Šie naujos kartos skiepai nuo COVID-19 apsaugo ir nuo pradinės koronaviruso atmainos, ir nuo omikron potipių BA.4 bei BA.5, nulemiančių daugiausiai COVID-19 atvejų Jungtinėse Valstijose.

„Pfizer-BioNTech“ vakcina rekomenduojama žmonėms nuo 12 metų, o „Moderna“ vakcina – 18-mečiams ir vyresniems žmonėms.

Atnaujintos stiprinamosios skiepų nuo COVID-19 dozės geriau apsaugo nuo pastaruoju metu cirkuliuojančio COVID-19 varianto, gali padėti atkurti ir išplėsti po ankstesnės vakcinacijos sumažėjusią apsaugą, sakoma CDC direktorės Rochelle Walensky (Rošel Valenski) pranešime.

„Ši rekomendacija pateikta po išsamaus mokslinio įvertinimo ir energingos mokslinės diskusijos“, – pridūrė ji.

Naujosios vakcinų versijos, kurias JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) patvirtino trečiadienį, šalyje galėtų būti prieinamos jau kitą savaitę.

Dar nerecenzuotą tyrimą, kuriame dalyvavo sveikatos priežiūros darbuotojai, lapkričio 15 – gruodžio 20 dienomis atliko PAR Medicinos tyrimų taryba. Jo metu nustatyta, kad stiprinamoji „J&J“ preparato dozė suteikė apsaugą darbuotojams šalyje, kurioje šiuo metu dominuoja omikron atmaina.

„Tyrimo duomenys patvirtina, kad stiprinamoji „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 dozė yra 85 proc. efektyvi apsaugant nuo hospitalizacijos tose vietovėse, kuriose dominuoja omikron atmaina, – teigė vakcinos gamintoja. – Tai papildo mūsų jau turimus duomenis, rodančius, kad „Johnson & Johnson“ vakcinos nuo COVID-19 veiksmingumas laikui bėgant išlieka stiprus ir stabilus, tuo metu ir prieš tokias plintančias atmainas kaip delta ir omikron.“

Klinikinių bandymų metu „J&J“ skiepą iš viso yra gavę apie pusė milijono PAR medikų.

PAR laikoma smarkiausiai pandemijos paveikta Afrikos šalimi. Čia iki šiol patvirtinta per 3,4 mln. infekcijos atvejų ir 90 tūkst. mirčių.

Kiek anksčiau taip pat PAR atliktas tyrimas parodė, kad „Pfizer/BioNTech“ vakcina yra mažiau veiksminga prieš omikron, tačiau vis vien suteikia 70 proc. apsaugą nuo hospitalizacijos.

Įspūdingo grožio Alpės Austrijoje kviečia visus, pasiilgusius žiemos pramogų ir sporto. Slidinėjimo trasos, įsibėgėjus žiemos turizmo sezonui, užpildytos daugiausiai vokiečių turistų. Tačiau norintys pakliūti į Austriją turės įrodyti, kad pasiskiepijo ir stiprinamąja vakcinos doze. Kitaip teks darytis testą arba įrodyti, kad esate persirgę koronavirusu.

Turistai pasakoja, kad tokios taisyklės jiems nublanksta prieš galimybę pagaliau įkvėpti gaivaus Alpių oro ir paslidinėti. Tačiau barai kurortuose lieka uždaryti. O turizmas nėra visiškai atsigavęs.

Kiti savo verslus gelbėja kviesdami net nepasiskiepijusius. Prabangaus viešbučio savininkas sukilo prieš valdžią – netikrina, ar svečiai paskiepyti. Savininkas to neslepia ir reikalavimų nesilaikymą pavertė savotiška viešųjų ryšių akcija. 

Toks sukilimas gali vyrui kainuoti viešbučio licenciją, mat kelis kartus Austrijos pareigūnai jau atliko kratas jo versle. Tačiau austras pasirengęs rizikuoti. Panašu, kad ir patys svečiai nusižengimams pernelyg neprieštarauja. 

Viešbučio savininkui gresia ne tik licencijos atėmimas. Už tokią laisvą zoną turės valdžiai sumokėti 3,5 tūkst. eurų baudą.

Austrijos vyriausybė itin griežtai žiūri į skiepijimo politiką. Nuo vasario visiems austrams skiepai taps privalomi. O viešbučio lankytojams, jei jie nepaskiepyti, viešnagė kaip reikiant pabrangs – laukia 1,5 tūkst. eurų bauda. 

Birželį tyrėjai Jungtinėje Karalystėje išanalizavo duomenis apie 3 000 žmonių, kad palygintų įvairias skiepų kombinacijas ir patikrintų trečiosios vakcinos dozės veiksmingumą.

Medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtoje studijoje sakoma, kad šie pacientai buvo gavę po dvi „AstraZeneca“ arba „Pfizer/BioNTech“ vakcinų dozes.

Praėjus mažiausiai dviem mėnesiams po „Pfizer“ ir trims mėnesiams – po „AstraZeneca“ vakcinos antrosios dozės suleidimo tyrime dalyvavę asmenys gavo trečią skiepą, suleidžiant kurio nors iš pirmųjų dviejų preparatų arba vakcinų „CureVac“, „Moderna“, „Novavax“, „Valneva“ ar „Janssen“.

Kiti dalyviai gavo placebo.

Beveik visų pacientų, išskyrus gavusius placebo, antikūnų kiekis kraujyje padidėjo. Visgi buvo viena išimtis – kai „Pfizer“ vakcina paskiepyti pacientai gavo „Valneva“ stiprinamąją dozę, jų antikūnų koncentracijos pastebimų pokyčių neužfiksuota.

„Visos imunitetą sustiprinusios vakcinos taip veikė tiek vyresnius, tiek jaunesnius žmones. Vis dėlto esama pastebimų atsako į konkrečias stiprinamąsias vakcinas skirtumų, atitinkančių kitus nerandomizuotų studijų duomenis“, – sakoma straipsnyje.

Tačiau ši studija pasižymi kai kuriais trūkumais.

Trečioji dozė buvo suleidžiama praėjus nedaug laiko po antrosios. Kai kuriais atvejais intervalas tarp pirmosios ir antrosios dozės būdavo didesnis negu tarp antrosios ir trečiosios. Dėl šios priežasties stiprinamosios dozės potencialas galėjo atsiskleisti ne visiškai.

Tačiau dar svarbiau, kad per šį tyrimą buvo matuojamas pacientų imuninis atsakas, o ne vertinamas realus atsparumas koronaviruso infekcijai arba skiepų pajėgumas apsaugoti nuo sunkios ligos.

Tyrimas bus tęsiamas, siekiant patikrinti dalyvių imuniteto lygį praėjus 7–8 mėnesiams po vakcinos pirmosios dozės suleidimo. Tolesnių rezultatų tikimasi ateinančiais metais.

Rengiant šią studiją taip pat buvo tiriamas nepageidaujamas skiepų poveikis. Anot tyrėjų, jo intensyvumas įvairavo, bet buvo pripažintas priimtinu  visų tirtų vakcinų kombinacijų atveju.

Vilnietis Karolis laiką leidžia namuose. Pliko kavą ir dirba besidžiaugdamas katino draugija. Ką daugiau ir beveiksi, kai turėtą galimybių pasą iš tavęs atima. 

„Jau tris dienas esu be galimybių, praktiškai karantine, negaliu niekur nueiti, niekuo pasidžiaugti, nes atlikau pareigą mūsų visuomenei“, – pasakoja Karolis.

Pareiga vilnietis vadina vakcinaciją. Vaikinas sako, kad „Jannsen“ vakcina pasiskiepijo birželį ir nuo to laiko galimybių pasu sėkmingai naudojosi. 

„Labai apsidžiaugiau, kad dabar paankstino revakcinacijos datą ir suskubau skiepytis“, – sako jis.

Stiprinamajai dozei vilnietis pasirinko ne „Jannsen“, bet „Pfizer“ vakciną. Kad ne viskas gerai, vaikinas suprato dar skiepų kabinete. Slaugytojai sistema rodė, kad tai bus antrasis „Pfizer“ skiepas, nors šio gamintojo dozė – pirmoji. 

„Apskritai antrasis po Jannsen“, bet pirmasis „Pfizer“ skiepas“, – teigia Karolis.

Po skiepo vaikinas nusprendė atsinaujinti galimybių pasą, nes ankstesnis jau nebegaliojo. Tačiau prisijungęs prie sistemos, vaikinas išvydo ne QR kodą, o informaciją apie ribojamas veiklas. 

Ir Karolis nėra vienintelis, kuriam galimybė naudotis galimybių pasu po stiprinamosios dozės buvo atimta.

Susisiekus su Registrų centru, kuris ir yra atsakingas už galimybių paso sistemos veikimą, šis patikino, kad problema yra. Tačiau taip numato Sveikatos apsaugos ministerijos priimti teisės aktai, o pats centras savivaliauti negali ir privalo laikytis jiems skirtų nurodymų. 

Sveikatos apsaugos ministerija, kuri patvirtino tokią tvarką, sako, sprendimai jau priimti.

Anot ministerijos, problema išspręsta ir galimybių pasas jau yra išduodamas, nors dar dieną Registrų centras kalbėjo kitaip.

Specialistai pažymi, kad jeigu galimybių paso išsiimti nepavyksta, galima naudotis elektroniniu Europos sertifikatu arba kitais dokumentais iš e. sveikatos sistemos.