Pataisų priėmimas vyks rudenį arba vasarą, jeigu Seimas rinksis į nenumatytus posėdžius.

Jei Farmacijos įstatymo pataisos būtų priimtos, tokios vaistinės būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis ir vaistai jose būtų parduodami ne tik tose ligoninėse besigydantiems, bet ir kitiems gyventojams. Tokiose vaistinėse būtų prekiaujama vaistais ir nuotoliniu būdu.

Liberalas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad Seimui leidus steigti valstybines vaistines, bus kreiptasi į prezidentą su prašymu jas vetuoti, o jeigu to nebus padaryta, bus prašoma Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Aušrinė Armonaitė įspėja, kad pataisos „pamina ir slopinama privačią iniciatyvą ir pažeidžia konkurenciją“. Ji prognozavo, kad atsidarius valstybinėms vaistinėms, mažos privačios vaistinės turės užsidaryti.

Seimas atmetė Ekonomikos komiteto nario konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą valstybinėse vaistinėse neleisti prekybos internetu. Taip pat nepritarta ir kitam šio parlamentaro siūlymui tokiose vaistinėse gyventojus iš gatvės aptarnauti tik tuo laiku, kai atitinkamame mieste nebūtų nė  vienos dirbančios vaistinės. Už siūlymą balsavo 52 Seimo nariai, prieš – 48, o susilaikė 10.

Balsuota ir prieš Sveikatos reikalų komiteto ir konservatorių frakcijos nario Raimundo Martinėlio siūlymą, kuriuo siūlyta valstybinėse vaistinėse gyventojams vaistus parduoti, jei asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba 7 kilometrų spinduliu aplink ją nėra kitos vaistinės. Už siūlymą balsavo 54 Seimo nariai, prieš – 44, o susilaikė 14.

Nepritarta ir „valstiečio“ Dainiaus Kaminsko siūlymui tokią vaistinę leisti steigti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri teiktų stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Pasak sveikatos reikalų ministro Aurelijaus Verygos, tokiu atveju valstybinių vaistinių nebūtų galima steigti, pavyzdžiui, poliklinikose.

Seimo valdyba buvo užsakiusi pataisų dėl valstybinių vaistinių ekspertinį vertinimą, tačiau juo buvo suabejota. Ekspertizę atlikęs ir pakeitimus sukritikavęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas apkaltintas  suinteresuotumu, nes tarp jo rėmėjų yra „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė vaistinė“ bei farmacijos kompanija „Berlin-Chemie Menarini“.

Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse ir kitose sveikatos įstaigose steigti valstybines vaistines.

Konkurencijos taryba teigia, kad pataisomis siekiama įteisinti valstybių vaistinių tinklo sukūrimą, taip pat įžvelgia galimus interesų konfliktus, skaidrumo ir investavimo regione patrauklumo problemas bei korupcijos rizikas.

Vaistinių atstovai sako, kad tokių vaistinių steigimas labiausiai smogs nedidelėms vaistinėms rajonuose, jos dirbtų išskirtinėmis sąlygomis: patalpos, vaistų laikymo ir saugojimo įranga nekainuos, darbuotojai bus išlaikomi iš biudžeto.

Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti bet kam, jos skirtos tik stacionariai besigydantiems ligoniams. Vaistus visiems žmonėms parduoda ligoninėse veikiančios privačios vaistinės.

Parlamentarai šįkart spręs, ar pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kuria siūloma tęsti  valstybinių vaistinių įteisinimą. Šis komitetas yra antras, teikiantis Seimui išvadą, nes Sveikatos reikalų komiteto siūlymui atmesti „valstiečių“ teikiamas pataisas parlamentarai nepritarė.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pataisų iniciatorė Agnė Širinkskienė BNS teigė, kad galutinį sprendimą dėl valstybinių vaistinių Seimas priims tik rudenį. 

„Panašu, kad nusikels (priėmimas – BNS) į rudenį“, – BNS teigė ji.   

Jei Farmacijos įstatymo pataisos bus priimtos, tokios vaistinės būtų vadinamos ligoninės vaistinėmis ir vaistai jose būtų parduodami ne tik tose ligoninėse besigydantiems, bet ir kitiems gyventojams. 

Tokiose vaistinėse būtų prekiaujama vaistais ir nuotoliniu būdu. 

Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse ir kitose sveikatos įstaigose steigti valstybines vaistines.

Tuo įsitikinusi Lietuvos pacientų forumo pirmininkė Ieva Drėgvienė, kuriai siekis bet kokiomis priemonėmis įteisinti valstybines vaistines atrodo ne tik beprasmis, bet ir pavojingas.

„Blogiausias scenarijus – jei ligoninės privalės kurti nuosavas vaistines. Tam reikės nemažų išlaidų, todėl greičiausiai tektų naudoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo pinigus. Kitaip tariant, pacientams skirtos lėšos nukeliautų į bereikalingą infrastruktūrą. Šiaip ir dabar galima steigti ir veikia keletas valstybinių vaistinių“, – aiškino I. Drėgvienė.

Jos nuomone, vaistinių Lietuvoje yra pakankamai daug, o jų konkurencija taip pat didžiulė. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančiose valstybėse 100 tūkstančių gyventojų jų tenka 24,7, tuo metu Lietuvoje – net 47,5 vaistinės.

O valstybinio modelio atsikratė net ir anksčiau jį išmėginusios valstybės. „Kažkodėl aiškinama, neva dėl to gali atpigti vaistai. Tačiau kažkodėl valstybė nesiima steigti mažmeninės prekybos tinklo, nors daugelis prekių Lenkijoje pigesnės nei pas mus. Akivaizdu, kad priežastys slypi visai kitur“, – teigė I. Drėgvienė.

Trūksta ne vaistinių, bet vaistų

Seimo Sveikatos reikalų komitetas anksčiau nepritarė parlamentarų Ramūno Karbauskio ir Agnės Širinskienės parengtoms Farmacijos įstatymo pataisoms, įteisinančioms ligoninėse vaistines, kurios galėtų medikamentus pardavinėti visiems gyventojams. Tačiau Seime šis projektas bus toliau svarstomas, nes dabar jis perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuriam vadovauja ta pati A. Širinskienė.

I. Drėgvienė tokį bandymą pakartotinai prastumti pataisas palygino su lipimu pro langą, kai niekas neįleidžia pro duris.

„Pacientams, nors mūsų forumo niekas į konsultacijas taip ir nepakvietė, tų valstybinių vaistinių nereikia. Medikų bendruomenei, kaip galima suprasti iš viešų pasisakymų, taip pat. Tai kam jos reikalingos? Lietuvoje vaistinių apstu, trūksta tik vaistų. Būtent tokių, kuriuos skiria gydytojai, o ne tokių, kuriuos bruka Sveikatos apsaugos ministerija“, – teigė forumo pirmininkė.

Pigus preparatas brangiai kainuoja

Lietuvoje prekybą reikalingiausiais – kompensuojamaisiais – vaistais ir taip kontroliuoja valstybė, nes būtent jos institucijos derasi su gamintojais dėl kainų ir jas reguliuoja. Tačiau daugelio tokių vaistų trūksta dėl prasto planavimo ir nuolatinio siekio sutaupyti.

I. Drėgvienės nuomone, mintis įteisinti valstybines vaistines galėjo kilti dėl to, kad iki šiol Sveikatos apsaugos ministerijos taikytos priemonės nepasiteisino.

„Matyt, ta politika, kai nuolat keičiama vaistų kompensavimo tvarka, kai pirmiausia siūlomi generiniai medikamentai, nedavė rezultatų. Tačiau sunku įsivaizduoti, kokią naudą atneštų ligoninių vaistinės, ypač kai akcentuojami pigesni vaistai. Juk ir dabar ligoninės per viešuosius pirkimus gali įsigyti vaistų ir skirti juos savo pacientams“, – aiškino Lietuvos pacientų forumo pirmininkė.

Ji įsitikinusi, kad, užuot švaisčius lėšas naujai infrastruktūrai, būtų galima už tuos pinigus smarkiai pagerinti ligonių gyvenimo kokybę, o sykiu ir nemažai sutaupyti.

„Pavyzdžiui, po organų persodinimo pacientams reikia imunosupresantų, bet, pagal dabar galiojančią tvarką, jie turi primokėti už vieną jų kursą apie šimtą eurų, kadangi į kompensuojamųjų sąrašą įtraukiami tik pigiausi. O ką tai reiškia? Generinių imunosopresantų svyravimo paklaida, palyginti su originaliais, siekia net 30 procentų. Vadinasi, tokiais vaistais gydomus žmones tenka papildomai tirti, guldyti į stacionarus. Bet juk tai yra didžiulės papildomos išlaidos“, – pasakojo I. Drėgvienė.

Tos sąnaudos sumažėtų, jei ligoniams būtų skiriami kokybiškesni medikamentai ir įteisintas inovatyvus gydymas, kuris, net ir būdamas brangesnis, yra efektyvesnis. Tačiau dabar investicijas planuojama mesti į valstybines vaistines.

Už Sveiktos reikalų komiteto išvadą Seime nebesvarstyti idėjos steigti valstybines vaistines balsavo 57 parlamentarai, prieš – 44, susilaikė – 19.

Kitu balsavimu, 66 balsais už, nutarta, kad pataisas svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dar 59 Seimo nariai norėjo, kad pataisas svarstyti Ekonomikos komitetas.   

Liberalams paprašius Vyriausybės išvados, Seimas tam nepritarė. 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pataisų iniciatorė Agnė Širinkskienė BNS yra sakiusi, kad valstybinės vaistinės bus ypač naudingos regionuose. Anot jos, pasirengti jų atsiradimui užteks pusmečio.

Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse ir kitose sveikatos įstaigose steigti valstybines vaistines.

Pakeitimų iniciatoriai „valstiečiai“ sako, kad pažadas rinkėjams steigti tokias vaistines bus įgyvendintas, todėl pakeitimų imsis kitas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

„Pakeisime komitetą ir bet kokiu atveju tą sprendimą įgyvendinsime. Tai mūsų pažadas (rinkėjams – BNS) ir jį vykdysime“, – BNS sakė vienas pataisų iniciatorių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Pakeisime komitetą ir bet kokiu atveju tą sprendimą įgyvendinsime.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė pataisų rengėja Agnė Širinkskienė įsitikinusi, kad valstybinės vaistinės bus ypač naudingos regionuose.  

Anot jos, realu, kad Farmacijos įstatymo pataisas Seimas priimtų iki liepos, kol parlamentarai išeis atostogauti, o  pusmečio pasirengti valstybinių vaistinių atsiradimui užteks.

Ekspertizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas sako, kad valstybinės vaistinės pažeistų konkurenciją, tuo metu pataisų iniciatoriai teigia, jog institutas yra suinteresuotas, nes tarp jo rėmėjų yra „Eurovaistinė“ ir „Gintarinė vaistinė“ bei farmacijos kompanija „Berlin-Chemie Menarini“.

Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse steigti valstybines vaistines.

Opozicijai paprašius, klausimas antradienį išbrauktas iš darbotvarkės. Už tai balsavo 61 parlamentaras, prieš – 40, o susilaikė 20. 

Po balsavimo trys „valstiečiai“ teigė suklydę ir prašė balsuoti iš naujo, bet dar vienas balsavimas paskelbtas nebuvo.

Seimui visai nebesvarstyti „valstiečių“ pataisos dėl valstybinių vaistinių įteisinimo pasiūlė Sveikatos reikalų komitetas – jame suabejota, ar tokiose vaistinėse, į kurias galima patekti ir „iš gatvės“, būtų saugu prekiauti narkotinių medžiagų turinčiais vaistais, tai pat abejota, ar tokių vaistinių steigimas suderinamas su Europos Sąjungos teise bei Konstitucija. Be to, pasigesta skaičiavimų, ar vaistai jose tikrai atpigs, prognozuota, kad jas administruoti reikės didelių lėšų. 

Vienas pataisų iniciatorių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pirmadienį BNS teigė, kad pataisų svarstymas bus perduotas Teisės ir teisėtvarkos komitetui, kuris joms pritars. 

Premjeras Saulius Skvernelis antradienį ryte sakė, kad valstybinės vaistinės galėtų veikti ne visose sveikatos priežiūros įstaigose.  

„Nemanau, kad reikėtų steigti visose gydymo įstaigose. Būtų tik ten, kur poreikis toks yra“, –  antradienį Seime žurnalistams pareiškė premjeras.

Pasak jo, daug lėšų atidaryti tokias vaistines nereikėtų.

„Gydymo įstaigos lengvai tai galėtų padaryti, nes tą paslaugą teikia privatus subjektas tų pačių  gydymo įstaigų turimoje infrastruktūroje“, – tvirtino S. Skvernelis. 

Vyriausybė 2019 metų kovą yra pritarusi pataisoms, kurios atvertų kelią ligoninėse steigti valstybines vaistines.

Konkurencijos taryba teigia, kad pataisomis siekiama įteisinti valstybių vaistinių tinklo sukūrimą, taip pat įžvelgia galimus interesų konfliktus, skaidrumo ir investavimo regione patrauklumo problemas bei korupcijos rizikas.

Vaistinių atstovai sako, kad tokių vaistinių steigimas labiausiai smogs nedidelėms vaistinėms rajonuose, jos dirbtų išskirtinėmis sąlygomis: patalpos, vaistų laikymo ir saugojimo įranga nekainuos, darbuotojai bus išlaikomi iš biudžeto.

Šiuo metu ligoninės vaistinės neturi teisės vaistų parduoti bet kam, jos skirtos tik stacionariai besigydantiems ligoniams. Vaistus visiems žmonėms parduoda ligoninėse veikiančios privačios vaistinės. 

„Nuomonė yra labai aiškiai išsakyta. Tai yra mūsų rinkiminė programa, mūsų Vyriausybės programa, ir aš to neįvardinčiau kaip valstybinių vaistinių. Aš manau, kad turime kalbėti apie vaistines, kurios galėtų veikti gydymo įstaigose, sveikatos priežiūros įstaigose“, – antradienį žurnalistams Seime teigė S. Skvernelis.

Premjeras nemano, kad vadinamosios valstybinės įstaigos turėtų būti įsteigtos kiekvienoje gydymo įstaigose. S. Skvernelis akcentuoja, kad įsteigti tokias vaistines neturėtų būti sudėtinga.

„Aš nemanau, kad tai reikėtų įsteigti visose gydymo įstaigose, tai būtų (steigiama – ELTA), kur yra toks poreikis. Manau, galėtų gydymo įstaigos labai lengvai tai padaryti, nes šiandien šią paslaugą teikia privatus subjektas toje pačioje turimoje gydymo įstaigų struktūroje“, – sakė Vyriausybės vadovas.

ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo atmestas „valstiečių“ įstatymo projektas, kuriuo siekiama sukurti valstybines vaistines.

Projekto iniciatorių „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio teigimu, valstybinės vaistinės būtų alternatyva, leidžianti didinti konkurenciją farmacijos rinkoje, piginti vaistus, padaryti vaistus labiau prieinamus regionuose, kur, neturėdami didelės apyvartos, vengia kurtis didieji vaistinių tinklai.

R. Karbauskis akcentuoja, kad „valstiečiai“ neatsitrauks nuo savo ketinimų ir dar šioje Seimo kadencijoje valstybines vaistines leidžiantis steigti įstatymas bus priimtas ir konkurencija farmacijos sektoriuje padidės.