„Jeigu paklausite, kaip skiepijamės antrąja sustiprinančiąja doze nuo kovido – blogai skiepijamės. Jei kažkada galėjome pasigirti, kad esame pirmieji Rytų Europoje, tai šiuo metu gal vos keletas šalių (vangiau – BNS) už mus skiepijasi: pas mus – apie vienas procentas žmonių, Europoje – apie dešimt“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė A. Dulkys.

Jis svarstė, kad žmonės galėjo atidėti skiepijimąsi ir dėl karo Ukrainoje, energetinės krizės, taip pat procesą trukdo ir išaugęs sergamumas peršalimo ligomis.

„Labai tikėtina, kad karas, energetinė krizė užgulė žmones, ir mūsų pakankamai stipri ugniasienė, nuimtas krūvis nuo sergamumo COVID-19 nusiuntė žmonėms žinutę, kad gal aš palauksiu. Juo labiau, pats sergamumas trukdo: aš jau buvau užsiregistravęs antrai sustiprinančiai dozei, o po to peršalau, tada atitinkamai reikia išlaukti tam tikrą laiko atstumą, kad tai būtų veiksminga“, – kalbėjo A. Dulkys.

Lietuvoje mažiausiai viena skiepo nuo koronaviruso doze yra pasiskiepiję 70 proc. gyventojų.

„Jau registracija galima, o skiepytis galima nuo ketvirtadienio“, – BNS sakė sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.

Iki šiol antra stiprinančia doze buvo skiepijami senjorai, kiti žmonės, kuriems rizika sunkiai sirgti yra didesnė.

Sveikatos apsaugos ministerija anksčiau skelbė, kad visiems pilnamečiams registracija vakcinacijai galima dar rugsėjį, tačiau A. Bilotienė Motiejūnienė sako, kad tą darė ne visos sveikatos priežiūros įstaigos.

Ekspertų vertinimu, jei, pavyzdžiui, sirgote COVID-19 iki balandžio, tai tikėtina, kad sirgote BA.1, tad reikėtų BA.5 ir atvirkščiai – jei sirgote po balandžio, tikslingiau BA.1.

Šiuo metu pasiskiepyti galima dviejų rūšių adaptuotomis vakcinomis: pritaikytomis omikron BA.1 potipiui ir omikron BA.4 bei BA.5 potipiams.

Viceministrės teigimu, žmonės gali rinktis, kurį preparatą gauti nori, tačiau jie raginami kliautis šeimos gydytojo rekomendacijomis.

„Ekspertų vertinimu, jei, pavyzdžiui, sirgote COVID-19 iki balandžio, tai tikėtina, kad sirgote BA.1, tad reikėtų BA.5 ir atvirkščiai – jei sirgote po balandžio, tikslingiau BA.1“, – sakė ji.

SAM duomenimis, antrą stiprinančią dozę jau gavo apie 3,5 tūkst. žmonių.

Tuo metu bent viena vakcinos doze pasiskiepijo 70 proc. gyventojų, o pirma stiprinančiąja – 33,6 proc. žmonių.

Kaip BNS sakė ministro atstovas Tomas Bagdonas, „atsiradus galimybei skiepytis adaptuotomis vakcinomis ir atėjus šaltajam sezonui, skiepijasi ir skiepysis vis daugiau gyventojų“.

„Vasaros sezonu vakcinacija vyko vangiai“, – teigė jis.

SAM duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 93,6 tūkst. „Pfizer“ ir 6,6 tūkst. „Spikevax” omikron BA.1 potipiui pritaikytų vakcinų dozių.

Taip pat šalyje yra 40,3 tūkst. „Pfizer“ omikron BA.4 ir BA.5 potipiams pritaikytų dozių. Kaip niurodė T. Bagdonas, jos skiepijimo vietas turėtų pasiekti kitą savaitę, o žmonės jomis turėtų būti pradėti skiepyti dar kitą savaitę.

Negalima nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą, nes negalime numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos vėliau rudenį ar žiemą.

Paklaustas, ar žmonės galės pasirinkti, kokią sustiprinančią vakciną norėtų gauti, ministro atstovas teigė, jog „bus galima registruotis adaptuotai, o ne konkrečiai vakcinai“.

„Negalima nuspėti, kurios adaptuotos vakcinos užtikrins geriausią apsaugą, nes negalime numatyti, kokie viruso variantai atsiras ir cirkuliuos vėliau rudenį ar žiemą“, – kalbėjo T. Bagdonas.

„Visos patvirtintos adaptuotos vakcinos yra tinkamos gyventojų vakcinacijai sustiprinančiąja doze. (…) Jei kils papildomų klausimų, SAM rekomenduoja tartis su šeimos gydytojais“, – pridūrė jis.

SAM duomenimis, bent viena vakcinos doze pasiskiepijo 70 proc. gyventojų, o pirma sustiprinančiąja – 33,6 proc. žmonių.

Pirmą sustiprinančiąją dozę gali gauti visi vyresni nei 12 metų žmonės.

Tuo metu antrąją – visi pilnamečiai gyventojai, tačiau pirmenybė teikiama vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kam kyla didesnė rizika sunkiai sirgti šia infekcine liga.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM),  iki šiol sustiprinančiąja vakcinos doze Lietuvoje buvo skiepijami gyventojai nuo 18 metų amžiaus, tačiau, įvertinusi tyrimų rezultatus, EVA leido skirti sustiprinančiąją „Comirnaty“ vakcinos dozę asmenims nuo 12 metų amžiaus. Jie, kaip ir pilnamečiai, registruotis sustiprinančiajai dozei galės praėjus trims mėnesiams po pilnos vakcinacijos.

Iki šiol jaunesni vaikai buvo skiepijami tik „Comirnaty“ vakcina, ji gali būti skiriama gyventojams nuo 5 metų amžiaus.

„Sustiprinančiąja doze besiskiepijančiųjų procentas, vertiname, kad tikrai geras. Matome šiek tiek mažėjantį intensyvumą, bet tikimės, kad panašų lygį išlaikysime“, – BNS antradienį sakė kanclerė.

Praėjusią savaitę pradėjus skiepyti 5-11 metų amžiaus vaikus, J. Grebenkovienė sako, kad tikimasi „panašaus ar net žemesnio aktyvumo“, nei 12-15 metų amžiaus grupėje – čia pasiskiepijusių bent viena doze yra apie trečdalis.

Anot jos, aktyviausiai 5-11 metų amžiaus vaikus skiepams registruoja vilniečiai.

„Bet skiepijasi tikrai nepasakytumėme, kad aktyviai, žiūrėsime, kaip bus. Su 12-15 metų grupe startas pradžioje nebuvo labai aktyvus, intensyvus. Tai ir su šita amžiaus grupe nelabai ir tikėjomės aktyvesnio skiepijimosi, jis yra toks, koks yra“, –  kalbėjo kanclerė.

„Matyt, nesitikime šios grupės maksimaliai paskiepyti, lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, kur yra 70-80 procentų ir daugiau, kadangi tai priklauso ir nuo tėvų apsisprendimo“, – sakė ji.

Tempai lėtėja

J. Grebenkovienė taip pat pastebi, kad besiskiepijančių pirmąja doze tempai toliau lėtėja, jų per dieną sulaukiama apie 2 tūkstančius. Be vaikų, pasyviausiai skiepijasi vyresni nei 80-ies gyventojai. Vis dėlto šios grupės imunizacijai perkopus 70 proc., tai, kanclerės vertinimu, nėra blogi rodikliai.

„Vertinant tai, kad esame didelę dalį populiacijos paskiepiję, labai didelio pirminio skiepijimosi neverta tikėtis (...) Bet iš tikrųjų, vyriausiųjų jau yra virš 70 proc., šiek tiek jaunesnėse amžiaus grupėse yra 75-80 ir daugiau. Tai – tikrai nemažas skiepijimosi lygis. Matome iš senjorų, kad jie labai aktyviai revakcinuojasi, tai labai džiugina“, – pabrėžė ji.

Kanclerės teigimu, neatmetama, kad vienas impulsų vyresniems gyventojams vis dar yra ir skiriama 100 eurų kompensacija, jie toliau raginami atvykti revakcinuotis trumposiomis žinutėmis – pastebima, kad po tokių žinučių registracija suaktyvėja.

Matome kol kas pozityvią tendenciją, tikimės, kad omikron atmaina kaip tik paskatins, o ne atbaidys nuo skiepijimosi.

Toliau veikia ir mobilios vakcinacijos komandos, ministerija prašo pagalbos ir šeimos gydytojų, kad šie savo pacientus skiepytis tiek pirmąja, tiek sustiprinančiąja doze paragintų skambučiais.

Pasak kanclerės, atskirų informacinių kampanijų raginant skiepytis artimiausių metu nenumatoma.

Trečias skiepas – būtinas

J. Grebenkovienė pabrėžė, kad sustiprinančioji dozė „kritiškai būtina“ į Lietuvą atkeliavus koronaviruso omikron atmainai, nes tai padeda išvengti paties viruso, o vis dėlto užsikrėtus, leidžia persirgti lengvai.

Ji taip pat tikisi, kad ministerijos planai paankstinti galimybę skiepytis sustiprinančiąja doze jau po trijų mėnesių nuo pilnos vakcinacijos bei plintanti omikron atmaina paskatins gyventojus apsispręsti.

Sprendimas atvertų galimybę anksčiau gauti sustiprinančią dozę apie milijonui gyventojų.

„Gauname daug paklausimų, ar galime paankstinti, nes žmonės mėgsta darytis antikūnų serologinius testus, jie mato, kad yra likę labai mažai antikūnų, jie nori kuo greičiau gauti sustiprinančiąją dozę, kad jaustųsi saugesni. Matome kol kas pozityvią tendenciją, tikimės, kad omikron atmaina kaip tik paskatins, o ne atbaidys nuo skiepijimosi“, – kalbėjo SAM kanclerė.  

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol mažiausiai viena vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyta 1,9 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,3 mln. gyventojų, dar maždaug 520 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo apie 11,8 tūkst. žmonių.

5-11 metų amžiaus grupėje per parą paskiepyti 188 vaikai – jų vakcinacija kai kuriose savivaldybėse pradėta praėjusios savaitės viduryje ar antrojoje pusėje, o iki šiol paskiepytas apie 1 procentas šios grupės gyventojų.

„Pirmosios žinutės apie omikron rodo, jog asmenys, pasiskiepiję dviem dozėmis, turi maždaug 50 procentų apsaugą, pasiskiepijusieji stiprinamąja doze, tai yra trimis dozėmis, turi iki 75 procentų apsaugą. Planuojame sudaryti galimybę, kad kitą savaitę žmonės galėtų skiepytis ne tik po šešių, ne tik po keturių mėnesių, bet ir po trijų mėnesių“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.

„Paankstiname skiepijimąsi, kad daugiau žmonių galėtų pasinaudoti tokia galimybe ir pasiskiepyti stiprinamąja doze“, – pridūrė jis.

Nuo lapkričio pasiskiepijusieji viena „Janssen“ vakcinos arba dviem bet kurios kitos Lietuvoje leidžiamos vakcinos dozėmis, gali pasiskiepyti sustiprinančia doze praėjus nebe pusmečiui, o keturiems mėnesiams.

Tą padaryti galima „Pfizer“ skiepu arba „Janssen“ vakcina, jei pirmą kartą suleistas taip pat šis preparatas. Sustiprinantis skiepas „Moderna“ vakcina leidžiamas po šešių mėnesių.

A. Dulkio teigimu, sparčiai plintanti omikron atmaina per artimiausias savaites Lietuvoje gali tapti dominuojanti.

Šalyje šia savaitę nustatyti pirmieji du koronaviruso omikron atmainos atvejai.

Didelį skaičių mutacijų turintis viruso variantas, pirmąkart aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje praėjusį mėnesį, paskatino viso pasaulio šalis įvesti kelionių iš Pietų Afrikos šalių draudimus bei atnaujinti vidaus apribojimus, siekiant sulėtinti viruso atmainos plitimą.

Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.

Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.

Pasak ministerijos Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus patarėjo Luko Galkaus, spalį utilizuota beveik 11,9 tūkst., o lapkritį – 6 tūkst. dozių. Vien per gruodį kol kas išpilta 1,7 tūkst. vakcinų dozių.

„Lapkritį sudarius galimybę sustiprinančią dozę gauti po keturių mėnesių, išaugo besiskiepijančių žmonių apimtys. Dėl to mažiau vakcinų buvo utilizuojama“, – BNS teigė ministerijos atstovas.

Pastarosiomis savaitėmis kasdien sustiprinančiąja vakcinos doze skiepijasi po keliolika tūkstančių žmonių. L. Galkaus teigimu, panašių skiepijimosi tendencijų tikimasi ir artimiausiu metu.

„Spalį išpilamų skiepų kiekiai buvo išaugę, nes savivaldybės decentralizavo skiepijimo centrus, o kai daugiau vietų vakcinuojama, natūralu, kad ir vakcinų išpilama daugiau. Žmonės, neateina, atšaukia registraciją, tad dienos pabaigoje nesunaudoti flakonai yra išpilami“, – aiškino jis.

Ministerijos duomenimis, nuo vakcinacijos pradžios Lietuvoje utilizuota 52 tūkst. skiepų nuo koronaviruso dozių – tai sudaro iki 1,5 proc. nuo visų skiepijimui panaudotų vakcinos dozių.

Pasak L. Galkaus, remiantis tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, maždaug 10–15 proc. siekiantis vakcinų utilizavimas yra normali praktika.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi apie 5,88 mln. skiepų dozių, iš jų sunaudota daugiau nei 3,84 mln. dozių.

Parlamento vadovė tą padarė Vilniaus vakcinacijos centre, esančiame parodų rūmuose „Litexpo“.

„Puikiai jaučiuosi, nieko nepajutau. (...) Labai norisi, kad kiekvienas tiesiog dar kartą pasvarstytų apie savo sveikatą, apie savo artimųjų sveikatą ir priimtų tą sprendimą. Ar tas sprendimas būtų pirmą kartą pasiskiepyti, ar pasiskiepyti trečiuoju skiepu, ką šį rytą ir padariau“, – žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji teigė palaikanti vaikų skiepijimą, nes ši liga yra pavojinga ir jiems.

Sustiprinančia doze kiek anksčiau pasiskiepijo ir kiti šalies vadovai: prezidentas Gitanas Nausėda, premjerė Ingrida Šimonytė.

Jie anksčiau buvo skiepyti „AstraZeneca“ vakcina.

Iki šiol sustiprinančiąja vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepyti buvo galima praėjus šešiems mėnesiams nuo pilnos vakcinacijos.

Kaip ir iki šiol, sustiprinančioji „Janssen“ vakcinos dozė gali būti skiriama tik tiems gyventojams, kurie pirmą kartą pasiskiepijo būtent šia vakcina.

„Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančioji dozė skiriama gyventojams, vakcinuotiems bet kuria iš keturių Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19 ligos. „Vaxzevria“ vakcina nebus naudojama revakcinacijai, teigiama SAM pranešime.

Jei revakcinacijai skiriama „Spikevax“ vakcina, vadovaujantis gamintojo ir Europos vaistų agentūros (EVA) rekomendacijomis, imunitetui sustiprinti bus suleidžiama pusė įprastos šios vakcinos dozės.

Gyventojai, kurie po pilnos vakcinacijos, prieš skiepijimą ar tarp skiepijimų susirgo COVID-19 liga, nebus skiepijami sustiprinančiąja vakcinos doze – persirgus įgytas imunitetas jiems turėtų užtikrinti pakankamą organizmo apsaugą.

„Tai reiškia, kad persirgimas COVID-19 liga yra prilyginamas sustiprinančiajai vakcinos dozei“, – nurodo ministerija.

Tie gyventojai, kurie susirgo dar nepabaigę pirminio skiepijimo kurso, po ligos praėjus 180 dienų turėtų šį kursą užbaigti ir pasiskiepyti antrąja doze.

Retais atvejais, kai po pilnos vakcinacijos žmogaus organizme nesusiformuoja antikūnai, gauti sustiprinančiąją dozę bus leidžiama anksčiau, praėjus mažiausiai 28 dienoms po paskutinio skiepo. Tokiu atveju, ne anksčiau kaip 28-tą dieną po pilnos vakcinacijos gavus neigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, gyventojas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo rekomendaciją, pateikiant įrašą e. sveikatoje, anksčiau pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.

„Vakar vakare darbą baigė nepriklausomų ekspertų taryba prie Vyriausybės, manau, kad per šią savaitę sudėlios ir Sveikatos apsaugos ministerija savo sprendimus“, – antradienį Seime žurnalistams sakė jis.

Ministras pažymėjo, kad bus atsižvelgta į ekspertų rekomendaciją.

„Tuo sprendimu bus nustatytos galimybės, terminas, kuriam atėjus žmogus galės registruotis sustiprinančiajam skiepui“, – teigė jis.

„Nebus jokios prievartos, tiesiog bus sudaryta galimybė ir veiks ta pati skiepų registracijos sistema, per kurią visi galės registruotis ir skepytis“, – pridūrė A. Dulkys.

Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba pirmadienį pritarė rekomendacijai Lietuvoje taikyti revakcinaciją nuo COVID-19 visiems pilnamečiams gyventojams.

Stiprinamąją dozę rekomenduojama skirti praėjus šešiems mėnesiams po skiepijimo pagal visą vakcinacijos schemą. Revakcinuoti siūloma mRNR vakcinomis – „Pfizer-BioNTech“ bei „Moderna“ vakcinos, tačiau dėl „Modernos“ ekspertai kol kas Vyriausybės suburti ekspertai nusprendė palaukti daugiau duomenų, pasirodžius pranešimų, kad kai kurios šalys nutraukė šios vakcinos skyrimą berniukams ir jauniems vyrams.

Ekspertai taip pat siūlo revakcinacijai naudoti „Jansen“ vakciną tiems, kurie ne anksčiau kaip prieš pusmetį yra pasiskiepyję šio gamintojo preparatu.

Šiuo metu sustiprinančioji dozė skiriama tik pagal prioritetines grupes metų pradžioje paskiepytiems gyventojams. Pavyzdžiui, vyresniems nei 75 metų senjorams.

Statistikos departamento duomenimis, iki šiol ją yra gavę beveik 39 tūkst. žmonių.