro apie 39 kv.m, arba apie 20 proc. viso užstatyto Kyguolių žemės sklypo ploto.

Ieškinyje nurodoma, kad, neturėdamas nuosavybės teisės į pastatui, kurio dalyje yra verslininko patalpos, eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, J. Rupšys negali jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose vykdyti rekonstrukcijos darbų – tam reikalingas žemės sklypo savininko sutikimu išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Verslininkas taip pat negali privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio turto, statyti automobilių.

Privatizavimo niuansai

Žinoma, žemės privatizavimas vyko seniai, tačiau sunku suprasti, kaip buvo matuojamos sklypo ribos, jei pusė pastato, kurio dalis priklauso J. Rupšiui, atsidūrė Kyguoliams priklausančiame žemės sklype, o pusė kitame. „Dar sunkiau suprasti, kodėl sklype esant dviem pastatams, 91 proc. sklypo buvo parduota vieno pastato patalpų savininkams“, – pastebėjo advokatas N. Stukas.

Įstatyme numatyti valstybinės žemės pardavimo atvejai ne aukciono būdu. Taigi, jeigu žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono tokio dydžio, kuris būtinas jiems eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį.

„Savaime suprantama, kad po J. Rupšiui priklausančiu pastatu esantis ir jam eksploatuoti būtinas žemės sklypas nėra būtinas kitiems žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, todėl įsigyti žemės po mano klientui priklausančiais pastatais neturėjo teisės nei aukciono būdu, nei pirmumo tvarka“, – komentuodamas ieškinį aiškino advokatas N. Stukas.

Klausimas: naujieji pastato savininkai stebisi, kaip atsitiko, kad kaimyno sklypas suformuotas po jiems priklausančiu pastatu. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Be kita ko, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės taip pat nustato, kad sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

Šiuo atveju akivaizdu, kad iš valstybės nupirkta žemė naudojama ne pastatui, kuriame yra butai, kavinė ir parduotuvė, eksploatuoti, o  mokamų automobilių parkavimo paslaugų teikimo tikslais, t. y. veiklai, niekaip nesusijusiai su Kyguolių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto eksploatavimu.

„Nežinau, ar teisingi mūsų skaičiavimai, kad per metus už mokamą parkavimą 22-ose stovėjimo vietose surenkama per 40 tūkst. eurų, skaičiuojant, kad darbo dienomis užimta bent pusė parkavimo vietų. Susumavus visą laikotarpį, gautume įspūdingą sumą“, – pastebėjo verslininkas.

NŽT susimaišė?

Šiuo metu visi valstybei priklausančios žemės reikalai yra NŽT rankose. Atsiliepime į ieškinį NŽT patvirtino anksčiau išdėstytą žemės sklypo privatizavimo eigą ir patvirtino, kad sprendimas ir įsakymas yra nepanaikinti, nepakeisti ir galiojantys, tai yra ir tai aišku.

NŽT neužkliuvo tai, kad dalis J. Rupšiui priklausančių patalpų realiai yra kaimyno žemės sklype. NŽT atsiliepime rašo: J. Rupšys nurodo, kad realiai dalis jo patalpų yra virš kito žemės sklypo, „tačiau šių teiginių nepagrindžia jokiais pagrįstais duomenimis ar įrodymais“.

„Susidaro įspūdis, kad NŽT nežino, kokie pastatai ir kokios patalpos virš kurio sklypo yra, ir prašo kitų asmenų tokias aplinkybes įrodyti. Tačiau kartu NŽT ir neneigia, kad privatizuota po svetimu pastatu esanti sklypo dalis“, – pastebėjo advokatas.

Įdomu tai, kad, kadastro bylos duomenimis, detaliajame plane matyti linija, kuri užbraukta kryžiukais. Ji, atrodo, eina ties J. Rupšiui priklausančio pastato galine siena ir, jei riba būtų likusi toje vietoje, jokio ginčo nebūtų. Tačiau susidaro įspūdis, kad teisingoje vietoje buvusi nubrėžta sklypo riba, buvo nubraukta ir pastumta iki J. Rupšiui priklausančio pastato vidurio, todėl ir išėjo, kad pusė pastato yra Kyguoliams priklausančioje žemėje, o kita pusė kitame sklype.

Atsakydama į klausimus „Kauno dienai“, NŽT nurodė, kad, kol ginčas dėl sklypų yra nagrinėjamas teisme, nenorėdama pakenkti ar kažkokiu būdu daryti įtakos teismo sprendimui, tarnyba negali plačiau komentuoti situacijos.

„Mūsų turimais duomenimis, asmuo, kuris skundžiasi, savo negyvenamąją patalpą įsirengė gerokai vėliau po ginčijamo sklypo suformavimo. Prabėgus keleriems metams po sklypo suformavimo ir po negyvenamos patalpos įrengimo, prašoma tame sklype nustatyti visai jo patalpai dalį žemės ir sykiu ginčija gretimą sklypą, siekdamas nusistatyti ir gretimame sklype dalį pagal tą pačią patalpą. Pats namas yra 1912 m. statybos“, – situaciją biurokratiškai dėstė NŽT Viešųjų ryšių skyriaus patarėjas Audrius Gelžinis.

Jis nesiėmė vertinti nei aplinkybių, nei niuansų, kodėl žemės sklypas buvo suformuotas po svetimu pastatu.

Tačiau į klausimą, ar gali būti suformuotas žemės sklypas po asmeniui nepriklausančiu pastatu, atsakė teigiamai.

Gražus projektas – nekomercinis, kultūrinis, skirtas visuomenei ir nieko negalime daryti.

Viešasis interesas

Kauno apygardos teismas priėmė J. Rupšio ieškinį, tačiau paskirtas teisėjas atsisakė nagrinėti bylą, prisipažino esantis geras J. Kyguolio bičiulis. Nagrinėti bylą perėmė atsisakiusio teisėjo kolegė, paskyrė parengiamąjį posėdį, tačiau, gavusi patikslintą J. Rupšio ieškinį, persigalvojo ir bylą nutraukė.

Senatis – taip vienu žodžiu būtų galima apibūdinti teismo argumentus nutraukti bylą ir palikti viską taip, kaip buvo. Žinoma, teismas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi. Joje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, tačiau skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pabaigos praėjo daugiau kaip dešimt metų.

Dar viena detalė. Pagal galiojančius dokumentus paaiškėjo, kad 2003 m. žemės sklypo naudotojų susitarime nurodyta, kad valstybės (Kauno miesto savivaldybės taryba) naudojama dalis turi sudaryti 23,72 proc., arba 201,39 kv.m., o šiandien valstybei priklauso tik 75 kv.m ploto žemės sklypo dalis.

Nors 2003 m. žemės sklypo naudotojų susitarime numatytas 148,53 kv.m kelias pravažiuoti, prokurorams pateikta, kad šiandien tokio pravažiavimo nėra likę ir nėra nustatytas nei servitutu, nei kokiu kitu būdu.

Dėl viešojo intereso gynimo buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūrą. Kreipimesi taip pat nurodoma, kad asmenys, neteistai privatizavę valstybinę žemę ir naudodami ją ne turimiems pastatams eksploatuoti, o viešai teikiamai mokamo automobilių stovėjimo paslaugai, iš neteisėtų veiksmų gauna pajamų valstybės sąskaita.

Tačiau prokuratūra šioje situacijoje neįžvelgė Viešojo intereso konflikto argumentuodama, kad visi sprendimai priimti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų.

Kreipėsi kaimynai

Beveik prieš 30 metų Perkūno al. 28 pastatytas namas rugsėjo pradžioje buvo be gyventojų, be langų, be durų. Tai gyvenamasis vienbutis namas, tačiau, pasibaigus remonto darbams, į jį sugužės mažiausiai devynios šeimos.

Į dienraštį „Kauno diena“ kreipęsi Perkūno alėjos gyventojai pasakojo buvę nemaloniai nustebinti NT vystytojų, pasinaudojusių įstatymo spraga, leidžiančia prisiimti mažiau įsipareigojimų. Mažesni, taigi ir pigiau vystytojui atsieinantys, saugumo ir patogumo reikalavimai.

Problema susidarė dėl netobulų teisės aktų, kuriuos statytojai randa būdų apeiti.

„Perkūno al. 28 kiek daugiau nei 8 a sklype stovi maždaug 430 kv. m vienbutis gyvenamasis namas. Vyksta statybos darbai. Pradėjome domėtis ir viename iš NT portalų radome skelbimą, kuris mums sukėlė šoką. Matome, kad namas suskirstytas į dešimt dalių. Žinome, kad daugiabučiu laikomas namas, kuriame yra bent trys butai. Tokiam namui keliami šiokie tokie reikalavimai: turi būti administratorius, automobilių, konteinerių vietos. Šioje situacijoje galime tik numanyti, kiek asmenų gyvens tame plote, kokia bus jų kaita. Ar tokios statybos yra teisėtos? Šie klausimai tik retorika, tačiau kaip bendruomenė siekiame gyventi saugioje ir ramioje kaimynystėje“, – stebėjosi su redakcija susisiekusi moteris.

Skelbimas: pavadinime teigiama, kad parduodami atskiri butai. (Aruodas.lt nuotr.)

Kitas statybvietės kaimynas kalbėjo griežčiau. „Labai aišku, ką daro NT vystytojas – bando apeiti įstatymą. Tam, kad reikėtų įgyvendinti kuo mažiau reikalavimų, namas neskaidomas atskirais NT objektais, o parduodamas kaip jungtinė nuosavybė dalimis. Pagal skelbime pateikiamus namo planus matyti ir net neslepiama, kad bus butai. Kažin, kaip bus vykdomi priešgaisrinės saugos reikalavimai?“ – klausė vyras.

Neramu ir dėl to, kad vystytojai nebus parūpinę pakankamai parkavimo vietų. Tokiu atveju naujakurių ir jų svečių automobiliai užkimš ir taip siaurą gatvelę. „Darbai vyksta jau nuo liepos. Nenorime uždrausti statybos, remonto darbų, bet norime, kad viskas vyktų pagal įstatymą. Kreipsimės ir į savivaldybę, ir į Statybos inspekciją“, – nesiruošia visko palikti ramybėje gyventojas.

Namo dalis ar butas?

Atsivertus skelbimą, kuris vėliau jau nebegaliojo, jame buvo nurodyta, kad parduodamos namo dalys, tačiau brėžiniuose jau figūruoja „2 butas”, „3 butas”, „4 butas”, „5 buto eksplikacija” ir t.t.

Iš karto įvardytos ir sumos. Pavyzdžiui, 44,61 kv. m ploto butas šiame name įkainotas beveik 116 tūkst. eurų, sumokant visą sumą iš karto. Norint rezervuoti, reikia 30 proc. avanso, galutinė kaina pakyla iki 125 tūkst. eurų.

Brangiausias butas-pastato dalis – 56,80 kv. m, atsieisianti beveik 148 tūkst. eurų iš karto, arba 159 tūkst. eurų rezervuojant. Skelbime taip pat nurodoma, kad keturios dalys jau parduotos.

Situacija: šio namo naujakuriai taps bendraturčiais, o ne atskirų butų šeimininkais. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dar pernai pagrindinė žemės sklypo Perkūno al. 28 naudojimo paskirtis buvo vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija. 2021 m. rugsėjo 10 d. žemės paskirtis pakeista į daugiabučių. Tačiau remontuojamas didžiulis pastatas oficialiai taip ir liko vienbutis.

Namo dalis parduoda bendrovė „Zebas“, kurioje, kaip nurodo rekvizitai.lt, dirba vienas darbuotojas. Jos vadovas Marius Kizelevičius ir atsiliepė telefonu, nurodytu prie skelbimo su įspėjimu: „Agentai nedomina. Neskambinėkit.“

M.Kizelevičius sakė besitikintis, kad remonto darbai bus baigti spalį. Patalpos – su daline apdaila. Vyras teigė, kad statybos leidimų nereikia, nes daro tik „paprastą remontą ir parduoda dalį namo“. Iš kaimynų negirdėjęs nė vieno blogo žodžio, nė vieno klausimo ar skundo.

Iš keturių iki rugsėjo vidurio nupirktų dalių dvi nupirko vienas pirkėjas.

Į teiginį, kad gudrauja parduodami namo dalis, nors realybėje tai – atskiri butai, M.Kizelevičius ramiai konstatavo: „Parduodame tai, ką turime.“ Pakartotinai susisiekus su juo, vyras tvirtino, kad pastato gyventojams bus parūpintos aštuonios parkavimo vietos. Kaimynai stebisi, kur jos bus įrengtos.

Padarė paslaugą

Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius „Kauno dienai“ teigė, kad vienbutį norint paversti, kaip šiuo atveju, dešimtbučiu ar devynbučiu, būtinas ir statybos leidimas. Toks prašymas savivaldybės atstovų teigimu, buvo gautas, tačiau nebuvo patenkintas, buvo pastabų.

NT vystytojas neigė, kad buvo kreipęsis į savivaldybę dėl statybos leidimo. „Ne, gal buvę savininkai“, – svarstė vyras. Kiek vėliau pakartojo, kad statybos leidimo jam nereikia, nes darbai, kokie atliekami pastate, telpa į paprastojo remonto sąvoką.

Aruodas.lt nuotr.

„Realiai tas pastatas buvo naudojamas kaip trylika butų. Buvo išnuomota visokiems asocialiems asmenims. Jį nupirkome, žmones iškraustėme. Darome ne butus, o namo dalis. Tai, ką galime oficialiai daryti“, – kalbėjo M.Kizelevičius ir pridūrė, kad bet kokiu atveju dabar name gyvens mažiau žmonių nei anksčiau, pastatas ir aplinka bus sutvarkyti, tad kaimynystei netgi padaręs paslaugą.

N.Valatkevičius sutiko, kad šiuo atveju nereikia statybos leidimo, nes nevyksta statybos darbai, rekonstrukcija, o tik paprastasis remontas, pertvarų griovimas. Ar savivaldybė priekaištų šiems NT vystytojams neturi? „Kaip mes galime turėti, jeigu jie pardavinėja dalimis“, – sakė vedėjas.

Jis sutiko, kad gyventojams, įsigijusiems atskirą NT objektą –  butą, o ne dalimis suskirstytą vienbutį, įstatymai garantuoja daugiau ir svarbių privalumų. Skiriasi ne tik privalomas automobilių vietų skaičius, bet ir gyvybę galintys kainuoti priešgaisriniai saugumo reikalavimai. Tačiau šiuo atveju tai pirkėjo, galbūt taip norinčio sutaupyti, pasirinkimo teisė.

Nupirkome, žmones iškraustėme. Darome ne butus, o namo dalis. Tai, ką galime oficialiai daryti.

Atlieka patikrinimą

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) atstovė ryšiams su visuomene Rasa Kėkštienė „Kauno dienai“ nurodė, kad šiuo metu VTPSI atlieka patikrinimą dėl Perkūno al. 28 gauto skundo.

Tačiau toks verslo modelis, anot jos, yra visiškai teisėtas. „NT objektas gali priklausyti keliems savininkams, nepriklausomai nuo pastato paskirties“, – teigė atstovė.

Akivaizdu, kad įstatymo spragų kamšymas nė kiek nepasistūmėjo, nors problema žinoma jau daugybę metų. Pavyzdžiui, prieš šešerius metus Palangos, kurioje ši problema aktualiausia, meras buvo kreipęsis į Aplinkos ministeriją, VTPSI, Generalinę prokuratūrą ir prašė išaiškinti, ar vienbučių ir dvibučių namų virtimas daugiabučiais yra teisėtas.

„VTPSI ištyrė, atsakymas buvo vienareikšmis – viskas teisėta, jokių pažeidimų. Nesutinku su visuomenininkų pasakymu, kad viskas priklauso nuo savivaldybės. Juk būtent mes prašėme ištirti šiuos atvejus ir gavome nedviprasmišką atsakymą. Todėl esu įsitikinęs – problema susidarė dėl netobulų teisės aktų, kuriuos statytojai randa būdų apeiti", – tuomet „Kauno dienai“ kalbėjo Š.Vaitkus.

Po šio kreipimosi Palangoje lankėsi ir diskutavo, tarėsi Aplinkos ministerijos darbo grupė, atvyko ekspertų, visuomenininkų. Tuomet atkreiptas dėmesys, kad vienbučio ar dvibučio bendraturčiai patenka į sudėtingą tarpusavio santykių raizgalynę. Gyventojai negali įregistruoti savo būsto adreso, burtis į bendriją, o už komunalinius patarnavimus priversti mokėti ne paslaugų teikėjams tiesiogiai, bet nelegaliems administratoriams. Be to, tokie verslininkai įgyja konkurencinio pranašumo tikro daugiabučio namo statytojų atžvilgiu.

Svarbūs skirtumai

Inspekcija pripažįsta, kad kol kas tegali šviesti visuomenę. „VTPSI ne kartą yra atkreipusi visuomenės dėmesį į tai, kaip svarbu yra atidžiai patikrinti, kokios paskirties patalpas perka gyventojai. Visada pravartu pasitikrinti, kokia patalpų paskirtis buvo numatyta projekte, pagal kurį buvo išduotas SLD (statybas leidžiantis dokumentas – red. past.). Jeigu SLD išduotas vieno ar dviejų butų pastatui, o pastate įrengti daugiau nei vienas ar du butai, veikiausiai yra parduodamos vieno buto patalpos, t.y. buto dalys, kurias statytojai įvardija būstu“, – aiškino R.Kėkštienė.

Tapę pastato (buto) bendraturčiais, o jų teisės ir pareigos nustatytos Civiliniame kodekse, minėjo inspekcijos atstovė, galite susidurti su problemomis dėl garso izoliacijos, automobilių parkavimo vietų trūkumo, pasigesti vaikų žaidimų aikštelės, funkcionalių ir patogių bendrojo naudojimo patalpų, kurios įrengiamos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose.

Daugiabučio atveju taip pat turi būti numatyti tinkami priėjimo ir privažiavimo keliai prie pastato (specialiųjų tarnybų transportui ir kt.), vieta buitinėms atliekoms, atitinkamas želdynų plotas sklype ir kt.

Aplinkos ministerijos komentaro, kiek pasistūmėjo šios problemos sprendimas, ko planuojama imtis, kad situacija pasikeistų, nesulaukėme.

Anot jos, administracija taiko nereglamentuotą „faktinio turinio viršenybės taisyklę“, kuri sudaro galimybę nepaisyti teisės aktų reikalavimų ir projektuoti bei statyti ne tai, kas buvo nurodyta statybos dokumentuose.

„Pavyzdžiui, taikant šią taisyklę, svečių namai projektuojami kaip gyvenamieji namai, nors realiai komercinės patalpos net nebūna statomos“, – teigiama STT pranešime.

Pasak jo, statybos leidimų procesui stinga kontrolės ir sprendimų patikros.

„Praktikoje susiklosto situacijos, kai tas pats savivaldybės tarnautojas tikrina projektinius dokumentus statybos leidimui gauti, pritaria arba nepritaria techniniam projektui, teikia pastabas, tikrina pagal pastabas pakoreguotus dokumentus ir išduoda statybų leidimą. Šiame procese nėra vykdomos kontrolės funkcijos ar priimto sprendimo patikra“, – teigia STT.

Nurodoma, jog informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nėra galimybės matyti viso proceso, o tarpinės jo dalys atliekamos skirtingose, nesusijusiose sistemose ir dėl to atsiranda piktnaudžiavimo rizika.

„Dėl to didėja ne tik atsitiktinių klaidų, bet piktnaudžiavimo galimybių rizika, procesas tampa nekontroliuojamas ir sunkiai atsekamas“, – pranešė tarnyba.

Atlikus korupcijos rizikos analizę STT Vilniaus savivaldybei, Aplinkos, Kultūros ministerijoms, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pateikė pasiūlymus, kaip šalinti ar valdyti rizikas.

Tarnyba taip pat kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, prašydama įvertinti atskirų statybų teisėtumą.

Anoniminis skundas

Užliedžių gyventojai apie nelegalias statybas Vijūkų kaime, Žemynos gatvėje, pranešė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI). Tarnyba atliko patikrinimą ir nustatė, kad iš tiesų be jokių leidimų statomas visas gyvenamųjų namų kvartalas.

Kas iš gyventojų parašė skundą, neaišku. Užliedžių seniūnas Irmantas Šumskas „Kauno dienai“ pasakojo apie tokias statybas sužinojęs tik iš spaudos, pats esą nebuvo gavęs skundų, kad kažkas namus stato neturėdamas leidimo.

Dienraštis pakalbino ir kelis vietinius gyventojus, tačiau ir jie nežinojo, kad Žemynos gatvėje statomi dvylika namų yra nelegalūs. Vis dėlto tokia žinia užliediškius privertė gerokai suklusti. Kai kurie pastebėjo, kad pastaraisiais metais šioje Kauno rajono gyvenvietėje ypač suintensyvėjo statybos, nes vieta patraukli, netoli Kauno miestas, vystoma vietinė infrastruktūra. Tai, pasak gyventojų, gali paskatinti imtis ir nelegalių statybų.

Vis dėlto žmonės buvo gana skeptiški dėl VTPSI paskirtos baudos. Kai kurie svarstė, kad toks ir buvo planas, nes taip galima greičiau pradėti statybas, o baudos kaštus vėliau padengs būsimi pirkėjai.

„Ir kas jam ta bauda. Susimokės – juk ne tokius pinigus varto“, – socialiniuose tinkluose savo nuomonę išsakė Roberta. „Susimokės ir toliau vykdys savo darbus“, – Užliedžių grupėje antrino ir Odeta.

Užliedžiuose dvylika namų pradėti statyti be leidimų. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Skirs baudą

VTPSI skelbė, kad, atlikusi reidą Užliedžių seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje, nustatė itin šiurkščių statybos pažeidimų – net dvylika gyvenamųjų namų statomi savavališkai. Statytojui už šiuos pažeidimus gresia beveik 30 tūkst. eurų bauda.

Nurodoma, kad apie neteisėtai pastatytus statinius Užliedžiuose Statybos inspekcijai pranešė pilietiški gyventojai. Gauto pranešimo pagrindu atlikę patikrinimą, inspektoriai patvirtino savavališkų statybų faktą – nustatyta, kad dvylikoje žemės sklypų, neturint statybą leidžiančių dokumentų (SLD), t.y. savavališkai, statomi vienbučiai gyvenamieji namai.

„Remiantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (IS „Infostatyba“) pateiktais duomenimis, patikrinimo dieną prašymai išduoti SLD nebuvo pateikti, vyko tik visuomenės supažindinimo su projektiniais pasiūlymais procedūros. Pabrėžtina, kad statybos darbus statytojas galėjo pradėti tik savivaldybei išdavus SLD.

Reido metu inspektoriai užfiksavo, kad visuose sklypuose įrengti apšiltinti pamatai, iškeltos mūro sienos, dalyje namų pradėti ir stogo konstrukcijos įrengimo darbai. Statytojas, beje, neturintis statybos srities kvalifikacijos atestato, nurodė darbus vykdęs pats, darbininkų nesamdęs, o statybines medžiagas pirkęs iki 50 proc. pigiau iš skelbimų tinklalapių“, – skelbta VTPSI pranešime.

Nelegaliai statomas visas gyvenamųjų namų kvartalas, kurį sudaro dvylika pastatų.

Statytojui surašyti savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai nevykdyti jokių statybos darbų. Taip pat pažeidėjui artimiausiu metu bus surašyti dvylika administracinių nusižengimų protokolų (ANP) už kiekvieną neteisėtai pradėtą statyti namą.

„Statybos inspekcija pažymi, kad statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio SLD arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius laikytina savavališka statyba. Už naujo neypatingojo statinio savavališką statybą Administracinių nusižengimų kodekse numatyta bauda nuo 800 iki 2,4 tūkst. eurų. Kadangi Užliedžiuose statoma dvylika neteisėtų pastatų, namų statytojui gresia bauda iki 28,8 tūkst. eurų“, – aiškino VTPSI specialistai.

Tapatybės neatskleidžia

„Kauno diena“ paprašė patikslinti, kurioje vietoje nustatytos nelegalios statybos ir kas šiuos darbus vykdė. Statybų inspekcija nurodė, kad namų kvartalą vystyti pradėjo fizinis asmuo. Jo tapatybės inspektoriai neįvardijo.

„Statytojas – fizinis asmuo, nurodęs, kad statybos darbus atliko pats, nesamdydamas darbininkų. VTPSI duomenimis, statytojas nėra anksčiau baustas už savavališkas statybas. Statytojas mums pateikė paaiškinimą dėl statybos darbų atlikimo laiko, darbuotojų nesamdymo ir pigių statybinių medžiagų įsigijimo“, – teigė VTPSI atstovai.

Jie nurodė, kad savavališkos statybos vykdytos Kauno rajone, Užliedžių seniūnijoje, Žemynos g.

Savivaldybės pozicija

Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, nelegalios statybos iš tiesų yra didelė problema. Anksčiau panašių atvejų fiksuota Raudondvario, Samylų seniūnijose, prie Kadagių slėnio ir kitose vietose. Ne kartą Statybų inspekcija buvo nurodžiusi pastatus nugriauti, tačiau statytojų tai nestabdo. Vis dar pasitaiko atvejų, kai pastatai pradedami statyti dar negavus reikiamų dokumentų.

Rajono savivaldybė nurodo, kad, sumokėjus įmokas už savavališkos statybos įteisinimą, bus galima išduoti statybos leidimą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Bertašiūtė „Kauno dienai“ nurodė, kad minėti sklypai Užliedžių seniūnijoje, Vijūkų kaime, buvo suformuoti ir sklypų žemės naudojimo būdas į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas buvo pakeistas šių metų birželio 7 d.

„Sklypų paskirtis suteikia teisę jų savininkui, parengus statybos projektus ir gavus statybą leidžiantį dokumentą, juose statyti po vieną vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą“, – pridūrė specialistė.

Pagal numatytą tvarką, projektas turi būti viešinamas. Pasak I.Bertašiūtės, viešinimo procedūra vykdyta nuotoliniu būdu dar rugsėjį, tačiau projekto rengėjai nurodė, kad jose visuomenės atstovai nedalyvavo, taip pat esą nebuvo gauta ir jokių išankstinių pasiūlymų.

Kadangi formali viešinimo procedūra buvo pasibaigusi, lapkričio 11 d. Kauno rajono savivaldybė pritarė projektiniams pasiūlymams.

„Reikia pažymėti, kad, teikiant prašymus informuoti visuomenę ir pritarti projektiniams pasiūlymams, yra išreiškiama statytojo sumanyto statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėja. VĮ „Registrų centras“ skaitmeniniame žemėlapyje neužfiksuota, kad sklypuose pradėta ar vykdoma statyba, todėl savavališkos statybos klausimas šiame etape nebuvo nagrinėjimas“, – aiškino I.Bertašiūtė.

„Pateikus prašymus IS „Infostatyba“ išduoti statybos leidimus statyti vienbučius gyvenamuosius namus Žemynos gatvėje, atitinkamame laukelyje buvo pažymėta, kad projektuojami statiniai yra savavališkai pradėti statyti, nors nelegalios statybos aktai dar nebuvo surašyti.

Urbanistikos skyriaus specialistai patikrino, ar prašymai ir su jais pateikti dokumentai atitinka Statybos įstatymo 27 str. 5 dalyje nurodytus reikalavimus. Radus neatitikimų, prašymai nebuvo priimti ir pažymėti kaip atmesti. Ištaisius pastabas, statytojas gali pakartotinai teikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus“, – toliau teisines procedūras aiškino minėto skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Nurodė procedūrą

Ji nurodė, kad minėtuose Užliedžių seniūnijos sklypuose statyba yra galima, todėl statytojui nėra kliūčių, turint pagal šiandien galiojančius teisės aktus parengtus statybos projektus ir sumokėjus įmokas už savavališkos statybos įteisinimą, prašyti išduoti statybų leidimą.

„Pritarus visiems projektą privalantiems jį tikrinti subjektams, bus išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Su statytoju Urbanistikos skyriaus specialistai tiesiogiai nebendravo. Projektų sprendiniai ir projektinių pasiūlymų viešinimo procedūrų dokumentai pateikiami ir peržiūrimi naudojantis informacine sistema IS „Infostatyba“. Statytojo motyvai, kodėl buvo pradėtos statybos negavus statybą leidžiančio dokumento, mums nežinomi“, – ką dabar turi daryti nelegalius namus statęs asmuo, dėstė I.Bertašiūtė.

Pasak specialistės, nuo metų pradžios iki lapkričio 23 d. buvo išduoti 23 statybą leidžiantys dokumentai savavališkoms statyboms įteisinti.

„Kiek savavališkų statybų buvo nustatyta Kauno rajone, savivaldybė neturi duomenų, nes šios funkcijos neatlieka. Tai VTPSI funkcija. Būtent ši institucija atlieka valstybinę statybos priežiūrą“, – nurodė Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė statytojų – „Maskvos kultūros ir verslo centro – Maskvos namai“ skundą dėl neišduoto statybos leidimo „Maskvos namams“, pranešė Vilniaus savivaldybė. 

Vilniaus meras Remigijus Šimašius teigė, jog teismo sprendimas padėjo galutinį tašką savivaldybės ir „Maskvos namų“ ginčo istorijoje.

„Mes teisūs, neleidę tolesnių statybų, o „Maskvos namai“ – neteisūs. Nesileidžiame kvailinami. Džiaugiuosi, kad dabar, po teismo galutinio ir neskundžiamo sprendimo, tai sakau ne tik už save ir Vilniaus savivaldybę, bet ir už mūsų valstybę. Ačiū!“ – pranešime teigė R. Šimašius. 

„Tokiu teismo sprendimu yra ribojama „Maskvos namams“ Konstitucijos laiduojama ūkinės veiklos laisvė, (...) netaikant šio ribojimo būtų pažeidžiamas visai visuomenei reikšminga vertybė – nacionalinis saugumas“, – teigia savivaldybė.

Anot jos, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad patys statytojai neįrodinėjo, kad „Maskvos namai“ nekeltų grėsmės nacionaliniam saugumui. 

LVAT atstovai BNS teigė, kad bylos medžiaga yra nevieša.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 metų liepą taip pat atmetė statytojų skundą dėl neišduoto statybos leidimo. Pasak jo, savivaldybės sprendimas atsisakyti derinti pastato projektinius pasiūlymus, remiantis Valstybės saugumo departamento (VSD) informacija, yra pagrįstas.

„Maskvos namų“ statytoja viešoji įstaiga Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai teismo prašė panaikinti savivaldybės sprendimą atmesti statinio projektinius pasiūlymus ir įpareigoti svarstyti juos iš naujo.

Savivaldybė tuomet aiškino nepritarianti statyboms, nes iš VSD gavo informacijos, kad projekto funkcija kelia rizikų šalies saugumui. 2018 metais R. Šimašius sakė, jog „objektas yra Kremliaus propagandos įrankis ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“.

2017 metų VSD Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad „Maskvos namų“ projekto perspektyvos Vilniuje „turi palyginti didelę simbolinę ir praktinę reikšmę Rusijai kaip potencialus jos įtakos, tėvynainių politikos ir viešosios diplomatijos instrumentas“.

Statytojai leidimą iš naujo gauti turėjo po to, kai 2016 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas iš dalies tenkino Statybos inspekcijos ieškinį bei panaikino 2008 metais išduotą pastato statybos leidimą.

Statytojai, savo ruožtu, buvo įpareigoti per trejus metus iš naujo parengti projektą, gauti statybos leidimą ir sumažinti statinį vienu aukštu. Statybos leidimo gavimo laikas turėjo baigtis 2020 metų lapkričio 30 dieną, o statinio nugriovimo – 2021 metų gegužės 30 dieną.

2020 metų kovą Vilniaus apygardos teismas nusprendė šį terminą pratęsti dvejiems metams.

Statybų inspekcija teismui buvo nurodžiusi, kad pagal savivaldybės patvirtintą detalųjį planą, A. Juozapavičiaus g. 30 Vilniuje turėjo būti pastatytas šešių aukštų pastatas, tuo metu „Maskvos namų“ projekte atsirado septyni aukštai. Inspekcija nurodė, kad pažeistas ir detaliajame plane nustatytas sklypo užstatymo tankumas – vietoj 70 proc. buvo 74 procentai.

Idėja Vilniuje pastatyti Maskvos namus gimė 2004 metų liepą, kai karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejaus iškilmėse lankėsi tuometis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Tuomet nutarta panašų projektą vykdyti ir Maskvoje.

Skelbta, kad šie namai būtų kultūros ir verslo bendradarbiavimo centras, kurio tikslas – sukurti ir toliau plėtoti gerus kaimyninius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus.

„Miesto savivaldybė gegužę išdavė bendrovei „Misionierių namai“ leidimą rekonstruoti statinį Subačiaus g. 20. Savivaldybės 2017 metais išduotas leidimas statyti naują statinį pažymėtas kaip negaliojantis. Darytina išvada, jog panaikinus 2017 metų leidimą, jis akivaizdžiai negali sukelti jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo teisme objektu. Teismas daro išvadą, kad byla dėl reikalavimo panaikinti leidimą turi būti nutraukta“, – rašoma teismo nutartyje.

Ją per septynias dienas galima skųsti Vilniaus apygardos teismui.

Sostinės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis teigė, kad „Misionierių namams“ naujas statybos leidimas išduotas, nes pakeista dalis projekto sprendinių.

„Leidimą išdavėme, nes vystytojas kreipėsi parengęs naują techninį projektą, jame architektūriniai sprendiniai nesiskiria, bet yra kitaip sprendžiama inžinerinė infrastruktūra. Mes, neturėdami priežasčių nederinti, išdavėme leidimą, o naujas leidimas buvo reikalingas, nes keitėsi sprendiniai“, – BNS sakė jis.

Teisme Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija siekė, kad neteisėtu būtų pripažintas „Misionierių namams“ išduotas statybos leidimas plėtoti projektą Subačiaus gatvėje 20.

Kaip skelbė inspekcija, ji per tyrimą nustatė, jog projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, padaryta kitų pažeidimų, dėl kurių statybos leidimas išduotas neteisėtai.

Gegužės pabaigoje Statybos inspekcijai taip pat nepavyko įrodyti, kad „Misionierių namai“ savavališkai įrengė gruntinius inkarus – Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sprendimą, jog plėtotoja gruntinius inkarus įrengė teisėtai, nutraukta administracinio nusižengimo byla.

Dėl statybų sostinės senamiestyje teisėtumo į teismą buvo kreipęsi ir prokurorai. Tačiau sausį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei kolegijai, išaiškinus, jog Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas neprieštarauja teisės aktams, Generalinė prokuratūra pretenzijų atsisakė.

Dabar teismas rengia išaiškinimą dėl su plėtra teritorijoje susijusių 2005 ir 2015 metų kultūros ministro įsakymų teisėtumo. Dėl to į teismą kovą kreipėsi Seimo narys Naglis Puteikis.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Numatoma 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

Užsienio reikalų ministerija aiškina, kad projekto Gardine neatsisakoma.

„Lietuvos planai statyti naują Lietuvos generalinio konsulato pastatą Gardine, Baltarusijos Respublikoje, nesikeičia. (...) Tikimės, kad artimiausiu metu su Baltarusijos Respublika bus baigtas derinti naujo generalinio konsulato Gardine techninis projektas ir bus pradėti rangos darbai“, – BNS nurodė ministerija.

URM aiškina, kad projektas stringa būtent dėl to, kad nepavyksta gauti leidimo statyboms.

Vyriausybės priimtu nutarimu 478 tūkst. eurų, kurie buvo numatyti konsulato Gardine pastatui projektuoti ir statyti, skirti ambasadai Maskvoje remontuoti. Ambasados Maskvoje remontui permestos ir ambasados Rygoje remontui nepanaudotos lėšos – 471 tūkst. eurų, jos nepanaudotos pratęsus techninių projektų parengimo sutarčių vykdymo terminus. Taip pat ambasadai Rusijoje atiteks 51 tūkst. eurų, nepanaudotų rekonstruojant Užsienio reikalų ministeriją (dėl užtrukusio techninio projekto sprendinių derinimo su Kultūros paveldo departamentu).