„Tai viena iš progų atsitraukti nuo kasdienybės rūpesčių ir pažvelgti į mūsų valstybės ateitį. Turėtume tokių progų susikurti daugiau. Jų suteikia produktyvus Lietuvos bendradarbiavimas su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – tai galimybė mūsų institucijoms plačiau pažvelgti į viešosios politikos problemas, taip pat ekspertinių žinių mainų ir įsitinklinimo kanalas“, – sakė premjerė. 

Vyriausybės vadovė padėkojo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai už ataskaitą „Įrodymais grįstos politikos formavimas ir politikos vertinimas Vyriausybės centre“, o Europos Komisijai už tai, kad parėmė šį darbą.

Laikai pasikeitė, todėl turime rasti būtų mažinti smulkmenišką reglamentavimą.

„Beveik prieš metus patvirtintoje mano vadovaujamos Vyriausybės programoje yra bendrasis Vyriausybės įsipareigojimas: „kurti žiniomis grįstą politiką ir sistemingai vertinti teisės aktus“. Mano vertinimu, pagrindinė mūsų problema yra per didelis teisėkūros malūnas, suryjantis laiką domėtis žiniomis ir plėtoti tarnautojų gebėjimus, priimti mažiau, bet geresnės kokybės sprendimų. Matau ne tik tiesioginį ryšį tarp teisėkūros infliacijos ir gebėjimų stokos, tai yra ir pasitikėjimo deficito klausimas. Pasitikėjimo didinimą kaip pagrindinę savo politinio darbo kryptį deklaravome Vyriausybės programoje. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad esamas teisėkūros modelis gana gerai tiko prieš 10–30 metų, nes apsaugojo mūsų tik ką sukurtą ir tvirtėjančią valstybę nuo interesų grupių užvaldymo. Bet laikai pasikeitė, todėl turime rasti būtų mažinti smulkmenišką reglamentavimą. Apie tai kalbėsimės diskusijoje“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Pasak I. Šimonytės, konferencija taip pat yra gera proga pratęsti apmąstymus apie Lietuvos valstybės ateitį. Prieš mėnesį surengėme valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ pradžios renginį. Šiandien bus kalbama apie ateitį numatančios valdysenos stiprinimą, kryptį, kurią pradėjome Seime įsteigdami Ateities komitetą. Ją numatome tęsti ir toliau, todėl pokalbiai apie Lietuvos ateities valdyseną yra labai vertingi.

Šį statusą įgijo Vartotojų teisių institutas ir asociacija Aplinkosaugos koalicija.

Įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų statusą gali savanoriškai gauti tie, kurie nelaikomi lobistais pagal Lobistinės veiklos įstatymą. Tarp jų – ir nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos, religinės bendruomenės bei viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.

Siekdami tapti įtakdariais teisėkūrai, asmenys turi pateikti atitinkamą prašymą per VTEK administruojamą Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS) ir sumokėti vienkartinę 10 eurų valstybės rinkliavą.

Tapę įtakdariais teisėkūrai, asmenys įgija įvairių teisių: jie gali iš įstaigų gauti nuolatinius leidimus patekti į jų patalpas, daug greičiau nei kiti asmenys gauti informaciją iš institucijų apie rengiamus teisės aktų projektus, teikti siūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų, dalyvauti juos rengiant ir patys tokius projektus rengti.

Jiems suteikiama teisė įtikinėti įstaigas ar kitus dalyvaujančius teisėkūroje, dalyvauti posėdžiuose, susitikimuose ir pasitarimuose dėl teisės aktų projektų.

Siekiant užtikrinti viešumą ir skaidrumą, darytą įtaką dėl teisėkūros įtakdariai turi deklaruoti visuomenei kartą metuose per SKAIDRIS. Jų deklaracijos yra viešos. Tokios veiklos nedeklaruojantį asmenį VTEK turi teisę išbraukti iš įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų sąrašo.

Valstybės politikai, tarnautojai ir pareigūnai deklaruoti patirtą įtaką dėl teisėkūros gali savanoriškai. Šias deklaracijas taip pat numatyta viešai skelbti sistemoje SKAIDRIS.

Be įtakdarių, VTEK trečiadienį įregistravo ir aštuonis lobistus. Jais tapo asociacija Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, Lietuvos nacionalinių vežėjų automobiliais asociacija „Linava“, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Pakuotės atliekų perdirbėjų asociacija ir du fiziniai asmenys – advokatų profesinės bendrijos Šenavičius ir partneriai „Response“ vadovas Vytautas Šenavičius bei Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis.

Šie asmenys vykdomą lobistinę veiklą turės deklaruoti per septynias dienas sistemoje SKAIDRIS, tą patį turės padaryti ir jų lobistinę įtaką patyrę valstybės politikai, tarnautojai ir pareigūnai.

Sveikindamas Konstitucijos 28-osioms metinėms skirtos konferencijos dalyvius šalies vadovas siūlė vykstančių Seimo rinkimų kontekste atkreipti dėmesį į iš Konstitucijos kylančius reikalavimus teisėkūrai, ir visų pirma – jos kokybės klausimą.

„Man pačiam teko ne kartą susidurti su nekokybiška teisėkūra. Jau per pirmąsias 12 kadencijos dienų vetavau tris įstatymų pataisas. Nepaisant mano komandos pastangų rasti bendrą kalbą su Seimo nariais, šią kraštutinę priemonę ir vėliau teko dar ne kartą panaudoti“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovas tvirtino, jog iš vetuotų įstatymų didžiąją dalį jis grąžino Seimui „ne iš principinių sumetimų, bet dėl to, kad tiesiog neatitiko teisėkūros kokybės reikalavimų“.

Nekokybiškos teisėkūros problema jau seniai bado akis visiems Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojams.

„Nekokybiškos teisėkūros problema jau seniai bado akis visiems Lietuvos politinio gyvenimo stebėtojams. Priekaištauti Seimui, Vyriausybei, atskiriems ministrams dėl priimamų ir keičiamų teisės aktų gausos tapo savotiška politine ir teisine mada“, – prezidentas sakė kalboje, kurią išplatino Prezidentūra.

G. Nausėda taip pat kritikavo parlamentą, kad nepaisant Konstitucinio Teismo suformuotos oficialios konstitucinės doktrinos vis dar iki galo nenutraukta „ydinga „tradicija“ ypač svarbius klausimus Seime spręsti skubos arba ypatingos skubos tvarka, taip užkertant kelią subalansuotam ir racionaliam sprendimui priimti“.

„Sprendimų ar bent pastangų reikšmingai pagerinti Lietuvos teisėkūros proceso kokybę iki šiol būta gerokai mažiau nei tuščios retorikos. Akivaizdu, kad būtiniems pokyčiams reikalinga stipri politinė valia, tačiau ji randasi pamažu ir nevienodai pasireiškia skirtingose valdžios institucijose“, – savo kalboje teigė šalis vadovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad rengiamų teisės aktų poveikio vertinimas neretai atliekamas formaliai arba iš viso neatliekamas.

„Formalistinis požiūris tampa priedanga teisės aktams, kurie būna neskaidriai suderinti ir tarnauja siauriems interesams, atsirasti. Vis dar matome atvejų, kai įstatymai priimami ar keičiami pagal konkretų atvejį, asmenį ir rinkimų kampanijos logiką, paskubomis, ne tik nediskutuojant su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, bet ir ribojant jų galimybes sureaguoti“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Su tuo susijusi tendencija – ypatingas mūsų parlamento aktyvumas teisėkūros srityje. Esame išskirtiniai visoje Europoje, tačiau vargu, ar tuo galime džiaugtis ir  didžiuotis. Kiekvieną kadenciją Seimas priima vis daugiau įstatymų ir kitų teisės aktų, kas tikrai nepagerina jų kokybės“, – teigė prezidentas.

Vyriausybė tikina, kad netrukus prasidės šios praktikos pokyčiai, dėl teisėkūros ciklo pertvarkymo konsultuojantis su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), viešosios politikos ekspertais. Tuo metu Seimo atstovai didesnių spragų šioje tvarkoje neįžvelgia.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas praėjusią savaitę vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė susirūpinimą, kad, rengiant įstatymų pakeitimų projektus, beveik netiriamas tų pakeitimų galimas poveikis ekonomikai. Daugiausia priekaištų Š. Keserauskas turėjo Seimo nariams, ne ministerijoms.

Jo teigimu, Seimo nariams rengiant įstatymų projektus, aiškinamųjų raštų vietoje, kurioje reikia nurodyti, kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, paprastai tik formaliai nurodoma, kad įstatymo įgyvendinimas įtakos neturės. Tačiau tam pagrįsti jokie konkurencijos, finansinio poveikio vertinimai, pasak Š. Keserausko, nėra atliekami.

„Mums reikia vertinti savo veiksmų poveikį. Neseniai atliktas Valstybės kontrolės tyrimas, kiek priimama teisės aktų. Pasirodo, kad labai daug. Kodėl? Nes dažnam pasirodo, kad jam šovė gera mintis - reikia būtinai padaryti pakeitimą, naują įstatymą, bet poveikio vertinimo nėra. Apskritai, nebūna jokio vertinimo, tik nuoširdus arba apsimestinis tikėjimas, kad viskas bus gerai - tik padarom“, - kalbėjo Š. Keserauskas.

Konkurencijos tarybos narė Jūratė Šovienė kaip ryškų to pavyzdį įvardijo siūlymą steigti valstybines vaistines.

„Aiškinamajame rašte ten, kur turi būti nurodytas poveikis finansams, pasakyta, kad projektams įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. Nereikia finansų steigti valstybines vaistines? O iš kur jie bus - privalomojo sveikatos draudimo, valstybės parama? Jeigu parama, tada vėlgi galbūt reikia derinti su Europos Komisija?“, - svarstė J. Šovienė.

Tiesa, jau užregistravus minėto įstatymo projektą, kurio autoriai yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Ramūnas Karbauskis ir Agnė Širinskienė, dėl galimo vaistinių tinklo veiklos iškreipimo į patį Š. Keserauską ir ūkio ministrą Virginijų Sinkevičių kreipėsi kiti Seimo nariai.

„Seimas net nesutiko kreiptis į Vyriausybę dėl įstatymo projekto išvados. Taip pat negautas Europos Komisijos pritarimas, kuris yra privalomas vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvomis, prieš keičiant reguliavimą, kuris galimai pakeis vidaus rinką ir konkurencinę aplinką“, - teigiama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių pranešime.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė Eltai sakė, kad Š. Keserauskas, priekaištaudamas Seimo nariams, tikriausiai pamiršta paskaityti Konstituciją.

„Seimo nario mandatas yra laisvas, jis turi teisę į bet kokias teisėkūros iniciatyvas. Taigi, mane stebina tokio aukšto valstybės tarnautojo pareiškimai, kad neva turi būti pirmiausia suderinti su kažkuo projektai, o tik paskui registruojami“, - sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.

Jos teigimu, įstatymo projektą dėl vaistinių Seimo nariai registravo atsakingai.

„Be to, tam tikra forma valstybinės vaistinės ir dabar veikia, ir ponui Keserauskui vaistinės, kur valdo valstybė 100 proc. vaistinės akcijų, klausimų nekelia. Tai nelabai suprantu, kodėl kelia išplėsta galimybė ligoninės vaistinėms parduoti vaistus. Sunkiai įsivaizduoju, kad neigiamos įtakos rinkai turėtų konkurencijos išplėtimas, juo labiau, ne visur tinklinės vaistinės pasiekia, ne visur joms apsimoka steigtis“, - stebėjosi A. Širinskienė.

Minimas projektas, jos teigimu, buvo derintas su Sveikatos apsaugos ministerija. Apskritai, anot A. Širinskienės, Seimo nariams tikrai užtenka pagalbos, norint kokybiškai parengti teisės aktus.

„Seimo nariai turi labai daug instrumentų. Jeigu jie pageidauja, gali užsisakyti ir Parlamentinių tyrimų departamente įvairias kitų valstybių praktikos apžvalgas, gali konsultuotis su ministerijų specialistais. Tačiau bandymas nurodinėti Seimo nariui, kad pirma jis turėtų su Konkurencijos taryba derinti, jis, švelniai tariant, keistas yra“, - kalbėjo parlamentarė.

Vis dėlto priekaištų teisėkūros procesui turėjo ir Valstybės kontrolė: atlikusi auditą, šių metų kovą paskelbė išvadą, kad Lietuvos teisėkūra yra neefektyvi.

Auditas parodė, kad veiksmingo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo iki šiol nėra, o neretai pastebima, kad tik priėmus įstatymą išryškėja teisės aktų spragos ir teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės. Nepaisant egzistuojančios formaliosios teisėkūros sistemos, jos realizavimas nėra efektyvus, teigiama audito išvadose.

Pasak Valstybės kontrolės, nekokybiška teisėkūra kuria nereikalingą administracinę naštą tiek verslui, tiek visuomenei bendrai, sudaro prielaidas biudžeto lėšas naudoti neefektyviai, plečia viešojo valdymo institucijų veiklos apimtis, neužkerta kelio korupcijos apraiškoms.

Audito metu taip pat nustatyta, kad į teisėkūros procesą per mažai įtraukiama visuomenė, trūksta viešumo ir skaidrumo.

Po atlikto audito „Teisėkūros procesas“ Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei pertvarkyti poveikio vertinimo ir teisinio reguliavimo stebėsenos sistemas, nustatyti konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką. Siekiant sudaryti sąlygas tobulinti teisėkūros procesą, Vyriausybei taip pat nurodoma užtikrinti duomenų, susijusių su teisėkūros procesu, dokumentavimą, kaupimą ir sisteminimą.

Vyriausybė pripažįsta, kad padėtis nėra gera.

„Galima sutikti su išsakyta nuomone, kad ne visais atvejais, kuomet reikia, tinkamai įvertinamas poveikis aktualiu poveikio vertinimo aspektu, tarp jų ir verslo sąlygoms. Priežastys būna pačios įvairiausios, ir kiekvienu atveju reikalingos skirtingos priemonės tas priežastis šalinti. Todėl planuojama peržiūrėti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo sistemą, siekiant sustiprinti jos veiksmingumą“, - atsakymuose Eltai pripažįsta Vyriausybės kanceliarijos atstovai.

Vis dėlto, pasak jų, minėtos audito rekomendacijos jau pradėtos įgyvendinti.

„Jų praktinis įgyvendinimas prasidėjo dar prieš Valstybės kontrolei parengiant išvadas, nes audito ataskaitoje minimi teisėkūros proceso trūkumai Vyriausybei yra žinomi, ir mes apie tai atvirai ir sąžiningai komunikavome ir valstybės auditoriams. Vyriausybės tikslas - nuosekliai ir sistemiškai tobulinti teisėkūros procesą, išvengiant neefektyvių ir neveiksmingų procesų, todėl viską darysime kelis kartus pasvėrę ir pamatavę“, - tikinama atsakymuose.

Pasak Vyriausybės atstovų, šiuo metu jau parengtas Viešųjų konsultacijų metodikos projektas ir šios metodikos praktinio taikymo gairės. Metodika parengta atlikus Lietuvos ir užsienio šalių viešųjų konsultacijų praktikos analizę ir susisteminus įvairiose institucijose vykusių bandomųjų viešųjų konsultacijų medžiagą.

Taip pat parengtas paskesniojo/baigiamojo (ex-post) vertinimo modelis, pritaikytas Lietuvos teisinei sistemai ir skirtas įvertinti priimtų sprendimų faktinius padarinius ir išsiaiškinti, kodėl kilo būtent tokie padariniai.

Pastarasis įrankis, anot Vyriausybės, turėtų pakeisti neveiksmingą teisinio reguliavimo stebėsenos priemonę, kurią gana išsamiai analizavo Valstybės kontrolė. Artimiausiu metu Vyriausybės kanceliarija kartu su Teisingumo ministerija pradės viešąsias konsultacijas dėl siūlomo ex-post vertinimo modelio.

Seimo kanceliarija Eltai pateiktuose atsakymuose pažymėjo, kad „neturi informacijos apie Konkurencijos tarybos narių nuomones, todėl negali jų vertinti“, tačiau detalizavo, kokia yra Seimo narių ir Seimo narių grupių parengtų įstatymų projektų teikimo tvarka.

Seimo kanceliarijos atsakymuose pažymima, kad kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyti ir numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu, taip pat galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.

Sunkiai prognozuojama

Teisėkūra – labai rimtas, daug patirties ir kompetencijų reikalaujantis procesas. Jame kiekybė tikrai nereiškia kokybės, tad ar tikrai tai tinkamas parlamentarų darbo matas?

Reikia pripažinti, kad Lietuvoje turime išties rimtą problemą dėl teisės aktų keitimų ir naujų projektų gausos. Jau beveik tris dešimtmečius esame nepriklausomi, o teisėkūros procesas mūsų valstybėje vis dar labai aktyvus. Pavyzdžiui, vien praėjusiais metais Seimas priėmė 863 įvairaus pobūdžio teisės aktus. Į pavasario sesiją susirinkusiems parlamentarams Vyriausybė siūlys svarstyti ir patvirtinti 396 įstatymų projektus. Šį teisėkūros planą dar papildys Prezidentės, pačių Seimo narių iniciatyvos, tad, galima tikėtis, galutiniai skaičiai bus neįtikėtinai dideli.

Kodėl tai problema? Pirmiausia, tai reiškia, kad mūsų teisinė bazė yra labai nestabili ir sunkiai prognozuojama. Tai tikrai nėra geras signalas piliečiams ir investuotojams. Pastebiu tendenciją, kad, teikiant pasiūlymą dėl konkretaus pakeitimo, retai gilinamasi į visą sistemą, plačiau analizuojamas būsimo pakeitimo poveikis, parengiamos alternatyvos, atliekama išsami išlaidų ir naudos analizė.

Kita problema – labai detalūs pagrindiniai teisės aktai. Norime apibrėžti ir aprašyti kiekvieną žingsnį. Vis dėlto daug dalykų galima nustatyti antriniais, įstatymus lydinčiais teisės aktais: Vyriausybės nutarimais, ministrų įsakymais ir pan. Pasaulis keičiasi taip greitai, kad labai sunku numatyti, ar šiandien aktualūs dalykai bus tokie pat svarbūs po kelerių metų, todėl nereikėtų pagrindinių įstatymų apraizgyti detalėmis, procedūrų aprašymais. Vėliau norint jas net ir minimaliai pakeisti, reikia įveikti visą teisėkūros procesą. Tai užtrunka labai ilgai, Seimas apkraunamas darbu, lieka mažai laiko ir resursų rimtiems pokyčiams įvertinti.

Trūksta pasitikėjimo

Teisės aktų detalumas ir gausa parodo, kad esame "legalistinė" valstybė. Norėtume būti šiauriečiai, bet savo administracine praktika esame tikrų tikriausi kontinentinės Europos atstovai su, deja, vis dar ryškiu posovietinės kultūros prieskoniu.

Iš esmės nepasitikime savo piliečiais. Manome, kad jeigu paliksime bent mažiausią landą, tai pro ją visi ir bandys pralįsti. Kartais taip ir nutinka. Vis dėlto mūsų visuomenėje labai trūksta pasitikėjimo vieni kitais ir tą pasitikėjimą turime kurti bei deklaruoti visais lygiais. Tai tikrai atsipirks.

Norėtume būti šiauriečiai, bet savo administracine praktika esame tikrų tikriausi kontinentinės Europos atstovai su, deja, vis dar ryškiu posovietinės kultūros prieskoniu.

Šiaurės šalyse, anglosaksiškose valstybėse per metus priimtų teisės aktų skaičiai yra pastebimai mažesni. Pavyzdžiui, Airija per metus patvirtina apie 200 teisės aktų, Norvegija – apie 150, Danija – 200–300. Šios valstybės žymiai daugiau dėmesio skiria analizei, poveikio vertinimui, diskusijoms su visuomene, plataus partijų konsensuso paieškai. Tai duoda savo vaisių. Taip parengtus teisės aktus reikia rečiau koreguoti, keisti.

Kitas svarbus aspektas – išlaidų ir naudos analizė. Ne vienas ekonomistas mini, kad tokia analizė Lietuvoje praktiškai neatliekama, nors turėtų būti privaloma. Noriu priminti, kad ji yra įteisinta dar 2003 m., Vyriausybei patvirtinus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką. Ji numato, kad, rengiant teisės aktų projektus, būtina analizuoti jų poveikį ne tik atitinkamai reguliavimo sričiai, bet ir valstybės finansams, piliečių ir institucijų administracinei naštai, ekonomikai, viešojo valdymo ir teisinei sistemai, socialiniai aplinkai.

Kodėl tokia analizė neatliekama? Tai lemia kelios priežastys. Visų pirma, nėra politinės paklausos – to retai prašo Vyriausybė, Seimas. Be to, ministerijose trūksta kompetencijų ir resursų tokį vertinimą atlikti, taip pat trūksta gebėjimų išnagrinėti ir įvertinti pateiktas alternatyvas bei jų kokybę.

Ne kiekybiniai rodikliai

Teisėkūra neturėtų užgožti ne mažiau svarios funkcijos – parlamentinės kontrolės. Ir čia Seimo nariai galėtų būti kur kas veiklesni. Kalbu ne apie paviršutinišką įstatymų įgyvendinimo stebėseną, ataskaitų analizę ir formalų rankų pakėlimą už ar prieš. Kalbu apie aktyvų Seimo komitetų dalyvavimą formuluojant rekomendacijas ir pasiūlymus dėl jam atskaitingų valstybės institucijų veiklos, jų metinių ataskaitų vertinimą.

Tikrai galėjome išvengti situacijos dėl LRT, jeigu parlamentinė kontrolė būtų vykdoma nuosekliai. Panagrinėjus teikiamas veiklos ataskaitas tampa aišku, kad Seimo nariams sunku kontroliuoti įstaigų veiklos kokybę – ataskaitos didelės apimties, veiklos prioritetai labai abstraktūs, rezultatai sunkiai pamatuojami, daugeliu atveju veiklos vertinimo rodikliai visai nesuformuluoti.

Fokusuojamasi į rutinines veiklas ir tampa nebeaišku, ko mes tikimės iš atskaitingų valstybės institucijų, kaip matuosime jų sėkmę, už ką skatinsime ar bausime. Tai sritis, kuri reikalauja neatidėliotino dėmesio.

Seimo veiklos vertinimo kokybė nusipelno gilesnės diskusijos, siekiant teisėkūrą vertinti ne kiekybiniais, o kokybiniais rodikliais.

„Verslo žinios“ rašo, kad, anot pataisų kritikų, pakeitimai nepadidins registruotų lobistų skaičiaus, o teisėkūros procesas netaps skaidresnis.

Bet kuriai interesų grupei svarbiausias dalykas yra informacija ir jos pasiekimo greitis. Tai, kad esi registruotas lobistas, o ne įmonės, organizacijos, asociacijos atstovas, šiandien neturi įtakos informacijos gavimo procesui ar greičiui, o atsiskaityti ir deklaruoti įtakos darymą reikia tik lobistams. Jei lobistai gautų informaciją anksčiau nei kiti, tikėtina, kad jie tikrai registruotųsi, nes tai taptų jų pranašumu prieš kitas interesų grupes“, - sako lobistas, bendrovės „Vento Nuovo“ partneris Arnas Marcinkus.

Lietuvos pramonininkų asociacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad ne pelno organizacijos yra aktyviausiai teisėkūroje dalyvaujanti visuomenės dalis, tačiau siūlomi pakeitimai nepadarys šių procesų skaidresnių ir kokybiškesnių, priešingai - sumažės visuomeninė teisėkūros kontrolė.