Šimtai afganistaniečių susigrūdo į Amerikos karinį lėktuvą. Tokio tipo orlaivis dar niekada nebuvo sėkmingai pakilęs su tiek daug žmonių – penkis kartus daugiau nei leidžiama. Bet keleiviai, tarp kurių daug moterų ir vaikų, saugiai evakuoti iš Kabulo į Katarą. Jie – tarp nedaugelio laimingųjų, sugebėjusių palikti chaosą Kabulo oro uoste.

Paskutinis Vakarų bastionas toliau saugomas Amerikos pajėgų, kurios turėtų užtikrinti saugią diplomatų ir afganų padėjėjų evakuaciją.

Amerikiečiai oro uoste nukovė, kaip teigė, du ginkluotus afganus.

Scanpix

Vos už keliasdešimt metrų, už oro uosto sienos, gatves kontroliuoja Talibanas. Kabulo gatvėse galima matyti itin modernią karinę techniką ir tai – ne amerikiečiai, o jų ginkluotę iš Afganistano kariuomenės pasiėmę talibai.

Islamistai pažadėjo amnestiją visiems vyriausybės pareigūnams. Paragino juos – net moteris – dirbti naujoje vyriausybėje praėjus dviem dienoms nuo valdžios perėmimo.

„Užtikriname, kad jiems problemų nebus, gali pradėti gyventi normalius gyvenimus. Afganistano Islamo Emyratas jiems suteikė amnestiją“, – sakė jie.

Šiais žodžiais netiki nei milijonai Afganistano gyventojų, nei Vakarai.

„Prašome visų Amerikos piliečių slėptis ir nekeliauti į oro uostą, iki kol juos informuos valstybės departamentas“, – teigė JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price.

Amerikos žiniasklaida vieningai taršo J. Bideno politiką, ją vadindama tikru pažeminimu ir fiasko. Klausiama, kodėl JAV, planavusios karių išvedimą ištisus mėnesius, galiausiai buvo priverstos stebėti masinės panikos ir sumaišties vaizdus Kabulo oro uoste, kur afganistaniečiai tiesiogine prasme laikėsi įsikibę Amerikos karinių lėktuvų.

„Tai, ką matėme, – absoliuti nelaimė, JAV reputacijos juodinimas“, – kalbėjo senato mažumos lyderis Mitchas McConellis.

Amerikos kariai negali ir neturi kovoti ir mirti kare, kuriame afganų kariai nenori kovoti už save.

Prezidentui J. Bidenui nebeliko jokio kito pasirinkimo, tik nutraukti savo atostogas ir grįžti į Vašingtoną. Kritikams Amerikos lyderis atsakė, kad jis neprašys savo pajėgų kovoti kitos valstybės pilietiniame kare. Jis pripažino tokios įvykių eigos nenumatęs.

„Tvirtai ginu savo sprendimą. Per 20 metų sunkiuoju būdu pasimokiau, kad niekada nebūna gero laiko išvesti JAV pajėgas. Numatėme rizikas, ruošėmės nenumatytoms aplinkybėms. Tačiau prižadėjau Amerikos žmonėms, kad kalbėsiu tiesiai. Taig, kas nutiko? Afganistano politiniai lyderiai pasidavė ir pabėgo iš šalies. Afganų kariuomenė žlugo kai kuriais atvejais net nebandydama kovoti. Pastarųjų savaičių įvykiai tik įrodo, kad JAV karių išvedimas – teisingas sprendimas. Amerikos kariai negali ir neturi kovoti ir mirti kare, kuriame afganų kariai nenori kovoti už save“, – kalbėjo JAV prezidentas.

J. Bideno teigimu, įvykiai Kabule dar kartą įrodo liūdną tendenciją istorijoje – jokiai imperijai nepavyko sukurti saugaus ir stabilaus Afganistano. Net jeigu amerikiečiai pasitrauktų po penkiolikos metų, šalies lauktų panašus scenarijus, sakė jis.

Bet su pakartotine krizės banga, potencialių pabėgėlių srautu tvarkytis teks Europai. Prognozuojama, kad senajame žemyne raginimai atsiriboti nuo Amerikos gynybos politikos tik sustiprės. J. Bideno sąjungininkai Europoje jo sprendimą vadina milžiniška klaida.

„Žinome daugelį šalių, kurios tvarkosi su pabėgėliais ar jų koridoriumi. Kalbėjome apie Lietuvą, galiu paminėti ir Ispaniją, Italiją, Graikiją. Taigi dėmesio centre – ne tik Vokietija. Ir galiu tai pakartoti: Europos Sąjunga nėra sukūrusi bendros prieglobsčio politikos ir ties tuo privalome energingai dirbti“, – komentavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Afganistane veikia teroristinės grupės ir jos bandys pasinaudoti šia destabilizacija“, – antrino Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Talibano kontrolė – nauja realybė. Mes to nenorėjome, tačiau dabar reikia priimti naują realybę“, – sakė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominikas Raabas.

Nauja realybė – Talibano formuojama islamiška vyriausybė – atsidūrė Rusijos bei Kinijos dėmesio centre. Maskvai nebeliko nieko kito, tik bandyti susidraugauti su buvusiais priešais, kad užkirstų kelią džihadistų plitimui centrinėje Azijoje. Tą patį daro ir Pekinas.

Diplomatines pastangas deda ir Turkija, kuri šiandien savo teritorijoje skaičiuoja jau daugiau nei 100 tūkst. pabėgėlių iš Afganistano.

A. Ghani išvyko iš Kabulo, kai kovotojai priartėjo prie sostinės ir galiausiai į ją įžengė bei užėmė prezidentūrą. Šis momentas žymėjo Talibano galutinę karinę pergalę prieš vyriausybę, iškovotą vos per 10 dienų.

Talibai žaibiškai užiminėjo šalies regionus ir provincijų sostines, vyriausybės pajėgoms menkai tesipriešinant be JAV karinio palaikymo. Jungtinės Valstijos baigia išvesti iš Afganistano paskutines savo pajėgas, kaip numatyta pagal prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) planą – iki rugpjūčio 31 dienos užbaigti ilgiausią Amerikos karą.

Neišvengiamas kovotojų įsigalėjimas sukėlė baimę ir paniką tarp Kabulo gyventojų, nuogąstaujančių, kad islamistai vėl įves brutalų šariato režimą, panašų į gyvavusį per jų ankstesnį valdymą 1996–2001 metais.

„Talibanas laimėjo savo kardais ir šautuvais. Dabar jis yra atsakingas už jų tėvynainių garbę, turtą ir išlikimą“, – sakoma per „Facebook“ paskelbtoje A. Ghani žinutėje – pirmojoje nuo jo išvykimo.

„Dabar jų laukia naujas istorinis išbandymas. Arba jie išsaugos Afganistano vardą ir garbę, arba suteiks pirmumą kitoms vietoms ir tinklams“, – pridūrė A. Ghani ir paaiškino, kad savo šalį paliko siekdamas „užkirsti kelią kraujo liejimui“.

Jis neatskleidė, kur yra išvykęs, bet pagrindinė Afganistano žiniasklaidos grupė „Tolo News“ pranešė, kad prezidentas pasitraukė į Tadžikistaną.

Užtikrinti saugumą

Vienas islamistų kovotojų atstovas patvirtino, kad talibai į Kabulą įžengė „užtikrinti saugumo“. Trys aukšto rango talibų šaltiniai sakė naujienų agentūrai AFP, kad sukilėliai užėmė prezidentūrą ir surengė pasitarimą dėl saugumo sostinėje.

Prezidento rūmuose besilankantys kovotojai sakė besijaučiantys „pergalingai“, matyti televizijos „al Jazeera“ paskelbtame vaizdo įraše.

„Buvęs Afganistano prezidentas paliko šalį, palikdamas tautą likimo valiai“, – anksčiau per feisbuką rašė Kabulo vyriausybės taikos deryboms su Talibanu vadovavęs Abdullah Abdullah (Abdula Abdula).

A. Ghani pasitraukimas iš pareigų buvo vienas pagrindinių Talibano reikalavimų per kelis mėnesius vykusias taikos derybas su vyriausybe, bet prezidentas atkakliai vengė atsistatydinti.

Kovotojai sakė norį „taikaus valdžios perėmimo“ artimiausiomis dienomis.

Anksčiau sekmadienį grupuotė nurodė savo kovotojams nesiveržti į sostinę ir sakė, kad už saugumą atsakingos vyriausybės pajėgos. Tačiau vėliau  islamistų atstovas per „Twitter“ informavo, jog Talibano pajėgos įžengė į kelis Kabulo rajonus.

Pasak mieste esančių Vakarų šalių žurnalistų, Afganistano kariuomenė ir policija nemėgina kontroliuoti padėties sostinėje ir paliko savo postus.

Gatvėse matėsi paliktos kariškių ir policininkų paliktos transporto priemonės ir vyriausybės tarnybų automobiliai. Buvo pranešta apie masinius karių dezertyravimo atvejus. Apie kokį nors ginkluotą pasipriešinimą pranešimų nebuvo.

Masinė evakuacija

Jungtinės Valstijos pradėjo perkėlinėti savo piliečius ir darbuotojus afganistaniečius į Kabulo oro uostą, padedant tūkstančiams amerikiečių karių, dislokuotų sostinėje evakuacijai organizuoti.

Vienas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad šimtai ambasados darbuotojų jau evakuoti iš Afganistano ir kad oro uostas tebėra atviras komerciniams skrydžiams.

JAV ambasada nurodė, kad buvo „pranešimų, jog oro uostas apšaudomas“, bet kol kas ši informacija nepatvirtinta.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad Vakarų aljansas stengiasi užtikrinti, jog oro uostas liktų atviras, siekiant „pagelbėti evakuacijas ir jas koordinuoti“. Oro uostą užplūdo užsieniečiai ir Afganistano piliečiai, mėginantys palikti šalį.

Tačiau JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) savo ruožtu atmetė šios padėties lyginimus su chaotišku amerikiečių pasitraukimu iš Saigno 1975 metais.

„Esminis faktas: prieš 20 metų įžengėme į Afganistaną, turėdami galvoje vieną misiją, – sekmadienį sakė jis. – Tai yra susidoroti su žmonėmis, atakavusius mus per Rugsėjo 11-ąją. Ši misija buvo sėkminga.“

Daugiau JAV karių

Kovotojų puolimo mastas ir sparta pribloškė afganistaniečius ir JAV vadovaujamą aljansą, per pastaruosius du dešimtmečius skyrusį šiai šaliai milijardus dolerių.

Prezidentas J. Bidenas nurodė pasiųsti į Kabulą dar tūkstantį JAV karių, kad jie padėtų užtikrinti ambasados darbuotojų ir tūkstančių afganistaniečių, bendradarbiavusių su amerikiečių pajėgomis ir dabar bijančių Talibano keršto, saugią evakuaciją.

Pastarosiomis dienomis į Afganistano sostinę buvo pasiųsta 3 000 amerikiečių karių.

Izoliuoti

A. Ghani vyriausybė sekmadienį buvo visiškai izoliuota, kovotojams užėmus nuo Talibano atkakliai besigynusį šiaurinį miestą Mazari Šarifą ir rytinį Džalalabado miestą.

Kaip ir daugumoje kitų užimtų miestų, kovotojai perėmė kontrolę, kai vyriausybės pajėgos atsitraukė arba pasidavė.

Talibaną remiančių grupių paskyrose socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti gerai ginkluoti kovotojai daugelyje šalies miestų, mojuojantys savo baltomis vėliavomis ir sveikinantys vietos gyventojus.

Kabule daugelis gyventojų jau buvo susitaikę su mintimi, kad talibai sugrįš į valdžią.

„Mano vienintelis noras – kad jų sugrįžimas atvestų prie taikos. Tik šito tenorime“, – sakė Kabulo krautuvininkas Tariqas Nezami (Tarikas Nezamis).

Dešimtys tūkstančių kitų žmonių pastarosiomis savaitėmis pasitraukė į Kabulą ieškodami prieglobsčio. Dabar daugelis jų kalbėjo apie neišvengiamybę ir savo baimę.

„Nerimauju, kad čia kils didelės kautynės, – AFP sakė vienas gydytojas, pageidavęs neviešinti jo vardo ir atvykęs į sostinę iš Kundūzo su 35 šeimos nariais.

„Verčiau grįžčiau namo, kur, kaip žinau, kautynės baigėsi“, – kalbėjo jis.