Vienas turtingiausių Ukrainos žmonių, kadaise buvęs šalies prezidento Volodymyro Zelenskio sąjungininkas, buvo suimtas Kyjivui kovojant su korupcija Rusijos invazijos metu.

„Teismas Ihoriui Kolomoiskiui parinko kardomąją priemonę – įkalinimą dviem mėnesiams su alternatyva – daugiau kaip 509 mln. Ukrainos grivinų (12,7 mln. eurų) užstatu“, – pranešė radijas „Svoboda“.

Ukrainos saugumo tarnyba SBU pranešė, kad oligarchas įtariamas sukčiavimu ir neteisėtu turto įgijimu.

Vėlų šeštadienį 60 metų vyras pasirodė Kyjivo Ševčenkovskio rajono teisme, vilkėdamas geltonais marškinėliais ir mėlynu džemperiu – Ukrainos vėliavos spalvomis.

I. Kolomoiskis per 2019-ųjų prezidento rinkimus parėmė V. Zelenskio kandidatūrą.

Prieš tapdamas prezidentu V. Zelenskis išgarsėjo kaip komikas, vaidinęs I. Kolomoiskiui priklausančiame televizijos kanale.

Nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, V. Zelenskis ne kartą pažadėjo kovoti su korupcija Ukrainoje – tai vienas pagrindinių Kyjivo sąjungininkų Vakaruose reikalavimas

Kaip skelbiama, I. Kolomoiskiui Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) ir Ukrainos ekonominio saugumo biuro (BEB) pareigūnai įteikė pranešimą apie įtarimus pagal du Ukrainos baudžiamojo kodekso straipsnius.

„Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos ir Ekonominio saugumo biuro medžiaga, pranešimą apie įtarimus padarius nusikaltimus gavo faktinis didelės finansinės ir pramoninės grupės savininkas Ihoris Kolomoiskis“, – sakoma SBU pranešime.

„Nustatyta, kad 2013–2020 metais I. Kolomoiskis legalizavo daugiau nei pusę milijardo grivinų (12,6 mln. eurų), pervesdamas jas į užsienį, naudodamasis kontroliuojamų bankų įstaigų infrastruktūra“, – nurodė SBU.

Kaip pranešama, tyrimas tęsiamas.

Vasarį SBU ir BEB atliko kratą buvusio „PrivatBank“ savininko I. Kolomoiskio namuose. Tuo metu pranešta, kad krata buvo surengta dėl tyrimo, susijusio su 40 mlrd. grivinų (apie 1 mlrd. eurų) pasisavinimu iš dviejų energetikos bendrovių.

2016 metų gruodį Ukraina nacionalizavo didžiausią Ukrainos banką „PrivatBank“, siekdama išvengti bankroto, galėjusio sukelti pavojų visam šalies bankų sektoriui.

I. Kolomoiskis nacionalizavimo pastangas skundė teisme, bet nesėkmingai.

2021 metų kovą Jungtinės Valstijos uždraudė į šalį įvažiuoti I. Kolomoiskiui ir jo artimiesiems, apkaltinusios oligarchą korupcija ir kenkimu demokratijai.

I. Kolomoiskis buvo artimas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris prieš rinkimus 2019 metais žadėjo pažaboti korupciją, nors anksčiau yra gavęs finansinės naudos iš I. Kolomoiskio žiniasklaidos imperijos, transliavusios jo humoro šou.

Vėliau V. Zelenskis stengėsi atsiriboti nuo šio prieštaringai vertinamo veikėjo.

Tai ketvirtadienį pranešė „rbc.ua“, remdamasi SCM direktore ryšiams su visuomene Natalija Jemčenko.

„Pirmiausia – žmonės. Tam dabar sutelktos mūsų pastangos. Padėti žmonėms, miestams ir mūsų šaliai. Nuo karo pradžios SCM kasdien aukoja maždaug 1 mln. dolerių. Mes perduodame šiuos pinigus vyriausybei ir žmonėms kaip humanitarinę pagalbą, remiame gynybos pajėgas“, – sakė kompanijos atstovė.

Anot N. Jemčenko, SCM savininkas R. Achmetovas kaip stambiausias nacionalinis investuotojas atliks reikšmingą vaidmenį ir atstatant Ukrainą po karo.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) nurodė, kad, remiantis JAV sankcijų už korupciją įstatymais, į šalį taip pat negalės įvažiuoti I. Kolomoiskio sutuoktinė ir vaikai.

Šios sankcijos yra susijusios su laikotarpiu nuo 2014 iki 2015 metų, kai I. Kolomoiskis buvo vieno Ukrainos regiono gubernatorius. Remiantis JAV Valstybės departamentu, jis buvo susijęs su „didelio masto korupcija“ ir naudojosi „politine įtaka ir kitomis galiomis, siekdamas naudos sau“.

Tačiau A. Blinkenas išsakė daugiau abejonių dėl I. Kolomoiskio, buvusio didžiausio privataus šalies banko „PrivatBank“ savininko. Šis bankas buvo nacionalizuotas po kaltinimų 5,5 mlrd. JAV dolerių išgrobstymu.

„Taip pat noriu išreikšti nerimą dėl I. Kolomoiskio dabartinių ir tebesitęsiančių pastangų kenkti Ukrainos demokratiniams procesams ir institucijoms, keliančių rimtą grėsmę jų ateičiai“, – sakoma J. Blinkeno pareiškime.

„Jungtinės Valstijos ir toliau palaiko visus ukrainiečius, kurių darbas yra varomoji reformų jėga“, – nurodė jis.

Šį teismo procesą atidžiai stebi Kijevo finansiniai donorai Vakaruose, norintys, kad Ukraina kovą su korupcija laikytų prioritetu

I. Kolomoiskis yra artimas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kuris prieš rinkimus 2019 metais žadėjo pažaboti korupciją, nors anksčiau yra gavęs finansinės naudos iš I. Kolomoiskio žiniasklaidos imperijos, transliavusios jo humoro šou.

I. Kolomoiskis taip pat sušmėžavo viename didžiausių su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu) susijusių skandalų, kai D. Trumpas siekė apjuodinti jo tuometinio varžovo prezidento rinkimuose Joe Bideno (Džo Baideno) sūnų.

D. Trumpo asmeninis advokatas, buvęs Niujorko meras Rudy Giuliani (Rudis Džulianis) buvo susitikęs I. Kolomoiskiu, kaip manoma, bandydamas prisigauti iki V. Zelenskio.

JAV Iždo departamentas sausį į sankcijų sąrašą įtraukė keturis ukrainiečius, padėjusiam R. Giulianiui siekti savo tikslų, apkaltinęs juos kišimusi į rinkimus. Vienas iš jų yra I. Kolomoiskiui artimu laikomas įstatymų leidėjas.

Į lemtingą avariją jis pateko vairuodamas nuosavą „Mercedes Benz“ automobilį, maždaug už 200 kilometrų nuo sostinės Kijevo link Žytomyro.

F. Špyhas buvo vienas įkūrėjų ir savininkų banko „Aval“, kuris 2005-aisiais buvo parduotas Austrijos „Raiffeisen“ bankui, o už gautus pinigus buvo sukurta viena didžiausių Ukrainoje pieno perdirbimo grupė.

Be to, F. Špyhas buvo dviejų prekybos ir pramogų centrų Kijeve bendrasavininkis.

Kiek anksčiau tą pačią dieną Austrijos apeliacinis teismas, atmetęs ankstesnę nutartį, leido ji išsiųsti į Jungtines Valstijas, kuriose jis ieškomas dėl kaltinimų kyšininkavimu.

51 metų D.Firtašas, kuris yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje ir anksčiau palaikė dabar jau nuverstą prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, buvo suimtas Austrijoje 2014 metų kovą.

Po 10 dienų jis buvo paleistas už rekordinį toje šalyje 125 mln. eurų užstatą, bet jam nebuvo leista išvykti iš Austrijos.

JAV pareigūnai siekia jo ekstradicijos, kad galėtų pateikti kaltinimus D.Firtašui, kuris, kaip įtariama, kartu su penkiais kitais asmenimis 2006 metais sumokėjo 18,5 mln. dolerių kyšių Indijos pareigūnams, kad užsitikrintų teisę eksploatuoti titano rūdos telkinius. D.Firtašas neigė tuos kaltinimus ir sakė, kad jie yra politiškai motyvuoti.

Pernai balandį teisėjas Vienoje atmetė JAV prašymą, laikydamas jį būtent „politiškai motyvuotu“.

D.Firtašui priklausanti verslo imperija „Group DF“ užsiima energetika, chemijos pramone, žiniasklaidos ir nekilnojamojo turto verslu bei bankininkyste Ukrainoje ir kitose šalyse, tarp jų ir Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje.

Jis susikrovė kapitalą importuodamas dujas į Ukrainą iš Rusijos ir Centrinės Azijos, kai vadovavo dabar jau likviduotai įmonių grupei „RosUkrEnergo“, bendradarbiavusiai su Rusijos dujų milžine „Gazprom“.

D.Firtašas, 2010 metais parėmęs V.Janukovyčiaus rinkimų kampaniją, sugebėjo išplėsti savo verslo interesus; jis įsigijo chemijos ir trąšų gamyklų, taip pat televiziją „Inter“.

Kremliaus palaikomas V.Janukovyčius buvo nuverstas per protestus 2014 metų vasarį, ir netrukus D.Firtašas buvo suimtas Austrijoje, nors tos šalies pareigūnai neigia ryšį tarp šių įvykių.