-
Sunku patikėti: Celofanas „Rasos“ gimnazijoje sveikino abiturientus 105
Kaune tokia bėda su autoritetais?
Feisbuke sklinda vaizdai, kuriuose užfiksuotos įvairios šios gimnazijos abiturientų atestatų įteikimo šventės akimirkos.
„Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijos 12-okų išleistuvėms sveikinimo kalbą „serviruoja“ labai spalvinga persona. Tikiu, jog ten sėdintys jauni žmonės supranta šio asmens daroma žalą ypač sunkiu pandemijos laikotarpiu ir nepasiduoda provokacijoms“, – socialiniame tinkle, pasidalijęs vaizdu su minėtu išleistuvių momentu, pasisakė vienas kaunietis.
Kultūros ministras Simonas Kairys taip pat neslėpė nusivylimo ir nuostabos dėl šio įvykio.
„VDU „Rasos“ gimnazija išleistuvių proga išleidžia į tribūną Celofaną. Direktorius prašė nepolitikuoti, bet minėto veikėjo kalba net baisesnė už politikavimą. Mano Alma Mater VDU, gimnazija, kurioje ne kartą esu buvęs, kas darosi?! Čia taip norima įkvėpti jaunuolius? Kaune tokia bėda su autoritetais? Tarp visų moksleivių tėvų nebuvo nei vieno, kuris bent su teisėsauga neturėtų problemų?“ – klausė S. Kairys.
Čia taip norima įkvėpti jaunuolius? Kaune tokia bėda su autoritetais?
Abituriento tėvas
„Rasos“ gimnazijos direktorius Artūras Sakalauskas portalui kauno.diena.lt patvirtino, kad A. Kandrotas sakė kalbą per išleistuves. Jos vyko šiandien, ketvirtadienį.
„Jis yra vieno mūsų abituriento tėvas. Jo sūnus baigė mūsų mokyklą“, – teigė A. Sakalauskas.
Kodėl būtent šiam vyrui suteiktas žodis? „Tai su politika niekaip nesusiję. Tiesiog ta moteris, kuri turėjo kalbėti, atsisakė paskutinę minutę. Užtai auklėtojos pasiūlė kitam tėvui. Net nežinau, ar auklėtojos pasiūlė, ar jis pats pasisiūlė. Politikos jo kalboje nebuvo“, – užtikrino gimnazijos vadovas.
Feisbuko nuotr.
Paklaustas apie nusikalstamą A. Kandroto praeitį, A. Sakalauskas svarstė, kad jis savo nuosprendžius jau atsėdėjęs. Tačiau priminus, kad šiuo metu nagrinėjamos trys jo bylos, direktoriaus tik pakartojo: „Su politika, sakau, čia nesusiję“.
Ateityje, svarstė A. Sakalauskas, „reikės cenzūruoti, kas kalba“. Jis pridūrė, kad paprastai nesikiša į kalbėtojų parinkimą.
A. Kandrotas buvo vienintelis per šventę pasisakęs tėvų atstovas. „Nu jo, gal čia negerai išėjo“, – pokalbio pabaigoje pripažino gimnazijos vadovas. Jis teigė, jeigu būtų žinojęs visus faktus apie šį kalbos sakytoją, „ko gero“ nebūtų sutikęs su tokia kandidatūra. „Smulkmenų nežinau, bet žinau, kad jis šiuo metu yra ant bangos“, – dėstė direktorius.
Aiškinasi aplinkybes
Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Dovilė Kaminskė teigė, kad mokyklos savarankiškai organizuoja renginius.
„Kaune veikia per 60 mokyklų ir kiekviena iš jų savarankiškai organizuoja savo renginius, ruošia scenarijus bei programas. Diplomų įteikimo šventės – taip pat ne išimtis. Miesto pozicija šiuo atveju yra gana aiški – atsikratyti to „senojo palikimo“ ir vengti pigaus politikavimo bei agitacinių, populistinių pasirodymų prieš mokinių auditoriją. Suprantama, kad tokiuose renginiuose nepageidaujami ir prieštaringai vertinami asmenys“, – sakė D. Kaminskė.
Anot jos, savivaldybė šiuo atveju aiškinasi „galimai įvykusio akibrokšto aplinkybes“. „Kol kas pirminė informacija yra tokia, kad renginio metu tarti žodį neplanuotai paprašė vieno iš abiturientų tėvas, kurio kalba nebuvo iš anksto numatyta“, – komentavo atstovė.
Teistas ir teisiamas
Kaunietis A. Kandrotas už finansinius nusikaltimus jau yra teistas ir šiuo metu vėl teisiamas. Kauno apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamos trys su juo susijusios bylos.
„Kauno diena“ rašė apie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pradėtus ikiteisminius tyrimus, kuriuose šešėlinė prekyba naftos produktais vykdyta, panašu, prisidengiant ties bankroto riba balansuojančiomis įmonėmis.
Daugiau nei 5 tūkst. tonų dyzelino ir daugiau nei 700 tūkst. eurų nesumokėtų mokesčių valstybei – tokia įtariama A.Kandroto nusikalstamos schemos kaina minima bent jau vienoje byloje. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A.Kandrotas į nusikalstamą veiką, manoma, įtraukė ir daugiau asmenų.
Panašių aferų modelis tyrėjams gana gerai žinomas. Degalai perkami, tarkime, Vokietijoje su nuliniu pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifu. Deklaruojama, kad parduoti degalai buvo, tarkime, Rumunijoje. Tačiau tiriant tokio tipo aferas tampa aišku, kad jokių rumunų nėra, kad greičiausiai degalai buvo parduodami Lietuvoje. Šešėlinio versliuko uždarbis – valstybei nesumokėti mokesčiai, kadangi tai sudaro kone pusę degalų kainos, tai ir dalytis, akivaizdu, yra ką, mat įsigytų degalų kiekiai skaičiuojami dažniausiai tonomis.
„Jei susimokėtų mokesčius, jiems nieko neliktų, o jie parduoda kažkam nemokėdami mokesčių. Tas kažkas parduoda jau su priskaičiuotais mokesčiais ir atsiskaito su jais. Kadangi pagrindinę kainą ir sudaro PVM bei akcizas. Tie pinigai nemaži, dalytis turbūt yra ką“, – apie nusikalstamą modelį ir iš to uždirbamus pinigus „Kauno dienai“ yra sakęs prokuroras O.Vasiliauskas.
Šiam kauniečiui teko ragauti ir laisvės atėmimo įstaigos duonos. Apklausų metu A.Kandrotas tyrėjams yra prisipažinęs, kad 2014 m. pradžioje, jam atliekant bausmę pataisos namuose, pasiekė informacija, jog yra parduodama įmonė „Stelažai LT“. Kalint Pravieniškėse, gali būti, ir kilo idėja minimą įmonę panaudoti galimai nusikalstamam šešėliniam degalų verslui.
-
(Ne)laukta atomazga: plačiai nuskambėjusi dvikova persikėlė į teismą 7
Kaltės nepripažįsta
Šis konfliktas buvo plačiai aprašytas žiniasklaidos po to, kai apie jį pranešė Policijos departamentas. Tačiau kuo viskas baigėsi po pusmetį užtrukusio ikiteisminio tyrimo buvo nutylėta.
Ši byla, kurioje S.Lemziakovui pareikštas kaltinimas per šešiolika minučių padarius tris nusikaltimus, buvo perduota Kauno apylinkės teismui tyliai – paslapčia nuo žiniasklaidos.
51-ų S.Lemziakovas, prieš baigiant karjerą policijoje vadovavęs Garliavos nuovadai, kaltinamas pernai gegužės 14-osios rytą prie pašalinių žmonių įžūliai elgęsis Raudondvario plente: per dėl vairavimo kilusį konfliktą tyčia vieną kartą dūręs peiliu kitam vairuotojui į šlaunį, padarydamas joje durtinę-pjautinę žaizdą, paskui parvertęs nukentėjusįjį ant variklio dangčio ir viena ranka spaudęs jo kaklą, o kita bandęs suduoti, t.y. sutrikdęs viešąją tvarką, padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sugadinęs svetimą turtą – įlenkęs variklio dangtį.
Pagarsinus teisme šį kaltinamąjį aktą, S.Lemziakovas savo kaltės nepripažino. Ir teigė duosiąs parodymus tik po visų proceso dalyvių apklausos.
S.Lemziakovas teigė tramdęs kelių erelį peiliuku, skirtu saugos diržams po avarijos nupjauti, nors turėjo tada ir savigynai išduotą šaunamąjį ginklą.
Nukentėjusiojo versija
27-erių metų nukentėjusysis, deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajono savivaldybėje, teigė, kad incidentas įvyko, jam persirikiuojant sankryžoje, kai kažkur skubėjęs teisiamasis bandė jį aplenkti. Ir tai padaręs sustojo, sustabdydamas ir visą eismą. Iš jo gestikuliacijos nukentėjusysis teigė supratęs, kad ir jam reikia sustoti. O tai padarius ir priėjus prie teisiamojo, šis jam pareiškė, kad jis praras teisę vairuoti automobilį, nes viskas nufilmuota.
Nukentėjusiojo teigimu, teisiamasis jam neprisistatė ir nieko apie savo pareigas nesakė. Po savo pareiškimo – apsisukęs ir nuėjęs. Nukentėjusysis teigė sekęs jam iš paskos, nes norėjo pažiūrėti vaizdo registratoriaus įrašą, apie kurį užsiminė teisiamasis. Tačiau, pasilenkus prie šio automobilio, teisiamasis jam trenkė plaštaka į smakrą. Ir necenzūriniais žodžiais liepė eiti iš čia. O paskui dar ir pastūmė. Anot nukentėjusiojo, jiems stovint veidu į veidą, jis staiga pajuto dūrį į šlaunį ir pamatė bėgantį kraują. Vėliau nualpo. O kai po kurio laiko atsigavo, pamatė teisiamąjį, kuriam buvo sakęs, kad ir jo automobilyje yra vaizdo registratorius, prie savo "Audi A4".
Prašo penkiaženklio atlygio
Anot nukentėjusiojo, puolus teisiamojo link, ketinančio įlįsti į jo automobilį, šis jį sugriebė ir parvertė ant "Audi" variklio dangčio. O paskui pradėjo smaugti.
Pavykus išsilaisvinti, nukentėjusysis teigė pradėjęs stabdyti pravažiuojančius automobilius. Vienam sustojus ir jo vairuotojui beišlipant jam padėti, teisiamasis šiam liepęs važiuoti, teigdamas, kad nieko neatsitiko.
Tada nukentėjusysis nušlubčiojo greta esančios parduotuvės link. O netrukus pasigirdo ir atskubančių policijos, kurią, jo manymu, iškvietė incidento liudytojai, automobilių sirenos.
Nukentėjusysis prašo priteisti iš S.Lemziakovo 13 tūkst. eurų moralinį atlygį. Ir 100 eurų už jo "Audi" variklio dangčio įlenkimą, nes likusius 271 eurą už automobilio apgadinimą jam jau sumokėjo draudimo kompanija.
Nukentėjusiojo teigimu, teisiamasis jam neprisistatė ir nieko apie savo pareigas nesakė.
Kaltinamojo versija
Kaip S.Lemziakovas teisinsis teisme, neaišku. Tačiau kilus ažiotažui po to, kai Policijos departamentas pranešė apie šį incidentą, jis žiniasklaidai teigė tramdęs tada kelių erelį, kuris pats išprovokavo konfliktą ir agresyviai elgėsi, dėl ko teko nuo jo gintis.
Kaip tada teigė S.Lemziakovas, šis incidentas įvyko jam skubant tą rytą darbo reikalais į Raudondvarį specialiais ženklais pažymėtu Kauno rajono savivaldybei priklausančiu automobiliu.
Viskas prasidėjo nuo to, kad netikėtai prieš jį išsuko jokio posūkio nerodęs "Audi", kuris ėmė nardyti tarp automobilių, vairuodamas chuliganiškai ir keldamas pavojų. Jis pradėjęs šiuos pažeidimus filmuoti tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi. Pamatęs jo žymėtą automobilį ir supratęs, kad yra filmuojamas, kelių chuliganas ėmė rodyti nepadorius gestus ir dar pavojingiau važiuoti, todėl pradėjo formuotis spūstys. S.Lemziakovas teigė tada sustojęs ir laukęs, kol kelių erelis pravažiuos, nes jau buvo jį pralenkęs. Tačiau šis privažiavo prie jo automobilio. Pasak S.Lemziakovo, tada jis prie kelių chuligano priėjęs, prisistatęs ir pasakęs, kad užfiksavo jo pažeidimus ir perduos medžiagą policijai. Nors iš pradžių neketino turėti su juo jokio kontakto.
Turėjo ir ginklą
Anot S.Lemziakovo, po jo žodžių apie nufilmuotus pažeidimus kelių chuliganas iššoko iš savo automobilio ir bandė nuplėšti jo tarnybiniame automobilyje esantį vaizdo registratorių.
Prasidėjus grumtynėms, S.Lemziakovas teigė atkreipęs dėmesį, kad oponentas kažko ieško savo kišenėse. Ir teigė pasakęs šiam, kad jis turi teisę gintis ir įspėjęs, kad nenutraukus savo veiksmų, jam skaudės. Oponentas atkirtęs, kad nereikia jo gąsdinti ir toliau elgėsi agresyviai.
S.Lemziakovo teigimu, galiausiai jis dūręs kelių chuliganui rankoje laikytu peiliuku, kurio paskirtis – nupjauti po avarijos saugos diržus. O laikęs tuo metu šį rankoje, kaip atgrasymo priemonę. Ir dūręs juo į šlaunį, kad labai nepakenktų, tačiau skausmą pajutęs oponentas – apsiramintų.
Vėliau S.Lemziakovas teigė iškvietęs jam greitąją ir pranešęs apie incidentą policijai. Tuo metu jis turėjo su savimi ir savigynai išduotą šaunamąjį ginklą. Tačiau apie jo panaudojimą net nesvarstė.
Pateikiant šią S.Lemziakovo versiją, buvo teigiama, kad jo tramdytas kelių chuliganas jau trylika kartų baustas administracine tvarka.
Iškalbingi klausimai
S.Lemziakovo byla buvo perduota teismui po to, kai policija paprašė atsiliepti šio incidento liudytojus. Jų šioje byloje – 38.
Byla dėl karantino Kauno apylinkės teisme buvo įstrigusi daugiau kaip septynis mėnesius, o dabar paskelbta nežinia kiek truksianti pertrauka.
Antradienį S.Lemziakovo byloje, įstrigusioje dėl karantino Kauno apylinkės teisme jau daugiau kaip septynis mėnesius, paskelbta nežinia kiek truksianti pertrauka. Ją nagrinėjanti teisėja Liuba Kymantienė patenkino S.Lemziakovo advokato prašymą skirti nukentėjusiojo automobilio vaizdo registratoriaus technologijų ekspertizę.
Tarp keliolikos ją atliksiančiam Lietuvos teismo ekspertizės centro skaitmeninės informacijos ekspertui užduotų klausimų yra ne tik prašymas pagerinti vaizdo kokybę, bet ir klausimai, ar galima pašalinti atskirus failus ir pakeisti jų eiliškumą, ar buvo jie pašalinti ir, ar vaizdo registratorius galėjo išsijungti savaime?