Tai numatyta komisijos parengtoje ir patvirtintoje Lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programoje 2025–2030 metams.

„Lietuvių kalbos funkcionavimui didelę reikšmę turi du dalykai: teisinė jos padėtis (statusas valstybėje) ir jos prestižas. Tačiau iki šiol vienai svarbiausių valstybinės kalbos politikos planavimo sričių – kalbos prestižui – skirta nepakankamai dėmesio“, – teigiama dokumente.

VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė BNS sakė, kad beveik prieš 36 metus paskelbus lietuvių kalbą valstybine, dėta daug pastangų ją įtvirtinti visose gyvenimo srityje – dėl to didžiausias dėmesys skirtas kalbai norminti, lietuviškiems vadovėliams, mokslo darbams rengti.

„Bet dabar padėtis yra pasikeitusi, vis dėlto lietuvių kalbą turime beveik visose srityse, ir mums reikia, kad ji čia liktų. O tam, kad ji liktų, be abejo, reikia teigiamo žmonių santykio, kaip tik todėl atsirado lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programa“, – teigė komisijos vadovė.

Prestižo matas – „Eurovizija“

Jos teigimu, lietuvių kalbos prestižas yra žmonių noras kalbėti lietuviškai ir pasididžiavimas kalbant lietuviškai.

„Tai yra teigiamas žmogaus vidinis santykis su savo kalba, šiuo atveju su lietuvių kalba, ir noras tą kalbą rodyti, vartoti visose srityse. Juk dažnai susiduriame su tuo, kad pasako: ai, kalbą kuria kalbininkai, aš niekuo dėtas arba muzika lietuviškai neskamba“, – sakė V. Meiliūnaitė.

Žinote, turiu tokį lietuvių kalbos prestižo matą – „Euroviziją“.

Kita vertus, ji tvirtino matanti, kad lietuvių kalbos prestižas pastaraisiais metais šiek tiek auga.

„Žinote, turiu tokį lietuvių kalbos prestižo matą – „Euroviziją“, – BNS sakė V. Meiliūnaitė.

„Kai pirmą kartą Aistė Smilgevičiūtė „Strazdą“ dainavo, visiems buvo labai juokinga. Bet dabar, kai Monika Linkytė niūniuoja čiūto tūto ir visa Europa iš paskos, kai Monika Liu sudainavo „Sentimentus“ lietuviškai arba kai dabar „Luktelk“, vėl lietuvišką dainą išrinko į „Euroviziją“, čia juk renka ne kalbininkai, renka pati visuomenė ir, vadinasi, visuomenė jau turi jausmą, kad gražiau, jaukiau, išskirtiniau, jeigu dainuojama lietuviškai“, – sakė VLKK pirmininkė.

Padidėjo konkurencijos laukas

Programoje atkreiptas dėmesys, kad iš viešojoje erdvėje besiklostančių kalbinių nuostatų ir atliktų tyrimų matyti, kad lietuvių kalbos prestižas kai kuriose visuomenės grupėse, pavyzdžiui, jaunimo, kelia klausimų.

Anot jos, anglų kalba skverbiasi į visas lietuvių kalbos vartojimo sritis, lietuvių kalba stumiama iš mokslo ir studijų, darbo santykių, viešosios informacijos ir kitų sričių, menksta jos prestižas, mažėja visuomenės pasitikėjimas savo kalbos galiomis.

„Tokiomis aplinkybėmis lietuvių kalbai darosi vis sunkiau išlaikyti savo pozicijas valstybės ir visuomenės gyvenime. Visuomenė savo kalbą gali išlaikyti tik sąmoningai suvokdama jos vertę ir raiškos galimybes, teikdama jai pirmenybę, norėdama ją vartoti ir kurti, palaikydama ir puoselėdama jos įvairovę“, – teigiama programoje.

VLKK teigimu, pastaruoju metu susiduriama su dar vienu iššūkiu – išaugusia lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo paklausa tarp imigrantų ir pabėgėlių.

Pasak V. Meiliūnaitės, dėl šių dviejų – anglų ir rusų – kalbų suvešėjimo padidėjo konkurencija lietuvių kalbai.

„Tas kalbų konkurencijos laukas išsiplėtė ir kitą sykį lietuviui reikia papildomų pastangų, kad jis prisimintų, jog tarp jų visų didesnių kalbų, galbūt net ekonomiškai stipresnių ir labiau apsimokančių mokėti kalbų, yra ta, kuri yra mūsų prekės ženklas. Labai norėčiau, kad prestižas pakeistų santykį su lietuvių kalba, kad tai būtų ne tik prekės, bet ir mūsų kokybės ženklas“, – sakė VLKK vadovė.

Prestižą stiprina teigiama patirtis

Jos teigimu, kelti lietuvių kalbos prestižą galima per kuo daugiau teigiamų kalbinių patirčių, parodant, kad lietuviškai galima kurti, plėsti lietuvių kalbos vartoseną prekių ženkluose, įmonių pavadinimuose, reklamos tekstuose, dainose, populiariuosiuose kūriniuose, laidose ir pastebėti žmones, kurie tai daro.

„Nepamirškime, kad daug lietuvių kalbos yra išvažiavusios į užsienį. To prestižo ypač reikia žmonėms, kurie dėl gyvenimo aplinkybių atsidūrė kitakalbėse aplinkose, kad jie norėtų išsaugoti gimtąją kalbą, kad jiems tai būtų savivertės, savigarbos, jų pačių prestižo dalykas turėti šaknis. Į visa tai reikia investuoti, tą reikia matyti, nes praradus labai sunku būtų atkurti“, – pabrėžė V. Meiliūnaitė.

Programoje numatyta lietuvių kalbos prestižą kelti atliekant kalbos, kultūros ir tapatybės tyrimus, rengiant konferencija, seminarus, diskusijas, leidžiant leidinius, remiant lietuvių kalbos savitumą ir turtingumą atskleidžiančius literatūros kūrinius, organizuojant edukacines priemones, viktorinas, Lietuvių kalbos dienas.

Tarp programoje numatytų priemonių – ir radijo, TV laidų, tinklalaidžių kūrimas apie kalbą.

VLKK tikisi minėtas priemones finansuoti iš jai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.

Kaip pranešė VLKK, komisijos nariai nepritarė Seimo konservatorių Viliaus Semeškos ir Paulės Kuzmickienės siūlymui skelbti geografinius pavadinimus „Kaliningrado sritis“ ir „Kaliningrado miestas“ nevartotinais. 

Kartu komisija informavo pritarusi iniciatyvai skatinti lietuviškų tradicinių vietovardžių „Karaliaučiaus kraštas“ ir „Karaliaučiaus miestas“ vartojimą ne tik istoriniame, bet ir dabartiniame kontekste, taip pat ir oficialiojoje vartosenoje.

„Kalbos komisija remiasi tuo, kad dauguma buvusių Karaliaučiaus krašto vietovardžių – lietuviški (krašte jau nuo XVI a. būta lietuviškų apskričių – gyventa lietuvininkų). Istoriniuose šaltiniuose tie lietuviški tradiciniai vietovardžiai užfiksuoti vokiška rašyba, su vokiškomis galūnėmis, plg. Tilžė – Tilsit, bet nuo 1946 m. visi buvo pakeisti rusiškais, plg. Tilžė – dab. ofic. Sovetsk (rus. Советск)“, – informavo komisija.

Anot jos, tuo metu, kai kraštas administraciškai priklausė Vokietijai (Prūsijai, Rytprūsiams), oficialūs vietovardžiai nuo tradicinių lietuviškų skyrėsi tik forma, bet po Antrojo pasaulinio karo sovietinės valdžios buvo pakeisti iš esmės, todėl nebegalima kalbėti apie lietuviškų tradicinių vietovardžių formų vartojimą vietoj transkribuotųjų, užrašytų pagal apytikslį tarimą lietuviškais rašmenimis.

„Baltiški vietovardžiai – tiek lietuviškos, tiek vokiškos jų formos – tapo bent iš dalies istoriniais. Jų vartojimas atitinkamame istoriniame kontekste neginčytinas, jais pavadintos Lietuvos gyvenamųjų vietovių gatvės, įstaigos, organizacijos. Tačiau dabartinėje oficialioje vartosenoje jie gali, o kai kuriose srityse ir turi būti vartojami pagrečiui su transkribuotomis (ar transliteruotomis) oficialių rusiškų vietovardžių formomis“, – nurodo VLKK.

Siekdama, kad Karaliaučiaus krašto vietovardžiai būtų išsaugoti aktyvioje lietuviškoje vartosenoje, VLKK Karaliaučiaus krašto (Kaliningrado srities) lietuviškų tradicinių vietovardžių sąrašą patvirtino dar 1997 metais, jis paskelbtas leidinyje „Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos“

Pasak komisijos, atvirkštinį, rusų–lietuvių tradicinių lietuviškų Kaliningrado srities (Karaliaučiaus krašto) vietovardžių sąrašą galima rasti jos interneto svetainėje.

Į VLKK su siūlymu atsisakyti Kaliningrado srities ir Kaliningrado miesto pavadinimų, keičiant juos lietuviškuoju Karaliaučiumi, kreipęsi V. Semeška ir P. Kuzmickienė argumentuoja, kad dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado Sovietų Sąjungai vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu.

„Sovietų Sąjungos regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu. Po mirties Kalinino garbei jo vardu pervadinta net keletas miestų. Vienas iš jų – anuomet Kionigsbergas, dabar Kaliningradas – tą vardą išlaikė iki šiol“, – teigia parlamentarai.

Jie į komisiją kreipėsi po to, kai Lenkijoje prieš kelias savaites įsigaliojo rekomendacija tarp šios šalies ir Lietuvos įsiterpusį Rusijos anklavą vadinti „Królewiec“ (Karaliaučiumi). Į sprendimą reaguodamas Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad „tai jau net nebe rusofobija, šie Lenkijoje vykstantys procesai yra kone beprotybė“.

Karaliaučiaus miesto pradžia – vokiečių ordino Karaliaučiaus pilis, XIII amžiaus viduryje pastatyta prūsų sembų gyvenvietėje Tvankstoje. Gyvenvietė buvo pavadinta Čekijos karaliaus Pršemislo II Otakaro garbei Kunigsbergu, vėliau – Kionigsbergu (Karaliaus kalnu).

Karaliaučiaus pavadinimas nuo XVI amžiaus vartotas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos lietuvių raštijoje. 

1946 metais Sovietų Sąjunga miestą pervadino Kaliningradu SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo pirmininko Michailo Kalinino garbei.

„Susiklosčiusi situacija yra paradoksali. Kai moteris, norėdama pasirinkti vyro pavardę, kuri yra moteriškos giminės, pavyzdžiui, Šarka, Lydeka, gali rinktis tik su galūne -ė arba su -ienė. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) yra priėmusi sprendimą ir dabar ieško, kokie čia galėtų būti argumentai. Realiai aš jų negirdžiu, nes situacija yra paradoksali ir net nelogiška, kad žmogus gali vadintis Lydekė, bet negali vadintis Lydeka“, – komentavo Seimo narė Ieva Pakarklytė. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Tam, kad susišnekėtum, reikia šnekėtis. Metų pradžioje mūsų klausė, ar esama pavardžių rašymo sistema nepažeidžia moterų teisių, ar jos nėra diskriminuojamos. Mes atsakėme, kad, mūsų nuomone, nėra diskriminuojama. Na, o viešai buvo pareikšta, kad štai VLKK atmetė prašymą svarstyti moterų pavardžių darybą. Galiu dar kartą pakartoti, kad jei būtų atlikta poreikio analizė ir būtų pateikti argumentai, kodėl šis pokytis reikalingas, VLKK tikrai šį klausimą svarstytų. Kol kas lietuvių kalbos pavardžių sistemoje tokio precedento nebuvo. Na, o tam, kad jis atsirastų, reikia svarių argumentų“, – aiškino VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.

Mūsų kai kurios naivios ar kvailokos feministės įsivaizduoja, kad galima turėti vyriškas ir moteriškas pavardes lygiai tokias pačias. Lietuvių kalboje taip niekada nebus.

 

„Pirmas teiginys, galimas modelis – tai lietuviškas modelis, bet problema yra kitur. Pavardžių sistemoje yra labai svarbu skirti vyrišką ir moterišką giminę. Mūsų kai kurios naivios ar kvailokos feministės įsivaizduoja, kad galima turėti vyriškas ir moteriškas pavardes lygiai tokias pačias. Lietuvių kalboje taip niekada nebus. Tai ką, dabar įstatymų leidėjai rašys vadovėlius, kas privalu man rašyti, kas privalu VLKK, institutui ar universitetui?! Čia matau didžiulį bardaką. Bijau, kad  VLKK nelabai norėtų diskutuoti šiuo klausimus, bet, panašu, kad reikia tai daryti. Jeigu pažiūrėsime istoriją, VLKK keturis kartus buvo išvaikyta pavardžių klausimu“, – dėstė kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus moterų pavardžių darymo tvarką nustato Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) savo nutarimu.

Dabar jame numatyta, kad moterų pavardės daromos iš pamatinės vyriškos pavardės su priesagomis -aitė, -ytė, -utė, -(i)ūtė, taip pat -ienė ir -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardės formą, kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne -ė.

Priėmus Laisvės frakcijos narės siūlymą, dalies moterų pavardžių rašybą reglamentuotų įstatymas, o dalies – VLKK nutarimas.

Teisės aktai turi tarpusavyje derėti ir vienas kitam neprieštarauti.

„Teisės aktai turi tarpusavyje derėti ir vienas kitam neprieštarauti, taigi moterų pavardžių darybos išimčių reglamentavimas skirtinguose teisės aktuose būtų nedarnios teisėkūros pavyzdys“, – BNS sakė VLKK pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.

I. Pakarklytė savo ruožtu teigia, kad tokį projektą paskatino susiklosčiusi padėtis, kai moterys, pasirinkdamos vyro pavardę, gali rinktis tik galūnę -ienė arba -ė, net jeigu vyro pavardė yra moteriškos giminės ir baigiasi galūne -a ar -ia.

Ji siūlo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatyme numatyti, kad „sutuoktinio kitam sutuoktiniui ar tėvų arba vieno iš tėvų vaikui suteikta pavardė rašoma Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose lietuviškais rašmenimis ir atsižvelgiant į pavardės formos skirtumus pagal lytį, išskyrus (...) kai norima suteikti moterišką pavardę su galūne -a ar -ia, daromą iš vyriškos pavardės, turinčios galūnę -a ar -ia.“

Pasak VLKK pirmininkės, Seimo narė turi teisę teikti įstatymų projektus, tačiau šiuo klausimu kartą jau buvo išsakyta komisijos nuomonė, jog „tokiai inovacijai palaikyti stinga duomenų“.

„Pirmiausia – visuomenės apklausos ar bent jau kokios nors poreikio analizės. Kiek mums žinoma, tokios analizės vis dar nėra“, – sakė V. Meiliūnaitė.

Sausį VLKK pranešė neketinanti plėsti moterų pavardžių rašybos būdų ir įteisinti moteriškos pavardės su galūne -a rašybos, bet sakė neuždaranti durų svarstymams, jei atsirastų daugiau kultūrinių argumentų.

Kalbos komisijos teigimu, nusistovėjusios asmenvardžių sistemos keitimas iš esmės galimas, bet dažniausiai sulaukia aštrių nevienareikšmių visuomenės reakcijų.

Seimas lapkričio pabaigoje jos pirmininke paskyrė Lietuvių kalbos instituto vyresniąją mokslo darbuotoją Violetą Meiliūnaitę. Ji pirmininkaus Kalbos politikos pakomisei, ketvirtadienį pranešė VLKK.

Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams. Vienas narys – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau.

Naujos kadencijos VLKK taip pat dirba Albina Auksoriūtė, Dalia Gedzevičienė, Laimantas Jonušys, Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ramunė Kasperė, Rūta Kazlauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Lina Murinienė, Vilija Sakalauskienė, Daiva Sinkevičiūtė, Vitalija Stravinskienė, Virginija Stukaitė-Laniauskienė, Jurga Trimonytė-Bikelienė, Vidas Valskys, ir Vilma Zubaitienė.

Į naują VLKK nebepateko ankstesnis komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Jį Seimas atleido iš šių pareigų.

V. Meiliūnaitė VLKK nare tapo vietoj atsistatydinusio advokato Edmundo Budvyčio. Jis spalio viduryje komitete buvo išrinktas Lietuvių kalbos komisijos nariu, bet po kelių dienų parašė atsistatydinimo pareiškimą. Teisininkas BNS sakė tai padaręs dėl asmeninių priežasčių.

Opozicijos atstovai komitete siekė, kad nauja atranka vietoj pasitraukusio nario nebūtų vykdoma, o būtų teikiamas kitas daugiausia balsų surinkęs nominantas, tai yra A. Antanaitis.

Valdančiųjų balsais nutarta, jog reikia vykdyti naują atranką. Dėl to opozicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Ši patvirtino, kad komitetas procedūrų nepažeidė.

VLKK sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra ir pan.

Už naują komisiją balsavo 67, prieš buvo devyni, susilaikė 38 parlamentarai. Už pirmininkės kandidatūrą per slaptą balsavimą buvo 62 Seimo nariai, prieš – 14, penki susilaikė.

V. Meiliūnaitė yra baigusi buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakultetą ir filologiją Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 2002 metų ji dirba Lietuvių kalbos institute.

Antradienį prisistatydama Seime kaip prioritetinius darbus VLKK ji minėjo lietuvių kalbos prestižo, lituanistinio švietimo stiprinimą.

Naujos kadencijos VLKK taip pat dirbs Albina Auksoriūtė, Dalia Gedzevičienė, Laimantas Jonušys, Laura Kamandulytė-Merfeldienė, Ramunė Kasperė, Rūta Kazlauskaitė, Žydronė Kolevinskienė, Lina Murinienė, Vilija Sakalauskienė, Daiva Sinkevičiūtė, Vitalija Stravinskienė, Virginija Stukaitė-Laniauskienė, Jurga Trimonytė-Bikelienė, Vidas Valskys, ir Vilma Zubaitienė.

Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams. Vienas narys – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau.

Į naują VLKK nebepateko dabartinis komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Ketvirtadienį jis atleistas iš šių pareigų.

A. Antanaičio nepaskyrimas antrai kadencijai sukėlė dalies opozicijos narių pasipiktinimą.

„A. Antanaitis baigė pirmąją kadenciją ir truputį man yra keista, kai žmogus nė karto nekritikuotas, tik girtas, ataskaitos įvertintos puikiai, neturi galimybės ne tik dirbti pirmininku, bet net neišrenkamas į komisiją. Tai kokio gi reikia žmogaus? Aš dabar žiūriu į kandidatę V. Meiliūnaitę, Devuliau, kaip A. Antanaitis pakėlė kartelę ir kaip pamatai, kiek jis nuveikė per visą kadenciją ir anksčiau“, – ketvirtadienį per Seimo posėdį sakė Seimo narys Stasys Tumėnas.

Naujo VLKK vadovo rinkimai buvo įžiebę konfliktą kandidatūrą teikiančiame Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

V. Meiliūnaitė VLKK nare tapo vietoj atsistatydinusio advokato Edmundo Budvyčio. Jis spalio viduryje komitete buvo išrinktas Lietuvių kalbos komisijos nariu, bet po kelių dienų parašė atsistatydinimo pareiškimą. Teisininkas BNS sakė tai padaręs dėl asmeninių priežasčių.

Be to, atsisakymus toliau kandidatuoti į VLKK narius Seimui atsiuntė penki iš šešių už brūkšnio per rinkimus likę į asmenys. Vienintelis neatsisakęs kandidatavimo ir surinkęs šešis balsus buvo dabartinis VLKK pirmininkas A. Antanaitis.

Opozicijos atstovai komitete siekė, kad nauja atranka vietoj pasitraukusio nario nebūtų vykdoma, o būtų teikiamas kitas daugiausia balsų surinkęs nominantas, tai yra A. Antanaitis. Jų teigimu, rinkimų procedūra nėra baigta, kol kandidatų nepatvirtino Seimas, todėl nebuvo reikalo kreiptis į institucijas dėl naujų pretendentų teikimo.

Tačiau valdančiųjų balsais nutarta, jog reikia vykdyti naują atranką, dėl to opozicija kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. Ši patvirtino, kad komitetas procedūrų nepažeidė.

VLKK narius ir pirmininką Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas.

Ši komisija sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra ir pan.

„Išrinksime naują narį, tada rinksime pirmininką ir pavaduotoją“, – trečiadienį per komiteto posėdį sakė jo pirmininkas Artūras Žukauskas.

Be to, valdančiųjų balsais nuspręsta kūrybinių ir mokslo institucijų prašyti, kad šios pateiktų naujus nominantus į VLKK.

Opozicijai priklausantys komisijos nariai ragino nedaryti naujos atrankos, o tiesiog tvirtinti pirmą už brūkšnio likusį kandidatą, tai yra dabartinį VLKK pirmininką Audrį Antanaitį.

Kadangi valdantieji šio siūlymo nepalaikė, opozicijos atstovai balsavime nedalyvavo ir pasišalino iš komiteto posėdžio.

Nesklandumai formuojant naujos kadencijos Kalbos komisiją kilo, kai Seimo komitetas spalio 12 dieną per slaptą balsavimą iš teiktų 30 pretendentų atrinko šešis dabartinius komisijos narius ir dešimt naujų. Tarp jų nepateko dabartinis VLKK pirmininkas A. Antanaitis.

Spalio 18 dieną Seimas sulaukė naujai išrinkto nario advokato Edmundo Budvyčio atsistatydinimo pareiškimo. Jis BNS sakė nutaręs pasitraukti iš komisijos dėl asmeninių priežasčių, bet plačiau jas komentuoti atsisakė.

Tą pačią dieną gauti ir keturių buvusių nominantų vienoda forma užpildyti pranešimai apie atsisakymą kandidatuoti į VLKK.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė trečiadienį atkreipė dėmesį, kad dar vienas atsisakymas gautas spalio 14 dieną, tai yra kai E. Budvytis dar nebuvo atsistatydinęs ir nebuvo žinoma, kad reikės rinkti naują komisijos narį.

„Labai keistas sutapimas, labai keistos datos ir labai keista, kad atsisakė tik tie, kurie gavo šešis balsus“, – tvirtino parlamentarė.

Atsisakymus toliau kandidatuoti atsiuntė penki iš šešių už brūkšnio likę į VLKK teikti asmenys, per slaptą balsavimą komitete surinkę po šešis balsus. Vienintelis neatsisakęs ir surinkęs šešis balsus yra A. Antanaitis.

Pasak Seimo komiteto vadovo A. Žukausko, viskas tikslingai daroma, kad „vienas žmogus patektų į komisiją“.

Pasak D. Asanavičiūtės, reikia prašyti naujų nominantų į atsilaisvinusią vietą, nes dabartinis kandidatų sąrašas yra gerokai sutrumpėjęs.

Tuo metu „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė tvirtino, jog formaliai VLKK rinkimai nėra baigti, kol komisijos narių nepatvirtino Seimas, todėl, anot jos, reikėtų rinktis iš anksčiau pateiktų kandidatų.

„Institucijos jau pateikė savo geriausius kandidatus“, – sakė ji.

Seimo narės teigimu, tvirtinant VLKK praėjusių metų veiklos ataskaitą priekaištų neišsakyta nei komisijai, nei jos pirmininkui A. Antanaičiui.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas prieš šio klausimo planuoja grįžti lapkričio 9 dieną.

VLKK narius ir pirmininką Seimo Švietimo ir mokslo komiteto teikimu tvirtina Seimas.

Kalbos komisiją sudaro 17 narių, jie skiriami penkeriems metams. Vienas narys – Albinas Drukteinis – paskirtas anksčiau, todėl reikia paskirti 16 naujų narių.

Ši komisija sprendžia Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo klausimus, teikia su kalbos politika susijusias išvadas, ekspertizę, nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia jos norminimo ir kodifikavimo klausimus, rūpinasi lietuvių kalbos diegimu į informacijos technologijas, visuomenės kalbos kultūra ir pan.

Forume „Keiksmažodžiai, pertarai, makaronizmai – kas tai? Kalbos šiukšlės, prieskonis ar emocinė iškrova?“ į šį kalbinį gaivalą bus pažvelgta ne tik iš lingvistinės, bet ir iš psichologinės, socialinės, kultūrinės ir net politinės pusės.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, Vilniaus universiteto dėstytojas, studentams dėstantis retoriką ir stilistiką, dr. Audrius Valotka skaitys pranešimą „Makaronizmų makaronai“, kuriuo pasirengęs atskleisti, kodėl dažnas sąmoningai ar nesąmoningai įterpiame į savo kalbą svetimos kalbos žodį arba posakį ir kas iš to išeina. Be makaronybių, pravartu panagrinėti ir kitus nereikalingus, kalbant nuolat pasigaunamus žodžius, vadinamus pertarais. Apie juos bus kalbama forumo diskusijoje.

Vilniaus universiteto Kauno fakulteto docentas dr. Robertas Kudirka parengė pranešimą „Tvajumat visuomenė: proletaro kalbos imanencija“. Jis supažindins, iš kur ir kaip į lietuvių kalbą atėję populiariausi keiksmažodžiai. Mokslininkas ir dėstytojas, 2014 m. išrinktas geriausiu fakulteto dėstytoju, daugelį metų tiria žargoninę ir nenorminę leksiką, yra ne vieno žodyno sudarytojas.

Psichologas psichoterapeutas Andrius Kaluginas pažvelgs į keiksmažodžių vartojimą psichologiniu aspektu – ar jie daro įtaką mūsų sveikatai. Jis neslėps, kad keiktis, nors nekultūringa, bet sveika, tik būtina pasirinkti tinkamą vietą ir laiką.

Antroje kalbos forumo dalyje į diskusiją įsitrauks vertėjas, literatūros kritikas, VLKK narys Laimantas Jonušys, leidyklos „Kitos knygos“ projektų vadovė, kalbos redaktorė Aira Niauronytė-Leonidovna, rašytojas, literatūrologas dr. Rimantas Kmita, iš anglų kalbos televizijos serialą „Simpsonai“ išvertusi vertėja Ieva Barakauskaitė, etnologė Gražina Kadžytė, etiketo specialistas, rašytojas, žurnalistas Giedrius Drukteinis ir kiti. Forumą moderuos žurnalistas Aurimas Perednis.

Forumas birželio 29 d., 15 val., bus transliuojamas VLKK „YouTube“ kanale.

Už jo kandidatūrą ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių.

A. Drukteinis yra Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros profesorius.

Jis 1997–2016 metais jau ėjo VLKK nario pareigas, 2008–2016 metais vadovavo Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisei.

Naujas komisijos narys paskirtas penkerių metų kadencijai, jis pakeis kadenciją baigusią VLKK narę Danutę Dalią Kunickienę.

„Profesorių A. Drukteinį pažįstu daug metų. Jis visada nuosekliai saugojo lietuvišką žodį, buvo aktyvus pilietis, išsakydavo savo aiškią poziciją ir tai demonstravo savo mokslinėse publikacijose“, – per Seimo posėdį sakė Seimo Kultūros komiteto narys Stasys Tumėnas.

Valstybinę lietuvių kalbos komisiją sudaro 17 narių. Juos skiria ir atleidžia Seimas Švietimo ir mokslo komiteto teikimu. Kandidatūras komitetui teikia universitetai, mokslinių tyrimų įstaigos ir kūrybinės sąjungos.

„Šiandien Kalbos komisijos posėdyje priimtas sprendimas įteisinti abu Ukrainos sostinės pavadinimo variantus – tiek naująjį, tiek tradicinį – kaip lygiaverčius. Taigi oficialiojoje vartosenoje tinka vartoti ir Kyjivas, ir Ki̇jevas“, – BNS pranešė VLKK.

Pasak komisijos, pirmasis variantas, Kyjivas, yra adaptuotas iš dabartinės ukrainiečių kalbos, o Kijevo pavadinimas yra istorinis, patekęs LDK laikais iš rusėnų kalbos XIV a. ar anksčiau, dar nesant tam tikrų dabartinei ukrainiečių kalbai būdingų fonetinių ypatumų.

„Mes norime parodyti dar kartą Lietuvos paramą Ukrainai, įteisinti šį kalbos faktą, kuris yra subrendęs“, – BNS anksčiau ketvirtadienį teigė komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis.

Vakarų šalys ir įvairios bendruomenės reiškia solidarumą su Ukraina reaguodamos į Rusijos praėjusią savaitę pradėtą nuožmų karą šioje provakarietiškoje valstybėje.

Rekomenduojama teikti pirmenybę būtent ukrainietiškoms formoms – Charkivas, Černihivas, Mykolajivas.

VLKK taip pat primena, kad nuo 2016-ųjų rekomenduoja miesto pavadinimą Dnipras vietoj Dniepropetrovskas, taip pat yra parengusi detalų pakeistų vietovių sąrašą, atsižvelgiant į Ukrainos Aukščiausiosios Rados priimtą Dekomunizacijos įstatymą.

Pasak komisijos, sąraše atsikratyta buvusių Čepajevių, Leninių, Komunarų, Komsomolskių, Sovetskių, Frunzių ir kitų sovietinių pavadinimų.

2006-aisiais išleistame žodyne „Pasaulio vietovardžiai. Europa“ dauguma Ukrainos vietovardžių teikiami tik ukrainietiškomis formomis, o kai kai kuriems miestams vadinti leidžiami du lygiaverčiai variantai, pavyzdžiui Charkovas ir Charkivas, Černigovas ir Černihivas, Nikolajevas ir Mykolajivas.

„Rekomenduojama teikti pirmenybę būtent ukrainietiškoms formoms – Charkivas, Černihivas, Mykolajivas“, – pabrėžia VLKK.

Vakarai į įsiveržimą atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę, taip pat siunčiami papildomi NATO kariai ir technika į Aljanso rytinį sparną.