„Pranešimų skaičius dėl galimų vaiko teisių pažeidimų auga ne šimtais, o tūkstančiais, jei palygintume 2022 ir 2023 metus, tai skaičius išaugo 26 proc.“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.

„Vaiko teisių gynėjai reagavo kas devynias minutes. Reagavome visoje Lietuvoje dėl 33 tūkst. 90 vaikų“, – pridūrė ji.

Šis vaikų skaičius sudaro kiek daugiau kaip 6 proc. visų Lietuvoje gyvenančių vaikų.

Anot tarnybos vadovės, dar 2022 metais gynėjams teko reaguoti kas dvylika minučių. Situacijų būta sudėtingų, smurtinių, kuomet įsitraukė ir policija. Apie 65 proc. atvejų teko reaguoti per valandą.

Aktyvėja visuomenė

Pasak I. Skuodienės, aktyvėja vaiko teisių pažeidimus pastebintys pranešėjai – 40 proc. daugiau pranešimų sulaukta iš ugdymo įstaigų, beveik tiek pat gausiau – iš medikų. Anot tarnybos vadovės, tai rodo, kad visuomenė aktyvėja.

„Ne tik kaimynai ar artimieji praneša, bet praneša ir žmonės, kurie susiduria ir mato vaiką arčiausiai“, – sakė I. Skuodienė.

Tarnybos duomenimis, dar 2021 metais nuo bendro pranešimų skaičiaus pasitvirtino beveik pusė – 45 proc. atvejų, tuo metu pernai – apie du trečdalius – 71 proc. Pasak I. Skuodienės, tai rodo išaugusį atpažįstamumą, kada pažeidžiamos vaiko teisės.

„Ar tai smurtas prieš vaiką, ar vaikas nelanko mokyklos, ar vaiko nepriežiūra, ar kokios kitos situacijos, mes pastebime, atpažįstame“, – kalbėjo I. Skuodienė.

Penktadaliu išaugo ir pačių vaikų pranešimų skaičius. Vaikai gynėjams skundėsi bijantys pareiti namo dėl fizinio smurto arba tėvų barnių. 80 proc. vaikų pranešimų pasitvirtina.

Praėjusiais metais daugiau nei 7,6 tūkst. atvejų reikėjo vaikus perkelti į saugią aplinką.  Anot I. Skuodienės, tai – išskirtinės ir sudėtingos situacijos.

„Daugiau nei 66 proc. yra tos situacijos, kai atvykstame į šeimą, tėvai – apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų, negali pasirūpinti savo vaikais čia ir dabar, vaikai perskeliami į saugią aplinką“, – pasakojo I. Skuodienė.

Anot jos, 73 proc. atvejų vaikai per kelias dienas grįždavo atgal į šeimą, 27 proc. atvejų reikėjo tolesnės pagalbos šeimai.

I. Skuodienės teigimu, pernai tarnyba beveik tūkstantį kartų kreipėsi į teismą, kai nepavyko išspręsti sudėtingos situacijos ir neliko kito kelio, kaip tik paimti vaiką.

Tarnybos vadovės tvirtinimu, teismas 97 proc. suteikė leidimą vaiką paimti.

Patiriamas skirtingas smurtas

Kaip skaičiuoja tarnyba, pernai kiekvieną dieną smurtą galimai patyrė devyni vaikai, metais anksčiau – aštuoni, 2021-iais – septyni. Bendra smurto tendencija ūgtelėjo ketvirtadaliu.

„Tai nėra daugiau vaikų patiriančių smurtą Lietuvoje, bet mes daugiau reaguojame, esame jautrūs vaikų situacijoms“, – sakė I. Skuodienė.

Anot jos, pasibaigus karantinui pastebima tendencija, kad auga ne savo namuose nuo smurto nukentėjusių vaikų skaičius.

„Ar tai mokykloje, ar tai darželyje, ar kieme. Matome, kad vaikai savo konfliktines situacijas linkę spręsti smurtiniu elgesiu“, – teigė I. Skuodienė.

Ji ragino tėvus, ugdymo įstaigas atkreipti dėmesį į prevencines programas, kad smurto ugdymo įstaigose ar vaikui leidžiant laisvalaikį kieme mažėtų.

Berniukai, kaip rodo tarnybos duomenys, dažniau kenčia nuo fizinio smurto, nepriežiūros, mergaitės – nuo psichologinio ir seksualinio smurto.

Anot I. Skuodienės, berniukai seksualinį smurtą taip pat patiria, tačiau dėl išgyvenamos gėdos rečiau apie tai praneša.

Tarnybos vadovės teigimu, nuosekliai mažėja globojamų vaikų skaičius. Jei 2021 metais šis skaičius siekė daugiau nei 6,2 tūkst., tai pernai – 5,7 tūkst.

„Nemažėja taip ženkliai, kaip norėtųsi, bet skaičius mažėja“, – sakė ji.

Pernai gyvybės langelyje rasti penki vaikai, metais anksčiau – aštuoni, Iš viso per visą laikotarpį, kuomet veikia gyvybės langeliai, buvo palikti 95 vaikai, 16 iš jų tėvai susigrąžino.

Pernai įvaikinti 54 vaikai, trys iš jų vyresni nei dešimties metų.

„Per paskutinius kelerius metus jauniausias vyras, kuris įsivaikino vaiką, buvo 24 metų, o jauniausia moteris – 26 metų. Apsisprendimo amžius, norinčių tapti įtėviais, mažėja“, – teigė I. Skuodienė.

„Šis teismo sprendimas iš tiesų nustebino bei įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo, ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus“, – nurodoma Eltai perduotame tarnybos komentare.

„Manome, kad šiuo klausimu tikrai yra svarbu diskutuoti tiek su socialiniais partneriais, tiek su ministerija dėl galimų teisės aktų keitimų, padėsiančių apsaugoti vaikus“, – praneša VVTAĮT.

Nurodoma, jog vaiko teisių gynėjai jau yra sudarę bendrą darbo grupę su policijos pareigūnais, kurioje tariamasi dėl veiksmų koordinavimo sudėtingais vaiko perkėlimo atvejais.

„Taip pat diskutuosime su ministerija ieškodami naujų sprendimų apsaugoti vaikus“, – pažymi tarnybos atstovai.

Teismas: leidimas paimti nepilnamečius vaikus negali būti išduotas iki vaikų paėmimo

VVTAĮT antradienį teismo sprendimu įpareigota Ingai ir Mindaugui Vilčinskams grąžinti iš jų anksčiau paimtus tris nepilnamečius vaikus. Toks sprendimas priimtas po to, kai Kauno apygardos teismas pirmadienį panaikino kito teismo nutartį, kuria buvo leista tarnybai iš Vilčinskų šeimos paimti jų vaikus.

Įnešė sumaišties ir klausimų dėl tolimesnio vaiko teisių gynėjų reagavimo, ypač sudėtingais atvejais, kai tėvai atsisako ne tik bendradarbiauti, bet ir kontaktuoti, įsileisti vaiko teisių gynėjus.

Teismas priminė, kad, kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, arba kai tėvai nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Teismas akcentavo, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, paėmusi vaiką, privalo per tris darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per penkias darbo dienas kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. yra išaiškinęs, kad teismo leidimas paimti vaiką iš tėvų ar kitų atstovų yra valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atlikto veiksmo patvirtinimas, todėl jis negali būti išduotas vaikams vis dar esant tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą globoje.

„Taigi, kai tarnyba nustato, kad yra pagrindas paimti vaiką, ji turi visų pirma paimti jį iš tėvų, ir, laikydamasi nustatytų terminų, kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką gavimo, o ne pirmiausia kreiptis į teismą. Šiuo atveju į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio 1 dieną“, – nurodoma Kauno apygardos teismo pranešime spaudai.

Dėl to, pasak Kauno apygardos teismo, M. ir I. Vilčinskų atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti nepilnamečius vaikus, nes toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Vaikai iš tėvų paimti pernai gegužę

ELTA primena, kad praėjusių metų liepą Kaune, iš vaikų gerovės centro „Pastogė“, buvo pagrobti 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai. Praėjus kelioms savaitėms pranešta, jog pasieniečiai netoli Baltarusijos pasienio sulaikė savo mažamečius vaikus pagrobusius tėvus Ingą ir Mindaugą Vilčinskus. Teisėsaugos duomenimis, tėvai, pagrobę savo vaikus, bandė bėgti į Baltarusiją. Vaikai, sulaikius jų tėvus, buvo grąžinti į globos namus.

Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti pernai gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.

Kauno apylinkės teismas rugsėjį Vilčinskus pripažino kaltais dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną, jiems skirtos arešto bausmės. Šį teismo sprendimą Vilčinskai yra apskundę apeliacine tvarka.

Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.

„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – skelbė VSD.

„Iš viso sulaukėme 388 pranešimų, 90 atvejų reagavome skubiai, kartu su policija. Per savaitgalį saugią aplinką teko užtikrinti 123 vaikams“, – naujametine statistika dalijosi tarnyba.

Skelbiama, jog Naujųjų Metų savaitgalį daugiausia pranešimų gauta Kauno mieste – 64, Vilniuje – 52, Panevėžio apskrityje – 46. Daugiausiai vaikų saugią aplinką reikėjo užtikrinti Kauno apskrityje – 20, Klaipėdos ir Panevėžio apskrityje po 17.

„Daugiausia pranešimų gauta dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, smurto artimoje aplinkoje, nesutarimų dėl tėvų. Fiksuota ir atvejų, kai alkoholį vartojo nepilnamečiai, pavyzdžiui, buvo atvejis, kai gavome pranešimą apie smurtą prieš nepilnametį, o nuvykus paaiškėjo, kad ir pats paauglys buvo neblaivus“, – praneša tarnyba.

Nurodoma, jog prieš savaitę, viena diena ilgiau trukusį ilgąjį Kalėdų savaitgalį, tarnybos iš viso sulaukė 390 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, iš jų 74 kartus teko reaguoti skubiai, kartu su policijos pareigūnais, saugi aplinka užtikrinta 103 vaikams.

Tuo metu pernai per naujametinį savaitgalį Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba sulaukė 198 pranešimų, į 69 iš jų reagavo skubiai, kartu su policija. Saugią aplinką pernai per Naujuosius užtikrinti prireikė 109 vaikams.

– Kalėdos tikrai buvo labai įtemptas laikotarpis. Sakyčiau, vaiko teisių gynėjams kiek neįprastai darbingas. Nes jeigu praėjusiais metais sulaukėme šventiniu laikotarpiu 150 pranešimų, tai šiais metais šventėme viena diena daugiau ir sulaukėme dvigubai ir dar daugiau – 390 pranešimų. Ir, kaip jūs minėjote, į saugią aplinką buvo perkelti 103 vaikai ir pagrindinės to priežastys – tėvų apsvaigimas, kai tikrai tėvai apsvaigę ir nebegali pasirūpinti savo vaikais. Ypatingą dėmesį visada skiriame mažamečiams vaikams, kūdikiams, kuomet vaikai dar negali pasirūpinti patys savimi, užsitikrinti būtiniausių savo poreikių. Ir, aišku, kitas dalykas yra smurtinės situacijos, smurtas artimoje aplinkoje ar prieš vaikus.

– Na, o kas toliau dabar bus su tais vaikais ir jų tėvais? Kiek iš tų laikinai paimtų vaikų galbūt sugrįš namo dar iki Naujųjų?

– Mes paprastai tai vadiname saugios aplinkos užtikrinimu, vaikų perkėlimu į saugią aplinką. Tai vienu atveju vaikai gali būti perkelti pas savo senelius ar kitus artimuosius, kita situacija, kada pakviečiame artimus žmones, kad atvykę padėtų pasirūpinti. Tai yra skirtingos situacijos. Ir yra situacijų, kai žmonės šventė, nebuvo blaivių žmonių, kurie galėtų pasirūpinti vaikais ir vaikams teko užtikrinti saugią aplinką. Ir kitą dieną tėvams išsiblaivius vaikai grįžta namo. Bet būna, kai vertinam situaciją ir matom, kad šeimai tikrai reikia pagalbos, kai tėvai neišsiblaivo ir nėra pajėgūs net patys iki Naujųjų pasiimti savo vaikų. Tuomet sprendžiamas klausimas dėl intensyvių paslaugų teikimo, būna atvejų, kai reikia kreiptis ir į teismą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Na, bet kam jūs tada ruošiatės šiam Naujųjų savaitgaliui, kuris taip pat bus ilgesnis?

– Aš tikiuosi, kad Naujųjų savaitgalis bus ramesnis, kad žmonės gal kiek ramiau švęs. Čia noriu atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimą. Besaikis alkoholio vartojimas, priklausomybės – tai vienos pagrindinių priežasčių, kodėl tenka įsitraukti vaikų teisių gynėjams. Bet tikimės, kad Naujų metų šventimas bus ramesnis, kad šeimose bus mažiau konfliktų, smurtinių situacijų, mažiau konfliktų tarp suaugusiųjų. Bet esam pasiruošę 24 valandas per parą visas tris šventines dienas reaguoti, vykti, jei reikės, kartu su policija ir padėti tiek vaikui, tiek šeimai.

– Ar Naujųjų metų nakčiai esate numatę kažkokių papildomų pajėgų, kas padėtų reaguoti skubiai į iškvietimus?

– Kol kas papildomo nereikia. Svarbu pasakyti, kad visoje Lietuvoje, visose dešimt apskričių ir dar Vilniuje bei Kaune veikia budėtojų komandos, kurios vyksta iki valandos, jei tai iškvietimas su policija, jeigu iškvietimas ne per policiją – atvykstame kaip įmanoma greičiau. Jeigu tai yra smurtinės situacijos arba vaikui nesaugi aplinka – vykstame iki šešių valandų. Kol kas esame pasiruošę 12 tokių komandų ir tikiuosi, kad tai bus pakankamas skaičius žmonių, kurie galės padėti tiek naujametinę naktį, tiek ir tą savaitgalį. Ir tikiuosi, kad nebus skaudžių įvykių vaikams, kuomet reikia medikų pagalbos, kuomet prireikia intervencinių pagalbų, operacijos ar ko kito. Tikiuosi, kad visgi liksime saugūs, kad saugiai naudosimės ir sprogstamosiomis medžiagomis.

– Kaip yra dėl budinčių šeimų, kurios laikinai, tarkime, galėtų pasirūpinti vaikais? Ar tokių pakaks? O jeigu ne, tai kur tada reikės tuos vaikus padėti?

– Visuomet prioritetas skiriamas vaikų pažįstamiems žmonėms. Tai visuomet klausiame tiek tėvų, tiek vaikų, kas galėtų pasirūpinti ir daugiau kaip 70 proc. vaikų yra perkeliami pas pažįstamus asmenis arba tokie asmenys atvyksta. Tai – dėdės, tetos, krikšto tėvai.

– Tai supratau, dėl to rūpesčių nebus. Bet tada kitas klausimas – per Naujuosius retas kuris nepakelia taurės. Kur ta riba, kada jau yra pažeidžiamos vaiko teisės? Kitaip tariant, kokio girtumo turi būti tėvai, kad vaikais jau tektų rūpintis jums?

– Žinot, kiekvieno žmogaus alkoholio kiekio suvartojimas yra labai individualus. Vienam gali užtekti šampano taurės, kitam gali reikėti penkių ir daugiau. Tai, man atrodo, auginant mažamečius vaikus, kūdikius, ypatingą dėmesį skiriame ir mes, ir kviečiame tėvelius skirti dėmesį mažamečiams vaikams. Alkoholio kiekis turi būti suvartojamas toks, kad tu galėtum pilnai pasirūpinti t. y. nesvirduliuoti, pakelti, pamaitinti, jeigu vaikas verks naktį, prieiti prie jo ir panašiai. Turbūt kiekvienam čia individualiai, negalėčiau įvardinti, ar tai taurė. Bet visuomet tiek šventėse, tiek gimtadieniuose turėtų likti vienas žmogus, kuris galėtų pasirūpinti vaiku kam nors įvykus – galbūt užkils temperatūra, galbūt reikės į ligoninę važiuoti. Visgi kabam apie naujametinę naktį, apie judrius, smalsius vaikus. Tai visuomet turi likti žmonių, kurie yra blaivūs, kurie gali pasirūpinti vaikais ir jeigu reikės, suteiks visą reikiamą jiems pagalbą.

Jie anksčiau buvo nuteisti lygtinėmis arešto bausmėmis baudžiamuoju įsakymu.

Kaip trečiadienį pranešė teismas, teismui paduotame prašyme, pavadintu reikalavimu, nurodoma, kad jie reikalauja surengti bylos nagrinėjimą teisme, tačiau, pasak teismo, jokių pagrindų ir motyvų šiam reikalavimui pagrįsti jie nenurodo.

Įstatymas numato, jog kaltinamasis turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, kai nesutinka su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

„Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog abu asmenys su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu sutiko, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, todėl akivaizdu, kad prokurorės pasiūlytos ir teismo paskirtos bausmės buvo tinkamos. Teismui pateiktame prašyme asmenys nenurodė, kad nesutinka su bausmės paskyrimu, todėl teismas neturi įstatyminio pagrindo surengti bylos nagrinėjimą teisme“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas atkreipė dėmesį, jog pateiktas Reikalavimas yra pasirašytas tik originaliu I. Vilčinskienės parašu, o M. Vilčinsko pateiktame Reikalavime yra pasirašęs tik vardu, pavarde ir yra nurodęs neaiškius inicialus.

„Atsižvelgiant į tai, kad piliečių I. ir M. Vilčinskų prašyme nurodytas tik abstraktus reikalavimas surengti bylos nagrinėjimą teisme, nenurodant tokio reikalavimo įstatyme numatytų pagrindų, be to, prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas, jį atsisakytina priimti ir prašymas grąžintinas jį padavusiems asmenims“, – paskelbė teismas.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama per Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme nėra tinkamai pasirašytas, jį atsisakytina priimti ir prašymas grąžintinas jį padavusiems asmenims.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu M. Vilčinskui skirta 60 parų arešto bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, tuo metu taikant intensyvią priežiūrą. Teismo nurodytu adresu vyras privalės būti nuo 22 val. iki 6 val., tai bus kontroliuojama elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Be to, jis įpareigotas per keturis mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio pataisos programose.

M. Vilčinskui skirtas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Panaši bausmė skirta ir I. Vilčinskienei, tik jos arešto bausmė atidėta dešimčiai mėnesių. Iš suėmimo ji paleista anksčiau.

„Įrodyta, jog šių metų liepos 18 dieną M. V. ir I. V., atvykę į Kaune esantį Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, nusivedė vaikus prie automobilio „Fiat“, jėga nustūmė socialinę pedagogę, neturėdami teisės bei negavę sutikimo įsodino mažamečius vaikus į automobilį ir tokiu būdu juos pagrobė iš vietos, kur jie buvo teisėtai apgyvendinti ir išvyko nežinoma kryptimi“, – teigė teismas.

Trys penkerių, septynerių ir devynerių metų vaikai su tėvais bei juos vežęs asmuo sulaikyti rugpjūčio 1 dieną, kai kėsinosi nelegaliai kirsti Lietuvos valstybės sieną su Baltarusija.

Šių metų gegužės 30 dieną Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu vaikai iš šeimos buvo paimti, nes tėvai naudojo savo valdžią priešingai jų interesams.

Nurodoma, kad tėvai neleido vaikų į ugdymo įstaigas, vengė tikrinti jų sveikatą, nebendravo su ugdymo įstaigų personalu, pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, neturėjo galiojančių asmens tapatybės dokumentų, neadekvačiai vertino esamą šeimos situaciją ir teigė nepripažįstantys Lietuvos valstybės bei joje galiojančių teisės aktų.

Visuomenėje didelį rezonansą sukėlė Vilčinskų istorija, kai tėvai savo penkerių, septynerių ir devynerių metų vaikus pagrobė iš vaikų globos įstaigos, kurioje jie buvo apgyvendinti teismo sprendimu.

Kokia dalis mūsų vaikų dar nesaugūs savo pačių šeimose, kiek jų patiria artimųjų, ir ne tik, smurtą, kaip juos apsaugoti, – „Kauno dienos“ interviu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktore Ilma Skuodiene.

Prioritetas – šeima

– Kur dabar Vilčinskų vaikai? Ar mama juos lanko? Kaip žinoma, tėvas yra suimtas.

– Šiuo metu visais trimis vaikais yra rūpinamasi Vaikų gerovės centre „Pastogė“. Mama buvo paleista, pateikė prašymą dėl bendravimo su vaikais ir susitikimai vyksta. Tikrai sudarysime sąlygas bendrauti, susitikti, jei reikės, įtrauksime ir psichologų pagalbą. Mūsų siekis – kad tėvai palaikytų ryšį su vaikais, bendrautų net ir jiems esant valstybės globoje, tėvai priimtų pagalbą ir šeimoje vyktų pozityvių pokyčių.

Keisti nuostatas, kad smurtauti prieš vaiką negalima tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, užtrunka.

– Kai kam kilo klausimų, ar galima laikyti vaikų pagrobimu, jei juos iš globos namų pasiėmė abu tėvai, ir apskritai, kur baigiasi tėvų teisė auklėti vaikus taip, kaip jiems atrodo teisinga?

– Svarbu pasakyti, kad iki Vilčinskų vaikų paėmimo iš šeimos šį birželį buvo gauti septyni pranešimai dėl galimų jų teisių pažeidimų. Pirmą pranešimą apie šią šeimą gavome pernai liepą, ši informacija buvo susijusi su smurtu artimoje aplinkoje, tėvų neblaivumu. Tad būtinybė pasirūpinti vaikų saugumu ir juos perkelti į saugią aplinką įvyko tikrai ne po pirmojo vaiko teisių gynėjų apsilankymo šeimoje.

Į visus pranešimus reagavome, kalbėjomės, bandėme įvertinti situaciją. Išsiaiškinome, kad šeimai tikrai reikalingos kompleksinės paslaugos, keturis kartus inicijavome atvejo vadybą, kurios specialistų koordinacinė grupė – socialinis darbuotojas, psichologas, vaiko teisių gynėjas – kartu su šeima sudėlioja individualizuotą paslaugų, pagalbos vaikams ir tėvams planą, kad tikrai būtų atliepti vaikų poreikiai šeimoje.

Kadangi šeima nepriėmė pagalbos – tėvai nebuvo linkę bendradarbiauti, keisti situaciją, atliepti vaikų poreikius – ir įvertinus, kad kilo reali grėsmė vaikų gerovei – jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus – buvo kreiptasi į teismą. Teismas priėmė sprendimą vaikus atskirti nuo tėvų. Kai pagal įstatymą teismas vaikams paskiria kitą atstovą, o tėvai iš jo savavališkai paima savo vaikus, tai yra laikoma pagrobimu.

Svarbu: iki Vilčinskų vaikų paėmimo iš šeimos šį birželį buvo gauti septyni pranešimai dėl galimų jų teisių pažeidimų (Justinos Lasauskaitės, T. Biliūno/BNS, Laimio Steponavičiaus nuotr.)

– Kokios dažniausios konkrečios priežastys ir aplinkybės lemia, kad vaikai atskiriami nuo tėvų?

– Noriu akcentuoti, kad pagrindinė vertybė, kuria vadovaujamės ir kuri įteisinta mūsų įstatymuose, – vaiko prigimtinė teisė augti su savo tėvais, o esant krizinei situacijai visuomet prioritetas yra skirti kompleksines paslaugas – konsultacijas, mokymus tėvams, vaikų priežiūros pagalbą ir padėti šeimai įveikti sunkumus.

Gyvenimo istorijų būna įvairių. Krizinė situacija šeimoje gali susidaryti ir dėl sutuoktinio ar kito artimo žmogaus mirties, dėl įvairių priklausomybių, psichikos ligų ar sutrikimų, vykstančių skyrybų, socialinių įgūdžių stygiaus ir pan. Esame susidūrę su situacija, kai vienas iš tėvų dirba užsienyje ir sako negalįs grįžti, o likęs Lietuvoje yra krizinėje situacijoje, tad nutaria priimti pagalbą ar net sutinka, kad, kol įveiks sunkumus, vaikams būtų skirta laikina globa.

Vienos pagrindinių situacijų, kai vaikas paimamas iš šeimos, – smurtas, pasikartojantis netinkamas tėvų elgesys vaiko atžvilgiu. Būna, kad tėvams tampa sudėtinga tinkamai atliepti vaiko poreikius dėl nepakankamos mitybos, kasdienės priežiūros, gydymo, pavyzdžiui, vaikas serga onkologine ar kita sunkia liga, o tėvai vengia kreiptis į gydytojus. Pasitaiko, kad neparuošia vaiko į mokyklą ar visai į ją neleidžia. Tad visuomet matydami sunkią situaciją šeimoje inicijuojame reikalingas paslaugas, tačiau jeigu tėvai nesutinka priimti pagalbos arba net ir ją priėmus situacijos nepavyksta keisti teigiama linkme,  kreipiamės į teismą.

Svarbu paminėti, kad tai yra kraštutinė priemonė – iki jos dar siūloma laikinoji priežiūra, kai emociniais ar giminystės ryšiais susiję žmonės gali atvykti į šeimą pagyventi ir padėti pasirūpinti vaikais. Be to, tėvai kartu su vaikais turi galimybę apsigyventi savivaldybės krizių centre, kur jiems teikiama intensyvi pagalba ir paslaugos, padedančios kuo greičiau sustiprėti ir įveikus sunkumus visiems sugrįžti namo.

Priimti pagalbą

– Kiek vaikų paimama iš šeimos? Kokios tendencijos?

– Skaičiai kasmet panašūs – apie 900 vaikų, per šių metų pirmą pusmetį valstybės globon buvo paimti 537 vaikai.

Didžioji jų dalis grįžta pas savo tėvus. Laikinosios globos tikslas ir yra laiku suteikti pagalbą ir vaikui, ir tėvams, kad kuo greičiau vaikas grįžtų į šeimą. Jei situacija keičiasi į gera, vaikas per kelias dienas grąžinamas tėvams. Tuo laikotarpiu, kai vaikui skirta laikinoji globa, šeimai padedame visapusiškai. Laikinųjų globėjų vienas iš tikslų – sudaryti sąlygas tėvams palaikyti ryšį su vaikais, o šiems – padėti bendrauti su tėvais.

– Kokias sąlygas reikia išpildyti, kad tėvai susigrąžintų vaikus?

– Visų pirma, tėvai turi bendradarbiauti su vaiko teisių gynėjais ir kitais specialistais, dirbančiais vaiko gerovės srityje, – priimti paslaugas, užtikrinti vaikams saugią aplinką, ugdymą. Vilčinskų atvejis buvo išskirtinis tuo, kad tėvai kategoriškai atsisakė priimti paslaugas ir bendradarbiauti.

– VVTAĮT kreipėsi į teismą, kad būtų apribota šių tėvų valdžia jų vaikų atžvilgiu. Kokia situacija dabar?

– Sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą. Džiugu, kad mama jau priėmė jai siūlomą pagalbą, bendradarbiauja ir stengiasi keisti situaciją. Šiuo metu mama su vaikais susitinka ir bendrauja kiekvieną dieną. Artimiausiu metu vaiko teisių gynėjai peržiūrės ir iš naujo įvertins situaciją, jeigu teigiamas pokytis vyks ir toliau, siūlymas riboti teises mamai gali keistis.

– Kas priima sprendimą, ar grąžinti vaikus?

– Įprastai tėvai ar vienas jų turėtų pateikti prašymą teikti šeimai paslaugas. Tada bus inicijuota atvejo vadyba – specialistai kartu su tėvais sudėlios paslaugas, reikalingas tiek vaikams, tiek tėvams. Jei šie jas priima ir išnyksta rizikos veiksniai, vaikai gali grįžti į šeimą.

Sprendimas, ar galima grąžinti vaikus, yra kolegialus: atvejo vadybos metu įvairių sričių specialistai, dirbantys vaiko gerovės srityje, visuomet įvertina, ar situacija šeimoje išties keičiasi, – jeigu tėvai bendradarbiauja ir priima siūlomą pagalbą, o vaikų saugumui nebelieka grėsmės, pritariama, kad vaikai grįžtų į šeimą.

Be nusiskundimų nesikiša

– Ar šeimos, iš kurių buvo paimti vaikai, paskui stebimos, norint įsitikinti, kad situacija pasikeitė? Štai prieš penkerius metus visuomenėje didelio ir nevienareikšmio rezonanso buvo sulaukusi kitos kauniečių šeimos istorija, iš kurios buvo paimti vaikai.

– VVTAĮT šeimų stebėjimo nevykdo. Įprastai, jei būna inicijuota atvejo vadyba, mes dalyvaujame pirmame posėdyje ir paskutiniame, kuriame nutariama grąžinti vaiką tėvams, nebent prireikia mūsų nuomonės ar vertinimo ir kituose. Pagalbą pagal šeimos individualius poreikius teikia socialinių paslaugų centrai, padeda socialiniai darbuotojai, konsultuoja psichologai. Mes, vaiko teisių gynėjai, be naujo gauto pranešimo apie galimus vaiko teisių pažeidimus į šeimą nevykstame, jos nestebime. Jei gauname pakartotinį pranešimą, tuomet reaguojame ir apsilankome šeimoje, iš naujo vertiname situaciją.

– Minėtoje istorijoje prieš penkerius metus vaiko teisių gynėjai iš visuomenės ir politikų sulaukė kritikos dėl neva neadekvačių situacijai veiksmų, nors teismas pripažino kitaip. Ar daug tokių skundų dėl vaiko teisių gynėjų veiksmų sulaukiate dabar?

– Net ir pačiose sudėtingiausiose situacijose vaiko teisių gynėjai stengiasi ne tik vadovautis teisės aktais, bet ir nepamiršti žmogiškųjų savybių – empatijos, supratingumo, rūpinimosi. Žinoma, kaip ir kiekviename darbe pasitaiko situacijų, kai sulaukiame neigiamų vertinimų, kritikos, skundų. Tokie atvejai ne itin dažni, tačiau kiekvienas jų priverčia peržiūrėti ir įvertinti savo veiksmus, pastebėjus klaidų – iš jų pasimokyti ir nuolat ieškoti galimybių, kaip tobulėti ir stiprinti savo kompetencijas.

– Vis dėlto yra vaikų, kurių tėvams tėvystės teisės atimamos. Buvo toks šūkis „Lietuva – be vaikų namų“. Kiek vaikų įvairiose globos įstaigose laukia, kad juos šeima paimtų nuolatinei globai ar įvaikintų?

– Įvaikinamų vaikų ir galimų įvaikinti skaičius nuosekliai mažėja, nes mūsų prioritetas – vaikui augti su savo tėvais, tad, kilus problemų šeimoje, visų pirma, bandome padėti jas įveikti.

Šūkis „Lietuva – be vaikų namų“ tebėra, to siekiame, bet per 1 tūkst. vaikų vis dar auga vaikų globos namuose. Tai vyresni, nuo aštuonerių–dešimties metų vaikai. Visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad tokio amžiaus vaikai yra susiformavusios asmenybės su savo pasaulėžiūra, įsitikinimais, todėl suaugusieji baiminasi, kad jiems gali nepavykti sukurti ir išlaikyti su vaikais šiltą, tvirtą ryšį.

Šiandien yra per 200 laukiančių įsivaikinti šeimų, bet jų poreikis – vaikai nuo gimimo iki dvejų trejų metų. Tokio amžiaus vaikų, laukiančių galimybės būti įvaikintiems, pasitaiko, bet retai.

Seksualinis smurtas

– Jūsų skelbiama statistika rodo, kad kreipimųsi į VVTAĮT dėl galimų vaiko teisių pažeidimų daugėja. Ar daugėja tokių atvejų ar auga visuomenės netolerancija jiems?

– Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė per 27 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeistų vaiko teisių, apie 17 proc. daugiau nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą gaunami 152 pranešimai.

Didžioji dalis – per 20 proc. – gautų pranešimų yra dėl fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto atvejų, palyginti su pernai metų pirmuoju pusmečiu smurto atvejų padaugėjo per 30 proc.

Tačiau jų gali būti dar daugiau: mūsų apklausos duomenimis, beveik 50 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų vaikams linkę taikyti fizines bausmes. Jie aiškina, kad, pavyzdžiui, ar nusukti vaikui ausį, priklauso nuo aplinkybių.

Pranešimų ir skambinančių į Vaiko teisių liniją skaičius rodo, kad ir mūsų netolerancija smurtui, skriaudžiamam vaikui žymiai didėja.

– Didelį rezonansą visuomenėje sukėlė atskleisti seksualinio smurto prieš vaikus atvejai. Ar šių nusikaltimų daugėja, ar tik daugiau jų atskleidžiama?

Užkardymui: šiuo metu darbo grupė svarsto, kaip dar labiau įgalinti darbdavius tikrinti, ką samdo dirbti su vaikais ir kokia turi būti atsakomybė už tokių reikalavimų nesilaikymą. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

– Tai labai jautri sritis, ir, kaip rodo tarptautiniai tyrimai, seksualinio smurto atvejų gali būti ir dar daugiau, nukentėjęs gali būti net kas penktas vaikas. Lietuvoje praėjusiais metais fiksavome 300 galimo seksualinio smurto atvejų, bet šiais metais matome augantį gaunamų pranešimų skaičių – per pirmąjį pusmetį gavome jau 201 pranešimą. Dažniausiai, paviešinus seksualinio smurto atvejį, kyla rezonansas, žmonės tampa atidesni, skambina mums, konsultuojasi.

– Ar dėl seksualinio smurto vaikai dažniau nukenčia nuo šeimos narių, giminaičių, artimos aplinkos ar nuo svetimų asmenų?

– Apie 80 proc. seksualinio smurto nusikaltimų padaromi žmogaus, kurį vaikas pažįsta, juo pasitiki. Vaikas pagal savo raidą, amžių, kai jam tik septyneri ar dešimt metų, negali vertinti atliekamų veiksmų, o smurtautojas gali sakyti, kad tai – meilės išraiška, taip visi daro. Dažniausiai vaikai apie patirtą seksualinį smurtą ima kalbėti tik sulaukę paauglystės, kai jau supranta, kas tai yra, kas buvo ar yra su jais daroma.

Sprendimas kreiptis į teismą buvo priimtas po ilgų bandymų suteikti šeimai pagalbą. Džiugu, kad mama jau priėmė jai siūlomą pagalbą, bendradarbiauja ir stengiasi keisti situaciją.

– Ką dar reikėtų daryti, kaip keisti įstatymus, kad padėtų užkardyti šiuos nusikaltimus?

– Vienas iš prioritetų – daugiau dėmesio skirti švietimui. Tėvams, artimiesiems, mokytojams reikia šviesti vaikus, koks elgesys yra netinkamas, priminti apie kūno ribas ir kad niekas negali liesti tam tikrų kūno vietų, jų nurengti, išskyrus, kai tai daro tėveliai ar reikia pasirodyti gydytojui. Apie tai vaikui suprantama kalba reikėtų pradėti kalbėti jau darželyje.

Antra, tokių atvejų atpažįstamumas ir neignoravimas. Raginame mokytojus, gydytojus, žmones, kurie dirba su vaikais, vaikų artimuosius atkreipti dėmesį į vaikų elgesį, jei jis tampa seksualizuotas, pastebėti vaiko žaidimus, užduodamus klausimus, piešinius ar rašinius. Buvo atvejis, kai mokytoja atkreipė dėmesį ant kurių kūno vietų uždėtos rankos mokinio piešiniuose, konsultavosi su specialistais ir pasitvirtino, kad vaikas patiria seksualinį smurtą artimoje aplinkoje. Toks suaugusiųjų dėmesys gali greičiau atskleisti situaciją, ją užkardyti ir kuo operatyviau suteikti vaikui profesionalią pagalbą, kad pavyktų kuo greičiau įveikti trauminę patirtį.

– Ar yra užtektinai priemonių, kad asmenys, padarę seksualinių nusikaltimų, nebegalėtų taip lengvai prieiti prie vaikų, ar pakankamos bausmės?

– Darbdaviai, kurie įdarbina dirbti su vaikais mokyklose, būreliuose ar stovyklose, turi būti atsakingi už tai, ką priima dirbti. Darbdavys gali kreiptis į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą su prašymu išduoti pažymą, kuri patvirtintų, kad tas žmogus ne tik nebuvo nuteistas, bet ir nėra įtariamasis ar kaltinamasis byloje dėl tokių nusikaltimų, arba reikalauti, kad tokią pažymą gautų ir pateiktų pats asmuo. Tėveliai, leisdami vaiką į stovyklą ar būrelį, taip pat gali domėtis, ar yra pateiktos tokios pažymos. Visi turime būti budrūs, jei norime apsaugoti savo vaikus.

Šiuo metu dirba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuota darbo grupė, kuri svarsto, kaip dar sugriežtinti šią tvarką, dar labiau įgalinti darbdavius tikrinti, ką samdo dirbti su vaikais, kokios galėtų būti atsakomybės už tokių reikalavimų nesilaikymą.

Dar viena naujovė – nuo spalio pasirašytas penkiašalis susitarimas tarp SADM, VVTAĮT, vaiko teisių kontrolieriaus, prokuratūros, policijos, kad nuo spalio 1 d. dėl kiekvieno seksualinio smurto prieš vaiką atvejo susirinks vaiko teisių gynėjas, prokuroras, policijos atstovas, jei reikės, bus pakviestas ir kitų institucijų atstovas ir stebėsime, kaip vyksta tyrimas, kokios pagalbos reikia, kad tas atvejis būtų išspręstas kuo operatyviau, kad kuo greičiau informacija keliautų į teismą ir būtų įvykdytas teisingumas ir, žinoma, kad būtų kuo greičiau suteikta vis reikalinga pagalba vaikui ir jo tėvams.

Visuomenė nebesitaiksto

– Kokia dalis pranešimų apie nederamą tėvų elgesį nepasitvirtina?

– Bendras pranešimų skaičius kasmet auga apie 15–16 proc., bet kasmet mažėja tokių, kurie nepasitvirtina, ir tai rodo, kad žmonės labiau gilinasi į šias problemas, labiau atpažįsta vaiko teisių pažeidimus. Per pirmą šių metų pusmetį nepasitvirtino 31 proc. pranešimų, 9 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

– Ar vaikų kreipimaisi Vaikų linijoje dažniau nepasitvirtina nei suaugusiųjų?

– Vaikų skambučių skaičius nuosekliai auga, vadinasi, didėja pasitikėjimas vaiko teisių gynėjais. Vaikai iš prigimties nemeluoja, jų pranešimai dažnai pasitvirtina. Jie labai saugo savo tėvus, vertina anonimiškumą, jie išsiaiškina situaciją, papasakoja, kas vyksta, ieško sprendimų. Klausimų būna visokių, vienas jautriausių, kurio sulaukėme, – ar galite parekomenduoti kokius kursus ar mokymus, kad mano tėvai taptų geresni man, kad man skirtų daugiau dėmesio, mažiau ant manęs šauktų, kad santykis ir ryšys būtų stipresnis.

Pokyčiai: pasak I. Skuodienės, apklausose pusė respondentų prisipažįsta dar linkę vaikams taikyti fizines bausmes. Tačiau didėja ir visuomenės sąmoningumas pranešti dėl galimai pažeidžiamų vaiko teisių. (VVTAĮT nuotr.)

– Kaip vaikų teisių srityje atrodome ES kontekste? Ar kur nors iškrintame iš bendrų tendencijų?

– Mes vieni paskutiniųjų ES priėmėme vadinamąjį vaikų nemušimo įstatymą, tad šiuo aspektu nesame pirmaujantys. Tačiau matome vykstančius realius pokyčius: auga visuomenės netolerancija skriaudžiamam vaikui, aktyviau pranešama apie galimus vaiko teisių pažeidimus, mažėja vaikų globos sistemos įstaigų. Savivaldybės yra atsakingos už paslaugas vaikams ir šeimoms, nemažai jų deda daug pastangų, kad jos būtų kuo prieinamesnės, savalaikės, individualizuotos.

– Ar prieš trejus metus imdamasi vaiko teisių vyriausiosios gynėjos pareigų įsivaizdavote, kad Lietuvoje dar tiek daug smurto prieš vaikus?

– Įsivaizdavau. Tačiau ir atvejai, kurie mus pasiekia, tik ledkalnio viršūnė. Mūsų atliekamose apklausose pusė apklaustųjų prisipažįsta linkę taikyti fizines bausmes vaikams, o Lietuvoje – 0,5 mln. vaikų, vadinasi, apie 220–230 tūkst. jų gali patirti smurtą.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos dėl vaikų nemušimo įsigaliojo tik prieš penkerius metus, o keisti nuostatas, kad smurtauti prieš vaiką negalima tiek fiziškai, tiek ir psichologiškai, užtrunka. Skandinavams prireikė apie 40 metų, tikiuosi, mums prireiks mažiau.

Džiugina, kad vis labiau vertiname vaiką kaip žmogų su jo poreikiais, savo nuomone. Žinoma, sprendimus priima tėvai, bet svarbu su vaikais tartis, informuoti juos apie pokyčius šeimoje. Džiaugiuosi, kad tėvai kreipiasi į mus patarimo, kokius kursus jie galėtų lankyti, kokią literatūrą skaityti, kad geriau sektųsi auklėti vaikus. Reikia ieškoti būdo, kaip bendrauti su vaikais, mokytis būti mama ir tėčiu.

Nors dar yra naratyvas, kad mane taip auklėjo ir aš taip auklėju, o beržinė košė niekam nepakenkė, ir aš gavau diržo, o štai koks žmogus išaugau, bet visuomenė keičiasi. Dar tikrai turime kur augti, bet esame gerame kelyje.

Smurto atvejų daugėja

Beveik 3 tūkst. – tiek vaikų pernai galimai patyrė smurtą. Vaiko teisių gynėjai dėl fizinio smurto gavo 2 216, dėl seksualinio – 300, psichologinio – 291 pranešimą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai sulaukė apie 17 proc. daugiau pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų nei tokiu pačiu laikotarpiu pernai. Vidutiniškai per parą buvo gaunami 152 (2022 m. – 125, o 2021 m. – 111).

Šiemet per pirmą pusmetį gauti 1 578 pranešimai dėl fizinio smurto, 201 – seksualinio, 197 – psichologinio. Palyginti su pernai pirmuoju pusmečiu, fizinio, seksualinio ir psichologinio smurto atvejų padaugėjo per 30 proc. Daugiausia smurtą prieš vaikus panaudojo artimiausioje aplinkoje esantys žmonės.

Per pirmąjį šių metų pusmetį valstybės globon buvo paimti 537 vaikai, kasmet vidutiniškai jų būna apie 900.

Šaltinis: VVTAĮT

Laisvalaikis ir sveikata

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė pažymėjo, kad kiekvienas vaikas turi teisę į laisvalaikį ir poilsį, kurie vasaros metu neatsiejami nuo aktyvių žaidimų lauke ir linksmybių vandens telkiniuose. Tačiau vaiko teisių gynėjai primena, kad bet kokie vaikų vasaros užsiėmimai turėtų būti ne tik smagūs, bet ir saugūs sveikatai – tuo svarbu pasirūpinti vaiko tėvams, globėjams bei kitiems artimiesiems.

„Vaikai iš prigimties yra judrūs ir smalsūs, tad karštomis vasaros dienomis trykštantys fontanų purslai dažnai tampa vaikų traukos vieta, kurioje smagu bėgioti, žaisti su vandeniu, o sušlapus – ir atsigaivinti. Tačiau tėvams vertėtų nepamiršti, jog pramogos fontanuose nėra pačios saugiausios vaikui, ne tik dėl maudynėms fontanuose nepritaikyto vandens, bet ir dėl rizikos vaikui susižeisti pargriuvus ant slidžios, nuo vandens sušlapusios dangos. Vietoje tokių vasaros pramogų verčiau išbandyti maudynes tam pritaikytuose vandens telkiniuose – jūroje, upėse, ežeruose, baseinuose. Svarbu, jog tėvai paaiškintų vaikams saugaus elgesio prie vandens taisykles, o linksmybių vandenyje metu nepaliktų jų be priežiūros“, – kalbėjo U. Klingerė.

Aptarė ir vaikų nuogumą

Kauniečiai buvo atkreipę dėmesį, kad miesto centre esančiuose fontanuose vaikai maudosi pusplikiai ar visai išrengti. Praeiviai laikėsi pozicijos, kad vaikų nuogumas neturėtų būti viešai demonstruojamas, tėvai neturėtų jų ir fotografuoti. Vaiko teisių gynėjai ragina tėvus įvertinti tokių veiksmų rizikas.

Skaitytojos nuotr.

„Kalbant apie vaikų maudynes nuogiems viešose vietose, tėvams svarbu įvertinti, kokią įtaką vaiko nuogumas, dažnai pagal savo amžių ir brandą dar nesugebančio išreikšti savo nuomonės, gali turėti jį matantiems aplinkiniams. Siekiant, jog prie vandens telkinių ar paplūdimiuose pramogaujantis vaikas jaustųsi visapusiškai saugus, vaiko teisių gynėjai primena tėvams, jog svarbu nuo mažumės ugdyti vaiko suvokimą apie save ir savo kūną, taip pat reikėtų mokyti vaiką atpažinti savo kūno ribas bei priminti apatinių rūbų taisykles, kurios gali apsaugoti vaiką nuo nepageidaujamų aplinkinių žvilgsnių bei leisti jam jaustis laisvam ir saugiam“, – komentavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistė.

Tėvams svarbu įvertinti, kokią įtaką vaiko nuogumas, dažnai pagal savo amžių ir brandą dar nesugebančio išreikšti savo nuomonės.

Vaiko teisių gynėjai priminė, kad vaiko teisę į atvaizdą gina įstatymai, tačiau labai svarbu, kad šią teisę užtikrintų ir tėvai, globėjai bei kiti artimieji.

„Prieš fotografuojant nuogą, ar tik apatiniais rūbais apsirengusį vaiką, tėvams svarbu įvertinti, ar ši nuotrauka liks tik asmeniniame šeimos nuotraukų archyve, ar ja bus norima pasidalinti ir su kitais žmonėmis. Tėvams nusprendus į viešąją erdvę įkelti nuotrauką ar vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas vaikas, vertėtų pagalvoti, ar tai būtina daryti bei kokią įtaką ši vaizdinė medžiaga gali turėti ateityje vaikui augant ir keičiantis. Po kelių metų graži ir juokinga mažo vaiko nuotrauka suaugusiuosius gali sugrąžinti į malonius prisiminimus, tačiau vaikui sukelti kitokius jausmus bei aplinkinių vertinimus“, – kalbėjo U. Klingerė.

„Keliant vaiko nuotrauką ar su juo susijusį vaizdo įrašą į socialinius tinklus svarbu atidžiai peržiūrėti nustatymus bei įvertinti, kas galės matyti vaiko atvaizdą, ar bus galimybė juo dalintis kitiems žmonėms. Jeigu vaikas geba išreikšti savo nuomonę, visuomet svarbu paklausti, ar jis norėtų, kad jo atvaizdas būtų viešinamas, o tais atvejais, kai vaiko ir tėvų nuomonės nesutampa, turėtų būti atliepiami vaiko interesai“, – pažymėjo vaiko teisių atstovė.

Kilus klausimams, žmonės kviečiami pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.

Ragina tėvus susimąstyti

Primename, kad šią savaitę portalo kauno.diena.lt skaitytoja Klaudija pasidalijo keliomis nuotraukomis iš Vienybės aikštės. Nuotraukose matyti, kaip nuogi vaikai taškosi čia įrengtame fontane, o tėvai juos skatina ir toliau turkštis vandenyje. Negana to, tokios vaikų maudynės dažnai įamžinamos ir telefonais.

„Vienybės aikštėje esančiuose viešuose fontanuose ir vandens dekoracijose nuogi pliuškenasi, plaukioja vaikai, o tėvai stovi šalia ir fotografuoja, filmuoja, juokiasi. Jiems smagu. Bet gi tai ne paplūdimys, ne laikas ir ne vieta! Pilna Kaune vietų užsiimti vandens pramogoms“, – dėstė sunerimusi pilietė Klaudija.

Moteris stebėjosi, kad tėvai savo mažamečiams vaikams leidžia viešoje vietoje maudytis nuogiems arba su vos pridengtu užpakaliuku. Pasak Klaudijos, vaikai patys negali nuspręsti, ar nuogumas tokioje vietoje tinkamas, todėl tėvai turėtų prisiimti atsakomybę ir užtikrinti mažamečių gerovę.

„Supermamytėms ir tėveliams reikia susimąstyti, ką ir kiek leidžia savo atžaloms. Vaikų saugumas ir visuomenės elgesio normos yra svarbios. Manau, kad prasminga tėvus šviesti ir skatinti elgtis atsakingai“, – kalbėjo portalo kauno.diena.lt skaitytoja.

Be to, kaunietė atkreipė dėmesį, jog fontanuose maudytis gali būti nesaugu dėl neužtikrinamų higienos normų. „Neaišku, ar tame pačiame vandenyje kartais nesiprausia kokie benamiai ar gyvūnai“, – pridūrė pašnekovė.

Netinka maudynėms

Dėl vaikų maudynių miesto fontanuose miesto atstovai taip pat laikėsi pozicijos, kad fontanai nėra tinkama vieta pliuškentis.

„Fontanai neskirti maudynėms – apie tai praneša prie daugumos jų pastatyti įspėjamieji ženklai. Vandens tyrimai čia neatliekami, kadangi tai – ne maudykla ir ne geriamasis vanduo.

Tiek savivaldybė, tiek „Kauno vandenys“ fontanų priežiūrai naudoja chemines medžiagas, todėl tėveliai neturėtų leisti savo atžaloms juose maudytis ar tuo labiau gerti vandenį“, – komentavo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Jis nurodė, kad miesto fontanai dezinfekuojami natrio hipochorito tirpalu, kuris naikina bakterijas ir kitus mikroorganizmus, naudojami chloro ir pH reguliavimo preparatai. Taip pat algicidai, biocidai ir kitos priemonės nuo putų ir dumblo atsiradimo.

Fontanai neskirti maudynėms – apie tai praneša prie daugumos jų pastatyti įspėjamieji ženklai.

„Džiaugiamės matydami krykštaujančius vaikus Vienybės aikštėje ar ant Kauko laiptų – iš grindinio trykštančiose srovelėse tikrai galima atsivėsinti, tačiau žaisti ar maudytis fontanų baseinų vandenyje – negalima. Tėveliai turėtų rūpintis savo vaikučių sveikata ir įsivertinti, kad miesto fontanas nėra baseinas. Visuomet yra alerginių reakcijų rizika, mažieji gali gurkštelėti vandens su jame esančiomis dezinfekcijos priemonėmis“, – tęsė specialistas.

Be to, A. Pakalniškis atkreipė dėmesį, kad nors maudymasis fontanų mechanizmams pavojaus nekelia, tačiau prižiūrėtojams vis tiek sukelia papildomų išlaidų, nes būna aplaužomi fontanų purkštukai, grotelės ar kiti apdailos elementai. Dėl maudynių tenka dažniau valdyti fontanus ir jų filtrus.

Skaitytojos nuotr.

Ragina rinktis paplūdimius

Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas ragino tėvelius maudynėms rinktis oficialius paplūdimius, kuriuose nuolat atliekami vandens kokybės tyrimai, budi gelbėtojai. Be to, karštomis dienomis net dvejose Kauno vietose veikia vandens dulksnos fontanėliai, įrengtos lauko gertuvės.

„Fontanai skirti grožėjimuisi, o ne maudynėms. Atsivėsinti norintys kauniečiai kviečiami vykti į lengvai pasiekiamus miesto paplūdimius prie Kauno marių, Lampėdžio ežero ar Panemunėje prie Nemuno. Taip pat atsigaivinti galima po Laisvės alėjoje ir Vilniaus gatvėje veikiančiomis dulksnos sistemomis. Karštomis dienomis gaivina ir viešosiose vietose esančios vandens stotelės“, – nurodė A. Pakalniškis.

„Vaikai atskiriami nuo tėvų kraštutiniais atvejais ir tik teismo leidimu, iki tol išnaudojus visas įmanoma pagalbos priemones, o pagalbos priemonių tikrai yra įvairių. Visų pirma, pagalba gali būti laikina priežiūra su giminaičiais, artimaisiais, gali būti pagalba krizių centre, gali būti pagalba mobiliosios komandos ir pan. Išnaudojus visas įmanomas pagalbos priemones, jeigu šeimai nepavyksta įveikti krizinės situacijos, tuomet vyksta kreipimasis į teismą ir tik teismo sprendimu, jam išanalizavus visą situaciją kompleksiškai, visapusiškai, gali būti išduotas leidimas vaiką perkelti iš šeimos“, – sakė I. Skuodienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Sakote, kad yra reikalingas teismo sprendimas. Tai yra gana ilgas kelias?

– Nėra visai trumpas. Kaip aš ir minėjau, jeigu šeima priima pagalbą, pavyzdžiui, sutinka apsigyventi krizių centre, kuriame ugdomi tėvystės įgūdžiai, socialiniai gebėjimai, rūpinamasi sveikata, (vaikas grąžinamas). Tačiau, jeigu nepavyksta keistis, tuomet kreipiamės į teismą. Labai svarbu pasakyti, kad net ir atskyrus vaiką nuo šeimos, iniciavus laikiną globą, jeigu šeimai pavyksta įveikti krizinę situaciją, vaikas po atvejo vadybos gali būti grąžinamas atgal. Vadinasi: atvejo vadybos posėdis, šeimai pavyko, pagalba priimama, nebėra realios grėsmės vaiko gyvybei ir sveikatai grįžti į šeimą, vaikas grąžinamas per kelias dienas.

– Dabar daug aptarinėjamos būtent vaikų iš šeimos paėmimo priežastys. Viena jų – vaiko neleidimas į mokyklą. Ar daug tokių tėvų Lietuvoje, kuriems tenka įrodinėti, kad vaiko ugdymas yra ne šiaip vaiko teisė, bet ir tėvų prievolė?

Vaikai atskiriami nuo tėvų kraštutiniais atvejais ir tik teismo leidimu, iki tol išnaudojus visas įmanoma pagalbos priemones.

– Aš noriu pasakyti, kad tai yra kompleksinis vertinimas. Vien vaiko leidimo arba neleidimo į mokyklą tikrai mes negalime vertinti. Jeigu vaikas neatėjo į mokyklą savaitę ar mėnesį, aiškinamės priežastis ir suteikiame pagalbą tiek tėvams, tiek vaikui įveikti tuos iššūkius. Svarbu pasakyti, kad leidimas ar neleidimas į ugdymo įstaigą nėra priežastis, todėl, kad tėvai, gavę leidimą, bendradarbiaujant su savivaldybe, švietimo skyriumi, gali savo vaikus ugdyti ir patys namuose. Yra įvairios galimybės, dabar sistema yra lanksti. Tačiau labai svarbu, kad (...) vienaip ar kitaip vaikai dalyvautų švietimo sistemoje.

– Kaip keičiasi tendencijos Lietuvoje? Mažėja tokių atvejų, kai tenka iš tėvų paimti vaikus?

– Skaičius išlieka panašus. Tačiau, jeigu žiūrime pranešimų dėl galimo vaiko teisių pažeidimo skaičių, – jis nuolat auga ir artėja link 20 proc. Vadinasi, kiekvienais metais žmonės tampa nebetolerantiški (atvejams), kuomet yra skriaudžiamas, mušama, neprižiūrimas vaikas. Taigi pranešimų skaičius auga ir tai yra brandžios visuomenės ženklas. Atskiriamų vaikų skaičius neauga, jis išlieka panašus, tai, jei lygintume procentais, gal jis net ir mažėja.