-
Absurdas: aferistai gerai žinomi, bet policija jų neįveikia 32
Sukčiai dangstosi bendrovių „Autentika“, „Gramana“ vardais, o neseniai įkūrė dar vieną – „Euro sprendimai“. Ši kol kas mažiau žinoma potencialioms sukčių aukoms.
Jūsų skelbimas apie parduodamą automobilį gali tapti sukčių taikiniu. Apie identišką tariamo pirkimo–pardavimo modelį pasakoja kelios dešimtys nukentėjusių nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ žmonių iš skirtingų Lietuvos vietovių.
Anatolijus (pavardė redakcijai žinoma) tikėjosi automobilį „Opel Moca“ parduoti už 10 tūkst. eurų. Skambutis. Vyras telefonu pasiūlė nupirkti automobilį. Anatolijus pasakoja, kad bendrovės „Autentika“ vadybininku prisistatęs Vilius Vyšniauskas sandoriui garantuoti 2,5 tūkst.eurų už automobilį sumokėjo grynaisiais, o likusią sumą, pasirašydamas paprastuosius vekselius, įsipareigojo sumokėti dalimis.
Tačiau, atėjus mokėjimo terminui, Anatolijus pasigedo žadėtos įmokos. Susirašinėdami elektroniniu paštu „Autentikos“ atstovai neneigė esantys skolingi. Guodėsi dėl jų verslą prislėgusių aplinkybių, žadėjo atsiskaityti, o už moralinę žalą ir patirtus nepatogumus nurodė pervesiantys į banko sąskaitą 350 eurų kompensaciją.
Tačiau nei iki laiškuose nurodytos datos, nei iki šiol „Autentika“ su Anatolijumi neatsiskaitė. „Tačiau čia tik viena medalio pusė. Kita – kad tokių, kaip aš, yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda. Veikia nukentėjusių nuo šių aferistų susirašinėjimas. Žmonės yra net radę savo jau parduotus automobilius, už kuriuos nebuvo atsiskaityta“, – pasakojo Anatolijus.
Tyrėjas sako, sujungsime pareiškimus, jei nurodys iš viršaus. Kas tas viršus?
„Kauno dienos“ kalbinti kiti automobilių pardavėjai pasakojo apie lygiai tokį pat modelį ir nurodė, kad dėl savo automobilių pardavimo bendravę su V. Vyšniausku. Tuo tarpu elektroniniu paštu mandagius laiškus pasirašo „Autentikos“ vadovas Stasys Šidlauskas.
Nukentėjusieji minėjo dar vieną veikėją – Laimį Valinską. Esą šis už sukčiavimą jau teistas asmuo, tikėtina, yra aferistų smegenys.
„Liūdniausia, kad policijos pareigūnai paskaito mūsų pareiškimus ir siunčia į teismą bylinėtis dėl skolos civiline tvarka. Reikia kažką daryti. Jie juk ieško aukų interneto automobilių pardavimo portaluose“, – viešinimo argumentus dėstė Anatolijus.
Guodžiasi krūviais
Vienai iš sukčių bendrovių „Gramana“ jau iškelta bankroto byla. Skola „Sodrai“, praėjusių metų rugpjūtį nesiekusi 2 tūkst. eurų, šiandien perkopė 8 tūkst. eurų.
„Ko galima tikėtis, kai bendrovėje – nulis turto. Mėginsiu reikalauti tyčinio bankroto. Dėl mano atvejo policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Dabar teismas turi spręsti dėl skolos pripažinimo. Kiek žinau, dėl kai kurių kitų atvejų taip pat pradėti tyrimai, kai kurie jau net pasiekė teismą, bet situacija sudėtinga, daugybės žmonių pareiškimai nepriimti“, – Anatolijaus pasakojimą papildė kita nukentėjusioji.
Moteris patvirtino, kad tikrai neverta iš naujo pasakoti, kaip viskas įvyko, nes istorijos vienodos – toks sukčių verslo modelis yra nuolatinis.
„Daug kalbėjau ir su Valinsku. Jis šneka aukštomis frazėmis apie teisingumą. Jie pasirengę atvykti ir į teismo posėdį. Nesu rami dėl savo saugumo žinodama, kad jie yra pagrobę moterį. Apie pagrobimą bendraujant prasitarė ir vienas pareigūnas, todėl nesu rami dėl savo saugumo“, – norą išlikti anonime argumentavo viena nukentėjusiųjų.
Ji pasakojo, kad V. Vyšniauskas atvažiuoja su automobilių tikrinimo įranga, taip sudarydamas rimto specialisto įvaizdį. Anot moters, nurodytais įmonės telefonais atsiliepia jaunuoliai, kurie dažniausiai sako nieko nežinantys ir tik darantys tai, ką jiems nurodo. Tačiau nukentėjusioji pabrėžė, kad už šios kompanijos nugarų viską reguliuoja jau anksčiau minėtas L. Valinskas.
„Skambinu ir prašau pakviesti Laimį. Oi, direktorius serga. Oi, direktorius užsiėmęs, dabar nėra. Šitaip visą laiką. Tie jaunuoliai paskirti direktoriais, o L. Valinskas niekur nefigūruoja“, – pastebėjo nukentėjusioji.
Tokių, kaip aš, yra daugiau nei dvi dešimtys visoje Lietuvoje. Aferistai tokiu pat būdu, kaip iš mūsų, nuperka automobilį ir kartais jau net kitą dieną parduoda.
Moteris įsitikinusi, kad tariamas automobilių pirkimas–pardavimas – aiškus sukčiavimo modelis. Tačiau į nukentėjusiųjų pareiškimus žiūrima per civilinių santykių prizmę, todėl ikiteisminiai tyrimai pradedami toli gražu ne visais atvejais.
„Tyrėjas sako, sujungsime pareiškimus, jei nurodys iš viršaus. Kas tas viršus? Aš klausiu pareigūnų, negi jūs nematote, kad čia ne viena negrąžinta skolelė, o sąmoningai suplanuota nusikalstama veika? Tačiau visi tyrėjai guodžiasi, kad turi labai daug darbo, mažai žmonių“, – situacijos kurioziškumą atskleidė nukentėjusioji.
Ji įsitikinusi, kad sukčiai gudrauja, tarkime, perveda kreditoriams 300 eurų. Tada policijos pareigūnai pareiškia, kad situacija gerėja, skola pradėta mokėti. Sukčiai esą dar patikina policiją, kaip apgailestauja, tikina, kad grąžins pinigus. Tačiau taip nėra, o tik siekiama atitraukti dėmesį ir vykdyti savo nusikalstamus planus toliau.
Oficialu: pareigūnai tik kartoja, kad žino aferistus ir tikrina nusikaltimų aplinkybes. (Vyčio Šulinsko nuotr.)
Viltis pričiupti
Advokatų bendrijos „Meidus ir Juzukonis“ teisininkams pavyko pasiekti, kad dėl kelių nukentėjusiųjų nuo bendrovės „Autentika“ būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak advokato Tomo Meidaus, daugumai besikreipusiųjų ikiteisminį tyrimą pradėti atsisakyta motyvuojant, kad pažeistas teises galima ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.
Tačiau aiškėja, kad „Autentikos“ išrašomi dokumentai yra negaliojantys, todėl teismai civilinio proceso tvarka pateiktus pareiškimus tuo pagrindu atmeta. Įmonės adresas yra fiktyvus, sandoriai sudaromi neketinant atsiskaityti ir galimai neįgaliotų asmenų, klastojant dokumentus ir įmonės rekvizitus.
Aiškėja ir tai, kad bendrovės „Autentika“ vardu masiškai įsigyjami automobiliai neregistruojami. Advokatas taip pat nurodė, kad su V. Vyšniausku veikė ir L. Valinskas, kuris yra ne kartą teistas už sukčiavimą ir šiuo metu yra kaltinamas baudžiamojoje byloje, kurioje kaltinimai pareikšti iš viso aštuoniems žmonėms, inkriminuota virš 100 epizodų veikų identiškomis aplinkybėmis, tik veikiant per kitas įmones – „Mijorus“, kuriai vykdoma bankroto procedūra, „Ulstera“, kuriai taip pat vykdoma bankroto procedūra, bendrovę „Jonseris“.
Kiek yra žinoma, įmonėje „Autentika“ yra įdarbinta ir kitų už sukčiavimą teistų asmenų, vienas jų šiuo metu yra teisiamas rezonansinėje riaušių byloje.
„Civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo interesų nukentėjusiesiems ginti nėra jokių galimybių, – pabrėžė advokatas T. Meidus. – Surašyti įstatymo reikalavimų neatitinkantys dokumentai, nurodomi netikri rekvizitai, turtas įmonės vardu įgyjamas fiktyviai, todėl nėra ko išreikalauti, o pajamos slepiamos, todėl nėra ko išieškoti.“
Anot advokato, baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltininkas sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio.
Vilniaus apygardos prokuratūra išgirdo advokatų bendrijos dėstomus niuansus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl dviejų nukentėjusiųjų. Tačiau neatmetama prielaida, kad tyrimo eigoje gali būti prijungti ir kitų nukentėjusiųjų pareiškimai.
Abejinga reakcija
„Kauno diena“ kreipėsi į Policijos departamentą. Nejaugi policijos pareigūnai nemato, kad tos pačios bendrovės ir tie patys asmenys vykdo nusikalstamą veiką visoje Lietuvoje? Kodėl nesujungiami visų nukentėjusių nuo minėtų įmonių ir asmenų pareiškimai, kurių pagrindu būtų galima inicijuoti ikiteisminį tyrimą baudžiamosios atsakomybės ribose.
Galiausiai juk galima patarti nukentėjusiesiems, kaip jie turėtų elgtis, ir imtis priemonių užkardyti tolesnius nusikaltimus.
Policijos departamentas per keturias darbo dienas „Kauno dieną“ tesugebėjo informuoti tiek: „Asmenys policijos pareigūnams žinomi. Šiuo metu Kauno apskr. VPK atliekamas aplinkybių patikslinimas.“
Toks departamento atsakymas iš dalies patvirtina uždaroje grupėje vykstančio nukentėjusiųjų nuo bendrovių „Gramana“ ir „Autentika“ nuogąstavimus apie policijos neveiklumą, abejingumą, pareigūnų seniai pamirštą šūkį „Ginti. Saugoti. Padėti“, teisinį nihilizmą, nusivylimą pareigūnais.
Tais atvejais, kai nukenčia ne vienas, o daug žmonių, labai norisi, kad būtų taip, kaip pati policija ir deklaruoja: kad ji „sprendžia žmogaus ir visuomenės problemas; naudoja veiksmingus kovos su nusikalstamumu ir valdymo metodus; siekia konkrečių rezultatų, mažiausiomis sąnaudomis; besąlygiškai gina žmogaus teises; tiki, kad saugus žmogus – saugi valstybė; siekia pasitikėjimo ir partnerystės; veikloje remiasi paslaugos ideologija“.
Vis dėlto tai, kad kažkoks judesys sukėlė, tikėtina, neramumų aferistams, išduoda viena aplinkybė. Su „Kauno diena“ kalbėję nukentėjusieji tvirtino, kad V. Vyšniauskas, L. Valinskas ar S. Šidlauskas, kantriai skambinant, anksčiau ar vėliau atsiliepia.
„Kauno diena“ stengėsi susisiekti su visais trimis žmonių ir advokatų minimais asmenimis gal penkiais telefono numeriais, tačiau adresatai buvo nepasiekiami arba paprasčiausiai niekas neatsiliepė. Informacija apie praleistą skambutį, ko gero, taip pat buvo ignoruota.
Profesionalus aferistas?
Vis dėlto reikia pripažinti, kad viešojoje erdvėje jau seniai aprašomas apsukrus sukčius L. Valinskas. 15min. 2009 m. skelbė, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Utenos apskrities skyriaus pareigūnai kartu su Utenos rajono apylinkės prokuratūra išaiškino trijų asmenų nusikalstamą grupę, kuri, klastodama įmonės dokumentus, iš Lietuvos gyventojų apgaule įgijo daugiau kaip 450 tūkst. litų.
Už įvairius finansinius nusikaltimus penkis kartus teisti uteniškiai 28 metų Laimis Valinskas ir 30-metė Skaistė Linkevičiūtė 2008 m. ir 2009 m. nusipirko dvi bendroves, kurių vardu buvo sudaromi fiktyvūs sandoriai su užsakovais dėl durų ar baldų gamybos.
Bendrovių „Leoga“ ir „Tenoma“ vardu visoje Lietuvoje su gyventojais buvo sudaromos sutartys dėl neva gaminamų durų ar baldų. Išaiškinta, kad iš gyventojų buvo imamas 50 proc. avansas. Tačiau realiai bendrovės negamindavo ir neparduodavo jokių prekių, o iš gyventojų gauti pinigai buvo naudojami nusikalstamos grupės nariams finansuoti.
Pasirodo, šiame tyrime minimos L. Valinsko ir jo gyvenimo ir verslo partnerės S. Linkevičiūtės pavardės jau daugelį metų žinomos mūsų šalies pareigūnams ir šimtams nuo šių veikėjų nukentėjusių žmonių.
2005 m. gegužės 9 d. „Lietuvos ryto“ priede „Būstas“ spausdinta publikacija apie tai, kaip L. Valinskas vedžiojo žurnalistę po prabangius, neva dvaro kopiją primenančius savo namus ir tikino esąs ketvirtos kartos bajoras.
„Nepriekaištinga išvaizda, tvarkinga apranga, gebėjimas įtikinamai kalbėti užmigdo ir patyrusių verslo partnerių budrumą. Greitakalbė, nuolatinio skubėjimo įspūdis ir gebėjimas diplomatiškai „neišgirsti“ ar neatsakyti į jam neparankius klausimus – charakteringa L. Valinsko maniera“, – taip šį verslininką 2006-ųjų pavasarį buvo apibūdinęs laikraštis „Utenos apskrities žinios“. Tuo metu L.Valinskas buvo minimas kaip kitos iš skandalų neišbrendančios įmonės – „Fortena“ – šeimininkas.
Nauja priedanga
„Kauno diena“ praėjusių metų lapkritį aprašė bendrovės „Gramana“ sukčiavimus ne tik perkant automobilius. Kaune registruota bendrovė „Gramana“ sudarė sutartį dėl stogo dengimo darbų. Buvo sumokėtas ir 2 tūkst. eurų avansas, tačiau darbai nepradėti.
Tąsyk rašinyje buvo nurodyta, kad internete galima rasti gausybę straipsnių apie vieną „Gramanos“ darbuotoją L. V., teistą už sukčiavimą. Dabar jau aišku, kad L. V. yra L. Valinskas.
Įdomu tai, kad „Gramana“ registruota Chemijos gatvėje esančiame garaže. Panaši situacija ir dėl „Autentikos“, kurioje veikia jau minėti sukčiai. Ši bendrovė registruota Pasvalio rajone, Nairių kaime, Mučiuvio gatvėje 17–4. Šis adresas yra atokiau nuo kaimelio, o realiai tėra kažkoks apgriuvęs pastatas.
Vieta: bendrovė „Gramana“ registruota garažų masyve, o „Autentika“ – apgriuvusiame pastate. (Regimanto Zakšensko nuotr.)
Tokiu pačiu adresu kaip ir „Autentika“ registruota ir nauja kompanija „Euro sprendimai“. Nukentėjusieji neabejoja, kad, prisidengdami naujai registruota įmone, tie patys asmenys gali ir toliau tęsti savo veiklą, nors apie automobilių supirkimą prisistatydami neužsimena: „Mūsų įmonė startavo 2022 m. spalio mėnesį. Ji naujai gimusi, mes stiebiamės į viršų siekdami savo tikslų ir pasiekimų įgyvendinant savo viziją ir tikslus. „Euro sprendimai“ pradėjo veiklą siekdami klientams suteikti garantuotą ir greitą paslaugą. Mūsų tikslas išpildyti Jūsų norus. Mūsų veikla vis plečiasi ir tobulėja, siekdami geriausių tikslų, mes klientui suteikiama kuo išsamesnę informaciją.“
Jau registruojami pirmieji įtarimai apie „Euro sprendimų“ „garantuotą ir greitą paslaugą“ – tik ne dėl durų, baldų ar statybos ir remonto darbų, bet dėl neatsiskaitymų už nupirktus automobilius.
Deja, ir „Euro sprendimų“ telefonu „Kauno diena“ buvo informuota, kad adresatas nepasiekiamas ir apie skambutį bus informuota trumpąja SMS žinute.
-
Viliojantys skelbimai apie lengvą uždarbį neišeinant iš namų slepia klastą 2
Darbas neišėjus iš namų
Siūlymų užsidirbti papildomų pinigų prekiaujant kosmetika, parfumerija, buities priežiūros priemonėmis ar vitaminais girdime jau daugybę metų. Turbūt ir patys ne kartą esate susidūrę su kolege ar kaimyne, kuri į rankas bruko lankstinuką, o ant jo kampo klijavo lipduką su savo telefono numeriu, jei netyčia susidomėtumėte pigesniais kvepalais ar indų plovikliu, kuris ne tik panaikina riebalus nuo lėkščių, bet dar ir nekenkia rankų odai, ši tampa švelnesnė. Tiesa, pastaruoju metu virtualią erdvę, o ypač „Facebook“ socialinį tinklą užkariavo nauji, kur kas patrauklesni kvietimai papildyti savo piniginę.
„Užsidirbkite pinigų net neišeidami iš namų. Paprasta ir greita!“ – tokio turinio skelbimai vilioja ne tik patogia ir nekintančia darbo vieta, bet ir pelnu. Galimas uždarbis čia svyruoja nuo 20 eurų iki dešimt ar net dvidešimt kartų didesnių sumų per dieną.
Pokalbis vyko sklandžiai, kol paklausiau adreso, kuriuo galėčiau atvykti apžiūrėti prekę. Viskas, pardavėjas dingo.
O ar atkreipėte dėmesį į tai, kad „Facebook“ platformoje vis dažniau pasirodo siūlymų įsigyti prekes už gerokai mažesnę kainą? Tarkim, rankinę, kuri parduotuvėje kainuoja 400 eurų, „Facebook“ vartotoja Ona Onaitytė siūlo įsigyti už nepadorią 150 eurų sumą. Triskart mažiau Jonas Jonaitis prašo ir už naują benzininį pjūklą. Klausiate, kaip tarpusavyje susiję pastarojo pobūdžio skelbimai, su tais, kuriais siūloma užsidirbti pinigų neišeinant iš namų? Skaitykite toliau.
Užkibo ant kabliuko
Susigundęs vienu gerokai pigesniu elektroniniu įrenginiu, „Kauno dienos“ skaitytojas Erikas, jo manymu, atsekė siūlo galus.
„Radau vieną prekę, už kurią tariamas pardavėjas prašė 60 eurų. Rinkoje tokio daikto vertė siekia 150 eurų. Parašiau, kad noriu pirkti. Pokalbis vyko sklandžiai, kol paklausiau adreso, kuriuo galėčiau atvykti apžiūrėti prekę. Viskas, pardavėjas dingo. Tada rašiau iš kito profilio. Pokalbis baigėsi tą akimirką, kai paprašiau telefono numerio. Parašiau iš trečio profilio. Paklausiau, ar prekę siunčia paštu. Atrašė teigiamai ir nurodė, kur turėčiau pervesti pinigus“, – Erikas pasakojo, pagal nurodytą banko sąskaitą atradęs ir jos savininkę.
Paklausta apie prekę, moteris sutriko, o tada prisipažino, kad ji nieko nepardavinėja. Pinigus, kurie patenka į asmeninę sąskaitą, ji esą perveda kažkam kitam, o sau pasilieka atitinkamus procentus. Ar supratote, kur link sukame? Link skelbimų, siūlančių lengvą ir greitą uždarbį neišeinant iš namų!
„Viskas labai paprasta. Randi benamį, duodi 100 eurų ir jo vardu atidarai sąskaitą. Imi daiktų nuotraukas, keli jas į internetą per degalinės „wi-fi“, nes telefonas be kortelės, o „Facebook“ vartotojo profilis vogtas. Žmonės pamato prekę, susigundo ja, tada perveda pinigus kažkokiai patikliai arba, sakysiu tiesiai – kvailai moteriai, ji sau pasilieka 10, 20 ar 50 eurų, o likusius perveda dar kažkam. Laiminga ir ta kvaila moterėlė, ir tas kažkas, kuris susikrauna tūkstančius“, – su redakcija susisiekęs skaitytojas tvirtino, kad būtent apie tokias sumas kalbėjo moteris, į kurios sąskaitą būtų įkritę ir Eriko pinigai, jeigu sandoris jam nebūtų pasirodęs įtartinas.
Skaitytojo nuotr.
Nenori viešumo
Skaitytojui apmaudu, kad tokiu būdu veikiausiai nukentėjo ne vienas žmogus, tačiau panašios istorijos nėra viešinamos.
„Suprantate, čia tik viena moterėlė su keliais tūkstančiais eurų, kuriuos ji pervedė kažkam. Turėkite omenyje, kad tokių moterėlių, o gal ir vyrų, per Lietuvą išsibarstę ne dešimt ir ne dvidešimt. Įsivaizduojate, apie kokias pinigų sumas kalbama?“ – sužinojęs apie galimą aferą, Erikas moteriai liepė skambinti policijai ir pranešti, kad ji tapo susiklosčiusių aplinkybių auka.
Priešingu atveju, jis pats žadėjo kreiptis į pareigūnus, o minėtą moterį nurodyti kaip nusikaltimo bendrininkę.
„Ji kreipėsi į policiją. Kaip viskas klostėsi toliau, negaliu pasakyti. Žinau tik tiek, kad jos sąskaita užblokuota, – moteris, anot pašnekovo, buvo sutrikusi, nes nė nenutuokė, kur įsivėlė. – Ji man sakė, kad siūlymas užsidirbti neatrodė įtartinas, o žmonės, su kuriais bendravo, – patikimi. Nežinia, kiek dabar jai kainuos tas pasitikėjimas.“
Pasikalbėti su naivuole, panorusia pralobti lengvu būdu, nepavyko. Nors Erikas moterį įkalbinėjo pasidalyti savo istorija, kad kiti patiklūs žmonės neužkibtų ant aferistų kabliuko, bendrauti su žiniasklaida ji nepanoro.
Ragina nelikti abejingiems
Kitą dieną Erikas ir vėl susisiekė su tariamu pardavėju. Sandoriui priartėjus prie kulminacijos, aferistas vyrui nurodė jau kitą sąskaitą. Tik šįsyk pagal ją surasti savininko nepavyko.
Vyras susisiekė su banku, kuriame atidaryta nurodyta sąskaita, tačiau jokios naudingos informacijos jis neišpešė.
„Jei sąskaita, su kuria vyksta tokios apgavystės, yra ne tavo, banko atstovai paprasčiausiai nusiplauna rankas, o jei ir tavo, jie neapsikrauna papildomais rūpesčiais. Asmeniškai aš pats turėjau incidentą, kai nuo mano sąskaitos kažkokiu būdu buvo nurašyta triženklė suma. Žinote, ko, nutraukusi šį pokalbį, manęs paklausė banko konsultantė? Ar manęs nedomina gyvybės draudimas?!“ – nepaisydamas banko darbuotojų abejingumo, portalo skaitytojas nenuleido rankų.
Netrukus po to jis kreipėsi ir virtualų patrulį, o galiausiai ir į Lietuvos policiją. Deja, nė vienas jų negalėjo pasakyti nieko, kas Erikui suteiktų bent šiek tiek vilties, kad tokioms apgavystėms bus užkirstas kelias.
Skaitytojo nuotr.
„Žinote, kas apmaudžiausia šioje situacijoje? Tai, kad sukčiai tobulėja, randa vis naujų būdų, kaip pasipelnyti iš žmonių, o štai policija atsilieka bent keliais žingsniais. Todėl manau, kad žmonės turėtų netylėti. Dabar ieškodamas tekstų internete aš neradau nė vieno straipsnio, kuriame būtų aprašyta panaši istorija“, – Erikas žmones ragina nelikti abejingiems ir dažniau viešinti tokias istorijas.
Jei ir jūs susidūrėte su panašiais atvejais, rašykite mums: portalas@diena.lt.
Portalo kauno.diena.lt žurnalistams „Swedbank“ banko atstovo spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad norėdami pasinaudoti iš gyventojų ar įmonių apgaulės būdu įgytais pinigais, sukčiai aktyviai ieško tarpininkų sąskaitų.
„Tokiais tarpininkais dažnai tampa nieko apie šią sukčiavimo schemą nenutuokiantys žmonės, kurie susigundo sukčių siūlomu kelių dešimčių eurų atlygiu ir leidžia pasinaudoti savo banko sąskaita. Į tokią situaciją pateko „Swedbank“ klientė, radusi darbo skelbimą socialiniuose tinkluose. Mergina tikėjo įsidarbinusi apskaitininke, mat jos buvo prašoma į savo sąskaitą priimti „įmonės“ klientų mokėjimus ir pervesti juos į sąskaitą Maltoje. Už tokį tarpininkavimą sukčiai jai pasiūlė 10 proc. dydžio atlygį nuo gaunamų sumų, sakydami, kad „įmonė“, kurioje ji įsidarbino, yra viršijusi sąskaitos limitus, tad jos galimybės klientų mokėjimus gauti tiesiogiai yra ribotos“, – istoriją pasakojo banko atstovas.
Vis dėlto, mergina greitai pastebėjo, kad jos naujosios „darbovietės“ veikla kelia įtarimų. Iš klientų, kurių pinigus ji gaudavo ir pervesdavo į sąskaitą Maltoje, mergina pradėjo gauti užklausas dėl negautų prekių.
Visada pagalvokite ne tik apie atlygį, bet ir motyvus, kurių gali turėti atlygį siūlantis žmogus.
„Nebeturėdami galimybių susisiekti su sukčiais, patalpinusiais netikrus parduodamų prekių skelbimus, klientai ėmė rašinėti užklausas mokėjimo pavedimo lauke, pervesdami po centą į merginos sąskaitą. Supratusi, kad tapo sukčių auka, klientė kreipėsi į banką bei policiją. Taip mergina sužinojo, kad visą savo tariamo darbo laiką ji priimdavo mokėjimų pervedimus iš žmonių, kurie tikėjo pervedantys rankpinigius už įsigyjamą automobilį, todėl sumos siekė apie kelis šimtus eurų. Paprastai pasitelkę šią schemą sukčiai tariamai prekiauja drabužiais, kosmetika ar kitomis smulkesnėmis prekėmis. Ant tokio jauko užkibusių pirkėjų nuostoliai dažniausiai sudaro apie keliasdešimt eurų. Būdama sąžininga ir atsakinga, klientė, sužinojusi, kokios schemos įkaite tapo, savo lėšomis kitoms sukčių aukoms grąžino gautas sumas ir taip prisiėmė visus dėl sukčių veiklos atsiradusius nuostolius, kurie sudarė apie 2 tūkst. eurų“, – teigė S. Abraškevičius.
Kaip atpažinti sukčių darbo pasiūlymus?
„Susidūrę su darbo skelbimu socialiniuose tinkluose, kuriame tiesiog prašoma tarpininkauti tarp sąskaitų, turėtumėte būti labai atidūs. Visada pagalvokite ne tik apie atlygį, bet ir motyvus, kurių gali turėti atlygį siūlantis žmogus. Susivilioję lengvais pinigais rizikuotumėte netekti savo sąskaitos ir patekti į teisėsaugos institucijų akiratį, kurioms tekų pasiaiškinti dėl dalyvavimo sukčiavimo schemose. Sukčiai jūsų sąskaita gali mėginti pasinaudoti ir kitais būdais, tam nebūtina „įsidarbinti“ apskaitininku netikroje bendrovėje. Pastebėjus, kad į jūsų sąskaitą buvo pervesta mažesnė ar didesnė suma pinigų iš nežinomo asmens ar įmonės, reikia pranešti apie tai savo bankui. Gavus prašymą už atlygį pervesti pinigus į kitas sąskaitas ar juos išgryninti, nereikia atlikti jokių veiksmų, kol banko darbuotojai išsiaiškins situaciją. Apgaulės būdu išviliotą ar per klaidą pervestą pinigų sumą gyventojai bet kuriuo atveju privalo grąžinti teisėtam tų pinigų savininkui“, – situaciją komenatvo banko atstovas.
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus atstovų teigimu, siekdami išvilioti pinigus, sukčiai pasitelkia visą savo kūrybiškumą ir sumanumą, todėl svarbu, kad žmonės išliktų atidūs ir pasvertų galimas siūlomo lengvo uždarbio rizikas.
Žmonės turėtų kritiškai vertinti gaunamas nuorodas, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pervedami pinigai būtų į asmens, su kuriuo ir tariamasi dėl prekės, sąskaitą.
„Žmonės turėtų kritiškai vertinti gaunamas nuorodas, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad pervedami pinigai būtų į asmens, su kuriuo ir tariamasi dėl prekės, sąskaitą. Daugiau patarimų, kaip išvengti įvairių sukčiavimo būdų galite rasti policijos interneto svetainės skiltyje „Policija pataria“. Sukčiavimo pobūdžio nusikalstamų veikų ištyrimas yra gana sudėtingas, tačiau sukčiavimų ištiriama nemažai – 2020 m. sukčiavimų ištyrimas sudarė 60,5 proc. Bendrus sukčiavimo statistinius duomenis (tiek registruotas nusikalstamas veikas, tiek ištyrimo statistiką už pasirinktą laikotarpį) galite rasti Informatikos ir ryšių departamento svetainėje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis „Sukčiavimas“)“, – vardijo policijos atstovai.
Nukentėję nuo sukčių asmenys turi nedelsdami kreiptis į policiją, tai padaryti galima ir portale epolicija.lt.
„Pranešę policijai padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti sukčius – visi gauti pranešimai yra registruojami, analizuojami, gretinami ir susiejami pagal bendrus požymius“, – tikino Komunikacijos skyriaus atstovai.
