„Nors bankai vis dar santūriai vertina ekonomines perspektyvas ir norimą prisiimti riziką, atsiranda rinkos dalyvių, kurie prognozuoja, kad paskolų paklausa didės. Skolinimo standartai ir sąlygos stabilizavosi ir iš esmės nekinta“, – pranešime sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistė Viktorija Grybauskaitė.

Anot apklausos, būsto paskolų paklausą labiausiai veikia išaugęs palūkanų normų lygis. Jų paklausa mažėja keturis ketvirčius iš eilės, tačiau atsiranda pavienių bankų, teigiančių, kad paskolų būstui įsigyti paklausa didėjo.

Vartojimo ir kitų paskolų paklausos augimą nurodė ketvirtadalis apklaustųjų. Teigiamą įtaką darė palankesnė skolinimosi kaina ir aktyvi atskirų bankų rinkodara mažesnių paskolų atžvilgiu.

Anot apklausos, per ketvirtį skolinimo standartai gyventojams iš esmės nekito, tačiau jie tebėra sugriežtėję, palyginti su 2021 metais. Bankų teigimu, pastaruosius kelis ketvirčius skolinimo būstui įsigyti standartus vartotojams naudinga linkme pradeda veikti konkurencinis spaudimas.

Daugiau nei pusė respondentų nurodė riboję paskolų teikimą viešbučiams ir restoranams. Trečdalis bankų teigė riboję skolinimą statybos ir NT sektoriui.

 

Vartojimo paskolų segmente standartai ir toliau griežtėjo, tačiau pastaruosius kelis ketvirčius taip teigia tik pavieniai bankai, o pagrindinė to priežastis ir toliau buvo rizikos vertinimas. Namų ūkių finansinę padėtį bankai vertina kaip gerą arba vidutinę, bet daugiau apklausos dalyvių nurodė, kad namų ūkių finansinės perspektyvos blogėja.

Naujų paskolų įmonėms paklausa mažėja keturis ketvirčius iš eilės, o skolinimo standartų griežtinimas yra pasibaigęs. Bankai prognozuoja, kad naujų paskolų įmonėms paklausa dar šiek tiek sumažės.

Trečdalis respondentų statybos įmonių finansinę padėtį vertino kaip blogą, o penktadalis taip teigė apie apdirbamosios gamybos įmones. Santūriausiai vertinamos ir šio sektoriaus finansinės perspektyvos. Kitų sričių finansinė padėtis įvertinta vidutiniškai arba gerai, palankiausiai vertintos miškininkystės ir prekybos įmonės – daugiau nei pusė bankų teigė, kad jų finansinė padėtis yra gera arba labai gera.

Daugiau nei pusė respondentų nurodė riboję paskolų teikimą viešbučiams ir restoranams. Trečdalis bankų teigė riboję skolinimą statybos ir NT sektoriui. Pagrindinė to priežastis buvo bendra ekonominė situacija – taip teigė daugiau nei pusė respondentų.

Lūkesčiai dėl gyvenamojo NT kainų augimo tebėra suprastėję – dauguma bankų prognozuoja, kad būsto kainos 2024 metais sumažės, tačiau reikšmingų korekcijų nesitikima.

Beveik pusė bankų tikėjosi iki 5 proc. senos statybos būstų kainų mažėjimo, o trečdalis teigė, kad jos galėtų mažėti ir iki 10 proc. Naujos statybos būstų kainų mažėjimo iki 5 proc. tikisi daugiau nei pusė bankų, o vienas – iki 10 proc. Dauguma bankų nurodė, kad komercinio NT kainos mažės iki 5, o vienas – daugiau nei 10 proc.

Verslo skolinimosi atsigavimas jau prognozuojamas kelerius metus, tačiau įmonės vis dar neskuba skolintis dėl prastų lūkesčių, rašo "Lietuvos žinios".

"Pastaruosius kelerius metus verslo paskolos stagnuoja. (...) Ir šiemet daugumos rinkos dalyvių skelbiamos ketvirtinės ataskaitos rodo, kad paskolų portfelis mažėja. Tikrai negalime įvardinti, kad verslo paskolų rinka atsigauna", - dienraščiui "Lietuvos žinios" sakė "Swedbank" Verslo klientų departamento direktorius Mindaugas Steikūnas.

Anot jo, verslui trūksta pasitikėjimo ateitimi irtodėl šiuo metu yra susiformavęs atsargumo jausmas.

"Vienais metais visa Europos Sąjungos ekonomika vertinama kaip atsigavusi, išėjusi iš recesijos, bet jau kitais metais atsiranda kokia nors problemėlė ir masiškesnės investicijos vis atidedamos. trūksta pasitikėjimo ateitimi ir visi geriau jaučiasi elgdamiesi atsargiai, o ne agresyviai", - tvirtino M.Steikūnas.

Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Gintautas Garbanovas sakė, jog daugėja įmonių, planuojančių tolesnė plėtrą ir ketinančių naudotis išorinėmis paskolomis.

"Nors po krizės verslas veiklą ir investicijas tebefinansuoja daugiausia nuosavomis lėšomis, daugėja įmonių, kurios planuodamos tolesnę plėtrą ketina naudotis ir išoriniais finansavimo šaltiniais", - teigė G.Garbanovas.