2014-ieji atskleidė sudėtingą geopolitinę pasaulio situaciją. Auganti judėjimo „Islamo valstybė“ grėsmė ir Ukrainos krizė, analitikų teigimu, – ryškiausi politiniai įvykiai šiais metais. Manoma, kad jie aktualumo nepraras ir 2015-aisiais.
Didelį susirūpinimą kelia ir iki šiandien Vakarų Afrikoje vykstanti kova su Ebolos virusu. Pasaulio medikai vis dar bando surasti vakciną nuo mirtino viruso, kuris nusinešė tūkstančius gyvybių. Be šių įvykių, stebėtojai išskiria Malaizijos lėktuvų katastrofas bei Škotijos ir Katalonijos referendumus, kurie neatnešė pergalės nepriklausomybės siekėjams.
Maidanas paskatino keistis politinę sistemą
Nemažai socialinių tinklų vartotojų žino vaizdo klipą, kur ukrainietė mergina pasauliui pasakoja, kas vyksta Maidane, ir sako, kad ukrainiečiai pavargo nuo diktatūros ir nori eiti europiniu keliu. Įvykiai Kijevo nepriklausomybės aikštėje Maidane prasidėjo, kai, politologų teigimu, Ukrainos vadovai netikėtai nusprendė nepasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su Europos Sąjunga.
Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko Lino Kojalos, ryškiausi Maidano protestai vyko vasarį, kai prieš protestuotojus buvo panaudotas smurtas ir visuomenėje susiformavo aiškus siekis priversti pasitraukti prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, o vėliau – ir parlamentą.
„Įvykiai Maidane labai priminė tai, ką matėme 2004 m. per Oranžinę revoliuciją, bet šį sykį reikia pabrėžti mastą ir žmonių ryžtą likti Maidane keletą mėnesių, šalti žiemą neturint labai konkrečių tikslų. Kai vėliau, vasario mėnesį, prasidėjo smurtas, agresija, šitos situacijos nebuvo galima palikti tokios, kokia ji buvo. Manau, vienas didžiausių Ukrainos pasiekimų tas, kad, paskatinta Maidano, politinė sistema buvo priversta keistis. Pirmiausia buvo priverstas pasiduoti prezidentas, vėliau – ir parlamentas“, – kalba L. Kojala.
Kovą įvykius Maidane užgožė Krymo aneksija, kuri, pasak ekspertų, įvykdyta ne be Rusijos karinio dalyvavimo. Šioje Ukrainos dalyje buvo suorganizuotas referendumas dėl Krymo likimo Ukrainos sudėtyje. Rusijos šaltinių teigimu, beveik 97 proc. žmonių pasisakė už atsiskyrimą nuo Ukrainos ir prisijungimą prie Vladimiro Putino vadovaujamos Rusijos Federacijos. Šio referendumo Vakarų valstybės nepripažįsta ir Krymo prisijungimą prie Rusijos laiko aneksija. Tačiau, Rusijos teigimu, taip buvo įvykdyta daugumos Krymo gyventojų nuomonė.
Politologo L. Kojalos nuomone, Krymo aneksija istoriją įeis kaip labai ilgai Europoje vykęs teritorijų perskirstymas jėga. Bet pačiai Ukrainai be galo svarbu tai, kad jau po Krymo aneksijos šalis sugebėjo stabilizuoti politinę situaciją ir išsirinko prezidentą, kad turėtų aiškią raidos kryptį.
„Žinoma, vėlesnis konfliktas Rytų Ukrainoje yra chaosą keliantis veiksnys, rodantis, kad Rusija neatsisako ketinimų išlaikyti Ukrainą savo įtakos zonoje, todėl stengsis išnaudoti dabartinę situaciją, kaip būdą stabdyti bet kokias Ukrainos pastangas integruotis į Europos Sąjungą ir NATO“, – pastebi Rytų Europos studijų centro analitikas.
Katastrofiški metai Malaizijos oro linijoms
2014-ieji tapo katastrofiškais metais Malaizijos oro linijoms. Kovo pradžioje iš Kvala Lumpūro į Pekiną skridęs laineris „Boeing-777“, kuriame buvo 239 keleiviai ir įgulos nariai, dingo Indijos vandenyno pietuose. Po intensyvių paieškų nebuvo rasta jokių šio lėktuvo pėdsakų.
Spėjama, kad šio incidento priežastimi galėjo tapti lainerio užgrobimas, piloto veiksmai arba mechaninis gedimas. Iki šiol neradus jokių nuolaužų arba kokių kitų įrodymų, Malaizijos lėktuvo dingimas tebėra viena didžiausių civilinės aviacijos mįslių.
Liepos viduryje Rytų Ukrainoje sudužo Malaizijos oro linijų lėktuvas, iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą skraidinęs beveik 300 keleivių. Katastrofos neišgyveno nė vienas lėktuve buvęs žmogus. „Boeing-777“, likus apie 50 kilometrų iki Rusijos oro erdvės, sudužo Donecko srityje.
Kol kas tiksli nelaimės priežastis nenustatyta, tačiau manoma, kad lėktuvą galėjo numušti raketa. Vakarų valstybės dėl lėktuvo katastrofos kaltina Rusiją ir Rytų Ukrainos separatistus. Po šios nelaimės uždrausti visi skrydžiai virš Rytų Ukrainos.
Grupuotė „Islamo valstybė“ susiformavo dar 2006–2007 m.
Prieš metus pasaulis nieko negirdėjo apie grupuotę „Islamo valstybė“, o dabar šis islamistų judėjimas valdo dalį Irako ir Sirijos teritorijų. 2014 m. pavasarį grupuotė pasauliui internetu pradėjo platinti nuotraukas ir filmuotas medžiagas, kuriose užfiksuotos islamistų vykdomos masinės žudynės Irako ir Sirijos religinėms mažumoms. Vėliau teroristinė grupuotė vieną po kitos išplatino medžiagas, kur užfiksuotos egzekucijos Vakarų šalių piliečiams – trims amerikiečiams, dviem britams ir prancūzui.
Irako analitikas, profesorius Ronenas Zeidelas iš Tel Avivo universiteto sako, kad, nors apie judėjimą pradėta kalbėti tik šiemet, iš tikrųjų grupuotė „Islamo valstybė“ susiformavo 2006–2007 m. Irake: „Iš pradžių judėjimas nebuvo sėkmingas Irake, tad „Islamo valstybė“ persikėlė į Siriją, kur dėl vykusio pilietinio karo ir sumaišties Sirijos režimas nekovojo su augančia judėjimo grėsme ir taip leido jam sustiprėti bei užimti Rytinėje Sirijoje esantį Rakos miestą ir jo rajonus. Tiesa, tai padaryti nebuvo sudėtinga, ši teritorija nutolusi, joje – vien dykumos, kuriose ir glaudžiasi ekstremistai. Judėjimas pasinaudojo tuo ir įsteigė pirmą tokį teroristinės grupuotės centrą, o iš ten buvo nesunku kirsti Irako sieną ir pradėti jo teritorijų užėmimą, ką grupuotė ir padarė.“
Tai, kad teroristinė grupuotė turi aiškų savo centrą ir siekia sukurti tobulą radikalaus islamo valstybę, analitikų teigimu, jai suteikia išskirtinumo iš kitų teroristinių grupuočių. O tai gali būti viena priežasčių, kodėl maždaug 15 tūkst. islamistų iš užsienio šalių jungiasi prie judėjimo. Vis dėlto R. Zeidelas pastebi, kad grupuotės „Islamo valstybė“ galios pamažu silpsta, ypač Irake.
„Iš to, ką pastaruoju metu pastebime, judėjimas „Islamo valstybė“ turėjo atsitraukti iš dalies anksčiau jų kontroliuotų teritorijų Irake. Jiems tenka vis labiau persikelti į Rakos miestą, kuris, atrodo, yra saugiausias šiam judėjimui, nors Raką nuolatos atakuoja amerikiečių pajėgos. Tačiau reikia pabrėžti, kad Sirijoje, kitaip nei Irake, nėra jokių stiprių karinių dalinių, išskyrus kurdų karius kurdiškose Sirijos teritorijose. Irako užsienio reikalų ministras pareiškė, kad Irakas tikisi nugalėti grupuotę „Islamo valstybė“ per ateinančius dvejus metus. Tad iš dabartinių duomenų matau, kad judėjimo sukurtas „Islamo valstybės“ projektas susiduria su rimtomis problemomis“, – teigia R. Zeidelas.
Grėsmę kelia ir „Boko Haram“
Judėjimas „Islamo valstybė“ netapo vienintele islamistų keliama grėsme pasauliui. Nigerijoje veikianti kita islamistų grupuotė „Boko Haram“ balandžio 14 dieną iš vienos šalies mokyklos pagrobė beveik 300 mergaičių.
Iš pradžių tik nedideli protestai Nigerijoje išplito į socialinius tinklus, kur „Facebook“ ir „Twitter“ vartotojai raktažodžiu „Bring Back Our Girls“ (Sugrąžinkite mūsų mergaites) išreiškė protestą prieš Nigerijos valdžios neveiksnumą ir palaikė protestuotojus.
Tai nebuvo vienintelis judėjimo išpuolis prieš Nigerijos gyventojus. Gruodžio viduryje „Boko Haram“ pagrobė 185 žmones, daugiausia – moteris ir vaikus. Pranešama, kad sunkvežimiais jie žmones išvežė į savo kontroliuojamas teritorijas. Iki šiandien pagrobtieji nėra išlaisvinti.
Nematomas priešas – Ebola
„Afrika pilna liūdesio, nes mato, kaip miršta mūsų šeimos. Neliesk sergančiojo, neliesk mirusiojo, visi esame pavojuje – jauni ir seni“ – tai garsiausių Afrikos muzikantų daina, kuria siekiama paskatinti žmonių sąmoningumą.
Šių metų kovą po Vakarų Afriką pradėjęs plisti iki tol nepavojingas atrodęs Ebolos virusas vis dar išlieka neišspręsta Afrikos problema. Su organizacija „Gydytojai be sienų“ Siera Lionėje lankęsis Andrius Slavuckis sako, kad virusas pernai kilo viename Gvinėjos kaime, o per kelis mėnesius išplito po Vakarų Afriką.
„Gvinėjoje virusu susirgo metų vaikas, o nuo jo užsikrėtė beveik visi artimieji. Per laidotuves jie apkrėtė ir kitus. Iš to Vakarų Gvinėjos kaimelio virusas pateko į Sierą Leonę ir Liberiją. 2013 m. gruodį vyko virusas per du mėnesius išplito į kitas šalis ir po visą Gvinėją. Bet apie jį buvo sužinota tik kovą“, – pasakoja A. Slavuckis.
Rugpjūtį apie mirtino viruso protrūkį pradėjo kalbėti visas pasaulis. Būtent tada Pasaulinė sveikatos organizacija Ebolos viruso epidemiją Vakarų Afrikoje paskelbė tarptautine ekstremalia visuomenės sveikatai situacija ir paragino tarptautinę bendriją padėti su ja kovojančioms šalims.
Nors spalio pabaigoje Nigerija ir Senegalas oficialiai patvirtino sustabdę viruso plitimą, kitos Vakarų Afrikos šalys vis dar nerado būdų, kaip nugalėti šį mirtiną virusą. Medikų teigimu, kol nebus išrasta veiksminga vakcina, apie visišką epidemijos sustabdymą kalbėti sunku. Iki šiandien Ebolos virusas pareikalavo daugiau nei 6 tūkst. aukų. Taip pat pranešama, kad daugiau nei 19 tūkst. yra užsikrėtę ir kovoja su šiuo virusu. Pavieniai Ebolos viruso atvejai buvo užfiksuoti ir JAV bei Europoje.
Padėtį komplikavo Škotija ir Katalonija
2014-ieji tapo išbandymu Didžiajai Britanijai ir Ispanijai, kurių regionai – Škotija ir Katalonija – po kelių dešimtmečių svarstymų ryžosi rengti referendumus dėl nepriklausomybės. Rugsėjį pirmoji referendumą surengė Škotija. Už daugiau nei 300 metų gyvuojančią sąjungą su Jungtine Karalyste balsavo per 55 proc., prieš – apie 45 proc. škotų.
Katalonija referendumą dėl atsiskyrimo nuo Ispanijos turėjo rengti lapkritį. Tačiau Ispanijos Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į Madrido perspėjimus, kad toks referendumas pažeistų šalies konstituciją, likus keliems mėnesiams iki balsavimo įšaldė Katalonijos referendumą.
Regiono lyderiai vietoje oficialaus nusprendė surengti simbolinį balsavimą, kuriame per 80 proc. katalonų palaikė regiono nepriklausomybės idėją.
Garsiausi projektai – Sočio žaidynės ir „Ledinis iššūkis“
2014 m. vasarį Rusijoje buvo surengtos Sočio žiemos olimpinės žaidynės, kurios tapo brangiausiomis olimpinėmis žaidynėmis istorijoje. Skaičiuojama, kad Rusija daugiau nei dvi savaites trukusiam renginiui išleido per 50 mlrd. JAV dolerių.
Sočio olimpinės žaidynės neišvengė ir politinių aspektų. Dėl įvykių Ukrainoje iš žaidynių pasitraukė dalis Ukrainos olimpinės rinktinės narių. O kai kurių valstybių vadovai, tarp jų – JAV, Vokietijos ir Lietuvos, nusprendė neatvykti į žaidynių atidarymą.
„Ice Bucket challange“ („Ledinis iššūkis“) – socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo šių metų vasarą. „Ledinio iššūkio“ iniciatyva gimė siekiant surinkti pinigų organizacijai, bandančiai surasti vaistą nuo šoninės amiotrofinės sklerozės.
Iššūkį priėmęs žmogus per parą turi nusifilmuoti, kaip užsipila šalto vandens ar ledukų kibirą, tada įvardyti tris draugus, kuriems perduoda ledinį iššūkį, ir vaizdo įrašą paskelbti socialinio tinklo paskyroje. Ledinio iššūkio įgyvendinti neišdrįsęs žmogus organizacijai privalo paaukoti 100 dolerių.
JAV gimusi idėja išpopuliarėjo visame pasaulyje, o ją įgyvendino nemažai politikų ir įžymybių, pavyzdžiui, buvęs JAV prezidentas George`as Bushas jaunesnysis, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, ar dainininkė Lady Gaga.
2014-ieji, pasak mokslininkų, greičiausiai sumuš karščio rekordus ir taps karščiausiais metais pasaulio istorijoje. O ekspertai sako, kad šie metai neabejotinai karšti ir dėl pasaulį sukrėtusių įvykių.
