V. Štumbergas bendrovei vadovavo nuo 2019-ųjų balandžio, kai pakeitė tuometinį „Klasco“ generalinį direktorių Vytautą Kauną.

Nuo vasario 9 dienos bendrovės vadovu paskirtas ligšiolinis vykdantysis direktorius Vitalijus Muštukas.

Kaip pranešė LTG, ketvirtadienį ryte traukinys, pargabenantis apie 50 konteinerių su įvairiais kroviniais, pasieks Kauno intermodalinį terminalą (KIT).

„Tai – pirmasis reisas LTG istorijoje, kai kroviniai iš Ukrainos Lietuvą geležinkeliu pasieks aplenkiant Baltarusiją“, – rašoma pranešime.

Lietuvoje nauju maršrutu krovinius gabens „LTG Cargo“, o nuo Ukrainos ir Lenkijos pasienio – dukterinė bendrovė „LTG Cargo Polska“. Į KIT traukinys grįš pakrautas maždaug 1000 tonų įvairių prekių.

Geležinkelių teigimu, bandomojo vežimo metu vertinami technologiniai naujo maršruto aspektai, krovinių gabenimo terminai, galimi logistikos iššūkiai ir jų sprendimo būdai.

„Šis maršrutas įgyvendinamas tik siaurąja europine vėže, kuri tęsiasi nuo KIT per Lenkiją iki Ukrainos pasienio teritorijoje esančio terminalo. Tai reiškia, kad pasiteisinus projektui, dalis krovinių iki Kauno galės būti gabenami nekeičiant vėžės ir jų neperkraunant“, – teigia LTG.

Be to, iš Ukrainos į Klaipėdos uostą važiuoja ir kitas – Lenkijos geležinkelių įmonės „Lotos kolej“ traukinys.

Klaipėdos uosto krovos bendrovės „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas BNS antradienį sakė, kad iš Ukrainos į Klaipėdą atvyksta bandomieji grūdų ir skystų trąšų kroviniai, kurie Klaipėdą turėtų pasiekti kitos savaitės pradžioje. 

Ukraina negali per savo uostus išvežti maždaug 20 mln. tonų pernykščio derliaus grūdų ir paprašė Europos Sąjungos pagalbos.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau teigė, jog Klaipėdos uostas – neskaičiuojant Birių krovinių terminalo – yra pajėgus pakrauti apie 8 mln. tonų grūdų, tačiau per Lenkiją dėl infrastruktūros ribojimų šiuo metu į Lietuvą per metus įmanoma atvežti tik 1-1,5 mln. tonų Ukrainos grūdų.

„Piketas įvyko, susirinko 12 žmonių, gal ir daugiau. Jie buvo iš kelių organizacijų – Lietuvos maistininkai, KLASCO darbuotojų profsąjungos, Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovai. Iš KLASCO vadovybės niekas nebuvo išėjęs pasišnekėti, bet ir ne prieš ją buvo piketas iš tikrųjų. Tai buvo prieš jų savininką, „Achemą“ . Buvo tik žmogus iš administracijos ir stebėjo, kaip piketas vyksta“, – Eltai sakė R. Tamošauskas.

KLASCO vadovybė, pabrėžianti, kad nuolat palaiko dialogą su bendrovės darbuotojais ir profesinėmis sąjungomis, stebėjosi piketavusiais darbuotojais.

„Nors verslo situacija tikrai sudėtinga, kasdien prarandami kroviniai, o tai reiškia ir pajamos, tačiau šioje situacijoje KLASCO kol kas išsaugo darbo vietas, peržiūri atlyginimus, kuriuos nuo šių metų pakėlė 90 procentų darbuotojų. Esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, stebina šiandien prie KLASCO susirinkę keletas piketuojančių asmenų, iš kurių tik du yra bendrovės profesinių sąjungų vadovai, o visi kiti nėra susiję su bendrove ir į ją nesikreipė“, – sako KLASCO vadovas Vytautas Štumbergas.

„Matome dėl geopolitinės situacijos šalyje ir uoste išaugusias grėsmes verslui, tačiau šiems procesams negalime daryti įtakos, todėl šiuo metu rūpinamės savo kasdienės veiklos klausimais ir veiklos tęstinumu“, – sako V. Štumbergas.

Jo teigimu, su geopolitiniais iššūkiais šiuo metu susiduria visos uosto bendrovės. Stabdomi tranzitiniai krovinių srautai, iš Lietuvos važiuojantys Rytų kryptimi. Prarasti kroviniai tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, kurių pakeisti kol kas nėra kuo. Stabdomos ir investicijos, nes šioje ekonominėje situacijoje planuojamas uosto pajėgumų sumažėjimas, kuris gali nukristi dvigubai.

„Situaciją sunkina ir konkurencinė aplinka bei ženkliai nuo šių metų pakelti uosto žemės nuomos tarifai. Matome, jog kai kurios didelės logistikos kompanijos jau paskelbė apie darbuotojų atleidimus. Prognozuojama, jog artimiausiais metais uoste gali būti prarasta daugybė darbo vietų“, – sako bendrovės generalinis direktorius V. Štumbergas.

Įdirbio kaina

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Vytautas Štumbergas, susidūręs su ne vienu ekonominiu išbandymu, dabartinėje situacijoje nesijaučia tvirtas ir užtikrintas.

„Įmonė savo pajėgumus išsiugdė per ilgus darbo metus. Jūros uostų veikla yra gana specifinė. Labai daug priklauso nuo įdirbio – krovinių srautai auginami iš lėto, sunkiai, tai reikalauja daug pastangų. Tie srautai nenusileidžia iš dangaus ar neatplaukia su palankiomis srovėmis ir atsitiktiniais vėjais. Tenka ilgai dirbti su klientais, įtikinėti, kad iš kito uosto pareitų pas tave, kad bus užtikrintos kokybiškos paslaugos, kad viskas bus patikima, kad bus garantuotas greitis, operatyvumas. Tai labai didelių pastangų reikalaujantis įdirbis. Jei dėl Kinijos taikomų sankcijų darbų apimtis esmingai sumažės, atsitiesti, atgauti prarastas pozicijas greitai nepavyks. Tai bus ilgas procesas“, – apie optimizmo nekeliančias galimas ateities perspektyvas kalbėjo V. Štumbergas.

Pasak jo, dar neseniai į rytų pusę keliaujančių krovinių kiekiai ir grafikas buvo aiškus ir aprėpė kelis mėnesius į priekį.

„Dabar to nebeliko. Neaišku, kas bus su produktais, kurie turėtų pasiekti Kiniją. Rytų kaimynai pradėjo vengti Klaipėdos. Tai pavojingas signalas. Klaipėdos uostas pajėgumus kaupė ilgus dešimtmečius, rinko patikimumo balus, augino, kaip sakoma, reitingus ir staiga viskas susvyravo“, – apie uoste atsirandančius chaoso ir netikrumo ženklus pasakojo V. Štumbergas.

Tendencijos – miglotos

Anot jo, prognozuojant, ko galima tikėtis artimiausioje ateityje, būtina atsižvelgti į Kinijos bei Rytų rinkos ypatumus.

„Jei kalbėtume tik apie Kinijos rinką, tai yra įdomi – pulsuojanti. Apie ją negalima spręsti pagal šios dienos situaciją, todėl gana sunku išsamiai numatyti, koks poveikis bus, kada ir kokio stiprumo“, – sakė vadovas.

Panašiais pastebėjimais dalijosi detalizuoti galimą ateities scenarijų dar vengiantis Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.

„Fiksavome kažkokį kritimą gruodyje. Kaip bus ateityje, prognozuoti ir apibendrinti dar negaliu. Aiškiau turėtų būti vasario pradžioje“, – tvirtino V. Šileika.

Jo tvirtinimu, jei paaiškės, kad įprastuose krovinių srautuose ryškėja spragos, jas užpildyti bus labai nelengva.

Ragina nenusiminti

Klaipėdos uoste veikiančių didžiųjų bendrovių vadovus neramina bene skaudžiausiai žmonėms galinti smogti sankcijų pasekmė – darbo vietų praradimas.

„Kol kas dėliojame įvairius veiklos scenarijus. Gali būti, kad artimiausiu metu reikės galvoti, kaip išgyventi“, – sakė KLASCO generalinis direktorius V. Štumbergas.

Paklaustas, ar tam tikra nežinomybė dėl ateities daro neigiamą poveikį mikroklimatui kolektyve, V. Štumbergas atkreipė dėmesį, kad uosto ir jame dirbančių žmonių ateitis yra neatskiriama.

„Kiekvienas žmogus dirbdamas, žinodamas, kad gauna pastovias pajamas, planuoja savo ir šeimos gyvenimą, ima paskolas, turi įsipareigojimus. Kai atsiranda nežinomybė, suprantama, jog įsivyrauja atitinkamos nuotaikos, kurios neigiamai veikia bendrovės mikroklimatą. Bet nusiminti nereikia. Žmonės turi žinoti, kad suprantame tą situaciją, ieškome išeičių ir dedame visas pastangas, kad ne tik išsaugotume darbo vietas – daugiau nei 90 proc. įmonės darbuotojų nuo šių metų pradžios padidinome tarifinius atlyginimus“, – sakė KLASCO vadovas.

Tikisi toliaregiškų sprendimų

Uosto bendrovių vadovai atkreipė dėmesį, kad dėl politinių aplinkybių susidarė tokia padėtis, kai vadovams išslydo iš rankų situacijų ir aplinkybių valdymo gijos, todėl belieka žvalgytis į Vyriausybę, tikintis išmintingų ir toliaregiškų sprendimų.

Atrodo, iškyla išgyvenimo klausimas. Jis dar nealsuoja į nugarą, bet neatmetama, kad gali būti kaktomuša. Bene skaudžiausiai žmonėms galinti smogti Kinijos sankcijų pasekmė – darbo vietų praradimas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovas Algis Latakas pabrėžė, jog Vyriausybė nuolat informuojama apie situaciją.

„Komunikuojame su Vyriausybe, kuri susirenka aktualijas. Visi tie klausimai ir situacijos, apie kurias kalbame ir dėl kurių nuogąstaujame, yra svarstomos, stebimos, aptariamos įvairiais formatais“, – patikino KVJUD vadovas.

Pasak jo, praėjusius metus bendrovė baigė fiksuodama augimo tendencijas, tačiau nebeaišku, ar tokias tendencijas pavyks išsaugoti.

„Bendraujant su laivybos linijų atstovais, girdime nuogąstavimus dėl ateities. Yra ieškoma tam tikrų alternatyvų. Mūsų didžiausias noras ir siekis, jei Klaipėdos uostui prasidėtų didžiulis spaudimas, kad kroviniai nenukeliautų į aplinkinius uostus – į Latvijos ir Lenkijos. Tačiau apie aiškias tendencijas galėsime kalbėti gal kovo mėnesį, kai turėsime konkrečius skaičius ir aiškiau matysime, kas nutiko ir ko mes netekome. Mūsų veikla yra labai dinamiška, pavienių pokyčių nevertiname kaip sisteminių. Jei išgirdome, kad kažkoks krovinys buvo priimtas kitame uoste, tai dar nėra įvykis, pagal kurį galėtume piešti ateitį ar kalbėti apie tendencijas, – pabrėžė A. Latakas. – Tikiuosi uosto prestižas nenukentės, nes partneriai aiškiai supranta, kad nesklandumų atsiranda ne dėl uosto darbo kokybės, ne dėl korupcijos ar kitų neigiamų reiškinių, bet dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo uosto.“

Ypač aštri konkurencija

A. Latako pastebėjimais, Kinijos spaudimo žalą Klaipėdos uostui didina itin aktyvi konkurencinė aplinka.

„Reikia suprasti, kad krovinys į uostą ateina labai sunkiai, reikia labai daug įdirbio. Tonos netekimas nėra toks skausmingas kaip įdirbio praradimas. Susigrąžinti krovinį yra labai sunku, net ir esant palankioms politinėms aplinkybėms, nes rytinė Baltijos pakrantė yra konkurenciškai tiesiog įelektrinta“, – sakė A. Latakas.

Centrinio Klaipėdos terminalo generalinio direktoriaus Karolio Grigalausko pastebėjimais, jo vadovaujamos įmonės veiklos sektoriuje galimos krizės požymiai – minimalūs.

„Kadangi viena pagrindinių mūsų veiklų – vadinamosios ratinės technikos krova į linijinius keltus, su Kinijos bendrovių veikla jokių tiesioginio sąlyčio taškų neturime. Ir mūsų vežėjai į Kiniją nevyksta. Tolimiausias taškas yra Kazachstanas. Kol kas krovinių srautai išlieka stabilūs, bet, aišku, politinės situacijos blogėjimas gali turėti mums tiesioginę neigiamą įtaką. Negaliu sakyti, kad nieko nejaučiame, situacija yra sudėtinga. Daugelis Lietuvos įmonių dabar labai atidžiai stebi politinę situaciją. Stebime ir kitų šalių politiką – ir Kinijos, ir Baltarusijos. Anksčiau su tokiomis akivaizdžiomis politikos ir verslo sąsajomis nesusidurdavome, dabar tai tapo aktualu, tačiau nuo mūsų čia niekas nepriklauso“, – kalbėjo K. Grigalauskas.

Rengiasi netikėtumams

Jausdamos nepalankius vėjus iš Kinijos, didžiosios Klaipėdos uosto bendrovės pagal galimybes ruošiasi netikėtumams, nes visiems suprantama, jog tiek Baltarusijos, tiek Kinijos politika yra atvirai konfrontacinė ir kovinga.

„Sudarydami šių metų veiklos planą, įvertinome, kad tam tikra krovinių dalis – tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš Kinijos – aplenks mūsų uostą. Tokiems atvejams esme numatę atskirus planus. Bet į viską žiūrime optimistiškai – ir toliau galvojame, kaip investuoti į uostą, kaip nesustoti, kaip ieškoti kitų krypčių“, – teigė A. Latakas.

Žiemos uostą naudos krovai

Pagrindiniame KLASCO krovos terminale šiaurinėje uosto dalyje vyksta žymūs pokyčiai tiek pertvarkant teritoriją, tiek diegiant joje aplinkosaugines priemones.

Žiemos uosto dalyje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis rekonstruojama dalis Valstybei priklausančios krantinės. Po rekonstrukcijos joje liks tas pats 8,5 metro gylis, tačiau beveik avarinės būklės buvusios krantinės bus iš esmės atnaujintos.

Pati KLASCO toliau investuos į infrastruktūros gerinimą ir Žiemos uoste įrenginės valymo, nuotekų, elektros tinklus. Žiemos uostas bus naudojamas universaliai krovai į nedidelius laivus. Prie krantinės Nr. 18 planuojama krauti šaldytus maisto produktus iš šalia esančio šaldytuvų terminalo. Kitur gali būti kraunama viela, armatūra ir kita.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos generalinis direktorius Vytautas Štumbergas pastebėjo, kad „krova Žiemos uoste vyksta daugiau nei šimtmetį, įrengta infrastruktūra, jos taip paprastai kur nors kitur neperkelsi“.

Tikslas: V.Štumbergas įtikino, kad KLASCO pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria aplinkosaugai ir krovos technologijoms gerinti. (KLASCO nuotr.)

„Su uostu susijusios įmonės sumoka beveik 10 proc. visų mokesčių Lietuvoje. Uosto teritoriją prižiūri Vyriausybė, kuri vykdo milijonines investicijas į Žiemos uosto krantines. Būtų keista, jei investicijos būtų išmestos, tiesiogine ta žodžio prasme, vandenin?“ – svarstė V.Štumbergas ir užsiminė, kad Klaipėdos savivaldybė ir miesto visuomenininkai norėtų, jog Žiemos uostas būtų perduotas miestui.

Anot V. Štumbergo, naivu tikėtis, kad, pakeitus Bendrąjį miesto planą, uostas taps miestiečių – teritorija bus atiduota nekilnojamojo turto vystytojams, kurie čia statys, o po to parduos ar nuomos plotus gyventojams ir verslams. Jei iš tikrųjų norima klaipėdiečiams atverti priėjimą prie marių, reikėtų prisiminti aplink Dangės upę apleistas teritorijas.

„Priešprieša tarp visuomenės ir uosto krovos bendrovių kuriama be reikalo. Mūsų pagrindinis tikslas yra atsakingai dirbti, kurti vertę ne tik Klaipėdos uostui, bet ir miestui, bendruomenėms“, – teigė V. Štumbergas.

Baigia pertvarkyti krovos galerijas

Nepaisant sunkios geopolitinės situacijos, bendra KLASCO krova šiais metais beveik išsilaiko tokia pat kaip pernai ir užpernai. Ji orientuota į 13 mln. tonų. V. Štumbergas pripažino, kad geopolitinė situacija yra tokia, jog greičiausiai visai neliks geležies rūdos.

KLASCO turinti planų ir žinanti, ką kraus, bet V. Štumbergas iš anksto apie tai sakė nenorintis kalbėti, nes kova dėl krovinių tarp regiono uostų ypač suaktyvėjo. Tikimasi, kad bus daugiau pačioje Lietuvoje pagamintos į Vakarus eksportuojamos produkcijos.

Specifika: rūko purkštukai saugodami nuo dulkių drėkina netgi uosto molams statyti atvežtus ir kraunamus akmenis.

V.Štumbergas pristatė naujus 125 tūkst. tonų galios krovos kranus su 25 tonų greiferiu. Kranai yra efektyvūs ir našūs, gali būti naudojami ir biriems kroviniams krauti, ir konteineriams į laivą įkelti ar iškelti.

Kranai dirbdami gamina ir elektros energiją. Jie ne tik patys ja apsirūpina, bet ir perteikia ją šalia esantiems krovos mechanizmams.

„Investuoti į naują efektyvią techniką apsimokėjo. Tai pagerina ne tik bendrą Klaipėdos uosto techninį lygį, bet ir mūsų kompanijai leidžia vienu kranu pagal krovos apimtį pakeisti 4 seno tipo kranus“, – pastebėjo V. Štumbergas.

Kita šio laikmečio KLASCO naujovė ta, kad jau beveik baigiami keisti visi iškrovimo į sandėlius ir pakrovimo į laivus transporteriai. Vietoj juostinių transporterių sumontuoti kaušeliniai. Jie birius krovinius perneša tarsi kibirais. Galerijose sumontuoti vakuuminiai siurbliai, kurie surenka visas dulkes.

Daugiau nei dviejų kilometrų ilgio galerijų pertvarkymas KLASCO kainuos apie 5 mln. eurų. Šią krovos sistemą planuojama baigti diegti šiemet iki rugsėjo pabaigos.

„Dalį galerijų jau išbandėme. Įdiegta nauja, skandinaviško tipo sistema duos ir ekologinės naudos, nes ant transporterių neliks dulkių, ir gamybos kaštų efektą, nes po krovos žmonėms nebereikės valyti galerijų“, – teigė V.Štumbergas.

Dulkėms „valdyti“ skiria milijonus

Be naujų krovos technologijų, kurios stipriai orientuotos į ekologiją, daugybė naujų aplinkosaugos priemonių įdiegta visoje KLASCO teritorijoje. Tam per metus skiriama maždaug iki milijono eurų.

Automobilių iškrovimo stotyse įdiegti žaliuzėmis uždaromi vartai. Geležinkelio iškrovimo stotyse, kad dulkės nepatektų į išorę, sumontuotos jas nusodinančios rūko sistemos. Pilant grūdus iš vagonų į transporterius po jais įrengtos automatiškai užsidarančios sklendės, kad grūdų dulkės nesklistų į iškrovimo patalpą.

Reguliuojamos keturių lygių rūko ir vandens patrankos sumontuotos ir atvirose krovos zonose. Jų veiklos intensyvumas priklauso nuo vėjo. Sistemos purškia vandenį netgi ant skandinaviškų akmenų, kurie KLASCO teritorijoje laikomi kaip statybinė medžiaga rekonstruojant uosto molus.

Dėmesys: speciali mašina nuolat valo KLASCO krovos teritoriją.

Automatiškai reguliuojamos rūko sistemos – patrankos sumontuotos ir prie įvairių KLASCO traukos vietų prie vidaus teritorijos pastatų, kad per skersvėjo koridorius kokių nors dulkių nepakliūtų į miestą.

Keičiasi ir KLASCO teritorijoje kraunami kroviniai. Dar 2018 m. atsisakyta kokso, kuris, anot V. Štumbergo, buvo priimtas tik kaip bandomasis krovinys: „Pripažįstu, anksčiau turėjome problemų, kurios kilo dėl kokso krovos. Iki galo neįvertinome, kad dėl karšto bei sauso oro jis ims trupėti ir vėjas jį neš už įmonės teritorijos.

Teko skristi į Olandiją, ten aiškinomės, kokios moderniausios priemonės naudojamos Vakarų šalių uostuose ir jas pritaikėme.

Netrukus po to kokso rietuvės baltavo nuo džiūti ir dulkėti neleidžiančios medžiagos. Tai buvo didelė problema, rimtai pasimokėme ir tai nebesikartoja – nebekaupiame šio krovinio.“

Palyginti su praėjusiais metais per pusę mažiau kraunama geležies rūdos. KLASCO teritorijoje nebedaroma šio krovinio kaupimo. Krovinys į teritoriją atvežamas likus tik maždaug savaitei iki laivo atplaukimo. Dar viena naujovė, kad šis krovinys pilamas ne į 15–16 m aukščio stirtas, o į 10 m aukščio krūvas.

Speciali mašina KLASCO teritorijoje nuolat plauna pagrindinius kelius, kad nekiltų dulkės nuo sunkvežimių ratų, tarša su automobiliais nepakliūtų į Klaipėdos miesto gatves.

V.Štumbergas tikino, kad palyginus Klaipėdos miesto taršos kietosiomis dalelėmis žemėlapį pagal aplinkos monitoringo informacinius duomenis, galima pamatyti, kad pauosčio teritorijos yra dešimtis kartų švaresnės nei kai kurios Klaipėdos miesto vietos toliau nuo uosto.

V.Štumbergas akcentavo tai, kad jie turintys krovos teritorijos aplinkosaugos priemonių planą, kiekvieną mėnesį apie krovos aplinkosauginę pusę teikia ataskaitą Aplinkos apsaugos agentūrai. Dėl taršos iš aplinkosaugininkų priekaištų ar pastabų nebuvo.

– Viešojoje erdvėje vis kyla viešų diskusijų, kuriose uosto veikla priešinama su gyvenimo kokybe mieste. Kodėl yra tokia situacija?

– Uosto kompanijos, ir ne tik KLASCO, sulaukia didelio spaudimo iš miesto savivaldybės ir atskirų visuomenės veikėjų. Konfliktų nemažai ir, panašu, ateityje jų daugės. Bet ne dėl to, kad uostas plečiasi – jis lieka kur buvęs, problemų kyla dėl miesto, žengiančio į uostą.

Jau turime ne vieną atvejį, kai leidžiama gyvenamųjų namų statyba vos ne prie uosto tvoros, o po to gyventojai kenčia dėl triukšmo ar kvapo. Aišku, kad jie nepatenkinti – kitaip ir negali būti. Nepatenkintos ir uosto kompanijos – niekas nenori pyktis su kaimynais. Bet kas dėl to kaltas? Mano nuomone, prieš nepatenkintus gyventojus turi atsakyti tie, kurie leido statybas nepaisydami tokių dalykų, kaip sanitarinės zonos, ir įstūmė gyventojus į tokią situaciją. Bendrasis miesto planas užprogramavo dar daug tokių konfliktų: pavyzdžiui, kalbama apie uosto plėtrą pietinėje dalyje ir tuo pat metu greta formuojami gyvenamųjų namų sklypai.

– Kas, jūsų manymu, lemia, kad tokių konfliktų  apskritai atsiranda?

– Konfliktų atsiranda, nes bandoma suderinti nesuderinamus dalykus. Klaipėda yra uostamiestis, vienintelis jūrų pramonės miestas Lietuvoje, šalies vartai į pasaulį. Miesto valdžios veiksmai rodo, kad ji nori perimti uosto teritoriją rekreacinėms reikmėms ir kurti čia savotišką naująją Palangą. Klaipėda pramoninis miestas ir Klaipėda kurortas yra nesuderinami. Štai ir konfliktų priežastis.

Naivu kalbėti apie Žiemos uosto „sugrąžinimą“, lygiai taip naivu galvoti, kad jis bus perduotas miestiečiams. Teritorija būtų perduota ne jiems, o nekilnojamojo turto vystytojams.

Asmeniškai man keista, kodėl Klaipėda staiga nutarė nebūti tuo, kuo ji yra, – uostamiesčiu. Juolab kad miestas iš to gauna daug naudos. Paskaičiuota, kad su uostu susijusių bendrovių mokesčiai sudarė beveik ketvirtį Klaipėdos miesto biudžeto, o šitose įmonėse dirba per 14,5 tūkst. darbuotojų, t. y. beveik kas penktas dirbantysis Klaipėdoje. Dabar matomi chaotiški veiksmai, siekiant perimti ilgametes uosto teritorijas, nors uostas Lietuvoje yra vienas ir neturi teritorijos alternatyvų.

Dar vienas konfliktų epizodas – savivaldybės siekis savo žinion perimti Žiemos uostą. Neseniai savivaldybė išsiuntė raštą premjerei ir susisiekimo ministrui. Kokia čia situacija?

Situacija čia, diplomatiškai tariant, keista. Apie siūlymus, susirinkimus ir sprendimus sužinome daugiausia iš spaudos. Būtų gerai, kad kas nors būtų paskambinęs ar parašęs ir paklausęs, kokia įmonės pozicija, kokias galimybes ji mato? Dabar liekame stebėtojai, nors siekiama perimti teritoriją, kur krovą vykdo būtent KLASCO. Mano įsivaizdavimu, civilizuota diskusija vyksta kitaip.

Apskritai stebina, kai kalbama apie Žiemos uosto „sugrąžinimą“ miestui. Mano žiniomis, krova čia vykdoma jau daugiau nei šimtmetį. Tad kaip galima grąžinti tai, kas nebuvo paimta?

– Gal KLASCO tikrai galėtų išsikraustyti iš Žiemos uosto teritorijos?

– Pažiūrėkime į tai iš praktinės pusės. Žiemos uosto teritorijoje Klaipėdos valstybinė jūrų uosto direkcija vykdo jai priklausančių krantinių rekonstrukciją, kuri kainuos milijonus. Tai šita bei kitos atliktos investicijos, net nepradėjusios atsipirkti, būtų išmestos. Tas pats atsitiktų ir su teritorijoje esančiais bei valstybei priklausančiais geležinkeliais. Priminsiu, kad uosto teritorija priklauso ne savivaldybei – ją prižiūri ir tvarko Vyriausybė.

Ekonominiai skaičiavimai rodo, kad kiekviena tona perkrautų krovinių generuoja 17,8 euro valdžios sektoriaus pajamų, vienas į uosto infrastruktūrą KVJUD investuotas euras atneša 3,03 euro viešojo sektoriaus pajamų. Šitie pinigai grįžta miestui per pensijas, sveikatos ir švietimo sistemas, tvarkomas gatves, algas biudžeto įstaigų darbuotojams ir t. t. Uostas duoda tiesioginę ir apčiuopiamą naudą ne tik valstybei bendrai, bet ir klaipėdiečiams konkrečiai.

Žiemos uoste vyksta reikšminga dalis KLASCO krovos, krantinėse įrengta infrastruktūra, inžineriniai tinklai – jų nepastumdysi po uostą taip paprastai. Todėl savivaldybės ir tam tikrų suinteresuotų visuomenininkų iniciatyva perimti Žiemos uostą savo reikmėms po laiko, kai procesas jau įsibėgėjęs, atrodo keistai ir trumparegiškai. Be reikalo kuriama priešprieša tarp visuomenės ir uosto krovos bendrovių. Namą gal ir gali statyti kur panorėjęs, bet ne uostą – jis gali būti ten, kur yra.

– Bet gal visgi miestas laimėtų, jeigu pavyktų šią teritoriją perduoti miestiečiams – atsirastų marina, jachtos, namai ir t. t.

– Naivu kalbėti apie Žiemos uosto „sugrąžinimą“, lygiai taip naivu galvoti, kad jis bus perduotas miestiečiams. Teritorija būtų perduota ne jiems, o nekilnojamojo turto vystytojams, kurie čia statys, o po to parduos ar nuomos plotus gyventojams ir verslams.

Klaipėdoje ir šiuo metu yra daug nesutvarkytų erdvių, kurias galima plėtoti bei paversti patraukliais turistiniais objektais neatimant teritorijų iš uosto įmonių. Klaipėdoje yra prieiga prie marių prie Smiltynės perkėlos, Kruizinių laivų terminalo, erdves galima formuoti aplink Dangės upę, kur yra daug apleistų gamybinių teritorijų. Reikia pirma susitvarkyti tai, kas nesutvarkyta ir galima pritaikyti turizmui, bet ne imtis perversmo sėkmingai veikiančio ir savivaldybę bei klaipėdiečius maitinančio verslo sąskaita. Su uostu susijusios įmonės sumoka beveik 10 proc. visų mokesčių Lietuvoje, o kiek pajamų generuoja stovintis namas? Ir kam?

Suinteresuoti asmenys galbūt norėtų perstumdyti uostą pagal savo poreikius. Bet reikia suvokti, kad šioje situacijoje ant svarstyklių statomi du dalykai: namai prie krantinių ar tūkstančiai darbo vietų bei pajamos, kurias miestui atneša uostas. Dabar panašu, kad savivaldybė yra nutarusi pjauti šaką, ant kurios sėdi ne tik ji, miesto žmonės, bet ir valstybė, kuriai uostas užtikrina pagrindinius politikos tikslus transporto ir tranzito srityje, ypač šiandienos kontekste.

Pirmieji tvoros likučius užfiksavo žvejai mėgėjai, kurie labiausiai ir džiaugėsi prie Malkų įlankos atsivėrusiu marių vaizdu.

Žmonės internete klausė, ar bus šioje vietoje ženklai, draudžiantys lipti ant ledo. Kiti domėjosi, ar kas nors bus statoma šioje vietoje, nuogąstavo, kad atsiras nauja tvora.

Kompanijos „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas patikino, kad įmonė iš tiesų nusprendė atverti miestiečiams prieigą prie marių.

„Nusprendėme, kad kol nėra įgyvendinama jokių investicinių projektų, šią teritoriją būtų galima atverti miestiečiams. O kodėl negali žmonės ten pasivaikščioti, nueiti prie vandens? Šią teritoriją atvėrėme tikėdamiesi, kad ji nevirs šiukšlynu. Turėjome patirties su kita vieta, vadinamojoje nulinėje krantinėje. Kai tik ją galėjo pasiekti miestiečiai, po kelių savaičių ten jau buvo kalnai šiukšlių ir butelių. Jei čia nutiks taip pat, kaip ją atvėrėme, taip ir užversime“, – kalbėjo V.Štumbergas.

Įmonės vadovas patikino, kad patys miestiečiai savo elgesiu lems, kiek ši vieta bus prieinama visiems.

„Jei tik žmonės elgsis kultūringai, prašome, tegul tik eina ir grožisi mariomis, tegul žvejoja. Daugiausia ten renkasi porelės. Nors čia yra aikštelė, tačiau ženklas įspėja, kad automobiliams stovėti draudžiama. Jo nuimti mes negalime. Visus klausimus, susijusius su kelio ženklais, sprendžia Eismo saugumo komisija“, – paaiškino V.Štumbergas.

Tris dienas trukusios kelionės metu senjorai apsigyveno „Grand SPA Lietuva“ poilsio komplekse ir naudojosi čia teikiamomis sveikatingumo paslaugomis. Taip pat pažintinių ekskursijų metu kartu su gide aplankė Liškiavos vienuolyną bei Merkinės piramidę.

„Planuodami kelionę nusprendėme, kad įtrauksime mažiau pažintinių, ir daugiau gydomųjų, sveikatą padedančių atstatyti veiklų. Vasaros pabaiga yra geras metas pasikrauti naujų jėgų prieš artėjantį šaltąjį sezoną, todėl džiaugiamės, kad bendradarbiaudami su KLASCO galėjome suorganizuoti stiprinančią išvyką Vitės bendruomenės senjorams“, – kalba asociacijos „Vitės bendruomenė“ vadovas Ruslan Schneiderat.

Ne pirmą kartą prie kaimyninių bendruomenių gerovės prisidedanti KLASCO šią vasarą jau padėjo suorganizuoti dvi ekskursijas, skirtas Vitės bendruomenės vaikams bei jų šeimos nariams, parėmė ir Klaipėdos Vitės progimnazijos mokinių dalyvavimą vasaros anglų kalbos stovykloje „Adventurous Summer“. Stovyklos metu didžiausias dėmesys buvo skirtas vaikų asmenybės tobulinimui per aktyvias sportines ir menines veiklas bei anglų kalbos įgūdžių lavinimui.

„Šiemet itin didelį dėmesį skyrėme ne tik infrastruktūros gerinimo projektams, bet ir bendroms veikloms. Tikimės, kad jos padėjo ne tik pailsėti bei turiningai praleisti laiką, bet ir dar labiau suburti kaip niekada stiprią Klaipėdos miesto bendruomenę. Šiuo visiems sudėtingu laikotarpiu bendruomeniškumas yra ypač svarbus, todėl planuodami tolimesnius socialinius projektus taip pat sieksime skatinti bendruomenės narių partnerystę, sudaryti galimybes kokybiškam jų laisvalaikiui“, – planais dalinasi KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas.

„Mes nuolat investuojame į aplinkosaugą ir  pažangias krovos technologijas, nes tai yra susiję dalykai. Kuo techniškai greitesnė krovos operacija, tuo mažesnis jos poveikis aplinkai. Anksčiau geležies rūda iš vagonų į rietuves buvo kraunama kaušiniu krautuvu vykdant kelias tarpines operacijas, o įsigijus naują transporterį iškart formuojamos rietuvės.

Dispečeriai reaguoja į mažiausius oro rodiklių pokyčius, nes nenorime, kad uostas keltų nepatogumų gyventojams. Gegužės – rugpjūčio mėnesiais nė viena oro monitoringo stotelė nė karto nebuvo nustačiusi kietųjų dalelių paros vidutinės koncentracijos viršijimų“, - teigia KLASCO generalinis direktorius Vytautas Štumbergas. 

KLASCO vadovas nurodo, kad įmonės teritorijoje oro taršos matavimams yra pastatytos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD), Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) ir įmonės „Koris“ monitoringo stotelės.

Bendrovės dispečeriai operatyviai gauna KVJUD visą parą atliekamos oro kokybės tyrimo duomenis. Nuo rugpjūčio pabaigos šie duomenys yra vieši ir skelbiami visuomenei  interneto  svetainėje  portofklaipėda.lt.

Užfiksavus momentinius rodiklių padidėjimus, stabdomi krovos darbai, imamasi visų priemonių, užtikrinančių švarią krovą. AAA stotelės rodikliai visuomenei yra skelbiami svetainėje gamta.lt.  Apdorotus duomenis iš AAA KLASCO gauna periodiškai.

Kol KVJUD nėra pateikusi atsakymo į KLASCO paraišką dėl investicijų pietinėje uosto dalyje, kur kompanija numato įrengti specializuotą suverstinių krovinių terminalą, KLASCO nuosekliai taiko technologinių procesų poveikio aplinkos orui mažinimo priemones. Ilgalaikį aplinkosaugos priemonių planą yra patvirtinusi AAA, kuri nuolat informuojama apie įgyvendintas priemones.

Be to, Aplinkos ministerijos institucijų darbuotojams patekti į gamybinę teritoriją ir patikrinti krovos operacijas leidžiama bet kuriuo paros metu.

KLASCO į aplinkosaugos priemones pastaraisiais metais yra investavusi daugiau kaip  milijoną eurų ir per artimiausius metu numato investicijoms į aplinkosaugą skirti ne mažiau. KLASCO pirmoji uoste įsigijo ir naudoja 6 vandens rūko patrankas, kurios drėkina krovinius. Darbuotojai apmokyti jas naudoti atsižvelgiant į vėjo kryptį ir kitas meteorologines sąlygas. Įsigyti nauji „Tukan“ kranai, mažinantys  operacijų skaičių ir laivų krovos trukmę, o kartu ir krovos poveikį uosto aplinkai, kita dulkių patekimą į aplinką mažinanti įranga.

KLASCO pirmoji Klaipėdos uoste pradėjo naudoti ekologišką medžiagą biriems kroviniams dengti - taip išvengiama poveikio aplinkai krovinio sandėliavimo metu. Bendrovė taip pat drėkina ir valo gatves Vitės gyvenamųjų namų teritorijoje savo turimomis priemonėmis.

O vietoj  planuoto vieno transporterio su magnetais ir purkštukais naudojami du. KLASCO teritorijos lietaus nuotekos, prieš išleidžiant į marias, surenkamos ir išvalomos valymo įrenginiuose. Prie atnaujintų 10-11 krantinių  tiesiami  nauji inžineriniai lietaus vandens surinkimo tinklai, pastatyti valymo įrenginiai.

Įmonės veikla dėl aukščiau išvardintų techninių, technologinių ir organizacinių aplinkosaugos  priemonių yra vykdoma pagal šalyje galiojančius normatyvus. Jų efektyvumą patvirtina ir oro kontrolės tyrimų stotelių duomenys.

"Kalbėjome apie krovos procesus, pajėgumą, pasekmes, rezultatus, kiek lėšų ir dėmesio skiriama prevencinėms priemonėms, siekiant mažinti taršą. Džiugina tai, kad pastaruoju metu skundų iš gyventojų sumažėjo. Tai vertinčiau kaip atsakingo požiūrio į veiklą, kuri vyksta uosto teritorijoje, rezultatą", – pasibaigus susitikimui kalbėjo meras.

V.Grubliauskas tikino iš V.Štumbergo išgirdęs svarų pažadą dėl Locmanų namo likimo.

Prieš kurį laiką viešai prabilta apie tai, jog bendrovei "Klasco" išduotas leidimas nugriauti jos teritorijoje esantį istorinį Locmanų namą.

Vis dėlto V.Štumbergas merui pažadėjo, jog artimiausiu metu tokių veiksmų imtis neplanuojama.

Gvildenti ir kiti miestui aktualūs klausimai.

Tiek miesto valdžios atstovai, tiek ir bendrovė suinteresuoti rasti bendrą sprendimą, kaip krovos procesus perkelti į atokesnę teritoriją.

"Siekiame, kad visi krovos procesai, kurie vyksta centrinėje miesto dalyje, persikeltų į Smeltės pusiasalį. Panašu, kad koncernas tam būtų pasiruošęs. Tačiau kol kas krantinės dar nesutvarkytos", – kalbėjo meras.

Gera žinia miestiečiams yra ta, kad anglies kokso bendrovė nebekrauna.