„Trumpi, bet filmai: Lietuviškos istorijos 1“ seansas Klaipėdoje – rugsėjo 2 d. 19 val.

Kodėl taip sunku mylėti? Ar androidas gali tapti žmogumi? Ir kaip gi nutinka, kad stojiškai pakelti galima tiek daug – tik ne didžiąsias šventes su savo artimaisiais? Tai – tik keletas klausimų, kuriuos žiūrovams kelia šios programos filmai: jautrūs, ironiški ir skausmingai realistiški.

Programoje: „Techno, Mama“ (rež. Saulius Baradinskas), „Ieva“ (rež. Vytautas Plukas, Domas Petronis), „Pelkė“ (rež. Klementas Leonas Davidavičius), „Pirmas sekmadienis po pirmos pilnaties“ (rež. Greta Griniūtė), „Apklausa“ (rež. Urtė Sabutytė).

„Trumpi, bet filmai: Lietuviškos istorijos 2“ seansas Klaipėdoje – rugsėjo 16 d. 19 val.

Programoje bus visko – juoko pro ašaras, meilės paieškų, nostalgiškų jaunystės prisiminimų, įtampos ir tikros dramos. Kiekvienam pagal skonį. Pradedantys režisieriai išbando žanrinio kino galimybes: trilerį, socialinę dramą, komediją. Tai Lietuvos kine nėra įprasta ir būtent dėl to tik dar įdomiau.

Bus rodomi filmai „Viskas gerai“ (rež. Jorūnė Greičiūtė), „Aš buvau Maksas“ (rež. Lukas Kacinauskas), „Miegamasis rajonas“ (rež. Vytautas Katkus), „Tėtušis“ (rež. Justas Ramanauskas), „Paskutinis kartas“ (rež. Rinaldas Tomaševičius).

Kino seansai Klaipėdoje vyks LNDM Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33). Kino seansai – nemokami, tačiau vietų skaičius ribotas, todėl rekomenduojama atvykti anksčiau. Visi filmai bus rodomi su angliškais subtitrais.

Nuo rugsėjo 22 d. abi programas bus galima išvysti ir „Žmonės Cinema“ namų kino platformoje.

2022 m. Nacionalinio konkurso rėmėja – asociacija LATGA.

Konkursinėse programose šiemet varžėsi 39 kūriniai iš Lietuvos ir pasaulio.

Paskelbus nugalėtojus, festivalis tęsiasi iki sausio 18 dienos, o jį papildys specialioji nugalėtojų programa.

„Grand Prix“ apdovanojimą pelnė Olgos Lucovnicovos dokumentinis trumpasis filmas „Dėdė Tudoras“ (Belgija, Vengrija, Portugalija, Moldova). Šioje istorijoje po 20–ies metų tylos režisierė sugrįžta į prosenelių namus, kur kadaise išgyveno visam gyvenimui atmintyje įsirėžusią traumą.

G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Geriausiu tarptautinės konkursinės programos filmu tapo režisieriaus Sebastiano Mulderio dokumentinis trumpasis filmas „Naya. Miškas turi tūkstantį akių“ (Olandija).

Vaizdo kameros jame seka vilkę Naya, kuri iš gimtosios Vokietijos per Nyderlandus keliauja į Belgiją. Ji tampa vis žinomesnė ir matomesnė, kol palaipsniui šis dėmesys jai tampa pavojingas.

Režisierės Urtės Sabutytės filmas „Apklausa“ buvo pripažintas geriausiu nacionalinės konkursinės programos filmu. Filmo istorija nukelia į 2000–uosius – jauna prokurorė Aleksandra tiria prekybos žmonėmis bylą, o žiūrovas kartu su ja dalyvauja dviejose apklausose su provokuojančiu įtariamuoju ir teisėsauga nepasitikinčia nukentėjusiąja.

Specialiojo žiuri paminėjimo šiemet nusipelnė režisierių Victorios Lafaurie (Viktorijos Lafari) ir Hectoro Alboukero (Hektoro Albukerio) vaidybinis filmas „Lu kaimynas“ (Prancūzija) – istorija apie septyniolikmetį Vladimirą ir jo slapčia įsimylėtą kaimynę Lu. Jai nusprendus išsikraustyti pas dešimčia metų vyresnį vaikiną, Vladimiras mėgina nugalėti savo pavydą ir jai padėti.

G. Skaraitienės / BNS nuotr.

Festivalio filmus žiūrovai iki sausio 18 dienos dar gali išvysti kino teatruose Vilniuje ir Klaipėdoje arba „ŽMONĖS Cinema“, „GO3“, „Cgates“, „Skalvijos“ virtualiose namų kino platformose. Informaciją apie filmus ir jų rodymo vietas galima rasti adresu www.filmshorts.lt.

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse, šiemet jis vyksta 15 kartą.

Jis vyks aštuoniuose Lietuvos miestuose ir keturiose namų kino platformose.

„Festivalis šiemet pasiūlys ir meilės istorijų, ir šiurpu krečiančios realybės atspindžių, ir subtilios komedijos, ir nuotaikingos animacijos mažiausiems“, – teigia organizatoriai.

Lietuviškų filmų konkursinėje programoje varžysis dešimt darbų, žiūrovų patogumui jie suskirstyti į dvi nacionalines programas.

Tarptautinės konkursinės programos filmai suskirstyti pagal temas: „Scenos iš šeimyninio gyvenimo“ nagrinės šeimos ir artimųjų santykius, „Išsiilgę meilės“ atskleis įvairiausias meilės formas bei svarstys, ko gi reikia jai išsaugoti. Programa „Be išeičių, išskyrus vieną“ žiūrovo klaus, ar mes tikrai visuomet norime tas išeitis rasti, o „Pakeliui“ filmai paskleis vilties jausmą.

Festivalis šiemet pasiūlys ir meilės istorijų, ir šiurpu krečiančios realybės atspindžių, ir subtilios komedijos, ir nuotaikingos animacijos mažiausiems.

Programos „Dėmesio!“ pagrindinės žvaigždės bus buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bei COVID-19, programos „Pavojingas ruožas“ filmus lydės grėsmės nuojauta.

Retrospektyvų gerbėjams sudaryta režisieriaus Lauryno Bareišos trumpųjų filmų programa.

Festivalio rengėjai pranešė šiemet išpildę seną svajonę – pristatyti komedijos filmų programą.

Vilniaus tarptautiniame trumpųjų filmų festivalyje taip pat svečiuosis festivalis „Kreivės“, pristatysiantis geriausius savo filmus LGBTQ+ temomis. Programa „Kai susitinka istorijos“ kvies naujomis akimis pažvelgti į migruojančių žmonių gyvenimus, o „Europos istorijos“ atskleis, kokios temos šiandien aktualiausios jaunajai žemyno kūrėjų kartai.

Vaikams siūloma programa „Animaciniai nuotykiai“.

Penktadienį Vilniuje ir Šiauliuose, o šeštadienį Klaipėdoje vyks vienas populiariausių festivalio renginių – „Kino naktis“. Septyniolikos filmų programa truks penkias valandas.

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis vyks sausio 12–18 dienomis kino teatruose Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, Gargžduose, Tauragėje ir „ŽMONĖS Cinema“, „GO3“, „Cgates“, „Skalvijos“ virtualiose namų kino platformose.

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse.

Vienas ryškiausių kino industrijos renginių Baltijos regione „Baltic Pitching Forum“ šiemet vyks spalio 7–9 dienomis Vilniuje. Pernai sėkmingai į virtualiąją erdvę persikėlęs forumas šį rudenį kvies atrinktus dalyvius iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos vėl susitikti gyvai ir tris dienas kartu su ekspertais tobulinti savo filmų projektus bei jų pristatymo įgūdžius. Svečio teisėmis renginyje dalyvaus ir trys projektai iš Švedijos, o dalis programos bus prieinama visiems kino profesionalams.

Jau devintą kartą vyksiančio „Baltic Pitching Forum“ (BPF) organizatoriai džiaugiasi kasmet sulaukiantys vis daugiau filmų paraiškų ir sako, kad pandemijos metu trumpametražis kinas tapo dar populiaresnis.

„Forume kasmet galima pajusti pulsą, kuo šiuo metu gyvena kino kūrėjai, kokios temos vyrauja ir yra svarbios. Kadangi trumpametražių filmų kūrimo procesas užtrunka ne taip ilgai, kaip pilno metro, režisieriai gali greičiau atliepti aktualias temas, o mes, kino industrija – pastebėti tendencijas,“ – dalijasi „Baltic Pitching Forum“ ir lietuvių trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė.

Organizatorių nuotr.

Jos teigimu, praėjusių metų virtualusis formatas renginiui atvėrė platesnes galimybes, todėl ir šiemet dalis programos, įskaitant vystomų filmų projektų pristatymus, bus prieinama industrijos profesionalams visame pasaulyje, o detalesnė informacija apie papildomas paskaitas ir lektorius pasirodys rugsėjo viduryje.

Dvylika projektų varžysis dėl pagrindinių prizų

Spalį forumo metu bus pristatyti atrankos komisiją sužavėję būsimų filmų projektai. Pasak organizatorių, vieni pagrindinių atrankos kriterijų – projektai turi būti skirti tarptautinei auditorijai, turėti potencialą koprodukcijai ir stiprų prodiuserinės kompanijos užnugarį.

„Mums rūpi, kad projektas būtų įgyvendintas, todėl siekiame, kad forumo metu filmas atrastu naujas finansavimo ir prodiusavimo galimybes. Žinoma, atrankos komisija atsižvelgia ir į kūrėjo braižą, patirtį, ieško išskirtinių, kitokį požiūrio kampą turinčių filmų. Šiemet atrankoje dalyvavusiose paraiškose vyravo klimato krizės, pandemijos, žmogaus ryšio su gamta ir jį supančia aplinka, santykių temos,“ – pasakoja R. Daugėlaitė-Cegelskienė.

Organizatorių nuotr.

Atrinktų dalyvių renginio metu laukia asmeninės scenarijaus konsultacijos, viešojo kalbėjimo meistriškumo pamokos, paskaitos apie filmų pardavimus ir viešinimą bei vystomų filmų projektų pristatymo sesijos industrijos profesionalams, kurių metu bus renkami šių metų „Baltic Pitching Forum“ nugalėtojai.

Estijai rudenį forume atstovaus animacija „Schrödinger“ (rež. Sergei Kibus, prod. Kadriann Kibus) bei dviejų BPF alumnų vaidybiniai projektai – „Buddy Horror“ (rež. Oskar Lehemaa) ir „Weight of Light“ (rež. Anna Hints, prod. Evelin Penttilä ir Johanna Maria Paulson).

Iš Latvijos renginyje dalyvaus BPF alumno animacinis projektas „A Thread“ (rež. Kristina Tverdohleba, prod. Thom Palmen), vaidybinis filmas „A Crack“ (rež. Ieva Norvele, prod. Aija Bērziņa) ir šiemet scenarijų tobulinimo rezidencijoje „Baltic Shorts Residency“ plėtotas vaidybinis projektas „Big Loop - Small Loop“ (rež. Žanete Skarule, prod. Alise Rogule).

Lietuvą reprezentuos būsimi vaidybiniai filmai „Isolation“ (rež. Ieva Veiverytė, prod. Justė Michailinaitė), „Reminiscence“ (rež. Kristijonas Dirsė, prod. Liucina Mackialo) ir animacija „Champion“ (rež. Tomas Mitkus, prod. Vaida Nedzinskaitė-Mitkė).

Organizatorių nuotr.

O svečiai iš Švedijos pristatys tris vaidybinius projektus: „22 Hours“ (rež. Peter Altman, prod. Viktor Axberg), „Anise Underground“ (rež. John Paul Bichard, prod. Felicia Bichard) ir „Yellow Grass“ (rež. ir prod. Linn Markussen).

Forumo metu projektus vertins tarptautinė ekspertų komisija, kuri dviejų geriausių filmų komandas apdovanos kvietimais į svarbius Europos trumpametražių filmų forumus: nugalėtojai turės galimybę prisistatyti 2022 m. didžiausio pasaulyje trumpametražių filmų festivalio Klermono-Ferano metu vykstančiame koprodukcijos forume „Euro Connection“ (Prancūzija) ir Turino trumpųjų filmų mugės metu organizuojamame renginyje „You Only Pitch Twice“ (Italija).

Patyrusių prodiuserių bendradarbiavimą su augančiais kino talentais skatins „Kūrybiškos Europos“ MEDIA skyrių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje inicijuotas ir įsteigtas dar vienas prizas – 1000 eurų vertės Baltijos šalių prodiuserių MEDIA apdovanojimas, kuris atiteks Baltijos šalių prodiuserių komisijos išrinktam geriausiam filmo projektui.

Trumpieji filmai, lyginant juos su ilgametražiais, rodos, visada priversti būti traktuojami kaip kažko stokojantys, apriboti, ne tokie tobuli. Tačiau, atsigręžus į kino istoriją, – kiekviename svarbiame etape trumpametražiai yra patogi eksperimentavimo forma, jie dalyvauja gimstant naujam stiliui ar kalbos savitumo paieškose. Nuo pirmų brolių Liumjerų filmų, iki siurrealistinio kino ir avangardo, struktūralistų filmų su Jono Meko dienoraščiais ir t.t. – trumpasis filmas visur pirmasis praplėsdamas įvairius kino kanonus.

Šiuolaikinis kinas, kaip ir visuomenė, veikiami technologijų, patiria dideles permainas. Šiandien filmus kurti yra daug lengviau nei bet kada, o trumpi vaizdo įrašai seniai tapę kiekvieno kasdienybe. 13-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis į konkursines programas įtraukė visą minėtą jų įvairovę. Festivalio šūkis: "Trumpi, bet filmai", priklausomai nuo užimamos pozicijos trumpųjų atžvilgiu, gali sukelti įvairių traktuočių, pvz., gali būti suvokiamas, kaip tam tikras pasiteisinimas, arba, priešingai, kaip išdidus pareiškimas. Tačiau svarbiausias šio šūkio keliamas mintis įvardyčiau kaip klausimus: ar kiekvienas vaizdo įrašas šiandien vertas vadintis filmu? Ir kas šiandien geriausiai apibrėžia šią medijos rūšį?

Ar kiekvienas vaizdo įrašas šiandien vertas vadintis filmu? Ir kas šiandien geriausiai apibrėžia šią medijos rūšį?

Tokiame įvairialypiame festivalyje, koks yra Vilniaus trumpųjų filmų festivalis, visus darbus jungia intencija pasakoti istorijas, atverti pasakojimus. Šią kino savybę aptinkame nuo anksčiausių laikų, vos tik kamera ėmė įrašinėti priešais atsiveriančius laiko ir erdvės pokyčius.

Vilniaus trumpųjų filmų festivalio komisija įvardijo geriausius vaidybinius, animacinius ir dokumentinius filmus. Vaidybinio kino kategorijoje tarptautinių filmų programoje geriausiu išrinktas prancūzų režisierės Mathilde's Delaunay "Nuklydusi mergina" ("La Fille Oblique", 27 min.). Filme pasitelktos laiko patikrintos priemonės: magiškas realizmas, netolygaus siužeto logika, siurrealistinis laiko ir erdvės traktavimas. Visa tai įrašyta grūdėtoje 16 mm kino juostoje ir garbingai tęsia nesenstančią siurrealistinio kino tradiciją. "Nuklydusi mergina" – puikus pavyzdys, kiek daug netikėtumo ir originalumo galima sutalpinti į trumpą kino pusvalandį.

Geriausiu dokumentiniu filmu išrinktas lenkų režisieriaus Karolio Lindholmo "Liūto viduje" ("In a Lion", 13 min.), veikiausiai galėtų būti įvertintas ir kaip daugiausia klausimų keliantis kūrinys. Kopenhagos zoologijos sode gyvūnams sudaromos puikios sąlygos, bet, kaip ir kai kuriuose kituose Europos soduose, pertekliniai gyvūnai yra nužudomi. Tai šio sodo direktoriaus sprendimu paverčiama edukacine biologijos pamokėle lankytojams: gyvūnas viešai išmėsinėjamas, vaikams ir suaugusiesiems tiesiog lauke demonstruojami jo vidaus organai. Stebimosios dokumentikos atstovas palieka savo žiūrovus priešais šokiruojančios realybės faktą suglumusius nuo pirmųjų kadrų. Vaizdai, kuriuos fiksuoja filmas, daugumai sunkiai ištveriami ir nemalonūs, ir ne vienam lietuvių žiūrovui norėjosi nusukti akis arba garsiai reikšti pasipiktinimą.

"Liūto viduje" pelnė ne vieną apdovanojimą įvairiuose kino festivaliuose. Ne vienas norės pasakyti, kad žiuri sprendimas yra diskutuotinas, kaip ir pats filmo objektas – Kopenhagos zoologijos sodas kartu su Metų piliečiu išrinktu jo direktoriumi (savo e.pašto dėžutėje jis turi atskirą aplanką, kur deda visus grasinimus jį nužudyti). Tačiau niekas nepaneigs, kad lenkų trumpojo filmo sukeliamas grįžtamasis ryšys – reakcija ir diskusijos po filmo – yra didelis stebimosios dokumentikos laimėjimas. Netgi, jei ši dokumentika, kaip ir minėtas danų direktorius, kažkam visada atrodys įžengusi į neišsprendžiamų etinių klausimų ratą: ką, kaip ir iki kokios ribos galima rodyti, o ko – ne?

Kino gebėjimą kadruose sutalpinti daugiau nei kelių dalykų suma, t.y. daugiau, nei yra sudėta į jo trukmę, jau seniausiai analizavo ir aprašė Sergejus Eizenšteinas. Malonu atrasti, kad ši savybė vis dar išlikusi šiandieniame kine, nepaisant jo trukmės ir žanro. Pasibaigus trumpųjų filmų peržiūroms, ją taip pat galime pridėti prie šiandienos kino apibrėžimo.

Subalansuota greitėjančiam gyvenimo būdui

Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio vadovė Rimantė Daugėlaitė-Cegelskienė teigia, kad toks festivalis skiria nemažai erdvės nišinėms, eksperimentinėms programoms ir akcentuoja festivalio daugiakultūriškumą, kūrėjų siekį kalbėti šių dienų politinėmis, socialinėmis, kultūros temomis.

Su festivalio vadove kalbėjome apie trumpuosius filmus, jų tendencijas ir specifiką.

– Papasakokite apie savo asmeninį susidomėjimą trumpametražiais filmais, kaip ir kodėl jis kilo?

– Prasidėjo susidomėjimas studijų metų, studijuojant kino vadybą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kurioje trumpieji filmai buvo neatsiejama studijų praktikos dalis. 2009 m. pradėjau dirbti festivalyje (tuo metu vadinosi "Vilniaus kino šortai", ir jį tada koordinavo "Skalvijos" kino centras), po metų prisijungė mano kolegė Marija Razgutė. 2012 m. kartu įkūrėme lietuviškų trumpametražių filmų agentūrą "Lithuanian Shorts" ir bendru sutarimu su "Skalvijos" kino centru festivalis buvo perduotas "Lithuanian Shorts". Šiuo metu agentūra rengia ne tik festivalį, bet ir daug trumpametražio kino populiarinimo iniciatyvų visus metus.

Meilė trumpametražiui kinui metams bėgant visai neblėsta, o net sakyčiau stiprėja; žaviuosi koks jis gali būti paveikus, kaip per trumpą laiko tarpą galima papasakoti istoriją, paliekančią erdvės refleksijai net kelias dienas po filmo peržiūros. Trumpametražiai filmai turi labai didelio potencialio greitėjant mūsų kasdieniam tempui, šių dienų rutinoje pradedame ieškoti trumpų, konkrečių istorijų, filmų, straipsnių antraščių, todėl esu įsitikinusi, kad kasmet trumpieji filmai įgaus tik dar didesnį populiarumą.

– Trumpametražiui filmui nėra lengva pasiekti didįjį kino ekraną, sulaukti kino platintojų dėmesio. Tačiau šiais laikais trumpas filmas žiūrovus gali pasiekti įvairiais, kartais daug greitesniais keliais (per internetą, išmaniąsias technologijas ir platformas). Kokią misiją turi trumpųjų filmų festivalis?

– Visų pirma – populiarinti trumpametražį kiną ir pristatyti naujausius pasaulio kino kūrėjų darbus. Jau senokai atsikratėme "Kino šortai" etiketės – studentiško, mėgėjiško kino festivalio sąsajos. Programoje kasmet pristatome labai kruopščiai atrinktų filmų programą, filmus mums pateikia kūrėjai iš viso pasaulio. Šiemet sulaukėme beveik 2 000 filmų konkursinėms filmų programoms, iš jų atsirinkome tik 41 filmą.

Festivalis turi daugiau erdvės pristatyti ne tik labai plačiai auditorijai skirtas filmų programas, bet ir nišines, specialias, eksperimentines, retrospektyvines programas, ko dažnai negali padaryti rodant filmus komercinėse, išmanių technologijų platformose, nes jos paprastai ieško labai žiūroviškų, masinėms auditorijoms skirtų filmų.

Taip pat trumpametražių filmų festivalio programų sudarymo specifika yra kiek kitokia, lyginant su tradiciniais ilgametražių filmų festivaliais – mūsų festivalyje vienoje programoje sudedame trijų skirtingų žanrų filmus: ir animacinį, ir vaidybinį, ir dokumentinį filmą.

Pradedame ieškoti konkrečių istorijų, straipsnių antraščių, todėl kasmet trumpieji filmai įgaus tik dar didesnį populiarumą.

– Trumpojo filmo forma ypač palanki kūrybiniams eksperimentams, kokia festivalio nuostata kino eksperimentų, avangardo atžvilgiu?

– Labai lanksti nuostata. Esame visada už kuo įvairesnių kino žanrų pristatymą, visada sąmoningai siekiame parengti programą įvairių interesų ir pomėgių žiūrovams. Pavyzdžiui, šiemet pristatėme specialią animacinės dokumentikos programą "Animadok", kurioje visi filmai šiek tiek eksperimentiniai, kitokio formato.

– Kiek naujas ir paplitęs šis žanras, suliejantis dvi skirtingas kino kalbas?

– Lietuvoje tai gan retai sutinkamas žanras, kuris pasižymi drąsa ir naujų formų paieškomis. Tačiau suskaičiavę šių metų festivalio lankomumą, tai "Animadok" programa buvo TOP 3, ir tai reiškia, kad Lietuvos žiūrovai pradėjo ieškoti gilesnių, įdomesnių kino formų, domisi naujomis kino sintezėmis.

Žanro, ne kokybės klausimas

Pasak kino prodiuserės Marijos Razgutės, gerai išmanančios tiek trumpųjų, tiek ilgametražių filmų specifiką, Lietuvoje daugiausiai trumpų filmų sukuria studentai ir debiutuojantys režisieriai. To priežastys – tiek kūrybinės, tiek ekonominės.

Prodiuserė neaukština ir nenuvertina nei vienos formos, nes kūrėjas skirtingu gyvenimo etapu apsistoja ties skirtingomis, jam priimtiniausiomis formomis. Pokalbis apie trumpojo filmo formos ypatumus su buvusia ilgamete Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio vadove, kino prodiusere M.Razgute.

– Kaip susidomėjote trumpametražiais filmais ir jų kūryba?

– Nuo paauglystės labai mėgau kiną, daug jo žiūrėjau. Kinas labai traukė. Tačiau kine dirbti pradėjau atsitiktinai su studentiško trumpametražio filmo gamyba, nes pati studijavau vadybą Ekonomikos fakultete Vilniaus universitete. Ši patirtis su kinu paliko be galo didelį įspūdį ir tuomet nedvejodama pasukau kino kryptimi. Tai buvo 2008 m. Šia kryptimi einu iki šiol.

– Trumpuosius filmus įprasta sieti su jaunais, pradedančiais režisieriais ar studentais, vis tik, pasaulinėje praktikoje yra kiek kitaip – ne vienas garsus režisierius (pvz., Jeanas-Lucas Godardas, Agnés Varda, Raulis Ruizas ir kt.) vis grįžta prie šios formos. Ar labai skiriasi požiūris Lietuvoje ir užsienyje į trumpametražį kiną?

– Taip, Lietuvoje kone 90 proc. trumpametražių kuriama studentų arba debiutuojančių režisierių, vėliau pereinama prie ilgametražių formų. Priežastys yra dvi – kūrybinė ir ekonominė. Pirmoji – režisieriui/ei norisi pasakoti sudėtingesnes ir kompleksiškesnes istorijas – joms reikia daugiau laiko. Antroji – visi tavo minimi režisieriai yra iš labai didelių šalių, kuriuose yra be galo didelė auditorija, jos perkamoji galia kino teatrų kasose yra gerokai didesnė, kartu ir įvairesnė. Lietuva labai maža ir ekonomiškai ne tokia stipri šalis, tad save išlaikyti finansiškai, kuriant ir rodant kino teatre / kitur tik trumpametražius – labai sudėtinga.

– Įprasta manyti, kad trumpasis filmas puiki proga debiutui, kad tai lyg vizitinė kortelė, proga save pristatyti, tarsi pereinamasis etapas, po kurio neva režisieriaus lauks rimtasis" pilnametražių pasaulis. Ar nemanote, kad toks požiūris pernelyg nuvertina trumpuosius filmus?

– Aš pritariu ir vienai, ir kitai stovyklai. Čia kaip pasirinkti rašyti apsakymą ar visą romaną. Kodėl nesakome, kad vieni arba kiti yra geresni? Abu geri, tik jų skaitymas kitoks. Taip ir su kinu – abi formos puikios, nereikia jų priešinti. O kūrėjas skirtingu gyvenimo etapu kuria skirtingomis formomis – tai, kas jam tuo metu priimtiniausia. Kartais apsistoja ties viena forma, pvz., trumpametražiais, nes ten labai gerai jaučiasi. Kartais pajuda link ilgo metro, nes ten jo stiprioji pusė. Tad abi trukmės yra labai geros.

– Trumpametražio filmo neslegia didelis biudžetas, dažnai tai būna nedidelės komandos darbas, ar tai esminiai faktoriai, lemiantys formos, kino kalbos įvairovę?

Čia kaip pasirinkti rašyti apsakymą ar visą romaną. Abu geri, tik jų skaitymas kitoks.

– Manau, kad tai turi įtakos, bet ne esminės. Manau, kad daug labiau kalbos įvairovę nulemia pati filmo trukmė – kai per trumpą laiką turi pasakyti labai daug, turi būti itin kūrybiškas. Be to, kai trumpuosius filmus kuria jauni žmonės, jie dažniau priima itin drąsius sprendimus, leidžia sau eksperimentuoti, ieškoti savo kelio.

– Lietuvos kino festivaliai dažnai lietuviškus filmus, taip pat ir trumpametražius, pristato atskirose programose, tarsi izoliuotai nuo užsienio kino kūrėjų. Tai patogu žiūrovams, bet galbūt tokiomis sąlygomis sunkiau palyginti, pajausti skirtumus, pažangą? Gal galite pakomentuoti šį principą?

– Ir taip, ir ne. Manau, kad palyginti visada gali ir žiūrėdamas atskiras programas. Kartais filmai nemaišomi į vieną programą tikrai ne dėl to, kad lietuvių kūrėjus būtų norima izoliuoti, bet atvirkščiai – suteikti jiems taip reikiamą atskirą dėmesį.

10-ies metų gimtadienį švenčiantis festivalis prasidės specialiosios programos „Vilnius kine“ filmų įkvėpta ekskursija, ketvirtadienio ir penktadienio vakarais persikels į netradicinę erdvę pristatyti šiuolaikinių menininkų Deimanto Narkevičiaus ir brito Johno Smitho filmų programos, o šeštadienio ir sekmadienio popietes pakvies praleisti su šeima žiūrint nuotaikingus „Filmukus vaikams“.

Be šių specialiųjų programų didžiausias trumpametražių filmų festivalis Baltijos šalyse parodys aštuonias tarptautines ir dvi nacionalines programas, kino mylėtojams surengs šešias valandas truksiančią „Kino naktį“, o naujus trumpametražius filmus besiruošiantiems filmuoti kūrėjams iš Baltijos šalių – kino industrijos renginį „Baltic Pitching Forum 2015“. Festivalio filmai spalio 7–11 d. Vilniuje bus rodomi „Skalvijos“ kino centro, kino teatro „Pasaka“ ir „Ozo kino salė“ ekranuose, o spalio 15–18 d. persikels į Kauno „Romuvos“ kino teatrą, Klaipėdos „Kultūros fabriką“, Šiaulių dailės galeriją,  Panevėžio kino centrą „Garsas“ ir Ukmergės kultūros centrą.

Festivalio renginiai

„Kiekvienais metais Lietuvos žiūrovus kviečiame į tarptautines trumpametražių filmų programas, o sulaukę jubiliejaus nusprendėme atskira programa pristatyti geriausius pastarųjų metų jaunų lietuvių kino kūrėjų darbus“, – sako festivalio meno vadovė Marija Razgutė. Šeštadienį 17 val. 15 min. kino teatre „Pasaka“ ir 21 val. „Skalvijos“ kino centre nacionalinės programos režisieriai pristatys savo filmus ir atsakys į publikos klausimus. Tiek tarptautinių, tiek nacionalinių konkursinių programų filmus vertins tarptautinė žiuri: žurnalistė ir kino istorikė Auksė Kanceravičiūtė, režisierius Denes Nagy (Vengrija) ir prodiuseris Olivier Chantriaux (Prancūzija). Nugalėtojai bus paskelbti festivalio apdovanojimų ceremonijos metu. Vilniuje festivalis truks iki sekmadienio vakaro, o pirmadienį „Skalvijos“ kino centre bus surengtas papildomas seansas, skirtas prizus pelniusiems filmams.

Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis šiais metais parengė dviejų išskirtinių, pasaulinėje meno scenoje pripažinimo sulaukusių menininkų – vieno svarbiausių Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjo, videomenininko Deimanto Narkevičiaus ir avangardinio kino režisieriaus Johno Smitho (Jungtinė Karalystė) – filmų programą. „Negalvojau, kad mano darbai gali sudominti Lietuvos kino festivalius, todėl džiaugiuosi, kad jie bus rodomi šiame trumpametražių filmų festivalyje. Programą sudarys iki 2007-ųjų sukurti darbai, kuriuose nėra vėliau mano kūryboje atsiradusių vaidybinių elementų. Tarp programos filmų pristatysiu ir darbą „Gyvenimo vaidmuo“ (2003), kurio centre – interviu su anglų kino ir televizijos režisieriumi Peteriu Watkinsu. Šis kino menui svarbus kūrėjas ilgą laiką gyveno Vilniuje, neviešindamas savo buvimo čia. Man teko bendrauti su P. Watkinsu ir mūsų susitikimų prie arbatos puodelio išdava – šis trumpo metro filmas“, – apie filmų programą kalbėjo Deimantas Narkevičius. Pristatyti savo darbų spalio 8–9 dienomis atvyks ir režisierius Johnas Smithas. Pokalbį su režisieriais moderuos meno kritikė Dovilė Tumpytė. Išskirtinė programa bus rodoma seniai pamirštoje, specialiai šiam renginiui atkurtoje „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ kino salėje V. Kudirkos gatvėje, Vilniuje.

Išvysti besikeičiantį Vilniaus miesto veidą, atrasti nematytas miesto vietas ar iš naujo pažvelgti į kasdienes erdves siūlo devyni programos „Vilnius kine“ filmai. Vilniaus tyrinėtojas Darius Pocevičius iš Laisvojo universiteto LUNI prieš du šios programos seansus pakvies į pažintines keliones po miestą. Spalio 7 dieną, trečiadienį, pirmoji ekskursija prasidės 16 val. prie Lietuvos Respublikos Seimo fontano ir atves į „Skalvijos“ kino centre vyksiantį kino seansą, o antroji – spalio 10 dieną, šeštadienį, 16 val. Europos aikštėje prie Vilniaus miesto savivaldybės ir baigsis „Ozo kino salėje“, kurioje bus rodoma kita programos „Vilnius kine“ dalis.

Kartu su festivalio partneriu, svarbiausiu trumpametražių filmų festivaliu „Clermont-Ferrand“ (Prancūzija) parengta programa „Filmukai vaikams“ kvies mažuosius kino žiūrovus nuo trejų metų ir jų tėvus smagiai praleisti šeštadienio ir sekmadienio popietes.

Vilniaus tarptautinio trumpųjų filmų festivalio metu dvi dienas vyks trumpametražių filmų projektų pristatymo renginys „Baltic Pitching Forum 2015“, kuriame Lietuvos, Latvijos ir Estijos kino kūrėjai pristatys savo naujas trumpametražių filmų idėjas tarptautinei profesionalų komisijai. Pasak festivalio direktorės Rimantės Daugėlaitės-Cegelskienės, šis forumas itin svarbus siekiant atkreipti geriausių kino srities specialistų dėmesį į Baltijos šalių kūrėjus ir atskleisti pastarųjų kūrybinį potencialą. Pirmos dienos programa parengta bendradarbiaujant su Lietuvos kino centru ir Kūrybiškos Europos biuro MEDIA skyriumi. „Baltic Pitching Forum 2015“ parėmė Lietuvos kultūros taryba ir Šiaurės šalių mobilumo programa NORDEN. 

Apie festivalį:

10-asis Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra didžiausias Baltijos šalyse, pristatantis geriausius trumpus filmus iš viso pasaulio. Festivalis vyks 2015 m. spalio 7–11 dienomis Vilniuje ir spalio 15 –18 dienomis Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Ukmergėje. Daugiau informacijos: www.filmshorts.lt